Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei V. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą padidinti priteistą išlaikymo dydį G. V.. Nurodė, kad atsakovei apribojus motinos valdžią, jai išliko pareiga išlaikyti savo dukterį, tačiau ji prie dukters išlaikymo neprisideda, dėl išlaikymo pareigos nevykdymo yra perduota antstoliams. Atsakovė yra darbingo amžiaus, neturi neįgalumo, ieškovui neturi būti perkelta visa nepilnametės dukters išlaikymo našta.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Daiva Balčiūnienė ieškinį palaikė ir nurodė, kad 2015 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo laikinai apribota motinos valdžia atsakovei ir šalių nepilnametės dukters G. V. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškovu, iš atsakovės mergaitės išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 57,92 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Mergaitei augant priteisto išlaikymo dydis neatitinka šiandienos situacijos, nebepatenkina minimalių mergaitės poreikių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga viena minimali alga, kurią tėvai turi sudėti lygiomis dalimis. Minimali alga ieškinio pareiškimo momentu buvo 400 Eur, todėl ieškovas prašo pusės sumos, t. y. padidinti priteistą išlaikymą iš atsakovės iki 200 Eur, skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Mergaitė gyvena ne Lietuvoje, jai išlaikyti kas mėnesį reikalinga virš 800 Eur, tačiau visą išlaikymą mergaitei teikia ieškovas, nors jo darbingumas tik 40 proc. Nuo 2018 metų spalio mėnesio ieškovas dirba ir užtikrina vaiko gerovę, prisiima visą vaiko išlaikymo naštą, nes atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovė niekada nedirbo, nors dirbti galėtų. Atsakovė tik gavusi procesinius dokumentus, užsiregistravo užimtumo tarnyboje, kad pasiteisintų teismui. Ieškovas per mėnesį vaiko maistui išleidžia 250 Eur (8 Eur per dieną), telefonui – 20 Eur, higienos priemonėms – 20 Eur, kanceliarinėms priemonėms – 20 Eur, vitaminams – 15 Eur, laisvalaikiui – 30 Eur, pianino pamokoms 120,00 Eur, vaiko dalis už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius sudaro 250 Eur, iš viso 725 Eur. Per metus ieškovas vaiko išlaikymui papildomai patiria 1050,00 Eur išlaidų (apranga mokyklai, striukė, paltas, avalynė, kiti rūbai, vaistai, akiniai, mokymosi priemonės, atostogos, šventės), kas sudaro 87,50 Eur per mėnesį. Lietuvoje ieškovas turi pusę namo ir pusę žemės sklypo, gauna 220 Eur netekto darbingumo pensiją. Jo darbo užmokestis užsienyje apie 2000 Eur, išmoka mergaitei 82,80 Eur. Lietuvoje už vaiką jokių pinigų negauna. 2015 m. nustatant vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, vaikui buvo atlikta ekspertizė ir nustatyta, kad motina daro žalą mergaitei, vaikui buvo teikiama psichologinė pagalba, motinos tėvas mergaitės atžvilgiu atliko nusikalstamus veiksmus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių senelio kaltę. Vaikui rekomenduota pakeisti gyvenamąją aplinką, todėl ieškovas su mergaite išvyko gyventi į užsienį. Ieškovas deda pastangas, kad vaikas su mama galėtų bendrauti – mergaitė turi telefoną, bet atsakovė niekada neskambino, pats informuoja atsakovę apie jų grįžimą į Lietuvą, tačiau mama niekada vaiko neaplankė. Prašo iš atsakovės priteisti tą išlaikymo dalį (200 Eur), kurią atsakovė privalėtų mokėti, jei vaikas gyventų Lietuvoje, bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Vanda Laukevičienė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas, teikdamas ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nedirba, neturi galimybių įsidarbinti, ieško darbo, užimtumo tarnyba darbo nesiūlo, nuo darbo atsakovė neišsisukinėja. Atsakovė klausia pas žmones dėl galimybių įsidarbinti, kreipiasi pas pažįstamus, į seniūniją. Šiuo metu ji prižiūri savo sergančią motiną, tvarkomi dokumentai dėl globos. Atsakovė buvo išvykusi į užsienį, bet ten nepavykus įsitvirtinti, grįžo į Lietuvą. Dar nėra pusės metų, kaip ji buvo įrašyta į darbo ieškančių asmenų sąrašus užimtumo tarnyboje, todėl negauna socialinės pašalpos, lėšų pragyvenimui neturi. Atsakovę maisto produktais remia tėvai, automobilio bei jokio kito registruotino turto atsakovė taip pat neturi. Ji yra vidurinio išsilavinimo, sveikatos sutrikimų neturi, registruota užimtumo tarnyboje nuo 2018 m. spalio mėnesio. Anksčiau registruota užimtumo tarnyboje nebuvo, todėl negaudavo socialinių pašalpų. Priteisto išlaikymo ji nemokėjo, todėl susidarė jo įsiskolinimas. Supranta, kad priteista išlaikymo suma yra per maža, bet jeigu tėvas geba dukterį išlaikyti išvykęs į užsienį, jis turėtų prisidėti didesne dalimi. Įvertinus atsakovės turtinę padėti, galėtų būti priteistas 80-100 Eur išlaikymas, bet tai bus tik popierinis teismo sprendimas, kuris jokios naudos neduos. Ieškovas galėtų vėliau kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo, kai atsakovė įsidarbins. Teismų praktikoje išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Bloginti tėvų padėties negalima. Atsakovė supranta, kad ji turi teikti išlaikymą, ir jį teiks, kai tik turės galimybę. Tokia išlaikymo suma, kuri šiai dienai priteista iš atsakovės, turėtų būti palikta, jos nedidinant. Nemano, kad maistui vaikui reikia 250 Eur per mėnesį. Jei tokie dideli būsto nuomos ir komunaliniai mokesčiai užsienyje, ieškovas gali gyventi ir Lietuvoje. Psichologo rekomendacija pakeisti vaikui gyvenamąją vietą nereiškė, kad ieškovas su dukra turėjo išvykti gyventi į užsienį. Išvykdamas į užsienį ieškovas turėjo įvertinti, ar jis užsienyje turės galimybę išlaikyti dukrą, iš atsakovės gaudamas tokią maža išlaikymo sumą. Todėl jo išlaidos vaikui užsienyje neturėtų būti vertinamos kaip būtinos, nes neturėdamas pinigų, ieškovas už 120 Eur nesamdytų vaikui pianino mokytojo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokią sumą ieškovas moka už būsto nuomą ir jo išlaikymą. Nėra įrodymų, kad ieškovas Lietuvoje negauna išmokos vaikui. Atsakovė neišgali mokėti vaikui didesnės sumos ne dėl savo nenoro prisidėti prie vaiko išlaikymo, bet dėl objektyvių priežasčių. Išlaikymą padidinti nėra galimybių, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys, atsižvelgiant į atsakovės gyvenimo būdą, jos nenorą dalyvauti teismo posėdžiuose, išsisukinėjimą nuo savo pareigos išlaikyti vaiką, yra pagrįstas ir turėtų būti tenkintas. Ieškinys pateiktas 2018 m. rugsėjo mėnesį, todėl manytina, kad tik gavusi ieškinį, atsakovė 2018 m. spalio mėnesį užsiregistravo užimtumo tarnyboje, anksčiau ten registruota nebuvo. Atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, nusišalinusi nuo savo konstitucinės pareigos. Kiek žinoma iš ankstesnių bylų, ji niekada nedirbo. Išvykusi į užsienį galėjo užsidirbti ir prisidėti prie vaiko išlaikymo. Mergaitei sueis (duomenys neskelbtini) metai, tėvas ja betarpiškai rūpinasi. Grįžęs į Lietuvą, atvyko į jų tarnybą, parodė žinutes, kurias rašė atsakovei, siūlydamas susitikti su dukra, tačiau atsakovė tokio noro neišreiškė, net su gimtadieniu vaiko nesveikina. Atsakovei patogu sakyti, kad Lietuvoje negalima rasti darbo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kur jo ieškojo ir kas jai atsisakė jį duoti. Šiuo metu priteistas išlaikymas neatitinka nei ekonominės situacijos, nei vaiko poreikių. Tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, tenka didesnė išlaidų našta ir negalima apsiriboti minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Vaikui turint gabumų, jis turi būti papildomai ugdomas, todėl už pianino pamokas nurodyta suma yra reali. Atsakovė nededa jokių pastangų ir piktybiškai vengia išlaikyti savo vaiką, todėl teismas turėtų į tai atsižvelgti ir priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė V. V. yra mažametės G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai; 2015 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu atsakovei V. V. laikinai apribota motinos valdžia dukters G. V. atžvilgiu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu E. V., iš atsakovės V. V. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. V. po 57,92 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Šiuo metu ieškovas kartu su mažamete dukra G. V. gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur mergaitė lanko pradinę mokyklą, gauna 82,80 Eur išmoką vaikui. Ieškovo skaičiavimu, jis dukters G. V. išlaikymui kas mėnesį išleidžia 812,50 Eur: maistui – 250 Eur, telefonui – 20 Eur, higienos priemonėms – 20,00 Eur, kanceliarinėms priemonėms – 20 Eur, vitaminams, papildams – 15,00 Eur, buto nuomai, mokesčiams – 250,00 Eur, laisvalaikiui, ekskursijoms – 30,00 Eur, pianino pamokoms – 120,00 Eur, per metus papildomai patiria 1050,00 Eur išlaidų (išlaidos vienam mėnesiui – 87,50 Eur), t. y. mokyklinei ir sportinei aprangai – 200,00 Eur, striukei, paltukui – 150,00 Eur, avalynei – 200 Eur, kitiems rūbams – 200,00 Eur, vaistams – 30,00 Eur, akiniams – 90,00 Eur, mokymosi, lavinimo priemonėms – 80,00 Eur, atostogoms, šventėms – 100,00 Eur. Nuo 2018 m. spalio 8 d. ieškovas dirba gamykloje, naktinėje pamainoje, gauna kintantį darbo užmokestį, per mėnesį – apie 2000 Eur. Byloje esanti Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0556230 patvirtina, kad ieškovas yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad Lietuvoje ieškovas gauna 264,74 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensiją. Nekilnojamojo turto registre ieškovo vardu registruota ½ dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovė niekur nedirba. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinėje sistemoje apie ją duomenų nėra, kas parodo, kad atsakovei neįgalumas nėra nustatytas. Iš Lietuvos darbo biržos darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, jog V. V. yra registruota užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo nuo 2018 m. spalio 23 d. Atsakovė registruotino nekilnojamojo turto neturi, savo vardu transporto priemonių nėra įregistravusi. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra pateikė teismui kopijas procesinių sprendimų apie pradėtus ir baigtus ikiteisminius tyrimus, susijusius su G. V., iš kurių matyti, kad 2012-2014 m. tarp šalių vyko ginčai dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-457/2012 nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku laikymosi, atsakovė du kartus pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį dėl teismo sprendimo nevykdymo. Antstolės Vaivos Šimkienės 2018 m. rugpjūčio 23 d. rašte nurodyta, kad atsakovės V. V. išlaikymo G. V. įsiskolinimas iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. yra 2260,51 Eur, taip pat atsakovė yra skolinga E. V. 742,58 Eur nesumokėtų bylinėjimosi išlaidų bei susidariusią 3143,33 Eur baudos sumą, atsakovei nevykdžius teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (draudimo pareikšti tapatų ieškinį) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas akcentuoja galimybę ne bet kada sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, bet tik tuo atveju, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasis vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, mažai uždirba ir neieško geriau apmokamo darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti (didinti) išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje nuomojame būste, nors yra tik iš dalies darbingas, tačiau dirbantis, gaunantis pastovų darbo užmokestį, invalidumo/netekto darbingumo pensiją, išmoką vaikui, kaip nurodė, didelę dalį savo pajamų skiriantis dukters išlaikymui. Nuosavybės teise Lietuvoje yra įgijęs ½ dalį namo su priklausiniais ir ½ dalimi žemės sklypo. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad tam tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimu. Dėl to, kad ieškovas su vaiku išvažiavo gyventi į užsienį, jam neturi būti perkelta visa vaiko išlaikymui tenkanti našta. Tuo tarpu vertinant atsakovės turtinę padėtį, nustatyta, kad ji nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, kitų išlaikytinių taip pat neturi. Ji yra darbingo amžiaus, nedirbanti. Ieškovui kreipusis į teismą dėl priteisto išlaikymo padidinimo, atsakovė užsiregistravo užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo. Nors nurodo, kad neturi darbo ir pajamų, nes neturi galimybių įsidarbinti, ieško darbo, užimtumo tarnyba darbo nesiūlo, nuo darbo atsakovė neišsisukinėjanti, tačiau šie atsakovės argumentai yra abejotini. Byloje nėra pateikta įrodymų, dėl kokių priežasčių atsakovė iki šiol negavo ar negalėjo gauti darbinių ar kitokių pajamų, leidžiančių prisidėti prie dukters išlaikymo. Neįrodė, kad dėjo maksimalias pastangas tokioms pajamoms gauti (pvz. dalyvavo darbo pokalbiuose, tobulino save ar siekė įgyti specialybę, persikvalifikuoti, atliko kitus aktyvius veiksmus darbinėms pajamoms gauti). Vien tai, kad atsakovė, būdama darbingo amžiaus, neturėdama sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, niekada nedirbo, yra atsakinga dėl to, kad ji negavo darbinių pajamų, iš kurių galėtų prisidėti prie tinkamo nepilnametės dukros išlaikymo. Duomenų, jog ji turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, dėl kurių negalėtų dirbti ir kurios įtakotų jos darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje, nėra. Įrodymų, kad ji prižiūri savo sergančią motiną ir dėl to negali dirbti, byloje taip pat nėra. Atsakovė su dukra nebendrauja, prie jos išlaikymo neprisideda, yra susidaręs priteisto išlaikymo įsiskolinimas.

Teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja, todėl vien tas faktas, kad atsakovė šiuo metu yra nedirbanti, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovė negalės gauti pajamų ateityje, kurios būtų skiriamos vaiko išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog atsakovė gali ir turi imtis visų jai prieinamų priemonių, kad gautų pajamas ir prisidėtų prie dukters išlaikymo, ir ji yra pajėgi teikti dukrai didesnį išlaikymą.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaiko poreikiai. Todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Prašydamas padidinti vaikui priteistą išlaikymą, ieškovas savo reikalavimą grindė išaugusiais vaiko poreikiais, pasikeitusia ekonomine situacija. Teismas sutinka, kad praėjus 4 metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, vaikui pradėjus lankyti mokyklą bei diagnozavus sveikatos problemas dėl regėjimo, poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti padidėjo, todėl natūralu, kad iš atsakovės priteisto išlaikymo gali nepakakti ir yra būtina didinti nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas. Ieškovas pateikė išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, nurodydamas, kad prisiima didesnę išlaikymui tenkančią išlaidų dalį. Ieškovas prašo padidinti vaiko išlaikymą iki 200,00 Eur, kurį atsakovė turėtų mokėti, jei ieškovas su dukra gyventų Lietuvoje. Tačiau proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti. Be to, įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, kitų išlaikytinių neturėjimą, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį, Lietuvoje nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį atskaičius mokesčius, bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog atsakovė būdama sveika ir darbinga turi galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikui, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, sprendžia, jog ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir 2015 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytas šalių nepilnametei dukrai išlaikymo dydis nuo 57,92 Eur padidintinas iki 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugsėjo d. iki dukters pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovas E. V. paskirtinas uzufrukto teise tvarkyti G. V. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 847,00 Eur. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus 64,81 procento ieškovo reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 548,94 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas įstatymo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovei 2018 m. lapkričio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-3032-18956 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis valstybei iš atsakovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

CPK 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje atmesta reikalavimų dalis sudaro 35,19 procentai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 7 d. pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad valstybės patirtos išlaidos už pirmosios instancijos teisme atsakovei V. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 268,87 Eur, todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybei iš ieškovo priteistina 94,62 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-54-797/2015 priteistą nepilnametei dukrai G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. V. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, pripažinti negaliojančiu 2015 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-54-797/2015 iš atsakovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 548,94 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 94 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 94,62 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 62 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.