Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-212-626/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-06-03
Bylos Nr.: 1A-212-626/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13503-2019-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vitalija Norkūnaitė, Alenas Piesliakas, Algimantas Valantinas
Nuteistasis: A. B.
Nukentėjusysis: S. P.
Advokatai: Anatolijus Svila, Julija Manako-Galminė

Kategorijos

1.2.4.1.2.9Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 9 p.)
1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-626/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13503-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.9; 1.2.14.3.2.1; 1.2.22.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.4.6.5.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiajai S. P.,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Jurijaus Petuchovo P. (Jurij Petuchov) (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį – 45 parų areštu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuspręsta paskirtos bausmės vykdymą A. B. atidėti 6 mėnesiams, per visą bausmės atidėjimo laiką skirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir dirbti.

A. B. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 9 punktą ir BK 180 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Nuspręsta S. P. civilinį ieškinį dėl 1170 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 2793,93 Eur žalos atlyginimo atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2013 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš tyrimo metu nenustatyto asmens tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 123 vienetus 5,6 mm kalibro fabrikinės gamybos šovinių – šaudmenų, skirtų 5,6 mm kalibro įvairių modelių „B“ ir „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams: pistoletams, revolveriams ir šautuvams, kuriuos neteisėtai laikė savo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., kuriame jis gyvena vienas, iki 2019 m. balandžio 25 d., kol policijos pareigūnai atlikdami kratą šiuos šaudmenis rado ir paėmė.

2. A. B. buvo kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį tuo, kad iš tyrimo metu nenustatyto asmens tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo didelį kiekį – 123 vienetus – 5,6 mm kalibro fabrikinės gamybos šovinių – šaudmenų, skirtų 5,6 mm kalibro įvairių modelių „B“ ir „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams: pistoletams, revolveriams ir šautuvams, kuriuos neteisėtai laikė savo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav..

3. A. B. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 9 punktą ir BK 180 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2018 m. gruodžio mėnesį, naktį iš 6 d. į 7 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro duris įsibrovė į S. P. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., kur pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos senyvo amžiaus, sveikatos problemų, sutrikusios eisenos bei neįgalumo (nustatytas 20 proc. darbingumo lygis dėl anksčiau patirtos galvos smegenų traumos), pavartojo fizinį smurtą, tai yra sudavė S. P. daugybę smūgių rankomis ir kojomis į galvą, krūtinės ląstą bei galūnes, padarė trauminį abipusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir smegenų minkštųjų dangalų povoratinklines kraujosruvas, kairės pusės raktikaulio, II–III–IV–V šonkaulių ir dešinės pusės IV–V–VI–VII–VIII–IX šonkaulių lūžius, kairės pusės pneumotoraksą (oras pleuros ertmėje ir krūtinės ląstos poodinė emfizema), sukėlusį kairio plaučio plyšimą bei daugybines poodines kraujosruvas veide, kakle, krūtinėje, rankose ir kojose. S. P. padaryti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip A. B., atimdamas galimybę S. P. priešintis, pagrobė jai priklausantį turtą: auksinę grandinėlę su pakabuku, kurios vertė 800 eurų, auksinį auskarą, kurio vertė 180 eurų, 120 eurų grynųjų pinigų ir iš ausų išsegė auksinius auskarus, kurių vertė 70 eurų. Taigi, A. B. dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė bejėgiškos būklės nukentėjusiosios S. P. sveikatą bei pagrobė jai priklausantį 1170 eurų vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

4. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti A. B. nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 1 dalies į BK 253 straipsnio 2 dalį; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. išteisintas dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 9 punkte ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį: pripažinti A. B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 9 punkte, BK 180 straipsnio 2 dalyje, BK 253 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 9 punktą – laisvės atėmimu 5 metams;

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios S. P. pareikštus civilinius ieškinius patenkinti visiškai.

5. Dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis prokuroras nurodo, kad, pagal susiformavusią teismų praktiką, daugiau kaip 50 vnt. šaudmenų laikoma dideliu šaudmenų kiekiu. Šiuo atveju A. B. apie 6 metus laikė 123 šovinius nesaugioje vietoje – virtuvės spintelėje. Minėti šoviniai yra tinkami šaudymui, skirti 5,6 mm kalibro įvairių modelių „B“ ir „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams: pistoletams, revolveriams ir šautuvams. Vieno šovinio galia pakankama mirtinai sužaloti žmogų. Šios aplinkybės didina nuteistojo padarytos veikos pavojingumą visuomenei. Prokuroro nuomone, skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad dėl korozijos poveikio šoviniai buvo pasidengę plonu rūdžių sluoksniu ir kad jie dažniausiai naudojami sportiniam šaudymui, neduoda pagrindo išvadai, jog A. B., laikydamas šiuos šovinius nekėlė pavojaus visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo keisti susiformavusios teismų praktikos ir A. B. veiką perkvalifikuoti iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį.

6. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir plėšimo prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusiosios S. P. parodymai dėl jos sveikatos būklės, galvos smegenų traumos pasekmių negali būti pripažinti patikimais. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu niekas iš proceso dalyvių neabejojo S. P. parodymų patikimumu dėl pastarosios sveikatos būklės ir patirtos galvos traumos bei neprašė paskirti nukentėjusiajai psichiatrinių, psichologinių ir teismo medicininių tyrimų. Todėl nėra aišku, kodėl teismas, neturėdamas specialių medicininių žinių, padarė tokias kategoriškas išvadas dėl S. P. parodymų nepatikimumo.

7. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad galima daryti tik prielaidą, jog A. B. pagrobė nukentėjusiajai priklausantį 1170 eurų vertės turtą, nes pagrobti papuošalai nebuvo surasti. Prokuroras pažymi, kad iš bylos medžiagos aiškiai matyti, jog S. P. į policiją kreipėsi praėjus trims mėnesiams po nusikaltimo padarymo ir apie savo sprendimą kreiptis į policiją pranešė A. B.. Taigi, tikimybė, kad A. B. su pagrobtais daiktais kelis mėnesius lauks policijos pareigūnų, yra labai menka. Prokuroro nuomone, šiuo atveju neverta abejoti dėl pagrobtų papuošalų egzistavimo, nes apklausti liudytojai patvirtino, kad S. P. mėgo gražiai rengtis ir turėjo daug papuošalų, tarp jų ir auksinių.

8. Prokuroras nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad nukentėjusiosios S. P. parodymų, jog ją sužalojo ir apiplėšė būtent A. B., nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Prokuroro nuomone, S. P. parodymus patvirtina liudytojų G. B., I. D., V. E., nukentėjusiosios sūnaus A. P. (A. P.) parodymai; 2019 m. kovo 29 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pacientė S. P. į ligoninės priėmimo skyrių atgabenta 2018 m. gruodžio 7 d., 11:34 val.; 2019 m. gegužės 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo konstatuoti S. P. nustatyti sužalojimai, kurie buvo padaryti buka jėga, sudavus daugybę smūgių į galvą, krūtinės ląstą ir galūnes. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad analizuojant minėtą specialisto išvadą nustatyta, jog aptikti ir aprašyti S. P. kūno sužalojimai atitinka nukentėjusiosios parodytą jų padarymo mechanizmą. Be to, pakankamai aišku, kad S. P. pati sau negalėjo padaryti tokių sunkių sužalojimų, kurie išsidėstytų skirtingose kūno dalyse, abiejose pusėse.

9. Prokuroras pažymi, kad iš liudytojų ir A. B. parodymų matyti, kad 2018 m. gruodžio 6 d. vakare S. P. dar nebuvo sumušta. A. B. parodė, kad 2018 m. gruodžio 6 d. vakare jis kartu su S. P. užėjo į pastarosios butą. A. B. pripažino, kad minėtame bute buvo nusirengęs, buto durys buvo užrakintos iš vidaus, o raktas buvo duryse. Kas įvyko tą naktį, jis neprisiminė. Prokuroro nuomone, A. B. gynybinė pozicija yra nelogiška – jis nurodo, kad nieko neprisimena, tačiau tuo pačiu tvirtina, jog S. P. nemušė ir neapiplėšė. Tik susipažinęs su telefoninio pokalbio garso įrašu, kada jis kvietė greitąją medicinos pagalbą, A. B. prisipažino, kad S. P. buvo bloga ir jis skambino telefonu 112, bet nežinojo nukentėjusiosios adreso, todėl jai pagalba nebuvo suteikta. Ryte A. B. iš buto išėjo, o žiauriai sumuštai S. P. kaimynas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir nukentėjusioji buvo pristatyta į ligoninę. Prokuroro vertinimu, logiška manyti, kad tik A. B. galėjo padaryti minėtus nusikaltimus. Prokuroras mano, jog A. B. parodymus, kad jis nemušė S. P. ir nepagrobė jai priklausančių papuošalų bei pinigų, reikia vertinti kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus sunkų ir labai sunkų nusikaltimus.

10. Prokuroras nurodo, kad visi paminėti įrodymai vienas kitam neprieštarauja ir vieni kitus papildo, yra nuoseklūs. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos, padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, nepagrįstai A. B. veiką perkvalifikavo iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskyrė neteisingą bausmę, taip pat nepagrįstai A. B. išteisino pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 9 punktą ir BK 180 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

11. Prokuroras pažymi, kad A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. A. B. nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytus nusikaltimus savo parodymais klaidino teismą, neatsiprašė nukentėjusiosios, nepadengė nusikaltimais padarytos žalos, nesigailėjo dėl įvykdytų nusikaltimų, todėl galės ir toliau tęsti nusikalstamą gyvenimo būdą. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. B. turi būti skirtos bausmės, artimos inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytų bausmių vidurkiams.

12. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas A. Svyla – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Jurijaus Petuchovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies:

13. Procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Taigi, apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai.

Žemesnės instancijos teismas

14. A. B. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis dalyje dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktų panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas, nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose, perkvalifikuotina į BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Apeliacinis skundas dalyje dėl A. B. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir išteisinimo pagal 180 straipsnio 2 dalį atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis

15. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti nuteistojo A. B. nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 1 dalies į BK 253 straipsnio 2 dalį.

16. BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo veikos, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, atribojama remiantis vertinamuoju didelio šaudmenų kiekio požymiu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekių, turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).

17. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis A. B., neteisėtai laikydamas 123 šovinius, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas.

Žemesnės instancijos teismas

18. Apeliacinės instancijos teismas, remiantis nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad A. B. gyvenamojoje vietoje, kur jis gyvena vienas, kambaryje, buvo rasti tik šoviniai, o ginklas, kuris būtų pritaikytas šaudyti rastais šoviniais, nerastas, kad šoviniai gamyklinės gamybos ir supakuoti (įpakavimas nepažeistas), skirti 5,6 mm kalibro įvairių modelių „B“ ir „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, t. y. nedidelės kaunamosios galios, skirti daugiausia sportiniam šaudymui, kad jie dėl korozijos poveikio pasidengę plonu rūdžių sluoksniu, be to keletas iš jų iššovė tik po pakartotinio kapsulių skėlimo, kad byloje nenustatyti nuteistojo ketinimai šaudmenis naudoti pavojingu visuomenei būdu ar nusikalstamiems tikslams, sprendžia, kad byloje nustatytas faktas nuteistasis A. B. neteisėtai laikė 123 šovinius pagal pavojingumą negali būti prilygintas tokiam pavojingumui, kokį visuomenei sukelia sunkaus nusikaltimo padarymas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde.

19. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas teisingam spendimui priimti, vertindamas įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, o vien tai, kad teismo padarytos išvados netenkina proceso dalyvio savaime nereiškia baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo. Apeliacinis skundas dalyje dėl A. B. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atmetamas.

Dėl kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 9 punktą ir BK 180 straipsnio 2 dalį

20. Pirmosios instancijos teismas priėmė A. B. išteisinamąjį nuosprendį ir pripažino, kad pastarasis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 9 punkte ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, požymių. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu prokuroras pateikė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, išdėstė nustatytas faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus bei nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. B., neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, įrodymus vertino selektyviai, pirmenybę suteikė kaltinamojo gynybos pozicijai, padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas.

21. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008 ir kt.).

22. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis; LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, Nr. 2K-421/2013 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

24. Aukštesnės instancijos teismas, remdamasis minėtomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, iš naujo išanalizavo byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir konstatuoja, jog, priešingai nei pripažinta ginčijamame nuosprendyje, byloje yra surinkta pakankamai įtikinamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog nukentėjusiąją sunkiai sužalojo A. B.. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes tinkamai neišanalizavo ir neįvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus dėl A. B. veiksmų prieš nukentėjusiąją. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiosios S. P. parodymų patikimumo klausimą bei tinkamai neįvertino teismo medicinos specialisto išvadų dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mechanizmo ir pobūdžio, taip iš dalies pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalies nuostatas.

25. BK 135 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį sunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad S. P. patyrė smurtą ir jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ką ginčijamame nuosprendyje konstatavo ir pirmos instancijos teismas. Tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurią teisėjų kolegija laiko objektyviu įvykio aplinkybių įrodymu (t. 2, b. l. 33–34). Joje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti buka jėga, rodo į smurtą, gavosi sudavus daugybę smūgių į galvą, krūtinės ląstą ir galūnes. Teismo posėdyje šią išvadą pateikęs ekspertas D. V. patvirtino tokią išvadą ir paaiškino, kad tokius sužalojimus galėjo lemti tik pašalinė jėga. Pasak eksperto, minėti sužalojimai buvo skirtingose vietose ir paviršiuose. 2019-03-29 Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo rėmėsi ekspertas darydamas išvadą, nurodyta, kad S. P. į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių atgabenta 2018-12-07, 11.34 val., nustatyta diagnozė: trauminė galvos smegenų liga (ūmus periodas, sunki forma), subdurinės hematomos dešiniajame ir kairiajame galvos pusrutuliuose, kairiojo raktikaulio lūžimas, dešinės pusės IV – IX šonkaulių lūžiai, kairės pusės II, IV šonkaulių priekinių galų lūžiai, kairiojo raktikaulio lūžis, kairės pusės pneumotoraksas, viso kūno daugybinės poodinės kraujosruvos (t. 1, b. l. 103).

26. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismui kilo abejonių dėl nukentėjusiosios S. P. sužalojimo laiko. Minėtoje specialisto išvadoje nustatyta, kad galimai S. P. buvo sužalota 2018-12-07 ar prieš kelias paras iki patekimo į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę. Ekspertas D. V. paaiškino, kad ekspertai, nustatydami sužalojimo laiką, neturėjo ataskaitos taško, nes medicininiuose dokumentuose nurodytos daugybinės kraujosrūvos, bet niekur nenurodyta spalva, o radiologo, kuris darė kompiuterinį tomografinį galvos smegenų tyrimą, duota išvada – abipusės ūmios ar poūminės subdurinės hematomos, todėl pagal sužalojimus padaryta išvada, kad, S. P. ne iš karto pakliuvo į ligoninę, o galėjo būti sužalota anksčiau. Pati nukentėjusioji, anot apygardos teismo, neaiškiai nurodė savo sužalojimo laiką. Visgi apeliacinės instancijos teismas mano, kad šie paminėti ir kiti byloje esantys duomenis, priešingai, kaip tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad ji buvo sumušta dar 2018-12-06, jai grįžus iš kaimyno J.. Tokiai teisėjų kolegijos išvadai neprieštarauja paminėta specialisto išvada bei eksperto duoti teismui paaiškinimai. Byloje neginčijamai nustatyta, jog S. P., V. E. ir A. B. buvo susitikę pas J. P. 2018-12-06. Kaltinamasis A. B. buvo nurodęs, kad tą dieną, kai buvo atvykęs pas J. P. į namus, prieš tai jis ketino užeiti pas V. E., dėl to jai paskambino. Byloje esančiame 2019-12-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad A. B. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, atsiranda 2018-12-06, 12.45 val., (nustatyta pagal telekomunikacijos bokštą adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda), tada jis skambina V. E. (t. 1, b. l. 195). Nukentėjusioji S. P. visada tvirtino, kad ją sumušė vyriškis, buvęs pas J. P., tuomet, kai jis buvo ką tik grįžus iš pastarojo namų, kad po pirmųjų smūgių tas vyriškis kažkur buvo išėjęs, o ją užrakinęs, o po to vėl grįžo ir vėl ją sumušė, o šių sumušimų ji buvo užmigusi ir tik kitos dienos ryte, kai tas vyriškis išėjo iš jos buto, ji kreipėsi pas savo kaimyną dėl greitosios pagalbos iškvietimo – reiškia 2018-12-07. Iš greitosios medicinos kvietimo kortelės matyti, jog 2018-12-07, 10.26 val., buvo gautas iš bendrojo pagalbos centro iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., telefono numeriu (duomenys neskelbtini) S. P. dėl galvos traumos. Nustatyta, kad šis telefonas priklauso G. B., kuris patvirtino, kad tą dieną, ryte, pas jį buvo atėjusi kaimynė S. P. ir paprašė jai iškviesti greitąją, kuri taip pat minėjo, kad ją sumušė ir pavogė jos papuošalus, o jis ant jos veido matė „šviežius“ sužalojimus. 2018-12-07 Greitosios pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad greitoji pagalba pas S. P. buvo atvykusi 10.35 val., kortelėje nurodyti S. P. sužalojimai: veido, kaklo hematomos, veido patinimas, silpnumas, skausmas (t. 1, b. l. 118–119). Tą pačią dieną, 11.13 val., ji buvo išvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

27. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad 2018-12-06 S. P. pas J. P. atėjo būdama sumušta. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į svarbią aplinkybę, kad jau 2018-12-06, 19.58 val. ir 20.27 val. buvo kviečiama greitoji med. pagalba. Bendrojo pagalbos centro 2018-12-06, 19.58 val., ir 20.27 val. sistemoje užfiksuoti du pranešimai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl greitosios medicinos pagalbos kvietimo adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda (t. 1, b. l. 145). Iš greitosios medicinos kvietimo kortelės matyti, jog 2018-12-06., 20.29 val., buvo gautas iš bendrojo pagalbos centro iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., telefono numeriu (duomenys neskelbtini) tačiau greitosios pagalbos ekipažo vietoje niekas nepasitiko, kortelėje nurodyta, kad vietoje paskambinus minėtu telefono numeriu, atsiliepė vyras, kuris pasakė, kad medikų pagalbos nebereikia (t. 1, b. l. 124–125). Nustatyta, jog šis telefonas priklauso A. B.. Nuteistasis A. B. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, patvirtino, kad tai jis kvietė kelis kartus S. P. greitąją medicinos pagalbą. Šios aplinkybės proceso dalyviai neginčijo, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako. Kaip nurodė A. B., jis iš S. P. namų išėjo 5.30 val., ir 7.23 val., būdamas (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, skambino V. E.. Taigi, nors nei vienas iš šių asmenų negalėjo tiksliai pasakyti tikslios datos, kada jie buvo susitikę pas J. P., aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad tai buvo laikotarpyje ne anksčiau kaip nuo 2018-12-06, 12.45 val. (kada A. B. 2018-12-06 pirmą kartą skambino V. E., būdamas (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje) iki maždaug 21.00 val. (kada 2018-12-06 paskutinį kartą buvo kviečiama greitoji med. pagalba). Ši nusikalstamos veikos padarymo laiko aplinkybė yra tikslintina kaltinime.

28. Nuteistasis A. B. ir nukentėjusioji S. P. įvykio aplinkybes aiškino skirtingai. A. B. viso proceso metu neigė dėl savanaudiškų paskatų sužalojęs bejėgiškos būklės nukentėjusiąją ir pagrobęs jos 1 170 eurų vertės turtą. Kaip matyti iš jo parodymų, jis patvirtino, kad tą dieną, kai jis buvo pas J. P. svečiuose, pas pastarąjį atėjo jo pažįstama V. E. ir jam anksčiau nematyta S. P., kurios atsinešė degtinės ir užkandos. Jie visi išgėrė ir po to, kai V. ir S. išėjo iš J. P. namų, netrukus jam paskambino V., pakvietė ateiti pas S. į namus; jis užėjo, S. paprašė jo nupirkti dar išgerti ir užkandos, davė jam 50 eurų, jis nupirko degtinės ir valgio, tada jis, S. ir V. gėrė degtinę pas S. namuose, po to jam „trūko plionkė“ ir jis užmigo, o po kiek laiko prabudęs pastebėjo, kad S. buvo kažkas negerai, nes ji šaukė, rėkė, sunkiai vaikščiojo ir kalbėjo, dėl ko jis kvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau jos nesulaukė, o tada S. aprimo, atsigulė ir kadangi buvo vakaras, atsigulė ir jis, o ryte atsikėlė, surinko šiukšles ir išvažiavo namo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis, neigdamas mušęs nukentėjusiąją, pripažino, kad, kai jis užmigo ir atsibudo ryte, pamatė po visą butą išmėtytus savo rūbus ir to negalėjo paaiškinti, teigė neatsimenantis, kas atsitiko. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisiamajame posėdyje A. B. paaiškino, kad tai jis skambino greitajai med. pagalbai po to, kai buvo pas S. P. namuose, išgėrė degtinės ir užmigo, o atsibudęs pamatė, kad S. P. buvo kažkas negerai, nes ji sunkiai vaikščiojo, rėkė ir barėsi. kad tai jis kvietė kelis kartus S. P. greitąją bei patikslino, kad jis pas J. P. išgėrė degtinės, o po to dar kažkiek išgėrė pas S. P. namuose ir užmigo, o atsikėlęs ir pamatęs, kad S. P. buvo kažkas negerai, išėjo iš jos namų, ją užrakino ir kvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau jos taip ir nepavyko iškviesti.

29. Tuo tarpu S. P. viso proceso metu teigė, kad ją sunkiai sužalojo būtent A. B., t. y. vyras, kurį ji pirmą kartą pamatė įvykio dieną pas savo kaimyną, vardu J. (J. P.) namuose, pas kurį buvo atėjusi su kaimyne, vardu V. (V. E.). Pasak nukentėjusiąją, minėtas vyras, jai su V. išėjus iš J. namų ir V. nuėjus pas save į namus, atsekė iš J. buto paskui ją, įėjo į jos namus ir iškart pradėjo ją mušti: pastūmė ją, dėl ko ji nukrito, krisdama galvos kaire puse atsitrenkė į sekciją, susimušė pakaušį, o jai nukritus, jis ją spardė į įvairias kūno vietas, daugiausia į galvą, dėl šių smūgių ji prarado sąmonę, atsigavus norėjo išeiti iš buto, pastebėjo, kad to vyriškio nebuvo, bet buto durys buvo užrakintos, po kurio laiko tas pats vyriškis grįžo ir vėl ją pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas, o paskui atsigulė į lovą ir užmigo, tuo tarpu ji visą naktį gulėjo ant grindų, bet sušalusi, atsigulė šalia jo, užmigo, ryte prabudo, vyriškio nebuvo, buto durys buvo atrakintos, jis paliko jos raktus, savo megztinį, tada ji išėjo iš buto ir paprašė kaimyno iškviesti greitąją med. pagalbą (t. 1, b. l. 1–3, 28–30). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti nukentėjusiosios S. P. parodymų patikimumą, atliko dalinį įrodymų tyrimą – apklausė nukentėjusiąją S. P. ir nuteistąjį A. B.. Dar kartą apklausta apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji patvirtino, kad A. B. neprašytas užėjo į jos butą ir iškart ją pastūmė buto koridoriuje, po to pradėjo mušti ją kambaryje, spardyti, dėl ko ji nukrito ir galva atsitrenkė į sekciją. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad tą dieną ji alkoholio nevartojo, A. B. su kaimyne V. taip pat jos namuose alkoholio nevartojo.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog šie proceso dalyviai yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymus iš naujo vertino itin kruopščiai, analizuodama juos ne tik atskirai kiekvieną jų nuoseklumo prasme, bet ir įrodymų visumą, juos lygindama tarpusavyje. Visgi dėl jų patikimumo aukštesnės instancijos teismas sprendė pirmiausia atsižvelgdamas į tai, kiek šių asmenų nurodytas aplinkybes atitinka ir patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – objektyvūs faktiniai duomenys, nesuinteresuotų asmenų – pvz., specialistų išvados ir paaiškinimai, liudytojų parodymai ir kt.

31. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs nukentėjusiosios S. P. parodymus viso proceso metu, pripažįsta, kad nukentėjusiosios parodymai dėl esminių jos sužalojimo aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, t. y. ji visada kategoriškai teigė, kad ją sužalojo ir jos turtą pagrobė būtent kaltinamasis A. B., t. y. vyras, kurį ji pirmą kartą pamatė pas savo kaimyną J. P. namuose. Teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų teisingumo apie jos sumušimo aplinkybes ir mano, kad jie yra patikimi, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti ir apygardos teisme ištirti įrodymai: šiuos parodymus atitinkančios medicinos specialisto išvados bei byloje esantys nukentėjusiosios medicininiai dokumentai; liudytojų V. E., G. B., A. P. (A. P.), I. D. parodymai; Greitosios medicininės pagalbos stoties pateikti įrašai; A. B., S. P., V. E. telefoninių pokalbių išklotinės.

32. Minėtoje specialisto išvadoje konstatuotas abipusis trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir smegenų minkštųjų dangalų povoratinklinės kraujosrūvos, kairės pusės raktikaulio , II-III-IV-V šonkaulių ir dešinės pusės IV-V-VII-VIII-IX šonkaulių lūžiai, kairio plaučio plyšimo požymiai, daugybinės poodinės kraujosrūvos veide, kakle, krūtinėje, rankose ir kojose. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia sužalojimų lokalizacija visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jai buvo smūgiuojama į įvairias kūno vietas ir jai esant įvairiose pozose, nes sužalojimai išsidėstę skirtingose kūno dalyse, abiejuose pusėse.

Žemesnės instancijos teismas

33. Liudytoja V. E. patvirtino, kad kartu su S. P. buvo pas kaimyną J. P., pas kurį jau buvo jos geras pažįstamas A. B., tačiau ji netrukus išėjo namo, ir, kaip vėliau sužinojo iš S., paskui ją išėjo ir pati S.; po to karto ji S. pamatė tik po kelių mėnesių, kad tuomet S. papasakojo jai, kad ją sumušė ir jos papuošalus pavogė vyras, buvęs tą dieną pas J. svečiuose, taip pat S. pasakė, kad tas vyras nakvojo pas ją ir, kad ją buvo užrakinęs, kai kurį laiką buvo išėjęs, kad ji buvo išsigandusi, bet jis paskui grįžo. S. prašė jos pasakyti to vyro duomenis, telefono numerį, ką ji ir padarė. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad grįžusi iš globos namų, S. P. jai papasakojo, kad ją buvo sumušęs A. B., kad šis tą naktį nakvojo pas ją ir, kad ją buvo užrakinęs, kai kurį laiką buvo išėjęs, kad ji buvo išsigandusi, bet jis paskui grįžo.

34. Liudytojas G. B. taip pat patvirtino, kad vieną 2018 m. gruodžio mėnesio rytą į jo buto duris pasibeldė kaimynė S., ant kurios veido matė „šviežius“ sužalojimus ir, kad ji jam paaiškino, jog ją kažkas sumušė, kojomis trypė veidą, kad jis jos prašymu iškvietė greitąją med. pagalbą. Taip pat šis liudytojas parodė, kad jam tuo metu neatrodė, jog S. šią istoriją išsigalvotų, nes tikrai matė ant jos veido sužalojimus, be to ji buvo blaivi. Tiesa, byloje yra Klaipėdos apskr. VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininko D. B. 2019-04-08 tarnybinis pranešimas, kuriame pažymėta, jog 2019-03-26 susisiekus telefonu (kurį nurodė S. P.) su kaimynu, vardu G., šis paaiškino, kad S. P. paprašius jai iškviesti greitąją medicininę pagalbą, ant jos veido sumušimų nepastebėjo ir, kad ji jam aplinkybių paaiškinti nesugebėjo, kadangi nerišliai kalbėjo (t. 1, b. l. 169). Teisėjų kolegija šiuos duomenis, išdėstytus tarnybiniame pranešime, vertina kritiškai, kadangi juos paneigia minėti paties liudytojo G. B., įspėto dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimą, parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kuriais jis patvirtino, kad matė sumušimus ant S. P. veido ir ši jam buvo minėjusi, kad ją mušė, trypė veidą, pavogė jos papuošalus.

35. Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimo motyvų, pirmos instancijos teismas, paneigdamas A. B. kaltę, rėmėsi liudytojo G. B. teisiamajame posėdyje nurodytomis aplinkybėmis, jog jis tiksliai neatsiminė, ar S. P. buvo sužalota. Tačiau apygardos teismas visiškai nevertino šio liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nors jie buvo teisiamajame posėdyje pagarsinti ir liudytojas juos patvirtino, jog jis matė ant kaimynės S. P. veido „šviežius“ sužalojimus ir, kad ji jam paaiškino, jog ją kažkas sumušė ir trypė kojomis veidą.

36. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo, jos sūnaus, A. P. parodymai, kad 2019 m. sausio mėn. grįžęs iš ilgalaikės komandiruotės, sužinojo, kad jo mama atsidūrė ligoninėje bei, kad mama jam pasakė, jog ją sumušė kažkoks nepažįstamas asmuo ir dar pavogė jos auskarus bei grandinėlę, kad paklausius gydytojus apie mamos sužalojimus, jam buvo atsakyta, kad gali būti, kad mama sumušta arba ji nukrito, kad patikrinęs mamos butą, pastebėjo, jog ten buvo išgertuvės, kambaryje buvo netvarka, sujaukta lovoje patalynė, ant stalo stovėjo tuščias degtinės butelis, buvo maisto likučių, pastebėjo sulūžusį medinės kėdės atlošą, kėdę išmetė.

37. Liudytoja N. G., socialinė darbuotoja, taip pat patvirtino, kad tik sužinojusi apie tai, kad S. P. po jos paskutinio vizito atsidūrė ligoninėj, nuvyko pas S. P. į ligoninę ir ši jai sakė, kad ją sumušė nepažįstamas vyriškis ir pavogė jos papuošalus, o atidengusi antklodę parodė, kaip yra sumušta, taip pat S. jai pasakė, kad tas vyriškis turi daug vaikų, gyvena su mama nuosavame name, atrodo yra su barzda.

38. Nukentėjusiosios apibūdintą nuteistojo dalyvavimą padarant nusikaltimą patvirtina ir kai kurios jos nurodytos įvykio detalės, sutampančios su nuteistojo nurodytomis bei kiti byloje surinkti faktiniai duomenys, pavyzdžiui nukentėjusioji S. P. savo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai ją mušė vyriškis, vienu momentu jis nusiėmė savo megztinį. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusioji patvirtino, kad grįžusi iš gydymosi įstaigų savo namuose rado svetimą vyrišką megztinį. Nuteistasis A. B. irgi buvo užsiminęs, kad atsibudęs ryte pas S. P. namuose, pamatė, kad yra išsirengęs iki apatinių, o jo rūbai buvo išmėtyti po visą butą ir, kad jis, neradęs savo megztinio, išėjo iš S. P. buto. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad po to, kai vyriškis ją sumušė ir ji prarado sąmonę, ji atsigavo ir pastebėjo, kad to vyriškio nebuvo namuose, o buto durys buvo užrakintos. Tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis patvirtino aplinkybę, kad vienu momentu A. B. buvo išėjęs iš S. P. namų ir užrakinęs jos buto duris. Byloje nustatyta, kad 2018-12-06, 19.58 val., ir 20.27 val. A. B. kvietė greitąją medicinos pagalbą. Nuteistasis A. B. neneigė, kad buvo išėjęs iškviesti greitąją med. pagalbą. Iš į bylą pateikto pirmo 19.58 val. iškvietimo įrašo girdėti, kad asmuo, kvietęs greitąją med. pagalbą, buvo lauke. Tai sutampa su nukentėjusiosios S. P. nurodytomis aplinkybėmis, kad tuo metu, kai ji atsipeikėjo ir bandė išeiti iš buto kviesti pagalbą, buto durys buvo užrakintos.

39. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tą vakarą ir naktį pas S. P. be A. B. buvo ar galėjo patekti kiti asmenys. Tai patvirtina ir paties nuteistojo A. B. paaiškinimai, kad kai jis nakvojo pas S. P., jos buto durys buvo užrakintos iš vidaus, o norėdamas išeiti iš buto, jis pamatė raktus ant stalo prie S. P. lovos, kuriuos ji jam padavė.

40. Teisėjų kolegija pastebi tam tikrus netikslumus nukentėjusiosios parodymuose dėl kai kurių įvykio aplinkybių: ar tą dieną vartojo alkoholį ir kada, ar kaimynė V. E. buvo užėjusi į jos namus išėjusi iš J. P. ar ne. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas taip pat kritiškai vertino nukentėjusiosios parodymus dar ir dėl to, kad ji skirtingai aiškino įvykio aplinkybes kitiems asmenims (O. N. ir N. G.). Lietuvos Aukščiausias teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-495/2021 pakartojo praktiką, kad situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisme nukentėjusioji buvo apklausiama praėjus pusantrų metų po įvykio, kurio metu buvo patyrusi sunkią galvos traumą, jai buvo išsiliejęs kraujas į galvos smegenis, kad iki įvykio jau buvo turėjusi vieną galvos traumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš nukentėjusiosios, liudytojos V. E. bei kitų liudytojų parodymų matyti, kad S. P. su V. E., kaip kaimynės, bendravo gana intensyviai, dažnai būdavo viena pas kitą namuose, todėl nukentėjusioji tokias aplinkybes – ar buvo pas ją užėjusi kaimynė V, jei taip, tai kokiu tiksliai momentu, galėjo tiksliai neįsiminti, jas painioti, sąžiningai klysti, nesureikšmindama jų. Dėl patirtų tiriamo įvykio metu sužalojimų jos kalbą galėjo sunkiai suprasti ir kiti asmenys. Be to, kaip matyti, nei viena iš paminėtų liudytojų detaliau nesiaiškino šio įvykio aplinkybių, o galėjo jas suprasti subjektyviai ir skirtingai dėl nerišlios nukentėjusiosios kalbos. Šie aptarti netikslumai apeliacinės instancijos teismo vertintini nereikšmingais ir jie nepaneigia nukentėjusiosios parodymų objektyvumo apie tai, kad ją sumušė būtent A. B..

41. Taip pat pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nukentėjusioji nieko nepapasakojo apie savo sumušimą ir turto pagrobimą ryte pas ją atėjusiai socialiniai darbuotojai N. G., o į teisėsaugos pareigūnus dėl jos sumušimo ir turto pagrobimo kreipėsi praėjus maždaug 3 mėnesiams po jos nurodyto įvykio. Biudžetinės įstaigos neįgaliųjų centro „Klaipėdos lakštutė“ raštų 2019-09-24 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-06-11 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog S. P. 2018 m. gruodžio 6 - 7 d., 8.00 val. iki 10.00 val., buvo teikiamos konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, bendravimo, maitinimo organizavimo, asmens lydėjimo į įvairias socialines, švietimo, sveikatos ir kt. paslaugos. Jas teikė socialinė darbuotoja N. G. (Socialinių paslaugų suteiktų namuose kalendorinio mėnesio 2018 m. gruodžio mėn. ataskaita bei patikros lapas (t. 1, b. l. 135–136, 131, 137). Apklausta teisme liudytoja N. G. parodė, kad 2018-12-07, ryte buvo pas S. P.. Ši gulėjo lovoje, buvo užsiklojusi antklode, skundėsi, kad turi temperatūrą ir skauda galvą, tačiau iškviesti greitąją med. pagalbą atsisakė; S. P. tada jai nieko neminėjo, kad buvo užpulta; kambaryje grumtynių, išgertuvių pėdsakų nebuvo pastebėjusi; tą dieną ji buvo nuėjusi į parduotuvę, nupirko maisto ir iškart išėjo. Iš tokių liudytojos parodymų matyti, kad ji minėtą dieną pas S. P. buvo gana trumpai (tik buvo nuėjusi į parduotuvę) ir, atsižvelgiant į įvykio metu padarytą sveikatos sutrikdymo sunkumą, neatmetama galimybė, kad S. P. nesugebėjo aiškiai išreikšti savo sveikatos būseną ir tinkamai paprašyti medicininės pagalbos, o N. G., žinodama apie S. P. pastovias sveikatos problemas, jos neįgalumą, nusiskundimų dėl galvos skausmo ir pakilusios kūno temperatūros tiesiog nesureikšmino. Juolab, kad, neužilgo išėjus socialinei darbuotojai, S. P., kaip ji pati nurodė, sunkiai nuėjo iki kaimyno paprašyti iškviesti jai greitąją medicininę pagalbą. Sunki nukentėjusiosios galvos trauma ir ilgas (trijų mėnesių) gydymasis (nukentėjusioji po ligoninės gydėsi dar slaugos namuose) paaiškina, kodėl buvo uždelsta kreiptis į teisėsaugos institucijas. Be to, kaip matyti, į šią situaciją tinkamai ir laiku nesureagavo nei gydymosi įstaiga, kurioje buvo nustatyti įvairūs kūno sužalojimai, nei jos suaugęs sūnus.

42. Remdamasi aptartų įrodymų analize, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti ta objektyviais įrodymais patvirtinta ir jau aptarta bei nuoseklia nuo pat tyrimo pradžios duotų nukentėjusiosios S. P. parodymų dalimi, kuria pastaroji teigė, jog ją sumušė būtent nuteistasis A. B. ir kuri paneigia paties nuteistojo A. B. versiją, kad jis tik pernakvojo pas S. P. namuose. Pastarojo pozicija, kad visiškai neatsimena įvykio aplinkybių, nes dėl suvartoto alkoholio jam „trūko plionkė“, bet nukentėjusiosios nemušė, vertinama kaip pasirinktas jo gynybos būdas.

Dėl kvalifikuojančio požymio – nukentėjusiosios bejėgiškos būklės

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios bejėgiška būklė, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnyje, teisingai inkriminuota kaip šios veikos kvalifikuotas požymis. Apie asmens bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ir psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs pagrindinį šio vertinamojo požymio turinio atskleidimo kriterijų. Pripažįstant asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką prieš bejėgiškos būklės žmogų tyri būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-77/2010, Nr. 2K-98/2009). Pagal teismų praktiką nukentėjusiojo bejėgiška būklė gali būti jei dėl ligos, invalidumo, senatvės, miego, praradus sąmonę, apalpus, dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-98/2009). Paprastai nukentėjusiojo senyvas (jaunas) amžius arba sunki liga yra pirminė prielaida konstatuojant jo bejėgišką būklę.

Žemesnės instancijos teismas

44. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog seniau S. P. buvo patyrusi sunkią galvos traumą, jai atlikta neurochirurginė operacija – dėl ankstesnės traumos pasekmių pripažintas 20 proc. darbingumas. Įvykio metu S. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo 63 metai. Nuteistasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad S. P. sunkiai vaikščiojo ir atrodė jam esanti silpnos sveikatos. Vadinasi jis suvokė jos silpną, fizinę būklę, ir teisėjų kolegijos manymu, būtent ši būklė sutrukdė nukentėjusiąjai aktyviai priešintis nuteistajam arba kažkaip kitaip išvengti pavojaus.

Dėl kvalifikuojančio požymio – savanaudiškos paskatos ir plėšimo

45. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiškomis paskatomis paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą turi būti nustatyta, kad savanaudiškos paskatos susiformavo iki sunkaus sveikatos sutrikdymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus sveikatą metu. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, jeigu plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (atsižvelgus į kvalifikuojančius požymius) ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).

46. Nukentėjusioji S. P. savo 2019-03-26 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė, kad ją sumušęs vyriškis pavogė iš jos auksinį auskarą, 180 eurų vertės, auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku, 180 eurų vertės, iš ausų išsegė auksinius auskarus, 70 eurų vertės (t. 1, b. l. 1–4), o pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ji patikslino, kad pavogta auksinė grandinėlė kabėjo ant kaklo, ji buvo nusegta, nors paties nusegimo nepajuto; vieną auksinį auskarą buvo radusi ant grindų, tas auskaras buvo sulūžęs, kitas auskaras buvo dingęs, juos segėjo, kai buvo mušama; kad ji vagystę pastebėjo tik grįžusi namo po visų gydymų (t. 1, b. l. 28–29). Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusioji buvo užsiminusi apie tai, kad grandinėlė buvo sugadinta; kad ją mušęs vyriškis nutraukė grandinėlę, kojomis numušė auskarus, paėmė grandinėlę, auskarus, 120 eurų (t. 3, b. l. 124–130). Liudytojas A. P., nukentėjusiosios sūnus, parodė, kad, grįžęs iš ilgalaikės komandiruotės, sužinojęs apie motinos traumą, buvo nuvykęs į jos butą, kur buvo suradęs tris auksinius auskarus, iš kurių vienas buvo sulūžęs; kad vizualiai atrodė, kad ant auskaro buvo lyg užminta, po lovos čiužiniu rado 20 ar 30 eurų, taip pat jis rado (neatsimena, kur) sutrūkusią geltonos spalvos metalo grandinėlę, jis nežino, ar čia buvo ta pati grandinėlė, apie kurią minėjo jo mama (t. 1, b. l. 97–98). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir papildomai apklausius nukentėjusiąją, teismui nepavyko patikslinti nukentėjusiosios nurodytų papuošalų ir pinigų dingimo bei sūnaus surastų papuošalų jos namuose aplinkybių. Tiesiogiai mačiusių įvykį kitų asmenų (be nukentėjusiosios ir nuteistojo) byloje nėra. Liudytojos N. G., O. N., V. E., patvirtino, kad grįžusi iš ligoninės ir slaugos namų S. P. jiems sakė, kad buvo pagrobti jos papuošalai. Nukentėjusiosios S. P. nurodyti pagrobti daiktai surasti nebuvo. S. P. tvirtindama, kad iš jos buvo pagrobti aukso dirbiniai, viso proceso metu nenurodė konkrečių šių papuošalų požymių bei individualių detalių, pagal kuriuos būtų galima juos identifikuoti. To išsiaiškinti nepavyko ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, papildomai apklausius nukentėjusiąją.

47. Kaltinimas dėl plėšimo įsibrovus į S. P. butą buvo grindžiamas vien tik nukentėjusiosios S. P. parodymais, tačiau byloje jokių kitų objektyvių ir neginčytinų tai patvirtinančių įrodymų nėra.

48. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.

49. Šios teismų praktikos kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių A. B. kaltę, įvykdžius kvalifikuotą plėšimą, todėl jis dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį išteisintas pagrįstai. Taip pat nepasitvirtinus kaltinimo daliai dėl sunkaus kūno sužalojimo kvalifikuojančio požymio – savanaudiškų paskatų, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo ir A. B. veika kvalifikuotina tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Dėl bausmės

50. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

51. A. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų. Byloje A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. veikos padarymo metu nebuvo teistas, jis yra išsituokęs, dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą. A. B. nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 62, 75 straipsnių nuostatų, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

52. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas ir bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, A. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam bausmės minimumui, kuri A. B. atveju yra ne per griežta ir proporcinga jo padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrinant bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė bendrintina apėmimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2021-01-21 nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausme.

Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinio

53. Klaipėdos teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys 2 793,97 eurų sumai už nukentėjusiosios S. P. gydymą tenkintinas pilnai, nes nuteistasis A. B. padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nuteistojo veika.

54. CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Nustatyta, kad nuteistojo A. B. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2 793,97 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 46), todėl iš nuteistojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos naudai priteistinos S. P. gydymo išlaidos.

Dėl nukentėjusiosios S. P. atstovės advokatės Julijos Manako-Galminės civilinio ieškinio

55. Nukentėjusiosios atstovė prašo iš nuteistojo A. B. priteisti nukentėjusiajai 1 170 eurų turtinės žalos dėl pavogtų daiktų ir 30 000 eurų neturtinės žalos, susijusios su sunkiu sveikatos sutrikdymu, atlyginimui.

56. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

57. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. dėl plėšimo išteisintas, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos, susidariusios pagrobus nukentėjusiosios turtą, yra atmetamas (BPK 115 straipsnio .3 dalies 1 punktas).

58. Tarp nuteistojo A. B. padarytos tyčinės veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkto, ir padarinių (nukentėjusiosios S. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent nuteistojo padaryti kūno sužalojimai nulėmė nukentėjusiosios sunkų sveikatos sutrikdymą.

59. Prašoma nukentėjusiosios S. P. priteisti neturtinės žalos suma yra ženkli nuteistajam. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015, Nr. 2K-243-648/2015 ir kt.).

60. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama taip pat ir į kaltininko interesus, pavyzdžiui jo turtinę padėtį, tačiau, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga pusiausvyra.

61. Nuteistojo A. B. padaryta, BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, nusikalstama veika buvo pasikėsinta į baudžiamojo įstatymo saugomą didžiausią gėrį – žmogaus sveikatą, todėl jis privalo atsakyti už nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Dėl priešingų teisei jo smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas: abipusis trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir smegenų minkštųjų dangalų povoratinklinės kraujosrūvos, kairės pusės raktikaulio , II-III-IV-V šonkaulių ir dešinės pusės IV-V-VII-VIII-IX šonkaulių lūžiai, kairio plaučio plyšimo požymiai, daugybinės poodinės kraujosrūvos veide, kakle, krūtinėje, rankose ir kojose. Tai rodo, kad ne tik sveikatai, bet ir jos gyvybei buvo kilusi reali grėsmė.

62. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl prieš nukentėjusiąją atliktų neteisėtų smurtinio pobūdžio veiksmų, ji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, baimę, stresą, nepatogumus, didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus: dėl patirtų sužalojimų buvo ilgai gydoma ligoninėje ir slaugos namuose (t. 1, b. l. 46).

63. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiosios ir nuteistojo priešingų interesų pusiausvyrą. Nuteistasis yra vyresnio amžiau, nors dirba, tačiau uždirba nedaug (610 eurų) (t. 3, b. l. 60–61), jo materialinė padėtis yra sunki, savo vardu kilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi.

64. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 10 000 eurų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja protingumo bei teisingumo principams. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, vidutiniškai priteisiamos panašaus dydžio sumos (LAT nutartys Nr. 2K-239-628/2019, Nr. 2K-143-1073/2020, Nr. 2K-125-788/2020 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro J. P. (J. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendį dalyje dėl A. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

A. B. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą, veiką perkvalifikavus iš BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 9 punkto, ir jam paskiri 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bausme ir paskirti A. B. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trijų) metų laisvės atėmimą.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. B. 2 793,97 eurų (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 97 centus) gydymosi išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos.

S. P.. atstovės advokatės Julijos Manako-Galminės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B. 10 000 eurų (dešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti S. P..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Vitalija NorkūnaitėAlenas PiesliakasAlgimantas Valantinas