Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 3.3.1.19.1

2025 m. birželio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ir atsakovo A. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. K., O. S. ir G. A. patikslintą ieškinį atsakovams A. G., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir M. R. dėl vienašalio sutikimo ir susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pripažinimo negaliojančiais bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo arba pakeitimo bei atsakovo A. G. priešieškinį ieškovėms L. K. ir O. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys – N. V., A. M., Kauno miesto savivaldybės administracija, notarė Z. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. K., O. S., G. A. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašo: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento vienašalį sandorį – ieškovo G. A. sutikimą, išreikštą parašu ant 2022 m. gegužės 12 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano; 2) pripažinti negaliojančiu 2022 m. birželio 9 d. Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, notarinio registro Nr. 4622; 3) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal 2024 m. rugsėjo 19 d. matininko M. G. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą; 4) teismui nusprendus netenkinti 1, 2, ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų, pakeisti 2022 m. birželio 9 d. notarine sutartimi Nr. 4622 nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nustatyti naują naudojimosi tvarką pagal 2024 m. rugsėjo 19 d. matininko M. G. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą; 5) priteisti iš atsakovo A. G. ieškovams L. K., O. S., G. A. bei tretiesiems asmenims N. V. ir A. M. visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad:

1.1. L. K., O. S., G. A., A. G., N. V., A. M. ir M. R. yra daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), esančių butų savininkai. 2021 m. spalio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas priėmė įsakymą nustatyti 0,1808 ha ploto valstybinės Žemės sklypo dalis bendraturčiams, o konkrečiai: M. R. – 0,0242 ha, N. V. – 0,0237 ha, O. S. – 0,0178 ha, A. M. – 0,0240 ha, G. A. – 0,0240 ha, A. G. – 0,0495 ha, L. K. – 0,0176 ha.

1.2. 2022 m. gegužės 12 d. matininkas A. G. paruošė Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, kurį pasirašė minėtu sklypu besinaudojantys asmenys. O. S., N. V. ir L. K. prisimena, kad A. G. buvo sakoma, jog čia reikia, tiesiog ,,dėl garažų reikalų“, bei prisimena, kad nebuvo rodomas joks planas ir labai tikėtina, kad ginčijamas naudojimosi tvarkos planas buvo perlenktas vertikaliai taip, kad nebūtų matoma kairioji jo pusė (su pavaizduotu brėžiniu ir pavadinimu viršuje) ir jos pasirašė neskaičiusios, nes pasitikėjo kaimynu A. G.. G. A. ant ginčijamo naudojimosi tvarkos plano nepasirašė (susipažinęs su planu pastebėjo, kad tai tikrai nėra jo parašas). O. S., N. V., L. K., G. A., A. M. yra užtikrinti, kad iki šio ginčo su A. G. nebuvo matę jokio naudojimosi tvarkos plano ar net kalbėję apie tai, kad bus susitariama dėl naudojimosi tvarkos.

1.3. 2022 m. birželio 9 d. Kauno m. 22-ojo notaro biuro notarė Z. R. patvirtino tarp A. G. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, pasirašytą susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, kurio 2.1. punkte buvo numatyta, kad šalys susitarė, vadovaujantis 2022 m. gegužės 12 d. paruoštu planu, nustatyti žemiau aprašyto žemės sklypo naudojimosi tvarką ir įregistruoti ją valstybės įmonėje Registrų centre.

1.4. Nepaisant to, kad žemės sklypui šiuo metu yra nustatyta ir notarine tvarka patvirtinta galiojanti naudojimosi tvarka, minėta tvarka neatitinka faktinės žemės sklypo naudojimo tvarkos, o pati tvarka buvo įregistruota remiantis žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planu, kuriame bent vienas parašas yra suklastotas. Tai leidžia abejoti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teisėtumu ir pagrįstumu. Nustatyti naują naudojimosi tvarką būtina dar ir dėl to, kad dabartinė naudojimosi tvarka visiškai neatitinka nuo labai seniai nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos bei A. G. žemės sklypo dalis yra padidėjus (įgijus dalį žemės iš M. R.).

2. Atsakovė M. R. pateiktame atsiliepime nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad patikslintu ieškiniu neginčijama, kad žemės sklypo bendrasavininkėmis ieškovė O. S. tapo nuo 2023 m. kovo 22 d., o L. K. – nuo 2022 m. lapkričio 7 d., t. y. jau po susitarimo dėl naudojimosi tvarkos sudarymo, todėl nėra abejonių, kad ieškovės O. S. ir L. K., įsigydamos atitinkamas žemės sklypo dalis, žinojo apie Žemės sklypui nustatytą naudojimosi tvarką. Apie naudojimosi tvarką žinojo ir todėl, kad ieškovai, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkai, pasirašė 2022 m. gegužės 12 d. paruoštą planą, kuris yra pridėtas prie susitarimo dėl naudojimosi tvarkos ir atspindi šalių nustatytą naudojimosi tvarką. Be to, ieškovai nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.

4. Atsakovas A. G. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, pašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai savo patikslintu ieškiniu visiškai nepagrįstai siekia sumažinti už jam priklausančių pagalbinio ūkio statinių šiaurės vakarinėje pusėje atsakovui priskirtą naudotis plotą ir nepagrįstai siekia paneigti jo teisę tinkamai naudotis savo ūkiniais pastatais. Visiškai neracionalus ieškovų noras nustatyti tik vieną bendro naudojimo įėjimą į žemės sklypą, nors gyvenamajame name yra net 7 butai ir kiekvienas jų turi atskirą įėjimą ir visi kaimynai iki šiol naudojasi bendrai visais žemės sklype esamais takeliais, kurių yra net 5. Ieškovai nepagrįstai siekia pakeisti notarine sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką žemės sklypo „B“ dalimi, kuri priskirta naudotis atsakovui, ir tuo tikslu nepagrįstai prašo pripažinti negaliojančiu 2022 m. birželio 9 d. susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, motyvuodami tuo, kad neva susitarimui G. A. sutikimo nedavė. Jokiais įrodymais nepagrįstas ieškovų teiginys, kad neva atsakovas nesupažindino ieškovų su planu, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu.

5. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius faktus ir teisinį reglamentavimą. Trečiojo asmens nuomone, matininko A. G. 2023 m. rugsėjo 4 d. parengtas 0,1808 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planas labiau atitinka kasacinio teismo praktikoje akcentuojamus naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principus ir kriterijus.

6. Atsakovas A. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje „A“ pagal 2022 m. birželio 9 d. notarine sutartimi Nr. 4622 patvirtintą naudojimosi tvarkos planą, nustatyti naudojimosi tarp bendraturčių ir žemės sklypo naudotojų tvarką pagal matininko A. G. 2023 m. rugsėjo 4 d. parengtą 0,1808 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą; priteisti iš ieškovių atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodoma:

6.1. ieškovų reikalavimas pakeisti 2022 m. birželio 9 d. notariniu susitarimu nustatytą naudojimosi tvarką ir/ar nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2023 m. liepos 3 d. matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą negali būti tenkintas vien dėl to, kad ja siekiama pažeisti jau esamą notarine tvarka nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką.

6.2. Jo siūloma naudojimosi Žemės sklypo „A“ dalimi tvarka būtų kur kas patogesnė visiems bendraturčiams, yra racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo, nes joje atsižvelgta į kiekvieno iš butų savininkų interesus ir siekta, kad kiekvienas turėtų kuo patogesnį priėjimą iš savo buto. Siūlomame naudojimosi tvarkos plane yra atsižvelgiama į jau esamą notarine tvarka nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, t. y. atsakovui turi išlikti nustatyta teisė naudotis ir disponuoti žemės sklypo dalimi „B“, išlaikant tas pačias jau nustatytas koordinates ir atstumus tarp taškų. Atsakovo prašomame patvirtinti naudojimosi tvarkos plane atsižvelgta ir siekta bendraturčių pusiausvyros, naudojimosi tvarka nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje ir siekta, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) kiek įmanoma labiau atitiktų jų dalis bendrosios nuosavybės teisėje, nusistovėjusį naudojimąsi žemės sklypu ir taip pat atsižvelgta į butų savininkų turimų butų poziciją žemės sklypo atžvilgiu.

7. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Atsakovė negali pritarti A. G. siūlomai naudojimosi tvarkai, kol ši nėra suderinta su visais valstybinės žemės naudotojais, kadangi nes žemės sklypo naudojimo, valdymo ir disponavimo tvarkos susitarimas, ignoruojant žemės sklypo naudotojų interesus, būtų laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

8. Atsakovė M. R. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo tenkinti atsakovo A. G. priešieškinį, nes atsakovo A. G. pasiūlyta naudojimosi žemės sklypo „A“ dalimi tvarka geriausiai atitinka visų žemės sklypo bendrasavininkų ir naudotojų interesus.

9. Ieškovės L. K. ir O. S. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atmesti priešieškinį kaip nepagrįstą, nes atsakovo pasiūlyta naudojimosi tvarka yra neteisinga ir neracionali. Nurodo, kad atsakovo siūloma tvarka būtų patogi jam, tačiau tai būtų pasiekta kitų bendraturčių sąskaita, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo siūlomu Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu. Iš atsakovo pridėto žemės sklypo naudojimosi plano matoma, kad jam yra suteikiama patogiausia žemės sklypo dalis, kurios jis net neprižiūrėjo ir siekia nesąžiningai užvaldyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovų L. K., O. S. ir G. A. patikslintą ieškinį ir atsakovo A. G. priešieškinį atmetė, bylos dalį dėl pradiniu ieškiniu iškeltų reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo bei pakeitimo nutraukė ir priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: atsakovui A. G. iš ieškovų L. K., O. S. ir G. A. iš kiekvieno po 700 Eur bei trečiajam asmeniui N. V. iš atsakovo A. G. 350 Eur. Sprendimą grindė šiais argumentais:

10.1. nustatyta, kad matininkas A. G. 2022 m. gegužės 12 d. parengė Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, pagal kurį nustatyta tokia 1 808 m² Žemės sklypo naudojimosi tvarka: 1 408 m² sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, naudojasi sklypo bendraturtis Lietuvos Respublika, 400 m² sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, naudojasi sklypo bendraturtis A. G.. Plane po žodžiais „Su bendraturčių pageidavimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ir nustatytu plotu sutinku“ nurodyti sklypo bendraturčiai bei pastatų savininkai, yra parašai.

10.2. Teismas sprendė, kad byloje nustatyta, jog ant 2022 m. gegužės 12 d. matininko A. G. paruošto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano G. A. vardu pasirašė ne G. A., o kitas asmuo. Teismo vertinimu, pastarąją aplinkybę pakankamai patikimai įrodo tiek 2024 m. liepos 30 d. ekspertizės aktas (e. b. t. 3, b. l. 109), tiek 2023 m. liepos 7 d. konsultacinė išvada (e. b. t. 1, b. l. 170-172).

10.3. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas šį sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu negali būti tenkinamas. Teismas argumentavo, kad sutarties pripažinimas negaliojančia ir sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Nesudaryta sutartis nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Nustačius, kad ieškovas G. A. ant ginčijamo plano nepasirašė, ir nesant kitų įrodymų apie jo sutikimą su šiame plane nurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, laikytina, kad ginčijamas vienašalis sandoris (sutikimas) nebuvo sudarytas. Nesudarytas sandoris negali būti pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu.

10.4. Teismas nustatė, kad ieškovai reikalauja pripažinti negaliojančiu 2022 m. birželio 9 d. Susitarimą, nebūdami tinkamai supažindinti su juo ir netgi suklaidinti. Ant šiuo metu galiojančio Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano yra ne G. A. parašas.“

10.5. Teismas nustatė, kad ieškovai ginčija notarinį sandorį – 2022 m. birželio 9 d. Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, notarinio registro Nr. 4622, kurio šalimis jie nebuvo. 2022 m. birželio 9 d. buvo sudarytas notarės Z. R. patvirtintas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo (toliau – Susitarimas) tarp Lietuvos Respublikos ir atsakovo A. G. (tuomečių žemės sklypo bendraturčių), kuria šalys susitarė, vadovaujantis matininko A. G. 2022 m. gegužės 12 d. paruoštu planu, nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką ir įregistruoti ją VĮ Registrų centre (e. b. t. 1, b. l. 8–13). Ieškovai bei tretieji asmenys N. V. ir A. M. Susitarimo sudarymo metu nebuvo žemės sklypo bendraturčiai, tačiau buvo šiame žemės sklype pastatyto gyvenamojo namo bendraturčiai. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad jei patalpų savininkai nėra žemės sklypo bendraturčiai, jų, kaip valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų, teisės išvestinės iš žemės sklypo savininko – valstybės, todėl nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką jų, kaip teisėtų valstybinės žemės naudotojų, sutikimas nėra reikalingas. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, dalyvaudama susitarime dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo su kitais žemės bendraturčiais, turi paisyti butų ir kitų statinių savininkų teisių, kurios kilo iš įstatymo - teisės į teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypo, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nuomą arba teisės įsigyti tokią žemę nuosavybėn be aukciono. Šių teisių įgyvendinimas pagal nurodytą teisinį reglamentavimą neatskiriamas nuo poreikio eksploatuoti statinį vertinimo, o tai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti tokio susitarimo tarp žemės bendraturčių dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo sudarymą, kuris nepažeistų įstatymu ginamų statinių (butų) savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).

10.6. Teismas pripažino, kad, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo Susitarimo sudarymo metu ieškovai nebuvo žemės sklypo, kurio naudojimo tvarka nustatyta šiuo Susitarimu, bendraturčiai, dėl to jų, kaip patalpų savininkų, teisės buvo išvestinės iš žemės sklypo dalies savininko – valstybės – teisių. Taigi, ieškinyje nurodytos aplinkybės, neva, ieškovės L. K. ir O. S. ant Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano pasirašė, nebūdamos tinkamai supažindintos su juo ir suklaidintos, o ieškovas G. A. plane nepasirašė, pačios savaime nelemia Susitarimo negaliojimo, jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajai tvarkai. Be to, byloje neginčijama, kad 2022 m. gegužės 12 d. matininko A. G. parengtame plane yra ieškovių L. K. ir O. S. parašai, nepareikšti reikalavimai dėl jų sutikimų, kaip vienašalių sandorių, pripažinimo negaliojančiais CK 1.90 ar 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais (dėl suklydimo ar apgaulės), ieškovės nenurodo ir teismas nenustatė šių sandorių absoliutaus negaliojimo pagrindų, taigi nėra pagrindo jų parašais patvirtintų sutikimų laikyti negaliojančiais. Nors atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, atstovė teismo posėdžio metu pareiškė, jog NŽT nebūtų pasirašiusi Susitarimo, jei būtų žinojusi, jog G. A. ant 2022 m. gegužės 12 d. plano nepasirašė, tačiau, nepaisant to, kad teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi pasiūlė atsakovei Lietuvos Respublikai per nustatytą terminą pareikšti savarankiškus reikalavimus, reikalavimų dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 ar 1.91 straipsniuose numatytais ar kitais pagrindais byloje ji nepareiškė.

10.7. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad valstybė, dalyvaudama susitarime dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo su kitais žemės bendraturčiais, turi paisyti butų ir kitų statinių savininkų teisių, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju reikšminga tai, ar sudarydama Susitarimą, valstybė paisė patalpų savininkų L. K., O. S. ir G. A. teisių – teisės į teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypo, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nuomą arba teisės įsigyti tokią žemę nuosavybėn be aukciono.

10.8. Teismas sprendė, kad savo teises įsigyti dalis valstybinio žemės sklypo ieškovės sėkmingai realizavo galiojant ginčijamam Susitarimui, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Susitarimu ši jų teisė buvo pažeista. Ieškovė O. S. 178/1808 žemės sklypo dalį iš valstybės įsigijo 2023 m. kovo 22 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1010 pagrindu. Ieškovė L. K. 176/1808 žemės sklypo dalį iš valstybės įsigijo 2022 m. lapkričio 7 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5644 pagrindu.

10.9. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog Susitarimu buvo pažeista ieškovų teisė į sklypo dalių, būtinų jų valdomam gyvenamajam namui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, nuomą. Tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktuose žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planuose yra išskirtos sklypo dalys, būtinos šalių valdomam gyvenamajam namui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Abiejuose planuose šios dalys patenka į žemės sklypo plotą, kuris ginčijamu Susitarimu patvirtintoje naudojimosi tvarkoje pažymėtas indeksu „A“ ir skirtas bendram visų sklypo ir pastatų savininkų naudojimui.

10.10. Teismas pažymėjo, kad Susitarimas jo sudarymo metu jokių ieškovų interesų ar teisių nepažeidė. Šią aplinkybę patvirtina šie toliau paminėti įrodymai. Teismui pateiktas matininko A. G. 2021 m. rugpjūčio 30 d. žemės sklypo planas M 1:500, kuriame išskirtos Žemės sklypo dalys savarankiškai funkcionuojantiems statiniams 1A2p, 6I1b, 7I1b, 2I0/b eksploatuoti (e. b. t. 3, b. l. 7–8). Šiame plane atsakovo A. G. statiniams eksploatuoti išskirta net 420 m² ploto sklypo dalis „B“, kurios šiaurinės ir vakarinės kraštinės tarp posūkio taškų Nr. 1, 9, 8 ir 10 koordinatės sutampa su Susitarimu patvirtintos sklypo „B“ dalies tų pačių kraštinių ir tų pačių posūkio taškų koordinatėmis. Minėtame 2021 m. rugpjūčio 30 d. plane yra visų ieškovų parašais patvirtinti sutikimai su nustatytomis ribomis ir plotu. Ieškovas G. A. 2024 m. gruodžio 10 d. posėdyje patvirtino, jog šiame plane yra jo parašas. Pagal patikslinto ieškinio reikalavimais prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovas G. A. nepretenduoja naudotis sklypo dalimi, kuri patektų į ginčijamu Susitarimu nustatytos naudojimosi tvarkos „B“ dalies plotą, skirtą asmeniniam atsakovo A. G. naudojimui.

10.11. Teismas atmetė reikalavimą pripažinti Susitarimą niekiniu ir negaliojančiu kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, jog, nežiūrint to, kad nebuvo ieškovo G. A. sutikimo, kuris, kaip minėta, ir nebuvo reikalingas, valstybė, sudarydama ginčijamą Susitarimą, paisė visų butų ir kitų statinių savininkų (ieškovų ir trečiųjų asmenų) teisių, kurios kilo iš įstatymo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog šis Susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ar yra kitų absoliučių sandorio negaliojimo pagrindų.

10.12. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas nustatė, kad ieškiniu reikalaujama nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2024 m. rugsėjo 19 d. matininko M. G. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą. Šiuo metu galioja Susitarimu nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, kuri 2022 m. birželio 15 d. yra tinkamai įregistruota, todėl yra privaloma ieškovams ir tretiesiems asmenims. Esant galiojančiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, nauja naudojimosi tuo pačiu sklypu tvarka negali būti nustatoma, priešingu atveju būtų pažeisti teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principai, galiotų dvi viena kitai prieštaraujančios naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Šiuo atveju gali būti sprendžiamas tik nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo klausimas.

10.13. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, nes ieškiniu prašomi taikyti naudojimosi tvarkos pakeitimai neatitinka teisėtumo (pažeidžia CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimą), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų.

10.13.1. Teismas sprendė, kad ieškiniu reikalaujamais taikyti galiojančios naudojimosi tvarkos pakeitimais siekiama suteikti ieškovei O. S., atsakovei Lietuvos Respublikai bei trečiajam asmeniui A. M. daugiau teisių negu jie turi pagal galiojančius sandorius, taip pažeidžiant atsakovo pagal galiojantį Susitarimą įgytas teises. Teismas argumentavo, kad pagal 2024 m. rugsėjo 19 d. planą, trečiajam asmeniui A. M. ir ieškovei O. S. tenkančios sklypo „K“ ir „L“ dalys iš dalies patenka į šiuo metu galiojančios, ginčijamu Susitarimu patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos „B“ dalį, skirtą asmeniniam atsakovo naudojimui. Atsakovė Lietuvos Respublika, 2023 m. kovo 22 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1010 pagrindu perleisdama ieškovei O. S. 178/1808 žemės sklypo dalį, negalėjo ieškovei perleisti daugiau teisių negu pati turėjo pagal Susitarimo nuostatas, kurios jai buvo ir yra privalomos, t. y. negalėjo perleisti ieškovei žemės sklypo dalį, nepatenkančią į „A“ dalies plotą. Be to, ieškovė O. S., sudarydama Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal Susitarimo 2.5-2.6 punktų nuostatas, turėjo būti supažindinta su Susitarimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ši tvarka jai yra privaloma (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Trečiojo asmens A. M. teisės naudotis atitinkama sklypo dalimi yra išvestinės iš atsakovės Lietuvos Respublikos teisių, nustatytų Susitarimu.

10.13.2. Visi ieškovai savo parašais matininko A. G. 2021 m. rugpjūčio 30 d. žemės sklypo plane (e. b. t. 3, b. l. 7–8) sutiko, jog atsakovo ne gyvenamosios paskirties statiniams eksploatuoti reikalinga 420 m² sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“. Ieškovų siūloma naudojimosi tvarka prieštarauja šiems jų sutikimams (vienašaliams sandoriams).

10.13.3. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kad dabartinėje naudojimosi tvarkoje nėra atsižvelgiama į tai, kad atsakovui priskiriama Žemės sklypo dalis apima O. S. priklausančius medelius, įrengtus laiptelius, akmeninę sienelę bei skiriasi nuo faktiškai naudojamos ribos – tvoros vietos/garažų sienos. Teismas nustatė, kad ieškovei O. S. iš Žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teise priklauso tik butas Nr. 3 (e. b. t. 1, b. l. 24); įrodymų, kad ieškovės O. S. vardu būtų registruoti kiti statiniai (laipteliai, akmeninė sienelė), byloje nėra, tokie statiniai neužfiksuoti kadastro duomenų byloje (e. b. t. 1, b. l. 103–143). Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka; neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių (CK 4.103 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos minimi ir nuotraukose matomi statiniai – laipteliai ir akmeninė sienelė – pastatyti teisėtai, gali būti laikomi nuosavybės ar valdymo teisių objektais ir priklauso ieškovei. Pagal galiojančią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri ieškovei O. S. yra privaloma, ši ieškovė neturi teisės naudotis atsakovui asmeniniam naudojimui skirta „B“ dalimi, todėl jos veiksmai faktiškai naudojantis šia sklypo dalimi (augalų auginimas ir pan.) yra neteisėti ir negali sukurti jai bei kitiems asmenims jokių teisių (iš neteisės neatsiranda teisė (lot. ex injuria non oritur jus)).

10.14. Teismas sprendė, kad atsakovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus, todėl priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

10.14.1. Ieškovai patikslintame ieškinyje, be kita ko, nurodė, jog atsakovo siūlomoje naudojimosi tvarkoje yra numatyta po dvi atskirtas skirtingose Žemės sklypo vietose esančias dalis, pvz. G1-G2, H1-H2, K1-K2, L1-L2. Toks Žemės sklypo naudojamų dalių padalijimas ne tik neatitinka faktiškai susiklosčiusios Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, bet ir nėra logiškas ar patogus, nes išskaido bendraturčių naudojamas ir taip nedideles sklypo dalis į dar mažesnes daleles, kurių praktiškai neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Pagal atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką Žemės sklypas būtų padalintas į 12 asmeniškai naudojamų dalių.

10.14.2. Tretiesiems asmenims A. M., N. V., ieškovui G. A. priskirtinų naudotis žemės sklypo dalių skaidymas po du atskirus ir skirtingose sklypo vietose esančius plotus yra neracionalus ir nepakankamai motyvuotas. Ieškovui G. A. ir trečiajam asmeniui N. V. numatytos dalys „K2“ ir „H2“ yra itin mažos (15 ir 19 m²) ir kelia abejonių dėl įmanomumo šias dalis naudoti pagal paskirtį. Šiuo atžvilgiu tiek ieškovų siūlomas, tiek byloje esantis matininko A. G. 2023 m. birželio 18 d. (e. b. t. 1, b. l. 98) naudojimosi tvarkos nustatymo planai yra racionalesni.

10.15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai 2024 m. rugsėjo 17 d. patikslintu ieškiniu modifikavo reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo bei alternatyvųjį reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, nutraukė bylos dalį dėl pradiniu ieškiniu iškeltų reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo bei pakeitimo.

10.16. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad:

10.16.1. Ieškovų L. K., O. S., G. A. ir trečiojo asmens N. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso – 2 600 Eur (e. t. 4, b. l. 1–23). Ieškinį atmetus, teismas ieškovams bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

10.16.2. Atsakovo A. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso –10 442,43 Eur (iš jų: 788,93 Eur už ginčo situacijos analizę, konsultaciją ir prašymo duoti sutikimą parengimą, bendraturčių atsakymo analizė ir atstovavimas santykiuose su bendraturčių atstovu, atstovavimas santykiuose su projektuotoju, atsakymo parengimas į bendraturčių pasiūlymą pakeisti žemės sklypo naudojimo tvarką ir patikslinto prašymo parengimas duoti sutikimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių, pasiūlymo parengimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, išlaidų už registrų išrašų kompensavimas, išlaidų už pašto siuntas kompensavimas, 2 250,60 Eur už prašymo parengimą dėl termino pratęsimo atsiliepimui pateikti, ieškinio analizę ir atsiliepimo parengimą, 2 450,00 Eur už konsultacijos ir priešieškinio parengimą, konsultacijos dėl dubliko ir tripliko parengimą, 500,00 Eur už naudojimosi tvarkos plano parengimą, 726,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 798,60 Eur už atstovavimą santykiuose su matininku ir architektu, paaiškinimų parengimą, 726,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 726,00 Eur už teismo nutarties analizę, konsultacijas, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 580,80 Eur už paklausimus ekspertams ir atsiliepimo parengimą, 786,50 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 109 Eur žyminis mokestis) (e. t. 2, b. l. 72–79, e. t. 3, b. l. 183–197).

10.16.3. Teismas vertino, kad šalių atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, todėl laikytinos protingomis.

10.16.4. Teismas pažymėjo, kad nors byloje tiek ieškinys, tiek priešieškinis yra atmetami, tačiau dalis bylos yra nutraukiama, t. y. šioje dalyje nepriimamas sprendimas dėl ginčo esmės. Nenustatyta, kad ieškovai būtų pakeitę ieškinio dalyką dėl to, kad priešinga šalis patenkino dalį reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsisakyta reikalavimų dalis laikytina sprendimu, priimtu priešingos šalies naudai. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, leidžia nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

10.16.5. Teismas sprendė, kad ieškovų procesinis elgesys nebuvo visiškai tinkamas, šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovai byloje ne vieną kartą tikslino ieškinį (2024 m. vasario 12 d. šalino ieškinio trūkumą, nurodydami aiškų ieškinio dalyką, 2024 m. gegužės 5 d. papildė ieškinio dalyką nauju reikalavimu dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, 2024 m. rugsėjo 17 d. pakeitė du alternatyviuosius ieškinio reikalavimus). Teismas byloje nenustatė objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių ieškovams visus aktualius reikalavimus suformuluoti pradiniame procesiniame dokumente. Dėl minėtų ieškovų procesinių veiksmų atsakovas patyrė papildomų atstovavimų išlaidų, susijusių su atsikirtimais į naujai reiškiamus ieškinio reikalavimus.

10.16.6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo priešieškinis atmetamas, sprendė, kad atsakovo prašymas priteisti jam visas šio patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas. Tačiau, konstatavus pagrindą nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas vertino, kad 2 100 Eur, t. y. apie penktadalio atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, priteisimas pastarajam iš ieškovų būtų teisinga satisfakcija.

10.16.7. Atmetus priešieškinį, teismas trečiajam asmeniui N. V. iš atsakovo priteisė šios patirtų 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

11. Ieškovė O. S. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento vienašalį sandorį – G. A. sutikimą, išreikštą parašu ant 2022 m. gegužės 12 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano; 2) pripažinti negaliojančiu 2022 m. birželio 9 d. Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, notarinio registro Nr. 4622; 3) nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2024 m. rugsėjo 19 d. matininko M. G. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą; 4) teismui nusprendus netenkinti 1, 2, 3 punktuose nurodytų reikalavimų, pakeisti 2022 m. birželio 9 d. notarine sutartimi Nr. 4622 nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nustatyti naują naudojimosi tvarką pagal 2024 m. rugsėjo 19 d. matininko M. G. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą; 4) priteisti iš atsakovo ieškovams L. K., O. S., G. A. bei tretiesiems asmenims N. V. ir A. M. visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateikiamus dokumentus; 5) priimti į bylą 2023 m. kovo 22 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktą. Apeliaciniame skunde nurodė, kad:

11.1. teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nevisapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisinis ginčas visiškai neišspręstas, o sprendimas neatitinka nei suformuotos teismų praktikos, nei civilinio proceso tikslų. Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylai svarbias aplinkybes, visiškai nevertino ieškovų siūlomos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagrįstumo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį, bei paneigė naudojimosi tvarkos pakeitimo galimybę, taip pažeisdamas CK 4.81 straipsnį, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

11.2. Teismas ignoravo esminę byloje nustatytą aplinkybę, kad po to, kai buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, pakito faktinė padėtis nuosavybės teisės į Žemės sklypą prasme ir atsirado būtinybė įgyvendinti naujų bendraturčių teisę susitarti dėl aktualios naudojimosi Žemės sklypu tvarkos.

11.3. Teismas, cituodamas 2022 m. birželio 9 d. Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, notarinio registro Nr. 4622, sąlygas, nepagrįstai preziumavo, kad šios Susitarimo sąlygos užtikrino O. S. teisę būti informuotai apie sudarytą Susitarimą. Valstybinės žemės pirkimo­pardavimo sutartyje, kuria O. S. įgijo 178/ 808 Žemės sklypo dalis, nenurodyta jokios informacijos apie Susitarimu patvirtintą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, be to, O. S. sutarties pasirašymo metu nebuvo pateiktas Susitarimas ar jo kopija.

11.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad aplinkybės, jog ieškovės L. K. ir O. S. ant Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano pasirašė, nebūdamos tinkamai supažindintos su juo ir suklaidintos, o ieškovas G. A. plane nepasirašė, pačios savaime nelemia Susitarimo negaliojimo, jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajai tvarkai:

11.4.1. 2024 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, atstovė paaiškino, kad turi būti visų bendrasavininkų sutikimai. Jeigu G. A. nebūtų pasirašęs naudojimosi tvarkos plano, NŽT nebūtų sudariusi notarinės sutarties su atsakovu. Tai patvirtina esminę G. A. ir bet kurio kito naudotojo parašo reikšmę dabar nustatytos naudojimosi tvarkos galiojimui. Visgi Sprendime akcentuojama, kad ieškovai bei tretieji asmenys N. V. ir A. M. Susitarimo sudarymo metu nebuvo žemės sklypo bendraturčiai, tačiau buvo šiame žemės sklype pastatyto gyvenamojo namo bendraturčiai. Jų, kaip patalpų savininkų, teisės buvo išvestinės iš žemės sklypo dalies savininkės – valstybės – teisių.

11.4.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, dalyvaudama susitarime dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo su kitais žemės bendraturčiais, turi paisyti butų ir kitų statinių savininkų teisių, kurios kilo iš įstatymo – teisės į teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypo, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nuomą arba teisės įsigyti tokią žemę nuosavybėn be aukciono. Šių teisių įgyvendinimas pagal nurodytą teisinį reglamentavimą neatskiriamas nuo poreikio eksploatuoti statinį vertinimo, o tai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti tokio susitarimo tarp žemės bendraturčių dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo sudarymą, kuris nepažeistų įstatymu ginamų statinių (butų) savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).

11.5. Teismo išvada, kad aplinkybė, jog G. A. plane nepasirašė, pati savaime nelemia Susitarimo negaliojimo, jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajai tvarkai, yra nepagrįsta. Minėta teismo išvada yra prieštaringa ir paneigia bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), nes, esant suklastotam vieno iš naudotojų parašui, teismas pripažino, kad tai neturi įtakos Susitarimo galiojimui.

11.6. Teismas, matydamas, kad buvo akivaizdžiai pažeista naudojimosi tvarkos nustatymo procedūra, galimai padaryta nusikalstama veika, turėjo ne ignoruoti pažeidimus ar prašyti papildomų veiksmų iš byloje dalyvaujančių asmenų, o ex officio imtis iniciatyvos ir pripažinti Susitarimą negaliojančiu. Vien tai, kad šalis nepareiškė reikalavimo pripažinti sandorio negaliojančiu CK 1.90 ar l .91 straipsniuose numatytais ar kitais pagrindais, kai yra pakankamai duomenų apie tokio sandorio negaliojimą ir kitos šalys yra pareiškusios reikalavimą dėl minėto sandorio nuginčijimo, nesudaro pagrindo atmesti tokius reikalavimus tuo pagrindu, kad sandorio neginčija visos suinteresuotos šalys.

11.7. Vertinant dabar galiojančią naudojimosi tvarką, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog Susitarimu buvo pažeista ieškovų teisė į sklypo dalių, būtinų jų valdomam gyvenamajam namui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, nuomą. Teismo teigimu, pagal prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovas G. A. nepretenduoja naudotis sklypo dalimi, kuri patektų į ginčijamu Susitarimu nustatytos naudojimosi tvarkos „B“ dalies plotą, skirtą asmeniniam atsakovo A. G. naudojimui, o tai neva patvirtina, jog Susitarimas jo sudarymo metu jokių ieškovų interesų ar teisių nepažeidė. Vien tai, kad G. A. nepretenduoja į atsakovui priskirtą naudojamą plotą, nepatvirtina, jog dabar galiojanti naudojimosi tvarka atitinka jo ar kitų bendraturčių interesus. Dabar galiojanti tvarka yra patvirtinta remiantis suklaidintos NŽT pritarimu, kuris gautas suklastojus G. A. parašą. Tokie veiksmai neabejotinai pažeidžia tiek viešąjį interesą ir gerą moralę, tiek paties G. A. kaip asmens interesus, be kita ko, ir ta apimtimi, kad buvo neteisėtai pasinaudota jo asmens duomenimis – parašu.

11.8. Teismas visai nevertino galiojančios naudojimosi tvarkos atitikimo faktinei situacijai ir faktiniam sklypo naudojimui. Dabar nustatyta ir galiojanti Žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka faktinės Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuri nusistovėjo dar iki ją patvirtinant notarui. Dabartinėje naudojimosi Žemės sklypu tvarkoje nėra atsižvelgiama į tai, kad atsakovui notaro patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo priskirta Žemės sklypo dalis, kurios dalimi jis pats niekada nesinaudojo ir kurioje yra O. S. priklausantys medeliai ir kiemo statiniai, be to, skiriasi nuo faktiškai naudojamos ribos – tvoros vietos. Tuo tarpu patikslintu ieškiniu ieškovų pasiūlytas planas užtikrino tiek A. G., tiek ieškovų interesus, nes yra parengtas pagal šiuo metu nusistovėjusią Žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri užtikrina visų asmenų patekimą prie jų valdomo turto ir yra patogi. Patikslintu ieškiniu pasiūlyta nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra racionalesnė nei šiuo metu galiojanti, labiau atitinka visų šalių interesus ir išlaiko jų interesų pusiausvyrą, nes šalys galės naudotis joms iki šiol priklausiusiomis ir naudojamomis žemės sklypo dalimis bei jose esančiais statiniais/daiktais/augalais. Teismas sprendimu pats pripažino, kad ieškovų siūlomos patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planas yra racionalus, o atsakovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus.

11.9. Sprendimu yra paliekama naudojimosi tvarka, kuri visiškai neužtikrina šalių interesų, o iš esmės nustato tik vieno asmens – A. G. naudojamą plotą. Teismas ignoravo O. S., L. K. ir M. R. teisę apibrėžti, nustatyti jų nuosavybės teise valdomas Žemės sklypo dalis. Tokia naudojimosi Žemės sklypu tvarka negali būti laikoma atitinkančia visų naudotojų ir bendraturčių teises ir interesus ir, kaip yra šiuo atveju, esant poreikiui, turėtų būti pakeista/patikslinta.

11.10. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad, nežiūrint to, jog nebuvo ieškovo G. A. sutikimo, kuris, kaip minėta, ir nebuvo reikalingas, valstybė, sudarydama ginčijamą Susitarimą, paisė visų butų ir kitų statinių savininkų (ieškovų ir trečiųjų asmenų) teisių, kurios kilo iš įstatymo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog šis Susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ar yra kitų absoliučių sandorio negaliojimo pagrindų ir todėl nėra pagrindo keisti šiuo metu jau neaktualią naudojimosi Žemės sklypu tvarką.

11.11. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog Susitarimu buvo pažeista ieškovų teisė į sklypo dalių, būtinų jų valdomam gyvenamajam namui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, nuomą. Dabar galiojanti sklypo naudojimosi tvarka tiksliai nustato tik atsakovo dalį, joje nenumatytos naujoms Žemės sklypo bendraturtėms (L. K. ir O. S.) skirtos naudotinos Žemės sklypo dalys.

11.12. Ieškovų siūlyta naudojimosi tvarka yra visais aspektais pranašesnė nei dabar galiojanti, ja įvertinama šiuo metu pakitusi padėtis Žemės sklypų bendraturčių skaičiaus prasme, ji atitinka tiek didžiosios dalies šalių interesus, tiek faktiškai naudojamus plotus, todėl turėjo būti nustatyta, o ne atmesta remiantis formaliais argumentais.

11.13. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškiniu reikalaujamais taikyti galiojančios naudojimosi tvarkos pakeitimais siekiama suteikti ieškovei O. S., atsakovei Lietuvos Respublikai bei trečiajam asmeniui A. M. daugiau teisių, negu jie turi pagal galiojančius sandorius, taip pažeidžiant atsakovo pagal galiojantį Susitarimą įgytas teises. Byloje buvo nustatyta, kad šiuo metu nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka faktinės Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nusistovėjusios dar iki notarui patvirtinant atsakovo ir NŽT susitarimą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, ir yra nebeaktuali dėl to, kad pakito faktinės Žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teise valdomos dalys, todėl yra pagrindas ją pakeisti, nustatant naują, visus (ir naujus) Žemės savininkus ir valdytojus tenkinančią ir aktualią situaciją atitinkančią naudojimosi tvarką. Ieškovų pasiūlytas naudojimosi tvarkos variantas visiškai atitiko faktinį ir proporcinį žemės sklypo naudojimą, todėl neaišku, kuo remiantis buvo nuspręsta, kad naujai siūloma tvarka pažeidžia atsakovo pagal Susitarimą įgytas teises. Priešingai, nauja tvarka atsakovui siūloma naudotis didesne sklypo dalimi (509 kv. m), nei yra nustatyta dabartinėje naudojimosi tvarkoje (400 kv. m). Vien tai, kad keičiant tvarką yra dalinai pakeičiama anksčiau atsakovui nepagrįstai priskirta dalis, kuria jis niekada nesinaudojo, negali būti priežastimi visiškai atmesti racionalią ir faktinį sklypo naudojimą atitinkančią tvarką. Sprendime nurodyta pozicija, kad anksčiau nustatyta tvarka negali būti keičiama vien dėl to, kad ji yra notariškai patvirtinta, neatitinka suformuotos teismų praktikos ir turto savininkų teisės laisvai disponuoti jiems priklausančiu turtu.

11.14. Ieškovai sutinka su Sprendimo argumentais, kad atsakovo siūlyta tvarka neracionali, nepatogi ir dėl to atmestina, tačiau teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškovų siūlyta tvarka negalėjo būti patvirtinta. Vien tas argumentas, kad ja būtų pakeistos atsakovui šiuo metu priskirtos naudotis dalies ribos, nepagrindžia jo teisių pažeidimo, kadangi keičiama dalimi jis faktiškai nesinaudoja, o naujoje tvarkoje jam būtų pasiūlyta kita to paties sklypo dalis, iš dalies esanti ir besiribojanti su šiuo metu jam priskirta naudotis sklypo dalimi. Tą patvirtina į bylą pateikti duomenys ir apklaustų asmenų paaiškinimai.

11.15. Vietoj to, kad būtų remiamasi formaliais argumentais dėl santykių stabilumo užtikrinimo, nagrinėjamoje byloje teismas turėjo vertinti ar: (i) bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą; (ii) užtikrina interesų pusiausvyrą; (iii) nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų; (iv) teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti; (v) naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-85/2006: Nr. 3K-3-291/2007: Nr. 3K-3-77/2011). Visgi šiuo atveju teismas apsiribojo konstatavimu, kad ieškovų siūloma tvarka keičia dabar galiojančią tvarką ir dėl to laikytina pažeidžiančia atsakovo interesus. Toks bylos duomenų vertinimas šio pobūdžio bylose visiškai neatitinka suformuotos teismų praktikos ir nepagrįstai kelia vieno bendraturčio interesus aukščiau kitų asmenų interesų.

11.16. Teismas visiškai neišsprendė šalių ginčo, jo sprendimą perkeldamas apeliacinės instancijos teismui. Sprendimu nebuvo, pagal teismų praktikoje nustatytus kriterijus, įvertinta ieškovų siūloma naudojimosi tvarka, o pačios tvarkos pakeitimas paneigtas, konstatuojant, kad tai pažeistų anksčiau nustatytą naudojimosi tvarką. Ieškovų manymu, minėtos išvados padarytos pažeidžiant CPK 185 straipsnyje numatytus įrodymų vertinimo principus. Taip pat buvo paneigta pati naudojimosi tvarkos pakeitimo procedūra, kas akivaizdžiai pažeidžia CK 4.81 straipsnį ir pagrindžia sprendimo neteisėtumą.Sprendime nurodoma, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovės O. S. vardu būtų registruoti kiti statiniai (laipteliai, akmeninė sienelė), todėl neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo keliamas Žemės sklype esančių statinių teisėtumo klausimas. Nei sienelės, nei laiptelių įrengimo teisėtumas nebuvo ginčijamas atsakovo, todėl teismas nepagrįstai išplėtė nagrinėjimo dalyką ir pasisakė dėl byloje nenagrinėto Žemės sklype esančių statinių teisėtumo klausimo.

12. Atsakovas A. G. atsiliepimu prašo: ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų patikslintas ieškinys, palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės O. S. atsakovui apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

12.1. Ieškovė O. S. nepagrįstai teigia, kad neva teismas ignoravo naujų bendraturčių teisę susitarti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Priešingai, teismas teisingai vertino, kad, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 2 dalimi, negali būti daromi naudojimosi tvarkos pakeitimai dalyje dėl notaro 2022 m. birželio 9 d. patvirtintos ir viešame registre įregistruotos 400 kv. m Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „B“. Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2022 m. birželio 9 d. Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, teismas teisingai įvertino esamą ginčo situaciją iki ieškovė ir kiti asmenys tapo žemės sklypo bendraturčiais, taip pat tai, kad dalis asmenų vis dar yra žemės sklypo naudotojai ir neįgijo nuosavybės teisių į žemės sklypą. Teismas įvertino, kad ieškovės L. K. ir O. S. pripažino ir neginčijo fakto, kad yra pasirašiusios dabar nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, patvirtiną 2022 m. birželio 9 d. Susitarimu. Taigi teismas teisingai sprendė, kad, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 2 dalimi, negali būti daromi naudojimosi tvarkos pakeitimai dalyje dėl notaro 2022 m. birželio 9 d. patvirtintos ir viešame registre įregistruotos 400 kv. m Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „B“. Ieškovės nepagrįstai ieškiniu siekė pakeisti notarine sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką Žemės sklypo „B“ dalimi, kuri priskirta naudotis atsakovui.

12.2. Teismo sprendime teisingai nurodyta, kad ieškovai bei tretieji asmenys N. V. ir A. M. Susitarimo sudarymo metu nebuvo žemės sklypo bendraturčiai, tačiau buvo šiame žemės pastatyto gyvenamojo namo bendraturčiai. Taigi ieškovai ginčijo notarinį sandorį, kurio šalimis jie nebuvo. Teismui nustačius, kad Susitarimas jo sudarymo metu jokių ieškovų interesų ar teisių nepažeidė, teismas teisingai sprendė, jog valstybė, sudarydama ginčijamą Susitarimą, paisė visų butų ir kitų statinių savininkų (ieškovų ir trečiųjų asmenų) teisių, kurios kilo iš įstatymo, ir atitinkamai priėjo teisingos išvados, jog ieškinio reikalavimas pripažinti Susitarimą niekiniu ir negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas.

12.3. Apeliantė nepagrįstai siekia įrodyti, kad neva nežinojo apie 2022 m. birželio 9 d. Susitarimą, nors viso bylos nagrinėjimo metu pripažino ir neginčijo fakto, kad yra pasirašiusi dabar nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, patvirtiną 2022 m. birželio 9 d. Susitarimu.

12.4. Apeliantė nepagrįstai ginčija teismo sprendimą atmesti patikslinto ieškinio reikalavimą pakeisti notarine sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką Žemės sklypo „B“ dalimi, tuo pagrindu, kad neva 2022 m. birželio 9 d. Susitarimui G. A. sutikimo nedavė. Nusprendus, kad 2022 m. birželio 9 d. Susitarimas galioja, teismas teisingai sprendė, kad negali būti tenkinamas ieškovų reikalavimas dėl naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes juo siekiama pažeisti (įsiterpti) notarine tvarka A. G. nustatytą naudotis žemės sklypo „B“ dalį. Teismas teisingai sprendė, kad nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, patalpų savininkų, kurie nėra ginčo žemės sklypo bendraturčiai, sutikimas nėra reikalingas. G. A. nėra ginčo žemės sklypo bendraturtis ir jo teisės 2022 m. birželio 9 d. Susitarimu nėra pažeidžiamos, o jo sutikimas nereikalingas. Teismas teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020). Nėra jokio pagrindo išvadai, kad valstybė nepaisė butų savininkų teisių į teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypo, kuris būtinas statiniams eksploatuoti nuomą arba teisės įsigyti tokią žemę nuosavybėn be aukciono. Dalis butų savininkų po 2022 m. birželio 9 d. notarinės sutarties sudarymo įsigijo jiems priklausančias žemės sklypo dalis, t. y. valstybė jų teisių į atitinkamą plotą nepažeidė. Teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad kaip matyti tiek iš ieškovų, tiek atsakovo pateiktų planų dėl naudojimosi žemės sklypu, G. A. siūloma priskirti naudotis plotą toje pačioje vietoje ir ginčo dėl jam priskirto ploto tarp šalių iš esmės nėra. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad byloje neginčijama, jog 2022 m. gegužės 12 d. parengtame plane yra ieškovių L. K. ir O. S. parašai, nepareikšti reikalavimai dėl jų sutikimų, kaip vienašalių sandorių, pripažinimo negaliojančiais CK 1.90 ar 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais, ieškovės nenurodo ir teismas nenustatė šių sandorių absoliutaus negaliojimo pagrindų, taigi nėra pagrindo jų parašais patvirtintų sutikimų laikyti negaliojančiais.

12.5. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad neva teismas, atmesdamas ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, nevertino galiojančios tvarkos atitikimo faktinei situacijai, t. y. apeliantei priklausančių medelių, įrengtų laiptelių, akmeninės sienelės, esančių „B“ dalyje, kuria naudojasi A. G.. O. S. byloje siekė įrodyti, kad neva Žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje raide „B“, kuria naudojasi A. G., yra jai priklausantys medeliai, įrengti laipteliai, akmeninė sienelė, todėl šiais argumentais siekė, kad 2022 m. birželio 9 d. notarinė sutartis būtų panaikinta. Teismas sprendime šį apeliantės argumentą tinkamai įvertino ir teisingai pažymėjo, jog bylos duomenimis, ieškovei O. S. iš Žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teise priklauso tik butas Nr. 3; nėra įrodymų, kad ieškovės O. S. vardu būtų registruoti kiti statiniai (laipteliai, akmeninė sienelė), tokie statiniai neužfiksuoti kadastro duomenų byloje. Nepateikta įrodymų, kad minimi statiniai – laipteliai ir akmeninė sienelė –pastatyti teisėtai, gali būti laikomi nuosavybės ar valdymo teisių objektais ir priklauso ieškovei. Teismas teisingai sprendė, kad pagal galiojančią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri ieškovei O. S. yra privaloma, ši ieškovė neturi teisės naudotis atsakovui asmeniniam naudojimui skirta „B“ dalimi, todėl jos veiksmai faktiškai naudojantis šia sklypo dalimi (augalų auginimas ir pan.) yra neteisėti ir negali sukurti jai bei kitiems asmenims jokių teisių. Bylos medžiaga patvirtina, kad pačiai apeliantei nurodyti dalykai (medeliai, įrengti laipteliai, akmeninė sienelė) nėra svarbūs ir aktualūs – žemės sklypo dalį, kuri ieškovų prašomame patvirtinti plane pažymėta raidė „K“, prašoma priskirti ne O. S., o trečiajam asmeniui A. M..

12.6. Pritaria teismo sprendimo išvadai, kad apeliantės prašomi taikyti naudojimosi tvarkos pakeitimai neatitinka teisėtumo (pažeidžia CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimą), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų, nes reikalaujamais taikyti galiojančios naudojimosi tvarkos pakeitimais apeliantė siekia suteikti sau, atsakovei Lietuvos Respublikai bei trečiajam asmeniui A. M. daugiau teisių negu jie turi.

12.7. Atsakovo priešieškiniu siūloma nustatyti Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje „A“, naudojimosi tarp bendraturčių ir Žemės sklypo naudotojų tvarka pagal matininko A. G. 2023 m. rugsėjo 4 d. parengtą 0,1808 ha Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą yra daug racionalesnė ir teismas turėtų ją patvirtinti. Šių argumentų šiame atsiliepime nebekartoja ir juos palaiko.

13. Atsakovė M. R. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad:

13.1. teismas pagrįstai sprendimu ieškinio reikalavimą pripažinti Susitarimą niekiniu ir negaliojančiu atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė apeliaciniame skundė nenurodė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą darytą priešingą išvadą ir pripažinti Susitarimą negaliojančiu.

13.2. Teismas tinkamai įvertino ieškovų pateiktą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Nors poreikis nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką egzistuoja, tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų byloje pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas neatitinka teisėtumo kriterijų ir negalėjo būti patvirtintas. Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kurie leistų suabejoti aukščiau nurodytomis teismo išvadomis.

14. Atsakovas A. G. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą toje dalyje, kuria buvo atmestas atsakovo A. G. priešieškinis ir skundžiamoje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo A. G. priešieškinį tenkinti; 2) panaikinti teismo sprendimo dalį dėl trečiajam asmeniui N. V. iš atsakovo priteistų 350 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) net jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad atsakovo priešieškinis atmestas pagrįstai, prašo persvarstyti atsakovui priteistų išlaidų sumą, t. y. atsakovui priteistą 1/5 patirtų išlaidų dalį padidinti bent iki 2/3 jo patirtų išlaidų dalies; 4) priteisti iš ieškovų atsakovui apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 210,00 Eur už šio apeliacinio skundo parengimą ir 110 Eur žyminį mokestį. Apeliaciniame skunde nurodė, kad:

14.1. teismui atmetus priešieškinį, iš esmės nepasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), nes bendraturčiai iki šiol nežino, kuria Žemės sklypo dalimi kuris bendraturtis gali naudotis atskirai nuo kitų bendraturčių ir kuria Žemės sklypo dalimi bus naudojamasi bendrai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei pateikiami keli naudojimosi tvarkos variantai (pavyzdžiui, byloje yra ieškinys ir priešieškinis), teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį.

14.2. Priešingai nei ieškovų pateiktas planas, atsakovo parengtas planas nepažeidė 2022 m. birželio 9 d. notarinio susitarimo, t. y. atsakovas prašė nustatyti naudojimosi tvarką tik likusioje Žemės sklypo dalyje, 1 408 kv. m ploto, notaro patvirtintame plane sklypo dalyje, pažymėtoje raide „A“, taip pat nepaneigė nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį, parengtas atsižvelgiant į faktinį naudojimąsi.

14.3. Teismas tiesiog ignoravo atsakovo pateiktame 2023 m. rugsėjo 4 d. matininko A. G. parengtame nurodytas Žemės sklypo dalis (e. t. 1, b. l. 187), kurios yra pakankamo ploto naudotis asmeniškai nurodytiems bendraturčiams ar naudotojams. Teismas sprendime nepagrįstai pasisakė tik dėl labai mažos žemės sklypo dalies, t. y. tos Žemės sklypo dalies, kuri pažymėta raidėmis „K2“ ir „H2“, nors atsakovas teisme paaiškino, kad šios dalys priskirtos nurodytoje vietoje, pirmiau priskyrus bendro naudojimo dalis „A“ ir „C“, ir tada kiekvienam asmeniškai didesnes dalis „G1“, „H1“, „K1“, „D“, „L1“, „M1“ ir atsižvelgus į faktinį naudojimą – jeigu esami takeliai trukdė priskirti asmeniškai naudotis didesnį plotą, atitinkamai tik po viso to, jeigu asmeniui dar priskirtino ploto, paskaičiuotas likęs mažesnis plotas asmeniui buvo priskirtas šalia „E“ dalies.

14.4. Atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką visiškai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, teismų suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019) ir užtikrina bendraturčių interesų pusiausvyros principą bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), todėl teismo sprendimu atsakovo priešieškinis atmestas visiškai nepagrįstai:

14.4.1. Gyvenamojo namo užimamą dalį, pažymėtą raide „A“ (252 kv. m), atsakovas visiems savininkams išdalino proporcingai pagal žemės sklypo nuosavybės teise turimas dalis, todėl teismas turėjo pripažinti, kad bendro naudojimo žemės sklypo „A“ dalis priešieškinyje tinkamai nustatyta. Atsakovas į bylą pateikė 2024 m. kovo 7 d. paaiškinimus, kuriuose nuosekliai nurodė, kaip suskaičiavo bendro naudojimo žemės sklypo „A“ dalies plotą. Ieškovai savo patikslintame ieškinyje nurodė tokį patį „A“ dalies plotą.

14.4.2. 231 kv. m „C“ dalis nustatyta tinkamam daugiabučio pastato 1A2p naudojimui pagal paskirtį ir ši dalis turi būti paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis visiems septyniems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys(231 kv. m / 7 bendraturčiai = 33 kv. m. kiekvienam).. Teismas turėjo pripažinti, kad atsakovo siūloma naudojimosi Žemės sklypo „C“ dalimi tvarka yra racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo, nes joje atsižvelgta į kiekvieno iš butų savininkų interesus ir siekta, kad kiekvienas turėtų kuo patogesnį priėjimą iš savo buto. Atsakovas savo plane taip pat nustatė, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Taigi šioje dalyje priešieškinio atmetimas taip pat nepagrįstas. Apėjimui apie pastatą 1A2p yra numatytas 2 m pločio apėjimas. Numatant priėjimus iki gyvenamojo namo 1A2p laiptinių, atsižvelgta į nusistovėjusį įrengtų takelių ir apėjimų plotį, kuris nustatytas nuo 1 m iki 5,47 m.

14.4.3. Gyvenamajame name yra net 7 butai ir kiekvienas jų turi atskirą įėjimą ir visi kaimynai iki šiol naudojasi bendrai visais žemės sklype esamais takeliais, kurių yra net 5 (A. G. pateiktame 2023 m. rugsėjo 4 d. plane pažymėta geltona spalva, e. t. 1, b. l. 187), todėl ir dėl šios priežasties teismas turėjo patvirtinti naudojimąsi žemės sklypo „C“ dalimi pagal atsakovo siūlymą. Atsakovo plane numatyti penki bendri įėjimai į sklypą, kuriais šalys faktiškai naudojasi ir tai patvirtina atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos, taip pat šią aplinkybę patvirtino tiek pačios ieškovės, tiek tretieji asmenys, tiek apklausti liudytojai. Tuo tarpu ieškovų siūlomame plane buvo numatytas tik vienas bendras įėjimo kelias, nors laiptinės ir įėjimai į butus yra net penki. Taigi teismui palyginus atsakovo planą su ieškovų siūlomu planu, teismas turėjo prieiti išvados, kad, sumažinus priėjimų prie pastato kiekį ir plotį, sukels nepatogumus bendrasavininkams ir bus pažeistos bendraturčių teisės racionaliai prižiūrėti pastatą ir jį remontuoti, prie jo prieiti tiek paties gyventojams, tiek kitiems asmenims ir tarnyboms. Teismas turėjo palyginti abu planus ir prieiti išvados, kad visiškai neracionalus ieškovų noras nustatyti tik vieną bendro naudojimo įėjimą į žemės sklypą, pažymėtą raide „A1“. Tuo tarpu atsakovo siūlymas ir toliau naudotis visais takeliais, kaip žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai yra įpratę, labiausiai atitinka formuojamą teismų praktiką dėl atitikimo socialinės taikos ir proporcingumo kriterijams, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijams, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijui. Pagal ieškovų siūlomą tvarką nėra numatyti bendro naudojimo priėjimai prie gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovų, atsakovų ir trečiųjų asmenų butai, todėl teismas turėjo spręsti, kad būtent atsakovo siūloma nustatyta tvarka yra racionalesnė ir turi būti tvirtinama. Be to, teismas turėjo pastebėti, kad ieškovai nepagrįstai numatė, kad vienu iš bendrų įėjimų, jų plane pažymėtu raide D, 11 kv. m ploto, naudosis tik 4 butų savininkai – M. R., G. A., N. V., A. M., ir jį šiems asmenims paskirsto nelygiomis dalimis, kas neatitinka formuojamos teismų praktikos. Dar daugiau – ieškovai niekaip nepaaiškina, kodėl šis 11 kv. m ploto takelis paskirstomas nelygiomis dalimis – M. R. paskiriant naudotis 2 kv. m, o kitiems trims asmenims – po 3 kv. m.

14.4.4. Atsakovo siūlomame naudojimosi tvarkos plane yra atsižvelgiama į jau esamą notarine tvarka nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tuo tarpu ieškovai savo patikslintu ieškiniu visiškai nepagrįstai siekė sumažinti už šių statinių šiaurės vakarinėje pusėje atsakovui priskirtą naudotis plotą ir nepagrįstai siekė paneigti atsakovo teisę tinkamai naudotis savo ūkiniais pastatais. Iš viso A. G. pagalbinio ūkio pastatų tinkamam naudojimui (plotas po pastatais, apėjimo plotis ir priėjimas/privažiavimas) mažiausias reikalingas plotas yra 258 kv. m (skaičiuotė pateikiama).

14.4.5. Teismui atmetus ieškinį ir pripažinus, kad trečiajam asmeniui A. M. ir ieškovei O. S. tenkančios sklypo „K“ ir „L“ dalys negali būti patvirtintos, nes jos įsiterpia į notariniu 2022 m. birželio 9 d. Susitarimu patvirtintą plotą, nebuvo jokių kliūčių spręsti dėl atsakovo prašymo jam nustatyti naudotis „B1“ dalį. Atsakovo plane nurodytos atsakovui priskirtos „B“ ir „B2“ dalys nesukels konfliktų, priešingai nei siekė įrodyti ieškovai, nes toje pusėje yra tik O. S. įėjimas į butą Nr. 3 ir vonios kambarys be lango. Nėra kliūčių priskirti atsakovui žemės sklypo dalį „B2“, kuri būtų prie jau dabar jam priskirtos asmeniškai naudotos „B“ dalies, ir ši dalis tinkamai įsiterpia tarp jau faktiškai naudojamų takelių, t. y. kas visiškai atitinka teismų praktikoje deklaruojamą siekį, kad naudojimosi tvarka būtų kiek įmanoma artimesnė faktiniam naudojimui ir optimaliai atitinka siekiamus faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus.

14.4.6. Teismas turėjo spręsti, kad A. M. būtų racionaliausia priskirti asmeniškai naudotis Žemės sklypo dalį „G1“, nes sklypo rytinėje pusėje yra A. M. butas ir jo buto langai. Ieškovai pagal savo siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką siekė, kad rytinėje Žemės sklypo pusėje atsakovas naudotųsi Žemės sklypo dalimi tarp taškų 2-25-24-23-22-21, nors ta dalimi atsakovas niekada nesinaudojo, sklypo rytinėje pusėje yra O. S. ir A. M. butų langai, kas skatintų konfliktus.

14.4.7. G. A. priskirtina asmeniškai naudotis „H1“ dalis, 144 kv. m, tuo labiau, kad ir pagal ieškovų siūlymą šiam asmeniui buvo numatyta asmeniškai naudotis žemės sklypo dalis toje pačioje vietoje. Tiek ieškovų, tiek atsakovų nuomonės dėl G. A. priskirtinos žemės sklypo dalies sutapo, teismui atmetus ieškovų ieškinį, teismas turėjo spręsti, kad priešieškinio reikalavimas dėl „H1“ dalies yra visiškai pagrįstas.

14.4.8. N. V. priskirtina asmeniškai naudotis „K1“ dalis, 145 kv. m, tuo labiau, kad ir pagal ieškovų siūlymą šiam asmeniui buvo numatyta asmeniškai naudotis žemės sklypo dalis toje pačioje vietoje (ieškovų plane pažymėta „E“, 152 kv. m). Tiek ieškovų, tiek atsakovų nuomonės dėl N. V. priskirtinos žemės sklypo dalies sutapo, teismui atmetus ieškovų ieškinį, teismas turėjo spręsti, kad priešieškinio reikalavimas dėl „K1“ dalies yra pagrįstas.

14.4.9. M. R. priskirtina asmeniškai naudotis „D“ dalis, 65 kv. m, tuo labiau, kad ir pagal ieškovų siūlymą šiam asmeniui buvo numatyta asmeniškai naudotis žemės sklypo dalis toje pačioje vietoje (ieškovų plane pažymėta „F“, 69 kv. m). Atmetus ieškovų ieškinį, teismas turėjo spręsti, kad priešieškinio reikalavimas dėl „D“ dalies yra visiškai pagrįstas.

14.4.10. L. K. priskirtina asmeniškai naudotis „L1“ dalis, 70 kv. m, tuo labiau, kad ir pagal ieškovų siūlymą šiam asmeniui buvo numatyta asmeniškai naudotis žemės sklypo dalis toje pačioje vietoje (ieškovų plane pažymėta „G“, 66 kv. m). Iš esmės visos šalys byloje neginčijamai patvirtino, kad žemės sklypo dalimis, atsakovo plane pažymėtomis „B2“, „H1“, „K1“, „D“, „L1“, faktiškai asmeniškai ir naudojasi taip, kaip pažymėta atsakovo plane. Akivaizdu, kad ginčas tarp šalių liko tik dėl labai nedidelės žemės sklypo dalies, todėl, atmetus ieškovų ieškinį, teismas turėjo pripažinti, kad visgi atsakovo priešieškiniu prašomas patvirtinti naudojimosi planas labiau atitinka teismų praktikoje nurodytus kriterijus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

14.4.11. Ieškovai neracionaliai siūlo, kad O. S. asmeniškai naudotųsi žemės sklypo dalimi „L“, 96 kv. m ploto, ir neaišku kuria 30 kv. m ploto dalimi „H“ dalyje, kai tuo tarpu atsakovas siūlo priskirti O. S. naudotis kur kas didesnį plotą, atsakovo plane pažymėtą „M1“ – 109 kv. m ir kartu su kitais asmenimis 11 kv. m plotas „E“ dalyje, kuri yra šalia „M1“, toks siūlymas daug racionalesnis. Teismas turėjo spręsti, kad atsakovo siūlymas, kur O. S. asmeniškai priskiriamas 109 kv. m plotas (gerokai didesnis plotas, nei siūlo ieškovai savo patikslintame ieškinyje), jo plane pažymėtas „M1“, ir kartu su kitais asmenimis 11 kv. m plotas „E“ dalyje, kuri yra šalia „M1“, yra daug racionalesnis.

14.4.12. A. G. savo priešieškiniu prašo nustatyti daug racionalesnį naudojimąsi likusia žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „E“, 55 kv. m ploto, lygiomis dalimis žemės sklypo bendraturčiams (naudotojams) L. K., O. S., G. A., N. V., A. M. – iš esmės kaip praėjimą į kiekvienam jų asmeniškai priskirtiną dalį. Bendro naudojimo žemės sklypo plotas „E“ turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus – iš esmės kaip praėjimas į kiekvienam jų asmeniškai priskirtiną dalį. Be to, Žemės sklypo dalis, atsakovo plane pažymėta raide „E“, yra beveik 3 kartus mažesnė nei ieškovų plane toje vietoje nurodyta „H“ dalis, dėl kurios neracionalumo pasisakyta žemiau. Atitinkamai remiantis formuojama teismų praktika Atsakovas paskaičiavo likusį žemės sklypo plotą ir jį priskyrė naudoti žemės sklypo bendraturčiams asmeniškai ir dalį bendrai (skaičiuotė pateikiama).

14.4.13. Teismas sprendime visiškai nepagrįstai sutiko su ieškovų nuomone, kad neva, atsakovo siūlomoje naudojimosi tvarkoje yra numatyta po dvi atskirtas skirtingose Žemės sklypo vietose esančias dalis, pvz. G1-G2, H1-H2, K1-K2, L1-L2. Toks Žemės sklypo naudojamų dalių padalijimas ne tik neatitinka faktiškai susiklosčiusios Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, bet ir nėra logiškas ar patogus, kadangi išskaido bendraturčių naudojamas ir taip nedideles sklypo dalis į dar mažesnes daleles, kurių praktiškai neįmanoma naudoti pagal paskirtį, kadangi ieškovai ir savo ieškiniu prašė nustatyti naudojimąsi 141 kv. m žemės sklypo dalimi, Ieškovų plane pažymėta „H“ raide, net tarp penkių bendraturčių ir naudotojų. Ieškovai apskritai nenumatė savo plane, kad kaimynai bendrai kaip yra įpratę naudosis visais 5 takeliais (įėjimais). Taigi teismas turėjo spręsti, kad visiškai neteisingas ieškovų paskaičiavimas dėl likusio žemės sklypo ploto naudojimosi asmeniškai, nes jis yra neteisingai paskirstytas naudotis žemės sklypo bendraturčiams.

14.4.14. Pripažinus, kad ieškovai neteisingai nustatė bendro naudojimo plotus, teismas turėjo spręsti, kad ieškovų prašymas žemės sklype nustatyti, kad 141 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, ieškovų plane pažymėta raide „H“, naudotųsi bendrai 5 asmenys L. K. – 5 kv. m, O. S. – 30 kv. m, G. A. – 34 kv. m, N. V. – 22 kv. m, A. M. – 50 kv. m. Akivaizdu, kad kiekvienam iš šių asmenų priskyrus naudotis šią žemės sklypo dalį nelygiomis proporcijomis ir aiškiai nenurodant, kuri „H“ dalis priskirtina kiekvienam iš jų, tarp šių asmenų kils konfliktai. Toks skirstymas neatitinka ir formuojamos teismų praktikos. Tokių skaičiavimo ir paskirstymo klaidų atsakovo A. G. plane nėra.

14.4.15. Nepagrįstos ir neteisingos teismo išvados dėl priešieškinio atmetimo ir ieškovų plano pateikimo kaip racionalesnio.

14.5. Būtent atsakovo prašomame patvirtinti naudojimosi tvarkos plane atsižvelgta ir siekta bendraturčių pusiausvyros, naudojimosi tvarka nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje ir siekta, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) kiek įmanoma labiau atitiktų jų dalis bendrosios nuosavybės teisėje, nusistovėjusį naudojimąsi žemės sklypu ir taip pat atsižvelgta į butų savininkų turimų butų poziciją žemės sklypo atžvilgiu.

14.6. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria trečiajam asmeniui N. V. iš atsakovo priteista 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šios išlaidos N. V. priteistinos atmetus atsakovo priešieškinį. Susipažinus su į bylą pateiktais N. V. bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiais dokumentais (DOK-146837), matyti, kad N. V. nepatyrė išlaidų už atsiliepimo parengimą į atsakovo priešieškinį. Į bylą ieškovų ir trečiųjų asmenų atstovas pateikė 2023 m. rugpjūčio 8 d. pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kas N. V. sumokėjo atstovui 350 Eur už „dokumento surašymą“. Šiame kvite nedetalizuota, už kokio dokumento surašymą, tačiau N. V. tą dieną negalėjo mokėti už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, nes priešieškinis į bylą buvo pateiktas 2023 m. spalio 17 d. (priimtas teisme 2023 m. spalio 31 d.). Advokato padėjėjo dar po metų, t. y. 2024 m. lapkričio 27 d. išrašyta sąskaita yra siekis suklaidinti teismą, nepagrįstai ir nesąžiningai siekiant priteisti išlaidas neva už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, kurių iš tiesų N. V. nepatyrė, todėl teismas jas priteisė nepagrįstai. Įvertinus į bylą pateiktą N. V. atstovavimo sutartį, matyti, kad N. V. savo atstovui suteikė gana plačius įgaliojimus ir galimai šios išlaidos yra patirtos už visai kitas teisines paslaugas, nesusijusias su byla.

14.7. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad neva jam priteistinos tik 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidos. Nors teismas konstatavo pagrindą nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau tik 2 100 Eur, t. y. apie penktadalio atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas jam iš ieškovų nėra teisinga satisfakcija. Atsakovas teismui nurodė, kad iš viso patyrė 10 442,43 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atmetus priešieškinį, teismas nebent galėjo spręsti dėl 3 440,40 Eur nepriteisimo, o visos kitos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 7 002,03 Eur yra susiję su ieškovų ieškiniu ir jų ieškinio papildomais trimis tikslinimais, todėl, atmetus ieškinį, turėjo būti priteistos visoje apimtyje (10 442,43 Eur – 3 440,40 Eur).

14.8. Būtent ieškovai ir tretieji asmenys vilkino bylos nagrinėjimą, todėl atsakovo patirtos išlaidos didžiąja dalimi, t. y. net 2/3 patirtų išlaidų yra susiję būtent su pagalba ginantis nuo pareikšto 2023 m. liepos 17 d. ieškinio (CBP-11419) ir trijų patikslintų ieškinių (2024 m. vasario 12 d. pranešimas dėl trūkumų šalinimo, DOK-18677; 2024 m. kovo 12 d. atsakovo atsiliepimas, DOK-31803; 2024 m. gegės 6 d. patikslintas ieškinys, DOK-55259; 2024 m. gegužės 28 d. atsakovo atsiliepimas, DOK-65488; 2024 m. rugsėjo 20 d. patikslintas ieškinys, DOK-110140; 2024 m. spalio 15 d. atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį, DOK-120800, taip pat kiti atsakovo procesiniai dokumentai, reaguojant į kitus ieškovų procesinius prašymus). Taigi, net jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad atsakovo priešieškinis atmestas pagrįstai, prašo persvarstyti atsakovui priteistų išlaidų sumą, t. y. atsakovui priteistą 1/5 patirtų išlaidų dalį padidinti bent iki 2/3 jo patirtų išlaidų dalies.

15. Atsakovė M. R. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė:

15.1. Atsakovė sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti naudojimosi tarp bendraturčių ir Žemės sklypo naudotojų tvarką pagal pateiktą atsakovo planą visiškai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus ir užtikrina bendraturčių interesų pusiausvyros principą, todėl teismo sprendimu atsakovo priešieškinis atmestas visiškai nepagrįstai. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus.

15.2. Kaip teisingai nurodo atsakovas, Susitarimu nustatyta naudojimosi Žemės sklypo „B“ dalimi tvarka negali būti keičiama, kadangi pagal Susitarimą nustatyta, jog šia dalimi asmeniškai naudosis tik atsakovas. Atsakovas pagrįstai teigia, kad šiuo atveju naudojimosi tvarka galėtų būti keičiamas tik dėl Žemės sklypo „A“ dalies, kadangi būtent šia dalimi buvo nustatyta naudotis atsakovui ir Lietuvos Respublikai. Žemės sklypo bendrasavininkėmis ieškovės tapo jau po Susitarimo sudarymo, iš Lietuvos Respublikos įsigijusios žemės sklypo dalis, dėl šios priežasties gali būti keičiama būtent Žemės sklypo „A“ dalies naudojimosi tvarka, kuri buvo nustatyta Lietuvos Respublikai.

15.3. Atsakovė palaiko atsakovo siūlomą Žemės sklypo „A“ dalies naudojimosi tvarkos pakeitimą pagal atsakovo planą, nes minėta naudojimosi tvarka yra racionalesnė ir geriau atitinka Žemės sklypo bendrasavininkų ir naudotojų interesus. Teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai įvertino atsakovo planą ir nepagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovo siūloma naudojimosi Žemės sklypo „A“ dalimi tvarka nustatyta atsižvelgiant į kiekvieno bendrasavininko turimą dalį bendrojoje nuosavybėje. Pagal atsakovo plano duomenis matyti, kad nustatant naudojimosi tvarką yra atsižvelgta į butų savininkų turimų butų poziciją Žemės sklypo atžvilgiu. Pateiktame Atsakovo plane tiksliai nustatyta kiekvienam savininkui ir naudotojui tenkanti Žemės sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų (statinių, turimų butų) atžvilgiu, t. y. stengtasi, kad kiekvienam priskirtas naudotis Žemės sklypo plotas būtų kuo arčiau jo buto ir / ar kuo labiau atitiktų faktiškai naudojamą ir / ar nuosavybės teise turimą plotą. Darytina išvada, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal pateiktą atsakovo planą, sumažėtų bendraturčių ūkinės ar kitokios veiklos bendrumas, kartu ir jų nesutarimų ar konfliktų galimybė.

15.4. Sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimą. Vertindamas bylos aplinkybes, teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Netinkamas materialinės ir procesinės teisės normų taikymas turėjo esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Nepagrįstos teismo išvados lėmė tai, kad buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas Sprendimas skundžiamoje dalyje, kuri turėtų būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – skundžiamoje dalyje priimtas sprendimas tenkinti atsakovo priešieškinį.

16. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo dėl apeliacinių skundų pagrįstumo spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad:

16.1. Teismas, nepažeisdamas procesinių teisės normų, tinkamai taikydamas bei aiškindamas teisės normas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą sprendimą, kurio motyvuojamoje dalyje nurodyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad teismas visiškai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino surinktus įrodymus.

16.2. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nepasiūlė ieškovams pateikti teismo rengiamoms išvadoms reikšmingus įrodymus. CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko, kuriam yra žinomos CPK normos, todėl visus įrodymus ji turėjo ir galėjo pateikti dar bylos nagrinėjimo metu.

16.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kai vienas iš bendraturčių yra valstybė, konstatavo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas yra galimas naudojimosi žemės sklypu klausimą privalomai derinant ne tik su bendraturčiu, bet ir su nuomininku (naudotoju), nes tik taip įmanoma užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Žemės sklypo patikėtinis (kaip formalus valdytojas) negali ir neturi teisės nuspręsti, kaip žemės sklypo naudotojams naudotis žeme, kuri reikalinga išskirtinai tik jų statiniams (jų daliai) eksploatuoti, ir kurią tik jie turi teisę įsigyti nuosavybėn. Tokia specifinė nuomininkų/žemės sklypo naudotojų padėtis sukuria tokią teisinę padėtį, kuri tik jiems leidžia nuspręsti, ar pritarti sklypo naudojimosi tvarkai ar ne. Valstybinės žemės patikėtiniai valstybinės žemės dalį patikėjimo teise valdo tol, kol statinių savininkai neįsigyja jiems priklausančios dalies.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovų patikslintas ieškinys dėl vienašalio sutikimo ir susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pripažinimo negaliojančiais bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo arba pakeitimo bei atsakovo A. G. priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

21. Ieškovė O. S. su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 2023 m. kovo 22 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktą, kurie, ieškovės teigimu, patvirtina, kad sutartyje nenurodyta informacija apie Susitarimu patvirtintą naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Būtinybė pateikti šį papildomą įrodymą iškilo reaguojant į siurprizines ir ginčo dalyko neatitinkančias teismo sprendimo išvadas. Siekiant paneigti nepagrįstą ir siurprizinę teismo išvadą, iškilo būtinumas pateikti naujus įrodymus, paneigiančius gana reikšmingą skundžiamo teismo sprendimo išvadą, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo procesas buvo skaidrus ir neturėjo valios išraiškos trūkumų. Teismas bylos nagrinėjimo metu nepasiūlė ieškovams pateikti teismo rengiamoms išvadoms reikšmingų įrodymų. Šios aplinkybės sudaro CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį, sąlygojančią naujų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybę apeliacinės instancijos teisme

22. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turėjo galimybę pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teisme, pateikdama ieškinį bei patikslintą ieškinį, be to, ieškovė byloje atstovaujama kvalifikuoto atstovo, kuriam žinoma procesinė pareiga proceso metu įrodymus teikti laiku, spręstina, kad nėra pagrindo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylai reikšmingų aplinkybių

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1105-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ nustatytos Žemės sklypo dalys pastato – daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams: M. R. – 0,0242 ha; N. V. – 0,0237 ha; O. S. – 0,0178 ha; A. M. – 0,0240 ha; G. A. – 0,0240 ha; A. G. – 0,0495 ha; L. K. – 0,0176 ha. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuo metu Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (717/1808 dalis, valstybinės žemės sklypo dalies naudotojai: N. V., A. M., G. A.), O. S. (178/1808 dalys), L. K. (176/1808 dalys), A. G. (605/1808 dalys) ir M. R. (132/1808 dalys). A. G. priklauso kiti statiniai – 2 garažai ir pastatas – kiemo rūsys, o L. K. – pastatas – ūkinis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 40–43).

25. Matininkas A. G. 2002 m. gegužės 12 d. parengė Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, pagal kurį nustatyta tokia 1 808 m² Žemės sklypo naudojimosi tvarka: 1 408 m² sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, naudojasi sklypo bendraturtė Lietuvos Respublika, 400 m² sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, naudojasi sklypo bendraturtis A. G.. Plane po žodžiais „Su bendraturčių pageidavimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ir nustatytu plotu sutinku“ nurodyti sklypo bendraturčiai bei pastatų savininkai, yra parašai.

26. Lietuvos Respublika ir atsakovas ( tuo metu esantys žemės sklypo bendraturčiai) 2022 m. birželio 9 d. sudarė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, kuria šalys susitarė, vadovaujantis matininko A. G. 2022 m. gegužės 12 d. paruoštu planu, nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką ir įregistruoti ją VĮ Registrų centre (e. b. t. 1, b. l. 8–13, 84–91). Juridinis faktas apie sudarytą bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu įregistruotas VĮ Registrų centre nuo 2022 m. birželio 15 d. (e. b. t. 1, b. l. 38).

27. Susitarime, be kita ko, nustatyta, kad: kiekvienas žemės sklypo bendraturtis, kuris pardavinės ar kitaip perleidinės atitinkamas žemės sklypo dalis, nurodytas šioje sutartyje, įsipareigoja pateikti šią sutartį (ar jos kopiją) įgijėjui, kad jis galėtų susipažinti su iš šios sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis, kurios įgijėjui taps privalomos. Kiekvienas žemės sklypo bendraturtis, perleisdamas jam priklausančią žemės sklypo dalį, įsipareigoja perkelti šios sutarties nuostatas, susijusias su naudojimosi žemės sklypu tvarka, į perleidimo sutartį, kad įgijėjas galėtų susipažinti su iš šios sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis, kurios įgijėjui taps privalomos (2.5. punktas); šalims žinoma, kad, perleidus dalį žemės sklypo bendrojoje nuosavybėje trečiajam asmeniui, šia sutartimi nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka bus privaloma tam asmeniui tuo atveju, jeigu ji Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bus įregistruota viešame registre, kurį tvarko valstybės įmonė Registrų centras (2.6. punktas).

28. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. S.; butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. M.; butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. G.; butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. A.; butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. R.; butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. K.; butas, esantis adresu Lakūnų pl. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. V. (e. b. t. 1, b. l. 24–36). Atsakovui A. G. priklauso Žemės sklype esantys kiti statiniai – 2 garažai ir pastatas-kiemo rūsys, o ieškovei L. K. – pastatas-ūkinis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini).

29. Ieškovė O. S. (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kelia klausimus dėl G. A. sutikimo ir 2022 m. birželio 9 d. Susitarimo pripažinimo negaliojančiais; dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo arba pakeitimo pagal 2024 m. rugsėjo 19 d. matininko M. G. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą.

30. Atsakovas A. G. (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kelia klausimus: dėl teismo pareigos išspręsti ginčą, iš kelių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantų, išrenkant optimaliausią; dėl žemės sklypo dalies, pažymėtos „A“ pagal 2022 m. birželio 9 d. notarine sutartimi Nr. 4622 patvirtintą naudojimosi tvarkos planą, naudojimosi tvarkos nustatymo pagal matininko A. G. 2023 m. rugsėjo 4 d. parengtą naudojimosi tvarkos planą; dėl atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo persvarstymo.

Dėl G. A. sutikimo ir 2022 m. birželio 9 d. Susitarimo (ne)pripažinimo negaliojančiais

31. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento vienašalį sandorį – ieškovo G. A. sutikimą, išreikštą parašu ant 2022 m. gegužės 12 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano, nes minėtame plane yra ne G. A. parašas. Be to, ieškovai reikalavo pripažinti negaliojančiu 2022 m. birželio 9 d. Susitarimą, nes O. S., N. V. ir L. K. S. pasirašė, nebūdamos tinkamai supažindintos su Susitarimo turiniu (nebuvo rodomas planas, labai tikėtina, kad Ginčijamas naudojimosi tvarkos planas buvo perlenktas vertikaliai taip, kad nebūtų matoma kairioji jo pusė (su pavaizduotu brėžiniu ir pavadinimu viršuje), galimai atsakovo suklaidintos, kad pasirašo ,,dėl garažų reikalų“, pasirašė neskaičiusios, be to, ant Ginčijamo naudojimosi tvarkos plano yra ne G. A. parašas.

32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas G. A. sutikimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu negali būti tenkinamas, nes, nustačius, jog G. A. ant ginčijamo plano nepasirašė, ir nesant kitų įrodymų apie jo sutikimą su šiame plane nurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, laikytina, kad ginčijamas vienašalis sandoris (sutikimas) nebuvo sudarytas. Nesudarytas sandoris negali būti pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą pripažinti Susitarimą niekiniu ir negaliojančiu. Teismas argumentavo, kad ginčijamo Susitarimo sudarymo metu ieškovai nebuvo žemės sklypo, kurio naudojimo tvarka nustatyta šiuo Susitarimu, bendraturčiai, dėl to jų, kaip patalpų savininkų, teisės buvo išvestinės iš žemės sklypo dalies savininko – valstybės – teisių, o ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovės L. K. ir O. S. ant Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano pasirašė, nebūdamos tinkamai supažindintos su juo ir suklaidintos, o ieškovas G. A. plane nepasirašė, pačios savaime nelemia Susitarimo negaliojimo, jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajai tvarkai, tuo labiau, kad 2022 m. gegužės 12 d. plane yra ieškovių parašai, nepareikšti reikalavimai dėl jų sutikimų, kaip vienašalių sandorių, pripažinimo negaliojančiais CK 1.90 ar 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais (dėl suklydimo ar apgaulės), ieškovės nenurodo ir teismas nenustatė šių sandorių absoliutaus negaliojimo pagrindų, taigi nėra pagrindo jų parašais patvirtintų sutikimų laikyti negaliojančiais. Atsakovė Lietuvos Respublika per nustatytą terminą reikalavimų dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 ar 1.91 straipsniuose numatytais ar kitais pagrindais byloje nepareiškė. Susitarimas jo sudarymo metu jokių ieškovų interesų ar teisių nepažeidė.

33. Ieškovė O. S., apeliaciniame skunde nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti 2022 m. birželio 9 d. Susitarimą negaliojančiu. Teismo išvada, kad aplinkybė, jog G. A. plane nepasirašė, pati savaime nelemia Susitarimo negaliojimo, jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajai tvarkai, yra nepagrįsta. Minėta teismo išvada yra prieštaringa ir paneigia bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), nes, esant suklastotam vieno iš naudotojų parašui, teismas pripažino, kad tai neturi įtakos Susitarimo galiojimui. Nepagrįsta teismo išvada, kad aplinkybės, jog ieškovės L. K. ir O. S. ant Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano pasirašė, nebūdamos tinkamai supažindintos su juo ir suklaidintos, o ieškovas G. A. plane nepasirašė, pačios savaime nelemia Susitarimo negaliojimo, jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajai tvarkai, nes 2024 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė paaiškino, kad turi būti visų bendrasavininkų sutikimai, jeigu G. A. nebūtų pasirašęs naudojimosi tvarkos plano, NŽT nebūtų sudariusi notarinės sutarties su atsakovu. Tai patvirtina esminę G. A. ir bet kurio kito naudotojo parašo reikšmę dabar nustatytos naudojimosi tvarkos galiojimui. Teismas, matydamas, kad buvo akivaizdžiai pažeista naudojimosi tvarkos nustatymo procedūra, galimai padaryta nusikalstama veika, turėjo ne ignoruoti pažeidimus ar prašyti papildomų veiksmų iš byloje dalyvaujančių asmenų, bet ex officio imtis iniciatyvos ir pripažinti Susitarimą negaliojančiu.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti ieškovės argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas G. A. ant ginčijamo plano nepasirašė, ir nesant kitų įrodymų apie jo sutikimą su šiame plane nurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, laikytina, kad ginčijamas vienašalis sandoris (sutikimas) nebuvo sudarytas. Nesudarytas sandoris negali būti pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu. Tokios pirmosios instancijos išvados atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog sutarties pripažinimas negaliojančia ir sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Nesudaryta sutartis nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą šį sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu.

36. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandoris gali būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-421/2023).

37. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

38. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

39. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą pripažinti Susitarimą niekiniu ir negaliojančiu.

41. Pirma, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu, aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad, jei patalpų savininkai nėra žemės sklypo bendraturčiai, jų, kaip valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų, teisės išvestinės iš žemės sklypo savininko-valstybės, todėl nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką jų, kaip teisėtų valstybinės žemės naudotojų, sutikimas nėra reikalingas. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, dalyvaudama susitarime dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo su kitais žemės bendraturčiais, turi paisyti butų ir kitų statinių savininkų teisių, kurios kilo iš įstatymo – teisės į teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypo, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nuomą arba teisės įsigyti tokią žemę nuosavybėn be aukciono. Šių teisių įgyvendinimas pagal nurodytą teisinį reglamentavimą neatskiriamas nuo poreikio eksploatuoti statinį vertinimo, o tai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti tokio susitarimo tarp žemės bendraturčių dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo sudarymą, kuris nepažeistų įstatymu ginamų statinių (butų) savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).

42. Atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai argumentavo, kad ginčijamo Susitarimo sudarymo metu ieškovai nebuvo žemės sklypo, kurio naudojimo tvarka nustatyta šiuo Susitarimu, bendraturčiai, dėl to jų, kaip patalpų savininkų, teisės buvo išvestinės iš žemės sklypo dalies savininko – valstybės – teisių, o ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovės L. K. ir O. S. ant Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano pasirašė, nebūdamos tinkamai supažindintos su juo ir suklaidintos, o ieškovas G. A. plane nepasirašė, pačios savaime nelemia Susitarimo negaliojimo, jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajai tvarkai, nes ieškovai bei tretieji asmenys N. V. ir A. M. Susitarimo sudarymo metu nebuvo žemės sklypo bendraturčiai Taigi, nagrinėjamu atveju, sudarant Susitarimą, ieškovų ir trečiųjų asmenų N. V. ir A. M. sutikimai nebuvo reikalingi.

43. Antra, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2022 m. gegužės 12 d. plane yra ieškovių parašai, nepareikšti reikalavimai dėl jų sutikimų, kaip vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.90 ar 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais (dėl suklydimo ar apgaulės), ieškovės nenurodo, o byloje nenustatyta šių sandorių absoliutaus negaliojimo pagrindų, taigi nėra pagrindo jų parašais patvirtintų sutikimų laikyti negaliojančiais.

44. Trečia, visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad, sudarydama Susitarimą, valstybė atsižvelgė į patalpų savininkų L. K., O. S. ir G. A. teises, t. y. teisę į teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypą, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Susitarimas jo sudarymo metu jokių ieškovų interesų ar teisių nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ar yra kitų absoliučių sandorio negaliojimo pagrindų.

45. Iš bylos duomenų nustatyta, kad dar iki Susitarimo sudarymo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1105-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ nustatytos Žemės sklypo dalys pastato – daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams: M. R. – 0,0242 ha; N. V. – 0,0237 ha; O. S. – 0,0178 ha; A. M. – 0,0240 ha; G. A. – 0,0240 ha; A. G. – 0,0495 ha; L. K. – 0,0176 ha. Minėtas įsakymas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl laikytinas teisėtu. Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog Susitarimu buvo pažeista ieškovų teisė į sklypo dalių, būtinų jų valdomam gyvenamajam namui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, nuomą. Teismui pateiktas matininko A. G. 2021 m. rugpjūčio 30 d. žemės sklypo planas M 1:500, kuriame išskirtos žemės sklypo dalys savarankiškai funkcionuojantiems statiniams 1A2p, 6I1b, 7I1b, 2I0/b eksploatuoti (e. b. t. 3, b. l. 7–8). Šiame plane atsakovo statiniams eksploatuoti išskirta sklypo dalis „B“, kurios šiaurinės ir vakarinės kraštinės tarp posūkio taškų Nr. 1, 9, 8 ir 10 koordinatės sutampa su Susitarimu patvirtintos sklypo „B“ dalies tų pačių kraštinių ir tų pačių posūkio taškų koordinatėmis. Minėtame 2021 m. rugpjūčio 30 d. plane yra visų ieškovų parašais patvirtinti sutikimai su nustatytomis ribomis ir plotu. Ieškovas G. A. 2024 m. gruodžio 10 d. posėdyje patvirtino, jog šiame plane yra jo parašas. Pagal patikslinto ieškinio reikalavimais prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovas G. A. nepretenduoja naudotis sklypo dalimi, kuri patektų į ginčijamu Susitarimu nustatytos naudojimosi tvarkos „B“ dalies plotą, skirtą asmeniniam atsakovo A. G. naudojimui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, savo teises įsigyti dalį valstybinio žemės sklypo, ieškovės sėkmingai realizavo galiojant ginčijamam Susitarimui, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Susitarimu ši jų teisė buvo pažeista. Bylos duomenimis, ieškovė O. S. 178/1808 žemės sklypo dalį iš valstybės įsigijo 2023 m. kovo 22 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1010 pagrindu; ieškovė L. K. 176/1808 žemės sklypo dalį iš valstybės įsigijo 2022 m. lapkričio 7 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5644 pagrindu.

46. Ketvirta, atsakovė Lietuvos Respublika teismo nustatytu terminu reikalavimų dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 ar 1.91 straipsniuose numatytais ar kitais pagrindais, byloje taip pat nepareiškė.

47. Penkta, nesutiktina su apeliantės argumentu, kad teismas, matydamas, kad buvo akivaizdžiai pažeista naudojimosi tvarkos nustatymo procedūra, galimai padaryta nusikalstama veika, turėjo ex officio imtis iniciatyvos ir pripažinti Susitarimą negaliojančiu. Toks argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas, nes nenustatyta sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu pagrindų, taip pat nenustatyta ir naudojimosi tvarkos nustatymo procedūros pažeidimo. Kaip minėta, nenustatyta, kad Susitarimas pažeistų imperatyvias įstatymo nuostatas, nes ieškovų ir trečiųjų asmenų N. V. ir A. M. sutikimai nebuvo reikalingi, todėl aplinkybė kad 2022 m. gegužės 12 d. plane G. A. vardu pasirašė ne pats G. A., o ieškovės Sutikimus galimai pasirašė suklaidintos ar dėl apgaulės, nedaro Susitarimo negaliojančiu.

48. Pažymėtina, kad teismas galėtų savo iniciatyva sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi būti akivaizdžios. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus, gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Tačiau, teigiant, kad sandoris sudarytas galimai suklydimo ar apgaulės įtakoje, t. y. kai nurodomi sandorių negaliojimo pagrindai, numatyti CK 1.90 straipsnis ir 1.91 straipsnis), tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos ir šiuo pagrindu sandoriai nuginčijami, pareiškiant ieškinį (tokie sandoriai nepatenka į niekinių sandorių kategoriją (CK 1.78 straipsnio 3 dalis)). Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva, nesant atsakovės Lietuvos Respublikos pareikšto reikalavimo, spręsti sandorio negaliojimo klausimo CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos (ne)nustatymo ir dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos (ne)pakeitimo sąlygų

49. Ieškovai reiškė alternatyvius reikalavimus nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, o netenkinus šio reikalavimo, pakeisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir nustatyti naują naudojimosi tvarką pagal 2024 m. rugsėjo 19 d. matininko M. G. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą.

50. Atsakovas priešieškiniu reiškė reikalavimą žemės sklypo dalyje, pažymėtoje „A“ pagal 2022 m. birželio 9 d. notarine sutartimi Nr. 4622 patvirtintą naudojimosi tvarkos planą, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal matininko A. G. 2023 m. rugsėjo 4 d. parengtą 0,1808 ha Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą.

51. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo arba žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Teismas argumentavo, kad esant galiojančiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, jos nepripažinus negaliojančia, nauja naudojimosi tuo pačiu sklypu tvarka negali būti nustatoma, šiuo atveju gali būti sprendžiamas tik nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo klausimas. Atmestinas ieškovų reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, nes prašomi taikyti naudojimosi tvarkos pakeitimai neatitinka teisėtumo (pažeidžia CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimą), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų, t. y.: 1) ieškiniu reikalaujamais taikyti galiojančios naudojimosi tvarkos pakeitimais siekiama suteikti ieškovei O. S., atsakovei Lietuvos Respublikai bei trečiajam asmeniui A. M. daugiau teisių negu jie turi pagal galiojančius sandorius, taip pažeidžiant atsakovo pagal galiojantį Susitarimą įgytas teises – trečiajam asmeniui A. M. ir ieškovei O. S. tenkančios sklypo „K“ ir „L“ dalys iš dalies patenka į šiuo metu galiojančios, ginčijamu Susitarimu patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos „B“ dalį, skirtą asmeniniam atsakovo A. G. naudojimui; 2) siūloma naudojimosi tvarka prieštarauja ieškovų sutikimams matininko A. G. parengtame 2021 m. rugpjūčio 30 d. žemės sklypo plane; 3) nepagrįsti ieškovų argumentai, kad dabartinėje naudojimosi tvarkoje nėra atsižvelgiama į tai, kad atsakovui priskiriama Žemės sklypo dalis apima O. S. priklausančius medelius, įrengtus laiptelius, akmeninę sienelę bei skiriasi nuo faktiškai naudojamos ribos – tvoros vietos/garažų sienos.

52. Apeliantė, nesutikdama su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, kad: 1) teismas nevertino ieškovų siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagrįstumo; 2) neatsižvelgė į faktiškai pasikeitusią padėtį žemės sklypo bendraturčių prasme (teismas ignoravo O. S., L. K. ir M. R. teisę apibrėžti, nustatyti jų nuosavybės teise valdomas žemės sklypo dalis; 3) teismas visai nevertino galiojančios naudojimosi tvarkos atitikimo faktinei situacijai ir faktiniam sklypo naudojimui; 4) ieškovų pasiūlytas planas užtikrino šalių interesus, nes yra parengtas pagal šiuo metu nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri užtikrina visų asmenų patekimą prie jų valdomo turto ir yra patogi, racionalesnė nei šiuo metu galiojanti; 4) nesutiktina, kad siekiama suteikti ieškovei O. S., atsakovei Lietuvos Respublikai bei trečiajam asmeniui A. M. daugiau teisių, negu jie turi pagal galiojančius sandorius; 6) atsakovo siūlyta tvarka neracionali, nepatogi ir dėl to atmestina, tačiau teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškovų siūlyta tvarka negalėjo būti patvirtinta.

53. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus, todėl priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą: atsakovo siūlomoje naudojimosi tvarkoje tretiesiems asmenims A. M., N. V., ieškovui G. A. priskirtinų naudotis žemės sklypo dalių skaidymas po du atskirus ir skirtingose sklypo vietose esančius plotus yra neracionalus ir nepakankamai motyvuotas. Ieškovui G. A. ir trečiajam asmeniui N. V. numatytos dalys „K2“ ir „H2“ yra itin mažos (15 ir 19 m2) ir kelia abejonių dėl įmanomumo šias dalis naudoti pagal paskirtį.

54. Apeliantas, nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, kad: 1) priešingai nei ieškovų pateiktas planas, atsakovo parengtas planas nepažeidė 2022 m. birželio 9 d. notarinio susitarimo, taip pat nepaneigė nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį, parengtas atsižvelgiant į faktinį naudojimąsi; 2) teismas sprendime nepagrįstai pasisakė tik dėl labai mažos žemės sklypo dalies, t. y. tos žemės sklypo dalies, kuri pažymėta raidėmis „K2“ ir „H2“, atsakovas siekė, kad tarp šalių kiltų kiek įmanoma mažiau ginčų ir pagal kiekvieno turimas žemės sklypo dalis siekė kuo didesnio atskirumo ir aiškumo, kas kuria dalimi galėtų naudotis; 3) teismas neišsprendė įsisenėjusio šalių ginčo, kas neatitinka civilinio proceso tikslo juo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių; 4) atsakovo prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka visiškai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė patikslinto ieškinio alternatyvius reikalavimus tiek dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tiek dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo bei priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo. Šios išvados grindžiamos žemiau nurodytais argumentais.

56. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, pagrindinį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimą – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu. Vadovaujantis CK 4.81 straipsniu, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jei savininkai nesusitaria, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką gali nustatyti teismas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis.

57. Teismų praktikoje yra išskiriami tokie pagrindiniai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos kriterijai: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023). Teisėtumo kriterijus reiškia, kad naudojimosi tvarka privalo atitikti teisės aktų reikalavimus; adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus reiškia, kad pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje; socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus reiškia, kad siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus reškia, kad stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą.

58. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudotis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

59. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus spręsti bendru sutarimu ir kita). Tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003).

60. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas, esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai, yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005).

61. Teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

Dėl ieškovės siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos (ne) pagrįstumo

62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentacijai, jog esant galiojančiai Susitarimu nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, jos nepripažinus negaliojančia, nauja naudojimosi tuo pačiu sklypu tvarka negali būti nustatoma, priešingu atveju būtų pažeisti teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principai, galiotų dvi viena kitai prieštaraujančios naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Šiuo atveju gali būti sprendžiamas tik nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo klausimas.

63. Nesutiktina su apeliantės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovų siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagrįstumo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas vertino ieškovų siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pagrįstumą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos kriterijų aspektu ir pagrįstai atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, nes ieškiniu prašomi taikyti naudojimosi tvarkos pakeitimai neatitinka aukščiau minėtų teisėtumo (pažeidžia CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimą), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų.

64. Nagrinėjamu atveju ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas neatitinka teisėtumo reikalavimo, nes pažeidžia CK 4.81 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią teisės normą, pagal kurią, jei susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Pagal ieškovės siūlomą 2024 m. rugsėjo 19 d. planą, trečiajam asmeniui A. M. ir ieškovei O. S. tenkančios sklypo „K“ ir „L“ dalys iš dalies patenka į šiuo metu galiojančios, Susitarimu patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos „B“ dalį, skirtą asmeniniam atsakovo naudojimui. Pažymėtina, kad atsakovė Lietuvos Respublika, 2023 m. kovo 22 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1010 pagrindu perleisdama ieškovei O. S. 178/1808 žemės sklypo dalį, negalėjo ieškovei perleisti daugiau teisių, negu pati turėjo pagal Susitarimo nuostatas, t. y. negalėjo perleisti ieškovei žemės sklypo dalį, nepatenkančią į „A“ dalies plotą. Be to, ieškovė O. S., sudarydama Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal Susitarimo 2.5-2.6 punktų nuostatas, turėjo būti supažindinta su Susitarimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ši tvarka jai yra privaloma (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Trečiojo asmens A. M. teisės naudotis atitinkama sklypo dalimi yra išvestinės iš atsakovės Lietuvos Respublikos teisių, nustatytų Susitarimu. Pažymėtina, kad ieškovai savo parašais matininko A. G. 2021 m. rugpjūčio 30 d. žemės sklypo plane sutiko, jog atsakovo A. G. ne gyvenamosios paskirties statiniams eksploatuoti reikalinga sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“. Taigi, ieškovų siūloma naudojimosi tvarka prieštarauja šiems jų sutikimams.

65. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad dabartinėje naudojimosi tvarkoje nėra atsižvelgiama į tai, kad atsakovui priskiriama Žemės sklypo dalis apima O. S. priklausančius medelius, įrengtus laiptelius, akmeninę sienelę bei skiriasi nuo faktiškai naudojamos ribos – tvoros vietos/garažų sienos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad minimi laipteliai ir akmeninė sienelė pastatyti teisėtai, gali būti laikomi nuosavybės ar valdymo teisių objektais ir priklauso ieškovei. Pagal galiojančią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri ieškovei O. S. yra privaloma, ieškovė neturi teisės naudotis atsakovui A. G. asmeniniam naudojimui skirta „B“ dalimi.

66. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas planas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nėra tinkamas. Šių išvadų nepaneigia ir apeliantės nurodomos aplinkybės apie faktiškai pasikeitusį žemės sklypo bendraturčių skaičių. Šalys turi pareigą byloje pateikti tinkamai parengtus projektus, kurie nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

Dėl atsakovo siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos (ne) pagrįstumo

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą žemės sklypo dalyje, pažymėtoje „A“, nustatyti siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pripažintina, kad atsakovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus: atsakovo siūlomoje naudojimosi tvarkoje tretiesiems asmenims A. M., N. V., ieškovui G. A. priskirtinų naudotis žemės sklypo dalių skaidymas po du atskirus ir skirtingose sklypo vietose esančius plotus nėra racionalus. Ieškovui G. A. ir trečiajam asmeniui N. V. numatytos dalys „K2“ ir „H2“ yra itin mažos (15 ir 19 m²).

68. Taigi atsakovo siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarka neracionali, nustato neefektyvų bei objektyviai sunkiai įgyvendinamą žemės sklypo naudojimą. Bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005).

69. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas minėtų reikalavimų neatitinka. Naudojimosi tvarka paprastai yra nustatoma siekiant palengvinti bendraturčiams galimybę naudotis jiems priklausančia bendrosios nuosavybės teisės objekto dalimi, tačiau ginčo atveju, nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovo pasiūlytą planą, bus pasiektas priešingas rezultatas, nes žemės sklypo dalių skaidymas po du atskirus bei skirtingose sklypo vietose, akivaizdžiai pablogins minėtų asmenų galimybę naudotis žemės sklypu.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

70. Bylą išnagrinėjęs teismas tiek ieškovių, tiek ir atsakovo pateiktus naudojimosi žemės sklypų naudojimosi tvarkos projektus laikė netinkamais, todėl netenkino nei ieškinio, nei priešieškinio reikalavimų.

71. Atsakovas nurodo, kad teismui atmetus priešieškinį, iš esmės nepasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nes bendraturčiai iki šiol nežino, kuria Žemės sklypo dalimi kuris bendraturtis gali naudotis atskirai nuo kitų bendraturčių ir kuria Žemės sklypo dalimi bus naudojamasi bendrai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei pateikiami keli naudojimosi tvarkos variantai (pavyzdžiui, byloje yra ieškinys ir priešieškinis), teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį.

72. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad teismas visiškai neišsprendė šalių ginčo, jo sprendimą perkeldamas apeliacinės instancijos teismui. Sprendimu nebuvo, pagal teismų praktikoje nustatytus kriterijus, įvertinta ieškovų siūloma naudojimosi tvarka, o pačios tvarkos pakeitimas paneigtas, konstatuojant, kad tai pažeistų anksčiau nustatytą naudojimosi tvarką.

73. Teisėjų kolegija minėtus apeliacinių skundų argumentus pripažįsta nepagrįstais. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus (CPK 13, 178-185 straipsniai). Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose, kaip nagrinėjamoji, yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką, be to, teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).

74. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šiuo aspektu pažymėtina, kad tuo atveju, jei teismas atsisako tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, tai neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

75. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių pateikti naudojimosi žemės sklypu planai yra netinkami, todėl pagrįstai atmetė šalių reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu pakeitimo/nustatymo, taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.

76. Apibendrinant, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šalių reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti arba pakeisti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo. Tai, kad apeliantai siekia įvertinti kitaip, sau palankiai į bylą pateiktus įrodymus, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar proceso teisės normas.

Dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

77. Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 10 442,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

78. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors byloje tiek ieškinys, tiek priešieškinis yra atmetami, tačiau dalis bylos yra nutraukiama, t. y. šioje dalyje nepriimamas sprendimas dėl ginčo esmės. Nenustatyta, kad ieškovai būtų pakeitę ieškinio dalyką dėl to, kad priešinga šalis patenkino dalį reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsisakyta reikalavimų dalis laikytina sprendimu, priimtu priešingos šalies naudai. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovų procesinis elgesys nebuvo visiškai tinkamas, šios aplinkybės taip pat sudarė pagrindą nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsakovo A. G. naudai (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovai byloje ne vieną kartą tikslino ieškinį (2024 m. vasario 12 d. šalino ieškinio trūkumą, nurodydami aiškų ieškinio dalyką, 2024 m. gegužės 5 d. papildė ieškinio dalyką nauju reikalavimu dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, 2024 m. rugsėjo 17 d. pakeitė du alternatyviuosius ieškinio reikalavimus). Dėl minėtų ieškovų procesinių veiksmų, atsakovas patyrė papildomų atstovavimo išlaidų.

79. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo priešieškinis atmetamas, sprendė, kad atsakovo prašymas priteisti jam visas šio patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas. Tačiau, konstatavus pagrindą nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas vertino, kad 2 100 Eur, t. y. apie penktadalis atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovų atsakovui, būtų teisinga satisfakcija.

80. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad jam priteistinos tik 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidos. Nors teismas konstatavo pagrindą nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau tik 2 100 Eur, t. y. apie penktadalio atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas jam iš ieškovų nėra teisinga satisfakcija. Atsakovas teismui nurodė, kad iš viso patyrė 10 333,43 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų ir 109 Eur žyminį mokestį, iš viso 10 442,43 Eur (2024 m. vasario 6 d. ir 2024 m. gruodžio 10 d. atsakovo prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, DOK-16013, DOK-146848). Su priešieškiniu susiję tik 3 440,40 Eur (2 032,80 Eur + 500 Eur + 798,60 Eur + 109 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos. Atmetus priešieškinį, teismas nebent galėjo spręsti dėl 3 440,40 Eur nepriteisimo, o visos kitos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 7 002,03 Eur yra susiję su ieškovų ieškiniu, todėl turėjo būti priteistos visoje apimtyje (10 442,43 Eur – 3 440,40 Eur). Be to, būtent ieškovai ir tretieji asmenys vilkino bylos nagrinėjimą, todėl atsakovo patirtos išlaidos didžiąja dalimi, t. y. net 2/3 patirtų išlaidų yra susiję būtent su pagalba ginantis nuo pareikšto 2023 m. liepos 17 d. ieškinio (CBP-11419) ir trijų patikslintų ieškinių (2024 m. vasario 12 d. pranešimas dėl trūkumų šalinimo, DOK-18677; 2024 m. kovo 12 d. atsakovo atsiliepimas, DOK-31803; 2024 m. gegės 6 d. patikslintas ieškinys, DOK-55259; 2024 m. gegužės 28 d. atsakovo atsiliepimas, DOK-65488; 2024 m. rugsėjo 20 d. patikslintas ieškinys, DOK-110140; 2024 m. spalio 15 d. atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį, DOK-120800, taip pat kiti atsakovo procesiniai dokumentai, reaguojant į kitus ieškovų procesinius prašymus). Taigi, net jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad atsakovo priešieškinis atmestas pagrįstai, prašo persvarstyti atsakovui priteistų išlaidų sumą, t. y. atsakovui priteistą 1/5 patirtų išlaidų dalį padidinti bent iki 2/3 jo patirtų išlaidų dalies.

81. Pažymėtina, kad bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles nustato CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

82. Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

83. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtį – teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

84. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, 45 punktas).

85. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, atmetus priešieškinį, tačiau pripažinus pagrindą nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, priteisė atsakovui 2 100 Eur, t. y. apie penktadalį atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka ginčo situaciją, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 7 dalis), todėl nėra pagrindo pakeisti atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

86. Nagrinėjau atveju, atmetus atsakovo priešieškinį, pirmosios instancijos teismas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. V. iš atsakovo A. G. priteisė jos patirtų 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

87. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. V., atmetus priešieškinį, iš atsakovo priteista 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo vertinimu, N. V. nepatyrė išlaidų už atsiliepimo parengimą į atsakovo priešieškinį.

88. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais. Kaip matyti iš bylos duomenų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. V. nėra pateikusi atsiliepimo į priešieškinį, o pateikti duomenys taip pat nepatvirtina, kad juose užfiksuotos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šia nagrinėjama byla.

89. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo N. V. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tikslintina, pašalinant teismo priteistą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. V. iš atsakovo A. G. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl procesinės bylos baigties

90. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą, naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymą, bei priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

91. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (H. v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Pasisakius dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti motyvai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

92. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

93. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų žemesnės instancijos teisme atlyginimo priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialusis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021 61 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 68 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistu, tik patikslinama jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

94. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės O. S. ir atsakovo A. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-422-959/2024, palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 700 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.