Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-84-894/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-19
Bylos Nr.: e2A-84-894/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00080-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas: R. J.
Ieškovas: G. J.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2A-84-894/2024Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00080-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.4.4.3.; 3.3.1.22. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. ir atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei G. J. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. J. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti ieškovės ir atsakovo R. J. (toliau – atsakovas) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) , Šakių rajono savivaldybės administracijos, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnametės V. J. (toliau ir dukra) gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti šešių mėnesių, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pereinamąjį laikotarpį atsakovo ir nepilnametės dukros ryšiui atkurti, t. y. nustatyti, kad atsakovas turi teisę matytis su nepilnamete dukra kas antrą penktadienį, stebint psichologui arba socialiniam darbuotojui Šakių socialinių paslaugų centre, esančiame (duomenys neskelbtini) , suderinus konkrečias valandas tarp šalių ir iš anksto derinant susitikimų laiką su centro darbuotojais, centro darbo metu, t. y. nuo 8 iki 15.45 val.; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui – atsakovas turi teisę matytis su nepilnamete dukra kas antrą šeštadienį, 10 val. pasiimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant ne vėliau kaip tos pačios dienos 18 val. Apie ketinimą pasimatyti su nepilnamete dukra atsakovas informuoja ieškovę galiniais ryšių įrenginiais (sms žinute ar el. paštu) ne vėliau kaip likus 48 val. iki numatomo pasimatymo; dukters išlaikymui iš atsakovo priteisti 400 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, lėšas pervedant ne vėliau kaip iki to mėnesio penkioliktos dienos į ieškovės sąskaitą; nustatyti, kad ieškovė vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarko uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 4 400 Eur dukters išlaikymo įsiskolinimą; po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti mergautinę – Z. pavardę, o atsakovui palikti prigimtinę – J. pavardę; po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti: 1995 m. pagamintą automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur vertės, o ieškovei priteisti 600 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; 2004 m. pagamintą automobilį Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 900 Eur vertės, o ieškovei priteisti 950 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys jau du mėnesius negyvena santuokinio gyvenimo. Po santuokos sudarymo ieškovė pamatė, kad skiriasi jos ir atsakovo požiūris į gyvenimą, interesai ir šeimyninės vertybės, todėl bendras jų tolimesnis gyvenimas nėra galimas ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. (duomenys neskelbtini) šalys dar iki santuokos sudarymo susilaukė dukters V. J.. Dukra šiuo metu gyvena su ieškove. Ieškovė ja rūpinasi, dukra emociškai daugiau prisirišus prie motinos, o atsakovas nerodo jokio noro ir/ar pastangų bendrauti su dukra ar teikti jai išlaikymą, todėl dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 800 Eur, todėl pusė šios sumos dydžio išlaikymas turi būti priteistas iš atsakovo. Ieškovas geranoriškai nevykdė ir nevykdo savo pareigų vaiko atžvilgiu, todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 400 Eur per mėnesį (400 Eur x 11 mėn. = 4 400 Eur). Kadangi atsakovas visiškai nebendrauja su dukra ir neturi su ja tėviško ryšio, todėl būtina šį ryšį atkurti specialistų pagalba. Ieškovės nuomone, turi būti nustatytas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis atsakovo ir dukros ryšiui atkurti. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalių įgyti automobiliai natūra turi būti priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo priteista kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovės žiniomis, santuokos metu sutuoktiniai neįgijo jokių kreditorių.

3. Atsakovas R. J. priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei Z., o atsakovui - J. pavardes; nustatyti šalių dukters gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, mokant nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, atsakovą paskiriant lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; nustatyti ieškovės bendravimo su dukra tvarką: ieškovė bendraus su dukra I ir III mėnesio savaitgalį, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos penktadienį 17 val. ir grąžindama ją į gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.; ieškovė bendraus su dukra II ir IV mėnesio pirmadienį ir trečiadienį, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžindama ją į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.; ieškovė bendraus su dukra I ir III mėnesio antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19.00 val.; kiekvieno iš tėvų gimtadienį, taip pat, Motinos dieną ir Tėvo dieną dukra praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos; Ieškovė bendrauja su dukra pusę moksleivių rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų, apie konkrečią dukros pasiėmimo dieną įspėjusi atsakovą ne vėliau, kaip likus keturiolikai kalendorinių dienų iki numatomo vaiko paėmimo, pasiimdama dukrą iš gyvenamosios vietos sutartos dienos 17 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 17 val.; Ieškovė bendrauja su dukra valstybinių švenčių metu šia tvarka: neporiniais kalendoriniais metais – Gegužės 1-ąją, Kovo 11-ąją ir Rugpjūčio 15-ąją nuo 10 val. iki 19 val. Per Šv. Kalėdas, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 25-ąją dieną 17 val. ir pristatydama dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26-osios dienos 19 val. Naujųjų metų išvakarėse gruodžio 31-ąją pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos 18 val. ir pristatydama iki Naujųjų metų sausio 1 dienos 10 val. į jos gyvenamąją vietą. Šv. Velykų išvakarėse pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindama Šv. Velykų pirmąją dieną iki 17 val. Poriniais kalendoriniais metais: Vasario 16-ąją, Liepos 6-ąją, Lapkričio 1-ąją nuo 10 val. Iki 19 val. Per Kūčias ir Šv. Kalėdas pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24-ąją dieną 18 val. ir pristatydama dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25-ąją dieną 19 val. Naujųjų metų pirmąją dieną sausio 1-ąją pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. iki tos pačios kalendorinės dienos 19 val. pristatydama į jos gyvenamąją vietą. Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindama Šv. Velykų antrąją dieną iki 19 val.; Ieškovė bendrauja su dukra per dukros gimtadienius ir rugsėjo 1-osios šventę ne mažiau kaip 2 (dvi) valandas, apie konkrečią dukros pasiėmimo valandą ir vietą įspėjusi vaiko tėvą ne vėliau kaip likus 2 (dviem) dienom iki numatomo pasiėmimo; Atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę apie dukters sveikatos būklę ir planuojamus apsilankymus gydymo įstaigose ne vėliau, kaip dvi dienos iki numatomų apsilankymų dienos; prašė padalinti santuokos metu įgytą turtą ir priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės, bei automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės, o ieškovei priteisti 350 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį; priteisti iš ieškovės 10 858,40 kompensaciją už neišmokėto kredito dalį; priteisti iš ieškovės 719,42 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

4. Priešieškinyje nurodė, kad visu bendro gyvenimo ir santuokos laikotarpiu atsakovas buvo lojalus šeimai ir ieškovei, rūpinosi šeimos visapusiška gerove. Siekdamas pagerinti šeimos finansinę padėtį, atsakovas pasitaręs su ieškove nusprendė išvykti dirbti į Daniją. Gyvenant šioje šalyje atsakovas daug dirbo, kadangi siekė kaip galima geriau patenkinti šeimos materialinius poreikius. Ieškovė būdama Danijoje nedirbo ir prižiūrėjo dukrą. Ieškovė niekuomet nevertino atsakovo pastangų pagerinti šeimos materialinę padėtį, visuomet kėlė pretenzijas dėl per mažų atsakovo gaunamų pajamų, savo asmeninius interesus keldama aukščiau šeimos interesų. Nurodė, kad 2021 m. kovo mėn. ieškovės pareiškimas skirtis ir išvykimas į Lietuvą atsakovui buvo didelė staigmena. Atsakovo nuomone, ieškovė kalta dėl santuokos nutraukimo, nes neprisidėjo prie bendros šeimos išlaikymo, neskyrė pakankamai dėmesio atsakovui kaip sutuoktiniui, nepaisė atsakovo nuomonės nei buities tvarkyme, nei vaiko auklėjime, nerėmė atsakovo moraliai, dėl ko šalių šeima iširo. Atsakovas siekdamas apsaugoti mažametės dukters interesus prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo. Atsakovas yra dirbantis ir gauna nuolatines pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl gali užtikrinti tinkamas sąlygas dukrai. Dukra taip pat išreiškė norą gyventi su atsakovu. Atsakovo nuomone dabartinė faktinė dukters gyvenamoji vieta neatitinka vaiko interesų, ji yra nesaugi ir netinkama dėl ieškovės gyvenimo būdo. Ieškovės požiūris į vaiko auklėjimą neatitinka vaiko interesų, kadangi ieškovė prioritetą skyrė asmeninių poreikių tenkinimui, jos laisvalaikio praleidimas retai apsieina be alkoholio vartojimo. Atsakovas tiek gyvendamas kartu, tiek ir skyriumi, visada išlaikė dukterį, todėl jam dukters poreikiam yra žinomi. Atsakovo nuomone siekiant patenkinti dukters būtinuosius poreikius, kas mėnesį reikia skirti apie 500 Eur, todėl pusė šios sumos turi būti priteista iš ieškovės. Atsakovo nuomone, ieškovė gyvendama skyriumi su dukra, turi ne tik teisę, bet ir pareigą maksimaliai bendrauti su dukra, bet atsižvelgiant į šalių nesutarimus ir ieškovės konfliktinį elgesį, turi būti nustatyta atsakovo prašoma ieškovės bendravimo su dukra tvarka. Atsakovas nurodė, kad bendra santuokoje įgytų automobilių vertė yra 700 Eur. Santuokos metu įgyto turto kainos yra nurodytos įvertinus šių daiktų nusidėvėjimą, o dalintino turto vertė paskaičiuota pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nurodė, kad šalys santuokos metu yra paėmę vartojimo kreditą Danijoje, už kurį už 187 800 Danijos kronų (25 253,82 Eur) buvo įsigytas 2016 m. gamybos automobilis MAZDA CX3. Šiuo metu neišmokėto kredito likutis yra 161 497,08 Danijos kronų (21 716,81 Eur). Skola už automobilį laikytina bendru kreditoriniu įsipareigojimu, kurią po santuokos nutraukimo turės grąžinti atsakovas. Iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija, kurios dydis yra lygus pusei neišmokėto kredito dalies, t. y. 10 858,40 Eur.

Šalių rašytinio įsipareigojimo pagrindu ieškovė yra įsipareigojusi atsakovui grąžinti šias pinigų sumas: 3 000 Danijos kronų, kuriuos atsakovas sumokėjo už ieškovei paskirtą baudą bei 2 350 Danijos kronų, kuriuos atsakovas sumokėjo už ieškovės lankytus kalbų kursus, iš viso 5 350 Danijos kronų, kas atitinka 719,42 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje 2019 m. balandžio 20 d. (įrašo Nr. 22) dėl abiejų sutuoktinų kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko iki santuokos turėtą pavardę – „Z. “, atsakovui prigimtinę pavardę – „J. “; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilius Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteisė 950 Eur kompensaciją ieškovei už jai tenkančią mažesnę turto dalį; nustatė V. J. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą V. J. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur, lėšas pervedant ne vėliau kaip iki to mėnesio penkioliktos dienos į ieškovės sąskaitą; priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovę paskyrė priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, paskiriant 6 (šešių) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su dukra bendrauja:

1. Ne mažiau kaip 1 kartą per mėnesį, kartu dalyvaujant psichologui (ne mažiau kaip 6 kartus iš viso per nustatytą 6 mėnesių pereinamojo laikotarpio terminą);

2. Susitikimas su nepilnamečiu vaiku vyksta ieškovės, atsakovo ir psichologo iš anksto suderintu laiku ir vienoje iš šių vietų:

2.1. VšĮ Jurbarko socialinės paslaugos patalpose;

2.2. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pasiūlytose patalpose;

2.3. Kitoje tėvų pasirinktoje, psichologo paslaugas teikiančioje įstaigoje.

Nustatė, kad vaiką į minėtas patalpas nustatytu laiku pristato ir iš jo pasiima ieškovė. Tuo atveju, jei šalys ir (ar) jų vaikas dėl objektyvių priežasčių (vaiko ir (ar) tėvų ligos) nustatytu laiku negali nuvykti į suderintą vietą, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu, SMS ar elektroniniu paštu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu kitą susitikimo laiką. Šalys dėl tarpininko – psichologo paslaugų gali kreiptis į aukščiau nurodytas institucijas arba į pasirinktą įstaigą, teikiančią psichologo paslaugas. Pereinamąjį atsakovo bendravimo su dukra laikotarpį nustatė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatė, kad praėjus 6 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra tokia tvarka:

1. Kas antrą šeštadienį, 10 val. pasiimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant ne vėliau kaip tos pačios dienos 18 val. Apie ketinimą pasimatyti su nepilnamete dukra atsakovas informuoja ieškovę galiniais ryšių įrenginiais (SMS žinute ar el. paštu) ne vėliau kaip likus 48 val. iki numatomo pasimatymo. Šalims nurodytina, kad vaiko tėvams bendrai sutarus, tėvas su vaiku gali bendrauti – intensyviau nei numatyta ir abiem tėvams ir vaikui priimtinomis sąlygomis;

2. Ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, bendrauja su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis: telefonu, internetu – programomis „Skype“, „Messenger“ ar kitomis telekomunikacijos, ryšio priemonėmis nuo 19 val. iki 19.30 val. Šalims nesusitariant dėl konkrečių dienų, nustatytina, kad bendravimo dienos yra trečiadienis ir sekmadienis. Motina įpareigojama sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis.

Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė;

priteisė iš atsakovo ieškovei 1 374,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė 2019 m. balandžio 20 d. Teismas padarė išvadą, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, kad tarp šalių kildavo nesutarimai įvairiais klausimais, nebuvo siekiama tarpusavio supratimo, sutuoktiniai demonstravo nepagarbą vienas kitam. Visos šios aplinkybės leido teismui spręsti, kad sutuoktiniai nepaisė vienas kito nuomonės, nedėjo pastangų suderinti jų skirtingiems požiūriams į kiekvieno iš sutuoktinių elgesio ribas, jų poreikių tenkinimo galimybių, nesiekė iškilusių nesutarimų spręsti abipusiu susitarimu. Teismas paliko šalims iki santuokos jų turėtas pavardes, nes ginčo dėl to nekilo. Teismas nepriteisė šalims tarpusavio išlaikymo, nes šio išlaikymo šalys nereikalavo ir išlaikymo priteisti nebuvo būtinybės.

7. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismas nustatė, kad šalys skirtingai vertina santuokos metu įgytų automobilių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę ir kompensacijos dydį, tačiau šalys nepateikė įrodymų apie automobilių būklę ir vertę. Teismas sudėjo šalių nurodytų ginčo automobilių vertes ir išvedė jų vidurkį, ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 750 Eur, o Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 1 150 Eur. Ginčo automobilius teismas natūra priteisė atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisė 950 Eur (750 Eur + 1 150/2) piniginę kompensaciją už atsakovui atitekusią didesnę turto dalį.

8. Dėl skolos priteisimo. Teismas netenkino atsakovo reikalavimo dėl 5 350 Danijos kronų (719 Eur) skolos priteisimo, reikalavimą laikė nepagrįstu, kadangi pateiktame atsakovo dokumente nebuvo nurodyta nei dokumento data, nei kam grąžins, nei kokiu terminu ieškovė turi grąžinti pinigus.

9. Dėl kompensacijos už neišmokėtą kredito dalį. Teismas netenkino atsakovo reikalavimo dėl 10 858,40 Eur priteisimo iš ieškovės. Nurodė, kad atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes atsakovas nepateikė įrodymų apie prievolę, apie negrąžintą kredito likutį. Ieškovė neigė, kad gauti pinigai už parduotą automobilį MAZDA CX3 buvo panaudoti šeimos poreikiams, o atsakovas nenurodė, kam konkrečiai buvo išleisti gauti už parduotą automobilį pinigai.

10. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šalių dukters, gimusios (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove. Teismas nustatė, kad ieškovė gyvena Jurbarko mieste nuomojamame bute, vaiko teisių institucija patvirtino, kad dukrai yra užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, saugi aplinka, dukra yra emociškai prisirišusi prie motinos, tarp jų susiformavęs glaudus emocinis ryšys.

11. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas, nustatęs, kad abi šalys turi galimybes išlaikyti vaiką, atsakovas pareigos išlaikyti vaiką neneigia, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, į tai, kad vaikas neturi ypatingų poreikių, į tai, kad šalys daugiau neturi išlaikytinių, į tai, kad ieškovė nepagrindė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį turi būti skiriama būtent 800 Eur suma, vadovaudamasis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo priteisė 250 Eur/mėn. išlaikymą dukrai. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 4 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, kad nebuvo pateikta duomenų, jog nuo to laiko, kai šalys nebevedė bendro gyvenimo, t. y. nuo 2021 m. gruodžio vidurio iki ieškinio pateikimo dienos 2022 m. vasario 9 d., vaiko poreikiai buvo didesni, todėl nėra pagrindo vertinti, kad nurodytu laikotarpiu atsakovo dukrai teikto išlaikymo suma buvo per maža ir yra susidaręs įsiskolinimas.

12. Dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, išvadą teikiančios institucijos poziciją dėl tėvo ir dukros bendravimo pereinamojo laikotarpio, sprendė, kad yra būtinas pereinamasis atsakovo bendravimo su dukra laikotarpis tėvo ryšiui su dukra sustiprinti ir pereinamojo laikotarpio metu siekiant išvengti vaiko akivaizdoje galimai vyksiančių tėvų tarpusavio konfliktų, atsakovo bendravimas su vaiku turi vykti neutralioje teritorijoje, dalyvaujant tarpininkui – psichologui. Teismas nurodė, kad tėvams nepavykus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsakovas turi bendrauti su dukra pagal ieškovės prašomą nustatyti tvarką, kurią teismas papildė, nustatydamas tėvo su dukra galimybę bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis.

13. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 158 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 3 650 Eur advokato pagalbos išlaidas, o atsakovas patyrė 382 Eur žyminio mokesčio ir 3 258 Eur advokato pagalbos išlaidas, kad patikslintas ieškinys patenkintas 60 procentų, o priešieškinis - 25 procentais, todėl atsakovas turi atlyginti 2 284,80 Eur ieškovės išlaidų, o ieškovė 910 Eur atsakovo išlaidų. Po šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymo, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1 374,80 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei teismas nepriteisė, kadangi šios išlaidos tenkančios kiekvienai šaliai neviršijo 5 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, 950 Eur kompensacijos ieškovei priteisimo, dalis, kuriose atmesti priešieškinio reikalavimai dėl 10 858,40 Eur kompensacijos ir 719,42 Eur skolos iš ieškovės priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką:

Žemesnės instancijos teismas

1. Tuo metu, kai atsakovas išvykęs į užsienį, bendraujama nuotoliu būdu per programėlę „Messenger“ pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 19 val. iki 20 val., šeštadieniais nuo 16 val. iki 20 val., sekmadieniais nuo 11 val. iki 12 val. ir nuo 17 iki 19 val.

2. Tuo metu kai atsakovas Lietuvoje, bendraujama nuotoliu per programėlę, „Messenger“ pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 19 val. iki 20 val., šeštadieniais nuo 16 val. iki 20 val., sekmadieniais nuo 11 val. iki 12 val. ir nuo 17 val. iki 19 val.

3. Atsakovui esant Lietuvoje, atsakovas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką pasisvečiuoti tokia tvarka:

3.1. Pusę vaiko rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų, apie konkrečia dukros pasiėmimo dieną įspėjęs ieškovę ne vėliau, kaip likus trims kalendorinėms dienoms iki numatomo vaiko paėmimo, pasiimdamas dukrą iš vaiko perdavimo vietos, pusiaukelės tarp Jonavos ir Jurbarko rajonų|: Raudondvario miestelis arba Zapyškio miestelis sutartą dieną iki 17 val. ir gražindamas į vaiko perdavimo vietą pusiaukelėje tarp Jonavos ir Jurbarko rajonų: Raudondvario miestelis arba Zapyškio miestelis iki paskutinės atostogų dienos 17 val.;

3.2. Savaitgaliais pasiimdamas vaiką pasisvečiuoti nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. vaiko perdavimo vietoje ir gražindamas ten pat;

3.3. Pusę laiko atsakovo atostogų metu vaikas gali būti su atsakovu pasiėmus dukrą vaiko perdavimo vietoje ir gražinant vaiką ten pat iki 17 val. Vaiko perdavimo kitam iš tėvų vieta - pusiaukelė tarp Jonavos ir Jurbarko rajonų: Raudondvario miestelis arba Zapyškio miestelis;

3.4. Atsakovas praneša telefonu ieškovei apie atvykimą pasiimti vaiko, o ieškovė, atvykstant pasiimti grąžinamo vaiko, praneša atsakovui apie atvykimą į sutartą vietą (Raudondvaris arba Zapyškis) iš vakaro prieš susitikimą;

3.5. Ieškovė privalo informuoti atsakovą telefono skambučiu arba SMS žinute nedelsiant apie nenumatytas aplinkybes, dėl kuriu vaikas negali susitikti su atsakovu (liga ir pan.);

3.6. Atsakovas ir ieškovė privalo geranoriškai bendradarbiauti vienas su kitu dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo bei atsiųsti vienas kitam nuotraukų iš šventinio laikotarpio per „Messenger“ programėlę.

3) padalinti santuokos metu įgytą turtą ir priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį Mazda 323, vin: (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės bei automobilį Opel Signum, vin: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės, o ieškovei priteisti 350 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį;

4) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 10 858,40 Eur kompensaciją už neišmokėto kredito dalį;

5) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 719,42 Eur skolą;

6) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas;

Šalies argumentai

prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Dėl santuokos nutraukimo. Teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra nepagrįsta. Ieškovė pateikdama patikslintą ieškinį pripažino savo kaltę dėl santuokos iširimo, nes reikalavimas buvo formuojamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nenustatė konkrečių faktų, jog atsakovo veiksmai būtų nulėmę santuokos iširimą. Ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas, nebuvo lojali šeimai ir neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, nedirbo, dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių, prisidengdama pačios išprovokuotu menkaverčiu buitiniu konfliktu šeimoje nusprendė palikti atsakovą. Ieškovė vienašališkai nusprendusi nutraukti santuoką, tuo iš esmės pažeidė sutuoktinio lojalumo ir abipusės pagarbos pereigas, dėl ko šalių bendras santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas.

1.2. Dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Teismo nustatyta minimali atsakovo bendravimo su dukra tvarka pažeidė tiek atsakovo, tiek ir dukters teises ir teisėtus interesus. Teismo išvados nėra paremtos byloje surinktais įrodymais, kas kelia abejones teismo šališkumu. Byloje nėra užfiksuota, kad dukra nenori bendrauti su savo tėvu. Teismo posėdžio metu pati ieškovė pažymėjo, kad atsakovas su dukra bendravo iki 2023 m. kovo mėnesio. Iš ieškovės duotų paaiškinimų matyti, kad ji sąmoningai ribojo skyrium gyvenančio atsakovo galimybę bendrauti su dukra. Aplinkybė, jog dukra nenori bendrauti su atsakovu, yra paremta tik ieškovės aiškinimu, kuris prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Dukra niekuomet nėra išreiškusi valios nebendrauti su atsakovu. Atsakovas grįžęs į Lietuvą dukrą pasiimdavo pas save ir su nakvyne. Dukra noriai likdavo su tėvu. Atsakovui esant užsienyje, jis su dukra bendraudavo, kiek tai leisdavo ieškovė, telekomunikacijos priemonėmis. Išvadą teikianti institucija yra nusistačiusi prieš atsakovą. Byloje nėra įrodymų (psichologo išvados), jog dukra su atsakovu gali bendrauti tik dalyvaujant psichologui. Teismo sprendimas dėl pareinamojo laikotarpio, kurio metu su dukra atsakovas bendraus dalyvaujant psichologui, paremtas tik subjektyviais ieškovės teiginiais, kurių nepatvirtino nei vienas į bylą pateiktas įrodymas. Siekiant sudaryti galimybę dukrai maksimaliai bendrauti su tėvu, turi būti nustatyta atsakovo pasiūlyta tvarka, kuri buvo šalių suderinta bylos nagrinėjimo metu kaip laikinoji bendravimo tvarka.

1.3. Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo. Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl 10 858,40 Eur kompensacijos už neišmokėto kredito dalį priteisimo iš ieškovės. Teismas rėmėsi išimtinai tik ieškovės paaiškinimais, kuriuos paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Kreditas automobilio įsigijimui buvo paimtas šalims gyvenant santuokoje, apie automobilio įsigijimą ieškovei buvo žinoma. Šalims priklausęs automobilis buvo perleistas Lietuvoje 2021 m. spalio 2 d., t. y. dar šalims gyvenant ir vedant bendrą ūkį. Pinigai gauti už automobilį buvo išleisti bendrų šaliu poreikių tenkinimui, kadangi tuo metu šalys negavo didesniu nuolatinių pajamų.

1.4. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Teismas netinkamai nustatė automobilių vertę, todėl ieškovei priteisė per didelę kompensaciją. Teismo nustatyta automobilių vertė yra nepagrista, formali ir nėra tikroji turto vertė. Nustatyta vertė viršija automobilių įsigijimo kainą. Tai patvirtina pirkimo - pardavimo sutartys.

1.5. Dėl skolos priteisimo. Teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo dėl 719,42 Eur skolos priteisimo. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo akivaizdu, jog susitarimas dėl skolos grąžinimo buvo sudarytas šalims pradėjus spręsti santuokos nutraukimo klausimus. Ieškovė pripažino, kad tokį dokumentą yra parašiusi, o grąžinimo termino nenurodymas pasižadėjime iš esmės nedaro jo negaliojančio ir tokiu atveju grąžinimo terminas siejamas su pareikalavimu. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas ne kartą reikalavo ieškovės grąžinti skolą.

1.6. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepagrįstai neįtraukė į atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas 80 Eur ir 160 Eur išlaidų, kurias atsakovas patyrė dėl dokumentu vertimo.

1.7. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Bylos duomenys dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo yra prieštaringi, bylos nagrinėjimo metu dukra nebuvo apklausta, todėl bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti dukrą.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Dėl reikalavimo nutraukti santuoką nustatant ieškovės kaltę. Šis apelianto reikalavimas negali būti patenkintas, nes jis yra grindžiamas iš esmės tik tuo, kad ieškovė neva nedirbo ir tuo pasireiškė jos kaltė dėl santuokos nutraukimo. Be to, apeliantas ne kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir motyvus, o dėsto tą pačią argumentaciją, kurią naudojo bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme.

2.2. Dėl bendravimo su dukra tvarkos. Apeliantas pasisako dėl tariamo išvadą duodančios institucijos šališkumo – tačiau jokių objektyvių duomenų tam pagrįsti nepateikia. Apelianto reikalavimas nustatyti alternatyvias „vaiko paėmimo vietas“ ir būsimas šio reikalavimo vykdymas niekaip neargumentuotas, kas parodo šio apelianto reikalavimo nepagrįstumą. Be to, reikalavimai suformuluoti taip, kad juos teismui patvirtinus – nebūtų galimybių jų vykdyti net priverstine tvarka, pav. „pusę laiko Tėvo atostogų metu vaikas gali būti su Tėvu...>“.

2.3. Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo. Šiam reikalavimui pagrįsti apeliantas naudoja tuos pačius argumentus kaip ir savo priešieškinyje, nenurodydamas nei neįvertintų aplinkybių nei pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų. Dėl nurodyto teismo sprendimas negali būti pripažintas nei neteisėtu, nei neargumentuotu.

2.4. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Nors apeliantas su teismo pozicija dėl automobilių vertės nustatymo nesutinka, negalima teigti kad ji yra neteisinga ir neteisėta. Teismas, nesant jokių įrodymų, bet esant skirtingoms ginčo šalių pozicijoms teisėtai išvedė dalintino turto vertės vidurkį ir jį padalino ginčo šalims. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, dėl ko sprendimas turėtų būti pakeistas.

2.5. Dėl skolos priteisimo. Apelianto reikalaujama priteisti 719,42 Eur suma yra bendro ūkio išlaidos, o ne reikalavimas iš paskolos teisinių santykių.

2.6. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Pirmosios instancijos teisme nebuvo reikalauta apklausti nepilnametę dukrą, o ir kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Apeliantas dažnai būna užsienyje, todėl, tikėtina, kad didžiausia dalimi jis su dukra bendraus nuotoliu. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti priešieškinio reikalavimai dėl ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, turtinės prievolės padalinimo, turto padalinimo, skolos priteisimo, o taip pat sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarka, ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio nagrinėjimo

18. Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nusatymo klausimą, bylos nagrinėjimo metu neapklausė šalių dukters. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka ir išklausęs šalių vaiko nuomonę dėl vaiko noro matytis su tėvu, apeliacinės instancijos teismas galėtų pašalinti bylos duomenų prieštaringumą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad byla apeliacinėje instancijoje nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

19. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

20. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti išimtinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Taigi byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo ir teismo neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

21. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.

22. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras, tačiau akcentuojamas tik pats vaiko nuomonės išklausymo faktas. Vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti.

23. Į bylą pateikta 2022 m. liepos 19 d. Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VTAT) Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajone Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-1300 bei 2022 m. liepos 28 d. VTAT Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 10VSV-994 patvirtina, kad šalių dukros nuomonė buvo išklausyta vaiko teisių specialisto (2022 m. spalio 11 d. dokumentas numeris DOK-40770). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad vaiko nuomonė byloje nebuvo išklausyta.

24. Vadovaudamasi tuo, kas aukščiau nurodyta, teisėjų kolegija atsakovo prašyme nurodytų motyvų nevertina kaip išimtinės situacijos, lemiančios būtinumą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepažeidžia šalių teisių ir užtikrina civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl atsakovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų

25. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

26. 2023 m. gruodžio 28 d. atsakovas pateikė prašymą prijungti prie bylos DVD diske pateiktus įrodymus (dokumentas numeris DOK-31488).

27. Atsakovo argumentas, kad jis dirba Europos Sąjungoje ir šių įrodymų pateikti kitaip negalėjo, nepripažintinas sudarančiu pagrindą priimti į bylą apeliacinėje instancijoje teikiamus įrodymus. Atsakovas byloje viso proceso metu buvo atstovaujamas advokato, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas mažiau palankus teismo sprendimas, nei jie pageidavo. Nurodytų motyvų pagrindu, o taip pat ir nenustačius pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo teikiamus įrodymus.

28. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad 2023 m. gruodžio 28 d. atsakovo prašyme naujų aplinkybių, susijusių su pirmosios instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų ir (ar) įrodymų trūkumų (ne)egzistavimu nurodymas yra nesuderinamas nei su apeliacinio proceso tikslais, nei su tinkamu ir sąžiningu naudojimusi CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus, kartu prieštarauja CPK 314 straipsnyje bei CPK 323 straipsnyje įtvirtintiems ribojimams. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertina, dėl jų nepasisako.

Dėl kaltės dėl santuokos nutraukimo

29. Atsakovo teigimu, teismas nenurodė, kokie konkretūs R. J. veiksmai yra laikytini lojalumo pareigos pažeidimu. Nebuvo nustatyti faktai, kad atsakovo veiksmai būtų nulėmę šalių santuokos iširimą. Santuokos nutraukimą nulėmė ne abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimas, tačiau vienašališkas ieškovės sprendimas. Ieškovė vienašališkai nusprendusi nutraukti santuoką, pasiėmusi šalių mažametę dukrą, paliko atsakovą, tuo iš esmės pažeisdama sutuokinio pareigas, dėl ko šalių bendras santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais.

30. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pozicija dėl santuokos nutrūkimo priežasčių buvo nenuosekli. 2022 m. kovo 24 d. atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (dokumentas numeris DOK-11656). Tačiau vėliau pateiktame priešieškinyje atsakovas jau prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės.

31. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą.

32. Atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ieškovė nedirbo, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Ieškovė įrodinėjo, jog gyvenant su atsakovu jai nuolat buvo priekaištaujama, kad ji yra atsakovo išlaikytinė. Bylos duomenys patvirtina, kad iki šalių faktinio santuokos nutrūkimo (2021 m. gruodžio mėnuo) šalių dukrai V. J., gim. (duomenys neskelbtini) , buvo suėję tik trys metai, todėl jai buvo reikalinga nuolatinė motinos priežiūra. Po santuokos sudarymo, ieškovė tam tikrais laikotarpiais vyko gyventi ir į sutuoktinio darbo vietos valstybę Danijoje. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovė, būdama Danijoje nedirbo, o prižiūrėjo dukrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, jog ieškovė neprisidėjo prie šeimos išlaikymo ir (ar) nedirbo nesant pateisinamų priežasčių.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, nustatė, kad iki faktinio šalių santuokos nutrūkimo abi šalys nerodė viena kitai pakankamai pagarbos bei pasitikėjimo, turėjo neigiamų nusistatymų viena kitos atžvilgiu. Nurodytos aplinkybės sąlygojo tarp šalių augančią įtampą bei sutuoktinių tarpusavio nesutarimus.

34. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos iširimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

35. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

36. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti vienareikšmę išvadą, jog šalių santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės (CPK 12, 178 straipsniai). Abi šalys kaip sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, tolerantiški, trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, nebuvo pakankamai atidūs bei nesistengė, kad abu gerai jaustųsi šeimoje ir nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo.

38. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo.

Dėl bendravimo tvarkos

39. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog jokiais objektyviais įrodymais nėra užfiksuota, kad šalių dukra nenori bendrauti su savo tėvu. Eilė išvadą teikiančios institucijos dokumentų patvirtina, kad vaiko teisių specialistams dukra yra nurodžiusi norą bendrauti su tėvu. Bendravimą riboja ieškovė. Dėl pereinamojo laikotarpio teismo išvados paremtos tik ieškovės paaiškinimais, o ne objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais sutinka iš dalies.

40. Minėta, jog CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

42. Į bylą pateikta 2022 m. liepos 19 d. VTAT Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajone Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-1300, kurioje užfiksuota, jog 2022 m. liepos 18 d. vaiko teisių specialistei mergaitė nurodė, kad jai patinka būti ir su tėčiu ir su mama. Į bylą pateikta 2022 m. liepos 28 d. VTAT Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 10VSV-994, kurioje užfiksuota, jog 2022 m. liepos 21 d. vaiko teisių specialistei mergaitė taip pat nurodė, kad jai patinka būti ir su tėčiu ir su mama (2022 m. spalio 11 d. dokumentas numeris DOK-40770).

Žemesnės instancijos teismas

43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, VTAT atstovo nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad tėvo ir vaiko ryšys yra atitolęs, todėl sprendė, kad tėvo ryšiui su dukra sustiprinti yra būtinas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis bendravimo metu dalyvaujant psichologui. Teisėjų kolegija tokias teismo išvadas laikyti pagrįstomis neturi pagrindo.

44. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog šalių dukros asmeninis telefonas sugedęs jau 3-4 mėnesius, todėl atsakovas tiesiogiai vaikui paskambinti negali. G. J. nurodė, kad ji atsakovą savo telefone ir socialiniuose tinkluose yra užblokavusi. Kartu nurodė, jog atsakovas vaikui per ieškovės telefone sukurtą vaiko paskyrą programėle „Messender“ skambina kasdien po kelis kartus, tačiau ieškovė neperskambina, dukrai parodo tik tėvo siųstas nuotraukas (2023 m. liepos 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 47 min. 00 s.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaiko amžių (5 metai) sprendžia, kad aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalių dukra su atsakovu neturėjo galimybės bendrauti dėl ieškovės nepakankamo bendradarbiavimo užtikrinant vaiko bendravimą su tėvu.

45. Byloje teikdamas išvadą VTAT atstovas nurodė neturintis duomenų, kad vaiko ir tėvo bendravimas prastėja (2023 m. liepos 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 30 min. 00 s.). Atsakydamas į atsakovo advokato klausimą, ar šalių dukra sakė, kad nenori bendrauti su tėvu, VTAT atstovas nurodė, jog mergaitė teigė norinti susitikti su tėčiu, bet kalbėti telefonu nenorėtų, nes jis vėl šauks (2023 m. liepos 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 42 min. 00 s.).

46. Teisėjų kolegija, išklausiusi ieškovės 2023 m. balandžio 13 d. pateiktus garso įrašus, sutinka su teismo išvada, kad atsakovas ne visuomet geba bendrauti su dukra tinkamu tonu ir vaiko amžių atitinkančiomis temomis (dokumentas numeris DOK-17097). Kita vertus, minėti garso įrašai neįrodo, kad tarp tėvo ir dukros nėra pakankamo ryšio. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šalių dukros ir atsakovo ryšys nėra tiek susilpnėjęs, kad būtų būtinas pereinamasis laikotarpis šiam ryšiui atkurti. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis tėvo ir dukros bendravime dalyvaujant tarpininkui – psichologui, naikintina.

47. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, nustatydamas minimalią atsakovo bendravimo tvarką su dukra, pažeidė tiek atsakovo, tiek ir šalių dukros interesus. Tokiems apelianto argumentams teisėjų kolegija pritaria iš dalies.

48. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodinėjo, kad tėvo maksimalus bendravimas su dukra pakenktų vaiko interesams. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad dėl detalios bendravimo tvarkos palieka spręsti teismo nuožiūra (2023 m. liepos 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 00 min.).

49. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

50. Apeliantas prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią tuo metu, kai atsakovas išvykęs į užsienį, bendraujama nuotoliniu būdu per programėlę „Messenger“ pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 19 val. iki 20 val., šeštadieniais nuo 16 val. iki 20 val., sekmadieniais nuo 11 val. iki 12 val. ir nuo 17 iki 19 val.

51. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo darbo pobūdis susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis užsienyje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašymas nustatyti bendravimą nuotoliniu būdu yra pagrįstas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendravimo tvarka visų pirma turi atitikti vaiko interesus. Pagal atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką nuotoliniu būdu su vaiku būtų bendraujama tris kartus po 1 valandą darbo dienomis; šeštadieniais 4 valandas, sekmadieniais du kartus per dieną iš viso 3 valandas. Įvertinusi vaiko amžių (5 metai) bei tai, kad vaikas lanko ugdymo įstaigą, neformaliojo ugdymo veiklas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra per didelio intensyvumo, todėl neatitinkanti geriausių vaiko interesų. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas realiai įgyvendintina bei vaiko geriausius interesus atitinkančia pripažįsta bendravimo tvarką, pagal kurią tuo metu, kai atsakovas išvykęs į užsienį, bendraujama nuotoliniu būdu per programėlę „Messenger“ pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19 val. iki 19:30 val., sekmadieniais nuo 19 iki 20 val.

52. Apeliantas prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią tuo metu, kai atsakovas būna Lietuvoje, bendraujama nuotoliniu būdu per programėlę „Messenger“ pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 19 val. iki 20 val., šeštadieniais nuo 16 val. iki 20 val., sekmadieniais nuo 11 val. iki 12 val. ir nuo 17 val. iki 19 val. Teisėjų kolegija atsakovo prašymą bendrauti su dukra nuotoliniu būdu iš esmės pripažįsta pagrįstu. Spręsdama dėl prašomo bendravimo tvarkos punkto, teisėjų kolegija įvertina tai, kad būdamas Lietuvoje atsakovas su dukra bendraus ir tiesiogiai. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis nutarties 51 punkte nurodytais argumentais, susijusiais su prašomos nustatyti bendravimo tvarkos neatitiktimi geriausiems vaiko interesams dėl jos per didelio intensyvumo, apeliacinės instancijos teismas realiai įgyvendintina bei vaiko geriausius interesus atitinkančia pripažįsta bendravimo tvarką, pagal kurią tuo metu, kai atsakovas būna Lietuvoje, bendraujama nuotoliniu būdu per programėlę „Messenger“ pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19 val. iki 19:30 val., sekmadieniais nuo 19 iki 20 val.

53. Ieškovė įpareigojama sudaryti sąlygas V. J. bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis.

54. Apeliantas prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią tuo metu, kai atsakovas būna Lietuvoje, atsakovas su dukra bendrauja pusę vaiko rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų, apie konkrečia dukros pasiėmimo dieną įspėjęs ieškovę ne vėliau, kaip likus trims kalendorinėms dienoms iki numatomo vaiko paėmimo, pasiimdamas dukrą iš vaiko perdavimo vietos, pusiaukelės tarp Jonavos ir Jurbarko rajonų|: Raudondvario miestelis arba Zapyškio miestelis sutartą dieną iki 17 val. ir gražindamas į vaiko perdavimo vietą pusiaukelėje tarp Jonavos ir Jurbarko rajonų: Raudondvario miestelis arba Zapyškio miestelis iki paskutinės atostogų dienos 17 val. Savaitgaliais pasiimdamas vaiką pasisvečiuoti nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. vaiko perdavimo vietoje ir gražindamas ten pat.

55. Atsakovas savo prašymo dukrą pasiimti ne iš vaiko gyvenamosios vietos ir ją grąžinti ne į vaiko gyvenamąją vietą niekaip nemotyvavo ir nepagrindė. Todėl toks atsakovo prašymas atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).

56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nutarties 49 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, nustato bendravimo tvarką, pagal kurią tuo metu, kai atsakovas būna Lietuvoje, jis su dukra bendrauja pusę vaiko rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų, apie konkrečią dukros pasiėmimo dieną galiniais ryšių įrenginiais (SMS žinute, el. paštu ar per programėlę „Messenger“) įspėjęs ieškovę ne vėliau, kaip prieš keturiolika dienų iki numatomo vaiko paėmimo, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sutartą dieną 17 val. ir gražindamas dukrą į vaiko gyvenamąją vietą iki paskutinės bendravimo dienos 17 val (CPK 376 straipsnis).

57. Ginčijamu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja kas antrą šeštadienį, 10 val. pasiimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant ne vėliau kaip tos pačios dienos 18 val. Teismo sprendime iš esmės nėra nurodyta motyvų, kurių pagrindu tėvo bendravimas su vaiku savaitgaliais nustatytas be nakvynių. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodinėjama ir nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog maksimalios atsakovo bendravimo tvarkos su dukra nustatymas neatitiktų vaiko interesų. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą teismo sprendimą pakeisti, nustatant, kad tuo metu, kai atsakovas būna Lietuvoje, jis su dukra bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas ją į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Apie ketinimą pasiimti dukrą bendravimui savaitgalį atsakovas informuoja ieškovę galiniais ryšių įrenginiais (SMS žinute, el. paštu ar per programėlę „Messenger“) ne vėliau kaip likus 48 val. iki numatomo bendravimo.

58. Apeliantas prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią pusę laiko atsakovo atostogų metu vaikas gali būti su atsakovu pasiėmus dukrą vaiko perdavimo vietoje ir gražinant vaiką ten pat iki 17 val. Vaiko perdavimo kitam iš tėvų vieta – pusiaukelė tarp Jonavos ir Jurbarko rajonų: Raudondvario miestelis arba Zapyškio miestelis.

59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas).

60. Teisėjų kolegija atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarkos punktą, pagal kurį bendravimas siejamas su atsakovo atostogomis, pripažįsta ydingu. Visų pirmą, šis punktas yra nekonkretus, nes nėra nurodoma, nei atsakovo atsotogų laikas, nei trukmė. Taip pat nėra galimybės nustatyti, ar tokia bendravimo tvarka nepažeis vaiko ugdymosi proceso. Todėl nėra pagrindo tokį bendravimo tvarkos punktą pripažinti atitinkančiu geriausius vaiko interesus. Nurodytų argumentų pagrindu prašymas patvirtinti aptariamą bendravimo tvarkos punktą netenkinamas.

61. Atsakovo prašomas patvirtinti bendravimo tvarkos punktas, pagal kurį ieškovė privalo informuoti atsakovą telefono skambučiu arba SMS žinute nedelsiant apie nenumatytas aplinkybes, dėl kuriu vaikas negali susitikti su atsakovu (liga ir pan.) yra aiškus, konkretus, atitinkantis vaiko interesus, todėl tvirtintinas.

62. Atsakovas prašo patvirtinti bendravimo tvarkos punktą, pagal kurį atsakovas ir ieškovė privalo geranoriškai bendradarbiauti vienas su kitu dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo bei atsiųsti vienas kitam nuotraukų iš šventinio laikotarpio per „Messenger“ programėlę.

63. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka šalims turi įstatymo galią, šalys privalo ją vykdyti. Tuo atveju, jei teismo sprendimas nėra vykdomas, jo įvykdymas užtikrinamas priverstinio vykdymo priemonėmis (CPK 624 straipsnis). Vadovaujantis nurodytu, teisėjų kolegija aptariamo punkto nuostatą, pagal kurią atsakovas ir ieškovė privalo geranoriškai bendradarbiauti vienas su kitu dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo pripažįsta pertekline ir jos netvirtina.

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio prašomo patvirtinti bendravimo tvarkos punkto dalis, kuria šalys įsipareigoja atsiųsti vienas kitam nuotraukų iš šventinio laikotarpio per „Messenger“ programėlę, yra nekonkreti (nėra įvardinta, apie kokį konkrečiai šventinį laikotarpį kalbama, nesukonkretinta kada, kiek ir kokių nuotraukų šalys viena kitai turi siųsti). Šalių tarpusavio santykiams esant itin konfliktiškiems, toks nekonkretus bendravimo tvarkos punktas galėtų lemti naujus šalių ginčus ateityje. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia aptariamo bendravimo tvarkos punkto netvirtinti.

65. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl 10 858,40 Eur kompensacijos už neišmokėto kredito dalį

66. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovas į bylą nėra pateikęs įrodymų apie prievolę, kylančią iš su kreditoriumi „Nordea Danmark“, „Nordea Bank Abp“ filialu sudarytos kreditos sutarties. Teisėjų kolegija tokį atsakovo argumentą pripažįsta iš dalies pagrįstu.

67. Pirmosios instancijos teismas priėmė ir nagrinėjo atsakovo priešieškinio reikalavimą, kuriuo buvo prašoma priteisti iš ieškovės G. J. atsakovo R. J. naudai 10 858,40 Eur kompensaciją už neišmokėto kredito dalį.

68. Į bylą atsakovas pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog 2020 m. balandžio 30 d. iš kreditoriaus „Nordea Danmark“, „Nordea Bank Abp“ filialo paskolintų lėšų buvo įsigyta transporto priemonė Mazda CX-3 (2022 m. spalio 25 d. dokumento numeris DOK-42966 priedai). Minėta transporto priemonė 2021 m. spalio 2 d. buvo parduota (2023 m. gegužės 8 d. dokumentas numeris DOK-20381).

69. Civilinio kodekso 3.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Aiškinant CK 3.126 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad joje yra nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-916/2022). Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015).

70. Santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo taip pat yra konstatuota, kad sutuoktinių kreditorių teisė dalyvauti santuokos nutraukimo byloje yra viena iš kreditorių materialiųjų teisių apsaugos garantijų, sudaranti procesines prielaidas kreditoriams pareikšti savo atsikirtimus dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo, pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl prievolių dydžio bei rūšies ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 29 punktas).

71. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų įvykdęs imperatyvią pareigą ir apie bylos iškėlimą pranešęs kreditoriui „Nordea Danmark“, „Nordea Bank Abp“ filialui, nusiųsdamas jam priešieškinio kopiją. Darytina išvada, kad ši santuokos nutraukimo byla buvo išnagrinėta nesudarius procesinių prielaidų kreditoriui pareikšti savo atsikirtimus dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo, pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl prievolių dydžio bei rūšies ir pan.

72. Pabrėžtina, kad santuokos nutraukimo byloje sprendžiama dėl prievolės pobūdžio (bendra sutuoktinių ar vieno jų asmeninė) bei rūšies (solidarioji ar dalinė). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamame teismo sprendime nėra pasisakyta dėl aptariamos prievolės dydžio (nebuvo surinkti duomenys apie kredito likutį, buvusį priešieškinio padavimo metu) ir (ar) pobūdžio ir rūšies. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi neatskleidė bylos esmės.

73. Kartu pažymėtina, kad teisėjų kolegija, išklausiusi 2023 m. kovo 21 d., 2023 m. balandžio 18 d. ir 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdžių garso įrašus, nustatė, kad aiškinantis aplinkybes dėl aptariamo kreditorinio įsipareigojimo girdimi tik teisėjo atsakovui užduodami klausimai, tačiau dėl blogos garso įrašo kokybės nėra galimybės nustatyti atsakovo atsakymų į juos turinio. Tai sudaro kliūtis apeliacinės instancijos teismui įvertinti, ar teismas iš byloje esančių įrodymų teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes.

74. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėtų aiškintis, ar atsakovas siekia neįvykdytą prievolę kreditoriui „Nordea Danmark“, „Nordea Bank Abp“ filialui pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole (2022 m. spalio 25 d. dokumento numeris DOK-42966 priedai). Tokiu atveju, minėtas kreditorius į bylą turi būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

75. Tuo atveju, jei atsakovas, yra įvykdęs prievolę pagal su „Nordea Danmark“, „Nordea Bank Abp“ filialu sudarytą kredito sutartį, teismas, nustatęs šios prievolės bendrą pobūdį, turėtų aiškintis, iš kokių lėšų pievolė buvo įvykdyta. Tik nustačius, jog aptariama prievolė yra bendra (solidari) šalių prievolė, o jos dalis buvo įvykdyta atsakovo asmeninėmis lėšomis, galėtų būti sprendžiama dėl kompensacijos atsakovui priteisimo (CK 3.109 straipsnio 1 d. 6 p.).

76. Apeliacinio proceso metu paaiškėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo, susijusio su santuokos metu įgytos turtinės prievolės padalijimu, netinkamai vertino įrodymus, nesilaikė šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl liko neatskleista bylos esmė, t. y. nenustatyti šios prievolės rūšis, pobūdis, dydis, neišspręstas jos (ne)padalijimo klausimas. Nenustačius šių ginčo išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, nėra galimybės teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl santuokoje įgytos prievolės (ne)padalinimo.

Dėl turto padalijimo

77. Apelianto teigimu, teismas netinkamai nustatė dviejų tarp sutuoktinių dalintinų transporto priemonių vertę. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteisė nepagrįstai didelę kompensaciją. Teismo nustatyta automobilių vertė viršija automobilių įsigijimo kainą. Tokius apelianto argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.

78. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

79. Nagrinėjamu atveju, atsakovas, ginčydamas teismo nustatytą dalintinų transporto priemonių vertę, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų dėl transporto priemonių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, buvusios bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateiktose 2021 m. spalio 3 d. ir 2021 m. spalio 4 d. šių transporto priemonių įsigijimo sutartyse nurodyta kaina nelaikytina patvirtinančia šio turto rinkos kainą, buvusią bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.

80. Ieškovė į bylą pateikė duomenis iš internetinio portalo autoplius.lt, kuriais įrodinėjo transporto priemonės Opel Signum (gamybos metai 2004) rinkos kainą. Atsakovas nepagrindė aukščiau aptarto ieškovės pateikto įrodymo neatitikties sąsajumo ir leistinumo reikalavimams. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą įrodymą, nustatė, kad Opel Signum (gamybos metai 2004) 2022 m. rugsėjo 22 d. rinkoje buvusi kaina vidutiniškai sudarė 1 255 Eur (2022 m. rugsėjo 26 d. dokumentas numeris DOK-38050). Ginčijamu sprendimu teismas nustatė, kad šios transporto priemonės vertė yra 1 150 Eur, t. y. mažesnė už rinkos kainą (1 255 Eur).

81. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 313 straipsnyje yra nustatytas draudimas priimti dėl apelianto blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą (nutartį), jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik viena iš šalių – atsakovas, o ieškovė šio sprendimo neskundžia ir į tai, kad skundžiamo sprendimo pakeitimo atveju, nustatant Opel Signum (gamybos metai 2004) vertę pagal rinkos kainą (1 255 Eur) iš atsakovo būtų priteista didesnė kompensacijos suma, nei buvo, kas reikštų šioje dalyje atsakovo (apelianto) atžvilgiu blogesnio sprendimo priėmimą, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

82. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nei vienai iš šalių neįvykdžius joms tekusios procesinės pareigos ir nepateikus objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėto turto kainą nustatė, apskaičiuodamas kiekvienos iš šalių nurodomos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vertės vidurkį.

83. Dėl dalijant transporto priemones priteistinos kompensacijos dydžio teisėjų kolegija nepasisako, kadangi šis klausimas turės būti sprendžiamas kompleksiškai sudarant ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstant sutuoktinių turto balansą.

Dėl 719,42 Eur skolos

84. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad šalims kartu gyvenant Danijoje, ieškovė iš jo pasiskolino 5 350 DKK (720 Eur), raštu pasižadėjo grąžinti šią skolą, tačiau negrąžino. Atsakovas prašė šią sumą jam priteisti iš ieškovės (2022 m. rugsėjo 7 d. dokumentas numeris DOK-35494). Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija sprendimo dalį, kuria teismas tokio reikalavimo netenkino. Apeliantas nurodo, kad ieškovės skolą patvirtinantis dokumentas yra galiojantis. Kartu nurodoma, jog iš byloje esančio šalių susirašinėjimo akivaizdu, jog susitarimas dėl skolos grąžinimo buvo sudarytas šalims pradėjus spręsti santuokos nutraukimo klausimus. Teisėjų kolegija aptartus apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

85. Atsakovas į bylą nėra pateikęs duomenų, kurie patvirtintų tarp šalių buvus sudarytą vedybų sutartį (CK 3.101 straipsnis). Darytina išvada, kad šalių turtui taikomas įstatymo nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neįrodinėjo, kad ginčo lėšos buvo jo asmeninė nuosavybė (CPK 12, 178 straipsniai).

86. Atsakovas įrodinėdamas, kad ginčo sumą jis buvo sumokėjęs už ieškovei paskirtą baudą ir už ieškovės lankytus kalbų kursus, nereiškė reikalavimo dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo (CK 3.115 straipsnis).

87. Apeliantas savo reikalavimą grindžia šalių susitarimu dėl skolos grąžinimo. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis ieškovei buvo perdavęs atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausiusius pinigus, o atsakovė šių pinigų perdavimo metu būtų įsipareigojusi juos grąžinti, t. y. atsakovas nepagrindė, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai Civilinio kodekso 6.870 straipsnio prasme.

88. Apibendrindamas nutarties 84-87 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas priešieškinio reikalavimas dėl 719,42 Eur skolos priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties

89. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, skundžiama sprendimo dalis, susijusi su santuokoje įgytos turtinės prievolės (ne)padalinimu, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti aukščiau nurodytą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šią dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat panaikinama ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo teismo sprendimo dalis dėl transporto priemonių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padalinimo, kadangi šis klausimas turės būti sprendžiamas kompleksiškai sudarant ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstant sutuoktinių turto balansą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama didele apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

90. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

91. Teisėjų kolegija, panaikinusi 89 punkte nurodytą teismo sprendimo dalį, naikina ir teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, nes jų paskirstymas priklauso nuo to, kaip bus išnagrinėtas reikalavimas dėl santuokoje įgytos turtinės prievolės (ne)padalijimo.

92. Apeliantas, be kita ko, ginčijo ir sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių. Skundą šioje dalyje motyvavo tuo, kad teismas neįtraukė atsakovo turėtų 80 Eur ir 160 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų vertimą. Panaikinus sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, šios išlaidos bus skirstomos iš naujo pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, plačiau nepasisako.

93. Šalys pateikė prašymus priteisti apeliaciniame procese jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (2023 m. rugsėjo 21 d. dokumentas numeris DOK-42097; 2024 m. sausio 16 d. dokumentas numeris DOK-1191). Kadangi bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas priešieškinio reikalavimas dėl 10 858,40 Eur kompensacijos už neišmokėto kredito dalį priteisimo atsakovui iš ieškovės, padalintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su dukra V. J. ir bendravimo tvarką išdėstyti taip:

„1. Tuo metu, kai atsakovas išvykęs į užsienį, jis su dukra bendrauja nuotoliniu būdu per programėlę „Messenger“ pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19 val. iki 19:30 val., sekmadieniais nuo 19 val. iki 20 val.

2. Tuo metu, kai atsakovas būna Lietuvoje, jis su dukra bendrauja nuotoliniu būdu per programėlę „Messenger“ pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19 val. iki 19:30 val., sekmadieniais nuo 19 val. iki 20 val.

3. Ieškovė įpareigojama sudaryti sąlygas V. J. bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis.

4. Tuo metu, kai atsakovas būna Lietuvoje, atsakovas su dukra bendrauja pusę vaiko rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų, apie konkrečią dukros pasiėmimo dieną galiniais ryšių įrenginiais (SMS žinute, el. paštu ar per programėlę „Messenger“) įspėjęs ieškovę ne vėliau, kaip prieš keturiolika dienų iki numatomo vaiko paėmimo, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sutartą dieną 17 val. ir gražindamas dukrą į vaiko gyvenamąją vietą iki paskutinės bendravimo dienos 17 val.

5. Tuo metu, kai atsakovas būna Lietuvoje, jis su dukra bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas ją į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Apie ketinimą pasiimti dukrą bendravimui savaitgalį atsakovas informuoja ieškovę galiniais ryšių įrenginiais (SMS žinute, el. paštu ar per programėlę „Messenger“) ne vėliau kaip likus 48 val. iki numatomo bendravimo.

6. Ieškovė privalo informuoti atsakovą telefonu arba SMS žinute nedelsiant apie nenumatytas aplinkybes, dėl kuriu vaikas negali bendrauti su atsakovu (liga ir pan.).“

Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėTomas RomeikaRasa Urbanavičiūtė