- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- 2-955-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00424-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1296-413/2022, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. (toliau – ir ieškovas) prašė: 1) pripažinti sistemingą ieškovo ir jo artimųjų teisių į kankinimo uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos pažeidimą atsakovės Lietuvos Respublikos institucijų organizuotuose veiksmuose ir dėl to padarytą ir patirtą žalą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5,8 t aukso atsargas arba 325 384 046,60 Eur pagal aukso uncijos kursą padarytai ir patirtai žalai atlyginti.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisėsauga skyrė jam įvairias procesines prievartos priemones, ieškovas buvo kankinamas, patiriant nežmonišką ir orumą žeminantį elgesį, persekiojo jį ir artimuosius, trukdė slaugyti velionius artimuosius, taip sukeliant jų mirtį, todėl Lietuvos Respublika privalo atlyginti padarytą ir patirtą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad nors ieškovas nenurodė, kokią žalą jis prašo priteisti iš valstybės – turtinę ar neturtinę, tačiau iš ieškinio turinio galima spręsti, jog ieškovas teismui pateiktu ieškiniu už, jo manymu, valstybės institucijų vykdomą persekiojimą prašo atlyginti jam daugiau kaip 325 mln. Eur pagal aukso uncijos kursą padarytą neturtinę žalą. Tokia išvada darytina dar ir dėl to, jog ieškovas žalos dydžio negrindžia jokiais rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nusprendė, kad ieškovo ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo nėra teismingas Kauno apygardos teismui, todėl jį atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
6. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas valstybei atstovaujančią instituciją nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kurios buveinės adresas yra Vilniuje, teismas ieškovui išaiškino, jog su šiuo ieškiniu jis turi teisę kreiptis į apylinkės teismą pagal atsakovės buveinės vietą – į Vilniaus miesto apylinkės teismą (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
7. Teismas nustatė, kad ieškovas su tapačiu ieškiniu į Kauno apygardos teismą kreipiasi jau ne pirmą kartą. Kauno apygardos teismo ankstesnėmis nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 2-1283-921/2022, Nr. 2-1241-921/2022, Nr. 2-1264-343/2022, Nr. 2-1295-413/2022 ieškovo ieškinius atsisakyta priimti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, išaiškino, kad nustačius aplinkybes, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, jam gali būti paskirta iki 5 000 Eur bauda.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą atgal pirmosios instancijos teismui sujungti su civiline byla Nr. 2-1241-921/2022 ir priimti atskirąją nutartį dėl teisėjo G. K. patraukimo drausminėn atsakomybėn. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes yra pažeistos ir netinkamai taikytos materialinės teisės normos, nutartis naikintina. Pažeistas CPK 21 straipsnis ir yra pagrindas CPK 299 straipsnio pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl teisėjo G. K. patraukimo drausminėn atsakomybėn, kadangi 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis yra nukopijuota nuo teisėjos J. S. 2022 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1241-921/2022, tik nenurodant prašomų prijungti kaip rašytinių įrodymų baudžiamųjų bylų numerių, kadangi vienoje iš civilinių bylų prašomų prijungti baudžiamų bylų Nr. 02-2-00049-15 teisėjas G. K. yra neteistai ir nepagrįstai pripažintas nukentėjusiu nuo ieškovo 2017 m. spalio 16 d. nutarime, dėl to yra tiesiogiai suinteresuotas nesujungti šios civilinės bylos su civiline byla Nr. 2-1241-921/2022 ir kitomis vienarūšėmis bylomis CPK 136 straipsnio pagrindu į vieną, kad jų neišnagrinėti kartu ir taip slėpti nuo civilinės ir baudžiamos atsakomybės atsakovės Lietuvos Respublikos institucijų organizuotą nusikalstamą veiką, nebaudžiamai fabrikuojant baudžiamąsias bylas, plėšikaujant ir prievartaujant turtą, kyšius, vykdant nusikalstamą politiką prieš žmoniškumą ir siekiant sunaikinti ES ir grąžinti Lietuvos teritoriją į Rusijos sudėtį. Nutartis naikintina, kad minėtos civilinės bylos būtų sujungtos į vieną ir išnagrinėtos kartu su kitais vienarūšiais ieškiniais pagristi padarytai ir patirtai žalai Lietuvos teritorijoje nuo 1995 iki 2019 m.
8.2. Netinkamai taikytas CPK 29 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kadangi pažeistas CPK 13 straipsnis, 30 straipsnio 7 dalis. Ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant civilines bylas, neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, neteisėto sulaikymo ar neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą, todėl teismingas Kauno apygardos teismui. Tuo pačiu pažeidžiama CPK 13 straipsnio teisė laisvai disponuoti CPK nustatytomis teisėmis, įskaitant teise paduoti ieškinį pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
8.3. Netinkamai taikyta CPK 27 straipsnio 1 dalis, kadangi pažeidžiamas Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5, 6, 7, 138, 184, 185 straipsniai, nes klastojamos ieškinyje įrodinėjamos aplinkybės dėl ieškovo artimiesiems ir ieškovui padarytos ir patirtos žalos atlyginimo, kuri buvo daroma nuo 1995 iki 2019 m. Iš nutarties turinio neaišku, dėl kurio iš 3 ieškinių priimta nutartis, todėl ieškovas negali pateikti prie atskirojo skundo rašytinių įrodymų pagrįsti didesnei kaip 40 000 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti, kuri bus įrodinėjama proceso metu. Ieškinyje prašoma šią bylą sujungti su civiline byla Nr. 2-1241-921/2022 ir kitomis 3 vienarūšėmis bylomis į vieną tam, kad pagrįsti padarytą didesnę nei 40 000 Eur turtinę žalą. Nutartyje nepagrįstai nustatyta, kad ieškinys nepagrindžiamas rašytiniais įrodymais turtinei žalai įrodyti, pažeidžiamas ir netaikomas CPK 138 straipsnis, ieškinio trūkumams šalinti pateikiant rašytinius įrodymus dėl turtinės žalos pagrindimo, pažeidžiamas CPK 185 straipsnis uždraudžiantis teismui iš anksto vertinti įrodymus jiems suteikiant nustatytą galią ir vykdoma diskriminacija ieškinio priėmimo stadijoje reikalaujant įrodyti padarytos turtinės žalos dydį, taip pažeidžiant šalių lygiateisiškumą kreiptis į teismą.
8.4. Pažeidžiamas Konvencijos 13 straipsnis, teisė į veiksmingą ir teisingą gynybą, kadangi visais 5 ieškiniais įrodinėjama, jog atsakovės Lietuvos Respublikos institucijos organizuotai sistemingai vykdė Lietuvos politiką ir nusikaltimus žmoniškumui ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu sudarydamos tokias sąlygas, kurios lėmė sunkius sveikatos sutrikdymus, mirtį, vykdė kitas nusikalstamas veikas už teisės į veiksmingą teisinę gynybą realizavimą pažadėjus 10 000 Lt kyšį už sufabrikuotos baudžiamos bylos Nr. I-64/99 nutraukimą Kauno apygardos teisme, o Lietuvos generalinė prokuratūra po viešo paskelbimo apie pažadėtą kyšį tyčia nepradėjo ikiteisminio tyrimo prieš kyšio prievartavimą vykdžiusius teismo ir prokuratūros bei policijos pareigūnus, kad slėpti atsakovės Lietuvos Respublikos institucijų veiką, kurioje neužtikrinama teises viršenybė, nepaisoma laisvės, demokratijos, lygybes žmogaus ar mažumų teisių. Visi teismai yra korumpuoti, šališki ir priklausomi, neleidžiama ištaisyti neteisėtus ir nusikalstamus teismų sprendimus, ribojama teisė į teisingą ir sąžiningą teismą, neteisėtai gaunamos ES lėšos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl atskirojo skundo esmės
10. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 29 straipsnį, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pažeidė CPK 13 straipsnį, 30 straipsnio 7 dalį, pagal kurią ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant civilines bylas, neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, neteisėto sulaikymo ar neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškovo teigimu, ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui.
11. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kitas civilines bylas (CPK 27 straipsnio 1–9 punktai). Taigi, ieškiniai, kuriais reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo, teismingi ne apygardos, bet apylinkės teismams, nepriklausomai nuo ieškinio sumos. Teismas, spręsdamas ieškinio, kuriame prašoma atlyginti neturtinę žalą, priėmimo klausimą, turi vadovautis CPK 27 straipsnio 1 punktu ir neatsižvelgti į pareikšto reikalavimo dydį.
12. Sprendžiant bylos teismingumo klausimą, kai vertinamas ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) – pirmiausia turi būti nustatyta: ieškiniu prašoma priteisti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą; jeigu ieškiniu prašoma priteisti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimą – koks prašomos priteisti turtinės žalos dydis.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, taip pat aplinkybę, kad ieškovas nepagrindė žalos dydžio rašytiniais įrodymais (CPK 135 straipsnio 2 dalis), priėjo prie išvados, jog ieškovas prašo priteisti iš atsakovės tik neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas atskirajame skunde su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, prašomos atlyginti turtinės žalos suma – didesnė nei 40 000 Eur ir ji bus įrodinėjama sujungus vienarūšes bylas.
14. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas prašo priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas ieškinyje nenurodė prašomos priteisti žalos pobūdžio, tik jos dydį. Iš ieškinio turinio neaišku, kokio pobūdžio žalos atlyginimo ieškovas prašo priteisti – turtinės, neturtinės ar abiejų. Taigi, ieškovas aiškiai nesuformulavo ieškinio dalyko (reikalavimo). Todėl ieškovas pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas neaiškus, turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ne atsisakyti priimti ieškinį.
15. CPK 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
16. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminių tyrimų pradėjimo, jų vykdymo bei procesinių prievartos priemonių pritaikymo, atlyginimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį jis turi teisę pareikšti ieškinį savo pasirinkimu – pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę arba pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 30 straipsnio 7 dalyje nustatytą alternatyvaus teismingumo taisyklę ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas su ieškiniu gali kreiptis tik į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
17. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti procesiniai pažeidimai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovas 2022 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apygardos teismui pateikė du analogiškus ieškinius, sutapo šių ieškinių šalys, dalykas ir pagrindas. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-1295-413/2022 ir 2-1296-413/2022 abu minėtus ieškovo ieškinius atsisakė priimti. Dėl abiejų minėtų nutarčių ieškovas pateikė atskiruosius skundus. Ieškovo atskirasis skundas, pateiktas dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1295-413/2022, išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-954-467/2022, kuria Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis panaikinta ir ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui grąžintas nagrinėti iš naujo. Ieškovo atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1296-413/2022 nagrinėjamas šioje byloje.
18. Atsižvelgiant į tai, kad, ieškovui pateikus du analogiškus ieškinius, pirmiau pateikto ieškinio, pagal kurį pradėta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1295-413/2022, priėmimo klausimas nėra išspręstas, t. y. grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovo analogiškas ieškinys, pagal kurį pradėta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1296-413/2022, laikytinas tapačiu ieškiniu. Esant tokioms aplinkybėms, kartu ir ieškinio tapatumo aplinkybei, kuria taip pat buvo nurodęs pirmosios instancijos teismas, ieškovo ieškinys turėjo būti atsisakytas priimtas ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto, o CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu (teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).
19. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamu pagrindu, tačiau esant pagrindui atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Ieškovui išaiškintina, kad pirmosios instancijos teismui civilinėje byloje Nr. 2-1295-413/2022 ieškovo ieškinį atsisakius priimti ir šiai pirmosios instancijos teismo nutarčiai įsiteisėjus, ieškovas turi teisę pakartotinai pateikti ieškinį teismui. Tačiau teismo žinioje esant bylai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ieškiniui esant priimtam, arba dar nesant išspręstam ieškinio priėmimo klausimui), analogišką ieškinį teismai turės pagrindą atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
Dėl kitų ieškovo prašymų
20. Ieškovas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl teisėjo G. K. patraukimo drausminėn atsakomybėn. Ieškovo teigimu, Kauno apygardos teismo teisėjas skundžiamą nutartį nukopijavo nuo teisėjos J. S. 2022 m. liepos 12 d. nutarties, tik nenurodė prašomų prijungti kaip įrodymų baudžiamųjų bylų numerių, kadangi teisėjas vienoje iš bylų yra pripažintas nukentėjusiuoju ir yra suinteresuotas nesujungti šios bylos su kitomis vienarūšėmis bylomis.
21. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.
22. Kaip ieškovui jau nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-954-467/2022, vien tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje iš esmės atkartojami Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1241-921/2022 motyvai, nesuteikia pagrindo manyti teisėjui esant šališkam. Abejose bylose buvo pateikti ieškiniai dėl žalos atlyginimo, abejuose ieškiniuose žala apibūdinama ir įvertinama labai panašiai, todėl ir teismo nutarčių dėl procesinių ieškinio priėmimo klausimų motyvai galėjo būti tapatūs. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo priimti atskirąją nutartį dėl šio teisėjo tariamai neteisėtų veiksmų nenustatė, todėl šis ieškovo prašymas atmestinas.
23. Ieškovo nurodomas klausimas dėl nagrinėjamos bylos sujungimo su kitomis ieškovo nurodytomis civilinėmis bylomis spręstinas tik po to, kai bus išspręstas ieškinio priėmimo klausimas ir civilinė bus byla iškelta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų atskirai nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas reikalauja tik neturtinės žalos atlyginimo ir nepagrįstai neįpareigojo ieškovo patikslinti ieškinio dalyko bei nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo ieškinys teismingas tik Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau šie procesiniai pažeidimai neturi reikšmės skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytam procesiniam rezultatui – ieškovo ieškinį atsisakytina priimti, tik kitu, nei pirmosios instancijos teismo nurodytu, procesiniu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Dėl to ieškovo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.