Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-304-307/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-17
Bylos Nr.: 1A-304-307/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24594-2020-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Nerijus Meilutis, Regina Pocienė
Civilinis ieškovas: A. B., Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Nukentėjusysis: A. B.
Nuteistasis: D. N.
Advokatai: Marius Ramanauskas

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.1.2Neturtinė žala
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-304-307/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24594-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 1.1.8.7.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,nuteistojo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B. ir jo atstovui advokatui Mariui Ramanauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. ir jo atstovo advokato Mariaus Ramanausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi bausmės paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį.

Bausmės atlikimo pradžią nutarta skaičiuoti nuo D. N. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – D. N. palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. N. priteista civilinio ieškovo naudai 172,19 Eur (šimtas septyniasdešimt du eurai, 19 ct) A. B. gydymo išlaidų atlyginimui.

Nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam iš D. N. priteista 9 500 Eur (devyni tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. N. A. B. priteista 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) jo patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo pratęstas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nuteistojo D. N. pinigines lėšas 9 500 Eur sumai, esančias AB „S.“ atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „N. F.“ atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „R. P.“ atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Š. b.“ mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, išskyrus leidžiant valdyti, naudotis bei disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis iki 300 Eur kas mėnesį, bei viršijančiomis apribotos sumos dydį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. N. pripažintas kaltu ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad jis sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis 2020 m. birželio 20 d. apie 2.00 val. prekybos ir pramogų centro „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teritorijoje – nusileidimo iš III-iojo automobilių stovėjimo aikštelės aukšto į II-ąjį aukštą metalinių laiptų aikštelėje, dėl menkavertės priežasties, tai yra dėl neva nukentėjusiojo A. B. nepagarbaus elgesio su žmona E. B., elgdamasis chuliganiškai, akivaizdžiai įžūliai ir moralės požiūriu nepriimtinai, pasivijęs A. B. tyčia kumščiu trenkė jam ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, nuo ko, A. B. visu ūgiu krito aukštielninkas ir galva trenkėsi į metalinių laiptų aikštelės grindų paviršių, taip padarydamas nukentėjusiajam A. B. poodines kraujosruvas dešinės akies vokų – nosies – dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų – nosies – kairio skruosto srityje, juosmens dešinėje, dešiniame žaste, muštinę žaizdą galvos plaukuotosios dalies dešinėje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos odos – raudonio kairėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės kairėje, dešinės ausies būgnelio plyšimą, pakauškaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžį, tuo tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą, nes sužalojimai visumoje pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą (kaukolės pamato kaulų lūžis) kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. ir jo atstovas advokatas Marius Ramanauskas prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendį iš dalies pakeisti:

- patvirtinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. ir nuteistojo D. N. 2021 m. kovo 22 d. sudarytą taikos sutartį;

- apeliacinės instancijos teismui netenkinus prašymo patvirtinti taikos sutartį, padidinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B. iš nuteistojo D. N. priteistos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Eur;

- priteisti iš nuteistojo D. N. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B. visas patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, jog skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria teismas atsisakė patvirtinti nuteistojo ir nukentėjusiojo sudarytą taikos sutartį, A. B. civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies priteisdamas nepagrįstai mažą neturtinės žalos dydį bei sumažindamas apelianto A. B. pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįsta, neteisėta, todėl keistina.

2.2. Apeliantai nurodo, jog nukentėjusysis A. B. byloje buvo pareiškęs 37 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau bylos nagrinėjimo metu nuteistasis D. N. ir nukentėjusysis A. B. sudarė taikos sutartį dėl žalos atlyginimo. Šia sutartimi D. N. pripažino 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir įsipareigojo ją atlyginti mokėdamas periodinius mokėjimus per taikos sutartyje nustatytą 30 mėnesių laikotarpį. Be to, taikos sutartimi D. N. įsipareigojo nukentėjusiajam sumokėti ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 130 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu šalių sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo tvirtinti atsisakė.

2.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog taikos sutarties tvirtinimas neatitinka vertybinių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, kaip bendrųjų teisės principų, užtikrinančių priešingų interesų pusiausvyrą. Anot apeliantų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje baudžiamosiose ir civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 2K-533/2005, Nr. 2K-669/2006, Nr. 2K-209/2007 yra išaiškinęs, jog neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Apeliantų teigimu, būtent bendras žalą patyrusio ir pareigą ją atlyginti turinčio asmens susitarimas leidžia labiausiai pasiekti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytų tikslų, individualiai įvertinti pačių šalių poreikius ir jų realias galimybes, geriausiai suderinti jų abiejų teisėtus lūkesčius šiame procese bei rasti abiems pusėms priimtiną bendrą sprendimą, įtvirtinant jį taikos sutartimi. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad nuteistasis D. N. ir nukentėjusysis A. B., kaip civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principais, numatytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2, 6.154, 6.156 straipsniuose, laisvai sudarė šią taikos sutartį, turėdami pagrįstų lūkesčių, kad ji bus realiai vykdoma ir galiausiai bus įgyvendinta. Vadovaujantis CK 6.156 straipsnio 4 dalies nuostatomis, sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Šiuo atveju nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo daryti išvadą, jog sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, tokių argumentų ir CK įtvirtintų teisinių pagrindų skundžiamame nuosprendyje nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Atsisakydamas tvirtinti sudarytą taikos sutartį apygardos teismas formaliai vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nevertindamas jų šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir neatskleisdamas šių principų turinio, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai turėjo padaryti (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2007).

2.4. Apeliantai nurodo, jog D. N. informavo juos, jog jis vietoj individualios veiklos vykdymo susirado nuolatinio pobūdžio darbą statybos veikla besiverčiančioje įmonėje. Ši aplinkybė paneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytas abejones dėl nuteistojo galimybių ateityje įvykdyti taikos sutartį ir atlyginti šioje sutartyje nurodytą neturtinę žalą.

2.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teismo posėdžio metu pats nuteistasis D. N. patvirtino, jog su šia baudžiamąją byla susijusiais klausimais jis konsultavosi su dviem advokatais. Be to, ši byla dėl sveikatos sužalojimo nuteistajam nėra pirmoji, todėl jam yra žinomi teisės aktai, reglamentuojantys neturtinės žalos atlyginimo klausimus tokio pobūdžio bylose ir taikos sutarties sudarymo tvarka bei galimybės, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių skundžiamame nuosprendyje nevertino.

2.6. Apeliantai, vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstamą veiką padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje Nr. AB-29-1“ pateiktais išaiškinimais, teigia, jog pirmosios instancijos teismas ne tik neįvykdė pareigos išnagrinėti bei įvertinti kiekvieną neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingą kriterijų, bet neleido pačioms proceso šalims susitarti bei pagrįstai ir teisėtai tikėtis, kad teismas patvirtins jų sudarytą taikos susitarimą.

2.7. Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį – 10 000 Eur, nepakankamai įvertino neturtinės žalos pasekmes, visiškai nevertino nukentėjusiojo A. B. patirtų moralinių praradimų įtakos jo gyvenimo kokybei (po patirto sužalojimo jam (duomenys neskelbtini) ir pan.), darbinei veiklai (dėl anksčiau paminėtų sveikatos negalavimų jis nebegali dirbti (duomenys neskelbtini) ir pan., todėl jis tapo mažiau paklausus darbo rinkoje, bijo netekti darbo), šeiminiam gyvenimui ((duomenys neskelbtini) neigiamai veikia nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės tarpusavio santykius). Byloje nustatyta, kad A. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kaukolės pamato lūžiu. Apeliantai pirmosios instancijos teismui teikė mokslinės-medicininės literatūros straipsnius apie tokio pobūdžio sveikatos sužalojimus, jų sukeliamas komplikacijas, pasekmes ateityje. Ši medžiaga bei nukentėjusiajam po sužalojimo likę sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini) ir pan. patvirtina, jog nukentėjusiojo patiriamos pasekmės yra labai sunkios, jos ne tik neigiamai veikia jo gyvenimo kokybę, bet ir kelia pagrįstą baimę dėl ateities. Atkreipė dėmesį, jog pagal formuojamą teismų praktiką teismai spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo taip pat turi įvertinti asmens turėtų galimybių praradimą (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-175/2005), o esant ilgalaikiams fiziniams ar psichiniams pakenkimams arba tokio pobūdžio, kad iš karto negali būti pašalintos jų pasekmės, kurių šalinimas susijęs su įvairių sveikatos grąžinimo metodų taikymu, prie neturtinės žalos priskirti ir susirūpinimą būsimomis pasekmėmis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-13/2007). Apygardos teismas šių aplinkybių skundžiamame nuosprendyje neįvertino, neatsižvelgė ir į tai, jog pagal anksčiau paminėtą mokslinę literatūrą tokio pobūdžio sužalojimų atveju pasekmės praktiškai visada atsiranda tik po kurio laiko.

2.8. Apeliantai akcentuoja ir tai, jog byloje nustatyta, kad nuteistasis D. N. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo sukeltos žalos dydis yra didesnis, nei neatsargios kaltės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-470/2006).

2.9. Be to, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio būtina įvertinti ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Šiuo atveju, apeliantų teigimu, byloje buvo duomenų, kad D. N. planuoja įsidarbinti įmonėje pagal darbo sutartį, todėl turtinė padėtis leistų jam tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kita vertus, byloje nebuvo nustatytų aplinkybių, patvirtinančių sunkią nuteistojo materialinę padėtį, kurių pagrindu būtų galima mažinti žalos dydį. Be to, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

2.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustatydamas nepagrįstai mažą neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į kitas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Apygardos teismas neįvertino D. N. elgesio po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kad po suduoto smūgio nukentėjusiajam nugriuvus D. N. prie sužeisto A. N. nepriėjo, pagalbos jam nekvietė, o pasišalino iš įvykio vietos. Anot apeliantų, apygardos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad D. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuolat keitė parodymus, deramai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo motyvą – chuliganiškas paskatas.

2.11. Kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė ir pats apygardos teismas, pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nukentėjusiesiems vidutiniškai priteisiama apie 15 786 Eur, o maksimali suma siekia 40 000 Eur. Taigi, anot apeliantų, vidutinė teismų priteisiama suma – apie 16 000 Eur beveik atitinka taikos sutartyje sutartą 20 000 Eur neturtinės žalos dydį. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

2.12. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad D. N. padarė nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio. Tokia apygardos teismo išvada nepagrįsta, kadangi pats D. N. pripažino, jog įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, be to, šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis A. B. bei du byloje apklausti liudytojai E. B. ir D. J.. Anot apeliantų, aplinkybė, jog nuteistasis iš karto po įvykio pasišalino ir nebuvo nustatytas jo girtumas, šios aplinkybės nepaneigia.

2.13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašomas priteisti bylinėjimo išlaidas, nuo prašomų 1 130 Eur iki 800 Eur. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, ar ieškovo atstovo įkainiai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas dėl bylinėjimosi išlaidų maksimalių įkainių nustatymo. Vietoj to, teismas tik formaliai nurodė teismo posėdžių skaičių ir nurodė, jog buvo parengtas ieškinys bei priedai. Apygardos teismas neįvertino, jog nukentėjusiojo atstovas organizavo ir vedė derybas su nuteistuoju dėl taikos sutarties sudarymo, suderino taikos sutarties sąlygas, parengė taikos sutartį bei organizavo jos pasirašymą. Be to, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiojo advokatas civiliniame ieškinyje pateikė gausią ir aktualią nagrinėjamai baudžiamajai bylai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analizę.

3. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. ir jo atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. ir jo atstovo advokato M. Ramanausko apeliaciniame skunde.

6. Nukentėjusysis A. B. ir jo atstovas advokatas M. Ramanauskas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu netvirtinti taikos sutarties, sudarytos tarp nukentėjusiojo A. B. ir nuteistojo D. N.. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog taikos sutarties tvirtinimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Taip pat teigia, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo daryti išvadą, jog sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai mažą neturtinės žalos dydį – 10 000 Eur. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas nepakankamai įvertino neturtinės žalos pasekmes, visiškai nevertino nukentėjusiojo A. B. patirtų moralinių praradimų įtakos jo gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui bei sveikatos sutrikdymo pasekmių galimai kilsiančių ateityje. Apeliantai nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad D. N. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliantai tvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašomas priteisti bylinėjimo išlaidas.

7. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.

8. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tik tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

9. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš nuteistojo D. N. 37 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei visas 1 130 Eur nukentėjusiojo išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 136-144).

10. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, įvertinęs byloje surinktus duomenis, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jam padarytos neturtinės žalos tenkino iš dalies. A. B. prašomą priteisti 37 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 10 000 Eur. Nuosprendį priėmęs teismas įvertinęs tai, kad D. N. A. B. dar iki nuosprendžio priėmimo moralinės žalos atlyginimui sumokėjo 500 Eur, galutinę atlygintinos moralinės žalos sumą nustatė 9 500 Eur.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šią žalą įvertina teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Pagal teismų praktiką, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2013, Nr. 2K-331-976/2018 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad dėl nuteistojo D. N. nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. B. sveikata, nukentėjusysis patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, kitus nepatogumus. Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam A. B. padarytus sužalojimus (poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų - nosies - dešinio skruosto srityje; kairės akies vokų - nosies - kairio skruosto srityje; juosmens dešinėje; dešiniame žaste; muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies dešinėje; muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos odos - raudonio kairėje; kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje; dešinės ausies būgnelio plyšimas; pakauškaulio dešinės pusės ir kaukolės pamato dešinės vidurinės daubos lūžis), sužalojimų padarymo aplinkybes (nukentėjusiajam suduotas vienas smūgis į galvos sritį, sunkus kūno sužalojimas (kaukolės pamato kaulų lūžis) padarytas po smūgio nukentėjusiajam krentant ant nugaros ir galva trenkiantis į metalinių laiptų aikštelės grindų paviršių), sužalojimų pasekmes (byloje nėra duomenų, jog kilusios pasekmės yra negrįžtamos ir jų neįmanoma atstatyti), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teismų praktiką, ir nusprendė, kad nukentėjusiajam A. B. patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus kompensuos 10 000 eurų piniginė satisfakcija.

13. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nepakankamai įvertino neturtinės žalos pasekmes, visiškai nevertino nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų įtakos jo gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

14. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatant nukentėjusiajam A. B. priteistiną neturtinės žalos dydį, buvo tinkamai atsižvelgta į visus neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijus, įvertintos kilusios pasekmės, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumas, kaltininko kaltės forma, atsakingo už žalą asmens finansinis pajėgumas atlyginti žalą. Teismas analizavo ir teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir šios analizės pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į nuteistojo D. N. nukentėjusiajam jau atlygintą neturtinės žalos sumą, nusprendė priteisti nukentėjusiajam 9 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam A. B. iš nuteistojo priteistinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistojo veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl D. N. padaryto nusikaltimo nukentėjusysis A. B. patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, bei į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog nukentėjusiajam kilusios pasekmės yra negrįžtamos. Pagal teismų praktiką, sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda neigiami pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Iš teismų praktikos matyti, kad nukentėjusiajam po patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo likus darbingam tik 30 proc. buvo priteista 24 907 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-351-222/2015); nukentėjusiajam, kuriam buvo nepataisomai subjaurotas kūnas, priteista 13 032 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-193-507/2015); nukentėjusiajam, kuriam po sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo atlikta sudėtinga neurochirurginė operacija, taikomas nuolatinis gydymas, visiškai nevaldančiam kairės rankos, nustatytas 70 proc. nedarbingumo lygis, be to, reikalingas reabilitacinis gydymas bei papildomas gydymas dėl didelio rando galvoje, priteista 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-334-699/2017); nukentėjusiajam, kuris po patirtų sužalojimų neteko regėjimo viena akimi, kai regėjimas būtinas jo darbinėje veikloje, priteista 17 320 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-24-689/2019). Bylose, kuriose nukentėjusieji nepatyrė ypatingai sunkių sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmių priteisiamas mažesnis neturtinės žalos dydis. Nukentėjusiajam, kuris buvo nedarbingas mėnesį laiko, patyrė skausmą, nepatogumus, buvo sumažėję jo bendravimo galimybės, prarado uoslę, priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-427-693/2016). Asmeniui, patyrusiam sunkų sveiktos sutrikdymą, dėl kurio jis ilgą laiką (iki pusės metų) jautė skausmą, patyrė nepatogumus, diskomfortą, sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo vairuoti automobilį, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, priteista 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-337-489/2017). Nukentėjusiajam, kuris po patirto sužalojimo dėl suprastėjusios koncentracijos ir atminties sutrikimo neturi galimybės tęsti mokslų universitete, turėjo išeiti iš darbo, patirtos traumos padarinius jaučia lig šiol – kartojasi galvos skausmai, sutrikusi koncentracija ir atmintis, iš dviejų nuteistųjų priteista 9 132,76 Eur (iš 12 000 Eur išminusavus draudimo išmoką) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-64-303/2018). Nukentėjusiajam, kuris dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo jaučia nuolatinius galvos skausmus, gydosi, negali sunkiai dirbti ir sportuoti, priteista 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-166-699/2018). Nukentėjusiajam, kuris po sužalojimo jaučia skausmus, tačiau byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog dėl šio sužalojimo nukentėjusiajam būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikros procentinės dalies netektas darbingumas, priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-84-458/2020). Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu yra pakankamai įvairi tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

16. Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje nurodė, jog šiuo metu dar jaučia sužalojimo pasekmes, t. y. (duomenys neskelbtini). Tačiau nukentėjusysis nurodė ir tai, kad jis šiuo metu dėl sužalojimo pasekmių pas medikus nesilanko, (duomenys neskelbtini) nesigydo (t. 2, b. l. 174-179, 192-198). Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė K. Š. parodė, jog nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pasekmės gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Specialistė nurodė ir tai, kad tokio pobūdžio sužalojimo pasekmės kitiems asmenims būna sunkesnės, nei liekamieji reiškiniai, kuriuos patiria nukentėjusysis A. B. (t. 2, b. l. 192-198). Būtina įvertinti ir tai, kad liudytojas M. J. (nukentėjusiojo A. B. draugas) teisiamajame posėdyje parodė, jog šiuo metu A. B. nesiskundžia sužalojimo pasekmėmis sveikatai (t. 2, b. l. 192-198). Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad ir ateityje nukentėjusysis jaus fizinį skausmą bei nepatogumus, be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas darbingumo (visiško ar dalinio) netekimas ar atitinkamo lygio neįgalumas, A. B. kaip ir iki patirto sužalojimo dirba statybų srityje.

17. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo D. N. turtinę padėtį. D. N. yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, tačiau neturi turto, į kurį galima būtų nukreipti priteistos žalos išieškojimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog D. N. planuoja įsidarbinti įmonėje pagal darbo sutartį, todėl jo turtinė padėtis esmingai pagerėtų. Aplinkybę apie planus įsidarbinti pagal darbo sutartį teisiamajame posėdyje buvo nurodęs nuteistasis D. N., tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių D. N. įsidarbinimą byloje nėra.

18. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 10 000 eurų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja protingumo bei teisingumo principams.

19. Apeliaciniame skunde remiamasi ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 1A-175/2005, Nr. 1A-13/2007, kuriose nurodyta, kad teismai spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo turi ir įvertinti asmens turėtų galimybių praradimą bei prie neturtinės žalos priskirti ir susirūpinimą būsimomis pasekmėmis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantų nurodomose baudžiamosiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-175/2005 nagrinėta situacija, kai nukentėjusioji buvo sužalota tyčiniais ir iš anksto suplanuotais kaltininkų veiksmais, panaudojant specialiai tam į nusikaltimo vietą atsineštas beisbolo lazdas. Dėl patirto sužalojimo buvo sužlugdyta nukentėjusiosios, kaip perspektyvios sportininkės karjera, ji tapo neįgalia. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13/2007 keturi asmenys buvo nuteisti už pasikėsinimą nužudyti nukentėjusįjį dėl savanaudiškų paskatų. Nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais ir iš anksto suplanuotais kaltininkų veiksmais, panaudojant šaunamąjį ginklą. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis buvo operuojamas, operacijos metu jam buvo pašalintas kairysis inkstas. Po sužalojimo jis ilgai buvo gydomas stacionare. Nagrinėjamu atveju dėl nuteistojo D. N. smurtinių veiksmų A. B. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau kaip jau minėta, bylos duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados apie tai, kad ir ateityje jis patirs nepatogumus, jam nebuvo nustatytas darbingumo netekimas ar neįgalumas, jis dirba darbą, kurį dirbo ir iki patirto sužalojimo.

20. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame dėl to paties dalyko pateikiami du alternatyvūs prašymai: padidinti nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Eur, arba patvirtinti taikos sutartį tarp civilinio ieškovo A. B. ir nuteistojo D. N., pagal kurią D. N. per sutartyje nustatytą terminą A. B. įsipareigotų sumokėti 20 000 Eur.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ne tik teisingai nustatė neturtinės žalos dydį, bet ir pagrįstai atsisakė tvirtinti šalių (nuteistojo D. N. ir nukentėjusiojo A. B.) pasirašytą taikos sutartį.

22. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 1.64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 ir kt.). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 ir kt.).

23. Jau minėta, kad pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. To paties straipsnio 2 ir 6 dalys numato, kad sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai. Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Iš CK 6.983 straipsnyje įtvirtintos taikos sutarties sampratos akivaizdu, jog taikos sutartis savo prigimtimi yra dvišalis sandoris, kuriuo šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutarties sudarymui būtina laisvu apsisprendimu pagrįsta suderinta valia.

24. 2021 m. kovo 22 d. nuteistasis D. N. ir nukentėjusysis A. B. pasirašė taikos sutartį, kuria nuteistasis pripažino A. B. padarytą 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą bei įsipareigojo ją atlyginti – 1 500 Eur sumokėti per tris dienas nuo sutarties pasirašymo, o likusią dalį (18 500 Eur) sumokėti per 30 mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant po 617 Eur (t. 3, b. l. 1).

25. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas šalių prašymą patvirtinti pateiktą taikos sutartį iš dalies atsižvelgė į tai, jog taikos sutartis teismui buvo pateikta 2021 m. balandžio 12 d., tačiau iki šios datos nuteistasis D. N. nesumokėjo nukentėjusiajam numatytos 1 500 Eur sumos (taikos sutarties 2.1. punktas), o atlygino tik nedidelę dalį žalos - 200 Eur (2021 m. balandžio 12 d. pakvitavimas dėl pinigų gavimo, t. 3, b. l. 13), 2021 m. balandžio 27 d. nuteistasis D. N. nukentėjusiajam sumokėjo dar 300 Eur (t. 3, b. l. 14). Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat nuteistojo D. N. turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo nuteistojo galimybėmis įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nors nuteistasis D. N. 2021 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis gavo pasiūlymą dirbti įmonėje, kur uždirbtų didesnį atlyginimą, tačiau to paties posėdžio metu nurodė, kad jo finansinė padėtis sudėtinga. Objektyvių duomenų apie nuteistojo D. N. pajamas byloje nėra.

26. Sprendžiant tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą, itin svarbios tokios sutarties sudarymo aplinkybės bei tokios sutarties šalių valia. Nuteistasis D. N. neneigia, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis A. B. patyrė neturtinę žalą, taip pat nuteistasis išreiškė ketinimą atlyginti padarytą žalą. Vis tik, nors nuteistasis pasirašė taikų susitarimą su nukentėjusiuoju, šio susitarimo sąlygų jis nevykdė. Jau minėta, kad pirmoji įmoka per taikos sutartyje numatytą terminą nebuvo sumokėta (taikos sutarties 2.1. punktas), byloje nėra ir duomenų, galinčių patvirtinti, jog nuteistasis po sutarties sudarymo kas mėnesį nukentėjusiajam mokėjo po 617 Eur (taikos sutarties 2.2. punktas). Svarbu įvertinti ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. N. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, jog D. N. dar prieš pasirašydamas aptariamą taikos sutartį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo per sutartyje nurodytą terminą suprato, jog neturės galimybių (dėl savo turtinės padėties, paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės) įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau tokią sutartį vis tiek pasirašė. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl nuteistojo D. N. tikrosios valios sudaryti taikos sutartį, joje numatytomis sąlygomis.

27. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl tikrųjų ketinimų vykdyti sudarytos taikos sutarties sąlygas reikšminga aplinkybė, kad nuteistasis D. N. pasirašęs taikos sutartį, jos sąlygų visiškai nevykdė – per sutartyje numatytus terminus neatliko mokėjimų nukentėjusiajam A. B., išskyrus per du kartus sumokėtą 500 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis A. B. patvirtino, jog D. N. taikaus susitarimo sąlygų nevykdo, išskyrus 500 Eur, daugiau neturtinės žalos nėra atlyginęs.

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog D. N. minimą taikos sutartį prieš priimant nuosprendį byloje pasirašė siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, realiai neketindamas vykdyti joje numatytų įsipareigojimų. Kaip jau minėta dėl akių (neketinant sukelti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pripažintinas negaliojančiu (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Būtina įvertinti ir tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo D. N. gynėja, suderinusi poziciją su ginamuoju, nepalaikė apeliantų reikalavimo patvirtinti taikos sutartį. Taigi 2021 m. kovo 22 d. nuteistojo D. N. ir nukentėjusiojo A. B. pasirašytos taikos sutarties patvirtinimas prieštarautų vienos iš šios sutarties šalių valiai. Kaip jau minėta taikos sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą. Taikos sutarties patvirtinimui teisme reikalinga sutarties šalies valia, kurios nesant, teismas taikos sutarties negali patvirtinti. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir patvirtinus apeliantų prašymą patvirtinti taikos sutartį sudarytą tarp nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. bei nuteistojo D. N. susidarytų situacija kai viena iš taikos sutarties šalių ne tik kad neprašo ją patvirtinti, bet iš esmės jos patvirtinimui prieštaravo. Taigi teismas, nustatęs, kad nėra vienos taikos sutarties šalies valios, kad nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas būtų išspręstas patvirtinus taikos sutartį, neturi pagrindo tokią taikos sutartį patvirtinti.

29. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tvirtinimui pateikta sutartis neatitinka vertybinių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, kaip bendrųjų teisės principų, užtikrinančių priešingų interesų pusiausvyrą, nurodo, kad teismas šiais principais vadovavosi tik formaliai, nevertindamas jų bylos aplinkybių kontekste.

30. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, jog pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tik tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

31. Iš bylos duomenų matyti, kad apygardos teismas išspręsdamas civilinio ieškinio klausimą pirmiau aptartomis BPK nuostatomis ir vadovavosi. Teismas nustatydamas A. B. padarytos neturtinės žalos dydį bei atmesdamas prašymą patvirtinti pateiktą taikos sutartį, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų nepažeidė, jų taikymą šioje byloje pakankamai argumentavo.

32. Apeliantai nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam A. B. priteistu atstovavimo išlaidų dydžiu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos atitinka rekomendacijas dėl maksimalaus rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato pagalbos teikimą, taip pat neįvertino, jog bylos proceso metu nukentėjusiojo atstovas organizavo ir vedė derybas su nuteistuoju dėl taikos sutarties sudarymo, be to, nukentėjusiojo atstovas ieškinyje pateikė gausią šiai bylai aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

33. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant priteistinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo atstovavimo išlaidoms apmokėti, atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiajam turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Taigi nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo nurodomą sumą išieškoti iš kaltininko, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Nukentėjusiojo A. B. ir jo atstovo advokato M. Ramanausko apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 1 130 Eur sumažinti iki 800 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme, skundžiamu nuosprendžiu atliktą jų vertinimą, daro išvadą, kad apygardos teismas proceso išlaidų klausimą išsprendė teisingai. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl nukentėjusiajam priteistinos atstovavimo išlaidų sumos grindė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nuteistojo materialinės padėties, nukentėjusiojo atstovo dalyvavimo procese apimties ir kitų aplinkybių visumos įvertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma ir neviršija nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, atsižvelgus į suteiktos teisinės pagalbos apimtį, pirmosios instancijos teisme vykusių posėdžių kiekį, bylos sudėtingumą (kaltinimas dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikštas vienam asmeniui, bylą sudaro trys tomai), 800 Eur suma laikytina atitinkančia nukentėjusiojo atstovo turėtas darbo sąnaudas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl iš nuteistojo priteistino atstovavimo išlaidų dydžio.

34. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma iš nuteistojo D. N. nukentėjusiajam A. B. priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti išlaidas už apeliacinio skundo paruošimą patvirtinantys dokumentai – sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderis (t. 3, b. l. 54, 55). Sprendžiant dėl proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė nukentėjusysis A. B. ir jo atstovas advokatas M. Ramanauskas. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, prašomos išieškoti iš nuteistojo D. N. nukentėjusiojo patirtos išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese nepriteistinos.

35. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis bei jo atstovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino nuteistojo D. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir šiam apeliantų teiginiui. Byloje surinktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog nusikalstamą veiką D. N. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei šią aplinkybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia.

37. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti kaltininko nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo didesnį jo pavojingumą, kadangi girtas asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų.

38. Nuteistasis D. N. parodė, kad įvykio vakarą į prekybos ir pramogų centre esantį kazino atvyko blaivus. Vėliau išgėrė apie pusę bokalo alaus (t. 2, b. l. 174-179). Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje negalėjo vienareikšmiškai nurodyti, ar nuteistasis D. N. įvykio vakarą buvo neblaivus (t. 2, b. l. 174-176). Liudytoja E. B. parodė, kad įvykio vakarą D. N. vartojo alkoholį – gėrė alų, tačiau kiek bokalų jis išgėrė liudytoja negalėjo nurodyti, taip pat liudytoja negalėjo tiksliai apibūdinti D. N. būsenos, nes ji pati buvo apsvaigusi nuo alkoholio (t. 2, b. l. 192-198). Liudytojas D. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad iki atvykimo į kazino D. N. alkoholio nevartojo, taip pat liudytojas paaiškino kodėl ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs kitokias aplinkybes (t. 2, b. l. 192-198). Nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų apie nuteistojo D. N. (ne)blaivumą byloje nėra. Nors D. N. neneigia įvykio vakarą išgėręs alaus, tačiau vien šio fakto nepakanka, kad būtų galima šią aplinkybę pripažinti atsakomybę sunkinančia BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme. Jau minėta, kad ne bet koks alkoholio pavartojimo faktas sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens atsakomybę, bet tik toks, kai apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Taigi byloje nesant neginčytinų duomenų, kad D. N. nusikaltimo darymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat, nesant neabejotinų duomenų, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nėra pagrindo konstatuoti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą.

39. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašo iš D. N. valstybės naudai priteisti 90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

40. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 15 d.). Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-271/2010, Nr. 2K-304-942/2015 ir kt.).

41. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nukentėjusysis A. B. ir jo atstovas advokatas M. Ramanauskas. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl nuteistajam D. N. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinkta gynėja. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinį skundą, kuris yra atmestas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo D. N. nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. ir jo atstovo advokato Mariaus Ramanausko apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.

Teisėjai Albinas BielskisNerijus MeilutisRegina Pocienė