Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-29-553/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-20
Bylos Nr.: 2-29-553/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01236-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aldona Tilindienė
Ieškovas: M. M.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

3.1.14.8.2Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2-29-553/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01236-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.1.14.8.4; 3.3.2.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo priimti įstatymą, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Dalia Rogovaitė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:

1.1. įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimą priimti partnerystės įstatymą ar kitą nesusituokusių asmenų teises reglamentuojantį teisės aktą;

1.2. pripažinti Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės Dalios Rogovaitės 2014 m. rugsėjo 22 d. išduotą palikimo priėmimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu valstybė paveldėjo J. B. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – negaliojančiu ir taikyti restitucija, grąžinant šalis į pirmykštę padėtį;

1.3. panaikinti Lietuvos Respublikos vardu registruotų buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją;

1.4. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po J. B. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) – ir juos iki šiol valdo, pažymėdama, kad juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui;

1.5. priteisti jai iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

1.6. prašyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis, pagal kurį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento tiek, kiek įstatymų leidėjas konstitucinę asmens teisę į šeimos santykių teisinį pripažinimą ir apsauga sureguliavo tokiu būdu, kad ši asmens teisė ir galimybė ja veiksmingai pasinaudoti visiškai priklauso nuo įgyvendinimo sąlygos, pagal kurią turi būti numatyta šios teisės įgyvendinimo procedūra, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio pirmosios dalies nuostatai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas, 21 straipsnio antrajai ir trečiajai dalims, įpareigojančioms įstatymu ginti žmogaus orumą ir draudžiančioms jį žeminti, 22 straipsnio pirmajai ir ketvirtajai dalims, saugančioms asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, 29 straipsniui, įtvirtinančiam visų asmenų lygybės principą, 38 straipsnio pirmajai ir antrajai dalims, pagal kurias valstybė saugo šeimas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio pirmajai daliai, pagal kurią Lietuvos Respublika privalo vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, ir 138 straipsnio trečiajai daliai, apibrėžiančiai Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotą tarptautinių sutarčių vietą nacionalinėje teisės sistemoje, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, atsižvelgiant į šiuos teisinius argumentus;

1.7. prašyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymu VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.7 straipsnio l dalis, 2 dalis, 3.12 straipsnis, 3.28 straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1–4 dalims ta apimtimi, kad asmenų nesusituokusių (partnerių) bendras gyvenimas konstitucijos prasme nėra laikoma šeima ir jų turtinės ir neturtinės teisės neginamos valstybės, dėl ko yra pažeidžiamas pareiškėjos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visų asmenų pagal įstatymą lygybės principas;

1.8. atnaujinti terminą dėl ieškinio reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu reikalauja pripažinti Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės Dalios Rogovaitės 2014 m. rugsėjo 22 d. išduotą palikimo priėmimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu valstybė paveldėjo J. B. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – negaliojančiu ir taikyti restitucija, grąžinant šalis į pirmykštę padėtį. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį dėl šio reikalavimo atmetė (civilinė byla Nr. e2-3725-323/2020) ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-512-516/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2744-965/2018 atmestas ieškovės ieškinys dėl faktinių šeiminių santykių nustatymo, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės ieškiniai dėl nuosavybės teisės pripažinimo, Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės Dalios Rogovaitės 2014 m. rugsėjo 22 d. išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo jau buvo atmesti ir 2015 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-145-639/2015). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų pagrindais, nustačius, kad apeliantė pareiškė tapatų ieškinį, jau išnagrinėtiems, taip pat ir kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2-2838-794/2022), ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. e2-988-330/2022). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-2672-794/2024) ieškovės vėl dėl tų pačių reikalavimų pareikštą ieškinį priimti atsisakė. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo procesiniais sprendimais jau yra išnagrinėti tapatūs ieškovės ieškinio reikalavimai, šioje civilinėje byloje pareikštus tapačius ieškinio reikalavimus priimti atsisakė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia ieškinio reikalavimą ir atsakovui Lietuvos Respublikos Seimui, prašydama įpareigoti jį priimti partnerystės įstatymą ar kitą nesusituokusių asmenų reglamentuojantį teisės aktą, tačiau tokio pobūdžio reikalavimas nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl jį taip pat atsisakoma priimti. Ieškovės pareikštą ieškinio reikalavimą atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei atsisakoma priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, nes pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį ir perduoti jos ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to palies dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju atsakovai nėra tapatūs išnagrinėtose civilinėse bylose ir ieškinio pagrindas yra nurodytas skirtingas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas (civilinė byla Nr. e2-3725-323/2020), ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2.A-512-516/2021, kuria Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Išnagrinėtose civilinėse bylose buvo ne tos pačios šalys ir buvo pareikštas reikalavimas sandorius pripažinti negaliojančiais tuo pagrindu, kad tarp ieškovės ir J. B. buvo sudaryta išlaikymo iki galvos sutartis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas visai kitais pagrindais – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsniu ir 1.91 straipsnio 1 dalimi.

5.2. Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas remiasi įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2744-965/2018, kurioje buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl faktinių šeiminių santykių nustatymo, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Įsiteisėjusiose bylose, buvo ne tos pačios proceso šalys. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2744-965/2018, kurioje buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl faktinių šeiminių santykių nustatymo, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, teismas pasisakė, kad ieškovė negali ginti savo pažeistų teisių, nes faktinių šeimyninių santykių nustatymas nesukurs teisinių pasekmių, kol nėra priimtas partnerystės įstatymas.

5.3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-145-639/2015 buvo atmestas ieškovės ieškinys, kuris buvo pareikštas siekiant įrodyti, kad tarp ieškovės ir J. B. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Taigi, naujai pareikštame ieškinyje yra ne tos pačios šalys, ieškinys pareikštas kitais pagrindais.

5.4. Ieškinio reikalavimą atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei skundžiamoje nutartyje atsisakyta priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, nes pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų. išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai laikė CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybei yra pareikštas 100 000 Eur neturtinės žalos reikalavimas.

5.5. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pažymėjo, kad viena iš byloje patrauktų atsakovių – Lietuvos Respublikos Vyriausybė – 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 42l kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Nutarime yra prašoma ištirti, ar trečios knygos VI dalies XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos neprieštarauja atitinkamiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniams. Iš esmės atsakovė abejoja teisinio reglamentavimo teisėtumu ir atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurį iš esmės teismai taikė išnagrinėtose civilinėse bylose, pažymint, kad ieškovė, kol nėra priimtas partnerystės įstatymas, neturi teisės į pergyvenusio sugyventinio J. B. palikimą. Akcentavo, kad viena dalis prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra tapati Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime keliamiems prašymams, o kita dalis yra skirtinga ir neapimanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo prašymo ribų, tačiau teisės normų atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai traktuojamas dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

7. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad ieškovės ieškinių (skundų), grindžiamų tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindu buvo iškeltos ir iš esmės išnagrinėtos šios bylos:

7.1. civilinė byla Nr. 2-145-639/2015, kurioje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės pripažinimo. Šis procesinis sprendimas paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-128-460/2016;

7.2. civilinė byla Nr. 2-2744-965/2018, kurioje Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Šis procesinis sprendimas paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-995-513/2018;

7.3. administracinė byla Nr. eI-369-244/2019, kurioje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu atmetė ieškovės skundą dėl turtinės žalos atlyginimo. Šis procesinis sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-197-492/2021;

7.4. civilinė byla Nr. e2-3725-232/2020, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, susitarimo dėl išlaikymo iki gyvos galvos pripažinimo galiojančiu. Šis procesinis sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-512-516/2021.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi dalį ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

9. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytais teismų procesiniais sprendimais išnagrinėti ginčai buvo kilę ne tarp tų pačių šalių bei ieškiniai buvo pareikšti kitais teisiniais pagrindais, pažymėdama, jog nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas CK 1.80 straipsniu ir 1.91 straipsnio 1 dalimi.

10. Pažymėtina, kad klausimas dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą priimtinumo jau buvo įvertintas ir išspręstas ankstesniais teismų procesiniais sprendimais. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2672-794/2024 atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kuriuo ji, be kita ko, prašė: pripažinti Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės Dalios Rogovaitės 2014 m. rugsėjo 22 d. išduotą palikimo priėmimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu valstybė paveldėjo J. B. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – negaliojančiu ir taikyti restitucija, grąžinant šalis į pirmykštę padėtį; panaikinti Lietuvos Respublikos vardu registruotų buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po J. B. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) – ir juos iki šiol valdo. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-719-912/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį paliko nepakeistą, išsamiai išdėstydamas argumentus, kodėl yra konstatuojamas dalies pareikštų reikalavimų tapatumas ir kodėl pareikštas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka.

11. Įvertinus civilinėje byloje Nr. e2-2672-794/2024 pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką bei palyginus su pakartotinai pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku, nustatyta, kad šie reikalavimai yra grindžiami tais pačiais faktiniais ir teisiniais pagrindais, tarp kurių, be kita ko, ir atskirajame skunde paminėti, kaip esą naujai nurodyti CK 1.80 straipsnis ir 1.91 straipsnio 1 dalis (šioje byloje pareikšto ieškinio 29–33, 35–45 punktai ir, atitinkamai, civilinėje byloje Nr. e2-2672-794/2024 pareikšto ieškinio 16–20, 21–31 punktai).

12. Taigi, nekartojant tų pačių motyvų, kurie nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartyje, konstatuojama, kad skundžiama nutartis paminėtoje dalyje laikytina teisėta ir pagrįsta.

13. Nors atskirajame skunde apeliantė remiasi argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nurodytais teismų procesiniais sprendimais išnagrinėti ginčai buvo kilę ne tarp tų pačių šalių, tokią apeliantės poziciją apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįsta. Atsakant į šį argumentą akcentuotina, kad reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu buvo pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-3725-232/2020. Nustatyta, kad ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje, ir civilinėje byloje Nr. e2-3725-232/2020 ieškinys buvo pareikštas atsakovei Lietuvos Respublikai, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukiant notarę Dalią Rogovaitę. Kaip matyti iš ieškovės šioje byloje pareikšto ieškinio, atsakovais taip pat nurodomi Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tačiau tai nulėmė reikalavimų dėl partnerystės įstatymo ar kito nesusituokusių asmenų teises reglamentuojančio teisės akto priėmimo ir neturtinės žalos priteisimo pareiškimas, kuriuos buvo atsisakyta priimti kitais CPK pagrindais. Taigi, nurodytas skundo argumentas, kad išnagrinėti ginčai buvo kilę ne tarp tų pačių šalių, laikytinas nepagrįstu.

14. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi dalyje, kuria atsisakyta priimti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

15. Pagal CPK 25 straipsnį, civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK nustatyta tvarka. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškiniai, kuriais reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo, teismingi ne apygardos, bet apylinkės teismams, nepriklausomai nuo ieškinio sumos. Teismas, spręsdamas ieškinio, kuriame prašoma atlyginti neturtinę žalą, priėmimo klausimą, turi vadovautis CPK 27 straipsnio 1 punktu ir neatsižvelgti į pareikšto reikalavimo dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222-912/2022; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-955-370/2022).

16. Pirmiau nurodytų motyvų pagrindu konstatuojama, kad skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakyta priimti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nustačius, jog jis nėra teismingas apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti reikalavimą įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimą priimti partnerystės įstatymą ar kitą nesusituokusių asmenų teises reglamentuojantį teisės aktą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamas šią nutarties dalį teisėta ir pagrįsta, plačiau dėl jos nepasisako.

18. Pasisakant dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pažymėtina, kad tai yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris spręstinas tik bylą nagrinėjant iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškovės ieškinį, pagrįstai dėl jo nepasisakė.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaAldona Tilindienė