Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16; 2.6.20.2; 3.1.7.5

2026 m. sausio 13 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atstovui I. G. (I. G.),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. K. 2024 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: pakeisti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimą „Dėl N. K. prašymo“ bei papildomai priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, 18 500 Eur neturtinės žalos ir 2 543,90 Eur turtinės žalos atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Klaipėdos universiteto ligoninėje 2024 m. balandžio 15 d. ieškovei turėjo būti atliekama kairiojo (duomenys neskelbtini) operacija, tačiau buvo atlikta dešiniojo (duomenys neskelbtini) operacija, nors šios (duomenys neskelbtini) skausmais ieškovė nusiskundimų prieš operaciją neturėjo. Skaudančios kairiosios (duomenys neskelbtini) operacija ieškovei buvo atlikta tik 2024 m. birželio 25 d. jau kitoje gydymo įstaigoje – Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninėje.

3. Ieškovės teigimu, prieš operaciją ji kelis kartus konsultavosi su vėliau ją operavusiu gydytoju K. J., kuris atliko ir magnetinio rezonanso tyrimą (toliau – MRT). Tačiau gydytojas prieš operaciją neapžiūrėjo ieškovės, operuotina (duomenys neskelbtini) prieš operaciją palatoje nebuvo pažymėta, taigi ji nepagrįstai buvo apkaltinta, juo labiau kad dėl taikytos nejautros operacijos metu nesuprato, yra operuojama ne ta (duomenys neskelbtini). Su ieškove ir po neteisingai atliktos pirmosios operacijos nebuvo elgiamasi sąžiningai – 2024 m. balandžio 15 d. medicinos dokumento išrašo (duomenys neskelbtini) punkte buvo įvardyti dešiniojo (duomenys neskelbtini) skausmo simptomai, nors iki operacijos pildytuose medicininiuose dokumentuose aiškiai yra užfiksuoti ieškovės nusiskundimai dėl kairės (duomenys neskelbtini) skausmo, siuntimas taip pat buvo išrašytas būtent kairiojo (duomenys neskelbtini) operacijai. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė ieškovės neatsiprašė, o po operacijos suklastojo įrašą, kurį vėliau pateikė ir Komisijai, melagingai nurodžiusi, kad ieškovė prieš operaciją akcentavo dešiniosios (duomenys neskelbtini) skausmą ir yra pasirašiusi sutikimą operuoti dešinės (duomenys neskelbtini), nors tokio sutikimo ji nepasirašė.

4. Ieškovė dėl jai padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į Komisiją, kuri pripažino žalos sveikatai padarymo faktą pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalį, tačiau savo sprendimu ieškovės prašymą patenkino tik iš dalies – nustatė 6 500 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydį. Tačiau tokia suma nekompensuoja ieškovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos, jos patirto didelio išgąsčio ir streso, supratus, kad buvo išoperuota ne ta (duomenys neskelbtini), bei iki šiol jaučiamų neigiamų išgyvenimų. Ieškovė po nesėkmingai jai atliktos operacijos kentė jau abiejų (duomenys neskelbtini) fizinį skausmą, kadangi kairės (duomenys neskelbtini) liko neišoperuotas, o dešinės (duomenys neskelbtini) žaizda gijo lėtai, ji turėjo lankytis gydymo įstaigoje, atlikti reabilitacijos procedūras. Po pirmosios operacijos ieškovė jautė fizinį skausmą, turėjo atlikti visus medikų nurodytus veiksmus, kad tinkamai sugytų visiškai be pagrindo išoperuotas (duomenys neskelbtini). Ir vėliau atliekant kairiosios (duomenys neskelbtini) operaciją kitoje gydymo įstaigoje ieškovė dėl buvusios nesėkmingos operacijos jautė baimę ir nerimą. Po antrosios operacijos tęsėsi jau kito (duomenys neskelbtini) gijimo laikotarpis, reabilitacija buvo sudėtingesnė, o judėjimas tapo apsunkintas dėl skausmingų abiejų (duomenys neskelbtini). Ne tos (duomenys neskelbtini) operacija sutrikdė numatytą gydymo planą, todėl ieškovė patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, stresą, išgyvenimus. Abi (duomenys neskelbtini) ieškovei skauda iki šiol. Nedarbingumas buvo tęsiamas iki 2024 m. lapkričio mėnesio pabaigos. Dėl riboto judėjimo ieškovė negalėjo dirbti, sumažėjo jos bendravimo galimybės, didelę laiko dalį turėjo leisti gydymo ir reabilitacijos įstaigose, sutriko kasdieninė veikla. Sutriko ieškovės emocinė būklė, ji turėjo lankytis pas gydytoją psichiatrą, vartoti paskirtus medikamentus.

5. Ieškovės vertinimu, pagal Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 (toliau – Aprašas), 1.2.1 papunktyje nurodytą kriterijų Komisija paskyrė tik 5 balus iš 20 galimų, nors ieškovė negali dirbti (duomenys neskelbtini) darbo, kurį dirbo iki operacijos ir nedirba iki šiol; pagal 1.2.6 papunktyje nurodytą kriterijų Komisija paskyrė tik 5 balus, nors ieškovė iki šiol yra visiškai pasitraukusi iš bet kokio socialinio gyvenimo. Komisijai nustačius 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovė prašo papildomai priteisti 18 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, ieškovė patyrė ir turtinę žalą. Ieškovė dirba UAB „Miražai“ virtuvės darbuotoja, vidutinis jos darbo užmokestis yra 626,40 Eur, nedarbingumo laikotarpis dėl (duomenys neskelbtini) operacijų tęsėsi devynis mėnesius, todėl ieškovė būtų uždirbusi 5 637,60 Eur. Ligos išmokos nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. lapkričio mėnesio sudaro 3 093,70 Eur, todėl negautų pajamų skirtumas yra 2 543,90 Eur. Nors ieškovė taip pat pirko jai skirtus medikamentus, patyrė išlaidas vykdama pas gydytojus, į procedūras bei į reabilitaciją, tačiau šių išlaidų atlyginimo priteisti neprašo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl reikalavimo pakeisti Komisijos sprendimą nutraukė; kitą ieškinio dalį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei N. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa), 442,51 Eur turtinės ir 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, likusią ieškinio reikalavimų dalį atmetė; priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, 277,65 Eur žyminio mokesčio valstybei; priteisė ieškovei N. K. iš Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 645,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

7. Teismas, viena vertus nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 yra nustatęs įrodinėjimo standartą tokios kategorijos bylose, t. y. kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: paciento sveikatai yra padaryta žala; žala nėra (nebuvo) neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Taip pat kasacinis teismas konstatavo, kad šios kategorijos bylose nevertinama ir atsakovo turtinė padėtis, nes atsakovu šiose bylose yra valstybė.

8. Kita vertus, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2A-234-854/2025 83 punktu, kuriame yra nurodyta, jog tuo atveju, kai ieškovas nesutinka tik su Komisijos sprendime nurodytu žalos (turtinės ir (ar) neturtinės) dydžiu, teismas iš esmės sprendžia tik žalos dydžio klausimą, teismas priėjo prie išvados, jog jis neturi pakartotinai nustatinėti Komisijos sprendime jau nustatytų kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nepaisant atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų dėl Komisijos sprendimo paviršutiniškumo ir nepakankamo pagrįstumo.

9. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės negautų pajamų, kaip jos turtinės žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis), teismas nesutiko su ieškovės taikytu jų apskaičiavimo metodu. Nurodė, kad ieškovė dėl dešinės (duomenys neskelbtini) operacijos buvo nedarbinga iki kairės (duomenys neskelbtini) operacijos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. birželio 25 d. Už šį laikotarpį skirtumas tarp jos darbo užmokesčio ir nedarbingumo išmokos sudaro 442,51 Eur (1 459,51 Eur – 1 017,40 Eur), šis skirtumas ir yra jos patirta turtinė žala. Pažymėjo, kad kompensuoti jai kitas išlaidas, patirtas vykstant pas gydytojus, į procedūras, reabilitaciją, už pirktus medikamentus, ieškovė neprašo.

10. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas, be kita ko, rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 70–71 punktuose pateiktais išaiškinimais, kad, klausimą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjant teisme iš esmės, teismas nėra įpareigotas remtis Apraše nurodytais kriterijais, kuriais turi vadovautis Komisija, nustatydama pacientui padarytos neturtinės žalos dydį.

11. Teismo vertinimu, ieškovės patirti dvasiniai išgyvenimai, fizinis dešinės (duomenys neskelbtini) skausmas didžia dalimi yra per klaidą atliktos operacijos pasekmė, nes jokių duomenų, kad iki to įvykio ieškovė būtų skundusis dešinio (duomenys neskelbtini) skausmais (išskyrus atliktą abiejų (duomenys neskelbtini) rentgeną) byloje nėra. Ieškovė turėjo kęsti ir kairiojo (duomenys neskelbtini) skausmus, nes dėl per klaidą padarytos dešinio (duomenys neskelbtini) operacijos teko daugiau kaip 2 mėnesiams atidėti kairiojo (duomenys neskelbtini) operaciją. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pažymėjęs, kad pinigai nėra išgyvenimų, skausmo, kančios, nepatogumų kaina bei atsižvelgęs į visiškai nereikalingai atliktos operacijos patirtas neigiamas pasekmes (būtina atlikti antrą operaciją, užsitęsęs gydymo ir gijimo procesas, fiziniai skausmai, judėjimo ir kiti nepatogumai, emociniai išgyvenimai ir pan.), teismas pripažino ieškovei teisę į 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Komisijos sprendimu neturtinę žalą įvertinus 6 500 Eur, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė šių sumų skirtumą – 3 500 Eur.

12. Dėl prašomo pakeisti Komisijos sprendimo teismas pažymėjo, kad šis sprendimas negali būti teisminės peržiūros dalyku, nes ginčas, kurį Komisija jau yra išnagrinėjusi, teisme yra nagrinėjamas iš naujo, vadovaujantis besikreipiančio į teismą asmens ieškinyje apibrėžtomis ginčo ribomis. Todėl civilinės bylos dalis dėl reikalavimo pakeisti Komisijos sprendimą nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

13. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, padarė išvadą, kad iš viso yra patenkinta 58,70 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl pagal šią proporciją ir principą „pralaimėjęs moka“ priteisė ieškovei iš atsakovės 645,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš ieškovės patirtų 1 100 Eur) atlyginimą. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, teismas iš atsakovės valstybei priteisė 277,65 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Komisija, priimdama sprendimą, nekreipė dėmesio į sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų paaiškinimus, į Komisijos posėdį nekvietė ekspertų, todėl Komisijos sprendimas paviršutiniškas ir nepakankamai pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje buvo būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. ar atlikta dešiniojo (duomenys neskelbtini) operacija pakenkė ieškovės sveikatai (ar jos sveikatai buvo padaryta žala), ar 2024 m. balandžio 15 d. atliktą operaciją (teiktas sveikatos priežiūros paslaugas) ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei skauda (duomenys neskelbtini) dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Tai gali būti normali organizmo reakcija po operacijos. Ši aplinkybė nebuvo tiriama Komisijos, jokie ekspertai dėl to nėra pasisakę. Dėl ilgo reabilitacijos periodo nėra pateikta ekspertų nuomonė, kad tai yra pirmosios operacijos pasekmė, šio fakto nenagrinėjo ir Komisija.

14.2. Ieškovės judėjimas ir iki operacijos buvo ribotas, todėl dėl to ji kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas ir negalėjo dirbti. Nėra paaiškinta, kodėl sumažėjo bendravimo galimybės, o ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su patiriamu nerimu, yra deklaratyvios. Kasdienės veiklos sutrikimas po operacijos yra įprasta ir normali būsena dėl vykstančios reabilitacijos. Ieškovė į gydytoją psichiatrą kreipėsi praėjus 5 mėnesiams po pirmosios operacijos, todėl abejoja, kad reali kreipimosi į psichiatrus priežastis susijusi su pirmąja operacija. Ieškovės patiriamas skausmas yra individuali organizmo reakcija, tačiau skausmą gali įtakoti kitos priežastys, o (duomenys neskelbtini) skausmų pagrindinė priežastis – (duomenys neskelbtini), kurios gydymo būdas – (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, ekspertų išvadų ir t. t., kurie pagrįstų žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp 2024 m. balandžio 15 d. atliktos operacijos ir ieškovės nurodytų padarinių, todėl Komisijos nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma buvo pakankama.

14.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-234-854/2025, todėl vertino tik žalos dydį, tačiau minėtas sprendimas yra apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Vienas iš kasacinio skundo pagrindų yra nepagrįstas civilinės bylos nagrinėjimo ribų susiaurinimas. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis ginčo ribomis, atliekant tik Komisijos nustatyto žalos dydžio patikrą. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus ir dėl jų pasisakyti, turėjo įvertinti visas PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas sąlygas, neturi vertinti tik kaltės, todėl buvo pažeisti Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įtvirtinti tokių bylų nagrinėjimo standartai, nepagrįstai susiaurintos bylos nagrinėjimo ribos. Pirmosios instancijos teismas pažeidė PTŽSAĮ 24 ir 25 straipsnius, o dėl to galimai buvo neteisingai išspręsta byla.

14.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovė yra valstybė ir yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Žyminis mokestis iš atsakovės priteistas nepagrįstai.

15. Ieškovė N. K. atsiliepime prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo palikti nepakeistą, dėl žyminio mokesčio spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

15.1. Visos būtinosios žalos atlyginimo sąlygos buvo nustatytos, t. y. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo atlikta ne tos (duomenys neskelbtini) operacija, ieškovės sveikatai padaryta žala, kuri buvo išvengiama. Turtinę žalą sudarė negautos pajamos dėl negalėjimo dirbti, o neturtinė žala pasireiškė fiziniu skausmu ir neigiamais išgyvenimais. Neturtinė žala buvo įrodinėjama ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais ir medicininių dokumentų išrašais, pagal kuriuos ieškovė ilgą laiką negalėjo dirbti ir kreipėsi į specialistus dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būklės. Nors Komisijos sprendimas nėra teisminio vertinimo dalykas, tačiau jis turi įrodomąją reikšmę.

15.2. Nepraėjus pirmosios operacijos pasekmėms, ieškovė turėjo atlikti kairiosios (duomenys neskelbtini) operaciją, todėl be skausmo negalėjo remtis į žemę nė viena (duomenys neskelbtini), tai teikė didesnį fizinį skausmą ir nepatogumus. Ieškovė kreipėsi tik dėl kairiosios (duomenys neskelbtini) skausmo, dėl kurio atlikti tyrimai ir išduotas siuntimas operacijai. Ieškovė buvo nedarbinga dėl kairės (duomenys neskelbtini) skausmo, todėl atsakovės teiginiai, susiję su nedarbingumu, yra klaidinantys. Siuntimuose reabilitacijai nurodyta, kad iki 2024 m. birželio 25 d. reabilitacija atliekama dėl dešinės (duomenys neskelbtini), o po 2024 m. birželio 25 d. – dėl pooperacinių skausmų abiejose (duomenys neskelbtini). Po operacijos ieškovė negalėjo gyventi įprasto gyvenimo, dirbti ir bendrauti su bendradarbėmis, tai ir lėmė bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismo posėdžio metu medikai reabilitologai patvirtino medicininiuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad ir po 2024 m. birželio 25 d. atliktos antros (duomenys neskelbtini) operacijos ieškovė tebesiskundė abiejų (duomenys neskelbtini) skausmais. Skausmas ir nepatogumai patirti po be jokio reikalo atliktos operacijos, juolab kad 2025 m. rugsėjo 23 d. dešinė (duomenys neskelbtini) buvo operuota dar kartą – buvo atlikta dešinio (duomenys neskelbtini), atlikta (duomenys neskelbtini), išduotas nedarbingumas iki 2026 m. sausio 1 d.

15.3. Atsakovės nepagrįstai kritikuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimą, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, kadangi priimtas kasacinis skundas savaime nesuponuoja šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Abiejų bylų faktinės aplinkybės nėra panašios. Be to, nors pirmosios instancijos teismo sprendime atskirais punktais nėra išskirtos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, kruopščiai ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus, apklausė didžiąją dalį ieškovę gydžiusių ar reabilitacijos paslaugas teikusių medikų. Nagrinėjama byla pagal savo pobūdį yra specifinė tuo, kad žala ieškovei buvo padaryta per klaidą atliekant jai nereikalingą operaciją ir atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Akivaizdūs ir šalių pripažinti (neginčijami) faktai sudaro visas būtinosios žalos nustatymo sąlygas: ieškovės sveikatai padaryta žala; žala (nebuvo) neišvengiama (nereikalinga operacija atlikta per klaidą); žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi visas žalos nustatymo sąlygas, didžiausią dėmesį skyręs neturtinės ir turtinės žalos dydžio nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl teismų precedentų ir ginčo ribų

16. PTŽSAĮ įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos, be kitų, diagnostikos ir ligonių gydymo paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). PTŽSAĮ taip pat įtvirtinta teisė į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą bei šios teisės įgyvendinimo tvarka (PTŽSAĮ 13, 24, 25 straipsniai).

17. Pasisakydamas dėl PTŽSAĮ reglamentuojamo žalos sveikatai atlyginimo modelio, kasacinis teismas yra suformavęs tokią poziciją, kad teisei į žalos atlyginimą pagal PTŽSAĮ normas atsirasti būtina nustatyti šias tris sąlygas: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama (žala turi būti atlyginama, jei jos, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, buvo galima išvengti); 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas nenumato kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti įstatymas taip pat nereikalauja ir teisės į žalos atlyginimą su jais nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 32–34 punktai; 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-611/2025, 48 punktas).

18. Žalos (turtinės, neturtinės) paciento sveikatai, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti žalos atlyginimo institutą, identifikavimo privalomumas suponuoja aiškinimą, kad turi būti nustatytas ir žalos faktas, ir jos dydis (materialinę išraišką turintys konkretūs turtiniai praradimai, negautos pajamos, išlaidos, kt.) (CK 6.249 straipsnis). Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai pareiga nustatyti jų dydį tenka teismui. Kasacinis teismas byloje, kurioje buvo sprendžiamas žalos paciento sveikatai dėl negautų pajamų atlyginimo klausimas, yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad žalos fakto bei jos dydžio įrodinėjimo našta visų pirma tenka ieškovui, o teismo pareiga nustatyti žalos dydį kiltų tik ieškovui įrodžius žalos faktą (t. y. teikiant gydymo paslaugas atsiradusius atitinkamus padarinius, kurių galima buvo išvengti) ir aplinkybę, kad žalos dydžio negalima tiksliai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-1120/2024, 30, 32 punktai). Vadinasi, žalos dydžio klausimas gali būti sprendžiamas tik teismui pirmiau pripažinus, kad žalos faktas byloje yra įrodytas.

19. PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 punkte paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas jo sveikatai, paciento sužalojimas ar mirtis, o neišvengiamos žalos samprata pateikiama šio straipsnio 9¹ dalyje – tai žala paciento sveikatai, dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio, padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant mažos intervencijos klinikinį vaistinio preparato tyrimą arba bet kurį kitą biomedicininį tyrimą, kuriame dalyvaujančiam asmeniui taikomi intervenciniai biomedicininio tyrimo metodai kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį jo sveikatai ir kurio užsakovas yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar jos darbuotojas arba kurio tyrėjas yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas. Neišvengiamos žalos sveikatai kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kurios nutarimu patvirtinto Aprašo 9.2 papunktyje yra nustatyta, kad neišvengiama kvalifikuotina žala turi atitikti bent vieną iš 9.2.2.1 – 9.2.2.3 papunkčiuose nurodytų kriterijų

20. Aprašo 9.2.2 papunktyje teigiama, kad paciento sveikatai padaryta žala vertinama kaip neišvengiama, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arba biomedicininio tyrimo, keliančio tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, atlikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (9.2.2.1 papunktis); 2) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (9.2.2.2 papunktis); 3) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (9.2.2.3 papunktis). Priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai neigiami padariniai, kurių atsiradimo buvo galima išvengti, yra teiktų gydymo paslaugų rezultatas.

21. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus turtinius nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Turtinius nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 26 punktas; 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-1120/2024, 19 punktas).

22. Taigi, vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, teismui, sprendžiančiam ginčą dėl žalos pacientui atlyginimo, būtina nustatyti PTŽSAĮ įtvirtintas civilinės atsakomybės sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ta pačia kasacinio teismo praktika, skundžiamame sprendime pripažino, kad šios kategorijos bylose galioja būtent toks įrodinėjimo standartas, pažymėjęs, jog teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti atitinkamų sąlygų – paciento sveikatai yra padaryta žala, žala nėra (nebuvo) neišvengiama, žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys – visumą. Tačiau vėliau visgi priėjo prie išvados, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-234-854/2025 buvo nustatytas žemesnis įrodinėjimo standartas situacijoje, kai Komisija, kuri yra ikiteisminė tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija, pripažįsta sąlygas įrodytomis – tokiu atveju teismui pakanka atlikti tik Komisijos nustatyto atlygintino žalos dydžio patikrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija stokoja pagrįstumo dėl kelių priežasčių.

23. Pirma, jau minėta, kad žalos dydžio klausimas gali būti sprendžiamas tik teismui pirmiau konstatavus, jog yra įrodytas žalos faktas (žr. šios nutarties 18 punktą). Ginčą iš esmės nagrinėjantis teismas neturi pareigos remtis Komisijoje nustatytais faktais, be kita ko, tiek dėl atlygintinos žalos rūšies (t. y. ar egzistuoja pagrindas pacientui atlyginti turtinę žalą, ar egzistuoja pagrindas atlyginti pacientui neturtinę žalą), tiek ir dėl atlygintino abiejų rūšių žalos dydžio. PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Apraše nurodytais atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos kriterijais. Lingvistiškai aiškinant šią normą, žalos dydį pagal šiuos kriterijus nustato Komisija. Klausimą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjant teisme iš esmės, teismas nėra įpareigotas remtis šiais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 71 punktas). Pažymėtina ir tai, kad nors Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo, tuo atveju, kai civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paduodamas ikiteisminio tyrimo arba baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu (PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis), ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka iš viso netaikoma (PTŽSAĮ 25 straipsnio 4 dalis). Todėl aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju Komisija yra jau priėmusi sprendimą dėl neturtinės žalos ieškovei kompensavimo, savaime negalėjo lemti išvados, jog, šį ginčą iš esmės nagrinėjant teisme, neturėjo būti vertinamos PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje bei 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos būtinosios sąlygos žalos atlyginimo institutui taikyti. Pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį pacientas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu ar žalos atlyginimo dydžiu, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo klausimo išnagrinėjimo iš esmės. Ši įstatymo formuluotė suponuoja išvadą, kad Komisijos, kaip ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijos, sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Todėl teismas, priėmęs tokį ieškinį dėl žalos atlyginimo, neatlieka Komisijos priimto sprendimo patikros, bet žalos atlyginimo klausimą išnagrinėja iš esmės. Tai darydamas, teismas turi nustatyti (patikrinti) visas civilinės atsakomybės, taikomos dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo, sąlygas.

24. Antra, iš bylos duomenų matyti (1 t., b. l. 7–10), kad ieškovė į Komisiją dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo nesikreipė, prašydama jai atlyginti 25 000 Eur neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti ieškinį, kuriame, be kita ko, buvo pareikštas ir reikalavimas dėl 2 543,90 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo bei išnagrinėjo šį reikalavimą iš esmės, iš dalies jį patenkinęs. Kadangi apeliaciniame skunde šios dalies ieškinio priėmimo ir jos išnagrinėjimo pagrįstumo klausimas nekeliamas, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), šiuo aspektu nepasisako. Tačiau vien jau tai, kad Komisija nėra pasisakiusi nei dėl to, ar, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovei buvo padaryta turtinė žala, nei dėl žalos dydžio, nei dėl jos (ne)išvengiamumo, nei dėl priežastinio ryšio, leidžia teisėjų kolegijai sutikti su apeliantės pozicija, jog šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokio pagrindo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-234-854/2025 padaryta išvada dėl tik vienos iš būtinųjų sąlygų (žalos dydžio) nustatymo privalomumo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pasisakyti dėl visų žalos atlyginimo instituto pacientų bylose taikymo aspektų.

25. Trečia, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis (laikytis nuspręsto) principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum (panašiai išspręstų bylų pavyzdys; precedentas). Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, užtikrinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksčiau) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko), žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia, Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą); teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

27. Kitaip tariant, bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Todėl teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019, 28 punktas)

28. Pažymėtina, kad precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose ar dėl analogiškų procesinių klausimų priimti teismų procesiniai sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat būtina atsižvelgti į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 spalio 24 d. nutarimas; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).

29. Atsižvelgiant į aptartą konstitucinę doktriną bei kasacinio teismo jurisprudenciją, taip pat į CPK 4 straipsnio nuostatas, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymu nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiais Teismas, sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis išimtinai Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-234-854/2025 pateiktu išaiškinimu, kad tuo atveju, kai ieškovė nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu atlyginamos žalos dydžiu, teismas išsprendžia tik žalos dydžio klausimą, ir neatsižvelgti į aukštesnės grandies – kasacinio teismo nutarčių išaiškinimus dėl to, kokios sąlygos turėtų būti nustatytos teisei į žalos atlyginimą atsirasti (žr. šios nutarties 17 punktą). Toks įstatymo nuostatų aiškinimas nebūtų suderinamas su įstatymo leidėjo tikslais, kurių buvo siekiama įtvirtinant naująjį pacientams padarytos žalos atlyginimo modelį, ir sisteminiu PTŽSAĮ nuostatų aiškinimu (žr. šios nutarties 23 punktą). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors teismų praktika pagal naująjį PTŽSAĮ įtvirtintą žalos pacientams atlyginimo modelį dar tik formuojasi, visgi pavienė apeliacinės instancijos teismo nutartis, kurioje, be kita ko, yra pareikšta ir atskiroji nuomonė, negali pakeisti anksčiau kasacinio teismo byloje nustatyto įrodinėjimo standarto. Juolab kad naujesnių (kitokių) kasacinio teismo precedentų dėl įrodinėjimo apimties tokios kategorijos bylose dar nėra, kasaciniame teisme dar nėra išnagrinėtas ir klausimas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-234-854/2025 teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-40-684/2026).

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepriklausomai nuo to, ar Komisijos sprendime nustatyti (ir kokie) žalos, jos dydžio ir (ne)išvengiamumo faktai, ginčą iš esmės nagrinėjantis teismas turėtų identifikuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygas pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį ir jas sprendime nurodyti. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja ginčą dėl žalos atlyginimo iš esmės, taikydamas CPK nustatytas taisykles. Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo teisme gali būti remiamasi Komisijos surinktais ir jai pateiktais įrodymais. Tai nereiškia, kad teismas yra apribotas tik nurodytais įrodymais. Teismas turi teisę (net ir pareigą) rinkti ir kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visgi rinko ir teismo posėdžiuose tyrė įrodymus, susijusius su civilinės atsakomybės instituto taikymo galimybe dėl ieškovei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, apklausė šalis ir liudytojus, tačiau byloje esančių įrodymų pagrindu skundžiamame sprendime nepadarė teisinių išvadų, apsiribojęs vien turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymu. Todėl šias pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo klaidas ištaiso apeliacinės instancijos teismas.

31. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei 2024 m. balandžio 15 d. buvo atlikta dešiniojo (duomenys neskelbtini) operacija, kurios ieškovei tuo metu nebuvo reikalinga atlikti, tai pakenkė ieškovės sveikatai, kadangi po šios operacijos ieškovė dar apie du mėnesius (iki 2024 m. birželio 25 d.) negalėjo atlikti skaudančios kairiosios (duomenys neskelbtini) operacijos, patyrė nepatogumų dėl skausmingų abiejų (duomenys neskelbtini). Be to, kaip paaiškino ieškovė, nepaisant atliktos nereikalingos dešiniojo (duomenys neskelbtini) operacijos, 2025 m. rugsėjo 23 d. jai dar kartą buvo atlikta tos pačios (duomenys neskelbtini), t. y. dešiniojo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) operacija, (duomenys neskelbtini), todėl ji nebegali dirbti.

32. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant žodiniame apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantės atstovas nurodė, jog apeliantė, kitaip nei apeliaciniame skunde, jau neginčija nei ieškovei padarytos žalos fakto, nei aplinkybės, kad žalos šiuo konkrečiu atveju buvo galima išvengti. Apeliantei teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu patikslinus apeliacinio skundo ribas, t. y. sutinkant, kad 2024 m. balandžio 15 d. atliktos dešinės (duomenys neskelbtini) operacijos metu ieškovės sveikatai buvo padaryta žala, kurios buvo galima išvengti, nagrinėjamoje byloje iš esmės nebeliko šalių ginčo dėl civilinės atsakomybės sąlygų vertinimo pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį buvimo.

33. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad žalos faktas (ieškovei 2024 m. balandžio 15 d. atlikta ne tos (duomenys neskelbtini) operacija, dėl kurios ji kreipėsi į gydymo įstaigą, ir kuriai atlikti jai buvo išduotas siuntimas) nustatytas. Visiškai akivaizdu, kad tokių neigiamų padarinių (žalos) buvo galima išvengti, jeigu ieškovei būtų atlikta ta operacija, dėl kurios ji kreipėsi į gydymo įstaigą, t. y. ši žala negali būti vertinama kaip neišvengiama pagal Aprašo 9.2.2.1 punktą, taip pat žalą ir gydymo paslaugas sieja priežastinis ryšys.

Dėl žalos dydžio

34. Ieškovė prašė priteisti 2 543,90 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį grindė negauto darbo užmokesčio aplinkybe bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – Sodra) pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, darbo sutartimi ir SEB banko, akcinės bendrovės (toliau – AB) duomenimis apie UAB ,,Miražai“ išmokėtą darbo užmokestį. Ieškovė teigė turtinę žalą patyrusi per visą nedarbingumo laikotarpį, t. y. nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. lapkričio mėnesio, tačiau pirmosios instancijos teismas negautas darbo užmokesčio pajamas jai priteisė už nedarbingumo laikotarpį nuo dešinės (duomenys neskelbtini) operacijos iki kairės (duomenys neskelbtini) operacijos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. birželio 25 d., apskaičiavęs 442,51 Eur (1 459,51 Eur – 1 017,40 Eur) skirtumą tarp darbo užmokesčio ir Sodros išmokėto nedarbingumo išmokos.

35. Apeliantė, apeliaciniu skundu prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti bei jame įvardijusi, kad apeliacinio skundo sumą sudaro priteistas 442,51 Eur turtinės ir 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nenurodė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškovei atlygintino turtinės žalos dydžio neteisėtumo ar nepagrįstumo. Teismo posėdžio metu apeliantės atstovas ieškovei priteisto turtinės žalos dydžio taip pat nekvestionavo, ginčydamas tik pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį bei teigdamas, kad Komisijos nustatytas neturtinės žalos dydis buvo pakankama kompensacija ieškovei dėl jos patirtų išgyvenimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl aplinkybių, susijusių su turtine žala, nepasisakys ir jų nevertins.

36. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata, pagal kurią neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

37. Kaip nuosekliai yra pasisakoma kasacinio teismo praktikoje, neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 30 punktas). CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, be to, žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia tik nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 30 punktas).

38. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 32 punktas).

39. Neturtinės žalos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato būtent teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-910/2022, 80 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, pripažino ieškovei teisę į 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei, atsižvelgdamas į tai, kad Komisijos sprendimu ieškovei yra nustatyta 6 500 Eur kompensacija, papildomai priteisė 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (žr. šios nutarties 11 punktą). Apeliantė, apeliaciniame skunde didžiausią dėmesį skirdama pirmosios instancijos teisme netinkamai identifikuotoms bylos nagrinėjimo riboms, jokių konkrečių argumentų, kurie, jos manymu, patvirtintų netinkamą teismo naudojimąsi diskrecijos teise, nustatant kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, nenurodė, taip pat neįvardijo įstatyme ar teismų praktikoje išskiriamų kriterijų žalos dydžiui nustatyti netinkamo taikymo. Iš apeliacinio skundo argumentų manytina, kad neturtinės žalos dydis kvestionuojamas ieškovei iki 2024 m. balandžio 15 d. operacijos nustatytų medicininių diagnozių argumentais, ekspertų patvirtinimo, kad abi (duomenys neskelbtini) jai skauda būtent dėl šios operacijos, nebuvimu, ieškovės teiginių apie ilgą nedarbingumo laikotarpį bei reabilitacijų nuolatinį poreikį, siejant tai būtent su 2024 m. balandžio 15 d. atlikta operaciją, nepagrįstumu, ieškovės kreipimosi į gydytoją psichiatrą galbūt kita priežastimi ir pan. Tačiau tokio pobūdžio motyvai neteikia pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad neturtinės žalos dydį teismas nustatė netinkamai taikydamas jos nustatymo kriterijus ar pažeisdamas savo diskreciją.

41. Pagal kasacinio teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-363-910/2022, 81 punktas).

42. Byloje esantys medicininiai duomenys (išrašai apie ieškovės sveikatą iki ir po operacijų), ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ji kreipėsi į medicinos įstaigą dėl kairiojo (duomenys neskelbtini) skausmo, o nepagrįstai atlikus dešiniojo (duomenys neskelbtini) operaciją, ieškovė turėjo atidėti skaudančio kairiojo (duomenys neskelbtini) operaciją dar dviem mėnesiams, po jos atlikimo kentė jau abiejų (duomenys neskelbtini) skausmus, juolab kad skaudančiai kairei (duomenys neskelbtini) dešinės (duomenys neskelbtini) gijimo laikotarpiu tekdavo dar didesnis krūvis, teko lankytis psichiatro konsultacijose. Be to, net ir išoperavus dešiniosios (duomenys neskelbtini), ieškovė pakartotinai turėjo atlikti dar šio (duomenys neskelbtini) operaciją. Ieškovės patirti neigiami išgyvenimai neabejotinai sukelti ne tik fizinio skausmo, bet ir medicinos įstaigos padarytos klaidos pobūdžio, atlikus ne tą operaciją, dėl kurios ji kreipėsi į gydymo įstaigą. Tokioje situacijoje ne tik fizinis skausmas, ką itin akcentuoja apeliantė, bet ir pats atliktos nepageidautos chirurginės intervencijos faktas gali kelti ilgalaikių dvasinių išgyvenimų, kitaip tariant, ieškovės fizinei ir emocinei sveikatai buvo padaryta ilgalaikė žala. Todėl teisėjų kolegija, be kita ko, ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nesutinka su apeliantės kritika dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio.

Dėl žyminio mokesčio

43. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, todėl iš apeliantės valstybei priteistinas 277,65 Eur dydžio žyminis mokestis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista tiesiogiai įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliantės teigimu, atsakovė yra valstybė ir taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

44. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir už ieškinius dėl lėšų išieškojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kai kurios valstybės institucijos nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistos tiesiogiai įstatymu ir tada, kai jos pačios inicijuoja atitinkamus procesus, ir tada, kai šiuose procesuose jos dalyvauja atsakovo pozicijoje, pavyzdžiui, Lietuvos bankas, AB turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

45. Asmenų, kurie yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašas yra baigtinis ir plečiamai CPK 83 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti aiškinamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1006-178/2017). Kaip minėta, į šį sąrašą yra įtraukti ieškovai, inicijavę bylą dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu atlyginimo (įskaitant pacientus), o atsakovai nuo žyminio mokesčio tokios kategorijos bylose nėra atleidžiami. Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos yra biudžetinė įstaiga ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą administruojanti sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti, ir atstovaujanti valstybei bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-35 patvirtintų Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punktas, 10.3, 13.6 papunkčiai; PTŽSAĮ 23 straipsnio 5 dalis, 27 straipsnio 9 dalis). Pagal Nuostatų 6 punktą Valstybinės ligonių kasos savininkė yra valstybė, o savininkės teises ir pareigas (išskyrus sutikimus dėl reorganizavimo ir likvidavimo) įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau tarp CPK 83 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų, kuriems įstatymų leidėjo valia taikytinos žyminio mokesčio mokėjimo lengvatos, šios institucijos nėra.

46. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, jog žyminio mokesčio lengvatos yra asmeninio pobūdžio ir negali būti perleidžiamos kitiems asmenims (R. Simaitis. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Justitia, 2007, p. 159). Todėl žyminio mokesčio lengvata, susijusi su tuo, kad pacientas nemoka žyminio mokesčio bylose dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, yra skirta konkrečiai pacientui, o ne valstybinei įstaigai.

47. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomos ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Jeigu prokuroras, valstybė ar savivaldybė ar atitinkama jų institucija byloje yra atsakovas (arba suinteresuotas asmuo), nepareiškęs priešpriešinių reikalavimų, tai moka žyminį mokestį CPK 80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020, 50 punktas). Tokios pačios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl valstybės institucijų paduotų apeliacinių skundų, kai bylos procesas yra inicijuotas ne jų pačių iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-790/2018, 11 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-186/2018, 12 punktas; 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-952-450/2020, 14 punktas; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1436-943/2020, 11 punktas).

48. Taigi, Valstybinė ligonių kasa nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes ji nėra procesą, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės ir (ar) savivaldybės interesą, inicijavęs asmuo. Analogiška išvada dėl Valstybinės ligonių kasos pareigos mokėti žyminį mokestį buvo padaryta ir kasacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eCIK-306/2024, nurodant, kad nėra įstatyme įtvirtinto pagrindo atsakovei Valstybinei ligonių kasai būti atleistai nuo žyminio mokesčio. Nepaisant to, kad žyminio mokesčio mokėjimo pareiga tenka atsakovei Valstybinei ligonių kasai, kuri yra biudžetinė įstaiga, o žyminio mokesčio lėšos vis tiek patektų į biudžetą, tačiau žyminio mokesčio lėšų paskirtis yra bylinėjimosi sąnaudų apmokėjimas valstybei. Todėl žyminis mokestis apskaičiuotinas ir mokėtinas bendra tvarka (pagal ginčijamą sumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eCIK-306/2024; LITEKO duomenys). Antrą kartą teikdama kasacinį skundą toje byloje apeliantė žyminį mokestį, net ir kvestionuodama savo pareigą jį mokėti, buvo sumokėjusi (civilinė byla Nr. eCIK-520/2024; LITEKO duomenys).

49. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu apskaičiuoto, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją (CPK 96 straipsnio 1 dalis), 277,65 Eur žyminio mokesčio dydžio apeliantė neginčija. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šį procesinį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai. Kadangi aptariamas procesinis klausimas sudarė apeliacijos dalyką, teisėjų kolegija, nors pirmosios instancijos teismas ir neįpareigojo sumokėti žyminio mokesčio ir už apeliacinį skundą, taip pat tokio įpareigojimo šioje konkrečioje byloje apeliantei nenustatė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 98 straipsnį ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

51. Ieškovė prašė atlyginti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su atsiliepimu ieškovė pateikė SEB banko, AB patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, pagal kurį ieškovė šią sumą apmokėjo.

52. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 dydžio koeficientas. Ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas 2025 m. spalio 31 d. (2025 m. IV ketvirtį), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui taikytinas 2025 m. II ketvirtį galiojęs Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 387 Eur. Tokiu atveju maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą galėtų būti 3 103,1 Eur (2 387 Eur x 1,3), o ieškovės prašoma priteisti suma neviršija šio dydžio. Todėl ieškovei iš apeliantės priteistinas 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.