- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- e2-133-291/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03532-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Atsakovas
- UAB „Inforumas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Saulesa“
- Advokatai
- Kristina Pugačienė, Žydrūnas Rupšys
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
dalyvaujant ieškovo 90-osios garažų eksploatavimo bendrijos Dvaro g. atstovui V. K., atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinė bylą pagal ieškovo 90-osios garažų eksploatavimo bendrijos Dvaro g. ieškinį atsakovui UAB „Inforumas“, dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Saulesa“, išvadą teikianti institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė pateikė ieškinį, bei patikslintą ieškinį, kuriuo, prašo įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį - atstatyti statinio u/n (duomenys neskelbtini) išorinę mūrinę atitvarą, dalies parapeto skardinimą, pašalinti parapeto mūro defektus, atstatyti laikančiosios sienos, ant kurios atremtos denginio plokštės, laikančiąją galią, o nevykdant teismo įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, priteisti ieškovei iš atsakovės 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įpareigojimą dieną, arba priteisti ieškovei iš atsakovės 3 836,89 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 836,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad Pastate – garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančių garažų (garažo boksų) savininkai yra įsteigę 90-ąją garažų eksploatavimo bendriją. Atsakovei UAB „Inforumas“ nuosavybės teise priklausė pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis atsakovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausantis garažas pietvakarinėje pastato dalyje ribojosi su statiniu – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja ieškovė.
Atsakovė pagal 2015 m. M. V. firmos „Archipolis“ parengtą projektą ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-61-150831-00142 turėjo rekonstruoti pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantį su ieškovui priklausančiu garažo boksu. Pagal parengtą projektą dalis pastato turėjo būti nugriauta, paliekant dalį pietrytinės pastato sienos kaip atitvarą nuo kaimyninio žemės sklypo, o šiaurės rytinė pastato dalis turėjo būti rekonstruota. Pradėjus griauti minėtą garažų paskirties pastatą, dėl, atsakovės teigimu, susidariusios avarinės šio pastato būklės 2017 m. gegužės 29 d. jis visas buvo nugriautas ir buvusio pastato vietoje buvo įrengta apie 1,5 m aukščio atraminė sienelė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atraminės sienelės statybos darbus pripažino savavališka statyba ir 2017 m. liepos 7 d. statytojui (atsakovei) surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-170707-00026 bei administracinio nusižengimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. APS-39-(19.11).
Griaunant atsakovei priklausiusį garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (griovimo darbus atliko atsakovės rangovas UAB „Saulesa“), buvo demontuota griaunamojo pastato galinė laikančioji siena, prie kurios buvo priblokuotas garažų paskirties statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Demontuotoji siena buvo bendra abiejų statinių atitvara. Demontavus mūrą, garažų paskirties statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galinė siena buvo užkalta MPD plokšte, dalis plyšių užpūsta montavimo putomis, dalis palikta nesandarintų – tokia išorinės atitvaros konstrukcija neatitinka išorinėms atitvaroms keliamų reikalavimų sandarumo bei saugumo atžvilgiu. Griovimo metu demontuota dalies parapeto skardinimas, sugadintas parapeto mūras, stogo danga, išjudintas garažų paskirties statinio šoninės laikančiosios sienos mūras – susilpninta laikančiosios sienos, ant kurios atremtos denginio plokštės, laikančioji galia. Be statybą leidžiančio dokumento statinį galima nugriauti tik jei nebus pakenkta kitų asmenų turtui. Kadangi šiuo atveju griaunamas statinys – atsakovei priklausantis garažas – ribojosi su ieškovės eksploatuojamu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė, kaip griaunamojo statinio savininkė privalėjo numatyti, jog tokioje situacijoje griovimo darbai turės fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei, todėl nustatyta tvarka privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą nugriauti statinį.
Atsakovei priklausančio garažo griovimo metu buvo pabloginta statinio – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), normatyvinė kokybė, t. y. statinio projekto, statybos darbų ir pastatyto statinio kokybė, atitinkanti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ir normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytus reikalavimus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 57 dalis).
Dėl Statinio apžiūros akte užfiksuotų defektų, kuriuos lėmė griovimo darbai, statinys – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebeatitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų, todėl atsakovė turi atlyginti nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei patikslintą ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad ieškinį pareiškė neįgaliotas asmuo. Ieškove yra įvardinta 90-oji garažų eksploatavimo bendrija Dvaro g, jos vardu ieškinį pasirašė ir pateikė advokatas Žydrūnas Rupšys. Advokatas Žydrūnas Rupšys nėra įgaliotas reikšti ieškinį ir atstovauti 90-ąją garažų eksploatavimo bendriją Dvaro g. Teismui pateikta 2017-09-08 Teisinių paslaugų sutartis Nr. 53/2017 yra sudaryta tarp advokato ir fizinio asmens V. K., bet ne su 90-ąja garažų eksploatavimo bendrija Dvaro g. Žyminį mokestį taip pat sumokėjo V. K., bet ne 90-oji garažų eksploatavimo bendrija Dvaro g.
UAB „Inforumas“ yra 90-osios garažų eksploatavimo bendrijos Dvaro g. narė, nuosavybes teise valdo garažą-boksą garažų paskirties statinyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „Inforumas“ nebuvo informuotas apie bendrijos ketinimą kreiptis į teismą, apie bendrijai padarytą žalą, žalos dydį, atlyginimo būdus.
UAB „Inforumas“ yra žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), tame tarpe garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Statytojui UAB „Inforumas“ 2015-08-31 buvo išduotas Leidimas Nr. LNS-61-150831, tame tarpe rekonstruoti statinį, garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal rekonstravimo projektą Nr. A-14.05-TP. Ieškovės nurodoma demontuota siena (atitvara), kuri rekonstravimo projekte yra rekonstruojamo statinio dešinėje pusėje, pagal projektą turėjo būti nugriauta. Šiam veiksmui atlikti buvo išduotas Leidimas Nr. LNS-61-150831. Rekonstruojamo statinio, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro byloje, nėra nurodoma, kad demontuota siena buvo bendra, be to, nėra jokių duomenų apie šio pastato priestatus. Iš statinio pirmo aukšto plano matyti, kad demontuota siena yra UAB „Inforumas“ nuosavybės teise priklausančio statinio siena. UAB „Inforumas“ turėjo teisę disponuoti savo nuosavybe, garažo sienas nugriauti.
UAB „Inforumas“ teisėtai, pagal parengtą projektą ir juo pagrindu išduotą, nenuginčytą ir galiojantį statybos leidimą, nugriovė savo statinio sieną. Nugriauta UAB „Inforumas“ garažo siena, esanti UAB „Inforumas“ žemės sklype. Pradėjus garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo griovimo darbus, paaiškėjo, kad šio garažo sienos yra avarinės būklės. Siekiant išvengti garažo sienų griūties ir nelaimingų atsitikimų, apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę, garažo sieną, besiribojančią su V. K. garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuspręsta nugriauti, kaip ir buvo numatyta projekte, kuriam išduotas statybos leidimas. Nugriauta UAB „Inforumas“ garažo siena nebuvo susijusi su V. K. garažu nebuvo V. K. garažo nešančioji siena, o po savimi neturėjo įrengto pamato. V. K. garažo kolonos nėra ir nebuvo susijusios (sujungtos) su UAB „Inforumas“ garažo siena. Galima spręsti, kad tarp V. K. garažo kolonų ant esamų šio garažo pamatų turėjo būti atskira siena, tačiau jos vietoje neteisėtai yra įrengtos lentynos, o ne atskira siena. V. K. garažo kolonos ir galinės sienos dalis yra UAB „Inforumas“ žemės sklype, tai matosi trečioje nuotraukoje, kur ant garažo galinės sienos yra atžymėta UAB „Inforumas“ žemės sklypo riba, taip pat tai atsispindi ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. garažas yra atskiras pastatas, jis privalėjo turėti savo išorines sienas. Pastato sienos nebuvimas, dalies V. K. garažo patekimas į UAB „Inforumas“ žemės sklypą patvirtina, kad pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatytas savavališkai.
Garažai, kurių unikalūs numeriai yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra du atskiri pastatai. Kiekvienas iš pastatų, tiek turi savo sienas. Aplinkybė, jog V. K. garažo neturi išorinės sienos, nelemia UAB „Inforumas“ atsakomybės.
Bet kokiu atveju, UAB „Inforumas“ demontuota garažo siena negalėjo būti nei laikančiąja V. K. garažo stogo perdangos siena, nei bendra siena, nes UAB „Inforumas“ garažai buvo aukštesni (h=3.5 m) (žr. priedus Nr. 8, 10) ir laikė tik šių garažų stogo perdangą, o V. K. garažo aukštis yra 2,7 m (h=2.7 m). Šį faktą liudija ir skirtingais metais atliktos šių garažų statybos: bendrovei „Inforumas“ priklausantys garažai buvo pastatyti 1972 metais, o garažai (duomenys neskelbtini)buvo pastatyti 1977 metais. UAB „Inforumas“ negali būti atsakinga dėl to, kad 1977 metais nebuvo sumūryta V. K. garažo siena.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas V. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Taip pat nurodė, kad atsakovas siūlė jam keistis garažais, tačiau siūlomame garaže nebuvo duobės, jos įrengti nesutiko, todėl ir nebuvo apsikeista o kai sutiko jis, atsisakė pagrindinis UAB „Inforumas“ akcininkas R. V.. Negalėjo kurį tai laiką naudotis garažu, nes prieš garažą valstybinėje žemėje buvęs betonuotas įvažiavimas buvo išgriautas, o ir dabar, sutvarkius įvažiavimą, susidaręs didelis slenkstis, kad įvažiuoti į garažą. Jeigu reiktų sieną atstatyti jo garažo sąskaita, susiaurėtų garažas, būtų sunkiau atsidaryti automobilio dureles.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė advokatė Kristina Pugačienė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad atsakovas neturėjo teisės nugriauti sienos, taip palikdamas garažą be išorinės sienos. Griaudamas jam priklausančius statinius atsakovas neturėjo pabloginti šalia stovinčio statinio, priklausančio ieškovui, būklės.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė E. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal esamus duomenis atsakovui priklausanti žemės sklypo riba 10 cm patenka į garažo pusę nuo nugriautos sienos. Nugriovė tiktai, kas priklausė jų bendrovei. Klaidinanti informacija, kad siena buvo bendra. Garažai buvo neteisėtai priblokuoti prie esamo jų bendrovei priklausančio pastato, kuris pastatytas 1972 m., o ieškovui priklausantys garažai pastatyti 1977 m. Informacijos Registrų centre apie tai, kad pastatai sublokuoti, nebuvo. Apie tai sužinojo tik prieš nugriaunant pastatus, buvo bendrauta su ieškovo atstovu V. K., bet bendro sprendimo priimti nepavyko. Apie numatomus griovimo darbus ieškovas buvo informuotas jau 2016-11-11 pranešimu, t. y. informuotas, kad bus griaunami pastatai. Konkrečios informacijos, kad bus griaunama siena, kuri ribojasi su V. K. priklausančiu garažu, tuomet nebuvo. Kad ieškovui priklausantis pastatas neturi atskiros sienos sužinojo tik tuomet, kai vyko griovimo darbai. Iš pradžių siena buvo palikta, kad galėtų įspėti savininką, vėliau, pasikvietus antstolį, o 2017-05-29 nugriauta. Garaže buvusios lentynos buvo priglaustos prie nugriautos sienos. Kad garažas nebūtų atviras, užkalė tą šoną plokštėmis. Nesutinka, kad buvo padaryta žala, nes laikančios kolonos liko sveikos, stogo perdengimas liko sveikas. Mano, kad ieškovas nori pasipelnyti atsakovo sąskaita.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas A. G. su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodytais motyvais, prašė jį atmesti o atsakovui iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Saulesa“ atstovas S. Š. paaiškino, kad vykdė griovimo darbus pagal parengtą projektą, kurį rengė M. V.. Kada pradėjo versti pastatą, pamatė, kad siena priblokuota prie šalia esančio garažo, verčiamos sienos plotis buvo 38 cm. Projekto darbų eigoje niekas netikslino. Statiniai buvo skirtingų spalvų, verčiamas – geltonų plytų, likęs – baltų silikatinių plytų. Kurį laiką, apie 2 mėnesius sieną paliko, nevertė, kad vyktų derybos tarp ieškovo ir atsakovo, paskui nuvertė, o likusią tuštumą atsakovo lėšomis laikinai užkalė plokštėmis. Ar nugriauta siena turėjo pamatą tiksliai įvardinti negali, į tai galėtų atsakyti tik ekspertai, po garažo kolonomis pamatas buvo. Kolonos laiko konstrukcijas ir perdengimo plokštes kitam pastatui.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. V. nurodė, kad yra UAB „Inforumas“ akcininkas. Paaiškino, kad 2014 m. iš Turto fondo nusipirko žemės sklypą su statiniais, kuriame yra buvęs karinis komisariatas. Įsigyto žemės sklypo riba baigiasi ties nugriauta siena, kuri buvo prie ieškovo garažo. Savo pastatą, kuris buvo šalia atsakovo pastato, nutarė nugriauti. Vizualiai konstrukcijos buvo nesusiję. Tarp pastatų buvo nedidelis tarpelis. Kalbėjo su šalia esančio garažo savininkų V. K., siūlė nupirkti iš jo garažą, tačiau tas įvardijo nerealią kainą, norėdamas pasipelnyti, todėl derybos buvo nutrauktos. Apie pastato griovimą ieškovas buvo įspėtas, stebėjo procesą, viską fiksavo pasikviestas antstolis. Koks buvo nugriautos sienos storis nežino, ją nugriovę, atsiradusią kiaurymę gretimo garažo sienoje užkalė plokštėmis.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. Ž. paaiškino, kad dirbo darbų vadovu UAB “Saulesa“, kuri vykdė atsakovo pastatų griovimo darbus. Reikėjo nugriauti šalia ieškovo garažo esantį pastatą. Vykdant griovimo darbus paaiškėjo, kad buvo bendra siena tarp atsakovo ir ieškovo pastatų. Ieškovo pastatas buvo priblokuotas prie griaunamo pastato sienos, tai aiškiai matėsi, skyrėsi pastatų plytų spalva. Iš pradžių sieną paliko nenugriautą, kad užsakovas suderintų su gretino garažo savininku, tačiau nepavykus to padaryti, siena, stebint antstoliui, buvo nugriauta, o atsiradusi kiaurymė laikinai buvo užkalta MPD plokšte, kad niekas negalėtų prieiti. Projekte nurodytas griaunamos sienos plotas buvo 25 cm, tačiau iš nuotraukos matyti, kad sienos storis galėjo būti 38 cm. Siena buvo avarinės būklės, viršuje apie 3 cm plyšys, apačioje plyšio nebuvo. Mano, kad siena pamato neturėjo, bet tiksliai nežino. Griaunant sieną, buvo atvykęs ir ieškovas viską fiksavo antstolis.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta V. M. paaiškino, kad dirba UAB „SDG“ inžinerijos departamento vyr. inžiniere. Jai žinoma, kad šioje byloje atsakovas nugriovė sieną, kuri jungia du pastatus, ko pasekoje buvo pažeista ieškovui priklausančio pastato lietaus nuvedimo sistema, stogo konstrukcija, ir akivaizdžiai pažeistos bendrasavininkio teisės, nes jo pastatas liko be vienos sienos. Nugriautoji siena priklauso abiems savininkams, norint ją nugriauti, reikėjo abiejų sutikimo. Užkaltos MPD plokštės nėra atitvara, skirta išorinei pastato konstrukcijai. Tvirtai konstrukcijai reikalingas pamatas, jokios sienos be pamato nepastatysi. Mano, kads buvo padarytas pažeidimas, nugriaunant sieną. Statybos metu, kas aktualu ir griovimo darbams, priėjus projekte dalį, kai yra neatitikimų su projektu arba iškyla neaiškumų, priimami papildomi sprendimai, t. y. projektas koreguojamas. Mano, kad yra metodų mūro sienai sutvirtinti. Dabar yra akivaizdu ir tai, kad reikia atstatyti stogo dangą ir lietaus nuvedimo sistemą. Tai nebuvo padaryta. Leidimas griauti buvo išduotas statiniui, tačiau ne bendrai sienai, be to, leidime nurodytas sienos storis 25 cm, o ne 38 cm. Akivaizdu, kad kažkada nugriautoji siena buvo išorinė, tik vėliau, statant naują pastatą, jis buvo priblokuotas prie esamo pastato ir siena tapo vidine.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovei UAB „Inforumas“ nuosavybės teise priklausė pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausantis garažas pietvakarinėje pastato dalyje ribojosi su statiniu – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja ieškovė.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovui kilo nuostoliai. Civilinė atsakomybė gali būti sutartinė arba deliktinė. Nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė kildintina iš delikto, kadangi dėl sienos nugriovimo sutartis nebuvo sudaryta.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).
Atsakovė pagal 2015 m. M. V. firmos „Archipolis“ parengtą projektą ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-61-150831-00142 turėjo rekonstruoti pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantį su ieškovui priklausančiu garažo boksu. Pradėjus griauti minėtą garažų paskirties pastatą, dėl, atsakovės teigimu, susidariusios avarinės šio pastato būklės 2017 m. gegužės 29 d. jis visas buvo nugriautas ir buvusio pastato vietoje buvo įrengta apie 1,5 m aukščio atraminė sienelė. Griaunant atsakovei priklausiusį garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio griovimo darbus atliko atsakovės rangovas UAB „Saulesa“, buvo demontuota griaunamojo pastato galinė laikančioji siena, prie kurios buvo priblokuotas garažų paskirties statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Demontuotoji siena buvo bendra abiejų statinių atitvara, ką paaiškino byloje apklausti liudytojai S. Š., D. Ž., V. M.. Nors atsakovas ir bando aiškinti, kad viską vykdė pagal parengtą projektą, dokumentuose, tame tarpe ir VĮ Registrų centro duomenyse, nėra pateikta duomenų, kad tarp ieškovo ir atsakovo pastatų yra bendra siena, jos plotis nurodytas 25 cm, nors iš esančių pastato sienos nuotraukų ir liudytojų parodymų matyti, kad sienos storis yra didesnis, nei nurodytas projekte, t. y. 38 cm. Projektas, atsižvelgiant į faktinius duomenis, tikslintas nebuvo. Be to, teismui kelia abejonių argumentai, kad nugriautoji siena neturėjo pamato. Nors liudytojai tiksliai negalėjo nurodyti, ar minėta siena buvo su pamatu, ar be jo, akivaizdu, kad griaunamas pastatas buvo pastatytas 1972 m. Iki 1977 m., t. y. 5 metus, kol prie jo nebuvo priblokuotas ieškovui priklausančių garažų blokas, minėta siena atliko išorinės atitvaros funkciją. Byloje pasisakę liudytojai pažymėjo, kad mūro siena be pamato būti negali, todėl tikėtina, kad siena buvo su pamatu. Kaip nepagrįsti atmesti atsakovo argumentai, kad ieškovo statinys yra pastatytas neteisėtai. Šis statinys pastatytas 1977 m. ir įteisintas. Tiek ieškovas, tiek atsakovas, įsigydami pastatus priėmė juos tokios būklės. Pažymėtina, kad atsakovui priklausantis pastatas pastatytas 1972 m., o ieškovui priklausantis tik 1977 m., skiriasi jų sienų plytos, akivaizdu, kad ieškovo pastatas buvo priblokuotas jau prie pastatyto pastato sienos. Atmestini liudytojo R. V. argumentai, kad tarp pastatų buvo nedidelis tarpelis, ką paneigia byloje esančios foto nuotraukos ir kitų liudytojų parodymai, viršuje matyti tik nedidelis įskilimas, kas galimai įvyko dėl vykdomų statybos darbų ar pastatų eksploatacijos metu, tarpelis apie 3 cm viršuje, apačioje jo nėra. Demontavus mūrą, garažų paskirties statinio galinė siena buvo užkalta MPD plokšte, dalis plyšių užpūsta montavimo putomis, dalis palikta nesandarintų – tokia išorinės atitvaros konstrukcija, kaip nurodyta 2017 m. rugpjūčio 30 d. statinio (garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) apžiūros akte Nr. N272-08/17, tai neatitinka išorinėms atitvaroms keliamų reikalavimų sandarumo bei saugumo atžvilgiu. Garažų paskirties statinys nepriskiriamas laikino naudojimo statinių kategorijai, todėl, demontavus mūrinę statinio atitvarą, vadovaujantis Statinio apžiūros aktu, buvo pažeisti esminiai statinio reikalavimai, numatyti statybos techniniuose reglamentuose STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ bei STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“. Griovimo metu demontuota dalies parapeto skardinimas, sugadintas parapeto mūras – išorinės sienos dalis tapo neapsaugota nuo ardančio atmosferos poveikio. Griaunant sublokuotą statinį, buvo sugadinta garažų paskirties statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo danga – Statinio apžiūros akte nurodyta, kad stogo danga ir denginio konstrukcijos dalis (denginio plokštės briauna) neatitinka Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ bei stogo paskirčiai keliamų norminių reikalavimų; griovimo metu sugadinta (sulankstyta) stoglovio dalis tapo nefunkcionali. Statinio apžiūros akte taip pat užfiksuota, jog griaunant buvo išjudintas garažų paskirties statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šoninės laikančiosios sienos mūras – susilpninta laikančiosios sienos, ant kurios atremtos denginio plokštės, laikančioji galia. Vadovaujantis Statinio apžiūros aktu, statybinė organizacija, vykdžiusi griovimo darbus, nesustiprindama pastato, nuo kurio atjungiamas griaunamas pastatas, laikančiųjų konstrukcijų, pažeidė statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus.
Griovimo darbai priskirtini statybos darbams. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 51 dalį (griovimo darbų metu galiojusi įstatymo redakcija) statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus).
Tais atvejais, kai dėl griovimo darbų daroma fizinė įtaka kitiems savininkams priklausančio turto būklei, statytojas (griaunamojo statinio savininkas) teisės aktų nustatyta tvarka privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą nugriauti statinį. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą leidimas nugriauti statinį išduodamas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys. Vadinasi, be statybą leidžiančio dokumento statinį galima nugriauti tik jei nebus pakenkta kitų asmenų turtui. Kadangi šiuo atveju griaunamas statinys – atsakovei priklausantis garažas – ribojosi su ieškovės eksploatuojamu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė, kaip griaunamojo statinio savininkė privalėjo numatyti, jog tokioje situacijoje griovimo darbai turės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei, todėl nustatyta tvarka privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą nugriauti sieną, kuri ribojasi su kitiems asmenims priklausančiu pastatu.
Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, jog statinys turi būti statomas (griaunamas) taip, kad statybos (griovimo) metu trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos (griovimo) pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Viena iš tokių sąlygų yra statinio esamos techninės būklės nepabloginimas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Minėta sąlyga atsakovo išpildyta nebuvo – garažas liko be vienos sienos, ką patvirtino ir liudytojai, MPD plokštė negali atstoti pastato sienos. 2017 m. rugpjūčio 30 d. statinio (garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) apžiūros akte Nr. N272-08/17 (toliau – Statinio apžiūros aktas), nurodyta, kad tai neatitinka išorinėms atitvaroms keliamų reikalavimų sandarumo bei saugumo atžvilgiu. Tokia atitvara, ką patvirtino ir byloje apklausti liudininkai, gali būti tik laikinas problemos sprendimas, tokiu būdu buvo pabloginta ieškovui priklausančio statinio normatyvinė kokybė (Statybos įstatymo 2 straipsnio 57 dalis).
Dėl Statinio apžiūros akte užfiksuotų defektų, kuriuos lėmė griovimo darbai, statinys – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebeatitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų.
Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovo atlikti veiksmai yra neteisėti.
Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Atsakovas nesutiko, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, kadangi, atsakovo nuomone, jis atliko griovimo darbus jam priklausančiame žemės sklype, pagal projektą. Tokie atsakovo argumentai atmestini. Nustatęs neatitikimus, esančius projekte, tame tarpe ir sienos storį, kuri neatitiko projekte nurodyto storio, o ir matydamas, kad gretimas pastatas, nugriovus sieną, liks be vienos iš sienų, kurį laiką sienos negriovė, nes, suprasdamas savo atsakomybę, vykdė derybas su ieškovu, tai patvirtina abi šalys, tačiau, nepavykus susitarti, ėmėsi ne teisėtų veiksmų situacijai išspręsti, o savi iniciatyva nugriovė sieną, nors ir užkalė esančią kiaurymę MPD plokšte, toks sprendimas tik laikinai galėjo išspręsti ieškovo turto apsaugos klausimą, MPD plokštė, kaip patvirtino byloje apklausti liudytojai, yra tik laikinas sprendimas, negali tarnauti pastatui kaip mūrinė siena, kuri buvo prieš tai.
Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad nugriauta siena nebuvo susijusi su V. K. garažu, t. y. nebuvo V. K. garažo nešančioji siena, o po savimi neturėjo įrengto pamato, nes akivaizdu, kad kitos sienos ieškovo garažas neturėjo.
Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju jau nurodytais teismo argumentais konstatuota, kad atsakovas neteisėtai ir tyčia nugriovė bendrą sieną, todėl tuo remiantis galėtų būti konstatuojama, kad atsakovo kaltė tyčinė. Be to, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo kaltė dėl neteisėto sienos nugriovimo yra.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).
Ieškovas ieškinyje nurodė du galimus jo nuostolių atlyginimo būdus, t. y. atsakovas savo lėšomis turi atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį - atstatyti statinio u/n (duomenys neskelbtini) išorinę mūrinę atitvarą, dalies parapeto skardinimą, pašalinti parapeto mūro defektus, atstatyti laikančiosios sienos, ant kurios atremtos denginio plokštės, laikančiąją galią, arba priteisti ieškovei iš atsakovės 3 836,89 Eur turtinei žalai atlyginti, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusių nuostolių yra.
Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Vadovaujantis teismų praktika, tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę. Kadangi nagrinėjamu atveju sugadintas turtas neatkurtas, padarytos žalos dydis grindžiamas 2017 m. spalio 30 d. statybos inžinierės D. P. sudaryta lokaline sąmata, kurioje apskaičiuota statinio – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkymo iki tinkamo eksploatacijai darbų kaina -3 836,89 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, atsakovas dėl bendros sienos nugriovimo neabejotinai padarė ieškovui tam tikrus nuostolius, tačiau pavedus atsakovui atlikti ieškovo statinio atitvaros darbus, būtų didesnė tikimybė vėl tarp ieškovo ir atsakovo kilti teisiniams ginčams, todėl teismas mano, kad tikslingiau bus iš atsakovės priteisti ieškovo prašomą ir paskaičiuotą 3836,89 Eur sumą turtinei žalai atlyginti. Siena turi būti atkurta ant esančių pamatų ieškovo statinio viduje.
Pažymėtina, kad 90-oji garažų ekspoatavimo bendrija Dvaro g. yra juridinis asmuo, veikia pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, kurio 2 str. 10 d. nurodyta, kad kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais. Jos vadovu nuo 1999-10-20 yra V. K., kuris atstovauja bendriją, tai patvirtina byloje pateiktas Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad netinkamo ieškovo ir neįgalioto asmens.
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovas pateikė įrodymus, kad civilinėje byloje patyrė 1565,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 86 Eur už sumokėtą žyminį mokestį (Mokesčių administravimo įstatymas 66 str. 4 d.), kurios priteistinos ieškovui iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui 90-ajai garažų ekspoatavimo bendrijai Dvaro g., į. k. 145584450, iš atsakovo UAB „Inforumas“, į. k. 300500948, 3836,89 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų, 89 ct) nuostolių atlyginimą, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-05-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1651 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.
Įpareigoti ieškovą 90-ąją garažų ekspoatavimo bendriją Dvaro g., į. k. 145584450, nugriautą sieną atstatyti vidinėje garažo dalyje.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.