Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dariui Juodaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nurodant abiejų sutuoktinių kaltę, pareikštą atsakovui R. J. bei atsakovo R. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, pareikštą ieškovei G. J.,

institucija teikiančia išvadą byloje esant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslinti ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė G. J. ir atsakovas R. J. Šakių rajono savivaldybės administracijos, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, įrašo Nr. 22. Ieškovė ir atsakovas turi dukrą V. J., gimusią (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos yra įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 6 dalis).

Teismui nustačius, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šioje dalyje atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės yra atmestinas; ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintinas ir, vadovaujantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, G. J. ir R. J. 2019 m. balandžio 20 d. sudaryta santuoka, registruota Šakių rajono savivaldybės administracijos, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 22) nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgus į abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsiranda ir iš to kylančios pasekmės, kurios turi įtakos sprendžiant kitus su šalių santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Tokiu atveju jiems netaikytinos CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir 3.72 straipsnio 4 dalies nuostatos, turinčios įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms.

Ieškovei G. J. nutraukus santuoką paliekama iki santuokos turėta pavardė – Z., o atsakovui R. J. paliekama pavardė – J., kadangi šioje bylos dalyje tarp šalių ginčo nėra (CK 3.69 straipsnis).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalinga teikti išlaikymą, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo.

CK 3.67 straipsnyje nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.

CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad atsakovo R. J. vardu santuokos metu buvo registruoti du automobiliai: (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas sutinka, kad šie automobiliai po santuokos nutraukimo atitektų atsakovui, tačiau skirtingai įvertina automobilių vertę ir ieškovei priteistiną kompensacijos dydį. Šalys niekaip nemotyvuoja, kodėl jie taip vertina, kodėl yra būtent tokia nurodytų automobilių vertė ir nepateikia jokių įrodymų apie jų būklę ir vertę, todėl šalims nepateikus tokių duomenų, ieškovės ir atsakovo nurodytos automobilių skirtingos vertės sudėtinos ir išvestinas vidurkis, nustatant, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė yra 750 Eur, o automobilio Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 150 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteistini atsakovui R. J., o ieškovei priteistina iš atsakovo 950 Eur (750 Eur + 1 150/2) piniginė kompensacija už tai, kad atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka didesnė turto dalis natūra.

Dėl skolos priteisimo.

Sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl iš šios sutarties atsiradusios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju iš pateikto dokumento matyti, kad G. J. yra pasižadėjusi grąžinti bendrą 5 350 Danijos kronų sumą, tačiau nėra nurodyta nei dokumento data, nei kam grąžins, nei kokiu terminu. Ieškovė neneigė, kad buvo pasirašiusi pasižadėjimą, tačiau atsižvelgus į tai, kad galimai šis dokumentas pasirašytas sutuoktiniams nesutariant dėl bendro ūkio vedimo, tačiau dar kartu gyvenant, į patį dokumento turinį, t. y. nėra aišku, nei kam nei kada ieškovė pasižada grąžinti pinigus, šis priešieškinio reikalavimas laikytinas neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Iš patikslinto ieškinio ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad šalių dukra nuo gimimo rūpinosi ieškovė. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis dažnai dirba užsienyje, tačiau turėtų galimybę gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atsakovas teigia, kad dabartinė faktinė mažametės dukters gyvenamoji vieta neatitinka vaiko interesų, jai nesaugi ir vaikui netinkama aplinka dėl ieškovės gyvenimo būdo.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas teikia dukrai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo statusu priteistą laikiną išlaikymą, taip pat domisi savo dukra ir nori bendrauti su ja, tačiau dėl besiskiriančių tėvų konfliktų ir nenoro tarpusavyje bendrauti, paskutiniu metu atsakovui bendrauti su dukra nepavyksta.

Atsižvelgiant į teismui pateiktus duomenis, į VTAS išvadą, teismas vertina, kad ieškovė šalių nepilnamečiui vaikui yra suteikusi tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygos. Teismas nesutinka su atsakovo vertinimu, kad dabartinė šalių dukters gyvenamoji vieta neatitinka vaiko interesų, kadangi byloje esantys duomenys to nepatvirtina.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl V. J. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į vaiko dabartines gyvenimo sąlygas – motina jai yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas, į vaiko ryšį su aplinka, kurioje jis gyvena – saugi aplinka su motina, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, motina rūpinasi vaiko sveikata, į motinos ir vaiko ryšį – bylos duomenimis tas ryšys yra artimas, glaudus ir šiltas, į VTAS išvadą, pritariančią šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymui su motina, atsižvelgiant į vaiko amžių, spręstina, jog nepilnametės V. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka mažamečio vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178 ir 185 straipsniai). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Įstatymas numato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaiko poreikius, į kitus socialiai priimtinus kriterijus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės yra absoliuti ir šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikų auklėjimu ir jų išlaikymu kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teisminėje praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, vadovaujasi orientaciniais kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Šis kriterijus taikytinas sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantiją, kurios esmė – išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Kaip minėta, išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis. Pažymėtina, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti – teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi kasdieniais vaiko priežiūros ir ugdymo klausimais. Vaiko išlaikymo išlaidas sudaro ir būstui išlaikyti reikalingos išlaidos. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgtina į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, kad dukra nenori bendrauti su tėvu, nepaneigia tėvo teisės bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, tačiau iš pateiktų į bylą tėvo su dukra bendravimo garso įrašų darytina išvadą, kad atsakovas ne visuomet geba bendrauti su dukra tinkamu tonu ir vaiko amžių atitinkančiomis temomis. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad paskutiniais mėnesiais tėvo ir vaiko bendravimas iš esmės yra nutrūkęs. Iš VTAS atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad tam, jog nebūtų bendravimas su vaiku pastarąjį traumuojantis, siūloma tėvui su dukra bendrauti, dalyvaujant specialistui.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, VTAS atstovo išvadoje ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad tėvo ir vaiko ryšys atitolęs, ieškovė yra užblokavusi atsakovo atžvilgiu tiek savo telefono numerį, tiek el. paštą, socialinių tinklų paskyras, todėl atsakovas šiuo metu net ir neturi galimybės tinkamai nuotoliniu būdu bendrauti su dukra. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį atsakovo ir jo dukros ryšiui atkurti. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, išvadą teikiančios institucijos poziciją dėl tėvo ir dukros bendravimo pereinamojo laikotarpio, sprendžia, kad yra būtinas pereinamasis atsakovo bendravimo su dukra laikotarpis tėvo ryšiui su dukra sustiprinti.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja, todėl siekiant išvengti vaiko akivaizdoje galimai vyksiančių tėvų tarpusavio konfliktų, sprendžia, kad yra būtina nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimą pereinamuoju laikotarpiu neutralioje teritorijoje, dalyvaujant tarpininkui – psichologui, nustatant 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, teismas nustato, kad pereinamuoju laikotarpiu atsakovas su dukra bendrauja:

1. ne mažiau kaip 1 kartą per mėnesį, kartu dalyvaujant psichologui (ne mažiau kaip 6 kartus iš viso per nustatytą 6 mėnesių pereinamojo laikotarpio terminą);

2. susitikimas su nepilnamečiu vaiku vyksta ieškovės, atsakovo ir psichologo iš anksto suderintu laiku ir vienoje iš šių vietų:

2.1. VšĮ Jurbarko socialinės paslaugos patalpose;

2.2. VTAS pasiūlytose patalpose;

2.3. Kitoje tėvų pasirinktoje psichologo paslaugas teikiančioje įstaigoje.

Teismas nustato, kad vaiką į minėtas patalpas nustatytu laiku pristato ir iš jo pasiima ieškovė. Tuo atveju, jei šalys ir (ar) jų vaikas dėl objektyvių priežasčių (vaiko ir (ar) tėvų ligos) nustatytu laiku negali nuvykti į suderintą vietą, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu, SMS ar elektroniniu paštu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu kitą susitikimo laiką. Šalys dėl tarpininko – psichologo, paslaugų gali kreiptis į aukščiau nurodytas institucijas arba į pasirinktą įstaigą, teikiančią psichologo paslaugas. Pereinamasis atsakovo bendravimo su dukra laikotarpis nustatytinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu yra nustatoma vaiko gyvenamoji vieta su ieškove, į VTAS poziciją dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, į vaiko amžių, į tai, kad tėvams nepavyksta susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, į kiekvieno iš tėvų gyvenamąją vietą, atstumą tarp tėvų gyvenamųjų vietų, vaiko socialinius ryšius, tėvų užimtumą, patikslinto ieškinio reikalavimas dėl vaiko bendravimo su tėvu nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad praėjus 6 mėnesių pereinamajam laikotarpiui atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku V. J. tokia tvarka ir sąlygomis: atsakovas turi teisę matytis su nepilnamete dukra kas antrą šeštadienį, 10 val. pasiimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant ne vėliau kaip tos pačios dienos 18 val. Apie ketinimą pasimatyti su nepilnamete dukra atsakovas informuoja ieškovę galiniais ryšių įrenginiais (SMS žinute ar el. paštu) ne vėliau kaip likus 48 val. iki numatomo pasimatymo. Šalims nurodytina, kad vaiko tėvams bendrai sutarus, tėvas su vaiku gali bendrauti – intensyviau nei numatyta ir abiem tėvams bei vaikui priimtinomis sąlygomis.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomą 4 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, todėl šis ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Išsprendus bylą ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai: 1) neturtinio pobūdžio reikalavimas – nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių ir išspręsti buvusių sutuoktinių pavardžių klausimą yra tenkintinas visiškai, t. y. nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (100 proc.); 2) reikalavimas dėl turto padalinimo – turtinis reikalavimas tenkintinas iš dalies (50 proc.); 3) reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą – atmestinas (0 proc.); 4) reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir iš šio reikalavimo kylantis išvestinis reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintini visiškai (100 proc.); 5) reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovo 400 Eur – tenkintinas iš dalies (60 proc.). Taigi, teismo sprendimu yra tenkinami 60 proc. ieškovės reikalavimų, o atmetami 40 proc. reikalavimų.

Išsprendus bylą atsakovo priešieškinio reikalavimai: 1) neturtinio pobūdžio reikalavimas – nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės ir išspręsti buvusių sutuoktinių pavardžių klausimą – tenkintinas iš dalies, nutraukiant santuoką, tačiau dėl abiejų sutuoktinių kaltės (50 proc.); 2) reikalavimas dėl turto padalinimo – turtinis reikalavimas tenkintinas iš dalies (50 proc.); 3) reikalavimas priteisti iš ieškovės 10 858,40 Eur kompensaciją – atmestinas (0 proc.); 4) reikalavimas dėl 719,42 Eur skolos priteisimo iš atsakovės – atmestinas (0 proc.); 5) reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir iš šio reikalavimo kylantis išvestinis reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo – atmestinas (0 proc.); 6) reikalavimas priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnametei dukrai – atmestinas (0 proc.). Taigi, teismo sprendimu yra patenkinami 25 proc. atsakovo reikalavimų, o atmetami taip pat 75 proc. reikalavimų.

Ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi 158 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė pateikė prašymą dėl patirtų 3 650 Eur išlaidų advokato pagalbai priteisimo.

Atsakovas yra sumokęs 382 Eur žyminio mokesčio, taip pat atsakovas pateikė prašymą dėl patirtų 3 258 Eur išlaidų advokato pagalbai priteisimo

Teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas jos turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas, kuris neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintų kriterijų, nes byla yra pakankamai didelės apimties, procesiniai dokumentai buvo tikslinami, šalys teikė daug įrodymų, nagrinėjimas tęsėsi daugiau nei metus laiko.

Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies (60 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 2 284,80 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (3 650 Eur + 158 Eur x 60 proc.).

Priešieškinį tenkinus iš dalies (25 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 910 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (3 258 Eur + 382 Eur x 25 proc.) Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šiuo atveju tikslinga taikyti iš abiejų šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (2284,80 Eur – 910 Eur = 1 374,80 Eur), todėl iš atsakovo ieškovės naudai yra priteistina 1 374,80 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 5 Eur kiekvienai šaliai, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259, 260, 263–270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje 2019 m. balandžio 20 d. (įrašo Nr. 22), tarp ieškovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinų kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti iki santuokos turėtą pavardę – „Z.“, atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prigimtinę pavardę – „J.“.

Priteisti atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt eurų) kompensaciją ieškovei G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už jai tenkančią mažesnę turto dalį.

Nustatyti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko motina – ieškove G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po du šimtus penkiasdešimt eurų (250 Eur), lėšas pervedant ne vėliau kaip iki to mėnesio penkioliktos dienos į G. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukros V. J., bendravimo tvarką, paskiriant 6 (šešių) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su dukra bendrauja:

1. ne mažiau kaip 1 kartą per mėnesį, kartu dalyvaujant psichologui (ne mažiau kaip 6 kartus iš viso per nustatytą 6 mėnesių pereinamojo laikotarpio terminą);

2. susitikimas su nepilnamečiu vaiku vyksta ieškovės, atsakovo ir psichologo iš anksto suderintu laiku ir vienoje iš šių vietų:

2.1. VšĮ Jurbarko socialinės paslaugos patalpose;

2.2. VTAS pasiūlytose patalpose;

2.3. Kitoje tėvų pasirinktoje, psichologo paslaugas teikiančioje įstaigoje.

Nustatyti, kad vaiką į minėtas patalpas nustatytu laiku pristato ir iš jo pasiima ieškovė. Tuo atveju, jei šalys ir (ar) jų vaikas dėl objektyvių priežasčių (vaiko ir (ar) tėvų ligos) nustatytu laiku negali nuvykti į suderintą vietą, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu, SMS ar elektroniniu paštu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu kitą susitikimo laiką. Šalys dėl tarpininko – psichologo paslaugų gali kreiptis į aukščiau nurodytas institucijas arba į pasirinktą įstaigą, teikiančią psichologo paslaugas. Pereinamąjį atsakovo bendravimo su dukra laikotarpį nustatyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad praėjus 6 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsakovas R. J. bendrauja su nepilnamete dukra V. J. tokia tvarka:

kas antrą šeštadienį, 10 val. pasiimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant ne vėliau kaip tos pačios dienos 18 val. Apie ketinimą pasimatyti su nepilnamete dukra atsakovas informuoja ieškovę galiniais ryšių įrenginiais (SMS žinute ar el. paštu) ne vėliau kaip likus 48 val. iki numatomo pasimatymo. Šalims nurodytina, kad vaiko tėvams bendrai sutarus, tėvas su vaiku gali bendrauti – intensyviau nei numatyta ir abiem tėvams ir vaikui priimtinomis sąlygomis;

ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, bendrauja su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis: telefonu, internetu – programomis „Skype“, „Messenger“ ar kitomis telekomunikacijos, ryšio priemonėmis nuo 19 val. iki 19.30 val. Šalims nesusitariant dėl konkrečių dienų, nustatytina, kad bendravimo dienos yra trečiadienis ir sekmadienis. Motina įpareigojama sudaryti sąlygas V. J. bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus aštuoniasdešimt centų (1 374,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo nustatyta nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta bei priteistas laikinas materialinis išlaikymas, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.