- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- 2-954-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00423-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti sistemingą ieškovo ir jo artimųjų teisių į kankinimo uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos pažeidimą atsakovės Lietuvos Respublikos institucijų organizuotuose veiksmuose ir dėl to padarytą ir patirtą žalą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5,8 tonas aukso atsargas arba 325 384 046,60 Eur pagal aukso uncijos kursą padarytai ir patirtai žalai atlyginti. Sprendimo vykdymą pavesti atsakovei, atidarant ir pervedant aukso atsargas arba pinigų sumą ieškovo vardu į nurodytą sąskaitą banke.
2. Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūroje 2004 m. spalio 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žinomai melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ieškovo ir jo artimųjų veiksmuose. 2004 m. spalio 12 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žinomai melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ieškovo veiksmuose. Jonavos rajono apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žinomai melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ieškovo veiksmuose. 2004 m. gruodžio 1 d. minėti ikiteisminiai tyrimai sujungti paliekant bendrą Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žinomai melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ieškovo veiksmuose. Pradėti baudžiamieji persekiojimai buvo baigti 2006 m. liepos 21 d. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žinomai melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ieškovo ir ieškovo artimųjų veiksmuose, kuris baigtas 2009 m. rugpjūčio 11 d.
3. Minėtų baudžiamųjų persekiojimų metu ieškovui buvo skiriamos įvairios procesinės prievartos priemonės, jis buvo kankinamas, patiriant nežmonišką ir orumą žeminantį elgesį. Ieškovas ir jo artimieji buvo neteisėtai persekiojami 5 metus ir buvo trukdoma rūpintis ir slaugyti artimuosius, kad taip sukelti jų mirtį. Taigi, atsakovės teisėsauga, tyčia remdama ir vykdydama Lietuvos politiką, sistemingai persekiojo ieškovą ir jo artimuosius, sunkiai sutrikdydama ieškovo ir jo artimųjų sveikatą, sudarė sąlygas, kurios lėmė ieškovo artimųjų mirtį. Ieškovui padaryta ir patirta žala sudaro atsakovės 5,8 tonų aukso atsargos arba atitinkama suma eurais pagal uncijos kursą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, kokią prašo priteisti iš atsakovės žalą – turtinę ar neturtinę. Vis dėlto teismas, įvertinęs ieškinio turinį, taip pat aplinkybę, kad ieškovas nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio jokiais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, jog ieškovas prašo priteisti iš atsakovės neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad civilines bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepaisant to, kokia ieškinio suma, nagrinėja apylinkės teismai. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys neteismingas Kauno apygardos teismui.
6. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškinys turi būti pareikštas pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę, todėl ieškovas turi kreiptis su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovas A. B. prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sujungiant su civiline byla Nr. 2-1241-921/2022; 2) priimti atskirą nutartį dėl teisėjo G. K. patraukimo drausminėn atsakomybėn už tyčinį šališką ir priklausomą teisėjos J. S. nutarties nukopijavimą civilinėje byloje Nr. 2-1241-921/2022, kad tyčia nesujungė penkių civilinių bylų į vieną ir neišnagrinėjo kartu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Skundžiama nutartis yra šališka, nukopijuota nuo teisėjos J. S. 2022 m. liepos 12 d. nutarties turinio tik nenurodant prašomų prijungti baudžiamųjų bylų numerių, kadangi vienoje iš baudžiamųjų bylų teisėjas G. K. yra neteisėtai ir nepagrįstai pripažintas nukentėjusiu nuo ieškovo, dėl ko šališkai ir priklausomai yra tiesiogiai suinteresuotas nesujungti šios civilinės bylos su civiline byla Nr. 2-1241-921/2022 ir kitomis vienarūšėmis bylomis.
7.2. Skundžiama nutartis nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 ir 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, pažeidė CPK 13 straipsnį ir 30 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, neteisėto suėmimo, neteisėto sulaikymo ar procesinės prievartos taikymo gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal savo gyvenamąją vietą. Dėl to ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui.
7.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 27 straipsnio 1 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK nuostatas. Priešingai negu nurodė teismas, nagrinėjamojoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį ne tik dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės, bet taip pat ir dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepagrindė turtinės žalos dydžio jokiais rašytiniais įrodymais. Prie ieškinio pateikti įrodymai pagrindžia tik dalį ieškovo patirtos ir prašomos priteisti žalos, todėl ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą sujungti bylą su kitomis civilinėmis bylomis, kurios iškeltos pagal kitus ieškovo ieškinius. Dėl to teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ne atsisakyti priimti ieškinį.
7.4. Skundžiama nutartimi pažeista ieškovo teisė į veiksmingą teisinę gynybą, kadangi visais penkiais ieškiniais įrodinėjama, jog atsakovės institucijos organizuotai ir sistemingai vykdė Lietuvos politiką ir nusikaltimus žmoniškumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, todėl pasisako tik dėl paduoto atskirojo skundo argumentų.
9. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar pagrįstai teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, kai ieškinys pareikštas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminių tyrimų pradėjimo bei procesinės prievartos priemonių pritaikymo atlyginimo priteisimo.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmuo įgyvendina šią teisę laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi įsitikinti, kad ieškinys pareikštas pagal CPK IV skyriuje įtvirtintas teismingumo taisykles. Nurodytų taisyklių laikymasis – viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą. Jos užtikrina civilinio proceso teisės principų, civilinio proceso tikslų įgyvendinimą.
11. CPK 25 straipsnyje nustatyta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK nustatyta tvarka. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kitas civilines bylas (CPK 27 straipsnio 1–9 punktai). Taigi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ieškiniai, kuriais reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo, teismingi ne apygardos, bet apylinkės teismams, nepaisant to, kokia ieškinio suma, t. y. ji gali viršyti 40 000 Eur. Dėl to teismas, spręsdamas ieškinio, kuriame prašoma atlyginti neturtinę žalą, priėmimo klausimą, turi vadovautis CPK 27 straipsnio 1 punktu ir neatsižvelgti į pareikšto reikalavimo dydį.
12. Taigi, nagrinėjamojoje byloje sprendžiant bylos teismingumo klausimą, pirmiausia turi būti nustatyta: ieškiniu prašoma priteisti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą; jeigu ieškiniu prašoma priteisti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimą – koks turtinės žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, taip pat aplinkybę, kad ieškovas nepagrindė žalos dydžio jokiais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, jog apeliantas prašo priteisti iš atsakovės tik neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantas atskirajame skunde su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, prašomos atlyginti turtinės žalos suma – didesnė nei 40 000 Eur ir ji bus įrodinėjama sujungus vienarūšes bylas.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas prašo priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas ieškinyje suformulavo reikalavimus: pripažinti sistemingą ieškovo ir jo artimųjų teisių į kankinimo uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos pažeidimą atsakovės Lietuvos Respublikos institucijų organizuotuose veiksmuose ir dėl to padarytą ir patirtą žalą; priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5,8 tonas aukso atsargas arba 325 384 046,60 Eur pagal aukso uncijos kursą padarytai ir patirtai žalai atlyginti. Taigi, apeliantas nenurodė prašomos priteisti žalos pobūdžio. Iš ieškinio turinio taip pat neaišku, kokio pobūdžio žalos atlyginimą ieškovas prašo priteisti – turtinės, neturtinės ar abiejų. Taigi, apeliantas aiškiai nesuformulavo ieškinio reikalavimo.
14. CPK 135 straipsnio 4 punkte įtvirtinta ieškovo pareiga ieškinyje nurodyti reikalavimą (ieškinio dalyką), nes būtent ieškinio dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas neįmanomas. Ieškovas turi pareigą suformuluoti ieškinio reikalavimus taip, kad jie būtų konkretūs ir aiškūs. Būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu bei ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Dėl to apeliantas yra teisus, atskirajame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas neaiškus, turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ne atsisakyti priimti ieškinį.
15. Pasisakydamas dėl šios bylos teismingumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Vis dėlto, tam tikrais proceso įstatyme nustatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t. y. nustatytas alternatyvus teismingumas. CPK 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
16. Nagrinėjamojoje byloje iš ieškinio turinio nustatyta, kad apeliantas pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminių tyrimų pradėjimo, jų vykdymo bei procesinių prievartos priemonių pritaikymo, atlyginimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį jis turi teisę pareikšti ieškinį savo pasirinkimu – pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę arba pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Apeliantas ieškinyje nurodė, kad gyvena Jonavoje. Atsakovei atstovaujančios institucijos buveinė yra Vilniuje. Dėl to pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 30 straipsnio 7 dalyje nustatytą alternatyvaus teismingumo taisyklę ir padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas su ieškiniu turi kreiptis tik pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę – į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
17. Apeliantas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo priimti atskirąją nutartį dėl teisėjo G. K. patraukimo drausminėn atsakomybėn. Pasak apelianto, Kauno apygardos teismo teisėjas skundžiamą nutartį nukopijavo nuo teisėjos J. S. 2022 m. liepos 12 d. nutarties, tik nenurodė prašomų prijungti kaip įrodymų baudžiamųjų bylų numerių, kadangi teisėjas vienoje iš bylų yra pripažintas nukentėjusiuoju ir yra suinteresuotas nesujungti šios bylos su kitomis vienarūšėmis bylomis.
18. CPK 299 straipsnyje nustatyta – jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje iš esmės atkartojami Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1241-921/2022 motyvai, nesuteikia pagrindo teigti esant teisėjo nešališkumą. Pažymėtina, kad abejose bylose buvo pateikti ieškiniai dėl žalos atlyginimo, abejuose ieškiniuose žala apibūdinama ir įvertinama labai panašiai, todėl ir teismo nutarčių dėl procesinių ieškinio priėmimo klausimų motyvai galėjo būti tapatūs. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neprašė kaip rašytinius įrodymus išreikalauti ir prijungti baudžiamąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl apelianto argumentai, susiję su tuo, dėl ko skundžiamoje nutartyje nenurodyti minimi baudžiamųjų bylų numeriai, atmestini kaip nepagrįsti.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas yra nepatenkintas Kauno apygardos teismo teisėjo priimtais procesiniais sprendimais, pagrindo priimti atskirąją nutartį dėl šio teisėjo neva neteisėtų veiksmų nesudaro ir tokio pagrindo apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl šis apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas prašo priteisti iš atsakovės tik neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareikšto ieškinio reikalavimas neaiškus, turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ne atsisakyti priimti ieškinį, taigi, nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
22. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas alternatyvus ieškinio, pareikšto dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo priteisimo teismingumas. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, apskųsta nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
23. Kartu pažymėtina, kad klausimas, ar egzistuoja pagrindas sujungti nagrinėjamą bylą su kitomis apelianto nurodytomis civilinėmis bylomis spręstinas tik po to, kai yra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas ir civilinė byla iškeliama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų atskirai nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.