- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2-988-330/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01099-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis (pirm.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. M. M. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad tarp J. B., mirusio 2013 gegužės 23 d., ir M. M. nuo 1993 m. liepos 13 d. iki 2013 m. gegužės 23 d. buvo susiklostę faktiniai šeimyniniai teisiniai santykiai; 2) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos m.13-ojo notaro biuro notarės D. Rogovaitės 2014 m. rugsėjo 22 d. išduotą palikimo priėmimo valstybei liudijimą; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos paveldėtų butų, esančių Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Lietuvos Respublikos vardu; 4) atnaujinti M. M. terminą kreiptis į notarą dėl J. B. palikimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė priimti M. M. pateiktą procesinį dokumentą, konstatavęs, jog byla nenagrinėtina teisme, kadangi įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimais yra išnagrinėti tapatūs reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti įgyvendinama bet kokia tvarka ar paties asmens pasirenkama laisva forma, šia teise negali būti piktnaudžiaujama, todėl procesiniame įstatyme yra konkrečiai apibrėžti reikalavimai, kurie privalomi visiems be išimties teismui ieškinius, pareiškimus ar skundus teikiantiems asmenims.
4. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu atmetė ieškinį dėl M. M. reikalavimo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės D. Rogovaitės 2014 m. rugsėjo 22 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu valstybė paveldėjo mirusiojo J. B. turtą (civilinė byla Nr. e2-3725-323/2020). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-512-516/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
5. Be to, teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2744-965/2018 atmestas ieškovės ieškinys dėl faktinių šeiminių santykių nustatymo bei dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad M. M. ieškiniai dėl nuosavybės teisės pripažinimo, Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės D. Rogovaitės 2014 m. rugsėjo 22 d. išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo jau buvo atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-145-639/2015).
6. Kadangi įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimais jau yra išnagrinėti M. M. reikalavimai, jos pateiktą procesinį dokumentą teismas atsisakė priimti dėl jo tapatumo teisme jau išnagrinėtiems ieškiniams.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė, kad M. M. reiškiami reikalavimai apskritai negalėtų būti nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas bylų teismingumo taisykles.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas galėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar santuoką reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.7, 3.12 bei 3.28 straipsniai) atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sampratą, kiek jos nustato skirtingą teisinį režimą susituokusiems ir nesusituokusiems asmenims.
8.2. Teismas nepagrįstai konstatavo ieškinio reikalavimo dėl juridinio fakto nustatymo tapatumą, nes šiuo klausimu nėra priimta įsiteisėjusio teismo sprendimo – civilinėje byloje Nr. 2-6631-965/2017 priimta nutartimi teismas atsisakė priimti nagrinėti ieškinį, o tokia nutartis neužkerta kelio iš naujo pareikšti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
8.3. Teismas nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, dėl jų apskritai nepasisakė, todėl nutartis yra naikintina.
8.4. Ieškovė jau buvo kreipusis į teismą, prašydama panaikinti tą patį paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino naujo kreipimosi teisinio pagrindo – tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, būtų teisinis pagrindas pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
8.5. Teismo argumentai, kad byla būtų teisminga Klaipėdos miesto apylinkės ar apygardos teismui, yra pagrįsti, tačiau priimta nutartis užkerta kelią kreiptis ir į šiuos teismus.
8.6. Teismas neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
3. Šioje byloje ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti M. M. procesinį dokumentą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Be to, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
5. Kaip šioje nutartyje jau minėta, M. M. pateiktame procesiniame dokumente, be kita ko, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp jos ir J. B. buvo susiklostę šeimyniniai santykiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą apskundimo). CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
6. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad siekdama paveldėti velionio J. B. turtą M. M. 2017 m. kovo 20 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp J. B., mirusio 2013 m. gegužės 23 d., ir M. M. buvo susiklostę faktiniai šeimyniniai teisiniai santykiai, pripažinti negaliojančiu Klaipėdos m. 13-ojo notaro biuro notarės D. Rogovaitės 2014 m. rugsėjo 22 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu valstybė paveldėjo J. B. turtą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6631-965/2017 minėtą M. M. procesinį dokumentą atsisakė priimti, konstatavęs, kad prašomas nustatyti juridinis faktas nesukurs teisinių padarinių, kadangi sugyventinis, priešingai nei sutuoktinis, neturi paveldėjimo pagal įstatymą teisės. Neturėdama paveldėjimo teisės, M. M. negali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnio pagrindu. Klaipėdos apygardos teismas, vertindamas aptartos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, 2017 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-871-730/2017 konstatavo, jog M. M. prašomas nustatyti faktas nesukels jos nurodomų teisinių padarinių, todėl neturi juridinės reikšmės. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad M. M. reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme, tačiau nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl M. M. galimybės ginčyti paveldėjimo teisę CK 5.8 straipsnio pagrindu ir panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės M. M. ieškinio reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Tai reiškia, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi yra padaryta išvada, jog M. M. reikalavimas nustatyti juridinį faktą dėl jos ir J. B. šeimyninių santykių egzistavimo negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Šis pirmosios instancijos (Klaipėdos miesto apylinkės) teismo ir apeliacinės instancijos (Klaipėdos apygardos) teismo pateiktas išaiškinimas turi precedento galią ir yra privalomas teismams, nagrinėjantiems analogiškus (ar tapačius) teisinius klausimus.
7. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškinį iš esmės sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Ieškinio tapatumas, sudarantis pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, yra tais atvejais, kai byla išnagrinėta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atskirajame skunde neginčijama, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais išnagrinėtos bylos pagal M. M. reikalavimus dėl ginčų, kilusių tarp tų pačių šalių ir dėl paties dalyko (to paties palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo), tik akcentuojama, kad šį kartą M. M. reikalavimą pareiškė kitu teisiniu pagrindu – CK 5.62 straipsnio pagrindu.
8. Civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos nenustato pareigos į teismą besikreipiančiam asmeniui nurodyti teisinį ieškinio pagrindą – ieškinyje privalo būti nurodytos tik aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, vien ta aplinkybė, kad į teismą pakartotinai besikreipiantis asmuo savo procesiniame dokumente pateikė nuorodas į kitas teisės normas, nei kad buvo nurodęs anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad naujai pateiktas procesinis dokumentas nėra tapatus teisme jau išnagrinėtai bylai. Aptariamu atveju taipogi atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. M. naujai nurodytas teisinis reikalavimo pagrindas – CK 5.62 straipsnis, reglamentuoja palikimo perėjimo valstybei sąlygas, tačiau nereguliuoja paveldėjimo teisės ginčijimo sąlygų.
9. Pateiktame procesiniame dokumente M. M. nurodė faktinę aplinkybę, kad ji nuo 1993 m. liepos 13 d. iki 2013 m. gegužės 23 d. su J. B. vedė bendrą ūkį, tarp jų buvo susiklostę šeimyniniai (partnerystės) santykiai. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko duomenų matyti, kad tokia pačia faktine aplinkybe M. M. savo reikalavimus grindė ir civilinėse bylose Nr. 2-145-639/2015 (reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į turtą, priklausiusį J. B.; bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui – patikslintas į reikalavimą panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą remiantis Notariato įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi), Nr. 2-2744-965/2018 (reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą remiantis CK 5.8 straipsniu), Nr. e2-3725-232/2020 (reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kadangi paveldėtas turtas nuosavybės teise jau buvo perleistas pagal išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį, taip pat dėl paveldėjimo liudijimo pripažinimo prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei). Šiuo atveju pateiktame M. M. procesiniame dokumente reiškiant reikalavimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, nėra nurodytos esminės ar išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog naujai reiškiamo reikalavimo pagrindas skiriasi nuo jau išnagrinėtose civilinėse bylose reikštų reikalavimų pagrindo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad tiek M. M. dabar pateiktame procesiniame dokumente, tiek įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais išnagrinėtose civilinėse bylose pareikšti reikalavimai, reikalavimų pagrindas ir ginčo šalys yra tapatūs.
10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad M. M. pateiktą procesinį dokumentą atsisakytina priimti, kadangi jos pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o reikalavimas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo yra tapatus įsiteisėjusiais teismų sprendimais išnagrinėtose civilinėse bylose reikštam reikalavimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
11. Atskirajame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. atstovas R. Kairys yra sumokėjęs 10 Eur dydžio žyminį mokestį. CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad žyminis mokestis grąžinamas kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, yra teisinis pagrindas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti Rimvydui Kairiui (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. rugsėjo 1 d. lėšų pervedimo nurodymu, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.