Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo H. D. 2022 m. sausio 22 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo H. D. ieškinį Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bylos pagal ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo teismingumo (dėl CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto aiškinimo)

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmuo įgyvendina šią teisę, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi įsitikinti, kad ieškinys pareikštas pagal CPK IV skyriuje įtvirtintas teismingumo taisykles. Nurodytų taisyklių laikymasis – viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą. Jos užtikrina civilinio proceso teisės principų, civilinio proceso tikslų įgyvendinimą.

8. Civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK nustatyta tvarka (CPK 25 straipsnis). Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kitas civilines bylas (CPK 27 straipsnio 1–9 punktai). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas, spręsdamas ieškinio, kuriame prašoma atlyginti neturtinę žalą, priėmimo klausimą, turi vadovautis CPK 27 straipsnio 1 punktu ir neatsižvelgti į pareikšto reikalavimo dydį.

9. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 1995 m. kovo 9 d. nutartį, pažeidė įstatymus (baudžiamoji byla Nr. 2K-83/1995), o CPK 27 straipsnio 1 punktas įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., todėl ši proceso teisės norma netaikytina.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtinta, kad CPK įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d. Įstatymo 6 straipsnyje reglamentuotas bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismai iki CPK įsigaliojimo priimtus ieškinius (pareiškimus prašymus) išnagrinėja pagal proceso teisės normas, galiojusias iki šio kodekso įsigaliojimo (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Kai apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas ją nagrinėja, taikydamas CPK nuostatas (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Taigi, įsigaliojus 2002 m. CPK, bet kuris asmuo, manydamas, kad jo teisės pažeistos, gali pareikšti ieškinį pagal 2002 m. CPK įtvirtintas teismingumo taisykles. Ieškinio priėmimo klausimas spręstinas pagal jo pateikimo dieną galiojančias CPK nuostatas. Dėl to ieškovas yra neteisus, teigdamas, kad bylos pagal jo pareikštą ieškinį teismingumo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal veiksmų, kuriais grindžiamas ieškinys, padarymo metu galiojusias civilinio proceso teisės normas.

11. Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad, pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos CPK 27 straipsnio 1 punktą, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

12. Pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, priskirtinų bylų kriterijus – ieškinio sumos dydis – sumažintas iki keturiasdešimties tūkstančių eurų.

13. Nurodyta proceso teisės norma reiškia, kad bendroji taisyklė yra ta, kad bylos, kuriose pareikšto ieškinio suma yra didesnė kaip 40 000 Eur, teismingos apygardos teismams. Šios bendrosios taisyklės išimtis yra šeimos, darbo teisinių santykių bylos ir bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo. Aptariama išimtis reiškia, kad ieškiniai, pareikšti šeimos, darbo bylose, ir ieškiniai, kuriais reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo, teismingi ne apygardos, bet apylinkės teismams, nepaisant to, kokia ieškinio suma, t. y. ji gali viršyti 40 000 Eur.

14. Taigi CPK 27 straipsnio 1 punkto pakeitimas, kuriuo remiasi ieškovas, neaktualus sprendžiant ieškovo paduoto ieškinio priėmimo klausimą, nes ieškovo paduoto ieškinio suma, t. y. 1 mln. Eur viršija tiek iki 2017 m. liepos 1 d. įstatymo pakeitimo nustatytą 43 500 Eur, tiek nurodytu pakeitimu sumažintą 43 000 Eur minimalią ieškinio sumą, o ieškovo pareikštas ieškinys pagal reikalavimo pobūdį (ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti neturtinę žalą) patenka į CPK 27 straipsnio 1 punkto išimtį – „išskyrus [...] ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo“. Tad byla pagal ieškovo ieškinį neteisminga Vilniaus apygardos teismui, bet teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl ieškinio reikalavimo pobūdžio – ieškovas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

15. Ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su Teisingumo ministerijos atsisakymu nagrinėti ieškovo prašymą atlyginti neturtinę žalą ne teismo tvarka, įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl teismas dėl jų nepasisako.

16. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti ieškovo H. D. 2022 m. sausio 22 d. atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį.