- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-373-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00850-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- E. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei V. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybės dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašo 2015 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-54-797/2015 nepilnametei šalių dukrai G. V. priteistą išlaikymą po 57,92 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės padidinti iki 200 Eur per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš atsakovės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2015 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu laikinai apribota motinos valdžia atsakovei jos dukters G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu ir priteistas išlaikymas iš atsakovės jos nepilnametei dukrai G. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur iki dukters pilnametystės. Šiuo metu priteistas išlaikymo dydis net minimaliai netenkina dukters poreikių, atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų, dukra nesidomi, su ja nebendrauja, neteikia priteisto išlaikymo ir kitaip prie jos išlaikymo neprisideda. Dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 400 Eur suma, nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, dukters poreikiai padidėjo, ji pradėjo lankyti mokyklą, diagnozuotos regėjimo problemos, regėjimo būklė kas pusė metų kontroliuojama ir keičiami akiniai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, motyvuodama tuo, kad jos yra sunki materialinė padėtis, ji niekur nedirba, registruota užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, pašalpos negauna, gyvena iš tėvų. Ieškovas su vaiku gyvena užsienyje, kur vaikui mokama pašalpa. Ieškovas nesudaro jai sąlygų bendrauti su dukra – ieškovo duotu telefonu dukra neatsiliepia arba jis išjungtas, nesudarytos sąlygos su ja susisiekti per Skype arba sms žinutėmis, ji pati negali nuvykti į užsienį ir jos aplankyti. Ieškovas yra pakankamai apsirūpinęs, kad prie dukters išlaikymo galėtų prisidėti didesne dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2019 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė 2015 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-54-797/2015 priteistą nepilnametei dukrai G. V. išlaikymo dydį ir priteisė iš V. V. dukters G. V., naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė E. V. nepilnametės dukters G. V. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje ir nuomojasi būstą, nors yra tik iš dalies darbingas, tačiau dirbantis, gaunantis pastovų darbo užmokestį, invalidumo/netekto darbingumo pensiją, išmoką vaikui, kaip nurodė, didelę dalį savo pajamų skiriantis dukters išlaikymui. Nuosavybės teise Lietuvoje yra įgijęs ½ dalį namo su priklausiniais ir ½ dalimi žemės sklypo. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad tam tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimu. Dėl to, kad ieškovas su vaiku išvažiavo gyventi į užsienį, jam neturi būti perkelta visa vaiko išlaikymui tenkanti našta. Vertinant atsakovės turtinę padėtį nustatyta, kad ji nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, kitų išlaikytinių taip pat neturi. Ji yra darbingo amžiaus, nedirbanti. Ieškovui kreipusis į teismą dėl priteisto išlaikymo padidinimo, atsakovė užsiregistravo užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo. Nors nurodo, kad neturi darbo ir pajamų, nes neturi galimybių įsidarbinti, ieško darbo, užimtumo tarnyba darbo nesiūlo, nuo darbo atsakovė neišsisukinėjanti, tačiau šie atsakovės argumentai yra abejotini. Byloje nėra pateikta įrodymų, dėl kokių priežasčių atsakovė iki šiol negavo ar negalėjo gauti darbinių ar kitokių pajamų, leidžiančių prisidėti prie dukters išlaikymo. Neįrodė, kad dėjo maksimalias pastangas tokioms pajamoms gauti. Vien tai, kad atsakovė, būdama darbingo amžiaus, neturėdama sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, niekada nedirbo, yra atsakinga dėl to, kad ji negavo darbinių pajamų, iš kurių galėtų prisidėti prie tinkamo nepilnametės dukros išlaikymo. Duomenų, jog ji turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, dėl kurių negalėtų dirbti ir kurios įtakotų jos darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje, nėra. Įrodymų, kad ji prižiūri savo sergančią motiną ir dėl to negali dirbti, byloje taip pat nėra.
5. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, konstatavo, jog atsakovė gali ir turi imtis visų jai prieinamų priemonių, kad gautų pajamas ir prisidėtų prie dukters išlaikymo, ir ji yra pajėgi teikti dukrai didesnį išlaikymą.
6. Teismas sutiko su ieškovu, kad praėjus 4 metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, vaikui pradėjus lankyti mokyklą bei diagnozavus sveikatos problemas dėl regėjimo, poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti padidėjo, todėl natūralu, kad iš atsakovės priteisto išlaikymo gali nepakakti ir yra būtina didinti nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas. Pažymėjo, kad ieškovas pateikė išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, nurodydamas, kad prisiima didesnę išlaikymui tenkančią išlaidų dalį.
7. Teismas konstatavo, jog atsakovė būdama sveika ir darbinga turi galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikui, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, nusprendė 2015 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytą šalių nepilnametei dukrai išlaikymo dydį padidinti iki 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė V. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei teisminę praktiką šios kategorijos bylose.
8.2. Teismas nepakankamai išanalizavo abiejų tėvų turtinės padėties pasikeitimą, dukters poreikių būtinumą ir jų pasikeitimą. Teismas daugiausiai akcentavo tik ieškovo turtinę padėtį, kad jis gyvena užsienyje, yra neįgalus ir dirba, jam nepakanka pajamų dukters poreikiams tenkinti. Tačiau teismas netyrė kaip pasikeitė dukters poreikiai nuo teismo sprendimo priėmimo iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo. Jokių įrodymų apie dukters poreikių pasikeitimą nepateikta, išskyrus tik ieškovo teiginius ieškinyje. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis žymiai pasikeitė, ji ženkliai pagerėjo, vaiko poreikiai išliko tie patys, o atsakovės turtinė padėtis keitėsi į blogąją pusę, nes didėjo skolų suma, darbo poreikis nebuvo patenkintas. Teismo išvados prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
8.3. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Šioje byloje teismas ir taip sunkią atsakovės materialinę padėtį pasunkino dar labiau.
Atsiliepimas
9. Ieškovas E. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, kad yra pagrindas iš atsakovės dukrai G. priteisti didesnį išlaikymą. Teismas atsižvelgė ir į atsakovės turtinę padėtį, todėl priteisė mažesnę sumą, nei rekomenduoja kasacinis teismas - kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, abu tėvai vaiko išlaikymui turėtų skirti po 1/2 dalį minimalios mėnesio algos, kuri šiuo metu yra 555,00 Eur. Paminėtina tai, kad, priteisdamas iš atsakovės didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai G., teismas padidėjusių dukros poreikių nesiejo su jos gyvenimu užsienyje. Dukros išlaikymui, gyvenant užsienyje, reikalingų lėšų suma ženkliai viršija Lietuvoje nustatytą MMA ir ieškovas prisiima pats šias didesnes išlaidas.
9.2. Atsakovės teiginys, kad dukros poreikiai nuo išlaikymo priteisimo 2015 m. sausio 16 d. nepasikeitė, yra tiesiog deklaratyvus, nes atsakovė net minimaliai nedalyvauja dukros auginime, niekada nerodė realaus noro bendrauti su dukra, po to, kai 2015 m. sausio 16 d. sprendimu jai buvo apribota motinos valdžia, todėl nežino dukros poreikių.
9.3. Taip pat nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ieškovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo. Ieškovas, nors ir būdamas iš dalies darbingas, dirba. Įskaitant neįgalumo išmoką, vaikui mokamus pinigus bei darbo užmokestį, šiuo metu gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, ieškovas gauna apie 2000,00 Eur, bet tai nėra turtinės padėties pagerėjimas, nes pragyvenimas yra brangesnis, visos pajamos išleidžiamos ieškovo ir dukros pragyvenimui, nes jis vienas iki šiol išlaikė dukrą. Nuo tada, kai iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas dukrai G., iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsiskolinimas buvo 2260,51 Eur, ir dar didėjo, nes atsakovė išlaikymo ir toliau nemoka.
9.1. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos ir tinkamai įvertino atsakovės galimybes teikti dukrai didesnį išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
11. Įstatyme įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą prašant pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi, CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.
12. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kitiems visapusiško vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti. Protingus vaiko poreikius lemia vaiko gabumai, polinkiai, taip pat ir amžius. Taigi išlaikymas yra skirtas nuolatiniam ir kasdieniam būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymui.
13. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos neteisingai išanalizavo abiejų tėvų turtinės padėties pasikeitimą, dukters poreikių būtinumą ir jų pasikeitimą. Teismo išvados neprieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymas neturėjo būti padidintas, nes vaiko poreikiai neapsikeitė, be to pačios apeliantės finansinė padėtis neleidžia teiki 150 Eur dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
14. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.).
15. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad praėjus 4 metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, vaikui pradėjus lankyti mokyklą bei diagnozavus sveikatos problemas dėl regėjimo, nepilnamečio vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę – padidėję, priteista 57,92 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo suma objektyviai šių poreikių neužtikrina, todėl yra teisinis pagrindas padidinti priteistą išlaikymo sumą.
17. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad iš atsakovės išlaikymo priteista 150 Eur suma yra per didelė. Pažymėtina, kad išlaikymas turi užtikrinti vaiko teisę į tinkamas vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 812,50 Eur: maistui – 250 Eur, telefonui – 20 Eur, higienos priemonėms – 20,00 Eur, kanceliarinėms priemonėms – 20 Eur, vitaminams, papildams – 15,00 Eur, buto nuomai, mokesčiams – 250,00 Eur, laisvalaikiui, ekskursijoms – 30,00 Eur, pianino pamokoms – 120,00 Eur, per metus papildomai patiria 1050,00 Eur išlaidų (išlaidos vienam mėnesiui – 87,50 Eur), t. y. mokyklinei ir sportinei aprangai – 200,00 Eur, striukei, paltukui – 150,00 Eur, avalynei – 200 Eur, kitiems rūbams – 200,00 Eur, vaistams – 30,00 Eur, akiniams – 90,00 Eur, mokymosi, lavinimo priemonėms – 80,00 Eur, atostogoms, šventėms – 100,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta specialiųjų vaiko poreikių, į ieškovo pateiktus išlaidas pagrindžiančius duomenis, vertintina, kad šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti 812,50 Eur suma yra būtina. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.
18. Ieškovas pateikė išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, nurodydamas, kad prisiima didesnę išlaikymui tenkančią išlaidų dalį. Ieškovas prašo padidinti vaiko išlaikymą iki 200,00 Eur, tačiau teismas vadovaudamasis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principu, ieškovo prašomą iš atsakovės priteisti išlaikymo sumą sumažino iki 150 Eur. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakovės teikiamu išlaikymo dydžiu.
19. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškovu, laikytina, kad ieškovui yra geriau žinomi nepilnametės dukros poreikiai bei išlaidos jiems tenkinti. Kadangi apeliantė nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas išlaidas šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, laikytina, kad apeliantės argumentas, kad ieškovas neįrodė dukters poreikių pasikeitimą, yra tik apeliantės gynybinė pozicija, siekiant išvengti reikiamo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti išlaikymo teikimo.
20. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. Nr. 814 nutarimu nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtinta 555 Eur minimali mėnesinė alga. Taigi, atsakovės vaikui priteista suma (150 Eur) neviršija net pusės orientacinio kriterijaus (277,50 Eur).
21. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
22. Nagrinėjamu atveju, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad šalių turtinė padėtis įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikams teikti pakankamo dydžio išlaikymą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
24. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje nuomojame būste, nors yra tik iš dalies darbingas, tačiau dirbantis, gaunantis pastovų darbo užmokestį, invalidumo/netekto darbingumo pensiją, išmoką vaikui. Nuosavybės teise Lietuvoje yra įgijęs ½ dalį namo su priklausiniais ir ½ dalimi žemės sklypo. Dėl to, kad ieškovas su vaiku išvažiavo gyventi į užsienį, jam neturi būti perkelta visa vaiko išlaikymui tenkanti našta. Tuo tarpu atsakovė yra nedirbanti, nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, kitų išlaikytinių taip pat neturi. Vien tai, kad atsakovė, būdama darbingo amžiaus, neturėdama sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, niekada nedirbo, yra atsakinga dėl to, kad ji negavo darbinių pajamų, iš kurių galėtų prisidėti prie tinkamo nepilnametės dukros išlaikymo.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenų visuma objektyviai nepatvirtina apeliantės teiginių, jog ji negali susirasti darbo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė gali ir turi imtis visų jai prieinamų priemonių, jog gautų pajamas ir prisidėtų prie dukters išlaikymo.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek faktinius bylos duomenis apie vaiko poreikius, tiek ir duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį. Darytina išvada, kad mažesnis nei pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 121 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. V. ieškovui E. V. 121 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.