Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui E. P., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

7. Bylos duomenys patvirtina, kad J. P. gimė (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko gimimo liudijime motina įrašyta ieškovė I. D. (buvusi – (duomenys neskelbtini)), tėvu įrašytas atsakovas E. P. (b. l. 15). Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2 punkte numatyta, kad E. P. įsipareigoja kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dukters J. P. išlaikymui mokėti po 57,92 Eur (200 litų) iki J. P. pilnametystės (b. l. 27-29). Iš Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog sprendimo 2 punktu teismas nusprendė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2. punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija: „Priteisti ieškovei I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) skirtą padidintą išlaikymą po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos nuo 2017-05-03 iki dukros pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą asmeninę sąskaitą. Įpareigoti ieškovę I. P. tvarkyti uzufrukto teise vaiko tėvo mokamas lėšas.“ (b. l. 30-37).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

9. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui vaikui J. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio padidinimo. Nurodė, jog nepilnamečio vaiko J. P. poreikiai išaugo, nes nuo priteisto išlaikymo praėjo nemažai laiko, mergaitė paaugo, perėjo mokytis į aukštesnę klasę, todėl prašo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį padidinti iki 220 Eur per mėnesį, t. y., priteistą išlaikymą padidinti 100 Eur suma. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) pakuotoja (b. l. 10, 84-90), darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 900,00 Eur neatskaičius mokesčių, gauna 85,75 Eur per mėnesį išmoką vaikui iš valstybės (b. l. 84-90). Jai bendrosios jungtinės su sutuoktiniu nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 96-97), ir registruotinas kilnojamasis turtas – automobilis, markės neprisimena. Ieškovė turi kreditorių, kas mėnesį su sutuoktiniu moka bankui paskolą dalimis už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Šalių dukra J. P. yra 15 metų amžiaus, lanko 1b (devintą) klasę Šiaulių (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Dukra lanko jaunimo ir dienos centrus, jie nemokami, tačiau reikia mokėti už renginius ir rengiamas išvykas. Dukra sveika, kartais serga peršalimo ligomis, turi probleminę veido odą, dėl spuogų kosmetologės paslaugos kainuoja 25,00 Eur per mėnesį, nes nemokamos kosmetologo pagalbos reikia laukti apie pusmetį, o mergaitės veido problemas reikia spręsti dabar. Dukra jokių būrelių nelanko. Ieškovė pateikė detalų vaiko būtinųjų poreikių paskaičiavimą (b. l. 18), kuriame nurodė, kad vaiko mėnesio būtinieji poreikiai sudaro apie 516 Eur. Teismo posėdyje ieškovė detaliai žodžiu nurodė, jog nepilnamečiui vaikui mėnesio būtiniesiems poreikiams reikia apie 500 Eur: maistui – 100-200 Eur, mokykloje pietų nevalgo; aprangai, avalynei – 100 Eur; komunaliniams mokesčiams – 70 Eur; higienos priemonėms – 30 Eur, dukrai reikalingas specialus šampūnas nuo pleiskanų; vaistams ir vitaminams – 10 Eur, vaikas peršalimo ligomis serga retai, vitaminų nevartoja; mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms – 20 Eur; laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 50 Eur; transporto išlaidoms – 5,60 Eur, tiek kainuoja elektroninis bilietas mėnesiui; kitoms išlaidoms: kirpimo paslaugoms – 7 Eur, išlaidoms mobiliajam telefonui - 15 Eur; geliniam nagų lakavimui, nes kramto nagus – 20 Eur per mėnesį; gali būti ir kitų išlaidų (b. l. 110-118). Ji pati sveika ir darbinga, tačiau dabar pusė metų po kojos operacijos buvo laikinai nedarbinga, todėl jos pajamos labai sumažėjo. Atsakovas moka dukrai išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį, kaip ir priteista, tačiau minėtos sumos neindeksuoja, mergaitei duoda 2-3 Eur per du mėnesius, tačiau to neužtenka. Mano, jog atsakovas turi pakankamai pajamų, kad galėtų mokėti dukrai jos prašomo dydžio išlaikymą – po 220 Eur per mėnesį, kas sudaro mažiau, kaip pusė minimalios mėnesinės algos, t. y., orientacinio dydžio.

10. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, jis sutiko, kad nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio iki dabar dukros poreikiai pasikeitė, padidėjo, tačiau ne tokia suma, kurią nurodo ieškovė, sutinka vaikui išlaikymą teikti po 140 Eur per mėnesį. Mano, jog ieškovė nepagrįstai padidino vaiko poreikius ir išlaidas jam. Ji padidino išlaidas laisvalaikiui, atostogoms, nes ji su šeima nuolat vyksta į užsienį atostogauti. Paskolą iš banko ieškovė yra paėmusi gyvenamojo namo pirkimui, tai nėra išlaidos vaikui. Mergaitei nereikalingas manikiūras ir pedikiūras, gali pati namuose pasidaryti. Mergaitė pas jį lankosi, jis jai duoda pinigų, kai ji atvyksta ar paprašo telefonu. Jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, turi neįgalumą, per mėnesį gauna 386 Eur netekto darbingumo išmoką ir 34,89 Eur vienišo asmens pensiją. Turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, 1/16 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir 1/16 dalį negyvenamosios patalpos-bokso Nr. 175, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Taip pat turi dvi transporto priemones: lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gamybos, ir motociklą (duomenys neskelbtini), 1996 m. gamybos. Kitų išlaikytinių neturi. Kreditorių taip pat neturi. Negali dirbti stovimo, sėdimo, naktinio darbo. Anksčiau dirbo vairuotoju, norėtų ir toliau dirbti vairuotoju, bet be krovos darbų, nes negali sunkių krovinių kilnoti, tačiau tokių darbų nėra. Gali vairuoti tik B kategorijos transporto priemones, C kategorijos transporto priemonių jau vairuoti negali. Taksistu jau dirbo, dirbti nebenori, stresinis darbas, o jam streso patirti negalima. Be to, tai naktinis darbas, o jam naktinio darbo dirbti negalima. Individualia veikla užsiimti ir dirbti pavėžėju nenori, nes tai ne darbas. Nuo 2019 m. spalio mėnesio yra registruotas užimtumo tarnyboje, kaip ieškantis darbo, nedarbo draudimo išmokos jau senai negauna. Siūlė daug darbų, bet jam darbų pobūdis netinka. Turi teisę vairuoti autokarą, nes išsilaikė egzaminą, tačiau toks darbas netinka jam, nes reikia kelti. Jis pats iš savo pajamų nepragyvena, jį remia jo mama ir teta. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio.

11. Byloje nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba, nuo 2019 m. spalio mėnesio registruotas užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ieškantis darbo, siūlomo darbo atsisakė, nedarbo draudimo išmokos negauna (b. l. 77-83). Jam konstatuotas neįgalumas, nustatytas 35 proc. darbingumo lygis nuo 2022-09-09 iki 2024-09-08 (b. l. 65-67, 68-69, 70-71). Iš 2022-09-13 išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas negali dirbti darbą visą kūną veikiant vibracijai, nesant pakankamai šiluminei aplinkai, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, požeminius darbus, tačiau jis gali kelti krovinius rankomis iki 15 kg, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, nuolat pasikartojančiais pečių juostos, rankų, pirštų judesiais, gali dirbti naktinį, pamaininį ir viršvalandinį darbą, taip pat ir susijusį su stresu (b. l. 72-73), nors atsakovas teismo posėdžio metu tai ir neigė, todėl jis turi galimybę susirasti jam tinkantį darbą, tik noro reikia. Atsakovas per mėnesį gauna 403,93 Eur netekto darbingumo išmoką ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoką (b. l. 77-83). Turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto tris objektus: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, 1/16 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir 1/16 dalį negyvenamosios patalpos-bokso Nr. 175, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 94-95). Taip pat turi dvi transporto priemones: lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gamybos, ir motociklą (duomenys neskelbtini), 1996 m. gamybos (92-93). Kitų išlaikytinių neturi (b. l. 98). Kreditorių taip pat neturi. Atsakovas nurodė, jog negali dirbti, jokių kitų pajamų negauna, santaupų neturi, jį, jo teigimu, išlaiko mama ir teta, dar draugė nusivežė į poilsinę kelionę į užsienį.

12. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai.

13. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

14. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus.

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

17. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

18. Minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-71/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; kt.). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus).

19. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018; kt.).

20. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

21. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-1075/2020, 40 punktas; kt.).

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. MMA neatskaičius mokesčių — 840 Eur, atskaičius mokesčius – 633,20 Eur. Išminusavus 85,75 Eur išmoką vaikui – 547,45 Eur, pusę šios sumos sudaro 273,73 Eur. Ieškovė prašo priteisti 220 Eur išlaikymą, t. y., mažiau nei pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką orientacinis dydis. Tokioje situacijoje turi būti vertintina: 1) ar vaiko poreikiai per vieną mėnesį yra mažesni nei vienas MMA; 2) ar dėl savo turtinės padėties, sveikatos problemų ar kitų objektyvių ir pateisinamų aplinkybių atsakovas negali teikti tokio dydžio išlaikymo.

23. Pasisakant dėl vaiko poreikių, ieškovė į bylą pateikė nepilnametės dukros išlaikymui reikalingą detalų vaiko būtinųjų poreikių paskaičiavimą (b. l. 18). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma svyruoja tarp 500 Eur ir 516 Eur, kurių pusę pagal kasacinio teismo praktiką turi kompensuoti atsakovas, prašoma suma yra protinga, atitinkanti būtinuosius vaiko poreikius. Teismas vertina, jog ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos bei protingo dydžio. Nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu. Svarbu tai, jog nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą būtina atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; kt.).

24. Vertinant atsakovo galimybes daugiau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad atsakovas nurodo negalintis dirbti ir uždirbti daugiau, nes yra neįgalus, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, tačiau pažymėtina ir tai, jog jis nėra nevaikštantis ir kitų asmenų priežiūros reikalingas asmuo, jis vaikštantis ir pats save galintis apsitarnauti asmuo. Be to, kaip aukščiau paminėta, kai kuriuos darbus jis dirbti gali, tačiau pripažintina, kad jo galimybės gauti darbą yra kur kas menkesnės nei ieškovės, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaiką, ieškoti galimybių patenkinti jo poreikius. Be to, pirma, atsakovas, susilaukdamas vaikų, prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai, antra, atsakovas turi ieškoti galimybių persikvalifikuoti ir dirbti jo sveikatos galimybes atitinkantį darbą, trečia, jo nepilnametis vaikas turi gauti jo amžių ir poreikius atitinkantį išlaikymą, kaip visi kiti tokio amžiaus vaikai, nepriklausomai nuo to, kad jo tėvas yra sveikas ar neįgalus. Tai, kad atsakovas nenori ieškoti galimybių gauti daugiau pajamų ir tokia padėtis jį tenkina, nėra priežastis mažinti jam tenkančią vaiko išlaikymo naštą.

25. Ieškovės pateiktame detaliame paskaičiavime nurodytų išlaidų suma yra mažesnė už vieną MMA, be to, išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, o net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; 2020 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1926-936/2022; kt.). Be to, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, todėl šios bylos kontekste atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, jo poreikius, būtina užtikrinti pakankamą aprūpinimą vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl sutiktina su ieškovės skaičiavimais bei argumentais, jog suma, reikalinga vaiko išlaikymui, gali svyruoti, priklausomai nuo mėnesio. Ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių detalų paskaičiavimą, iš dalies jį pagrindė, todėl laikytina, jog ji pagrindė nepilnamečio vaiko poreikius (b. l. 110-118), jos prašoma priteisti suma mažesnė nei 1 M. A. neįrodinėjo ir nepaneigė šių vaiko poreikių, pats argumentų dėl sumos, reikalingos vaiko poreikių tenkinimui, nepateikė, bylos nagrinėjimo metu neteikė konkrečių paskaičiavimų ar įrodymų, koks išlaidų dydis (išlaidos konkrečių poreikių tenkinimui) būtų pagrįstas. Todėl spręstina, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko poreikiai yra mažesni nei ieškovės nurodoma suma.

26. Ieškovė sveika, darbinga, dirbanti, atsakovas iš dalies darbingas (35 proc.), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, ieškovės mėnesinės pajamos sudaro apie 900 Eur, atsakovo – apie 440 Eur, abu turi transporto priemones ir yra įgiję nekilnojamojo turto, turto atsakovas turi daugiau nei ieškovė, abu neturi daugiau išlaikytinių. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra apylygė, tačiau su ieškove gyvena šalių dukra, todėl jai tenka tenkinti kasdienius vaiko poreikius ir kartais skirti net didesnes, nenumatytas išlaidas vaiko išlaikymui nei atsakovui, o atsakovas yra iš dalies darbingas, tačiau tam tikro pobūdžio darbą dirbti gali. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovė kreipėsi dėl mediacijos procedūros taikymo, siekė ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovas nesutiko tartis, jis nesutiko tartis ir teisme.

27. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2017-09-26 teismo sprendimo priėmimo iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (2022-12-29) praėjo nemažas laiko tarpas – penkeri metai ir treji mėnesiai, J. P. priimant šį sprendimą yra 15 metų amžiaus, taigi, vaikas yra paaugęs, paauglys, perėjo mokytis į aukštesnę klasę, atitinkamai padidėjo jos poreikiai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas vaiko poreikių padidėjimas, nes nuo priteisto išlaikymo praėjo daugiau kaip 5 metai, vaikas paaugo, pakilo prekių ir paslaugų kainos, pasikeitė ekonominė padėtis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Atsakovo darbingumo lygis 35 procentai, mėnesinės pajamos siekia apie 440 Eur, jis kitų išlaikytinių neturi, bet turi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, jo finansinės galimybės teikti išlaikymą vaikui yra ribotos, tačiau teikti išlaikymą jis privalo ir pats sutinka, jog vaiko poreikiai padidėjo, todėl manytina, jog gaunant tokio dydžio pajamas atsakovas būtų pajėgus skirti vaiko poreikiams po 180 Eur per mėnesį. Taigi, atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma, nei buvo nustatyta 2017-09-26 teismo sprendime, ir teikti dukrai didesnį išlaikymą, jis su tuo sutinka, tik nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Augančiam vaikui reikalinga visavertė ir įvairiapusė mityba, kaip ir reikalingos pakankamos išlaidos gydymui, aprangai, higienos prekėms, laisvalaikiui, ryšio paslaugoms bei kitoms nenumatytoms išlaidoms.

29. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, kad ieškovė iš esmės pagrindė vaiko poreikių pasikeitimą per penkerių metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo padidinimo, vaiko poreikiai tikrai padidėjo ir pokytis yra esminis. Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta, laikytina, jog atsakovas nurodė objektyvias priežastis, kurių pagrindu reikia nukrypti nuo teismų praktikoje formuojamo orientacinio kriterijaus, kuris, kaip jau minėta, ir taip laikytinas užtikrinančiu tik minimalius (būtinuosius) vaiko poreikius, o tai suponuoja, jog mažesnį išlaikymo dydį galima nustatyti tik esant objektyvioms ir pagrįstoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju – atsakovui nustatytu 35 proc. darbingumo lygiu. Šiuo atveju didesne išlaikymo suma prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti ieškovė, kuri yra sveika ir darbinga. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, į tai, jog tėvų pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, į atsakovo darbingumo lygį, galimybes dirbti ir uždirbti, vadovaujantis prioritetinio vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, sprendžia, kad ieškovės ieškinys įrodytas ir tenkintinas iš dalies, 2017-19-26 sprendimas keistinas, išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistinas po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu (2022-12-19) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

30. Žymiai pasikeitus šalių turtinei padėčiai, iš esmės išaugus (sumažėjus) vaiko poreikiams ar iš esmės pagerėjus (pablogėjus) šalių turtinei padėčiai, ieškovė ar atsakovas turės teisę vėl kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikui priteisimo.

31. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki dukters pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė už turtinį reikalavimą - dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą valstybei turėtų būti priteisiamas iš atsakovo. Tačiau atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023-01-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 52-53). Todėl bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis valstybei iš šalių nepriteistinas, nes abi šalys atleistos nuo jo mokėjimo, jis apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Iš atsakovo valstybei taip pat nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir išlaidos už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nes jis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023-01-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jų mokėjimo atleistas (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).

33. Ieškovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei byloje atstovavo advokatė, ieškovės prašymas dėl 1100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 6, 123-127, 130-131), advokatės atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinį tenkinus iš dalies (60 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistinos 660,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96¹ straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2023-02-23 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 256,67 Eur (b. l. 103-106). Todėl ieškinį patenkinus iš dalies (60 proc.), iš ieškovės valstybei proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisina 102,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

35. Teismas turėjo 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį, iš ieškovės valstybei turėtų būti priteisiama 2,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau jos nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2 punktą, pakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini),- iš atsakovo E. P. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti: priteisti iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022-12-19) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) paliekant priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 660,00 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato pagalbai apmokėti).

Priteisti iš ieškovės I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 102,67 Eur (vieno šimto dviejų eurų 67 centų) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.