Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.8.1.1; 1.2.4.1.2.8; 1.2.26.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1

2021 m. spalio 13 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Iš R. B. ir R. S. solidariai priteista nukentėjusiajam E. I. 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. B. ir R. S. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1 037,35 Eur už nukentėjusiajam E. I. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Iš R. B. ir R. S. priteista valstybės naudai po 239,25 Eur už nukentėjusiajam E. I. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. R. B. ir R. S. nuteisti už tai, kad 2019 m. birželio 26 d., laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 19.18 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, o R. B. ir narkotinių medžiagų, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio penktame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje, kitų asmenų akivaizdoje, R. B. tyčia iš chuliganiškų paskatų ranka sudavus koridoriuje stovėjusiam nukentėjusiajam E. I. į veido sritį, o po to nukentėjusiajam E. I. grįžus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, veikdami bendrininkų grupe, paėmę nukentėjusįjį už rankų nutempė į bendro naudojimo prausyklos patalpas, kuriose tyčia, iš chuliganiškų paskatų, bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis ir metaline šluotos koto dalimi nukentėjusiajam E. I. į įvairias kūno vietas, padarydami plėštines-durtines žaizdas krūtinės ląstoje ir juosmenyje su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimą kairiame skruoste bei nosies kaulų lūžį, taip tyčia sunkiai dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė nukentėjusiojo E. I. sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

2. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, taip pat sumažinti nukentėjusiajam E. I. priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimtą nuosprendį grindė išimtinai tik liudytojų parodymais, bet visi liudytojai neneigė buvę neblaivūs ir gerai neatsimenantys visų įvykio aplinkybių. Anot nuteistojo, sesers V. B. kaimynai, kurie byloje apklausti liudytojais, bei nukentėjusysis E. I. nuolatos kabinėdavosi dėl leidžiamo vandens ir kitokių smulkmenų. Akivaizdu, kad nukentėjusysis ir liudytojais apklausti kaimynai nemėgsta romų tautybės žmonių, dėl to galima įžvelgti liudytojų šališkumą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirminiuose E. I. parodymuose nutylima apie prausykloje kilusį konfliktą ir tai, kad nukentėjusysis puolė nuteistuosius beisbolo lazda. Be to, pagal liudytojų parodymus, R. B. ir R. S. nukentėjusįjį nutempė į bendro naudojimo patalpas, kur yra dušinė ir prausykla, o nukentėjusysis E. I. nurodė, kad viskas įvyko prie jo buto durų koridoriuje ir po įvykio ėjo į dušą apsiprausti.

2.2. Teigiama, kad nagrinėjamo įvykio metu konfliktas taip pat kilo dėl vandens suvartojimo, kai R. B. prausėsi veidą. Nukentėjusysis E. I. pradėjo kabinėtis ir įžeidinėti skundo autorių, į nukentėjusiojo įžeidinėjimus atsikirtus žodžiais, R. B. buvo suduotas smūgis į veidą, į kurį jis atsakė smūgiu, po to į konfliktą įsikišo kaimynai, ko pasėkoje R. B. teigia buvęs sužalotas. Po įvykusio konflikto apeliantui esant bute pas seserį V. B. išgirdo triukšmą, išėjo į koridorių ir pamatė E. I. su beisbolo lazda, tada R. B. instinktyviai čiupo šluotos kotą ir jie susigrūmė. Nuteistojo teigimu, grumtynių metu šluotos kotui perlūžus ir dėl to atsiradus aštrioms detalėms, to nenorėdamas padarė nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus.

2.3. Taip pat skunde nurodoma, kad R. B. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, bet apygardos teismas nepagrįstai to nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip teigia nuteistasis, jis neturėjo tikslo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, tik nuo šio asmens, puolusio jį su beisbolo lazda, gynėsi. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad nuteistieji naudojo žalojančius įrankius, kadangi šluotos koto savaime negalima priskirti žalojantiems įrankiams, R. B. šluotos kotą pasiėmė instinktyviai, kai pamatė puolantį (su beisbolo lazda) nukentėjusįjį. Papildomai prašoma atsižvelgti į tai, kad R. B. turi šeimą, žmoną, du mažamečius vaikus, per pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką gali prarasti ryšį su šeima. Be to, apelianto manymu, nukentėjusiajam priteistas per didelis neturtinės žalos atlyginimas, nuteistasis neturi objektyvių galimybių sumokėti tokio dydžio sumos.

3. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti:

1) R. S. veiką perkvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 1 dalį arba to paties straipsnio 2 dalies 8 punktą bei paskirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant remiantis BK 75 straipsniu;

2) panaikinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1, 2 punktus su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu).

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas tik iš dalies. Anot apelianto, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo faktinių duomenų pripažinimo kaltę patvirtinančiais įrodymais, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

3.2. Teigiama, kad konfliktinė situacija su nukentėjusiuoju E. I. įvyko dėl paties nukentėjusiojo kaltės, nes jis, būdamas neblaivus, pirmas prikibo prie R. S. ir R. B. dėl bendrai naudojamų patalpų – išleidžiamo vandens kiekio ir pan., bei nuteistųjų tautybės – vadino juos čigonais, įžeidinėjo ir žemino, be to, pirmas smūgiavo R. S.. Nukentėjusysis E. I. pripažino šias aplinkybes.

3.3. Nuteistojo nuomone, skundžiamas nuosprendis prieštarauja analogiško pobūdžio bylose formuojamai teismų praktikai. Nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti kiekvieno iš nuteistųjų veikas, nes jos labai skiriasi savo pavojingumu dėl veikos pasekmių. Skundo autoriaus R. S. veiksmais, pasireiškusiais smūgių rankomis sudavimu nukentėjusiajam, tame tarpe ir į nosies sritį, E. I. nebuvo padaryti sužalojimai (plėštinės-durtinės žaizdos krūtinės ląstoje ir juosmenyje su kraujo ir oro susikaupimu), iš esmės sukėlę grėsmę nukentėjusiojo gyvybei ir pripažinti sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pats nukentėjusysis E. I. taip pat pripažino, kad R. S. jam padaryta žala ženkliai mažiau pavojinga, nukentėjusysis iš esmės pretenzijų neturėjo. Nesant bendrininkų susitarimo, kito nuteistojo nusikalstamas veikimas laikytinas vykdytojo ekscesu ir dėl to R. S. negali atsakyti už nukentėjusiajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, skundo autoriaus veika pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuota neteisingai ir turi būti perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį arba to paties straipsnio 2 dalies 8 punktą.

3.4. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką ir iš naujo sprendžiant dėl bausmės paskyrimo, prašoma atsižvelgti į tai, kad R. S. šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, užsiima prekyba ne maisto produktais turgavietėse. Taip pas skunde nesutinkama su tuo, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės buvo bendrinamos su ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirta 40 parų arešto bausme. Nuteistojo teigimu, arešto bausmė yra atlikta, todėl bendrinti bausmes su atliktuoju (įvykdytu) nuosprendžiu nėra pagrindo. Siekiant teisingai išspręsti bausmių bendrinimo klausimą, būtina išreikalauti duomenis iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų, ar R. S. yra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę.

4. Nukentėjusysis E. I. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad iš dalies sutinka su nuteistojo R. S. apeliaciniu skundu. Nukentėjusysis pažymi, kad yra susitaikęs su R. S., kuris nukentėjusiajam padarė ženkliai mažesnę žalą nei R. B., todėl nepageidauja, kad R. S. būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, arba prašo ženkliai sumažinti jam paskirtą bausmę.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas advokatas Arvydas Montrimas prašė nuteistojo R. B. apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas prašė nuteistojo R. S. apeliacinį skundą tenkinti, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė nuteistųjų R. B. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų R. B. ir R. S. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Nuteistųjų R. B. ir R. S. apeliaciniuose skunduose, ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadas, iš esmės nesutinkama su apygardos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė nuteistųjų paaiškinimais, o vadovavosi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurie, apeliantų teigimu, yra nepatikimi, nenuoseklūs ir prieštaringi.

7. Tačiau išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad su apeliantų teiginiais nėra pagrindo sutikti. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, R. B. ir R. S. pagrįstai pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet ir pateikti aiškūs įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo motyvai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistųjų R. B. ir R. S. kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, dėl ko pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nusikalstamų veikų aplinkybėms nustatyti ir nuteistųjų kaltei konstatuoti. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

8. Pagal BK 135 straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. To paties straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta kvalifikuojanti nusikaltimo sudėtis už nusikaltimo padarymą dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016).

9. BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-382-1073/2017, 2K-159-976/2021).

10. Aptariami nusikaltimai yra tyčiniai ir padaromi veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio nuostatas tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinių atsiradimo galimybę, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamo įvykio 2019 m. birželio 26 d. vakare, apie 19 val., metu nukentėjusiajam E. I. buvo padaryti specialisto išvadose Nr. G 713/2019 (05) ir Nr. pG 1129/2019 (05) nustatyti sužalojimai: 1) plėštinės-durtinės žaizdos krūtinės ląstoje su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, padarytos ne mažiau trimis smūgiais kietu, aštrias briaunas turinčiu daiktu, dėl kurių E. I. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas; 2) plėštinė akla žaizda juosmenyje, padaryta vienu smūgiu kietu, aštrias briaunas turinčiu daiktu, vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; 3) poodinės kraujosruvos akių vokuose, odos nubrozdinimas kairiame skruoste bei nosies kaulų lūžis, padaryti ne mažiau trimis smūgiais kietu buku daiktu, iš kurių nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, poodinės kraujosruvos akių vokuose, odos nubrozdinimas kairiame skruoste – nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 79-80, 84-85). Specialisto išvadose nustatytas aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas G. S..

12. R. B. pirmosios instancijos teisme pripažino tik patį E. I. sužalojimo faktą. Tačiau šis nuteistasis nurodė, kad nukentėjusiajam sužalojimus padarė ne siekdamas tyčia sužaloti minėtą asmenį ir ne iš chuliganiškų paskatų, bet gindamasis nuo E. I. puolimo. Tuo tarpu R. S. nors ir neneigė, kad plyta trenkė į nukentėjusiojo buto duris, bet kategoriškai neigė, jog sudavė smūgius E. I..

12.1. R. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2019 m. birželio 26 d. atvyko į svečius pas savo seserį V. B. ir jos sugyventinį R. S., su kuriuo kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi jau buvo ganėtinai apgirtęs, apie 19 val. (R. B.) nuėjo į koridoriaus gale esančią bendro naudojimo prausyklą atsiprausti, kur po kiek laiko atėjo ir R. S., kuris kalbėjosi su koridoriuje šalia prausyklos rūkiusiais kaimynais. Skundo autorius apklausiamas nurodė, kad girdėjo, kaip R. S. agresyviai kalbėjosi su E. I. dėl vandens suvartojimo, todėl išėjęs į koridorių bandė nuraminti konfliktuojančius asmenis, tačiau nukentėjusysis sudavė jam (R. B.) į kairę akį. Tuomet jis, elgdamasis instinktyviai, smogė E. I. atgal. R. S. norėjo išskirti jį ir nukentėjusįjį, bet į konfliktą įsitraukė kiti koridoriuje buvę kaimynai. Prasidėjusio susistumdymo metu vienas jų, D. K., jį (R. B.) pargriovė ir laikė prispaudęs. Paleido tik paprašius V. B. ir R. S.. Pasibaigus konfliktui, kartu su R. S. ir seserimi sugrįžo į butą. Kaip paaiškino R. B., ketindamas eiti į kiemą jis pasiėmė savo krepšį ir išėjo į koridorių, o iš paskos ėjo R. S. ir V. B.. Nuteistojo teigimu, koridoriuje dar buvo E. I., jo brolis T. I. ir D. L., be to, nukentėjusysis rankoje laikė beisbolo lazdą ir buvo nusiteikęs agresyviai. R. S. norėjo E. I. nuraminti, atimti lazdą, bet nukentėjusysis beisbolo lazdos iš rankų nepaleido. Stumdydamiesi ir laikydami už lazdos šie asmenys atsidūrė prausyklos patalpoje, kur abu nugriuvo ant grindų. Grumtynių metu E. I. pavyko iš R. S. rankų ištraukti (susigrąžinti) beisbolo lazdą. Tuomet nukentėjusysis puolė R. B., todėl šis, norėdamas apsiginti, pagriebė prie prausyklos durų buvusią šluotą. E. I. gal 2 kartus sudavė skundo autoriui į ranką ir koją, o jis (R. B.) nesitaikydamas sudavė nukentėjusiajam 5-6 smūgius. Pirmą kartą šluota pataikius į beisbolo lazdą, kotas (šluotos) perlūžo. Tuomet gal 2-3 kartus šluotos kotu sudavė taip, lyg juo durtų. Pamatęs, kad nukentėjusysis kraujuoja, (R. B.) nutraukė savo veiksmus, pasiėmė krepšį ir kartu su R. S. išbėgo į kiemą.

12.2. R. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. birželio 26 d. vakare vartojant alkoholinius gėrimus ir R. B. išėjus į prausyklą atsigaivinti, gal po 5 minučių pasigirdo triukšmas. Nuteistasis R. S., išėjęs į koridorių, teigia pamatęs, kad prie prausyklos stumdosi R. B., E. I. ir dar du asmenys. Priėjęs arčiau pamatė, jog R. B. prakirstas antakis, o tuo metu E. I. reiškė priekaištus dėl vandens suvartojimo. R. S. su reiškiamais priekaištais nesutiko, tarp jų prasidėjo konfliktas, kurio metu E. I. sudavė skundo autoriui į veidą, o R. S. smogė atgal. Tuomet nukentėjusysis E. I. sugriebė R. S. už pečių, parvertė ant grindų ir laikė prispaudęs. Kiek šis nuteistasis spėjo pamatyti, tuo metu su R. B. pradėjo muštis kiti du koridoriuje buvę kaimynai. Atbėgusi V. B. visus ramino, o pasibaigus konfliktui nuteistieji R. S. ir R. B. kartu su V. B. grįžo į pastarosios gyvenamą vietą. Bute jis pamatė, jog kito nuteistojo veidas kruvinas. Supykęs dėl sumušto R. B., R. S. teigia vėl išėjęs į koridorių. Nuteistasis neneigė, kad būdamas supykęs, eidamas pasiėmė plytgalį ir juo du kartus trenkė į E. I. buto duris. Einant atgal į butą, į koridorių išėjo nukentėjusysis, laikydamas rankose beisbolo lazdą. R. S., norėdamas nuraminti nukentėjusįjį E. I., sugriebė lazdą, tuomet pribėgo ir R. B. bei kiti kaimynai. Kol R. S. su E. I., įsikibę už lazdos, grūmėsi, kitas nuteistasis, R. B., pradėjo muštis su šalia buvusiais kaimynais. Besigrumdami R. S. ir nukentėjusysis atsidūrė prausykloje, kur atbėgęs R. B. nukentėjusiajam E. I. sudavė per petį su kažkokiu pagaliu ar strypu. R. S. ir nukentėjusiajam pavargus ir baigus grumtynes, nuteistieji bei V. B. grįžo į savo gyvenamą vietą, bet išgirdo, jog kaimynai iškvietė policijos pareigūnus, todėl R. S. išsigando ir kartu su R. B. išbėgo į kiemą.

13. Nors nuteistieji ir neigė atlikę dalį jiems inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių asmenų parodymus vertino kaip gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Visų pirma, nuteistųjų parodymus paneigia nukentėjusiojo E. I., liudytojų D. K., M. K., D. L., iš dalies V. B. parodymai, kita bylos medžiaga. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nuteistųjų R. B. ir R. S. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

13.1. Apklausiami pirmosios instancijos teisme nuteistieji skirtingai nurodė esmines konflikto aplinkybes. R. B. teigė, kad kitas nuteistasis – R. S., jau buvo atėjęs iki prausyklos ir koridoriuje kalbėjosi su kaimynais, kai kilo žodinis konfliktas, tuo tarpu pats R. S. tvirtina, kad į koridorių išėjo tik išgirdęs triukšmą ir tuomet pamatė, kaip R. B. konfliktuoja su kaimynais. Nuteistasis R. B. taip pat teigė, kad po pirmos konflikto dalies grįžus į sesers butą ir apsivalius kraują, jis nusprendė išeiti į kiemą, dėl to pasiėmė savo krepšį ir išėjo į koridorių, o jam iš paskos ėjo R. S. bei V. B.. Tuo tarpu R. S. aiškino, kad po pirmos konflikto dalies grįžus į savo gyvenamą vietą, V. B. valė broliui sumuštą antakį, o jis pats (R. S.) netrukus vėl išėjo į koridorių pasiaiškinti su kaimynais, be to, nurodė, jog krepšį R. B. pasiėmė jau po antros konflikto dalies, kai išgirdę, jog iškviesti policijos pareigūnai, jie abu (R. S. ir R. B.) nusprendė eiti į kiemą. Nuteistasis R. S. nurodė ir tai, kad šluota, kurios kotu suduodant smūgius nukentėjusiajam E. I. buvo padaryti sužalojimai, buvo paimta iš R. S. ir V. B. buto, taip paneigdamas kito nuteistojo aiškinimą, jog šią šluotą jis rado prausyklos patalpoje.

13.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantų R. B. ir R. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai skyrėsi nuo jų ikiteisminio tyrimo metu nurodytų įvykio aplinkybių. R. B. pirminės apklausos metu 2019 m. birželio 27 d. paaiškino, kad nuo E. I. smūgio kumščiu į akį jam nugriuvus dar buvo spardomas tiek E. I., tiek kitų koridoriuje buvusių kaimynų (t. 2, b. l. 103-104), tačiau vėliau savo parodymus pakeitė ir jau tvirtino, kad spardomas nebuvo. R. S. pirminės apklausos metu 2019 m. birželio 27 d. nenurodė aplinkybių, jog E. I. jam pirmasis sudavė smūgį, po ko jis pats smogė atgal, taip pat neprisipažino, kad pasiėmęs plytgalį trenkė į nukentėjusiojo buto duris (t. 3, b. l. 137-138). Aplinkybių apie muštynes su E. I. nuteistasis R. S. nenurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu, teigdamas, jog neva jį (R. S.) ant žemės pargriovė ir laikė prispaudę kiti konflikte dalyvavę kaimynai (t. 3, b. l. 144-147).

13.3. Pažymėtina, kad ir apklaustos V. B. parodymų dalis vertintina kritiškai. Ši liudytoja pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad broliui R. B. išėjus į prausyklą, iš paskos išėjo ir R. S., o po kurio laiko koridoriuje pasigirdo triukšmas, todėl ji irgi išėjo į koridorių, kur pamatė su kaimynais konfliktuojančius R. B. ir R. S.. Liudytoja teigia pradėjusi visus raminti, pamatė, kad R. B. buvo prakirstas antakis. Konfliktui nurimus su nuteistaisiais sugrįžo į jos gyvenamą vietą. Tačiau šios liudytojos parodymai dėl vėlesnių įvykių yra nenuoseklūs ir fragmentiški. V. B. nurodė, kad į koridorių išėjusį R. S. su beisbolo lazda puolė E. I., kuriems susigrūmus atbėgo R. B., bet liudytoja teigia nemačiusi, kaip buvo sužalotas E. I. ir ar R. S. bei R. B. naudojo kokius nors daiktus, įrankius (plytą ar strypą) nukentėjusiajam sužaloti.

13.4. Įvertinus aptartus nuteistųjų bei liudytojos V. B. parodymų neatitikimus, parodymų keitimą atsižvelgiant į kitų byloje apklaustų asmenų parodymus, darytina išvada, kad tokiu būdu siekiama sumenkinti R. B. ir R. S. kaltę, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamų veikų aplinkybes, pagrįstai apeliantų R. B., R. S. ir V. B. parodymais vadovavosi tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

13.5. Nukentėjusysis E. I. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad rūkė koridoriuje su D. L., D. K. ir M. K., kai prie jų priėjo R. B. ir R. S. bei paprašė parūkyti. Nukentėjusysis neneigė, kad D. K. nuėjus atnešti cigarečių, tarp jo paties ir vieno iš nuteistųjų – R. S. kilo (žodinis) konfliktas dėl suvartojamo vandens kiekio. Besiginčijant R. B. smogė E. I. į veidą, o šis smogė atgal (R. B.) bei susigrūmė su R. S., su kuriuo taip pat apsikeitė smūgiais. Tuo metu D. K. susigrūmė su R. B.. Kaimynams pradėjus visus raminti, grumtynės baigėsi ir visi konflikto dalyviai išsiskirstė į savo gyvenamas ar buvimo vietas. Nukentėjusysis nurodė, kad netrukus nuėjo į prausyklą apsiprausti, o grįždamas atgal (į savo gyvenamą vietą), pamatė koridoriumi einančius R. B., kuris nešėsi strypą, ir R. S., kuris rankoje laikė plytą. Išsigandęs E. I. skubiai nuėjo į butą, tačiau beveik iš karto išgirdo 3-4 smūgius į duris. Nukentėjusysis teigia atidaręs buto duris ir apeliantams pasakęs, kad konfliktas yra baigtas, liepė R. S. mesti plytą, bet šis nemetė, todėl E. I. pasiėmė beisbolo lazdą, taip siekdamas pagąsdinti nuteistuosius. Nukentėjusysis E. I. teigia prie savo buto durų susigrūmęs su R. S., nurodo, kad taip stumdydamiesi ir nepaleisdami beisbolo lazdos atsidūrė bendrose prausyklos patalpose. Tuo metu R. B. nieko nedarė, bet kai nukentėjusysis ir R. S. pagriuvo ir vienas kitam bandė suduoti smūgius, nukentėjusysis E. I. pajuto, jog yra badomas aštriu daiktu. Kaip suprato, tuo metu R. B. jam sudavė smūgius su strypu (šluotos metalinio koto dalimi).

13.6. Nukentėjusiojo E. I., priešingai nei nuteistųjų R. B. ir R. S., parodymai dėl esminių bylos aplinkybių buvo vienodi ir nuoseklūs. Dar pirminės apklausos metu 2019 m. birželio 27 d. E. I. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes dėl konflikto pradžios, išsakytų priekaištų dėl vandens suvartojimo, kilusio apsistumdymo, peraugusio į muštynes, bei antrosios konflikto dalies, kai R. S. trenkė į buto duris su plyta, o R. B. dar iki kilusių grumtynių jau rankoje laikė strypą (šluotos metalinio koto dalį) (t. 1, b. l. 38-39). Tai, kad nukentėjusysis, apklausiamas papildomai, patikslino kai kurias konflikto aplinkybes, t. y. kad ir pats buvo pasiėmęs beisbolo lazdą, nesudaro pagrindo nukentėjusiojo parodymų vertinti kaip prieštaringų ir jais nesivadovauti kaip nepatikimais, tuo labiau, kad savo parodymus dėl konflikto aplinkybių E. I. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 45-47).

13.7. Dar daugiau, liudytojai D. K. ir M. K. patvirtino būtent nukentėjusiojo E. I. parodymus. Šie asmenys paaiškino, kad apie 19 val. išėjo parūkyti į koridorių, kur jau rūkė kaimynai E. I. ir D. L.. Netrukus atėjo R. B. bei R. S., vienas iš šių asmenų paprašė parūkyti. D. K. nuėjo iki buto atsinešti cigarečių. Šis liudytojas nurodė, kad grįždamas pamatė kaip R. B. sudavė smūgį E. I.. Tai pat teigia, jog šis nuteistasis (R. B.) elgėsi labai įžūliai, buvo agresyvus, vartojo smurtą, todėl gindamasis pargriovė nuteistąjį R. B. ant žemės bei laikė prispaudęs. Taip pat liudytojas nurodė matęs, jog tuo metu E. I. grūmėsi su R. S.. Liudytoja M. K. paaiškino, kad kilus grumtynėms ji ir atbėgusi kaimynė V. B. visus ramino, o konfliktui nurimus, visi asmenys išsiskirstė. Būdami bute, maždaug po 5 minučių, šie liudytojai (D. K. ir M. K.) tvirtina išgirdę triukšmą koridoriuje. D. K. išėjo pasižiūrėti, kas vyksta, ir pamatė kaip R. S., laikydamas rankoje plytą, o R. B. – strypą, agresyviai nusiteikę eina link kitame koridoriaus gale buvusio E. I., po to šis liudytojas grįžo į butą ir iškvietė policijos pareigūnus. Vėl išėję (iš buto) liudytojai teigia pamatę sužalotą E. I. bei bandančius iš įvykio vietos pasišalinti R. B. ir R. S..

13.8. Liudytojas D. L. taip pat nurodė analogiškas aplinkybes apie konflikto pradžią, t. y. kad D. K. nuėjus atnešti cigarečių, R. B. sukonfliktavo su E. I., sudavė šiam kumščiu į veidą, dėl ko prasidėjo susistumdymas. Liudytojas parodė ir tai, kad vėliau, jau šiam konfliktui pasibaigus, liko sėdėti koridoriuje ir matė, kaip nukentėjusiajam einant iš prausyklos R. B., rankose laikydamas metalinį šluotos kotą, ir R. S. koridoriumi pradėjo artėti link E. I., o šiam įėjus į butą, abu nuteistieji daužė buto duris, kad net perlūžo šluotos kotas. Nukentėjusiajam atidarius duris, prasidėjo grumtynės, kurių metu nuteistieji E. I. nutempė į prausyklą, o pagal iš kurios sklindančius garsus buvo galima spręsti apie vykstančias muštynes.

13.9. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo E. I. ir liudytojų D. K., M. K., D. L. parodymų patikimumu. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog šie asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti R. B. ir R. S. arba dėl neblaivumo (E. I. ir D. L. neneigė, kad įvykio metu buvo pavartoję alkoholio) būtų neteisingai suvokę nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Liudytojai D. K., M. K. ir D. L. nurodė, kad jokių konfliktų su neseniai kaimynystėje pradėjusiais gyventi romų tautybės asmenimis, tai yra R. S. ir V. B. neturėjo. Tik nukentėjusysis E. I. neneigė šiems kelis kartus priekaištavęs dėl vandens suvartojimo ir bendros tvarkos nesilaikymo, bet tai nesudaro pakankamo pagrindo suabejoti nukentėjusiojo E. I. parodymų teisingumu, be to, skundžiamas nuosprendis pagrįstas ne vien nukentėjusiojo, bet ir liudytojų, dėl kurių objektyvumo nekyla jokių abejonių, parodymais. Tuo labiau, kad būtent nukentėjusiojo E. I. ir šių liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo, vienas kitą papildė.

13.10. Nukentėjusiojo E. I. ir liudytojo D. L. parodymus apie E. I. buto durų trankymą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti E. I. buto durų pažeidimai, o iš to, kad R. S. turėta plytos dalis buvo rasta nukentėjusiojo kambaryje ant grindų, prie stalo, galima spręsti, kad šis nuteistasis plytgalį naudojo ne tik buto durims daužyti, bet ir metė ją į E. I. (t. 1, b. l. 27-28, 32).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, konstatuoja, kad visos R. B. ir R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės yra neginčytinai nustatytos. Atmetami kaip nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog konfliktą pradėjo būtent nukentėjusysis E. I.. Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. I. išsakė nuteistiesiems priekaištus dėl vandens sunaudojimo. Taip pat, netgi įvertinus, jog nukentėjusysis galėjo į nuteistuosius kreiptis juos pavadindamas „čigonais“, tai jokiu būdu nepateisina neadekvačios R. B. ir R. S. reakcijos ir vėlesnio smurto panaudojimo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, viešoje vietoje – bendrabučio koridoriuje užsimezgęs ir toliau taip pat bendro naudojimo prausykloje vykęs konfliktas prasidėjo dėl menkavertės priežasties – išsakytų priekaištų dėl vandens suvartojimo, kuriuos nuteistieji panaudojo kaip dingstį sukelti konfliktą, užsipulti E. I. ir panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą. Be to, R. B. ir R. S. smurtinio pobūdžio veiksmus atliko ir savo nusikalstamus ketinimus realizavo ne per vieną kartą. Pirminio konflikto metu, kai buvo apsikeista pavieniais smūgiais rankomis, R. B. ir R. S. buvo pakankamai greitai nuraminti įvykio vietoje buvusių asmenų (kaimynų). Vykstant grumtynėms nuteistiesiems netgi buvo padaryti sužalojimai (specialisto išvados Nr. G715/2019 (05) ir Nr. G716/2019 (05) (t. 2, b. l. 90, 96)). Tačiau tai sukėlė tik dar didesnį nuteistųjų pyktį ir jie, nors konfliktas jau buvo pasibaigęs ir visi jame dalyvavę asmenys jau buvo išsiskirstę, užpuolė iš prausyklos einantį bei konflikto toliau neeskalavusį E. I., tam panaudodami daiktus, įrankius (plytą, metalinį šluotos kotą) ne pagal jų tiesioginę paskirtį. Tai rodo kryptingus nuteistųjų veiksmus, nes R. B. ir R. S. metalinį šluotos kotą ir plytgalį pasiėmė jau išeidami iš buto ir vėliau juos panaudojo ne tik matydami, bet ir papildydami vienas kito veiksmus. Tuo tarpu, kaip neginčijamai nustatyta, E. I. beisbolo lazdą pasiėmė tik skundo autoriams pradėjus daužyti jo buto duris, siekdamas apsiginti, todėl atmetami kaip nepagrįsti apeliantų teiginiai apie bandymą gintis nuo nukentėjusiojo, tuo labiau, kad būtent patys nuteistieji šiuo atveju atliko agresyvius, puolamojo pobūdžio veiksmus. Tokį R. B. ir R. S. elgesį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įžūliu. Taip pat iš byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, kad nuteistieji E. I. sveikatą sunkiai sutrikdė demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, viešoje vietoje ir pašalinių asmenų akivaizdoje, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį, t. y. dėl chuliganiškų paskatų.

15. Smurto panaudojimas viešoje vietoje matant pašaliniams asmenims, savo smurtinių veiksmų pateisinimas menkaverte dingstimi ir tolimesnis konflikto plėtojimas, eskalavimas, sukeliant išgąstį ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems asmenims, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. B. ir R. S., pasirinkdami tokiu neteisėtu būdu išspręsti kilusį konfliktą, neabejotinai suvokė, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidžia visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau neteisėto elgesio nenutraukė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Akivaizdu, kad suduodami smūgius, o paskui ir panaudodami daiktus, įrankius (plytą, metalinį šluotos kotą), kuriais galima padaryti sunkesnius sužalojimus, nuteistieji suprato savo veiksmų pavojingumą, t. y. kad tokiu būdu kėsinasi į E. I. sveikatą, ir tokiais sąmoningais savo veiksmais siekė sužaloti nukentėjusįjį.

16. Taip pat pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Šiuo atveju R. B. ir R. S. susitarimas daryti bendrą nusikalstamą veiką pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Nuteistieji ne tik vienu metu smurtavo prieš E. I., matė vienas kito smurtinius veiksmus, suvokė savo ir vienas kito veiksmų pasekmes, pritarė vienas kito smurtinio pobūdžio veiksmams ir juos papildė, bet kartu veikdami pasiėmė ir įrankius, daiktus, kuriais siekė padaryti sunkesnius sužalojimus nukentėjusiajam. Nors sunkiu sveikatos sutrikdymu įvertinti sužalojimai nukentėjusiajam E. I. buvo padaryti tik nuteistojo R. B., šiam suduodant smūgius metalinio šluotos koto dalimi, bet šiuo atveju nėra būtina nustatyti, jog kiekvienas iš nusikaltimo bendravykdytojų padarė sužalojimus, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad veikdami bendrai R. B. ir R. S. turėjo tą patį tikslą – sužaloti E. I., atskirai nedetalizuodami galimų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, todėl nėra pagrindo konstatuoti vykdytojo eksceso ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog bendrai veikę R. B. ir R. S. abu yra kalti dėl E. I. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad R. B. ir R. S. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, sudėčių požymiai. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog R. B. ir R. S. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas kvalifikuotinas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nors BK 284 straipsnis buvo pakeistas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1871, įsigaliojusiu nuo 2017 m. sausio 1 d., panaikinant BK 284 straipsnio 2 dalį, ir dabartinė BK 284 straipsnio redakcija nėra sudaryta iš atskirų dalių. Šis nuosprendžio netikslumas ištaisytinas kaip rašymo apsirikimo klaida nekeičianti nuosprendžio esmės.

18. Taip pat nuteistųjų R. B. ir R. S. apeliaciniuose skunduose prašoma paskirti švelnesnes bausmes. R. S. atžvilgiu prašymas skirti švelnesnę bausmę iš esmės siejamas su prašymu perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ar to paties straipsnio 2 dalies 8 punktą, kurie yra nepagrįsti. Be to, neperkvalifikavus R. S. padarytos nusikalstamos veikos į lengvesnę nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

18.1. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

18.2. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

18.3. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. BK 284 straipsnio sankcijoje nustatyta, kad asmuo baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

18.4. Nuteistųjų R. B. ir R. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupe ir, kad nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, o R. B. dar ir nuo narkotinių medžiagų, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. B. apeliaciniame skunde teigia, kad savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiojo. Tačiau nustatant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tada, kai toks asmuo pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Kaip jau buvo nurodyta vertinant R. B. parodymus, šis nuteistasis iš esmės pripažino tik patį savo smurtinių veiksmų pobūdį, proceso metu keitė parodymus, tikslindamas savo pateiktą įvykių versiją atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus, kategoriškai tvirtinto, jog tik gynėsi nuo nukentėjusiojo E. I. puolamojo pobūdžio veiksmų, kas buvo paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Atsižvelgiant į tai, nei tokio R. B. prisipažinimo, nei formaliai išreikšto gailėjimosi nėra pagrindo pripažinti nuoširdžiu, o taip pat ir konstatuoti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

18.5. Skirdamas bausmes nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padaryti baigti tyčiniai nusikaltimai, priskiriami nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. R. B. anksčiau teistas, nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nedirba, bet turi šeimą, mažamečių vaikų. R. S. nusikalto neturėdamas Lietuvos Respublikoje galiojančių teistumų, bet anksčiau yra buvęs nuteistas Jungtinėje Karalystėje, o Lietuvos Respublikoje pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, be to, ne kartą baustas administracine tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. nusikalstamas veikas, dėl kurių nuteistas nagrinėjamoje byloje, padarė esant priimant ir dar neįsiteisėjusiam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. baudžiamajam įsakymui, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šio asmens atžvilgiu buvo priimtas ir kitas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. baudžiamasis įsakymas.

18.6. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti R. B. ir R. S. paskirtas bausmes. Nuteistiesiems parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o taip pat už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą bei negali būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi nėra nustatyta nei BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų švelnesnės bausmės skyrimui, nei jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog skundo autoriams paskirtos laisvės atėmimo bausmės aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

19. Kaip jau buvo nurodyta, po nagrinėjamoje byloje padarytų nusikalstamų veikų ir iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo R. S. atžvilgiu įsiteisėjo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 40 parų areštas (t. 4, b. l. 52-57). Taip pat R. S. atžvilgiu buvo priimtas ir įsiteisėjo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą 30 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta areštas 20 parų (t. 5, b. l. 165-169). BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su abiem minėtais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino tik su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu taip netinkamai pritaikydamas baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Nors R. S. abiem minėtais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes yra atlikęs, bet tai nepanaikina teismo pareigos subendrinti visus nuteistojo atžvilgiu priimtus nuosprendžius (teismo baudžiamuosius įsakymus), tuo labiau kad bendrinant paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio 9 dalį į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, skundžiamu nuosprendžiu R. S. paskirtą bausmę subendrinant ir su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį paskirta bausme. Kadangi bendrinant bausmes taikytinas bausmių apėmimo būdas, todėl nuteistojo R. S. padėtis nebus pasunkinta.

20. Nuteistojo R. B. apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiajam E. I. priteista neturtine žala, kuri, apelianto vertinimu, yra per didelė.

20.1. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

20.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes – padarytų nusikaltimų pavojingumą, nusikalstamų veiksmų pobūdį, nuteistųjų kaltę, nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo pobūdį ir sunkumą, liekamuosius reiškinius. Nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiajam E. I. neteisėtais R. B. ir R. S. veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Dėl nuteistųjų smurtinių veiksmų E. I. neabejotinai patyrė emocinį ir dvasinį sukrėtimą. Nukentėjusysis nurodė, kad nuteistųjų veiksmai jam sukėlė stresą, baimę ne tik įvykio metu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis vis dar jaučia baimę, emocinį sukrėtimą. Be to, padaryti sužalojimai E. I. sukėlė fizinį skausmą, nepatogumus, nukentėjusysis nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 5 d. buvo gydomas ligoninėje, net ir po to ilgą laiką teko periodiškai lankytis pas sveikatos priežiūros specialistus, nedarbingumas buvo tęsiamas iki net iki 2019 m. lapkričio mėnesio, šiuo metu krūtinėje yra likę randai, sužalojimų vietose kartais jaučia skausmą.

20.3. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista 6 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati byloje nustatytoms aplinkybėms ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, jos mažinti nėra pagrindo. Taip pat nagrinėjamoje byloje priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. 2K-337-489/2017 priteista 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kasacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018 priteista 7 000 Eur neturtinė žala). Pažymėtina, jog sunki nuteistojo turtinė padėtis šiuo atveju negali būti suabsoliutinama. R. B. apeliacinis skundas šiuo aspektu iš esmės grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais, jog tokią pinigų sumą nuteistajam bus sunku atlyginti, tačiau, atsižvelgiant į apelianto amžių, jo sveikatos būklę, darbingumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. B., nepaisant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, turės galimybę tiek laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tiek atlikęs bausmę dirbti ir gauti pajamas bei atlyginti priteistą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti.

Patikslinti nuosprendžio aprašomąją ir rezoliucinę dalis ir nurodyti, kad R. B. ir R. S. už padarytą viešosios tvarkos sutrikdymą pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 284 straipsnį.

R. S. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį paskirtomis bausmėmis bei paskirti R. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į R. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. baudžiamąjį įsakymą ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. baudžiamąjį įsakymą atliktas bausmes.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų R. B. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti.