Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1.; 1.2.4.1.1.; 1.2.4.4.1.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2024 m. spalio 10 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaruota gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav., vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju, teistas:

1) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-06 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 451,81 Eur (1560 Lt) bauda. 2014-04-11 bauda sumokėta;

2) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 4 dalį – 35 MGL (1318,10 Eur) bauda. 2017-11-24 bauda sumokėta, teistumas išnykęs,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. ir M. S. sunkiai sužalojo žmogų, nesunkiai sužalojo žmogų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį:

D. G. ir M. S., veikdami bendrininkų grupe, 2023-05-13 apie 05.33 val., kokteilių bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, M. S. vieną kartą kumščiu sudavė T. Ž. į kairį petį, ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį bei vieną kartą į krūtinę. R. K., bandant nuo T. Ž. atitraukti M. S., šis, išsilaisvinęs iš R. K., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kumščiu sudavė T. Ž. į galvos sritį, susigrūmė su T. Ž. ir R. K.. Tuo metu iš už nugaros pusės priėjęs D. G. dešinės rankos kumščiu sudavė T. Ž. į galvos sritį, o M. S. T. Ž. sudavė dar 2 kartus dešinės rankos ir vieną kartą kairės rankos kumščiais į galvos sritį. D. G., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sudavė dešinės rankos kumščiu R. K. į galvos sritį, ko pasėkoje R. K., praradęs pusiausvyrą, atsirėmė į sieną, jiems grumiantis pargriuvo ant grindų, R. K. bandant atsistoti, vieną kartą spyrė į galvos sritį ir vieną kartą į viršutinę kūno dalį. Tuo pačiu metu M. S. dar tris kartus kumščiu sudavė T. Ž., ko pasėkoje pastarasis pargriuvo ant grindų. Tokiu būdu, D. G. ir M. S., veikdami bendrininkų grupe, T. Ž. padarė pakauškaulio dešinės pusės skliauto ir pamato linijinį lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinio galvos smegenėlių pusrutulio srityje, nesuspaudžiantį galvos smegenis, galvos smegenų sumušimą abiejose kaktinėse skiltyse ir sunkai jį sužalojo, R. K. padarė kairės čiurnos sumušimą su poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių sutinimu išoriniame krašte, kairės čiurnos šoninės kulkšnies lūžį su poslinkiu ir sindesmoze ir nesunkiai jį sužalojo bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Apklaustas kaltinamuoju M. S. kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad R. K. nesudavė smūgio, o dėl T. Ž. sužalojimo kaltę pripažįsta. Parodė, jog iki įvykio T. Ž. nepažinojo. Taip pat parodė, kad su N. R. susirašė ir susitarė susitikti mieste, o susitikę nutarė nueiti į ,,(duomenys neskelbtini)“ barą . N. buvo išėjęs į lauką ir grįžęs pasakė, kad kažkoks išgėręs asmuo kabinėjasi. Vėliau N. pakvietė jį kartu eiti parūkyti į lauką ir jis matė, kad N. nejaukiai jaučiasi. Grįžę sutiko apsauginį, kuris parodė į T., pasakė, kad čia su juo N. pykosi. Šis jam timptelėjo, o po kelių sekundžių pamatė, kad jau smūgis pareina. Vaizdo įraše matomu kūno judesiu į šonus jis siūlė nukentėjusiajam su mergaitėm eiti pašokti. Ką darė N. R., nematė. Iš T. mimikos matėsi, kad yra neblaivus, iškart agresyviai pradėjo žodžiais svaidytis. T. Ž. iškart jam trenkė į priekinę kūno dalį. Tada jis trenkė atgal, galbūt į petį ar į veidą pataikė, galimai du smūgius sudavė. Taip pasielgė dėl adrenalino, tai buvo gynybinė reakcija. Taip ir būtų pasibaigę, bet pajuto, kad iš galo ėmė kažkas jį smaugt ir daužyti, tad toliau tęsė savo veiksmus, suduodamas smūgius. Pagalvojo, kad ne vienas žmogus jį daužo, bet kas – nematė. Tik iš bylos medžiagos pamatė, kad jam smūgius sudavė R. K.. Pirmiausia patyrė smaugimą, po to- pasikartojančius smūgius į pakaušį. Kada prisijungė D. G., nežino, jis matė tik T.. D. G. iš matymo pažinojo, bet asmeniškai nebuvo bendravęs, su juo pradėjo bendrauti po tyrimo. T. puolė ant jo, o jis ant jo. Tuomet pamatė, kad T. sukniubo, jo niekas nebepuola ir jis iškart pasišalino. Grįžus pasipylė žinutės ir skambučiai iš T.. Šis rašė, kad jį pasigaus ir susidoros. Iš žinučių konteksto suprato, kad su juo ketina susidoroti. Kai T. draugas socialiniame tinkle pasivadinęs „M.“ parašė, kad yra tokie sužalojimai, jam keistai atrodė, nes buvo praėjusios 4- 5 dienos. T. savo draugams aiškino, kad jį užpuolė daug žmonių, todėl jie ir puolė ant jo, bet jis tam draugui paaiškino, kaip viskas buvo, ir tas draugas pasakė, kad viskas gerai, kad jį palieka ramybėje. Dar po kiek laiko parašė: ,,Kaip?“ ir jam atsakė, kad viskas tvarkoje. Jis norėjo su T. susitikti ir išsiaiškinti viską. Norėjo draugiškai susitarti. Pripažįsta, kad sudavė smūgius, bet tai nebuvo planuoti smūgiai. Smūgiai buvo į veidą, priekinę dalį, 2- 3 smūgiai, kurie nebuvo stiprūs. Nė vieno smūgio nesudavė į pakaušį. Kai T. Ž. sukniubo, jis nematė, kad šis kur trenktųsi ir po jo smūgio atsirastų sužalojimas. Nematė sužalojimų, kraujo, bet ir nebuvo prie jo pasilenkęs. Jis nenorėjo konflikto, supranta, kad galėjo nueiti ir gailisi, kad taip nepasielgė. Parodė, kad jis sportuoja, yra lankęs imtynes mokyklos laikais, domisi graikų - romėnų imtynėmis. Civilinius ieškinius iš dalies pripažįsta. Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinio sutinka, o dėl T. Ž. – ne, nes nors smūgius atliko, tačiau tai buvo gynybinė reakcija. Nesutinka, kad jo smūgiai galėjo sukelti tokias sveikatos pasekmes, todėl reikalaujama suma per didelė.

Apklaustas įtariamuoju M. S. kaltu taip pat prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2023-05-13, apie 05.33 val., buvo kokteilių bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. D. G. nepažįsta, su juo susipažino kokteilių bare. 2023-05-13 apie 01 ar 02 val., su N. R. atėjo į barą. Jis ir per visą vakarą išgėrė tik vieną bokalą alaus, todėl girtas nesijautė. Kažkokiu momentu N. R. išėjo į lauką ir parėjęs pasakė, kad prie jo kabinėjasi asmuo, kuris demonstravo sportinius sugebėjimus, t. y. kilnojo koją prieš veidą, bet nesmūgiavo. N. R. paprašė eiti su tuo asmeniu pasikalbėti. Abu išėjo į lauką, tačiau lauke nieko nebuvo ir grįžo atgal į barą. Bare N. R. pamatė vaikiną, kuris kabinėjosi prie jo ir jam parodė. Jis (M. S.) priėjęs prie parodyto vaikino (T. Ž.) paklausė, ko šis kabinėjasi prie draugo. T. Ž. rankomis jį stūmė ir šaukė, „ateik čia“. Jis išsigando, suvokė, jog su juo kalbėtis nepavyks, todėl T. Ž. sudavė smūgius. T. Ž. taip pat jam sudavė smūgius į veido ir kaklo sritį. Abu susigrūmė. Juto, kad jam iš už nugaros kažkas sudavė smūgį į pakaušio sritį ir gavo smūgį žemiau mentės. Pajutęs smūgius iš nugaros dar labiau supanikavo ir smūgiavo nebežiūrėdamas kam ir kur smūgiuoja. Apie tai, kad konflikto metu būtų sužalotas dar vienas asmuo, nepastebėjo. Kada į konfliktą įsijungė D. G., nepastebėjo. Kaip pasibaigė konfliktas, neprisimena, nes buvo panikoje. Nesuprato kas vyksta. Į medikus dėl patirtų smūgių nesikreipė, gydėsi namie. Įrodymų dėl patirtų sužalojimų, neturi. Pripažįsta, kad T. Ž. sudavė smūgius. Neatsimena, jog už nugaros buvusiam asmeniui būtų sudavęs smūgius. Sumušti kitą žmogų su D. G. nesitarė. Pripažįsta, kad rašė žinutę T. Ž., nes norėjo rasti kompromisą dėl įvykusio konflikto. T. Ž. anksčiau nepažinojo. Per internetą susižinojo kas yra nukentėjęs ir jam rašė (2 t., b. l. 75-77, 79-82).

Kaltinamasis D. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinimu nesutinka, nes visus veiksmus atliko gindamas M. S.. Jis neatrodė konfliktinis, tad nemanė, jog jis pradėjo konfliktą. Su juo nėra draugas, bet žino iš matymo. Įvykio metu kartu su juo atėjęs nebuvo, nebendravo. Kaip viskas prasidėjo, nematė. Kai atėjo į barą, išgėrė keletą kokteilių, neblaivus nesijautė. Sėdėjo klubo gale ir atsisukęs pamatė, kad du asmenys – mažesnis ir stambesnis – muša M.. Jis impulsyviai čiupo tą stambesnį ir nustūmė jį link durų, tada puolė prie mažesnio vaikino – T. Ž., kuris buvo užrėmęs M. prie baro, kad jį atitraukti nuo M. ir sudavė smūgį į galvos sritį ir antrą smūgį į krutinę, bei atitraukė jį, o pats atsitraukė į kampą. Tuomet pamatė, kad R. K. vėl puola M., todėl jis vėl norėjo šį atplėšti, sudavė smūgį ir vėl atsitraukė. Tačiau jie vėl stumdėsi, grūmėsi, kažkaip virto, nes ten buvo slidu ir krito ant grindų. Po to jam atrodė, kad R. ant jo nori pulti, todėl jam neliko nieko kito, kaip vėl šį atstumti, todėl sudavė porą smūgių koja R., bet į kaktą nespyrė. R. išsigando, nes šis stambus, aukštas. R. nuo spyrio atsitraukė. Kai atstūmė, nebetrenkė. T. Ž. visą laiką su M. grūmėsi. Po visko pamatė, kad gali praeiti, todėl ir išėjo. Jo tikslas buvo išgelbėti M. S., jei būtų norėjęs sužaloti, būtų daugiau smūgių sudavęs, o sudavė tik pavienius smūgius. Viskas įvyko impulsyviai, norėjo draugą apginti. Mano, kad R. koją galėjo susilaužyti, kai virto, nes į koją jam nespyrė. Jei R. K. būtų norėjęs gelbėti, būtų paėmęs ir patraukęs, tačiau jis visame konflikte dalyvavo, o negelbėjo. Nei ant vieno asmens sužalojimų nematė. Nesutinka su civiliniais ieškiniais.

Apklaustas įtariamuoju D. G. kaltu taip pat neprisipažino ir parodė, kad 2023-05-13, po vidurnakčio, vienas užėjo į kokteilių barą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje. M. S. pažinojo iš matymo, bet draugai nebuvo. Tą vakarą M. S. buvo prie baro stalo, jis buvo kitame baro gale. Konflikto pradžios nematęs. Pamatė, jog prie baro stalo du asmenys mušė M. S.. Jo niekas pagalbos neprašė, bet jis sureagavo, nes norėjo apginti M. S.. Priėjęs arčiau baro pabandė suduoti smūgį stambesniam iš dviejų vaikinų, bet nepataikė. Tuomet čiupo stambesnį vaikiną už drabužių ir jį atitraukė, kad šis nesmūgiuotų M. S.. Stambesnį vaikiną atitraukė, nes jis buvo arčiausiai jo. Kadangi kitas vaikinas toliau puolė mušti M. S., jam sudavė smūgį kumščiu į veido sritį ir už drabužių nutempė į dešinį kampą. Tada atsitraukęs prie baro kampo žiūrėjo kas vyksta. Matė, jog tas stambus vaikinas vėl puolė link M. S., pastarajam spyrė vieną kartą ir nustūmė M. S. link kito smulkesniojo vaikino, visi trys grūmėsi. Pamatęs, jog dviese muša M. S., priėjęs sudavė stambesniam vaikinui kumščiu į galvos sritį. Ar sudavė jam į veidą, ar pakaušį, neatsimena, po smūgio minėtą vaikiną pastūmė link sienos į kampą, pats pasitraukė prie baro. Stambesnis vaikinas jam nesmūgiavo ir nuo jo smūgio negriuvo. Kai tik jis atsitraukė, stambesnis vaikinas vėl puolė mušti M. S., t. y. pastarajam sudavė smūgius ir susigrūmę apvirto. Stambesnis vaikinas keldamasis nuo grindų užstojo jam kelią, jis (D. G.) pamatęs, kad jam smūgiuos, spyrė vaikinui vieną kartą į kūno priekinę dalį, galimai pataikė į krūtinės sritį. Vaikinas nuo spyrio nenugriuvo, jis toliau bandė link jo pulti, jis (D. G.) manydamas, kad jį puls mušti, dar kartą jam spyrė. Po antro spyrio stambesnis vaikinas pasitraukė į šoną, atlaisvino jam praėjimą ir jis išėjo iš konflikto zonos. Tuo momentu, kai spyrė stambesniam vaikinui, nematė kas vyksta tarp M. S. ir kito vaikino. Išėjęs į lauką bendravo su asmenimis, su kuriais bendravo dar prieš konfliktą, po to išsiskirstė. M. S. daugiau nebematė ir nežino kaip baigėsi konfliktas. Jis gynė pažįstamą M. S. ir pats gynėsi nuo stambesnio vaikino, kuris jį ketino pulti (2 t., b. l. 131-133,138-141).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. Ž. parodė, kad įvykio metu kaltinamųjų nepažinojo. Penktadienį, 13 d., galėjo būti gegužės mėnesį, naktį, apie 3, 4 val. buvo bare ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. Būsena buvo normali, buvo lengvai išgėręs. Kieme rūkė, kartu stovėjo D. P., A., dar N., kuris priekabiavo prie jo, todėl jis paprašė apsauginio D. P., kad patrauktų N. R.. Po ko šis nuėjo į vidų ir tuo baigėsi. Po to, jie su R. K. taip pat grįžo į barą ,,(duomenys neskelbtini)“, nuėjo užsisakyti gėrimų. Prie jų priėjo N. su M. S. ir viskas prasidėjo. Suprato, kad dėl to pirmo įvykio N. pasikvietė M. S.. Jie priėjo prie jo, prasidėjo muštynės ir toliau nebepamena kas vyko, viskas išsijungė. Atsibudo, kai policija jį išvedė. Jam buvo suduota į galvą. Kas sudavė ir kiek smūgių, matė pagal kamerų įrašus. Pajuto daug smūgių, prarado sąmonę, gavo daug smūgių, bet kiek tiksliai ir kas sudavė nematė, bet mano, kad M. S., nes jis pirmas priėjo su N.. Jis tuo metu buvo prie baro. M. S. gal norėjo pasikalbėti, bet pokalbio nebuvo, nes šis uždėjo ant jo ranką ir po to viskas prasidėjo. M. S. jam stovėjo iš nugaros. Muštynėse dalyvavo du asmenys – M. S. ir G. N., prasidėjus muštynėms, dingo. Prieš įvykį nei su vienu iš kaltinamųjų nebendravo. Buvo suduota daugiausiai smūgių į galvą, pakaušio sritį ir į ranką. Manė, jog jam buvo trenkta bokalu į galvą, bet kas trenkė, nematė. Atsibudo, kai išvedė policija. Jį pakėlė nuo žemės ir išvedė į kiemą. Tuo metu, kai jį policija išvedė iš baro, ten buvo likę barmenė, apsauginis ir policija. R. po įvykio išvažiavo į ligoninę, o jis paprašė, kad jį namo parvežtų, nes buvo strese, piktas. Jį į ligoninę pirmadienį nuvežė draugas nuvežė nes pats nebegalėjo išlipti iš lovos. Apsauginis A. jam po įvykio parašė: ,,kaip tu, ar sveikas?“, todėl jis paklausė, ar šis žino, kas ten tokie buvo, nes norėjo išsiaiškinti. Šis atsiuntė vardą ir pavardę – pasakė, kad buvo N. ir M. S.. Rašė jiems abiem per Messenger, kad atkeršys. Gali būti, kad ir skambino. Realiai susitikę nebuvo. „M.“ yra jo draugas, M. G.. Jis nuolat gyvena Norvegijoje. Gegužės 13 d., 14 d., buvo namuose. Su M. S. teko bendrauti po įvykio, nes šis norėjo susitarti, kad nepradėtų ikiteisminio tyrimo, bet nieko nesusitarė, nes jau po ligoninės jis iškart buvo nuvežtas į policiją. Su R. K. buvo susitikę po įvykio, nes šis irgi buvo sužalotas, lankė jį ligoninėje. Jie pasikalbėjo apie įvykį, mano, kad R. K. daugiau galėjo matyti. N. tik buvo matęs, o kitų kaltinamųjų nematė. P. iš matymo pažįstamas. Nebuvo susitikęs su kaltinamuoju, tik susirašinėjo. M. pripažino kaltę, be to, norėjo susitarti.

Civilinį ieškinį reiškia dėl 32000 Eur neturtinė ir virš 3000 Eur turtinės žalos priteisimo. Nuo penktadienio buvo priimtas dirbti į ,, (duomenys neskelbtini)“ mechaniku, todėl ėjo su draugu švęsti. Nuo pirmadienio, 15 dienos turėjo pradėti oficialiai dirbti. Šiuo metu jį kamuoja galvos skausmai, metus laiko negalėjo dirbti, turėjo nedarbingumą, nuolat turi gerti vaistus, į Kauną važiuojant, kai vežė draugę gimdyti, prasidėjo epilepsijos priepuolis, po tos traumos bet kada gali prasidėti tie traukuliai. Nuolat turi lankytis pas gydytojus. Jaučia baimę, naktį niekur neina, skauda galvą, su vaiku vienas pabūti negali. Bijo mašiną vairuoti, niekur toli važiuoti negali. Į darbą eina, tačiau tenka prašytis, kad anksčiau išleistų, kai prasideda galvos skausmai. Reikia gydytis, bet nėra pinigų tam. Siuntimus turi, bet eilėje pas gydytojus po 2, 3 mėnesių reikia laukti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo T. Ž. parodė, kad 2023-05-13, apie 02.00 val., su draugu R. (R. K.), būdami neblaivūs užėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur abu gėrė alkoholį. Konflikto pradžios neatsimenantis. Pirmą smūgį gavo stovėdamas ties baro stalo galu, smūgiuota buvo iš už nugaros su kažkokiu daiktu. Po patirto pirmo smūgio nugriuvo, kas vyko toliau neatsimena. Apsaugos darbuotojas D. P. jam sakė, jog jam nuo smūgio nugriuvus ir atsistojus vėl gavo smūgį ir nugriuvo, tada vėl stojosi ir vėl gavo smogį. Iš pasakojimo žino, jog jam į galvą smūgiavo tris kartus. Pats to neatsimenantis. Atsipeikėjęs matė, jog ant dešinio žasto yra apie 10 cm dydžio kraujosruva, kurią jo manymu patyrė ranka dengdamasis galvą nuo smūgių. Atsimena kaip atvykusi policija jį išvedė iš baro. Atbėgusi jo draugė P. D., kurios įvykio metu bare nebuvo, sakė, jog jis kategoriškai atsisakęs medikų pagalbos, todėl išvyko namo. Draugas R. K. taip pat buvo sužalotas, nes laikė vieną iš smurtautojų. Draugui buvo stipriai sužalota koja, jį (R. K.) išvežė į ligoninę. Tą dieną į medikus nesikreipė, nes nesusivokė situacijoje. 2023-05-15 kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuota - epidurinė hemoragija, kaukolės pamato lūžis, židininė smegenų kontuzija. Po sužalojimo, jam per „Messenger“ parašė A., kad galintis sužinoti asmenų, kurie jį sumušė duomenis. Po šešių valandų gavo pranešimą, jog jį sužalojo M. S. ir N. R.. 2023-05-19 jam parašė žinutę M. S., jog nori pasikalbėti. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo reiškiantis 32000 Eur sumai. Prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu. Su juo bandė susisiekti M. S., klausinėjo ar gali susitarti, bet po to pats ėmė sakyti, kad turintis pagalvoti (1 t., b. l. 1-11, 48-51, 69-71).

Nukentėjusysis R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad gegužės 12 d. vakare, nuėjo į barą, išgėrė porą kokteilių. Atėjo dviese su T. Ž.. Jis sėdėjo prie baro kampo, pasisukęs į dešinį šoną. Pamatė, kad M. S. stovi ir prasideda konfliktas. Nematė, kad Ž. būtų sudavęs smūgį M. S.. Jis pradėjo traukti M. S. iš galo nuo T. Ž., nes M. S. jau pradėjo smūgiuoti į galvos sritį. Matė suduodant 2 kartus. Jiedu stovėjo vienas priešais kitą. Jis iš nugaros priėjo ir tempė S. Jiedu atsitrenkė į barą, bet M. S., išsivadavęs, vėl puolė ant T. Ž., gulinčio kampe. T. Ž. į sieną buvo atsitrenkęs su pakaušiu ir greičiausiai neteko sąmonės. Tuo metu jam smūgiavo D. G.. Tiksliai matė, kad T. Ž. vieną smūgį sudavė M. S. , D. G. smūgiavo jam. Jis pats niekam nesmūgiavo, tik bandė M. S. nuo T. Ž. atitraukti. D. G. jam vieną kartą iš rankos, kitą kartą iš kojos trenkė, jam lūžo koja, nes paslydo. Sakė D. G., kad koja lūžo, bet šis nereagavo. Galimai jam 4 smūgius sudavė, 2 į galvą, du į kūną. Jis buvo nukritęs, bandė stotis ir tuo metu jam smūgiavo. Gavo iš kairės pusės smūgį nuo D. G.. Jam D. G. sudavė, nes norėjo išvaduoti M.. Jam koja lūžo po pirmo smūgio, galimai kritimo metu. Pajuto smūgį, skausmo nepajuto, tik pamatė, kad kojos padas į jį žiūri. Tuo metu nebuvo labai girtas, galėjo orientuotis aplinkoje. Parodė, kad įvykis buvo tik tarp jų keturių, tai truko neilgai, bet aplink buvo merginų, kitų žmonių, kurie reagavo, išsigando, bare buvo painiava, didelis triukšmas. Po įvykio jį išvedė dvi merginos, jis išvyko į ligoninę, o T. Ž. liko tenai. Viskas greitai vyko, buvo susikoncentravęs į tai, kad draugo neužmuštų. Civilinį ieškinį pateikė 10 000 Eur, nes per tą laiką negalėjo dirbti, mama R. P. neįgali, turi 10 procentų darbingumą, tėvai išsiskyrę, todėl jai pačiai sunku, nieko pati negali pasidaryti, o jis tuo metu žymiai mažiau galėjo jai padėti jai. Jo miegas suprastėjo, geria raminamuosius, vaistus nuo skausmo. 4 mėnesius koja buvo gipse, viena operacija daryta gegužės 13 d., o kitą reikia susiplanuoti, kiek žino, dar dvi operacijos turi būti, todėl gydymas nėra baigtas. Šiuo metu pas traumatologą turi siuntimą, nes prasidėjo infekcija, vaikščioti sunkiau, koja dvigubai didesnė, mėlynai juoda. Koja nėra atsistačius ir niekada neatsistatys, gaus neįgalumą. Įvykio metu ieškojosi darbo, nes prieš mėnesį iki įvykio buvo nutraukęs individualią veiklą, bet negalėjo priimti pasiūlymų. Yra raišas, stovėti ilgai negali, yra virėjas, jo darbas virtuvėje, turi ilgai stovėti, dėl ko negali susirasti darbo. Iki šios dienos būna, kad pavargsta ir nešioja ramentus, jo svoris didelis, tai rekomenduoja vaikščioti su ramentais. M. S. buvo susisiekęs per ,,mesengerį“, norėjo atlyginti žalą, buvo atvažiavęs su draugu. D. G. net nebandė susisiekti, neatsiprašė. Prašo žalą priteisti iš abiejų kaltinamųjų, nes konfliktas kilo dėl M. S. veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2023-05-12 po darbų su draugu T. Ž. išgėrę alkoholio nuėjo į kazino „Tornado“, Klaipėdoje. Po vidurnakčio, abu eidami, ties baru „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pamatė pažįstamą apsaugos darbuotoją D. ir pažįstamą A. Parūkę visi užėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Apie 01-02 val. nakties, nusipirko po kokteilį ir didelę laiko dalį buvo lauke, gėrė kokteilį, po to viduje su visais draugiškai bendravo, nesipyko. Jis prisėdo prie baro stalo, T. Ž. buvo šalia jo ir laukė gėrimų, tik staiga atsisukęs pamatė, jog vyksta muštynės. Jis nežino dėl ko kilo muštynės. Jis staigiai stojosi ir apkabino alkūne per kaklą vieną iš T. Ž. mušusių vaikinų, kuris vilkėjo baltą drabužį ir buvo su tamsiais akiniais. Traukdamas nuo T. Ž. vaikiną atsitrenkęs į barą. Neatsimenantis ar vaikinas išsilaisvino, ar pats jį paleido, pastarasis vėl puolė prie T. Ž., pastarąjį vėl atitraukęs nuo T. Ž. atsitrenkė į barą. Prie T. Ž. stovėjo dar vienas vaikinas, ar šis smūgiavo T. Ž., nematęs, minėtas vaikinas smogė jam, bandančiam atitraukti T. Ž. užpuolusį vaikiną, aršiai puolusį daužyti T. Ž.. Vaikinas jam sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą, žandikaulį, nuo kurių, du kartus kritęs ant grindų. Matė, jog draugas guli be sąmonės. Atsistojęs pamatė, jog jo koja yra persisukusi ir negali paeiti, skaudėjo šonai. T. Ž. atsipeikėjus pasakė, kad vykstantis į ligoninę, nes sulaužė koją. Kažkokios merginos jį palydėjo iki taksi automobilio, kuris stovėjo prie baro ir jis nuvyko į ligoninę. Universitetinėje ligoninėje buvo operuota koja. Tą vakarą, T. Ž. su savimi turėjo apie 400-500 Eur, nes jie išlošė kazino. Bare „(duomenys neskelbtini)“ T. Ž. pinigus buvo išsitraukęs, nes vaišino merginas pirkdamas joms gėrimus. Dėl ko galėjo kilti konfliktas tarp T. Ž. ir dviejų vaikinų, nežinantis. Vaikinų, kurie juos sumušė, neieškojęs, su juo niekas nebandė susisiekti. Jis norėdamas apsaugoti draugą T. Ž., kad jo nemuštų, pats patyrė didelį sužalojimą. Tą vakarą nebuvęs labai girtas, ligoninėje jam nustatė tik 0,15 promiles girtumo. Po operacijos koja yra gipse. Liepos viduryje numatyta dar viena operacija, po kurios koja vėl bus gipse. Nedarbingas bus apie metus laiko. Jo mama yra neįgali ((duomenys neskelbtini)), jis šeimoje buvo vienintelis nešantis pajamas į namus. 2023-10-20 yra užrašytas konsultacijai dėl planuojamos operacijos, nes yra pasislinkusi čiurna, kurią būtina atstatyti į vietą. Po operacijos vėl bus nedarbingas. Dėl tokio patirto sužalojimo negalintis gauti normalių pajamų pragyvenimui, šlubuojantis, nes skausminga vaikščioti. Dėl materialinės žalos atlyginimo civilinio ieškinio nereiškiantis. Civilinį ieškinį dėl moralinės žalos atlyginimo reiškiantis 15000 Eur sumai, šiai sumai prašo pripažinti civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 79-82, 93-96).

Ekspertas Gintautas Paulikas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad byloje esantis specialisto paaiškinimo protokolas (1 t., b. l. 190-191) yra jo atsakymai į tyrėjos užduotus klausimus, užrašyti tyrėjos tiek ranka. Kompiuteriu rašytas tektas taip pat tyrėjos. Vaizdo medžiaga nėra jo tyrimo objektas, nes yra ne vaizdinių ekspertai. Patvirtino, kad paties T. Ž. neapžiūrėjo, tyrimas atliktas pagal medicininius dokumentus, kurie ir yra tyrimo objektas. Nurodytoje vietoje yra lūžis, kuris be tiesioginės traumos neatsiranda, įvykių aplinkybių nustatymas neįeina į jo kompetenciją, gali nugriūti ar suduoti į dešinę pakaušio sritį. Šis lūžis atsirado tada, kai buvo užfiksuotas kreipimasis į gydymo įstaigą, ir buvo nustatyti sužalojimai. Šiuo atveju, nėra objektyvaus pagrindo keisti įvykio datos. Teismo ekspertizė tikimybinių dalykų nenagrinėja, šiuo atveju, rėmėsi faktais. Lūžis buvo dėl tiesioginio tos vietos pažeidimo, Šiuo atveju išoriškai nėra aprašyta ar buvo žaizda, tuos dalykus nustatė atlikus kompiuterinę tomografiją. Tuose dokumentuose kitų įrašų nėra, jokie išoriniai sužalojimai nėra aprašyti medicininiuose dokumentuose. Kaip nukentėjusysis galėjo elgtis nežino, jis buvo orientuotas, pasirašė, stacionaraus gydymo atsisakė. Bet koks fizinis kontaktas į žmogaus audinius sukelia žmogui skausmą, jam esant sąmoningam. Skausmo intensyvumas individualus, judesių koordinacija siejasi su smegenėlėmis, pas nukentėjusįjį daugiau sužeista kaktinė sritis, taip padarydamas galvos smegenų sutrikimus, tai ta dalis, kuri atsakinga už mąstymą. O kaip jis pakito, gali atsakyti tik psichologai. Dėl neurologinių dalykų reikia klausti neurologų, jis tokios praktikos neturi. Kiek dienų prieš apžiūrą galėjo būti lūžis, galėjo atsakyti gydytojai radiologai, todėl jie ir turi nurodyti, ar šviežias lūžis, ar kraštai aštrūs, ar nugludę, šiuo atveju nėra parašyta ar šviežias lūžis, rašo, kad yra lūžis ir tiek. Todėl fiksuoja tą laiką, kada kreipėsi į ligoninę. Kad padaryti tokius sužalojimus, reikia pakankamos jėgos, bet jos išmatuoti neturi prietaisų, tačiau smūgis turėjo būti į dešinę pusę, kur yra lūžis. Negali atmesti galimybės, kad į vieną sritį buvo keli kontaktai. Tyrėjas nustato visą tyrimo eigą, jie patys neturi teisės rinktis tyrimo objekto. Informacijos pakankamumas yra tyrėjo kompetencija. Šiuo atveju, pakako pateiktos medžiagos.

Ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos ekspertas Gintautas Paulikas paaiškino, kad išvados: R. K. Nr. G 577/2023(03) ir T. Ž. Nr. G 544/2023(03), buvo darytos atlikus pagal pateiktų medicininių dokumentų duomenis, kuriuose R. K. buvo nurodyti tik kairės čiurnos sužalojimas, o T. Ž. tik galvos - pakaušio dešinės pusės sužalojimas (1 t., b. l. 190-191).

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. P. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta M. S., kito kaltinamojo nepažįsta. Iš nukentėjusiųjų pažįsta T. Ž.. N., M. ir T. pažinojo kaip klientus. Parodė, kad jis dirba bare „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Įvykis prasidėjo nakties viduryje, kai N. R. „prisikabino“ prie T. Ž.. N. R. pasakė įžeidžiantį žodį, grasinimą, siūlė muštis ir t.t. T. prieš tai buvo gėręs bare, apsižodžiavo su N., vienas pasakė kažką įžeidžiančio, kitas taip pat atsakė. Tada jis juos išskyrė ir pasakė eiti vienas nuo kito. Viduje pasiliko N., o lauke -T.. Po kažkurio laiko, kai jis sėdėjo ant savo kėdės, prie jo priėjo M. S. su N. ir paklausė, kur yra T., pasakė, kad nori su juo pabendrauti. Jis parodė kur yra T.. Negalvojo, kad įvyks muštynės, nes jie priėję draugiškai paklausė. Po to jie priėjo prie T. Ž., apsižodžiavo, T. atsitraukė ir prasidėjo muštynės. Dėl ko įvyko apsižodžiavimas, jis negirdėjo, nes grojo muzika, tačiau matė iš piktų veidų ir atšokimo vienas nuo kito. Kas pirmas smūgį sudavė, negali pasakyti. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 133-135), parodė, kad negali patikslinti, kas sudavė pirmąjį smūgį. T. atsitraukė, negali pasakyti ar T. veiksmai buvo nukreipti prieš kaltinamuosius, tačiau tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji naudojo fizinę jėgą, tik negali pasakyti, kurie pirmieji pradėjo muštynes. Kiek T. buvo suduota smūgių, nežino, ar M. S. sudavė T. smūgius taip pat negali pasakyti, nes metė tik paskutinį smūgį. Ar kas kitas T. sudavė smūgius, nematė. Kai jis pamatė, kad T. Ž. draugas M. laiko už kaklo, čiupo už rankų N. ir bandė jį išmesti iš baro, nes jis buvo labai agresyvus, norėjo padėti sumušti. Jam padėjo kolega A. K.. Smaugimas buvo toks, kad apkabinęs laikė už kaklo ir smaugė. Išvedus N. iš baro ir grįžus atgal, pamatė, kad dar daugiau žmonių įsikišo į šį konfliktą, viskas vyko chaotiškai greitai. Įėjus į barą, dešinėje pusėja yra staliukai, tarp tų staliukų buvo T., M. ir kitas nukentėjusysis. Po muštynių buvo nukritusių. Kitas nukentėjusysis nukrito ant žemės muštynių pabaigoje. Mušėsi M. S. su T. Ž.. Kitas nukentėjusysis su kažkuo kitu, tačiau negaliu įvardinti, nes nepažįsta to žmogaus. Tikriausiai su kitu kaltinamuoju. Negali patvirtinti, kad kitas kaltinamasis buvo kompanijoje su M., nes neprisimena ar kartu juos matė, kadangi žmonių buvo daugiau, o kito kaltinamojo jis nepažįsta.

Kaip suprato, M. su T. buvo suinteresuoti muštis, konfliktas jo vertinimu, vyko tarp M. ir T.. M. sudavė T. į galvą paskutinį smūgį. T. griuvo aukštielninkas po stalu ant nugaros, be sąmonės. Gal tuo metu kur nors ir trenkėsi, bet negali tvirtinti. Barmenė I. Š. bandė jam padėti. Jis kvietė policija. T. Ž. draugas savo kojomis išėjo iš baro. Kito kaltinamojo, D. G., veiksmų nematė. Pats konfliktas kilo dėl N., kuris prisikabino prie T. ir pasiskundė savo draugui M.. Lauke girdėjo kaip N. draugas „prisikabino“ prie M., o konfliktas įvyko šiaip sau, tikriausiai buvo per daug išgėręs. Neatsimena, ar kitam nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, tačiau jis krito ant žemės. Bare buvo likęs tik T., o kitas nukentėjusysis kažkur dingo. T. atsisakė greitosios medicinos pagalbos. Išorinių T. sumušimų žymių nematė, gal šiek tiek kruvina buvo lūpa, nosis, bet veide kažkokių pakitimų nesimatė, tik veidas buvo kruvinas. Bare buvo kilęs sąmyšis, veikla buvo sutrikdyta. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Patvirtino, kad R. K. nukrito, bet nuo ko nematė. Visų muštynių eigos nematė, nes aplinkui buvo ir kitų žmonių, reikėjo ir juos žiūrėti, be to, reikėjo ištraukti N. į lauką. Po įvykio girdėjo, kad T. buvo sunkūs kūno sužalojimai, kaukolės lūžiai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. P. parodė, kad T. Ž. pažįsta iš matymo. 2023-05-12 22.00 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pradėjo darbą. Jam dirbant į barą užėjo kolega A. K.. 2023-05-13 apie 02.00 val., į barą atėjo T. Ž. su draugu. T. draugas pažinojo A. K., o jis – T. Ž.. Po pusvalandžio į barą atėjo vaikinas N., jį žino, nes dažnai lankosi. Ar N. į barą atėjo vienas, nepastebėjo. Lauke, kai T. Ž. rūkė, N. ir T. Ž. apsižodžiavo. Tada T. Ž. jam (D. P.) pasakė, „patrauk jį nuo manęs“. Jis atitraukęs N. nuo T. liepė N. eiti į vidų. Po to bare buvo ramu. Po kurio laiko, bare prie jo priėjo N. su M. (kada bare atsirado M. nepastebėjo) ir sakė, kad nori pasikalbėti su tuo vaikinu, nuo kurio lauke atitraukė. Suprato, jog nori kalbėtis su T. Ž.. Parodžius kur yra T., N. su M. nuėjo prie T.. Matė, kad jie bando kažką kalbėti. Netrukus pamatė, kad T. Ž. lėtai traukiasi atgal. Iš N. rankų judesių suprato, jog kils konfliktas ir nespėjo pastebėti kuris – N. ar M. sudavė pirmą smūgį T. Ž.. Jis (D. P.) staiga griebė N. ir išgrūdo iš baro į lauką. Grįžus atgal matė, kad T. Ž. draugas laiko M. už kaklo apkabinęs, kad T. draugas buvo vieną kartą nukritęs. Sumaištyje neužfiksavo konflikte dalyvavusių asmenų veiksmų, bet matė kaip M. sudavė T. Ž. į galvą ir šis nukrito, po ko nebesikėlė. M. iš baro pasišalino. Iškvietęs pagalbą. Kas nutiko T. Ž. draugui, nematė (1 t., b. l.133-135).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, žino nukentėjusįjį R., yra kartu dirbę. Įvykio metu į barą buvo užsukęs aplankyti D.. Susitiko su pažįstamu R., kurio pavardės nepamena, jį žino iš matymo ir yra kartu dirbę. R. su pažįstamu lauke rūkė, kalbėjosi, iš pradžių buvo bare. Po to R. draugas susiginčijo su kažkokiu vaikinu, apsižodžiavo ir tuo baigėsi. Po to visi suėjo į vidų. Jis viduje pamatė, kad kilo muštynės, tačiau tarp ko jos kilo, nežino. Jose dalyvavo 3-4 žmonės. Konfliktavo R. draugas su 2-3 vyrukais. Jis tik padėjo išvesti į koridorių liudininką ir jį palaikė, kad neitų į vidų. Muštynės vyko staiga. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 138-141), liudytojas paaiškino, jog šiuos parodymus tvirtina ir prašo jais vadovautis. Kadangi viskas buvo seniai, todėl tiksliai neatsimena kaip viskas buvo. Nematė ar R. sudavė smūgius M.. Jam būnant bare, T. nukrito, o iki to, gal kažkas buvo nukritęs, nes aplinkui buvo žmonių, bet negali pasakyti kas ir dėl ko krito, ar dėl muštini, ar paslydus.

Pamena, jog po įvykio R. K. išėjo pats, pasiėmęs kuprinę, nes jam skaudėjo koją. Su R. K. daug nekalbėjo, nesiaiškino aplinkybių, tik pasakė, kad koją skauda. Apie smūgius nekalbėjo. Pastarasis kuprinę pasiėmė ir išvažiavo. Jis po to rašė, kad pats R. K. į ligoninę išvažiavo su į taksi. T. Ž. lyg tai atvažiavo greitoji apžiūrėti ir nematė ar jį išvežė. Kaip jis ėjo į barą, ten jau baigėsi muštynės, nes viskas vyko greit, tiesiog sekundžių reikalas buvo. Baro atmosfera buvo sutrikdyta. Kai kurie žmonės reagavo, išsigandę, pasitraukė į šonus arba išėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad iki 2023 m. gegužės pabaigos dirbęs bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apsaugos darbuotoju. 2023-05-13 apie 00.30 val. atėjęs į minėtą barą „(duomenys neskelbtini)“ kaip paprastas lankytojas. Apie 02-03 val., su D. P. stovėdamas lauke, prie baro rūkomoje zonoje pamatė pro šalį einantį R. K. su draugu T. arba kaip kiti jį vadina L. Su R. K. yra dirbęs, todėl pradėjo kalbėtis, paskui visi suėjo į barą. Bare išsiskirstė. Jis liko su D. P., o R. K. su T. Ž. prisėdo prie staliuko su merginomis. R. K. su T. Ž. vaikščiojo į lauką parūkyti. Iš baro išėjęs matė kaip N. R. šaukė T. Ž., „ką problemų ieškai“, ar kažką panašaus, tačiau T. Ž. nekreipė į tai dėmesio. Jis N. R. sakė eiti į vidų ir šis nuėjo. N. R. yra pastovus baro lankytojas. Pastarajam nuėjus į vidų, netrukus į barą grįžo R. K. su T. Ž.. Po kelių minučių iš baro išėjo N. R. su draugu, kuris vilkėjo baltą bliuzoną ir jo paklausė, kur yra vaikinai ieškantys problemų. Jis atsakė, jog išėjo namo. N. R. su draugu grįžo atgal į baro vidų. Jam grįžus į barą pamatė, jog N. R. mosikuoja rankomis, rėkia ant T. Ž.. Suprato, kad tai konflikto pradžia. Jis su D. P. išvedė N. R. iš baro patalpų. D. P. grįžo į barą, jis liko prisižiūrėti N. R., kad šis negrįžtų į barą ir nekeltų konflikto. N. R. liko lauke, nors norėjo dar patekti į vidų, bet jis neleido. Kas vyko viduje, nematė. Į barą grįžo kai konfliktas baiginėjosi ir buvo arti durų, kad neįbėgtų N. R.. Matė, jog R. K. yra suklupęs ant grindų, o N. R. draugas smūgiavo T. Ž., tačiau jam nesimatė ar pastarasis nukrito. Netrukus pamatė, jog T. Ž. guli ant grindų ir nesikelia. R. K. atėjęs į barą prašė prižiūrėti jo kuprinę, kurią jis padėjo prie sandėliuko. Padavus R. K. kuprinę, šis pasakė, jog jam skauda koją ir išėjo iš baro. D. P. pasakė, kad paspaudė apsaugos mygtuką ir iškvietė medikus. Atvykus apsaugai, N. R. su draugais buvo pasišalinę. N. R. draugo, vilkėjusio baltą drabužį, nepažįstantis. R. K. su draugu T. Ž. niekada nebuvo konfliktiški ir bare lankėsi pirmą kartą. Konfliktas kilo dėl neblaivaus N. R. kabinėjimosi be priežasties (1 t., b. l.138-141).

Liudytojas N. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad su M. S. jiedu bendrauja. Su D. G. nepažįstami. Iš nukentėjusiųjų nieko nepažįsta. Į barą atėjo vienas ir susitiko su M.. Atvykus į barą, kalbėjosi. Jis buvo išėjęs į lauką parūkyti, kur pamatė, kad vienas iš nukentėjusiųjų, neaukštas vaikinas, tampo kitą nepažįstamą asmenį. Priėjęs paklausė, kodėl tampo, šis agresyviai atsisuko į jį ir pasakė „ar nori ir kad tave patampyčiau“. Tuo metu jis išsigando, pasijuto nesaugiai, nes tas asmuo elgėsi agresyviai, beveik sukėlė konfliktinę situaciją, matė, kaip tampė tą asmenį. Iki tol T. Ž. nepažinojo. Parėjęs prie stalo, papasakojo visą situaciją M. ir jiedu sėdėjo toliau. Parėjus į barą, pamatė tą asmenį – T. Ž.. Priėjus prie jo pakalbėti, M. su juo pradėjo kalbėti, klausdamas, kodėl šis tokias situacijas sudaro, kodėl lindo, kabinėjosi, ir šis iškart pradėjo pulti M.. Jie priėję prie T. Ž. tarpusavyje nesikalbėjo. Pats nukentėjusysis sukėlė konfliktinę situaciją, nes agresyviai kažką atsakė, Jie T. Ž. nelietė ir nestumdė. Kiek pamena, T. stumtelėjo, patampė už rankos ir tada kilo muštynės. T. M. tikrai sudavė, pirmas pastūmė M., provokavo konfliktą. O vėliau M. sudavė smūgių seriją T.. Nežino, kiek M. S. sudavė, buvo kumščių serija. Lyg ir į krūtinę, į galvą. Kol jis buvo viduje, T. nebuvo nukritęs. R. K. neprisimena. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 154-155), paaiškino, kad jis nei vieno smūgio nesudavė, kaip tik bandė išvengti susidariusios situacijos, bandė atitraukti M.. Bet apsaugos darbuotojai jį išvedė į lauką ir viso viduje vykusio proceso jis jau nebematė. Kai apsaugos darbuotojas jį tempė lauk, jam už slenksčio užkliuvo ir nusimovė batas. Jie manė, kad jis norėjo muštis, tačiau jis kaip tik norėjo tokios situacijos išvengti, norėjo M. atitraukti nuo viso šito, bandė paimti jį už nugaros jį ištempti, bet jam nepavyko. Po įvykio keletą kartų kalbėjo su M. S., tačiau nepasakojo apie veiksmus, kaip susimušė. T. Ž. nesudavė smūgių lauke, nei jam, nei kitam asmeniui. Lauke jam niekas nesudavė smūgių. Prie T. Ž. priėjo pasikalbėti, kodėl šis taip elgėsi lauke. Iki tol T. Ž. nepažinojo. Jie prie jo nesikalbinėjo, jo nelietė. Jis pats T. Ž. nieko nesakė, kalbėjo M..

Apie D. G. sužinojo tik apklausos metu, iki tol jo nepažinojo. Įvykio vietoje jo nematė. Kokius veiksmus D. G. atliko muštynių metu, jis nematė. Po viso įvykio nukentėjusiųjų nematė, nes apsaugos darbuotojai jį buvo išvedę į lauką. Nukentėjusiųjų iki tol nebuvo matęs ir nepažinojo. Negali pasakyti kodėl apsaugos darbuotojai laikė jį konflikto iniciatoriumi. Neatsimena ar M. liete nukentėjusįjį įėjęs į barą. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog M. S. sakė, jog gerai susimušė ir vienas guli ant grindų (1 t., b. l. 154-155) yra teisingi. Baro veikla sutriko, nes daug žmonių bandė stabdyti muštynes.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. R. parodė, kad M. S. yra jo draugas. 2023 m., gegužės mėn., tikslios datos neprisimenantis, atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriame buvo M. S., vartojo alkoholį. Pabuvęs bare išėjo į lauką parūkyti. M. S. liko viduje. Rūkydamas pamatė, jog vienas neaukšto ūgio vaikinas tampo už peties kitą vaikiną. Tampomo vaikino jis nepažinojo, pastarasis pagalbos neprašė. Jam paklausus ko tampo vaikiną, jam pasakė, „nori ir tave patampysiu“. Jis užgesinęs cigaretę, grįžo į barą. Agresyviai nusiteikęs vaikinas liko stovėti. Kaip suprato agresyvus vaikinas buvo su aukštu draugu. Tampomas vaikinas kažkur dingo, kai jį paleido į barą neparėjo. Grįžęs į barą M. S. pasakė, kad agresyviai nusiteikęs vaikinas norėjo jį patampyti, gal ir sumušti, abu ieškojo agresyvaus vaikino bei paklausus apsaugos darbuotojo, pastarasis parodė, kur jie sėdi. Priėjus prie neaukšto vaikino, M. S. paklausė ko lenda prie jo draugo. Vaikinas iš karto pastūmė M. S.. Tuomet M. S. „paleido“ į tą vaikiną kumščių seriją, prasidėjo muštynės. Jis neatsimena kam ir kiek sudavė smūgių, nes apsaugos darbuotojas jį išstūmė į lauką. Jis muštis neketino, tik norėjęs M. S. atitraukti. Apsaugai jį išstūmus į lauką, jam nusimovė batas, todėl jis rėkė, kad batą paduotų. Batą jam išmetė į lauką ant laiptų. Jis nematė kas įvyko baro patalpoje. Kai jį išstūmė į lauką, netrukus atėjo M. S. ir jie abudu išėjo. M. S. sakė, jog gerai susimušė ir vienas guli ant grindų. Ar dar kas nors dalyvavo sužalojant asmenis, nežinantis. D. G. nepažįstantis (1 t., b. l. 154-157).

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. Š. parodė, kad kaltinamųjų, nukentėjusiųjų nepažįsta. Įvykio metu dirbo bare ,,(duomenys neskelbtini)“, bet apie masines muštynes nieko negali pasakyti, nes dirbo kitame baro gale. Kas jas pradėjo, nežino, buvo smūgis, bet ji nesuprato, kas įvyko. Matė, kad vienam vaikinui trenkė asmuo, apsirengęs baltais marškinėliais. Perskaičius liudytojos I. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 144-147), liudytoja nurodė, kad įvykio nebepamena, duodama juos geriau atsiminė įvykį. Ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad vaikinas galimai trenkėsi į palangę, bet nesakė, kad tiksliai trenkėsi į ją. Nematė, kaip jis atsitrenkė, ar jam kas trenkė, muštynių nematė. Ji atsisuko ir tik pamatė, kad vaikinas griuvo, bet nesusmuko. Nematė, ar jam trenkė, įspyrė, ar spjovė, šalia stovėjo aukštas vaikinas baltais marškinėliais. Ji pribėgo prie jų, sušuko „baikit muštis“. Ji kraujo nei nugriuvimo vietoje, nei ant grindų nematė. Nugriuvusiam buvo siūloma vykti į ligoninę, o jis griežtai atsisakė. Kai atvažiavo pagalba, jis pasakė, kad jo sveikata gera, atvykę pareigūnai jį išsivedė. Po to jie išsivalė ir užsidarė barą. Bare buvo sukeltas sąmyšis, sutrikdyta jo veikla, klientai ilgą laiką kalbėjo apie jas, kai kurie klientai išėjo iš baro. Klientai jai sakė, kad mažesnis vaikinas pradėjo muštynes, trenkdamas aukštesniam vaikinui, bet ji to nematė. Galėjo būti, kad P. jai sakė, jog vienam iš dalyvių lūžo koja. Policijos pareigūnė apklausdama ją rašėsi tai, ką ji pasakojo, bet ir uždavė klausimus, klausė, ar taip buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Š. parodė, kad 2023-05-13 dirbusi bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jos pamainoje dirbo barmenas J. P. ir apsaugos darbuotojas D. P.. Apie 04-05 val. nakties buvusi „juodojoje“ salės dalyje, kurioje yra staliukai su minkštais krėsliukais, kur aptarnaujamas klientas jai pasakė, kad vyksta muštynės. Baro salėje buvo šurmulys nuo bendro lankytojų skaičiaus, grojo muzika, todėl konflikto pradžios nemačiusi. Atsisukusi pamatė grumtynes, tačiau kas ir kiek smūgių sudavė, nematė. Ar kažkas buvo išvestas iš baro salės, ar nukritęs, nematė. Ji matė, kad L. nuo vaikino vilkinčio balta maikute krito aukštielninkas ir krisdamas pakaušio dalimi trenkėsi į atsikišusią palangę. Parkritęs L., kurį laiką nesikėlė. Aukštas balta maikute vaikinas buvo pasilenkęs prie nukritusio L. ir kažką darė, tačiau ką, nematė. Ji prasibrovusi prie vaikino ir šaukdama ant jo, stipriai jį atstūmė nuo to gulinčio ant grindų vaikino. Salėje kilo didelis sąmyšis, merginos išsigandusios užbėgo už baro. Kai pastūmė vaikiną balta maikute, kad nelystų prie gulinčio vaikino, jis jai iš akiračio dingo. Vaikinui atsigavus atvyko medikai, tačiau atsigavęs vaikinas su jais vykti atsisakė ir išėjo. Ar nukritusio vaikino tikras vardas L., nežino, bet taip jį vadina. Jis kartais ateidavo į barą. Vaikinas, kuris smūgiavo L., taip pat lankydavosi bare, jo duomenų nežino, tą vakarą buvo su tamsiais akiniais. Kas dar dalyvavo muštynėse, nematė. Vėliau sužinojo, kad buvo atėjęs apsaugos darbuotojas A. ir vieną mušeiką iš baro išvedė D. P. bei tai, kad kažkam iš konflikto dalyvių lūžo koja. Dėl ko kilo muštynės ir kas jas pradėjo, nežinanti (1 t., b. l. 144-147).

Specialisto išvados Nr. G 544/2023(03) duomenimis, T. Ž. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: pakauškaulio dešinės pusės skliauto ir pamato linijinis lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinio galvos smegenėlių pusrutulio srityje, nesuspaudžiantis galvos smegenis, galvos smegenų sumušimas abejose kaktinėse skiltyse. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, paveikus dešinę pakaušio sritį. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2023-05-15 13.20 val. (nurodyta atvykimo į ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Galvos sumušimo pasėkoje padarytas linijinis pakauškaulio dešinės pusės skliauto ir pamato lūžis, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 162, 170-171).

Specialisto išvados Nr. G 577/2023(03) duomenimis, R. K. nustatytas kairės čiurnos sumušimas su poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių sutinimu išoriniame krašte, kairės čiurnos šoninės kulkšnies lūžis su poslinkiu ir sindesmoze. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2023-05-13 05.51 val. (nurodyta kreipimosi į ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Kairės čiurnos sumušimo pasėkoje padarytas šoninės kulkšnies (šeivikaulio tolimojo galo) lūžis su poslinkiu ir sindesmoze (raiščių tarp šeivikaulio ir blauzdikaulio pažeidimas) sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (Ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Galimos kelios sužalojimo priežastys: sukamasis čiurnos sąnario judesys arba kritimas ant čiurnos sąnario, todėl sužalojimas galėjo gautis arba nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus dešinės čiurnos išorinę sritį, arba netiesiogiai stipraus čiurnos sąnario sukamojo judesio pasėkoje (1 t., b. l. 186-188).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis, 2023-05-13 05.34 val. GMPS iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, jog bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sumuštas vyras, buvo be sąmonės. Nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusieji medikų pagalbos atsisakė (2 t., b. l. 5-6).

Teisiamajame posėdyje peržiūrėti skaitmeninėse laikmenose išsaugoti vaizdo įrašai iš pareigūnų „Body“ kamerų ir kokteilių baro „(duomenys neskelbtini)“, kurie aprašyti 2023-07-13 – 2023-07-18 ir 2023-07-11 – 2023-07-18 kitų objektų apžiūros protokoluose.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas PSS-20230513-054048UTC+0300 Įrašo trukmė 3 min. 39 s. Įraše matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Lauke matomas šviesus paros metas. Išlipus policijos pareigūnams iš tarnybinio automobilio matoma, kad įvykio vieta yra kokteilių baras „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai baro viduje pamato ant fotelio sėdintį vaikiną. Vaikinas yra be viršutinių rūbų. Vaikinas ir jo pažįstama mergina policijos pareigūnams sako, kad viskas gerai niekam pretenzijų neturi. Vaikinas dokumentų neturi. Policijos pareigūnams jis prisistato L. Ž.. Po to vaikinas dar karą policijos pareigūnams pasako, kad viskas gerai ir išeina iš kokteilių baro.

Apžiūrimas vaizdo įrašas PSS-20230513-054112UTC+0300 Įrašo trukmė 3 min. 04 s. Įraše matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą kokteilių baras „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai baro viduje pamato ant fotelio sėdintį vaikiną. Policijos pareigūnas klausia vaikino ir šalia jo sėdinčios merginos kas nutiko. Vaikinas ir šalia stovinti mergina pasako, kad viskas gerai. Pareigūnas klausia vaikino kur jo marškinėliai, sako kad jis padėtų į šoną telefoną ir bendrautų. Tada vaikinas atsistoja ir apsirengia džemperį. Jam ant smakro matosi nubėgęs kraujas. Jis sako, kad viskas gerai pretenzijų neturi, medikų pagalba nereikalinga, dantys sveiki. Vaikinas policijos pareigūnams sako, kad dokumento neturi. Mergina pasako, kad jis yra L. Ž.. Vaikinas tuo metu išeina iš kokteilių baro (2 t., b. l. 8-10).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti baro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini)_ch4_20230513042347_ 20230513044046.m4a yra spalvotas, be garso. Vaizdo įraše užfiksuota kokteilių baras „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Vaizdo kamera fiksuoja vaizdą nuo pačio baro pusės link šokių aikštelės ir staliukų. Iš vaizdo įrašo matosi, kad prie baro stovi T. Ž.. Jis dėvi tamsią kepuraitę su snapeliu, tamsius marškinėlius su rankovėmis. 2023-05-13 04.24 val. prie jo, tuo metu besinaudojančio mobilaus ryšio telefonu, prieina M. S. ir sustoja prie dešinio šono. N. R. prieina jam prie kairio šono. M. S. dėvi šviesius marškinėlius be rankovių, yra su akiniais nuo saulės. N. R. dėvi tamsius tamsų marškinėlius su rankovėmis, tamsias kelnes. M. S. pasilenkia link T. Ž. galvos, o paskui abiejų rankų delnais jam paima už veido. Tarp jų visų trijų vyksta kažkoks pokalbis. Paskui M. S. dešinės rankos nykščiu parodo link išėjimo iš kokteilių baro. Tuo metu prie minėtų trijų vaikinų nuo išėjimo pusės prieina R. K.. M. S. atsisuka, pakeldamas ranka akinius nuo saulės į R. K. pusę ir pasižiūri į jį. Po to T. Ž. dešinės rankos delnu nestipriai trenkia M. S. į žąsto sritį. M. S. pastumia dešine ranka T. Ž. į kairio peties sritį, kelis kartus visu kūnu palinguoja į šonus, pakelia dešinę ranką iki savo galvos lygio, šiek tiek sulenkia per alkūnę, atlenkia nykščio, smiliaus pirštus. Matosi, kad ant jo dešinės rankos plaštakos išorinės dalies yra tatuiruotė. T. Ž. dešine ranka smūgiuoja į M. S., bet pastarasis smūgį blokuoja. Tada T. Ž. pagriebia jam ranka už marškinėlių ir įvyksta susistumdymas. Jo metu M. S. dešinės rankos kumščiu trenkia T. Ž. į galvos sritį. Pastarasis nuo smūgio paeina atgal, praradęs pusiausvyrą, o M. S. priėjęs arčiau suduoda dar du smūgius dešinės rankos kumščiu jam į galvos sritį ir vieną kartą į krūtinės sritį. R. K. bando juos išskirti. Jis apkabina rankomis M. S. ir bando jį patraukti, bet pastarasis dar vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkia T. Ž. į galvos sritį. Po to tarp jų trijų vyksta grumtynės, kurių metu jie bando vienas kitam suduoti rankomis smūgius. N. R. apsaugos darbuotojas laiko rankomis ir neleidžia jam dalyvauti muštynėse. Su baro lankytojo pagalba, apsaugos darbuotojas N. R. nustumia link išėjimo. Po to nuo įėjimo pusės atėjęs D. G. suduoda dešinės rankos kumščiu vieną kartą iš už nugaros T. Ž. į galvos sritį. Nuo smūgio jis šiek tiek užkrenta ant pačio baro stalo. Po to vyksta grumtynės tarp minėtų vaikinų. Grumtynių metu D. G. rankomis palenkia T. Ž. galvą žemyn link savęs ir vieną kartą dešinės kojos keliu trenkia T. Ž. į galvos sritį. Nuo smūgio jis atsitrenkia į sieną, kur yra veidrodis. Po to prie jo pribėga M. S. ir suduoda jam du smūgius dešinės rankos kumščiu ir vieną smūgį kairės rankos kumščiu į galvos sritį. Tada prieina R. K., kuris bando atitraukti M. S., kad toliau nesimuštų. Kai R. K. atsisuka nugarą į D. G., pastarasis suduoda vieną smūgį dešinės rankos kumščiu jam į galvos sritį. Nuo smūgio šis prarado pusiausvyrą ir atsitrenkia į sieną. Toliau vykstant grumtynėms R. K. parkrenta ant grindų, o D. G. vieną kartą dešine koja spiria jam. Kur tiksliai pataiko nesimato dėl aplink esančių žmonių. R. K. bandant atsistoti, D. G. dešine ranka trenkia jam galvos sritį, o po to vieną kartą dešine koja spiria jam į viršutinę kūno dalį. R. K. sėdint ant grindų, D. G. prilaiko jį, kad neatsistotų ir nueina link išėjimo. Po to M. S. tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkia T. Ž. į galvos sritį. Šis nukrenta po stalais ant grindų. Iš kart po to prie M. S. pribėga baro darbuotoja, kuri jį stumia link išėjimo. R. K. rankomis atsiremdamas į kėdę ir baro stalą bei stodamasis dešine koja atsistoja. Iš vaizdo įrašo matosi, kad jis neprimina kairia koja. Prie vaikino prieina baro lankytojai ir padeda jam atsikelti.

Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini)_ch5_20230513042431_ 20230513044088.m4a yra nespalvotas, be garso. Vaizdo įraše užfiksuota kokteilių baras „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Vaizdo kamera fiksuoja 2023-05-13 vaizdą nuo sienos link baro stalo. Iš vaizdo įrašo matosi, kad prie baro stalo, arčiau išėjimo sėdi R. K.. Šalia jo stovi T. Ž.. Už jų netoli išėjimo stovi vai M. S. ir N. R.. Pastarieji prieina prie T. Ž.. M. S. jam ant dešinio peties uždeda ranką, o N. R. uždeda ranką ant kairio peties. Jie trise kažką kalbasi. Po to M. S. rankomis paima T. Ž. už veido. Tuo metu atsistoja ir jiems už nugarų prieina R. K.. Vaizdą kas tiksliai vyksta, užstoja kokteilių baro lankytojai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad žodinio konflikto metu M. S. keturis kartus rankos kumščiu trenkia T. Ž.. Kur tiksliai pataiko nesimato, nes viskas vyksta už vaizdo kameros filmavimo ribų. N. R. taip pat veržiasi dalyvauti muštynėse mosikuodamas rankomis, bet jį už pažastų prilaiko vyras su barzda ir paskui nuveda link išėjimo. Tuo metu nuo išėjimo pusės į konflikto vietą ateina D. G., kuris suduoda vieną smūgį dešinės rankos kumščiu T. Ž. į galvos sritį. Nuo smūgio jis užkrenta ant baro stalo. Toliau tarp jų vyksta grumtynės, kurių metu D. G. rankomis palenkia T. Ž. galvą žemyn ir suduoda viena smūgį dešinės kojos keliu į galvos sritį. Nuo smūgio šis nukrenta link sienos. Prie jo pribėga M. S., kuris suduoda tris smūgius rankos kumščiu. Kur jis tiksliai pataiko, nesimato dėl vaizdo kameros filmavimo ribų. Toliau vykstant grumtynėms, D. G. vieną kartą spiria į R. K.. Toliau iš vaizdo įrašo matosi, kad jis dešine ranka suduoda į galvos sritį, o po to vieną kartą dešine koja spiria. Kur tiksliai suduoda smūgius, nesimato pro baro lankytojus. Po to D. G. nueina link išėjimo. Iš vaizdo įrašo matosi, kad tarp T. Ž. ir M. S. vyksta grumtynės. Jos vyksta neilgai, nes pastarąjį link išėjimo išstumia baro darbuotoja. R. K. atsistoja ir matosi, kad jis neprimina ant kairės kojos. Po muštynių T. Ž. lieka gulėti po stalais. Jam padeda atsikelti baro lankytojai.

Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini)_ch2_20230513042420_ 20230513044436.m4a yra nespalvotas, be garso. Vaizdo įraše užfiksuota kokteilių baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įėjimas/išėjimas. Vaizdo kamera fiksuoja 2023-05-13 vaizdą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 2023-05-13, 04.24 val. į kokteilių barą ateina M. S.. Patalpos viduje jis yra su akiniais nuo saulės. Ant jo dešinės rankos dilbio vidinės dalies ir plaštakos išorinės pusės yra tatuiruotė. Kartu su juo yra N. R.. Vaikinai kalbasi su apsaugos darbuotoju. Pokalbio metu apsaugos darbuotojas galvos judesiu parodo link baro, kur pardavinėjami alkoholiniai gėrimai. Iš kart į tą pusę atsisuka ir abu vaikinai. N. R. kažką pasako M. S. ir jie abu nueina link baro. 04.25 val. apsaugos darbuotojas su kitais lankytojais N. R. išveda iš baro į lauką. Tuo metu link baro nuo tualeto pusės nueina D. G.. Eidamas jis link išėjimo rankomis pastumia R. K.. Pastarasis atsitrenkęs į lauko duris, apsisuka ir vėl nueina link baro. Apsaugos darbuotojas grįžęs į patalpą, nueina link baro. Nuo ten jis 04.26 val. palydi į lauką D. G. ir M. S.. 04.28 val. prie įėjimo strikčiodamas ant dešinės kojos ateina R. K.. Apsaugos darbuotojas jam iš sandėliuko paduoda kuprinę. Po to jis išeina į lauką. Kairę koją jis yra šiek tiek sulenkęs per kelį. 04.38 val. prie įėjimo ateina vaikinas panašus į T. Ž.. jis yra be viršutinių rūbų. Ant dešinio peties, ant kairės rankos dilbio ir plaštakos išorinės pusės yra tatuiruotės. Po to atvyksta medikai ir policijos pareigūnai. Jie kažką kalbasi (2 t., b. l. 16-20).

Įrodymų vertinimas ir išvados.

BK 135 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

BK 138 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nors byloje nėra ginčo, kad kaltinamieji M. S. ir D. G. smurtavo, t. y. apklaustas kaltinamuoju M. S. pripažino, kad sudavė smūgius T. Ž., taip pat, pripažino, kad smūgiavo daug kartų, suduodamas į veidą, priekinę dalį. Taip pat patvirtino, kad T. Ž. sukniubo, po ko jis daugiau smūgių nebesudavė. Kaltinamasis D. G. pripažino, kad sudavė smūgį R. K., o po to jam ir įspyrė, o T. Ž. bandė suduoti vieną smūgį į galvos sritį, tik nematė ar pataikė. Tačiau abu kaltinamieji tokį elgesį aiškina būtinąja gintimi. Kaltinamasis M. S. tvirtino, kad būtent pats T. Ž. išprovokavo muštynes, nes kaltinamajam bandant su juo pasikalbėti dėl kilusio incidento su liudytoju N. R., T. Ž. elgėsi ir kalbėjo agresyviai, o pasiūlius nesipykti, iškart timptelėjo kaltinamąjį bei pirmas bandė suduoti smūgį, todėl jis trenkė atgal. Kaltinamasis D. G. tvirtino, kad siekė apginti M. S., kurį mušė R. K. ir T. Ž., nors muštynių pradžios nematė ir dėl ko jos kilo, nežinojo.

Nukentėjusysis T. Ž., liudytojai D. P., A. K., N. R. patvirtino, kad prieš muštynes tarp T. Ž. ir N. R. įvyko nedidelis žodinis konfliktas. O N. R. ir M. S. patvirtino, kad N. R. apie kilusį konfliktą, grįžęs į barą, papasakojo M. S. ir jiedu, pamatę T. Ž. baro viduje, nusprendė su juo pasikalbėti, kad šis pasiaiškintų dėl savo elgesio. Pasak N. R., besiaiškinant, pats T. Ž. iškart pradėjo pulti M. S., jį stumtelėjo, patampė už rankos, po ko ir kilo muštynės.

BK 28 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis).

Vistik, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios. Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla. Muštynių metu teisė į būtinąją gintį gali kilti, jei, pavyzdžiui, viena iš konfliktuojančių pusių muštynes nutraukia, o kita toliau puola (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023 ir kt.).

Šiuo atveju net ir darant prielaidą, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis, kaltinamojo veiksmų vertinti kaip savigynos nėra pagrindo, nes kilęs žodinis konfliktas peraugo į fizinio smurto vartojimą – susistumdymą bei muštynes. Vaizdo įrašai ir jo peržiūros protokolas (2 t., b. l. 16-20), patvirtina, kad abi pusės elgėsi gana aktyviai ir agresyviai, nukentėjusysis konflikto pradžioje taip pat nebuvo pasyvus, pirmas atlikdamas puolamąjį judesį. Visgi, tai nesuteikė pagrindo kaltinamajam M. S. nukentėjusiojo atžvilgiu imtis neteisėtų smurtinių veiksmų. Juo labiau, kad nukentėjusysis nesugebėjo jam suduoti, o iš kaltinamojo M. S. elgesio ir judesių, užfiksuotų vaizdo įraše, akivaizdu, jog kaltinamojo nukentėjusiojo elgesys ne tik, kad neišgąsdino, bet jis pats jį net skatino kūno judesiais. Be to, kaltinamasis smurtinį elgesį tęsė ir po to, kai nukentėjusysis jau buvo pargriuvęs ant žemės. O kai jį R. K. atitraukė nuo T. Ž., išsilaisvinęs iš R. K., tęsė savo veiksmus ir toliau smūgiavo T. Ž. bei susigrūmė su juo ir R. K.. Be to, byloje nėra ginčo, kad į jau vykusias muštines įsitraukė ir D. G., kuris, net nežinodamas vykstančių grumtynių konteksto, iškart ėmėsi aktyvių veiksmų, sudavė smūgį T. Ž. į galvos sritį, nors šis tuo metu jokių veiksmų neatliko. Po to, kai M. S. vėl užpuolė T. Ž., suduodamas jam smūgius, o R. K. siekė kaltinamąjį sulaikyti, D. G. puolė R. K., suduodamas jam smūgius dešinės rankos kumščiu į galvos sritį. Nors iš vaizdo įrašo matyti, kad po šių veiksmų, R. K. pavyko atplėšti M. S. nuo T. Ž. ir jiedu abu griuvo ant grindų, tačiau R. K. bandant atsistoti, D. G. vieną kartą spyrė į galvos sritį ir vieną kartą į viršutinę kūno dalį, po ko, šis jau nebepajėgė atsistoti. Tuo tarpu, M. S., atsistojęs, vėl puolė T. Ž. ir dar kumščiu sudavė jam smūgius, dėl ko šis pargriuvo ant grindų po stalais ir nebesikėlė. Nukentėjusysis T. Ž. šiuo atveju nebuvo pranašesnis už kaltinamąjį M. S. nei jėgos, nei priemonių atžvilgiu, nes iš pradžių, priešingai nei kaltinamasis, kuris prie nukentėjusiojo priėjo su liudytoju N. R., buvo vienas. Be to, susistumdymas vyko bare, aplink esant baro lankytojams, apsaugos darbuotojams, o nukentėjusysis jokių žalojančių priemonių neturėjo ir jomis negrasino, nei prie kaltinamojo, nei prie kokio kito asmens, nepriekabiavo, todėl reali grėsmė niekam nebuvo kilusi. Akivaizdu, jog abi konflikto pusės buvo aktyvios, tačiau šiuo atveju, įvykusio žodinio konflikto sprendimui buvo pasirinktos neadekvačios ir nepagrįstos fizinio smurto priemonės. Muštynės yra vienas iš įstatymu draudžiamų konflikto sprendimo būdų, ir kaip jau minėta, situacija, kurioje nėra besiginančių, todėl muštynių metu nei vienam jų dalyvių nekyla teisė į būtinąją gintį. D. G. įsitraukė į jau vykusias muštines ir buvo aktyvus suduodamas smūgius T. Ž. bei R. K., kuris akivaizdžiai bandė nutraukti muštines, siekdamas atplėšti M. S. nuo T. Ž..

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamųjų M. S. ir D. G. veiksmų vertinti kaip būtinąją gintį, nėra pagrindo.

Kaltinamieji taip pat nesutiko, kad jie veikė kaip bendrininkai, kadangi jiedu vienas kito nepažinojo, dėl savo veiksmų nesitarė, o D. G. įsitraukė į jau vykstančias muštines tik siekdamas padėti ir apginti M. S., kurį, jo manymu, puolė du vyrai, o M. S. apskritai R. K. nesudavė nei vieno smūgio.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Toks susitarimas gali įvykti bet kurioje stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bendrininkų valios sujungimas ir prisijungimo prie jau daromo nusikaltimo, nesant išankstinio susitarimo, yra įmanomas iki nusikaltimui pasibaigiant, t. y. iki realizuojant visus objektyvųjį požymį – veiką – sudarančius veiksmus. Nors bendrininkavimas yra tyčinis kelių tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, tačiau, nėra būtina, kad kiekvienas bendravykdytojas atliktų visus nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus. Kiekvieno bendrininko veiksmai turi būti reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendro nusikaltimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų. Teismų praktika patvirtina ir tai, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-424/2012, 2K-62/2014). Net ir tuo atveju, kai byloje nepavyksta nustatyti, kuris kaltinamasis, kokius konkrečius veiksmus atliko, jų atsakomybės tai nešalina, nes bendrininkai atsako už visus bendrai padarytus veiksmus, o ne kiekvieno konkrečius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-475/2012).

Šiuo atveju kaltinamųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais, kuomet D. G., matydamas M. S. smurtinius veiksmus nukreiptus į nukentėjusįjį T. Ž. bei tai, kad šis grūmėsi su T. Ž. ir R. K., jiems pritarė, pats prisidėdamas prie nusikalstamos veikos padarymo – iš pradžių suduodamas nukentėjusiajam T. Ž. į galvos sritį, o po to tęsdamas smurtinius veiksmus prieš R. K.. Tai reiškia, kad kaltinamieji matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius, suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtą, numatė, kad gali juos sužaloti ir nesiekė nutraukti šių veiksmų, taip sutikdami su tokiu kito elgesiu, jo padariniais, kiekvienas iš jų suprato smurto pavojingumą, suvokė jo pasekmes ir to norėjo, todėl už atsiradusias pasekmes privalo atsakyti abu kaltinamieji.

Kaltinamieji D. G. ir M. S. taip pat nesutiko, kad nukentėjusiesiems atsiradusias pasekmes – nustatyto laipsnio sveikatos sutrikdymą – lėmė būtent jų veiksmai.

Specialisto išvada Nr. G 544/2023(03) konstatuota, kad T. Ž. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: pakauškaulio dešinės pusės skliauto ir pamato linijinis lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinio galvos smegenėlių pusrutulio srityje, nesuspaudžiantis galvos smegenis, galvos smegenų sumušimas abejose kaktinėse skiltyse. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, paveikus dešinę pakaušio sritį. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2023-05-15 13.20 val. (nurodyta atvykimo į ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Galvos sumušimo pasėkoje padarytas linijinis pakauškaulio dešinės pusės skliauto ir pamato lūžis, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 162, 170-171).

Specialisto išvados Nr. G 577/2023(03) duomenimis konstatuota, R. K. nustatytas kairės čiurnos sumušimas su poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių sutinimu išoriniame krašte, kairės čiurnos šoninės kulkšnies lūžis su poslinkiu ir sindesmoze. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2023-05-13 05.51 val. (nurodyta kreipimosi į ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Kairės čiurnos sumušimo pasėkoje padarytas šoninės kulkšnies (šeivikaulio tolimojo galo) lūžis su poslinkiu ir sindesmoze (raiščių tarp šeivikaulio ir blauzdikaulio pažeidimas) sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (Ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Galimos kelios sužalojimo priežastys: sukamasis čiurnos sąnario judesys arba kritimas ant čiurnos sąnario, todėl sužalojimas galėjo gautis arba nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus dešinės čiurnos išorinę sritį, arba netiesiogiai stipraus čiurnos sąnario sukamojo judesio pasėkoje (1 t., b. l. 186-188).

Ekspertas Gintautas Paulikas teisiamajame posėdyje patvirtino specialisto išvadas ir nurodė, kad sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti pakako pateiktos medžiagos. Iš vaizdo įrašo matyti, kad T. Ž. dauguma smūgių buvo suduota į galvos sritį, juos sudavė tiek M. S., tiek ir D. G.. Iš vaizdo įrašo, liudytojų I. Š., A. K., D. P. parodymų nustatyta, kad T. Ž. būtent nuo paskutinio M. S. smūgio nukrito ant grindų tarp stalų po lentyna (palange) ir nebesikėlė, o M. S. po to iš salės pasišalina. Ekspertas Gintautas Paulikas nurodė, kad į viena sritį galėjo būti ir keli kontaktai. Specialisto išvada Nr. G 544/2023(03) konstatuota, kad T. Ž. fiksuoti sužalojimai buvo padaryti anksčiau kaip 2023-05-15 13.20 val. (nurodyta atvykimo į ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad R. K. bandant atitraukti M. S. nuo T. Ž., ir atsukus nugarą į D. G., pastarasis suduoda vieną smūgį dešinės rankos kumščiu jam į galvos sritį. Nuo smūgio R. K. praranda pusiausvyrą ir atsitrenkia į sieną. Toliau vykstant grumtynėms, R. K. nukrenta ant grindų, o D. G. vieną kartą dešine koja spiria R. K.. Kur tiksliai pataiko, nesimato dėl aplink esančių žmonių. R. K. bandant atsistoti, D. G. dešine ranka trenkia jam į galvos sritį, po to dešine koja spiria jam į viršutinę kūno dalį. R. K. sėdint ant grindų, D. G. prilaiko jį, kad neatsistotų ir nueina link išėjimo. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo R. K. bei iš dalies paties kaltinamojo D. G. parodymai. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad D. G. išėjus, R. K. bando atsikelti nuo grindų, bet tai jam nesiseka. O kai R. K., prisitraukia arčiau baro ir rankomis atsiremdamas į kėdę bei baro stalą, stodamasis dešine koja, atsistoja, aiškiai matoma, kad kairės kojos neprimina. Iš baro jis išeina strykčiodamas ant dešinės kojos. O kairė koja yra šiek tiek sulenkta per kelį. Liudytojas A. K. patvirtino kad R. K. po įvykio jam sakė, kad skauda koją. Specialisto išvadoje Nr. G 577/2023(03) nurodoma, kad Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „(duomenys neskelbtini)“ R. K. ambulatorinė asmens sveikatos istorija (priėmimo skyrius) Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta pildyti 2023-05-13, 05:51 val. Medicinos dokumentų išrašo / siuntimo Nr. LA A-4433110/45010-2023-83553 anamnezėje: atvyko savarankiškai, BPK IV-6, būtinosios pagalbos teikimo pradžia 2023-05-13 05:52 val. Kairės čiurnos lateralinio krašto skausmingumas, sutrikusi funkcija dėl skausmo. Taigi, į gydymo įstaigą R. K. kreipėsi iš karto po įvykio. Specialisto išvadoje Nr. G 577/2023(03) konstatuota, kad R. K. nustatytas sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2023-05-13 05.51 val. (nurodyta kreipimosi į ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Galimo sužalojimo priežastys galėjo būti tiek sukamasis čiurnos sąnario judesys, tiek kritimas ant čiurnos sąnario, todėl sužalojimas galėjo gautis arba nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus dešinės čiurnos išorinę sritį, arba netiesiogiai stipraus čiurnos sąnario sukamojo judesio pasėkoje. Specialisto išvadoje nėra vienareikšmiškai nurodomos galimos sužalojimo priežastys, tačiau net sutinkant su kaltinamuoju D. G., kad R. K. sužalojimai galėjo atsirasti nuo kritimo, to priežastis vis vien buvo būtent kaltinamojo veiksmai, nes tuo metu, kai R. K. bandė atitraukti M. S. nuo T. Ž. ir D. G. buvo atsukęs nugarą, šis sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį, nuo ko R. K. praranda pusiausvyrą ir atsitrenkia į sieną, o toliau vykstant grumtynėms, R. K. nukrenta ant grindų, po ko D. G. R. K. dar ir spiria. Taigi, visuma aptartų aplinkybių neleidžia abejoti, kad sveikatos sutrikdymai nukentėjusiesiems buvo padaryti būtent kaltinamųjų smurtiniais veiksmais. Minėtos specialistų išvados patvirtina nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų mastą. Jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų pagrįstai abejoti šiomis išvadomis, byloje nepateikta ir teismas jų nenustatė.

Kaltinamieji, būdami sąmoningais, pakankamai protingais asmenimis, turėjo suvokti, kad kaltinime nurodytu smurtiniu elgesiu – suduodami nukentėjusiesiems tiek į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvos sritį, tiek į kitas kūno vietas, gali padaryti įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymus, tačiau vis tiek taip elgėsi. Tai reiškia, kad kaltinamieji suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, numatė, kad gali juos sužaloti, ir to norėjo, todėl už atsiradusias pasekmes privalo atsakyti abu kaltinamieji.

Pagal BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-452/2011, Nr. 2K-19-511/2020).

Taigi, vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, Nr. 2K-506/2013, Nr. 2K-7-62-489/2015).

Šiuo atveju įvykio vieta – kokteilių baras „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, – be abejonės yra viešoji vieta, nes šioje vietoje baro lankytojai leido laiką, ilsėjosi, pramogavo, bendravo, todėl būnant jame asmenims yra keliami tam tikri elgesio reikalavimai – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, netrukdyti jiems.

Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje peržiūrėtų vaizdo įrašų ir liudytojų D. P., A. K., I. Š., N. R. parodymų, bare buvo gana daug žmonių, kurie šoko, bendravo, leido laiką, o prasidėjus muštynėms, kilo sąmyšis, išgąstis, kai kurie klientai pasitraukę į šonus stebėjo muštynes, kiti pasišalino iš baro. Vaizdo įrašai taip pat patvirtino, kad prasidėjus muštynėms, baro veikla buvo sutrikdyta, lankytojams buvo nutraukta laisvalaikio pramoga, jie nustojo šokti, išsiskirstė į baro pakraščius, akivaizdžiai sutrikę, stebėjo muštynes. Buvo kviečiami apsaugos tarnyba, greitoji medicinos pagalba, o baro darbas nutrauktas bei visi lankytojai paprašyti išeiti.

Byloje nustatytas konflikto pobūdis, kaltinamųjų elgesys su nepažįstamais asmenimis, viešoje vietoje dėl menkavertės dingsties naudojant prieš juos fizinį smurtą, akivaizdžiai sukėlė sumaištį ir tokiais veiksmais buvo pademonstruotas akivaizdus ir šiurkštus visuotinai priimtų elgesio normų ignoravimas, parodyta nepagarba ne tik nukentėjusiesiems, bet ir kitiems įvykio metu bare buvusiems asmenims, todėl toks elgesys pripažįstamas įžūliu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji neabejotinai suvokė, jog viešoje vietoje, kokteilių bare, smurtaudami prieš nukentėjusiuosius ir sutrikdydami jų sveikatą, tokiu būdu savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Todėl teismas konstatuoja, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog M. S. ir D. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamųjų M. S. ir D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šioje byloje gynyba tvirtina, kad kaltinamojo M. S. veiksmus išprovokavo rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiojo T. Ž. elgesys. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje pažymima, kad rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012 ir kt.). Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-153-511/2020).

Šiuo atveju M. S. ir N. R. pripažino, kad priėjo prie jiems nepažįstamo T. Ž., kuris, jų požiūriu jau buvo neblaivus, tam, kad pasiaiškintu dėl anksčiau vykusio žodinio konflikto tarp T. Ž. ir N. R., kurio metu pasak liudytojo, T. Ž. nederamai elgėsi grasindamas N. R.. Tačiau liudytojai D. P. ir A. K. nurodė priešingai, t. y., kad būtent N. R. priekabiavo prie T. Ž., įžeidinėjo jį, grasino, siūlė muštis, dėl ko liudytojas D. P. juos išskyrė, N. R. liepdamas eiti į baro vidų. Liudytojas D. P. taip pat patvirtino, kad po kurio laiko prie jo priėjo M. S. su N. R. ir paklausė, kur yra T. Ž., pasakė, kad nori su juo pabendrauti, o jis su galvos linktelėjimu, parodė kur yra pastarasis. Šis epizodas užfiksuotas ir vaizdo įraše. Kaip užfiksuota vaizdo įraše, priėję prie nukentėjusiojo, M. S. ir N. R. elgiasi su juo gana familiariai, iš pradžių abu jį apkabino, po to M. S. abiejų rankų delnais jam paėmė už veido. Tarp jų vyko pokalbis, kurio metu M. S. rodo į N. R., kas leidžia manyti, ką beje patvirtino ir pats kaltinamasis, jog buvo kalbama apie tarp N. R. ir T. Ž. anksčiau įvykusį žodinį konfliktą. Iš to, kad T. Ž. patapšnoja M. S. per ranką aukščiau alkūnės ir suėmęs šiek tiek trukteli link savęs, galima spręsti, jog jam pokalbis ir M. S. elgesys nepatinka. Tačiau M. S. T. Ž. atstumia ir kūno korpusu palinguoja į šonus, pasikelia akinius nuo saulės ant galvos, lyg duodamas suprasti, kad yra pasiruošęs kovai bei skatina pastarojo puolimą ir žengteli link T. Ž.. Šis bando smūgiuoti į kaltinamąjį, bet jis smūgį blokuoja, tada T. Ž. pagriebia M. S. ranka už marškinėlių ir įvyksta susistumdymas, M. S. dešinės rankos kumščiu trenkia T. Ž. į galvos sritį. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad pats kaltinamasis M. S. buvo suinteresuotas muštynėmis, nes jam kilo noras paauklėti nukentėjusįjį dėl galimai netinkamo jo ankstesnio elgesio su N. R., nors tam neturėjo jokio teisėto pagrindo, juolab kad, kaip pats pripažino, taip pat buvo vartojęs alkoholio. Su T. Ž., nors jo nepažinojo, kaltinamasis elgėsi familiariai, įsiveržė į jo asmeninę erdvę be jo sutikimo, jį lietė, kas akivaizdžiai šiam nepatiko. O kai T. Ž., akivaizdžiai nepatenkintas kaltinamojo elgesiu, pats timpteli kaltinamąjį, šis atstūmęs jį, ne tik kad nebando nutraukti tolesnio konflikto, bet aiškiai jį skatina kūno kalba - judesiais. Nors nukentėjusiojo T. Ž. elgesio taip pat negalima pateisinti, nes jis irgi nesiekė taikiai nutraukti prasidedančio konflikto, tačiau pripažinti, kad kaltinamojo fizinis smurtas buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, nėra pagrindo. Kadangi D. G. jau įsitraukė į kilusias muštines, siekdamas padėti M. S. ir veikdamas su juo kartu, net nežinodamas muštinių kilimo priežasties ir kaltininkų, nepripažinus M. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nėra pagrindo šios lengvinančios aplinkybės taikyti ir D. G..

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad M. S. padarė tris tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus idealiąja nusikaltimų sutaptimi. Du kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių, o vienas- sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys). Anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), tačiau baustas administracine tvarka. Kaltinamasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iš dalies pripažino savo kaltę, taip pat pripažino padarytą žala Klaipėdos teritorinė ligonių kasai, sutiko ją atlyginti, jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė, kitų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jis nukentėjusiųjų neatsiprašė, jiems padarytos žalos neatlygino. Įvertinus šių aplinkybių visumą, siekiant kuo mažiau pakenkti kaltinamojo teigiamiems socialiniams ryšiams, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis T. Ž. taip pat nebuvo suinteresuotas taikiai nutraukti kylantį konfliktą, kaltinamajam už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos minimumas, o už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje padarytus nusikaltimus – artimas sankcijos vidurkiui arešto bausmes. Kadangi nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes apimant – griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes.

D. G. padarė tris tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus, iš kurių du priskiriami nesunkių, o vienas snukių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys). Nusikaltimai padaryti idealiąja nusikaltimų sutaptimi. D. G. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tai rodo, kad jis nebuvo linkęs nusikalsti, sistemingai pažeidinėti įstatymus ir jo pavojus visuomenei nėra itin didelis. Tačiau duomenų apie kaltinamojo darbinę veiklą nėra, jis kaltės nepripažino, žala neatlyginta, jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė. Atsižvelgtina ir į tai, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kitų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šių aplinkybių visumą, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis T. Ž. taip pat nebuvo suinteresuotas taikiai nutraukti kylantį konfliktą, o kaltinamasis nebuvo kilusių muštynių iniciatorius, jam už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijų minimumas, o už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje padarytus nusikaltimus – artimas sankcijos vidurkiui arešto bausmes. Kadangi nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes apimant – griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-11 baudžiamuoju įsakymu D. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė bausmė – 10 MGL dydžio (500 Eur) bauda. Tačiau baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs, todėl juo skirta bausmė su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinama.

Kadangi BK 75 straipsnis nenumato galimybės atidėti už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK XVIII skyriuje, padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, šio instituto taikymo klausimas nesvarstomas.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – panaikintinos nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. M. S. 2023-09-25 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – panaikinta teismo 2024-05-06 nutartimi.

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 2063,21 Eur sumai R. K. ir T. Ž. gydymo išlaidoms atlyginti (1 t., b. l. 115-118). Pagal gydymo paslaugų apskaitos išrašą, dėl R. K. gydymo civilinė ieškovė patyrė 1834,85 Eur išlaidų (1 t., b. l. 117), o dėl T. Ž. –228,36 Eur (1 t., b. l. 118).

Pateiktas civilinis ieškinys teisėtas, pagrįstas suteiktų paslaugų įkainiais. Kaltinamuosius D. G. ir M. S. pripažinus kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų bei nustačius, kad tarp jų bendrų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiesiems konstatuotų sveikatos sutrikdymų yra tiesioginis priežastinis ryšys, civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinė ligonių kasos byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyto dydžio sumą civilinei ieškovei priteisiant solidariai iš kaltinamųjų.

Nukentėjusysis R. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamųjų 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei patirtas išlaidas, susijusias su apmokėjimu už advokato teisines paslaugas (3 t., b. l. 67-85).

Nukentėjusysis T. Ž. baudžiamojoje byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamųjų 3472,10 Eur turtinei ir 32 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei patirtas procesines išlaidas (3 t., b. l. 90-101).

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies prasmę, ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Dėl turtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šiuo atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos sugrąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 1, 2 dalys).

Patikslintu civiliniu ieškiniu T. Ž. prašo priteisti 3472,10 Eur negautų pajamų. Nurodoma, kad jis 2023-05-12 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur turėjo gauti 845 Eur mėnesinį atlyginimą, o atskaičius mokesčius – 636,23 Eur. Tačiau dėl prieš jį pavartoto smurto, jis nuo 2023-05-19 iki 2024-01-05, t. y., 7 mėnesius ir 10 dienų, buvo nedarbingas. Nurodo, kad per šį laikotarpį jis būtų gavęs 4771,72 Eur pajamų, tačiau jam buvo išmokėta tik 1299,63 Eur ligos išmoka, todėl realiai jis neteko 3472,10 Eur pajamų.

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais.

Žalos (nuostolių) dėl negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki sveikatos sužalojimo ir po jo, skirtumas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022).

Kaltinamieji ir gynyba nesutiko su nukentėjusiojo nurodyta negautų pajamų suma, tvirtindami, jog su nukentėjusiuoju darbo sutartis galimai yra sudaryta atgaline data, nes ,,Sodrai“ pranešimas buvo pateiktas 15 d., o nuo 16 d. skaičiuojamas nedarbingumas, todėl mano, kad pranešimas apie darbo santykius buvo sąlygotas to, jog nukentėjusiajam reikėjo važiuoti į ligoninę, siekiant užsitikrinti atitinkamą paslaugų nemokamą gavimą. Juo labiau, kad įsidarbinta buvo pas pažįstamus, o duomenų apie darbdavio mokėtą ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, nėra pateikta.

Pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys, neatsižvelgdamas į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar dalyvumo lygio nustatymo dienos.

Iš byloje pateiktos darbo sutarties matyti, kad T. Ž. 2023-05-12 pasirašė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir joje nurodoma, kad darbą T. Ž. pradeda 2023-05-15. Darbo užmokestis nustatomas 845 Eur per mėnesį (3 t., b. l. 113-114). „Sodros“ informacija patvirtina, kad jai apie T. Ž. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023-05-15 buvo pranešta 2023-05-14 (3 t., b. l. 113-114), kaip ir numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis. Sodros duomenimis, T. Ž. ligos išmoka mokėta nuo 2023-05-19 iki 2024-01-10, jos bendra suma yra 1299,63 Eur (3 t., b. l. 94-95). Tačiau nukentėjusysis turėjo pradėti dirbti 2023-05-15, bet tą dieną jis kreipėsi gydymo įstaigą, kur jam nustatyti sužalojimai, bet stacionaraus gydymo jis atsisakė (1 t., b. l. 51-52). Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiajam išduotą nedarbingumo pažymą ir kada ji buvo išduota, o ieškinyje nurodoma, kad T. Ž. nedarbingas buvo nuo 2023-05-19 iki 2024-01-05, taigi, nėra aišku, kaip darbovietėje buvo fiksuojamos keturios darbo dienos nuo 2023-05-15 iki 2023-05-19, ar tomis dienomis nukentėjusysis dirbo ir gavo išmokų. Taip pat nėra ir duomenų apie paties darbdavio išmokėtą ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas. Taigi, viena vertus, nukentėjusiojo pateikti duomenys neatspindi visų jo nedarbingumo laikotarpiu gautų pajamų, nes pateikti tik duomenys apie „Sodros“ išmokas, kita vertus, tai verčia abejoti nukentėjusiojo įsidarbinimo realumu ir tuo, kad jis nepradėjo dirbti dėl to, jog buvo sumuštas, nes, kaip minėta, jokių duomenų apie jo padėtį, išduotą nedarbingumo pažymėjimą ir gautas pajamas nuo 2023-05-15 iki 2023-05-19 nepateikta.

Kadangi byloje nėra tikslių duomenų nei nuo kada nukentėjusysis T. Ž. nedirbo, nei koks buvo ir ar buvo jo nedarbingumo laikotarpis dėl nusikaltimo patirtų sužalojimų, taip pat visų tikslių duomenų apie jo gautas pajamas iki sužalojimo ir kokias tikslias išmokas jis gavo nedarbingumo laikotarpiu, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis nepagrindė civilinio ieškinio dėl negautų pajamų, todėl ši ieškinio dalis netenkinama.

Dėl neturtinės žalos. Nukentėjusysis R. K. baudžiamojoje byloje prašo priteisti iš kaltinamųjų 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jis iki šiol gydosi ir yra nedarbingume. Dėl kojos lūžio jis iki šiol sunkiai vaikšto, jam skauda koją, turi nešioti gipsą, todėl negali dirbti ir gauti pajamų. Nukentėjusiojo sveikatos būklė po įvykio buvo labai bloga, jis gulėjo ligoninėje, po to tęsė reabilitaciją namuose. Jam vieną kartą daryta kojos operacija. Jam ilgą laiką buvo apribota galimybė vaikščioti, ir tik dabar jis pradėjo vaikščioti, tačiau koja dar nėra atsistačiusi į buvusią būklę. Net ir praėjus daug laiko nuo įvykio, nukentėjusiajam skauda galvą, naktimis prastai miega, yra suprastėjęs kvėpavimas. Dėl patirto šoko ir skausmo gėrė raminamuosius ir nuskausminamuosius vaistus. Iki šiol jaučia kaltinamųjų baimę, nenori jų sutikti, su jais matytis. Jis vienintelis išlaiko šeimą, nes mama yra visiškai neįgali, o kadangi dėl sužalojimo negalėjo dirbti ir gauti pajamų, pablogėjo ir mamos turtinė būklė ir prižiūra. Nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, trauminiais veiksmais, kurių dalis buvo nukreipta į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį – galvą. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamųjų asmenybę, kad jie yra jauno amžiaus, dirbantys, stiprios sveikatos, todėl didesnio dydžio neturtinės žalos priteisimas nepažeis kaltinamųjų interesų ir tuo pačiu palengvins nukentėjusiojo teisėtus interesus (3 t., b. l. 67-85).

Nukentėjusysis T. Ž. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamųjų 32 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodoma, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis T. Ž. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, sukrėtimą, buvo gydomas ligoninėje, iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes, jį kamuoja traukulių priepuoliai, dėl ko buvo patekęs į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Kaltinamieji nukentėjusiojo neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino. Dėl kaltinamųjų veiksmų jam buvo sukeltas skausmas, sunkiai sužalota sveikata, jis patyrė stresą, ir šiuo metu jaučia fizinį skausmą, periodiškai kamuoja traukuliai. Šis įvykis iki šiol jam sukelia skaudžius dvasinius išgyvenimus, jis iki šiol yra nedarbingas, vartoja vaistus. Dėl patirto smurto ilgą laiką buvo emocinėje depresijoje, negalėjo normaliai gyventi, miegoti, iki šiol jaučia potrauminio sindromo pasekmes. Mano, kad reikalaujama priteisti neturtinės žalos dydis atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (3 t., b. l. 30-101).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis R. K. patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus, nes buvo sužalotas viešoje vietoje, kurioje leido laisvalaikį, matant kitiems asmenys. R. K. dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų lūžo kairės čiurnos šoninė kulkšnis, jis buvo operuotas, ilgą laiką buvo nedarbingume, be abejonės, vartojo vaistus. Pagal 2024-03-20 duomenis, gydymas dar buvo tęsiamas (3 t., b. l. 81-82). Tačiau byloje duomenų, ar gydymas vis dar tęsiamas, nėra, apie nukentėjusiajam išlikusius liekamuosius reiškinius, ateityje taikytiną gydymą ir reabilitaciją, nepateikta. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis kentė didelius skausmus, sužalojimas ilgą laiką apribojo nukentėjusiojo judėjimo galimybės, o tuo pačiu ir jo darbingumą, galimybę pasirūpinti savimi ir neįgalia mama, pakenkė jo gyvenimo kokybei, bendravimui su aplinkiniais, jis patyrė kitus nepatogumus. Nekvestionuotina, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų smurtinių kaltinamųjų veiksmų ir dėl to patirtų sužalojimų patyrė ypač neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, psichologinį diskomfortą. Tačiau pagal teismų praktiką, dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, ir įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį ir su tuo susijusius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, tai, kad duomenų apie patirtų fizinių nepatogumų bei emocinių išgyvenimų ilgalaikį neigiamą poveikį jo psichinei sveikatai nepateikta, objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius nėra, sprendžia, kad prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju pernelyg nukrypsta nuo teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteisiamų sumų, todėl nelaikytina proporcinga ir teisinga, todėl šis dydis mažintinas iki 3000 Eur, šią sumą išieškant solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Teismas taip pat neabejoja, dėl nusikaltimo metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo T. Ž. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, stresą. Jis ne tik kad buvo sužalotas viešoje vietoje, kur tikėjosi pailsėti, gerai praleisti laiką, bet jam buvo sužalota gyvybiškai svarbi žmogaus kūno dalis – galva, tai neabejotinai jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus. Dėl ilgalaikio sveikatos sutrikdymo, jaunas, darbingas, sveikata nesiskundžiantis nukentėjusysis ilgam laikui neteko darbingumo, sumažėjo jo bendravimo galimybės. T. Ž. išsivystė kitos sveikatos problemos ir išlieka neaiškios sveikatos sutrikdymo pasekmes ateityje. Teismo posėdžio metu T. Ž. paaiškino, kad iki šiol jaučia galvos skausmą, nuolat turi gerti vaistus, lankytis pas gydytojus. Jis jaučia baimę, kad bet kada gali prasidėti epilepsijos priepuolis, traukuliai, dėl to bijo likti vienas su vaiku. Taigi, jis patiria nemalonius išgyvenimus, jo pasitikėjimas savimi yra sumenkęs. Visos šios aplinkybės rodo, kad T. Ž. patirta žala išties didelė. Sutiktina, kad dėl smurtinių tyčinių kaltinamųjų veiksmų ir padarytų sužalojimų T. Ž. patyrė ir galimai ateityje patirs didelių nepatogumų, emocinį diskomfortą, fizinių ir dvasinių išgyvenimų, jo gyvenimo kokybė suprastėjo, jis patyrė skausmą. Vis tik, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis atsisakė gydymo stacionare tiek pirminio apsilankymo gydymo įstaigoje, tiek dėl įvykusių traukulių priepuolio (1 t., b. l. 52, 3 t., b. l. 97-97a), kas galimai taip pat turėjo neigiamos įtakos sveikimo eigai. Taip pat byloje nėra duomenų, ar ateityje jam bus taikomas gydymas ir reabilitacija, kokios yra medikų prognozės apie tolesnes pasekmes nukentėjusiojo sveikatai.

Vertinant teismų praktikos pavyzdžius, matyti, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnyje, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti vidutiniškai priteisiamos panašaus dydžio sumos: kasacinės nutartys bylose: Nr. 2K-194-387/2021 (3 000 Eur – nustačius, kad suduodant vieną smūgį medine lazda į galvą buvo padaryti sužalojimai: kaukolės skliauto kairės pusės lūžis, kaukolės pamato vidinės duobės lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo – priteista); Nr. 2K-126-495/2021 (3 000 Eur – nustačius, kad suduodant du smūgius į veidą padarytas galvos smegenų židininis sumušimas su ryškia židinine neurologine simptomatika); Nr. 2K-239-628/2019 (10 000 Eur – nustačius, kad buvo padarytas kaukolės skliauto bei pamato dešinės pusės kaulų (dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio) linijinis lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas); Nr. 2K-199-976/2021 (15 000 Eur – nustačius, kad suduodant vieną smūgį į galvą, nuo kurio nukentėjusysis griuvo, buvo padarytas sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas, momenkaulio lūžis); apeliacinės nutartys bylose: Nr. 1A-237-579/2021 (6 000 Eur – nustačius, kad sudavus septynis smūgius rankomis ir metaline šluotos koto dalimi nukentėjusiajam buvo padarytos plėštinės-durtinės žaizdos krūtinės ląstoje ir juosmenyje su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse); Nr. 2K-125-788/2020 (8 000 Eur – nustačius, kad nukentėjusiajam buvo padaryti kairio smilkinkaulio ir jo piramidės lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, kairės ausies būgnelio plyšimas); Nr. 1A-304-307/2021 (10 000 Eur – nustačius, kad patyręs vieną smūgį į veidą nukentėjusysis krito aukštielninkas ir galva trenkėsi į metalinių laiptų aikštelės grindų paviršių, taip patyrė muštinę žaizdą galvos plaukuotosios dalies dešinėje, dešinės ausies būgnelio plyšimą, pakauškaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžį); 1A-212-626/2021 (10 000 Eur – nustačius, kad nukentėjusiajai padarytas trauminis abipusis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir smegenų minkštųjų dangalų povoratinklinės kraujosruvos, kairės pusės pneumotoraksas, sukėlęs kairio plaučio plyšimą).

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, teismų praktiką, tai, kad kaltinamieji nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamiesiems suduodant daugybinius smūgius į galvos sritį, o tai rodo žalojimo mechanizmo didesnį pavojingumą bei sieki sąmoningai sužaloti nukentėjusįjį ir sukelti jam dvasinius išgyvenimus, sąžiningumo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus, darytina išvada, kad 10 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti būtų proporcinga dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo T. Ž. patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams kompensuoti, adekvati padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, bei kaltinamųjų galimybėms atlyginti padarytą žalą. Todėl T. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies, solidariai iš kaltinamųjų D. G. ir M. S. šiam nukentėjusiajam priteisiant 10 000 Eur.

Dėl procesinių išlaidų

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų, turėtų teisinei pagalbai, dydžio, būtina atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, atstovo dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Šioje byloje pateikti duomens patvirtina, kad nukentėjusysis R. K. patyrė 1000 Eur advokato Vytauto Aginto paslaugoms dėl atstovavimo baudžiamojoje byloje apmokėti (3 t., b. l. 72), o T. Ž. – 500 Eur advokato Zigmo Pociaus paslaugoms dėl atstovavimo baudžiamojoje byloje apmokėti (3 t., b. l. 176).

Remiantis teismų praktika, įvertinus bylos pobūdį, tai, kad byla išnagrinėta atliekant pilną įrodymų tyrimą ir bylos nepavyko išnagrinėti vieno teisiamojo posėdžio, nukentėjusiųjų atstovų darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiųjų interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“, teismas daro išvadą, kad šios nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios atitinkamai kiekvienam nukentėjusiajam (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kiti procesiniai klausimai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuosprendžiui įsiteisėjus skaitmeninės laikmenos paliktinos saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. G. pripažinti padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir jam paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį paskirtas bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę D. G. paskirti – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

M. S. pripažinti padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir jam paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį paskirtas bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę M. S. paskirti – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamųjų faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

M. S. ir D. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Klaipėdos teritorinės ligonių kasai priteisti solidariai iš D. G. ir M. S. 2063,21 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt tris eurus 21 ct) žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį ir T. Ž. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Nukentėjusiajam R. K. priteisti solidariai iš D. G. ir M. S. 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamųjų D. G. ir M. S. nukentėjusiajam R. K. priteisti po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) iš kiekvieno proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Kitą R. K. ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiajam T. Ž. priteisti solidariai iš D. G. ir M. S. 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamųjų D. G. ir M. S. nukentėjusiajam T. Ž. priteisti po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) iš kiekvieno proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Kitą T. Ž. patikslinto civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.