Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui V. D. dėl nuolatinės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

5. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė R. T. ir atsakovas V. D. nebuvo sudarę santuokos, tačiau apie (duomenys neskelbtini) metų vedė bendrą ūkį. Šalys turi dvi dukras – S. D., gimusią (duomenys neskelbtini), ir Ž. D., gimusią (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. spalio 10 d. mėnesio šalys nebegyvena kartu ir bendro ūkio nebeveda.

6. Byloje nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Šioje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio bei laikotarpio.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

7. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka.

8. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

9. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo šalių bendro ūkio vedimo nutrūkimo gyvena su ieškove. Nustatyta, kad šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 77,52 kv. m ploto bute (ieškovei priklauso ½ dalis buto), esančiame (duomenys neskelbtini). Skyriaus išvadoje nurodyta, kad įvertinęs ieškovės ir atsakovo gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, Skyrius rekomenduoja nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes jos gyvenamojoje vietoje vaikams yra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Vaiko teisių apsaugos specialisto apsilankymo metu nustatyta, kad R. T. su dukromis gyvena bute, kuriame yra du kambariai ir svetainė sujungta su virtuve, bute yra visi patogumai, centralizuotas šildymas, sanitarinės ir kitos gyvenimo sąlygos vertintos nepriekaištingai, bute labai tvarkinga, jauku, švaru. Skyriaus specialistui išklausant vaikų nuomonę, mergaitės paaiškino, jog jos nori gyventi su mama, tačiau nori bendrauti ir su tėčiu, dažniau nuvykti pas jį. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaikų interesams.

11. Teismas įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, taip pat tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai visada gyveno kartu su ieškove ir vaikai niekada nebuvo išskirti, jie nuo gimimo auga kartu, ieškovė vaikais tinkamai rūpinasi, jiems yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės gyvenamojoje vietoje, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti – šalių nepilnamečių vaikų S. D. ir Ž. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168–3.169 straipsniai, 3.174 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

12. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

13. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; ir kt.).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė konkrečią ir detalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kurioje įvardijamos dienos ir laikas, kada atsakovas turi teisę, kartu ir pareigą, matytis su vaikais, su jais bendrauti. Atsakovas neprieštaravo pasiūlytai jo su vaikais bendravimo tvarkai.

16. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su šalių vaikais prieštarautų vaikų interesams. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo gyvenamoji aplinka, buities sąlygos būtų netinkamos nepilnamečiams vaikams. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus, todėl tokia bendravimo tvarka nustatytina (CK 3.175 straipsnis).

17. Teismas pažymi, kad ieškovės ieškinyje nurodytas punktas, kuriame nurodyta, jog abu tėvai įsipareigoja geranoriškai vykdyti savo teises ir pareigas: dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad pareiškėjų vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), nelaikytinas susijusiu su konkrečia tėvo bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimo sąlyga, todėl į nustatytiną bendravimo tvarką neįtrauktinas.

18. Pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimo

19. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

20. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

21. Pasak ieškovės, šalių vaikams (kiekvienam) per mėnesį yra reikalinga minimali mėnesinė alga, t. y. apie 530 Eur suma, tačiau išsamiau šios sumos nedetalizavo, ir iš atsakovo prašė priteisti kiekvienam vaikui po 260 Eur sumą. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ši jos nurodyta suma neabejotinai reikalinga vaikų poreikiams patenkinti, kadangi vaikams yra perkamas maistas, duodami pinigai maistui mokykloje, perkami rūbai ir avalynė, higienos priemonės, taip pat skiriama pinigų dalis įvairiems mokesčiams, vyresnioji mergaitė lanko šiuolaikinius šokius (siuvami rūbai, perkami specialūs bateliai, mokamas mėnesinis mokestis už būrelį); mažesnioji dukra lanko pianino užsiėmimus ir dailės būrelį, už kuriuos taip pat reikia mokėti kasmėnesines įmokas; mažesniajai dukrai netrukus reikės pirkti dantų plokštelę, abejoms dukterims perkami akiniai. Ieškovė taip pat nurodė, kad jaunesnioji dukra turi pilnapadystę, todėl reikia daugiau dėmesio skirti jos avalynei. Atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad ieškovė neįvykdė pareigos pagrįsti vaikų poreikius, t. y. nėra aišku kokia konkreti suma reikalinga konkretiems vaikų poreikiams patenkinti, tačiau sutiko, jog vienam vaikui per mėnesį išlaikyti būtina skirti 520 Eur sumą.

22. Spręsdamas klausimą dėl vaikų poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog priklausomai nuo atitinkamą mėnesį esamų konkrečių vaiko poreikių, metų laiko ar kitų objektyvių aplinkybių, atitinkamos rūšies išlaidų dydis gali kisti, t. y. mažėti arba didėti. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu prekių ir paslaugų kainos šalyje padidėjo, todėl tai neabejotinai padidina ir vaikams išlaikyti reikalingų lėšų sumą. Todėl įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaikų amžių, į tai, kad nors byloje nėra rašytinių įrodymų apie vaikų sveikatos sutrikimus, tačiau yra pateikta informacija apie jaunesniosios dukters pilnapadystę, poreikį pirkti dantų plokštelę, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog kiekvienam šalių vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 530 Eur suma.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 80,50 Eur, sprendžiant klausimą dėl iš ieškovo priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vieno vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 450 Eur (530 Eur – 80 Eur = 450 Eur).

24. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė užsiima individualia veikla – dirba (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos deklaracijos už 2021 metus matyti, kad ieškovė iš individualios veiklos gavo (duomenys neskelbtini) Eur pajamų, iš jų sumokėjo (duomenys neskelbtini) Eur įmokų Sodrai ir (duomenys neskelbtini) Eur pajamų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai; iš viso sumokėjo (duomenys neskelbtini) Eur mokesčių, t. y. per 2021 metus ieškovė gavo (duomenys neskelbtini) Eur pajamų arba (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad deklaracijoje nurodytos pajamos nėra realios – jos gaunamos pajamos yra didesnės, tačiau konkrečios per mėnesį gaunamos sumos ieškovė nenurodė, teigdama, jog kiekvieną mėnesį gaunamų pajamų dydis svyruoja, todėl ji neturi galimybės nurodyti konkrečios kiekvieną mėnesį gaunamų pajamų sumos. Ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad buto pirkimo–pardavimo sandorio vertė – (duomenys neskelbtini) Eur); ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso automobilis (duomenys neskelbtini).

26. Atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jo pajamas per mėnesį sudaro minimalus darbo užmokestis, t. y. apie (duomenys neskelbtini) Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas savo vardu registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Kitų išlaikytinių neturi. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad atsakovo sveikatos būklė gera. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovas visiškai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, ignoravo aplinkybę, jog atsakovas šalims vedant bendrą ūkį dirbo neoficialiai ir gaudavo pajamų. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad V. D. savo namo garaže atlikdavo smulkius automobilių remonto darbus ir gaudavo nuo (duomenys neskelbtini) Eur pajamų, tačiau pajamos nebuvo reguliarios. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu į ieškovės atstovo klausimą ar V. D. atžvilgiu yra vykdomos vykdomosios bylos antstolių kontorose, atsakė teigiamai.

27. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas akcentavo, kad V. D. didesnio išlaikymo nei po 180 Eur kiekvienam vaikui teikti negali, kadangi likusių pajamų neužtektų jam pačiam pragyventi. Taip pat buvo paminėta, kad atsakovas ir savo valia prisideda prie vaikų išlaikymo – nuperka batus, duoda smulkioms išlaidoms.

28. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, jog jis neturi galimybių teikti didesnio nei 180 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo, kelia pagrįstų abejonių. Anksčiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad byloje pateikti rašytiniai duomenys neatskleidžia nei ieškovės, nei atsakovo tikrosios turtinės padėties – abi šalys patvirtino, kad gaudavo / gauna neoficialių pajamų. Kaip jau minėta, atsakovas oficialiai įsidarbino tik nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. (praėjus kelioms dienoms nuo ieškinio pateikimo teismui), Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, tačiau įrodinėjo, kad ir šalims vedant bendrą ūkį, ir šiuo metu moka apie (duomenys neskelbtini) Eur kredito įmokas už ieškovei nuosavybės teise priklausantį namą, pirkdavo kurą namo, kuriame šalys gyveno, apšildymui, pirko televizorių ir kitus daiktus. Taigi, teismo vertinimu, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai apie jo gaunamą uždarbį, nelaikytini pakankamais išvadai, jog tai yra vienintelės atsakovo pajamos. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas akcentavo, kad atsakovas šiuo metu ieškosi geriau apmokamo darbo, tačiau galimybes rasti geriau apmokamą darbą komplikuoja V. D. vidurinis išsilavinimas ir profesijos neturėjimas, teismas pastebi, jog atsakovas turi įgūdžių ir patirties atlikti smulkius automobilių remonto darbus, todėl turi realias galimybes ieškotis jei ne geriau apmokamo darbo, tai susirasti antrą darbą ir tokiu būdu pagausinti savo pajamas. Pasyvus atsakovo elgesys negali lemti išvados dėl ieškovės pareigos didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo naštos.

29. Taigi spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad: i) atsakovo realios pajamos ir reali turtinė padėtis teismui nėra atskleista; ii) atsakovas neturi jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų, todėl turi realias galimybes ieškoti geriau apmokamo darbo ar susirasti antrą darbą tuo atveju, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti vaikams reikalingo dydžio išlaikymą; iii) šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo vaikams užtikrinimu; iv) papildomą išlaikymą atsakovas vaikams skiria gera valia savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

30. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų vaikų poreikius, iš atsakovo nepilnamečiam vaikams išlaikyti priteistina po 225 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

31. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

33. Kaip jau minėta, CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (šiuo atveju iki 2022 m. rugpjūčio 23 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

34. Teismo vertinimu, vaikų poreikiai iki ieškinio pateikimo teismui dienos objektyviai negalėjo būti žymiai mažesni nei šiuo metu, todėl įvertinus šiame sprendime jau analizuotas aplinkybes, susijusius su vaikų poreikiams patenkinti būtina suma, darytina išvada, kad vienam vaikui išlaikyti per mėnesį iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo reikalinga 480 Eur suma. Nesant įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos šalių turtinė padėtis buvo kardinaliai skirtinga nei dabar, atimant valstybės teikiamą paramos vaikui sumą, spręstina, kad kiekvienas iš tėvų vaikams turėjo teikti po 200 Eur dydžio išlaikymą.

36. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.

38. Teismas pastebi, kad nors atsakovas byloje nepateikė svarių įrodymų, pagrindžiančių jo teiktą išlaikymą vaikams nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. tačiau ieškovė byloje taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokias išlaidas patyrė išlaikant vaikus. Pastebėtina, jog paprastai tais atvejais, kai šeimoje nekyla konfliktinių situacijų, nėra kaupiama rašytinių įrodymų, dokumentų, pagrindžiančių drabužių, maisto produktų ar kitų kasdieniniams poreikiams tenkinti skirtų prekių įsigijimą, todėl šiuo atveju byloje vertinami šalių paaiškinimai – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi.

39. Kaip jau minėta, ieškovė ieškinyje tvirtino, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo visiškai neprisidėdavo. Tačiau Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, apsilankiusiam pas ieškovę, R. T. nurodė, kad šalims gyvenant kartu V. D. minimaliai prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė neprisimenant, jog jie su V. D. būtų susitarę, kad ji išlaikys vaikus, o jis mokės kredito įmokas ir / ar prisidės prie buities gerinimo, tačiau patvirtino, kad atsakovas iš savo motinos banko sąskaitos mokėjo kredito įmokas (apie 330 Eur), taip pat mokėdavo komunalinius mokesčius, pirko kurą namo šildymui, išsimokėtinai pirko televizorių ir kompiuterį.

40. Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai ir pateikti atsakovo motinos banko sąskaitų išrašai laikytini pakankamais daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šalys bendrai tokiu būdu sprendė savo finansinius klausimus, atsiskaitymus su šalių kreditoriais, planavo ir tarėsi dėl šeimos biudžeto bei lėšų paskirstymo, todėl nėra pagrindo teigti, jog šalims gyvenant kartu atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo.

41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, į tai, kad nė viena šalis byloje nepateikė duomenų apie teiktą išlaikymą vaikams iki ieškinio pateikimo teismui dienos, į tai, jog šalys pripažino, kad iki 2021 m. spalio 10 d. gyveno kartu ir, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, bendrai sprendė finansinius reikalus, teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančia tikėtinumo taisykle (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus), sprendžia, jog šalims gyvenant kartu ir pasiskirstant savo lėšas buvo vedamas bendras ūkis, kas apima ir šalių pareigą išlaikyti bei tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovas iki tol, kol gyveno kartu su ieškove vienuose namuose, apskritai neteikė jokio išlaikymo vaikams ar, kad jo teikiamas išlaikymas visiškai neatitiko vaikų poreikių (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

42. Kadangi tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas nuo 2021 m. spalio 10 d., kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį, iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. rugpjūčio 23 d.), neteikė išlaikymo vaikams, būtent nuo šio momento ir priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 200 Eur kiekvienam vaikui, t. y. 4 400 Eur (200 Eur x 2 vaikai x 11 mėn.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

43. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimo vykdytina skubiai, o skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas), laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

45. Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas 1000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu (2022 m. lapkričio 23 d. detalizuota pažyma, pinigų priėmimo kvitai Ser. LAT Nr. 1071306 ir Nr. 1071320), 94 Eur sumokėtą žyminį mokestį už reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove bei 72,60 Eur sumą, sumokėtą už privalomąją mediaciją. Iš viso ieškovė turėjo 1166,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

46. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 400 Eur (2022 m. lapkričio 28 d. prašymas, pinigų priėmimo kvitas Ser. LAT Nr. 775266).

47. Byloje ieškovė ieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos reikalavimus dėl: 1) nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (tenkinta 100 proc.); 2) išlaikymo vaikams priteisimo (tenkinta 87 proc.); 3) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (tenkinta 100 proc.); 4) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (tenkinta 31 proc.) Iš viso patenkinta 80 proc. ieškinio reikalavimų, todėl skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas taiko šią proporciją.

48. Proporcingai patenkintai reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 933,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (1166,60 Eur x 80 proc.).

49. Proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 80 Eur bylinėjimosi išlaidų (400 Eur x 20 proc., CPK 93 straipsnio 2 dalis).

50. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės ieškinį dėl šio reikalavimo iš dalies tenkinus, atitinkamai iš atsakovo priteistina valstybei 122 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ((225,00 Eur + 225,00 Eur ) x 12 mėn. x 0,03 proc. x 0,75 proc.) ir 99 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistinas 221 Eur dydžio žyminis mokestis.

51. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos(5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų Ž. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. T..

Nustatyti atsakovo V. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais Ž. D. ir S. D. tvarką:

– Tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu, elektroniniais laiškais, mobiliuoju telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: 1) pamokų metu, 2) nakties metu nuo 20.00 val. iki 9.00 val. Lietuvos laiku.

– Tėvas bendrauja su dukromis pasiimdamas jas iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jas į gyvenamąją vietą antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo šeštadienio 11 val. 00 min. iki sekmadienio 18 val. 00 min.

– Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su dukromis: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. 00 min. iki gruodžio 26 d. 12 val. 00 min.; sausio 1 d. nuo 11 val. 00 min. iki 18 val. 00 min.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. 00 min. iki gruodžio 25 d. 12 val. 00 min., gruodžio 31 d. nuo 11 val. 00 min. iki 18 val. 00 min. apie savo realius ketinimus įspėdamas vaikų motiną ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko.

– Šv. Velykų švenčių metu tėvas turi teisę bendrauti su dukromis kiekvienais neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11 val. 00 min. iki pirmadienio 12 val. 00 min.; kiekvienais poriniais metais – antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. 00 min. iki 18 val. 00 min. apie savo realius ketinimus įspėdamas vaikų motiną ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko.

– Tėvas su dukromis nebendrauja per motinos R. T. gimtadienį – (duomenys neskelbtini)

– Tėvas turi teisę su nepilnamečiais vaikais praleisti savo gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini) d. ir Tėvo dieną – pirmą birželio sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

– Tėvas praleidžia su dukromis 1 (vieną) mėnesį per vaikų vasaros atostogas pasiimant dukras iš vaikų gyvenamosios vietos 11 val. 00 min. pirmą atostogų dieną ir grąžinant 18 val. 00 min. paskutinę atostogų dieną į vaikų gyvenamąją vietą, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 savaitę, suderinęs su R. T..

– Motina prižiūri ir slaugo nepilnamečius vaikus jiems susirgus ar sergant. Tėvas turi teisę lankyti sergantį vaiką gydymo įstaigoje, jos darbo grafiko nustatytu metu. Jei priežastis, dėl kurios tėvas ir vaiko susitikimas negali įvykti yra vaiko liga, motina apie tai informuoja tėvą nedelsiant, kai tik paaiškėja, jog vaikas serga.

– Jeigu dukrų susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su bendravimo su dukra dienomis, tėvų susitarimu, tėvo bendravimas su dukromis perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.

– Tėvas V. D. turi gauti vaiko motinos R. T. sutikimą su dukromis išvykti į užsienį tuomet, kai tai nesutampa su teismo nustatytu tėvo ir dukrų bendravimo laikotarpiu.

– Esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių tėvas negali numatytu laiku pasiimti nepilnamečių vaikų, jis prieš dvi kalendorines dienas apie tai praneša motinai el. pašto laišku ir/ar trumpąja mobiliojo telefono žinute. Vaikų motina apie negalėjimą numatytu laiku perduoti vaikų savo ruožtu taip pat informuoja tėvą prieš dvi kalendorines dienas el. pašto laišku ir/ar trumpąja mobiliojo telefono žinute.

– Šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaikais ar kitokios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaikų teises bei interesus. Tėvas gali pasimatyti ir bendrauti su vaikais ir kitu laiku, nei tai numato šia sutartimi suderinta bendravimo tvarka. Šalys įsipareigoja bendru sutarimu iš anksto suderinti bendravimo laiką. Motina įsipareigoja netrukdyti tėvui įgyvendinti teisę bendrauti dalyvauti jo auklėjime. Susitarimas užfiksuojamas raštu (el. paštu, išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis).

– Abi šalys susitaria, kad motina netrukdys tėvui bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei dalyvauti jų auklėjime, iš anksto abipusiškai suderintu laiku.

Priteisti iš atsakovo V. D. nepilnamečiam vaikams Ž. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir S. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikyti po 225 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. D. nepilnamečiam vaikams Ž. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir S. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), 4 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Pavesti ieškovei R. T. nepilnamečiam vaikams Ž. D. ir S. D. išlaikyti skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei R. T. iš atsakovo V. D. 933,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui V. D. iš ieškovės R. T. 80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. D. 221,00 Eur žyminio mokesčio.

Nuo šio sprendimo priėmimo dienos panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.