Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-12-10 · Civilinė byla Nr. e2A-618-856/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-10
Bylos Nr.
e2A-618-856/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-03532-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Inforumas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-618-856/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-03532-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 90-osios garažų eksploatavimo bendrijos Dvaro g. bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inforumas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-133-291/2019 pagal ieškovės 90-osios garažų eksploatavimo bendrijos Dvaro g. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inforumas“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Saulesa“, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 90-oji garažų eksploatavimo bendrija Dvaro g. patikslintu ieškiniu reiškė alternatyvius reikalavimus: arba įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį - atstatyti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorinę mūrinę atitvarą, dalies parapeto skardinimą, pašalinti parapeto mūro defektus, atstatyti laikančiosios sienos, ant kurios atremtos denginio plokštės, laikančiąją galią, o nevykdant teismo įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, priteisti ieškovei iš atsakovės 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įpareigojimą dieną; arba priteisti ieškovei iš atsakovės 3 836,89 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 836,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad pastate – garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančių garažų (garažo boksų) savininkai yra įsteigę 90-ąją garažų eksploatavimo bendriją. Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Inforumas“ nuosavybės teise priklausė pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis atsakovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausantis garažas pietvakarinėje pastato dalyje ribojosi su statiniu – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja ieškovė.

3. Atsakovė pagal 2015 m. M. V. firmos „Archipolis“ parengtą projektą ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo rekonstruoti pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantį su ieškovei priklausančiu garažo boksu. Pagal parengtą projektą dalis pastato turėjo būti nugriauta, paliekant dalį pietrytinės pastato sienos kaip atitvarą nuo kaimyninio žemės sklypo, o šiaurės rytinė pastato dalis turėjo būti rekonstruota. Pradėjus griauti minėtą garažų paskirties pastatą, dėl, atsakovės teigimu, susidariusios avarinės šio pastato būklės, 2017 m. gegužės 29 d. jis visas buvo nugriautas ir buvusio pastato vietoje buvo įrengta apie 1,5 m aukščio atraminė sienelė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atraminės sienelės statybos darbus pripažino savavališka statyba ir 2017 m. liepos 7 d. statytojui (atsakovei) surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Griaunant atsakovei priklausiusį garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo demontuota griaunamo pastato galinė laikančioji siena, prie kurios buvo priblokuotas garažų paskirties statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Demontuota siena buvo bendra abiejų statinių atitvara. Demontavus mūrą, garažų paskirties statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galinė siena buvo užkalta MPD plokšte, dalis plyšių užpūsta montavimo putomis, dalis palikta nesandarintų. Griovimo metu demontuotas dalies parapeto skardinimas, sugadintas parapeto mūras, stogo danga, išjudintas garažų paskirties statinio šoninės laikančiosios sienos mūras – susilpninta laikančiosios sienos, ant kurios atremtos denginio plokštės, laikančioji galia. Kadangi šiuo atveju griaunamas statinys – atsakovei priklausantis garažas – ribojosi su ieškovės eksploatuojamu garažu, atsakovė, kaip griaunamo statinio savininkė, privalėjo numatyti, jog tokioje situacijoje griovimo darbai turės fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei, todėl nustatyta tvarka privalėjo gauti leidimą nugriauti statinį.

5. Atsakovei priklausančio garažo griovimo metu buvo pabloginta statinio – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), normatyvinė kokybė, t. y. statinio projekto, statybos darbų ir pastatyto statinio kokybė, atitinkanti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ir normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytus reikalavimus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 57 dalis). Dėl Statinio apžiūros akte užfiksuotų defektų, kuriuos lėmė griovimo darbai, statinys – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebeatitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų, todėl atsakovė turi atlyginti nuostolius.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB „Inforumas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog yra žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), tame tarpe garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovei 2015-08-31 buvo išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), tame tarpe rekonstruoti statinį – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal rekonstravimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma demontuota siena (atitvara), kuri rekonstravimo projekte yra rekonstruojamo statinio dešinėje pusėje, pagal projektą turėjo būti nugriauta. Šiam veiksmui atlikti buvo išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Rekonstruojamo statinio - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro byloje nėra nurodoma, kad demontuota siena buvo bendra, be to, nėra jokių duomenų apie šio pastato priestatus. Iš statinio pirmo aukšto plano matyti, kad demontuota siena yra atsakovei nuosavybės teise priklausančio statinio siena. Atsakovė turėjo teisę disponuoti savo nuosavybe, nugriauti garažo sienas.

7. Atsakovė teisėtai, pagal parengtą projektą ir jo pagrindu išduotą, nenuginčytą ir galiojantį statybos leidimą, nugriovė savo statinio sieną. Nugriauta atsakovės garažo siena, esanti atsakovės žemės sklype. Pradėjus garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo griovimo darbus paaiškėjo, kad šio garažo sienos yra avarinės būklės. Siekiant išvengti garažo sienų griūties ir nelaimingų atsitikimų, apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę, garažo sieną, besiribojančią su (duomenys neskelbtini) garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuspręsta nugriauti, kaip ir buvo numatyta projekte, kuriam išduotas statybos leidimas. Nugriauta atsakovės garažo siena nebuvo susijusi su (duomenys neskelbtini) garažu, nebuvo (duomenys neskelbtini) garažo nešančioji siena, o po savimi neturėjo įrengto pamato. (duomenys neskelbtini) garažo kolonos nėra ir nebuvo susijusios (sujungtos) su atsakovės garažo siena. (duomenys neskelbtini) garažo kolonos ir galinės sienos dalis yra atsakovės žemės sklype, tai matosi trečioje nuotraukoje, kur ant garažo galinės sienos yra atžymėta atsakovės žemės sklypo riba, taip pat tai atsispindi ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) garažas yra atskiras pastatas, jis privalėjo turėti savo išorines sienas. Pastato sienos nebuvimas, dalies (duomenys neskelbtini) garažo patekimas į atsakovės žemės sklypą patvirtina, kad pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas savavališkai.

8. Garažai, kurių unikalūs numeriai yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra du atskiri pastatai. Kiekvienas iš pastatų turi savo sienas. Aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) garažas neturi išorinės sienos, nelemia atsakovės atsakomybės. Atsakovės demontuota garažo siena negalėjo būti nei laikančiąja (duomenys neskelbtini) garažo stogo perdangos siena, nei bendra siena, nes atsakovės garažai buvo aukštesni ir laikė tik šių garažų stogo perdangą, o (duomenys neskelbtini) garažo aukštis yra 2,7 m. Šį faktą liudija ir skirtingais metais atliktos šių garažų statybos: atsakovei priklausantys garažai buvo pastatyti 1972 metais, o garažai (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti 1977 metais. Atsakovė negali būti atsakinga dėl to, kad 1977 metais nebuvo sumūryta (duomenys neskelbtini) garažo siena.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 3 836,89 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-05-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 651 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įpareigojo ieškovę nugriautą sieną atstatyti vidinėje garažo dalyje.

10. Teismas nurodė, kad griaunant atsakovei priklausiusį garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio griovimo darbus atliko atsakovės rangovas UAB „Saulesa“, buvo demontuota griaunamo pastato galinė laikančioji siena, prie kurios buvo priblokuotas garažų paskirties statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Demontuotoji siena buvo bendra abiejų statinių atitvara, ką paaiškino byloje apklausti liudytojai S. Š., D. Ž., V. M.. Nors atsakovė ir bando aiškinti, kad viską vykdė pagal parengtą projektą, dokumentuose, tame tarpe ir VĮ Registrų centro duomenyse, nėra duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovės pastatų yra bendra siena, jos plotis nurodytas 25 cm, nors iš esančių pastato sienos nuotraukų ir liudytojų parodymų matyti, kad sienos storis yra didesnis, nei nurodytas projekte, t.y. 38 cm. Projektas, atsižvelgiant į faktinius duomenis, tikslintas nebuvo. Be to, teismui kėlė abejonių argumentai, kad nugriautoji siena neturėjo pamato. Nors liudytojai tiksliai negalėjo nurodyti, ar minėta siena buvo su pamatu, ar be jo, akivaizdu, kad griaunamas pastatas buvo pastatytas 1972 m. Iki 1977 m., t. y. 5 metus, kol prie jo nebuvo priblokuotas ieškovei priklausančių garažų blokas, minėta siena atliko išorinės atitvaros funkciją. Byloje pasisakę liudytojai pažymėjo, kad mūro siena be pamato būti negali, todėl teismas nurodė labiau tikėtinu, jog siena buvo su pamatu.

11. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovės statinys yra pastatytas neteisėtai. Teismas nurodė, kad šis statinys pastatytas 1977 metais ir įteisintas. Tiek ieškovė, tiek atsakovė, įsigydamos pastatus, priėmė juos tokios būklės. Atsakovei priklausantis pastatas pastatytas 1972 metais, o ieškovei priklausantis - tik 1977 metais, skiriasi jų sienų plytos, iš ko akivaizdu, kad ieškovės pastatas buvo priblokuotas prie jau pastatyto pastato sienos. Teismas atmetė liudytojo R. V. argumentus, kad tarp pastatų buvo nedidelis tarpelis, ką paneigia byloje esančios fotonuotraukos ir kitų liudytojų parodymai, viršuje matyti tik nedidelis įskilimas, kas galimai įvyko dėl vykdomų statybos darbų ar pastatų eksploatacijos metu, tarpelis apie 3 cm viršuje, apačioje jo nėra. Demontavus mūrą, garažų paskirties statinio galinė siena buvo užkalta MPD plokšte, dalis plyšių užpūsta montavimo putomis, dalis palikta nesandarintų – tokia išorinės atitvaros konstrukcija, kaip nurodyta 2017 m. rugpjūčio 30 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka išorinėms atitvaroms keliamų reikalavimų sandarumo bei saugumo atžvilgiu. Garažų paskirties statinys nepriskiriamas laikino naudojimo statinių kategorijai, todėl, demontavus mūrinę statinio atitvarą, vadovaujantis Statinio apžiūros aktu, buvo pažeisti esminiai statinio reikalavimai, numatyti statybos techniniuose reglamentuose STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ bei STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“. Griovimo metu demontuota dalies parapeto skardinimas, sugadintas parapeto mūras – išorinės sienos dalis tapo neapsaugota nuo ardančio atmosferos poveikio. Griaunant sublokuotą statinį, buvo sugadinta garažų paskirties statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo danga – Statinio apžiūros akte nurodyta, kad stogo danga ir denginio konstrukcijos dalis (denginio plokštės briauna) neatitinka Statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ bei stogo paskirčiai keliamų norminių reikalavimų; griovimo metu sugadinta (sulankstyta) stoglovio dalis tapo nefunkcionali. Statinio apžiūros akte taip pat užfiksuota, jog griaunant buvo išjudintas garažų paskirties statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šoninės laikančiosios sienos mūras – susilpninta laikančiosios sienos, ant kurios atremtos denginio plokštės, laikančioji galia. Vadovaujantis Statinio apžiūros aktu, statybinė organizacija, vykdžiusi griovimo darbus, nesustiprindama pastato, nuo kurio atjungiamas griaunamas pastatas, laikančiųjų konstrukcijų, pažeidė statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus.

12. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai dėl griovimo darbų daroma fizinė įtaka kitiems savininkams priklausančio turto būklei, statytojas (griaunamojo statinio savininkas) teisės aktų nustatyta tvarka privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą nugriauti statinį. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą, leidimas nugriauti statinį išduodamas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys. Vadinasi, be statybą leidžiančio dokumento statinį galima nugriauti tik jei nebus pakenkta kitų asmenų turtui. Kadangi šiuo atveju griaunamas statinys – atsakovei priklausantis garažas – ribojosi su ieškovės eksploatuojamu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė, kaip griaunamo statinio savininkė, privalėjo numatyti, jog tokioje situacijoje griovimo darbai turės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei, todėl nustatyta tvarka privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą nugriauti sieną, kuri ribojasi su kitiems asmenims priklausančiu pastatu.

13. Teismas nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį statinys turi būti statomas (griaunamas) taip, kad statybos (griovimo) metu trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos (griovimo) pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Viena iš tokių sąlygų yra statinio esamos techninės būklės nepabloginimas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Minėta sąlyga atsakovo išpildyta nebuvo – garažas liko be vienos sienos, ką patvirtino ir liudytojai, MPD plokštė negali atstoti pastato sienos. 2017 m. rugpjūčio 30 d. statinio apžiūros akte nurodyta, kad tai neatitinka išorinėms atitvaroms keliamų reikalavimų sandarumo bei saugumo atžvilgiu. Tokia atitvara, ką patvirtino ir byloje apklausti liudininkai, gali būti tik laikinas problemos sprendimas, ir tokiu būdu buvo pabloginta ieškovui priklausančio statinio normatyvinė kokybė (Statybos įstatymo 2 straipsnio 57 dalis). Dėl Statinio apžiūros akte užfiksuotų defektų, kuriuos lėmė griovimo darbai, statinys – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebeatitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad atsakovės atlikti veiksmai yra neteisėti.

14. Teismas nurodė, kad nustačiusi neatitikimus, esančius projekte, tame tarpe ir sienos storį, kuris neatitiko projekte nurodyto storio, o ir matydama, kad gretimas pastatas, nugriovus sieną, liks be vienos iš sienų, atsakovė kurį laiką sienos negriovė, nes suprasdama savo atsakomybę vykdė derybas su ieškove, ką patvirtina abi šalys, tačiau, nepavykus susitarti, ėmėsi ne teisėtų veiksmų situacijai išspręsti, o savo iniciatyva nugriovė sieną. Nors ir užkalė esančią kiaurymę MPD plokšte, toks sprendimas tik laikinai galėjo išspręsti ieškovės turto apsaugos klausimą, MPD plokštė, kaip patvirtino byloje apklausti liudytojai, yra tik laikinas sprendimas, negali tarnauti pastatui kaip mūrinė siena, kuri buvo prieš tai. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nugriauta siena nebuvo susijusi su (duomenys neskelbtini) garažu, t. y. nebuvo (duomenys neskelbtini) garažo nešančioji siena, o po savimi neturėjo įrengto pamato, nes darė išvadą, jog akivaizdu, kad kitos sienos ieškovės garažas neturėjo.

15. Teismas konstatavo, jog yra atsakovės kaltė dėl neteisėto sienos nugriovimo. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusių nuostolių.

16. Teismas nurodė, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Vadovaudamasis teismų praktika teismas konstatavo, jog tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę. Kadangi nagrinėjamu atveju sugadintas turtas neatkurtas, padarytos žalos dydis grindžiamas 2017 m. spalio 30 d. statybos inžinierės D. P. sudaryta lokaline sąmata, kurioje apskaičiuota statinio – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkymo iki tinkamo eksploatacijai darbų kaina – 3 836,89 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad atsakovė dėl bendros sienos nugriovimo neabejotinai padarė ieškovei tam tikrus nuostolius, tačiau pavedus atsakovei atlikti ieškovės statinio atitvaros darbus, būtų didesnė tikimybė vėl tarp ieškovės ir atsakovės kilti teisiniams ginčams, todėl teismas manė, kad tikslingiau bus iš atsakovės priteisti ieškovės prašomą ir paskaičiuotą 3 836,89 Eur sumą turtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, jog siena turi būti atkurta ant esančių pamatų ieškovės statinio viduje.

17. Teismas pažymėjo, jog ieškovė yra juridinis asmuo, veikia pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, kurio 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais. Jos vadovu nuo 1999-10-20 yra (duomenys neskelbtini), kuris atstovauja bendriją, tai patvirtina byloje pateiktas Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, todėl atmetė atsakovės argumentus dėl netinkamo ieškovo ir neįgalioto asmens.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovė 90-oji garažų eksploatavimo bendrija Dvaro g. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovę UAB „Inforumas“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį – atstatyti statinio, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), išorinę mūrinę atitvarą, dalies parapeto skardinimą, pašalinti parapeto mūro defektus, atstatyti laikančiosios sienos, ant kurios atremtos denginio plokštės, laikančiąją galią, atsakovei nevykdant teismo įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, priteisti ieškovei iš atsakovės 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įpareigojimą dieną; priteisti ieškovei iš atsakovės apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą įpareigoti ieškovę nugriautą sieną atstatyti vidinėje garažo pusėje, pažeidė garažų savininkų nuosavybės teisę: tokiu atveju garažo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plotis sumažėtų 0,4 m, o bendras šio garažo plotas sumažėtų 2,548 m².

Žemesnės instancijos teismas

18.2. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu įpareigodamas ieškovę atstatyti nugriautą sieną vidinėje garažo pusėje, jokiu įstatymu šio savo sprendimo nepagrindė. Todėl, nesant jokio įstatyminio pagrindo riboti garažo savininko nuosavybės teisę, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas.

18.3. Atstačius nugriautą sieną vidinėje garažo pusėje, būtų iš esmės pažeistos statybos bei priešgaisrinę saugą reglamentuojančios teisės nuomos, garažo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebebūtų galima saugiai eksploatuoti.

18.4. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškovės ieškinį šioje byloje be kita ko grindė ir tuo, kad nugriautoji garažo siena (atitvara) buvo atsakovei nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje. Todėl ieškovei nugriautos garažo sienos (atitvaros) atstatymui buvusioje jos vietoje statybos darbams atlikti neabejotinai bus reikalingi atsakovės leidimai (sutikimai), kurie, atsižvelgiant į konfliktinį šalių santykių pobūdį, tikėtina, atsakovės nebus išduodami. Dėl to ieškovei vėl kils būtinybė savo pažeistas teises ginti teismine tvarka, o tai reiškia, kad patenkinus ieškovės ieškinio antrąjį alternatyvų reikalavimą, byloje nėra pasiekta teisinė taika.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Inforumas“ prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. 90-oji garažų eksploatavimo bendrija Dvaro g. nėra įgaliota ir negali atstovauti privačių, vieno garažo-bokso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko (duomenys neskelbtini) interesų. Apeliacinis skundas, kaip ir ieškinys, yra pareikštas neįgalioto, netinkamo subjekto.

19.2. Sienos įrengimas atsakovės žemės sklype yra neįmanomas, kadangi pamatas sienai yra būtent garažo statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribose. Ties minėto garažo - statinio riba baigiasi ir šio statinio stogo konstrukcijos. Tad sienos įrengimas kitoje vietoje, nei ant esamo pamato, yra objektyviai neįmanomas ar ypač komplikuotas.

19.3. Apeliantės teikiami nauji įrodymai neturi būti priimti ir vertinami. Atsakovė viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad garažo sienos įrengimas yra įmanomas tik ant esamų garažo pamatų. Taigi, absoliučiai nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad šalys nekėlė klausimo dėl sienos įrengimo vidinėje garažo dalyje. Apeliantės teikiami įrodymai galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui. Teikiami įrodymai yra ydingi turiniu ir forma.

Šalies argumentai

20. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Inforumas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės apeliantės patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

20.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad demontuotoji siena buvo bendra abiejų statinių atitvara, kad jos storis buvo 38 cm, kad siena buvo su pamatu. Pirmosios instancijos teismas apie demontuotos sienos savybes sprendė tik iš liudytojų subjektyvių parodymų, tačiau ignoravo byloje esančius rašytinius įrodymus, neargumentavo, kodėl atmeta rašytinius, tame tarpe ir valstybės institucijų, įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, įrodymų vertinimo taisykles.

20.2. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini)yra aiškiai fiksuotas demontuotos sienos storis – 0,25 m. Tai oficialus rašytinis įrodymas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodinėjimo taisykles, apie sienos storį sprendė iš nuotraukų, padarytų iš garažų priekio, ir liudytojų, kurie sienos nematavo, subjektyvaus suvokimo.

20.3. Aplinkybė, kad nugriautoji siena neturėjo po savimi pamato, dėl to buvo avarinės būklės, užfiksuota rašytiniuose įrodymuose. UAB „Saulesa“ 2017-05-24 Pranešime dėl avarinės garažo sienos, antstolio T. U. 2017-05-29 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Faktas, kad demontuotoji siena buvo be pamato, yra patvirtintas tiek oficialiu įrodymu, tiek įrodymų visuma. Pamato po siena nebuvimas didžiąja dalimi nulėmė jos avarinę būklę.

20.4. Visuma objektyvių įrodymų, nuotraukos, rašytiniai ir oficialūs rašytiniai įrodymai, paneigia nepagrįstai padarytą teismo išvadą, kad siena buvo bendra abiejų statinių. Priešingai, demontuotoji siena bendra nebuvo. Vietoje, kurioje turi būti garažo, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, galinė siena, yra įrengtos lentynos.

20.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės veiksmai griaunant savo pačios avarinės būklės sieną, yra neteisėti. Ieškovės nurodoma demontuota siena (atitvara), kuri rekonstravimo projekte yra rekonstruojamo statinio dešinėje pusėje, pagal projektą turėjo būti nugriauta. Šiam veiksmui atlikti buvo išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Visa statybų dokumentacija buvo teikiama per Infostatybą ir buvo vieša. Rekonstruojamo statinio - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro byloje nėra nurodoma, kad demontuota siena buvo bendra, be to, nėra jokių duomenų apie šio pastato priestatus. Priešingai, iš statinio pirmo aukšto plano matyti, kad demontuota siena yra atsakovei nuosavybės teise priklausančio statinio siena. Atsakovė turėjo teisę disponuoti savo nuosavybe, garažo sienas nugriauti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nugriauta siena buvo bendra nuosavybė ir atsakovė neturėjo teisės jos griauti.

20.6. Aplinkybė, kad garažas (duomenys neskelbtini), yra be vienos galinės sienos, nėra niekaip susijusi su atsakovės veiksmais, todėl nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovės veiksmų. Atsakovės garažo siena buvo nugriauta dar 2017-05-29, t. y. daugiau nei prieš 2 metus. Tačiau ieškovė iki šios dienos nėra pradėjusi jokių statybos darbų. Darytina išvada, kad ieškovę tenkina dabartinė situacija, kai garažo atitvarai panaudota MDF plokštė. Ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, todėl jie priteisti ieškovei nepagrįstai.

20.7. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovės sugadintas turtas neatkurtas, padarytos žalos dydis grindžiamas 2017 m. spalio 30 d. statybos inžinierės D. P. sudaryta lokaline sąmata. Tačiau šis teismo priteistas žalos dydis prieštarauja paties teismo sprendimu konstatuotoms aplinkybėms ir sprendimo rezoliucinei daliai. Naujų pamatų įrengimas nėra reikalingas, todėl sąmatoje nurodyti pamatų įrengimo darbų kaštai negalėjo būti skaičiuojami ir įtraukiami į žalos sumą. Lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai: skyrius 1 „Ardymo darbai“ 219,98 Eur sumai, skyriaus 2 „Pamatas ir mūro siena“ pozicijos 293,74 Eur sumai, yra susiję su pamato įrengimo darbais, kurių pagal teismo sprendimą atlikti nereikia. Lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai: skyrius 5 „Įvažiavimo vartų (durų) slenksčio sutvarkymas“ 87,88 Eur sumai, yra apskritai nesusiję su demontuota siena ar naujos sienos statymu. Įvažiavimas ir vartai apskritai yra kitoje pusėje, prie kitos sienos. Teismas taip pat neturėjo į žalos sumą traukti papildomų išlaidų, kadangi tai nėra susiję su tiesioginiais nuostoliais. Žalos sumą šiuo atveju atspindi tik eilutėje „Viso žiniaraštyje 1“ nurodyta bendra 2 062,35 Eur suma, iš kurios dar reikia atimti aukščiau minėtų, su sienos įrengimu nesusijusių, darbų kainą. Žalos suma galėjo būti tik 1460,75 Eur. Teismas taip pat ignoravo atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl sienos įrengimo kainos, neargumentavo, kodėl atmeta šiuos įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, įrodymų vertinimo taisykles.

20.8. Vykdant statybos darbus paaiškėjo, kad atsakovės garažo sienos yra avarinės būklės. Siekiant išvengti garažo sienų griūties ir nelaimingų atsitikimų, apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę, garažo sieną, besiribojančią su (duomenys neskelbtini) garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), buvo būtina nugriauti bet kokiu atveju. Paaiškėjus, kad garažo sienos būklė yra avarinė, ji buvo nugriauta dėl būtinojo reikalingumo. Demontavus avarinės būklės sieną, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) garažas yra be galinės sienos. Už šias aplinkybes atsakovė nėra atsakinga, galimai nėra atsakingas ir (duomenys neskelbtini), bet atsakingas garažo statytojas, t. y. trečiasis asmuo. Civilinė atsakomybė negali būti taikoma ir CK 6.253 straipsnio 4 dalies pagrindu. Tuo atveju, jei būtų sprendžiama, kad demontuotoji siena buvo bendra, atsižvelgiant į tai, kad jos, kaip avarinės sienos, griovimas buvo neišvengimas, atsakovės atsakomybė turi būti mažinama mažiausiai ½ dalimi. Kita atsakomybės dalis turėtų tekti asmeniui, kuris teigia, kad siena yra bendra, t. y. ieškovei.

20.9. Ieškinys pareikštas garažų eksploatavimo bendrijos vardu, tačiau iki ieškinio pareiškimo teisme savo reikalavimus tais pačiais argumentais ir įrodymais reiškė (duomenys neskelbtini), kuris yra garažo-bokso, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Būtent šis garažas boksas liko be galinės sienos. (duomenys neskelbtini) reikalavo, kad atsakovė atlygintų padarytą žalą jam asmeniškai. Lokalinė sąmata, kuria remiasi ieškovė, parengta (duomenys neskelbtini) garažui. Ieškovė nėra nei statinio (duomenys neskelbtini), nei garažo-bokso, (duomenys neskelbtini), savininkė ar bendrasavininkė. Ieškovė, nebūdama turto, kuriam neva padaryta žala, savininke, žalos nepatyrė ir nepatirs. Teisės aktai nesuteikia Bendrijai teisės disponuoti jos nariams nuosavybės teisėmis priklausančiais garažais, jais naudotis ir (arba) juos valdyti, taip pat nesuteikia Bendrijai teisių (įgaliojimų) atstovauti jos nariams. Taigi, garažus eksploatuoja, jais naudojasi ne Bendrija, o jos nariai, taip pat jai nepriklausantys asmenys. Atsakomybės subjektu, reiškia ir reikalavimo subjektu, pagal reikalavimus atlyginti žalą gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija. Ieškinys, pareikštas netinkamo ieškovo, negalėjo būti tenkinamas.

20.10. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė patyrė 1 565 Eur išlaidų advokato pagalbai. Į bylą pateikti įrodymai patirtina, kad ieškovė patyrė 965 Eur išlaidų advokato pagalbai. Kitos išlaidos yra patirtos byloje nedalyvaujančio asmens (duomenys neskelbtini) ir jo interesais, todėl negali būti atlyginamos ieškovei.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė 90-oji garažų eksploatavimo bendrija Dvaro g. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad nugriautoji garažų siena buvo ne 0,25 m pločio, o 0,38 m pločio: fotonuotraukos, esančios byloje, iš kurių matyti, kad nugriautoji siena buvo pastatyta iš vienos plytos, padėtos išilgai sienos (0,12 m pločio), ir vienos plytos, padėtos skersai sienos (0,25 m ilgio) bei betono mišinio (0,01 m pločio); atsakovės vadovės (duomenys neskelbtini) paaiškinimai; rangovo trečiojo asmens UAB „Saulesa” vadovo (duomenys neskelbtini) paaiškinimai; liudytojo D. Ž. parodymai. Dalis šios sienos - 0,25 m – buvo pastatyta iš keraminių plytų. Skirtingą garažų sienos medžiagiškumą patvirtino ir rangovo trečiojo asmens UAB „Saulesa” atstovas (duomenys neskelbtini) bei liudytojas R. V.. Taigi, faktinis nugriautosios sienos plotis (0,38 m) skyrėsi nuo užfiksuotos kadastrinių matavimų byloje (0,25 m).

Šalies argumentai

21.2. Apeliantei buvo išduotas statybos leidimas griauti kadastrinių matavimų byloje nurodyto pločio sieną – 0,25 m pločio, tuo tarpu griauti likusios sienos dalies pločio – 0,13 m – apeliantei statybos leidimas nebuvo išduotas, ir ji nepagrįstai ir neteisėtai nugriovė 0,38 m pločio garažų sieną.

21.3. Apeliantei nugriovus garažų bendrą sieną, yra pabloginta ieškovės valdomų garažų techninė būklė, jų savininkų veiklos sąlygos, iš esmės vieno garažo, nuosavybės teise valdomo savininko (duomenys neskelbtini), nebegalima naudoti pagal jo paskirtį.

21.4. Apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl sienos priklausomybės jai paneigia ir VĮ Registrų centro 2017-06-15 dienos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad „iš turimų duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados apie sienos, jungiančios pastatus, priklausomybę”. Todėl egzistuoja būtina apeliantės civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp jos neteisėtų veiksmų ir žalos.

Žemesnės instancijos teismas

21.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai sprendė, kad ieškovė sienos atstatymui bei kitų darbų atlikimui remontui patirs D. P. lokalinėje sąmatoje nurodytas garažo sienos statybos išlaidas. Šių darbų atlikimo būtinumas yra užfiksuotas 2017-08-30 Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto specialių žinių turinčių asmenų. Priešingų rašytinių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė, o jos pateikta lokalinė sąmata nepaneigia Statinio apžiūros akte nurodytų žalos pašalinimo darbų atlikimo būtinybės. Atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nėra nurodyta Statinio apžiūros akte nurodyta žalos pašalinimo darbų kaina (šoninės laikančiosios sienos sustiprinimas; stoglovio remontas; lietaus nuvedimo sistemos remontas) ir kiti būtini su tuo susiję darbai bei išlaidos (šiukšlių surinkimas ir išvežimas; papildomų medžiagų vertė; papildomų mechanizmų vertė; papildomas darbo užmokestis; statybvietės išlaidos ir pan.). Nėra aišku, ar atsakovės į bylą pateikta lokalinė sąmata yra sudaryta kompetentingo asmens, kadangi kartu su ja nėra pateikta jokių lokalinę sąmatą sudariusio asmens kvalifikaciją pagrindžiančių įrodymų.

21.6. Aplinkybę, kad garažų siena buvo avarinės būklės, atsakovė grindžia savo rašytais raštais ieškovei, tačiau nepateikia jokios kompetentingos institucijos pažymos/akto/išvados, kad garažų ginčo siena buvo avarinės būklės ir vienintelis būdas pašalinti jos grėsmę yra jos demontavimas, o ne remontas. Iš viešai skelbiamos informacijos apie atsakovės vykdomą veiklą negalima spręsti, kad ji yra kompetentinga spręsti dėl garažų ginčo sienos avaringumo bei šios problemos sprendimo būdų. Todėl byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad atsakovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis – nugriovė avarinės būklės garažų sieną, o jei ir ši siena buvo avarinės būklės – nebuvo kitų jos avaringumo pašalinimo būdų.

21.7. Garažų siena, dėl kurios nugriovimo yra kilęs ginčas byloje, yra viso garažų statinio išorinė siena. Kitos garažų sienos griovimo metu sugadintos statinio konstrukcijos taip pat yra visų savininkų bendrojo naudojimo konstrukcijos. Todėl akivaizdu, kad ieškovė, atstovaudama bendrijos narius išoriniuose santykiuose, turi pareigą ginti narių interesus, teikti ieškinį, reikalauti ir gauti žalos, patirtos dėl bendro naudojimo konstrukcijų sugadinimo, atlyginimą.

21.8. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės valdymo organas – jos pirmininkas, visos į bylą pateiktos išlaidos yra susijusios su byla ir patirtos ieškovės naudai ir interesais. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis įvykdęs prievolę ieškovės naudai ar interesais, turi teisę reikalauti ieškovės šių išlaidų atlyginimo, o ieškovė turi pareigą atlyginti (duomenys neskelbtini) jo ieškovės naudai ir interesais patirtas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

23. Ieškovė 90-oji garažų eksploatavimo bendrija Dvaro g. su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytiniu įrodymus – garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikyto ir planuojamo laikyti automobilio matmenis bei garažo planą su esamais išmatavimais bei būsiančiais įvykdžius pirmosios instancijos teismo įpareigojimą atstatyti garažo sieną vidinėje garažo dalyje. Nurodė, kad šių rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik dabar, kadangi bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nė viena iš šalių nekėlė sienos atstatymo vidinėje garažo dalyje klausimo.

24. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be pirmiau įvardytų kriterijų taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme vis dėlto yra bendrosios procesinės taisyklės išimtis, todėl šios išimties taikymas yra galimas tik tiek, kiek jis atitinka proceso įstatyme reglamentuotus atvejus ir pirmiau įvardytų kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje, visetą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. lapkričio 21 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovės naujai pateikti įrodymai yra pateikti faktinėms aplinkybėms, kurios nesudarė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyko, apibrėžto pirmiausia pačios ieškovės suformuluotais ieškinio faktiniu pagrindu ir reikalavimais (dalyku), įrodinėti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme negalima remtis tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, ir kad šis draudimas yra absoliutus. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, jog naujų įrodymų priėmimas, juose užfiksuotų faktinių duomenų tyrimas ir vertinimas reikštų naujų faktinių aplinkybių aiškinimąsi, o tokia proceso apeliacinės instancijos teisme eiga prieštarautų pačiam apeliacijos modeliui, įtvirtintam civilinio proceso įstatyme, todėl atsisako šiuos įrodymus priimti.

Dėl ieškovės 90-osios garažų eksploatavimo bendrijos Dvaro g. apeliacinio skundo argumentų

27. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu įpareigodamas ieškovę atstatyti nugriautą sieną vidinėje garažo pusėje, jokiu įstatymu šio savo sprendimo nepagrindė, bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nė viena iš šalių nekėlė sienos atstatymo vidinėje garažo dalyje klausimo. Ieškovės teigimu, ieškovei nugriautos garažo sienos (atitvaros) atstatymui buvusioje jos vietoje statybos darbams atlikti neabejotinai bus reikalingi atsakovės leidimai (sutikimai), kurie, atsižvelgiant į konfliktinį šalių santykių pobūdį, tikėtina, atsakovės nebus išduodami. Dėl to ieškovei vėl kils būtinybė savo pažeistas teises ginti teismine tvarka, o tai reiškia, kad patenkinus ieškovės ieškinio antrąjį alternatyvų reikalavimą, byloje nėra pasiekta teisinė taika.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio dalyką sudarė du alternatyvūs reikalavimai: arba įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį – atstatyti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorinę mūrinę atitvarą, dalies parapeto skardinimą, pašalinti parapeto mūro defektus, atstatyti laikančiosios sienos, ant kurios atremtos denginio plokštės, laikančiąją galią, o nevykdant teismo įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, priteisti ieškovei iš atsakovės 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įpareigojimą dieną; arba priteisti ieškovei iš atsakovės 3 836,89 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 836,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino antrą alternatyvų ieškinio reikalavimą, papildomai įpareigodamas ieškovę nugriautą sieną atstatyti vidinėje garažo dalyje.

29. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo, pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, nekėlė reikalavimo įpareigoti ieškovę atstatyti sieną vidinėje garažo dalyje, bei nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovės galimybėmis atstatyti minėtą sieną, atsakovė nereiškė priešieškinio su reikalavimu įpareigoti ieškovę atstatyti sieną. Faktinės aplinkybės dėl ieškovės galimybių atstatyti sieną, byloje nebuvo tiriamos, pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, t. y. savo nuožiūra sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatė ieškinio dalyką (įpareigojimą), kurio ieškovė ieškinyje nenurodė (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis).

31. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę būti aktyvus ir peržengti ieškinio ribas tik esant viešajam interesui. Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principo, pagal kurį tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, išimtis. Ji nustatyta pirmiausia siekiant apginti socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie patys negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jų pažeistą teisę, arba asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešojo intereso idėja civilinio proceso kontekste neturėtų būti suvokiama pernelyg plačiai: kad ir siejant ją su teisingumo vykdymu, materialiosios tiesos nustatymu kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y. net ir pripažįstant, kad civilinės bylos iškėlimo faktas laikytinas socialiai reikšmingu (nes kiekviena civilinė byla, be kita ko, reiškia ir teisinį, ir socialinį konfliktą, susijusį su galiojančios teisės taikymu, reiškiantį esamos teisinės tvarkos įgyvendinimą, konfliktą, kurį siekiama išspręsti ne bet kaip, o tikintis teisingo, sąžiningo ir operatyvaus sprendimo), visada būtina taikyti ir papildomus konstitucinius kriterijus, kurie sumažina ar paneigia riziką, jog gali būti ne tik nepagrįstai pažeistas dispozityumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

32. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas iš esmės dėl nuostolių atlyginimo. Sienos nugriovimas buvo juridinio asmens (atsakovės) veiksmų padarinys, nulėmęs pasekmes garažų bendrijos (ieškovės) nariams, jų teisėms ir teisėtiems interesams. Abi šalys byloje buvo atstovaujamos advokatų, taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovė negali būti pripažinti socialiai pažeidžiamais asmenimis. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra viešojo intereso elemento ar kitų pagrindų, dėl kurių teismas turėtų būti aktyvus, todėl kilęs ginčas nepagrįstai buvo sprendžiamas peržengiant ieškinio ribas.

33. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog tenkindamas ieškovės vieną iš ieškinio alternatyvių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko ginčas tarp šalių iš esmės buvo išspręstas teisingai. Atsižvelgiant į tai nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo ir priimti naują sprendimą, tenkinant kitą alternatyvų ieškinio reikalavimą. Tačiau konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo sprendimą iš dalies, panaikinant sprendimo rezoliucinę dalį, kuria ieškovė įpareigota nugriautą sieną atstatyti vidinėje garažo dalyje.

Dėl atsakovės UAB „Inforumas“ apeliacinio skundo argumentų

35. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad: demontuotoji siena buvo bendra abiejų statinių atitvara, sienos storis buvo 38 cm, siena buvo su pamatu, teismas apie demontuotos sienos savybes sprendė tik iš liudytojų subjektyvių parodymų, ignoruodamas byloje esančius rašytinius įrodymus, neargumentavo, kodėl atmeta rašytinius, tame tarpe ir valstybės institucijų, įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, įrodymų vertinimo taisykles.

36. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės aiškinant CPK 176, 185 straipsnius kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

37. Pagal CPK 17 straipsnį šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui abi šalys teikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jų įrodinėjamas aplinkybes, teismo posėdžiuose davė paaiškinimus. Taigi, šalims buvo sudarytos lygios rungimosi galimybės. Aplinkybė, kad teismas nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovės, tame tarpe ir valstybės institucijų, įrodymus, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes ir neišsprendė byloje padarytų išvadų ir faktų prieštaros.

38. Liudytojų parodymai ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuria byloje nustatomi tam tikri faktiniai duomenys. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, todėl teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad vienos iš šalių nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).

39. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą ir nustatęs, kad liudytoją paaiškinimai turi pakankamą įrodomąją galią, pagrįstai šiais paaiškinimai rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis).

40. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos, ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje, o CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti pasisakoma šio straipsnio 4 dalyje 1–4 punktuose nurodytais klausimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.

41. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės veiksmai griaunant savo pačios avarinės būklės sieną, yra neteisėti, bei kad aplinkybė, jog garažas, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, yra be vienos galinės sienos, nėra niekaip susijusi su atsakovės veiksmais, todėl nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovės veiksmų.

42. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

43. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovės eksploatuojamas garažas liko be vienos sienos, MPD plokštė negali atstoti pastato sienos. 2017 m. rugpjūčio 30 d. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tai neatitinka išorinėms atitvaroms keliamų reikalavimų sandarumo bei saugumo atžvilgiu. Tokia atitvara, ką patvirtino ir byloje apklausti liudininkai, gali būti tik laikinas problemos sprendimas.

44. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tais atvejais, kai dėl griovimo darbų daroma fizinė įtaka kitiems savininkams priklausančio turto būklei, statytojas (griaunamojo statinio savininkas) teisės aktų nustatyta tvarka privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą nugriauti statinį. Kadangi šiuo atveju griaunamas statinys – atsakovei priklausantis garažas – ribojosi su ieškovės eksploatuojamu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė, kaip griaunamo statinio savininkė, privalėjo numatyti, jog tokioje situacijoje griovimo darbai turės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei, todėl nustatyta tvarka privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą nugriauti sieną, kuri ribojasi su kitiems asmenims priklausančiu pastatu. Nustačiusi neatitikimus, esančius projekte, tame tarpe ir sienos storį, kuris neatitiko projekte nurodyto storio, matydama, kad gretimas pastatas, nugriovus sieną, liks be vienos iš sienų, atsakovė kurį laiką sienos negriovė, nes suprasdama savo atsakomybę vykdė derybas su ieškove, ką patvirtina abi šalys. Nepavykus susitarti ėmėsi ne teisėtų veiksmų situacijai išspręsti (pvz., tikslinti projektą), o savo iniciatyva nugriovė sieną, nors ir užkalė esančią kiaurymę MPD plokšte. Išgriovus sieną buvo pabloginta ieškovei priklausančio statinio normatyvinė kokybė (Statybos įstatymo 2 straipsnio 57 dalis), todėl dėl Statinio apžiūros akte užfiksuotų defektų, kuriuos lėmė griovimo darbai, statinys – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebeatitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išanalizavo visas civilinei atsakomybei atsirasti būtinas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis) bei žalos ir nuostolių (CK 6.249 straipsnis) atsiradimą.

46. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio 6 dalį, būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės dėl statinio avarinės būklės nėra pakankamos pagrįsti atsakovės veiksmus veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis.

47. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistos žalos dydžiu. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad naujų pamatų įrengimas nėra reikalingas, todėl sąmatoje nurodyti pamatų įrengimo darbų kaštai negalėjo būti skaičiuojami ir įtraukiami į žalos sumą, lokalinėje sąmatoje nurodyti tam tikri darbai yra apskritai nesusiję su demontuota siena ar naujos sienos statymu, teismas neturėjo į žalos sumą traukti papildomų išlaidų, kadangi tai nėra susiję su tiesioginiais nuostoliais, teismas ignoravo atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl sienos įrengimo kainos, neargumentavo, kodėl atmeta šiuos įrodymus.

48. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, pagrįstai rėmėsi 2017 m. spalio 30 d. statybos inžinierės D. P. sudaryta lokaline sąmata, kurioje apskaičiuota statinio – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkymo iki tinkamo eksploatacijai darbų kaina - 3 836,89 Eur. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl šioje sąmatoje nurodomų darbų kainų, vertinamos kaip deklaratyvaus pobūdžio, ir jos negali būti pagrindas nesivadovauti šioje sąmatoje nurodytais skaičiavimais. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, šių darbų atlikimo būtinumas yra užfiksuotas 2017-08-30 Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sudarytas specialių žinių turinčių asmenų. Priešingų rašytinių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė, o jos pateikta lokalinė sąmata nepaneigia 2017-08-30 Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų žalos pašalinimo darbų atlikimo būtinybės. Atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nėra nurodyta 2017-08-30 Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta žalos pašalinimo darbų kaina ir kiti būtini su tuo susiję darbai bei išlaidos. Nėra aišku, ar atsakovės į bylą pateikta lokalinė sąmata yra sudaryta kompetentingo asmens, kadangi kartu su ja nėra pateikta jokių lokalinę sąmatą sudariusio asmens kvalifikaciją pagrindžiančių įrodymų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai dėl priteistos žalos dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

50. Apeliantė nurodo, kad ieškovė nėra nei statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nei garažo-bokso, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ar bendrasavininkė. Teisės aktai nesuteikia bendrijai teisės disponuoti jos nariams nuosavybės teisėmis priklausančiais garažais, jais naudotis ir (arba) juos valdyti, taip pat nesuteikia bendrijai teisių (įgaliojimų) atstovauti jos nariams. Taigi, garažus eksploatuoja, jais naudojasi ne bendrija, o jos nariai, taip pat jai nepriklausantys asmenys. Atsakomybės subjektu, reiškia, ir reikalavimo subjektu, pagal reikalavimus atlyginti žalą gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija, todėl šiuo atveju ieškinys pareiktas netinkamo ieškovo.

51. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad bendrija turi pareigą, numatytą Daugiabučių namų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte – saugoti ir ginti bendrijos bei jos narių teises ir ekonominius bei kitus teisėtus interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Bendriją, įgyvendinančią bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiuosius asmenis sieja išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Atsakovės nugriauta siena yra viso garažų statinio išorinė siena, todėl ieškovė, atstovaudama bendrijos narius, yra tinkama ieškovė šioje byloje.

52. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teisme priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ieškovės vadovu (pirmininku) nuo 1999-10-20 yra (duomenys neskelbtini). Visos į bylą pateiktos išlaidos yra susijusios su byla ir patirtos ieškovės naudai ir interesais. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis įvykdęs prievolę ieškovės naudai ar interesais, turi teisę reikalauti ieškovės šių išlaidų atlyginimo, o ieškovė turi pareigą atlyginti (duomenys neskelbtini) jo ieškovės naudai ir interesais patirtas išlaidas.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

53. Dėl kitų apeliantų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

54. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškovė įpareigota nugriautą sieną atstatyti vidinėje garažo dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55. Iš esmės netenkinus apeliacinių skundų, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neskirstomos ir šalys paliekamos kiekviena prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti, iš sprendimo rezoliucinės dalies pašalinant trečią pastraipą, kuria ieškovė 90-oji garažų eksploatavimo bendrija Dvaro g. įpareigota nugriautą sieną atstatyti vidinėje garažo dalyje.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėIrena Stasiūnienė