Lietuvos apeliacinio teismo atskiroji nuomonė

DĖL LIETUVOS APELIACINIO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJOS 2025 M. BIRŽELIO 12 D. SPRNEDIMO

2025 m. birželio 12 d.

1. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 63 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnyje įtvirtintą teisę, pareiškiu, kad nesutinku su teisėjų kolegijos daugumos pozicija, jog šioje byloje teismas turėjo ir galėjo išspręsti tik vienos iš sąlygų žalos atlyginimo institutui taikyti – žalos dydžio – klausimą.

2. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą siejo su pacientui, jos sutuoktiniui, 2021 m. gruodžio 15 d. netinkamai suteiktomis gydymo paslaugomis, kas, jos vertinimu, lėmė pakartotinį paciento kreipimąsi 2021 m. gruodžio 19 d. į gydymo įstaigą ir paciento mirtį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į valstybės atstovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) atsiliepimo į ieškinį argumentus dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės įvardytų gydymo paslaugų ir atsiradusių padarinių (paciento mirties) nebuvimo ir dėl tokių padarinių neišvengiamumo net ir suteikus tas paslaugas, kurios, kaip tvirtina ieškovė, pacientui nebuvo suteiktos (ar suteiktos netinkamai), atsakovės prašymu paskyrė byloje deontologinę ekspertizę. Teismo ekspertai, be kita ko, padarė tokias išvadas: pagal surinktą anamnezę ir tuo metu esamą būklę pacientas 2021 m. gruodžio 15 d. gydymo įstaigoje buvo ištirtas tinkamai ir jam buvo paskirtas tinkamas gydymas bei rekomenduotas tolesnis stebėjimas; dėl (duomenys neskelbtini) ankstesnis, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 19 d., (duomenys neskelbtini) gydymas nebūtų leidęs išvengti letalinės išeities; pacientui (duomenys neskelbtini) nustatytos (duomenys neskelbtini) ligos vėlesnes komplikacijos yra priežastiniu ryšiu susijusios su (duomenys neskelbtini) įvykusia mirtimi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bylos įrodymų, konstatavo, kad žala paciento sveikatai nebuvo padaryta, nebuvo galima išvengti ir tokių padarinių, kaip paciento mirtis, o kitokią išvadą savo sprendime padariusi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija) nebuvo teisi, taip pat priteisė iš ieškovės jai išmokėtas žalai atlyginti lėšas. Teisėjų kolegija pripažino, kad Komisija nustatė tinkamą neturtinės žalos dydį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino.

3. Mano manymu, nepaisant to, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi išreikšdama nesutikimą su Komisijos sprendime nustatytu neturtinės žalos dydžiu (12 700 Eur) ir reikalaudama 100 000 Eur kompensacijos neturtinei žalai atlyginti, teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės, negali vertinti tik vienos šalies argumentų ar apsiriboti vien Komisijos nustatyto neturtinės žalos dydžio patikrinimu, nevertindamas visumos byloje esančių įrodymų, susijusių su sąlygų, kurios turėtų būti nustatytos tokio pobūdžio ginčuose, buvimu.

4. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalį žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala sveikatai. PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 punkte paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas jo sveikatai, paciento sužalojimas ar mirtis, o neišvengiamos žalos samprata pateikiama šio straipsnio 9¹ dalyje – tai žala paciento sveikatai, dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio, padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant mažos intervencijos klinikinį vaistinio preparato tyrimą arba bet kurį kitą biomedicininį tyrimą, kuriame dalyvaujančiam asmeniui taikomi intervenciniai biomedicininio tyrimo metodai kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį jo sveikatai ir kurio užsakovas yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar jos darbuotojas arba kurio tyrėjas yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas. Neišvengiamos žalos sveikatai kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9.2 papunktyje nustatyta, kad neišvengiama kvalifikuotina žala turi atitikti bent vieną iš 9.2.2.1 – 9.2.2.3 papunkčiuose nurodytų kriterijų.

5. Kasacinio teismo praktikoje jau yra suformuota pozicija, kad teisei į žalos atlyginimą pagal PTŽSAĮ normas atsirasti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama (žala turi būti atlyginama, jei jos, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, buvo galima išvengti); 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti įstatymas taip pat nereikalauja ir teisės į žalos atlyginimą su jais nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 32–34 punktai). Teismo pareiga nustatyti žalos dydį kyla tik ieškovui įrodžius žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp jo įrodinėjamos žalos ir sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-1120/2024, 32 punktas).

6. Todėl nesutinku su teisėjų kolegijos daugumos išvada, kad ginčo, kilusio nagrinėjamoje byloje, esmę gali sudaryti tik žalos dydžio, nustatyto Komisijos, patikra, o žalos atlyginimas negali būti visiškai nepriteisiamas (jis negali būti 0), nes valstybės šiame teisiniame santykyje atstovei Valstybinei ligonių kasai įstatymų leidėjas nesuteikia teisės inicijuoti ginčo iš esmės nagrinėjimo teisme procedūros.

7. Pirma, bet kuris proceso dalyvis, taigi, ir atsakovės valstybės atstovė, gali pareikšti nesutikimo su ieškiniu argumentus atsiliepime į jį arba kitais būdais (triplike, rašytiniuose ar žodiniuose paaiškinimuose), o teismui, atsižvelgiant į rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai), atsiranda pareiga juos teisiškai įvertinti ir pasisakyti dėl jų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Vadinasi, nagrinėjant teisme ginčą, inicijuotą tinkamo subjekto, turėtų būti vertinami ir tokie atsikirtimai į ieškinį, kad žala iš viso nepadaryta, kad nėra priežastinio ryšio tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir atsiradusių padarinių (mirties), kad tokie padariniai buvo neišvengiami, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, ir pan., kitaip tariant, kad tuo konkrečiu atveju iš viso neegzistuoja įstatyme nustatytos ir teismų praktikoje apibrėžtos sąlygos žalos atlyginimo institutui už pacientams padarytą žalą taikyti.

8. Antra, Komisija yra privaloma ikiteisiminė institucija dėl žalos atlyginimo, išskyrus tuos atvejus, kai civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paduodamas ikiteisminio tyrimo arba baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu (PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis). Jeigu dėl prašyme nurodytos žalos pradėtas ikiteisminis tyrimas arba nagrinėjama baudžiamoji byla teisme, Komisija priima sprendimą sustabdyti prašymo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos arba teismo sprendimo priėmimo (PTŽSAĮ 24 straipsnio 5 dalis). Jeigu teismas patenkina paciento arba kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, civilinį ieškinį dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės), pareikštą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Apraše nustatyta tvarka iš sąskaitos lėšų atlyginama žalos suma, lygi įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistai atlygintinai žalos sumai (PTŽSAĮ 25 straipsnio 4 dalis). Taigi, kai dėl pacientui suteiktų gydymo paslaugų pradedamas dar ir baudžiamasis procesas, ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka netaikoma. Tokia aiškia išreikšta įstatymų leidėjo valia negali lemti išvados, kad taikytinas skirtingas įrodinėjimo standartas situacijose, kai žalos atlyginimo dėl teiktų sveiktos priežiūros paslaugų reikalaujama civilinėje ir baudžiamojoje bylose, t. y. vienu atveju žalos faktą pakanka konstatuoti ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir šis faktas teisme jau nekvestionuotinas, o kitu atveju jį nustato būtent teismas baudžiamojoje arba civilinėje byloje, nes baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys dėl procesinių aplinkybių gali būti paliktas išnagrinėti ir civilinio proceso tvarka.

9. Trečia, privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra viena iš teisminio nagrinėjimo stadijų, todėl pagal analogiją negalėtų būti taikoma CPK 320 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad paskesnėje to ginčo nagrinėjimo instancijoje ginčo ribos nustatytinos atsižvelgiant į tai, ko prašo ar ko siekia proceso tąsą inicijuojantis asmuo. Komisija taip pat nėra teisminė institucija ir negali pakeisti teismo, kuriam vieninteliam pagal Konstituciją pavesta vykdyti teisingumą. Komisijos sprendimas, kai ginčo nagrinėjimas iš esmės paties paciento valia persikelia į teismą, teismų iš viso nesaisto, ir, kaip yra pripažįstama teismų jau suformuotoje praktikoje, negali būti net ir ginčijamas teisme (t. y. jo tarsi nėra). Todėl tokia aplinkybė, kad valstybės šiame teisiniame santykyje atstovei Valstybinei ligonių kasai specialiame įstatyme (PTŽSAĮ) nėra suteikta teisė kreiptis į teismą dėl Komisijos priimto sprendimo, neturi jokios reikšmės ir nesuponuoja vertinimo, jog tą padarius (pasikreipus į teismą) pacientui, teisme neturi būti nustatomos PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

10. Tokios išvados neleidžia padaryti ir lingvistinis PTŽSAĮ 25 straipsnio „Kreipimasis į teismą“ 1 dalyje nurodytų formuluočių aiškinimas. „Jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. <...>“. Kaip matyti, įstatymų leidėjas, viena vertus, išskirdamas, su kuo nesutikdamas pacientas ar kiti asmenys gali kreipti į teismą (su atsisakymu patenkinti pareiškimą arba jo patenkinimu tik iš dalies, nenustačius tokio atlygintinos žalos dydžio, kokio buvo reikalaujama), kita vertus, neišskiria, kad pacientas gali į teismą kreiptis, atitinkamai, dėl žalos dydžio arba dėl jos nustatymo. Dar daugiau, šioje normoje nurodoma, kad „<...>teismas, spręsdamas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, nevertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės ir, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi“. Taigi, įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžia, ką, nagrinėdamas klausimą iš esmės, turi įvertinti teismas – visas PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas sąlygas (žala atlyginama, jeigu nustatoma, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala sveikatai), ir ko jis neturi vertinti – kaltės.

11. Todėl manau, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atliko sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti teisinį vertinimą ir ginčą išsprendė pagal atlikto vertinimo rezultatus, kurių teisingumo teisėjų kolegija netikrino, pripažinusi, kad ginčo esmė yra tik neturtinės žalos dydžio klausimo išsprendimas.

12. Iš dalies nesutinku ir su teisėjų kolegijos daugumos nuomone, kad valstybė per įgaliotą asmenį iš viso neturi teisės pareikšti pacientui jokių savarankiškų materialiųjų teisinių reikalavimų teisme. Nors pagal PTŽSAĮ nuostatas valstybė, kitaip nei pacientai, iš tiesų negali inicijuoti klausimo dėl paciento reikalavimo atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą išnagrinėjimo teisme iš esmės, kvestionuodama Komisijos nustatytą žalai atlyginti dydį ar patį žalos padarymo faktą (tokią privilegiją turi tik pacientai), visgi tam tikras pareigas specialieji teisės aktai nustato ir jai, o šių pareigų įgyvendinimo instrumentų nenumato. Antai, jeigu teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra mažesnis, negu Komisijos sprendime nurodyta atlygintos žalos suma, kuri, atsižvelgiant į PTŽSAĮ nurodytus terminus, paprastai jau būna išmokėta iki teismo sprendimo priėmimo (nebent sąskaitoje einamaisiais metais nepakanka lėšų žalai atlyginti; žr. Aprašo 19 punktą), pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Apraše nustatyta tvarka grąžina į sąskaitą gautą žalos atlyginimo sumą, lygią teismo ir Komisijos sprendimuose nurodytų sumų skirtumui (PTŽSAĮ 25 straipsnio 3 dalis). Aprašo 20 punkte nustatyta, kad „Jeigu teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra mažesnis negu pagal Komisijos sprendimą pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, iš sąskaitos išmokėta žalos suma, Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos prašyme nurodytu būdu išsiunčia pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, prašymą grąžinti į sąskaitą gautas lėšas, kuriame nurodo grąžintiną sumą (eurais), lygią teismo ir Komisijos sprendimuose nurodytų sumų skirtumui, sąskaitos numerį ir kredito įstaigą, kurioje yra sąskaita, lėšų gavėjo (Vyriausybės įgaliotos institucijos) pavadinimą, lėšų grąžinimo terminą (ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) ir įspėja, kad per nurodytą terminą negrąžinus lėšų bus skaičiuojami delspinigiai pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą.“

13. CPK 584 straipsnyje yra išvardintas nebaigtinis sąrašas vykdytinų dokumentų, kurie gali būti vykdomi pagal civiliame procese nustatytas taisykles, o CPK 587 straipsnyje yra nurodoma, kokie dokumentai yra vykdomieji ir gali būti pateikti tiesiogiai antstoliui vykdyti, tarp visų jų yra minimi ir kiti institucijų bei pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Valstybinės ligonių kasos nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 ir 5 punktuose nurodoma, kad Valstybinė ligonių kasa yra juridinis asmuo ir Vyriausybės įgaliota institucija, pagal PTŽSAĮ administruojanti sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti (toliau – sąskaita žalai atlyginti), ir atstovaujanti valstybei bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo. Ši institucija administruoja asmens sveikatos priežiūros įstaigų mokamas įmokas į sąskaitą žalai atlyginti (Nuostatų 13.1 papunktis); CPK nustatyta tvarka išieško nesumokėtas įmokas ir delspinigius iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų (Nuostatų 13.3 papunktis); CPK nustatyta tvarka atstovauja valstybei bendrosios kompetencijos teismuose dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės <...> (Nuostatų 13.6 papunktis); įvertinusi teisme pateikto ieškinio reikalavimus ir įrodymus sudaro taikos sutartis dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, jeigu tai leidžia iš esmės išvengti galimų nuostolių priėmus teismo sprendimą, taip pat galinčių kilti ginčų, kuriuose valstybės pozicija būtų neperspektyvi arba ginčo baigtis nepateisintų atstovavimo valstybei sąnaudų, bei kitais atvejais, kai atstovaujant valstybei toks veiksmas būtų efektyvus ir neprieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Nuostatų 13.7 papunktis); įvertinusi besiformuojančią teismų praktiką dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės, teikia siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl teisės aktų tobulinimo (Nuostatų 13.8 papunktis).

14. Kaip matyti, Valstybinei ligonių kasai numatyta teisė CPK nustatyta tvarka išieškoti tik nesumokėtas įmokas ir delspinigius iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, o sprendimo, susijusio su ieškotinomis iš pacientų lėšomis (grąžintina į sąskaitą žalai atlyginti suma ir delspinigiais) priėmimo teisė jai nesuteikta. Vadinasi, gali susiklostyti ir tokios situacijos, kad Valstybinė ligonių kasa, turėdama Aprašo 20 punkte jai nustatytą pareigą sugrąžinti į sąskaitą žalai atlyginti išmokėtas lėšas, turėtų dėl to kreiptųsi į teismą, kai pacientai jų negrąžintų ir nesumokėtų delspinigių už vėlavimą, nes pati atitinkamo sprendimo, atitinkančio vykdytino dokumento sampratą (CPK 584 straipsnis), priimti negalėtų. Todėl manytina, kad kaip ir bet kuris kitas procesinį subjektiškumą turintis asmuo Valstybinė ligonių kasa gali kreiptis į teismą dėl tokių klausimų, kurių iniciatyvos teisė pagal PTŽSAĮ nuostatas jai nėra ribojama.