Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, jog ieškinys turėtų būti tenkinamas ir nurodė, jog atsakovė nenori vaiko paleisti, glumina vaiką, nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos, tokiu būdu atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia vaiko atžvilgiu. Byloje minimas dvi savaites, kada mergaitė buvo pas ieškovą, jokių išgąsčio, nerimo ar kitų sutrikimų požymių nenustatyta, tuo metu vaikas buvo švariai aprengtas, pas ieškovą mergaitei buvo viskas gerai. Atstovė nurodo, jog atsakovei buvo siūlyta ir psichologo pagalba ir leisti mergaitei su tėčiu matytis neutralioje aplinkoje, tačiau atsakovė nesutiko. Bylos nagrinėjimo metu Pakruojo apylinkės teisme šalims buvo siūlyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursai, tačiau šiuos kursus lankė tik ieškovas.

Atsakovė buvo apskundusi sprendimą, tačiau 2014-09-04 nutartimi Šiaulių apygardos teismas Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą, pasisakė, jog šalys, įsipareigojusios abipusius susitarimu dalyvauti dukters auklėjime, pačios pažeidžia prisiimtus įsipareigojimus, pamiršdami vaiko interesus, byloje nėra duomenų, kad atsakovas nenori bendrauti su vaiku, kad negali realizuoti šios savo teisės, bendravimo su tėvu nepagrįstas ribojimas pažeistų ne tik skyrium gyvenančio tėvo teises, bet ir vaiko interesus harmoningai vystytis bendraujant su abiem savo tėvais, šalių nustatyta ir teismo patvirtinta bendravimo tvarka atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepilnamečio vaiko interesus ir negali būti panaikinta ar pakeista (I t., 16-18 b. l.).

Byloje pateikti įrodymai, jog 2013-07-04 nutartimi Joniškio rajono apylinkės teismas atsakovei V. V. už Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimo dalies, kurioje nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą paskyrė baudą – po 10 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ieškovo naudai, konstatavo, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su vaiku, vykdytina teismo sprendimo dalis, kuria atsakovė yra įpareigota leisti vaiko tėvui bendrauti su dukra, yra neturtinio pobūdžio bei privaloma atsakovei ir gali būti įgyvendinama tik aktyviais atsakovės veiksmais, tačiau atsakovė neatliko tų aktyvių veiksmų, kuriuos ji privalėjo atlikti vykdydama teismo sprendimą (I t., 19-20 b. l.). 2013-09-24 Šiaulių apygardos teismas Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį paliko nepakeistą (I t., 22-25 b. l.).

Iš 2013-03-09 Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados Nr. (17.30.)-SV-325 (I t., 26-29 b. l.) dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo matyti, jog nepaisant sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjusio teismo sprendimo, atsakovė piktybiškai nevykdo tesimo sprendimo, neleidžia tėvui nustatytu laiku pasiimti dukrą, dėl to yra pažeidžiama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais vienodai, mergaitė turi kalbos raidos sutrikimų, galimai jai reikalinga logopedo, kitų specialistų pagalba (I t., 27-28 b. l.). 2013-03-18 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pažyma patvirtina, jog G. V. diagnozuotas specifinis kalbos raidos sutrikimas, reikalinga logopedo pagalba (I t., 30 b. l.).

Iš pateikto 2013-12-04 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. SVT-3124 (I t., 34 b. l.) matyti, jog skyriaus specialistams 2013-12-03 apsilankius atsakovės namuose, esančiuose Ežero g. 8-96, Šiauliuose, atsakovei buvo išaiškinta jos pareiga nekliudyti bendrauti tėvui su dukterimi bei priminta, kad ji privalo vykdyti įsiteisėjusį Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimą, tačiau atsakovė teigė, jog ji nekliudanti, tačiau pati dukra bijo vykti kartu su tėvu, jei šalia nėra mamos, tvirtino, jog tarp dukters ir tėvo nėra susiformavę glaudūs emociniai ryšiai, todėl ji neversianti dukters vykti kartu su tėvu į jo gyvenamąją vietą, ji nesutinkanti, kad ieškovas, atvykęs į Šiaulius pasiimtų dukterį ir su ja bendrautų leisdamas laiką Šiaulių mieste, dukra sutiktų bendrauti su tėvu, jei šalia būtų ir atsakovė, ji sutinkanti, kad tėvas bendrautų su dukra jos bute, dalyvaujant ir jai pačiai, moteris vis pabrėždavo, jog dukra bijo tėvo. 2014-01-03 antstolės V. Š. aktas Nr. 0071/12/01041 įrodo, jog ieškovui 2013-12-31 10.00 val. atvykus į atsakovės gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atsakovė atsisakė duoti dukrą ieškovui išsivežti teismo nustatyta bendravimo tvarka, tačiau pabendrauti su dukra leido, mergaitė noriai bendravo su tėčiu, pasakojo, kaip gyvena, vartė su tėčiu atvežtą knygą (I t., 35 b. l.).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog 2013-03-06 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-874/2013 V. V. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnyje, požymių, teismui konstatavus, jog galimiems Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-12-07 nutartimi nustatytos nukentėjusiojo (ieškovo) bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimams pašalinti nebuvo pasinaudota CPK numatytomis galimybėmis bei priverstinio vykdymo priemonėmis, nors tai buvo įmanoma, baudžiamosios atsakomybės taikymo proceso inicijavimas V. V. atžvilgiu, neišnaudojus visų švelnesnių teisinių priemonių, t. y. Civilinio proceso kodekso numatytų priverstinio vykdymo priemonių, yra neadekvatus siekiamiems tikslams ir nepagrįstas (I t., 118-122 b. l.). 2013-09-26 nutartimi Šiaulių apygardos teismas Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti 2013-03-06 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį (I t., 123-126 b. l.).

Byloje pateiktas 2014-06-16 antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 71-184 ir 2014-10-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 71-14-193, kuriuose antstolė konstatavo, jog iš atsakovės telefono numerio į ieškovo telefono numerį buvo siųstos trumposios SMS žinutės, kuriose atsakovė nurodo, jog G. V. nenori ir bijo tėvo, jog atsakovė neduos tėvui mergaitės, jog ieškovas pasiimti mergaitės negali, tik atvažiuoti ją aplankyti, nurodo, jog neleis traumuoti dukters, vaikui prievartos nedarys (I t., 130-131 b. l.; II t., 32 b. l.). Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-07-29 pakartotinio šeimos aplankymo akto Nr. AVT1-74 (1 t., 132 b. l.) matyti, jog mergaitė su mama akte nurodytu laikotarpiu gyveno nuomojame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), būstas pakankamai tvarkingas, atsakovė nurodė, jog šiame bute ji gyvena su dukterimi, o draugas tik atvyksta į svečius, lankymosi metu nenustatyta, kad G. V. būtų netinkamai rūpinamasi, pažymėta, kad mergaitė neturi savo atskiro kambario, atsakovei priminta, kad 2014-07-30 Šiaulių apylinkės teisme bus nagrinėjama administracinė byla, atsakovė teigė į teismą atvyksianti. 2014-10-29 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pakartotinio šeimos aplankymu aktu Nr. AVT1-113 (2 t., 21 b. l.) konstatavo, jog atsakovė su dukra nuomojamame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), nebegyvena nuo 2014 m. liepos mėnesio.

Iš 2014-10-28 Šiaulių VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus pietinės policijos nuovados rašto Nr. 40-41-6-5-516 (II t., 22 b. l.) matyti, jog ieškovas 2014-10-17 apie 18.00 val. atvyko į atsakovės gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kad pasiimtų savaitgaliui dukrą taip kaip numatyta 2012-01-19 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendime, tačiau durų niekas neatidarė, atsakovė pareigūnams nurodė, jog ji nuo 2014 metų liepos mėnesio gyvena pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui matytis ir bendrauti su dukra netrukdo.

Byloje pateiktas 2014-04-09 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00015-14, iš kurio matyti, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą V. V. padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 str. (1 t., 162-164 b. l.). Iš 2014-10-29 Šiaulių VPK Joniškio rajono policijos komisariato rašto Nr. 40-62-S-9637, Šiaulių VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus pietinės policijos nuovados nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 0114000684578 (2 t., 33, 34-36 b. l.) matyti, jog buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnyje, dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, 2014-10-27 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodyta, jog pirmiausia turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, pasiūlyta pareiškėjui (ieškovui) kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo įvykdymo.

2014-04-08 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AT-3 (1 t., 168-169 b. l.), kuriame nurodoma, jog 2014-04-04 (pirmą mėnesio penktadienį) atsakovė atsisakė duoti dukterį tėvui, kaip yra nustatyta Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimu, tokiu būdu nevykdydama teismo sprendimo ir panaudodama motinos valdžią priešingai vaiko interesams, t. y. pažeisdama vaiko teisę bendrauti su tėvu, ši veika atitinka (duomenys neskelbtini) str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. motinos valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. 2014-09-29 Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9.-1924-409/2014 atsakovei už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, nutarime teismas konstatavo, jog atsakovės kaltė įrodyta, atsakovė, atsisakydama leisti dukrai bendrauti su tėvu, pažeidė šią vaiko teisę, panaudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams (2 t., 23-24 b. l.).

Teisme buvo apklausta liudytoja G. V. - ieškovo motina, kuri patvirtino, jog atsakovė neleidžia pasiimti ieškovui mergaitės, teigia, jog dukra bijo tėvo, nenori su juo bendrauti ar pats tėvas nevažiuoja pas dukrą, kad atsakovė per mergaitės gimtadienį, kai jos gyveno adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavus seneliams ir ieškovui kartu, leido su mergaite pabendrauti tik seneliams, ieškovo neįleido. Liudytoja patvirtino, jog 2014 metais kovo mėnesį anūkę matė trumpai, apie penkias minutes, birželio mėnesį matė paskutinį kartą. Nuvykus aplankyti mergaitę rugpjūčio 15 bei spalio 17 dienomis, mergaitės nerado. Mergaitė buvo pas ieškovą atostogų dviem savaitėm, iš pradžių atsakovė leido mergaitei važiuoti pas tėvą, tačiau vėliau apskundė, jog ieškovas dukrą pagrobė ir išsivežė. Liudytoja nurodė, jog apie smurtą šeimoje nėra girdėjusi, priežasčių, kodėl ieškovui nėra leidžiama bendrauti su dukra ji nesupranta (garso įrašas 42 b. l. t. 2).

Liudytoja D. M., kuri yra ieškovo draugė, teismo posėdžio metu tvirtino, jog atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su dukra, ieškovas su atsakove susirašinėja trumposiomis SMS žinutėmis, kartais atsakovė iškart parašo, jog neduos mergaitės, tada ieškovas nevažiuoja, tačiau tuo atveju, kai atsakovė neatrašo, ieškovas važiuoja į susitikimą su mergaite. Žinutes ji yra mačiusi, jos yra rašomos tą dieną, kai ieškovas nori pasiimti dukrą taip, kaip nustatyta teismo patvirtintoje bendravimo su dukra tvarkoje. Liudytoja patvirtino, jog ji nėra mačiusi ieškovo ir mergaitės bendraujant kartu, nurodė, jog visos sąlygos mergaitei svečiuotis ir gyventi jų namuose yra, mergaitė turi savo kambarį, ieškovas yra atsakingas, rūpestingas. Patvirtino, jog ieškovas serga depresija, tačiau nuolat vartoja vaistus, kitų problemų su sveikata neturi, smurtaujančio ieškovo ji niekada nėra mačiusi (garso įrašas 42 b. l. t. 2).

Liudytoja R. J. - atsakovės draugė, tvirtino, jog tuo metu, kai atsakovė su dukra gyveno pas savo mamą (duomenys neskelbtini), jos daug bendravo, kadangi turi panašaus amžiaus vaikus, tačiau jai neteko matyti ieškovo atvykstant aplankyti mergaitės. Ji žinojo, jog ieškovui priklauso atvažiuoti pirmadieniais ir penktadieniais, specialiai ateidavo pažiūrėti, tačiau ieškovas niekada nėra atvažiavęs. Apie 2013-2014 metų laikotarpį ji žinanti tik tiek, kiek jai pasakojo atsakovė, kadangi tuo metu atsakovė su mergaite kaime jau nebegyveno, tik atvažiuodavo pasisvečiuoti pas tėvus. Liudytoja nurodė, jog mergaitę dviem savaitėm atostogų ieškovas išsivežė prievarta, be atsakovės žinios, mergaitė grįžo murzina, netvarkinga, buvo pasikeitęs jos elgesys. Liudytoja yra girdėjusi iš mergaitės, jog ji nenori pas tėtį, tačiau stengdavosi ta tema daug nekalbėti, mergaitės niekada nieko neklausinėjo specialiai (garso įrašas, 102 b. l. t. 2).

Teisme apklaustas liudytojas Š. J. - atsakovės draugės R. J. sutuoktinis, tvirtino, jog tą dieną 2013 metais, kai ieškovas išsivežė mergaitę atostogoms, pas juos atėjo atsakovė ir papasakojo, jog mergaitė buvo išvežta prievarta, jis pats šių aplinkybių nematė. Nurodė, jog nuvežė atsakovę į Joniškį, tačiau atsakovė mergaitė ieškovo namuose nerado, atsakovė prašė pareigūnų pagalbos, policijos nuovadoje parašė pareiškimą. Visos kitos aplinkybės jam yra mažai žinomos, tik tiek, kiek girdėtos iš žmonos, kadangi ji dažnai lankydavosi pas atsakovę, jų vaikai kartu žaisdavo (garso įrašas, 102 b. l. t. 2).

Liudytojos S. Kojelienės - atsakovės motinos - parodymais, jog per tą laikotarpį, kol atsakovė su dukra gyveno jos namuose, apie du su puse metų nuo ieškovo ir atsakovės skyrybų, ieškovas buvo atvykęs aplankyti mergaitės apie 5 kartus, bet vienas niekada nevažiuodavo, į kambarį niekada neidavo, laukdavo, kol mergaitę atsakovė aprengs ir išleis į lauką. Patvirtino, jog atsakovė su dukra dabar gyvena (duomenys neskelbtini), mergaitė turi atskirą kambarį, gyvenimo sąlygos geros, yra kas atsakovę išlaiko, padeda tėvai. Paaiškino, jog mergaitė dviem savaitėm buvo pagrobta, grįžo purvina, išsigandusi, vėl mergaitei reikėjo žinduko, nors prieš tai jau buvo nuo jo atpratusi, po kelių valandų pradėjo sakyti, jog buvo mušama (garso įrašas, 102 b. l. t. 2).

Teisme apklaustas liudytojas A. K. - atsakovės tėvas - teismo posėdžio metu tvirtino, jog ieškovui niekas nedraudžia bendrauti su dukra, jis tik taip sako, nors pats neatvažiuoja, o jeigu atvyksta, tai tik su vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovais. Nurodė, jog mergaitė dviem savaitėm buvo išvežta prievarta ir po šio įvykio mergaitė pradėjo bijoti tėvo, pradėjus kalbėt su mergaite apie tėvą, ji pradeda verkti, sakyti, jog nevežkit pas tėtį. Tvirtino, jog yra matęs keletą kartų, kaip mergaitė pati neina pas tėvą, tačiau ieškovo ir atsakovės susirašinėjimų trumposiomis SMS žinutėmis nėra matęs, atsakovė papasakoja (garso įrašas 102 b. l. t.2).

Liudytoja J. K. - atsakovės brolio žmona - tvirtino, jog ieškovas į trečiąjį mergaitės gimtadienį neatvažiavo, nors buvo pakviestas, į ketvirtąjį gimtadienį buvo atvykę ieškovo tėvai. Būdavo, kad ieškovas parašo atsakovei, jog norėtų pasiimti dukrą, atsakovė sudeda daiktus, tačiau ieškovas neatvažiuoja. Paaiškino, jog su G. V. bendrauja, žaidžia, tačiau ta tema nekalba, neklausinėja. Patvirtino, jog tos aplinkybės jai yra žinomos daugiau iš pasakojimų (garso įrašas, 120 b. l. t. 2).

Liudytojas K. B., atsakovės buvęs sugyventinis, teismo posėdžio metu tvirtino, jog jie su atsakove ir jos dukra visą laiką gyveno kartu nuo 2013 metų rugsėjo iki 2014 metų gegužės mėnesio iš pradžių Ežero g. 12-31, vėliau - Pabalių g. 44, Šiauliuose, o liepos mėnesį išsiskyrė. Nurodė, jog bendravimo tarp mergaitės ir ieškovo nebuvo. Matė jiems gyvenant Ežero g. 12-31, Šiauliuose, atvykstant ieškovą su Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovu vieną kartą, gyvenant Pabalių g. 44, Šiauliuose, matė atvykstant ieškovo tėvus, kitą kartą ieškovą kartu su tėvais. Yra tekę matyti, jog mergaitė prisiglausdavo prie atsakovės ir nenorėdavo su tėvu bendrauti, tačiau nurodė, jog su juo pačiu mergaitė bendraudavo be problemų, būdavo linksma. Paaiškino, jog ieškovas nelabai siekia bendrauti su dukra, yra rašęs ieškovei trumpąsias SMS žinutes dėl mergaitės aplankymo, tačiau galiausiai neatvažiuodavo (garso įrašas, 121 b. l. t. 2).

Pateikti dokumentai, įrodantys, jog 2013-08-01 nutartimi Pakruojo rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3-744/2014 paskyrė ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę G. V., (I t., 36 b. l.). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-123/2014 (II t., 51-80 b. l.) matyti, jog mergaitės santykis su tėvu yra emociškai palankus, teigiamas, tėvas yra pasiruošęs įsiklausyti į dukros norus bei poreikius ir atitinkamai reaguoti, mergaitė yra priklausoma nuo mamos nuomonės, elgsenos mąstysenos, patikli, įtaigi, paklusni, mergaitė patiria bendravimo su tėvu deprivaciją (trūkumą, deficitą), tokiu būdu mamos savijauta, elgsena, mąstysena, jos nuomonė apie konkrečius dalykus tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai veikia dukrą, todėl mergaitė dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės byloje aktualiais klausimais. Akte taip pat konstatuota, jog mamos santykis su dukra yra teigiamas, geranoriškas, tačiau atsakovės tvirtinimai apie tėvo baimę yra nepagrįsti, manytina, jog panašūs teiginiai atskleidžia mamos nuomonę apie vaiko tėvą, o ne realią dukros būseną, mergaitė džiaugiasi bendravimu su tėvu, atsižvelgia į jo nuomonę, jos santykis su tėvu yra emociškai palankus ir teigiamas, tačiau mergaitės prisirišimas prie jo yra nepatvarus, pilnai nesusiformavęs, tai yra nulemta objektyvių aplinkybių. Tėvo santykis su dukra taip pat yra pozityvus, tačiau šiuo metu pagrindas atsirasti tėvų atstūmimo sindromui yra mamos negatyvus santykis su dukros tėvu, mergaitės atribojimas nuo tėvo ir šeimos, giminaičių iš tėvo pusės. Psichologinis tyrimas neatskleidė tokių aplinkybių, dėl kurių G. V. negalėtų bendrauti, palaikyti artimų santykių ar gyventi kartu su tėvu, atvirkščiai – tėvo santykis su dukra vertinamas psichologiškai palankiai, tuo tarpu mamos elgesys psichologiniu požiūriu vertinamas neigiamai, mama sudaro kliūtis dukrai bendrauti su tėvu, nepagrįstai kaltina buvusį sutuoktinį, atsisako dukrą vesti pas raidos specialistus konsultacijoms, meluoja institucijų atstovams, mamai yra aiškiai reikalingos psichologo konsultacijos, kurios padėtų jai suprasti, kad ji veikia priešingai dukters interesams. Ekspertas taip pat nurodė, jog medicininiuose dokumentuose labiau atsispindi mamos pozicija apie dukros tėvą, nei objektyvi mergaitės būsena, mergaitė bendraudama su tėvu yra susidomėjusi, bendradarbiaujanti, siekianti jo dėmesio, norinti tęsti bendrą veiklą, teigiamai nusiteikusi, mama mergaitei emociškai reikšmingas asmuo, tačiau jos noras atriboti dukrą nuo tėvo vertinamas neigiamai, nes tai prieštarauja vaiko interesams, tėvo elgesys ir santykis su dukra yra emociškai palankus, tėvas yra orientuotas į dukros gerbūvį, siekia suprasti jos norus ir poreikius bei juos atliepti. Objektyvių duomenų, jog G. V. bijotų savo tėvo ar kad tėvas traumuotų dukrą, negauta, mergaitės nuomonę ir savijautą dėl jos tėvo tiesiogiai ir netiesiogiai veikia jos mamos nuomonė bei konfliktiškas santykis su tėvu, tėvo maksimalus bendravimas su dukra ne pakenktų, bet paveiktų G. V. asmenybės raidą teigiamai (79-80 b. l. t. 2).

Išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog nepaisant tarp šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjusio teismo sprendimo, atsakovė piktybiškai nevykdo teismo sprendimo, neleidžia ieškovui nustatytu laiku pasiimti dukrą, o dabar ir matytis su ja, dėl to yra pažeidžiama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais vienodai, atsakovei gyvenant Joniškio rajone, su abiem ginčo šalimis buvo ne vienas prevencinis pokalbis. Nurodė, jog gyvenimo sąlygos gyventi vaikui su tėvu yra geros, ieškovas rūpinasi dukros priežiūra, sveikata, ugdymu. Ieškovas buvo parsivežęs dukrą 14 dienų, tačiau atsakovė jį apkaltino nebūtais dalykais, neva, tėvas buvo paėmęs dukrą prievarta, be jos leidimo, nors mama pati aprengė ir išleido mergaitę. Būdama su tėvu mergaitė jautėsi puikiai, jie kartu buvo atėję į Vaiko teisių apsaugos skyrių, mergaitė buvo tvarkinga, su tėvu bendravo, žaidė, ėjo pasivaikščioti, matėsi, kad mergaitė būdama su tėvu jaučiasi saugi, todėl teikia išvadą, jog ieškinys turėtų būti tenkinamas (garo įrašas, 121 b. l. t. 2). 2014-08-19 pateiktame šeimos aplankymo akte (I t. 139-140 b. l.) nurodė, jog sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje tikslinga priimti atsižvelgiant visų pirma į G. V. teises ir interesus, įvertinus kiekvienos iš šalių pateiktus įrodymus apie abiejų tėvų pareigų atlikimą auklėjant, auginant, išlaikant mažametę dukrą.