- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- eI-369-244/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02163-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės 75 268 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėja nurodo, kad ji su ieškiniu 2013 m. liepos 17 d. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į turtą, priklausiusį J. B. (J. B.), butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei 3 800 vnt. Lietuvos ir JAV AB „Mažeikių nafta“ akcijų. Nurodė, jog su J. B. gyveno kaip šeima nuo 1993 m. liepos 13 d. iki 2013 m. gegužės 23 d., t. y. J. B. mirties. Pareiškėja su sugyventiniu santuokos nebuvo įregistravę, vedė bendrą ūkį, dalinosi išlaidomis bei pajamomis. Sugyventiniai kartu kaip šeima gyveno ilgą laiko tarpą, todėl susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, o pareiškėjai turėtų būti pripažinta dalinės nuosavybės teisė.
Pareiškėja nurodo, kad savo teises gina remdamasi jungtinės veiklos (partnerystės) institutu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 28 straipsnio nuostata numatė, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Nors partnerystė, kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos, numatyta 2001 metais įsigaliojusiame CK, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas. Pareiškėja teigia, kad iki bus priimtas ir įsigalios specialus partnerystės įstatymas, o Lietuva yra ratifikavusi Europos Žmogaus teisių konvenciją (toliau – ir Konvencija), ji turi perimti Europos žmogaus teisių teismo suformuotą praktiką dėl šeimos sampratos aiškinimo ir atsisakyti formuoti tikslų šeimos sąvokos apibrėžimą. Konvencijos 8 straipsnis yra taikomas visiems asmenims vienodai, šeimos samprata apima ne tik santuokos pagrindu sukurtus santykius, bet ir kitus šeimos ryšius, asmenims gyvenant ne santuokoje. Šeima yra aiškinama remiantis susiklosčiusiais faktiniais šeiminiais ryšiais tarp tėvų, vaikų ir kitų artimų giminaičių, o ne išimtinai formaliu juridiniu faktu - santuoka ar registruota partneryste. Pareiškėjos teigimu, gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra priimtas specialus partnerystės įstatymas. Pareiškėja įsitikinusi, kad šiuo metu egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai, kurie nėra reguliuojami teisės aktais.