- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- eCIK-306/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00588-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas (pirm.), Alė Bukavinienė, Gražina Davidonienė, Lietuva Respublika, Atsakovė Lietuva Respublika
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2024 m. kovo 25 d. paduotu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kasacinis skundas paduotas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 22 d. nutarties, kuria teismas nutarė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį ir išdėstant taip:
„Ieškinį patenkinti.
Pripažinti ieškovui B. R. teisę į 160 000 Eur dydžio neturtinės žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimą.
Priteisti ieškovui B. R. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 149 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 149 700 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų privalomoje ikiteisminėje ginčo sprendimo institucijoje, ir 900 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų“.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad atsakovė neginčija Santaros klinikose nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, sužalotos mažamečio vaiko sveikatos faktų (nutarties 18 punktas). Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos neištaisomos žalos mažamečio ieškovo sveikatai kilimo aplinkybės, visam gyvenimui liekančių itin skaudžių pasekmių pobūdis teikia pakankamą pagrindą pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas piniginės kompensacijos dydis šiuo individualiu atveju yra teisingas, siekiant bent materialiomis prielaidomis kiek įmanoma sušvelninti mažamečio paciento sveikatai sukeltus padarinius, lydėsiančius jį visą gyvenimą, kurių dėl jo sveikatos sužalojimo pobūdžio nėra galimybės pašalinti, sugrąžinant prarastą regėjimo dalį (nutarties 62 punktas). Teismas nurodė, kad vaikui visavertė rega yra labai svarbi pažintinė funkcija, padedanti tyrinėti ir suvokti aplinką, pasaulį, taip ji lemia asmens vidinio pasaulio formavimąsi, vaiko savijautą. Ši funkcija nekvestionuotinai svarbi vaiko ugdymosi ir ugdymo procese. Ji atitinkamai lemia arba apriboja vaiko lavinimosi, kitokios veiklos galimybes (nutarties 44 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų – teismas pažymėjo, kad ieškovo įstatyminės atstovės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos privalomoje neteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir dėl to neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla, vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos. Pacientų sveikatos pažeidimo atveju komisija yra privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme institucija (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 1 dalis). Pacientas, siekiantis patirtos žalos atlyginimo, neturi pasirinkimo ir privalo kreiptis į Komisiją su pareiškimu, todėl patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra atlygintinos (nutarties 66, 67 punktai).
Kasaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir nustatyti priteistinos neturtinės žalos sumą atsižvelgiant į tinkamai parinktus kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo dalis dėl advokato teisinei pagalbai atstovaujant ikiteisminio nagrinėjimo institucijoje išlaidų priteisimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių, priteisiamų, kai sužalota paciento sveikata. Teismai neanalizavo kasacinio teismo praktikos dėl nustatytų pasekmių asmens sveikatai įvertinimo apsiribodami konstatavimu, kad nebuvo analogiškų bylų teismų praktikoje (sprendimo 51 punktas, nutarties 54 punktas); teismai parinko netinkamus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus; priteisė neadekvatų neturtinės žalos dydį, kelis kartus viršijantį sumas, priteisiamas baudžiamosiose bylose dėl žymiai rimtesnių sveikatos sužalojimų (skundo 6.1-6.3 punktai).
2. Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009 konstatavo, kad: „taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui; teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nėra visiškai laisvas – spręsdamas šį klausimą, jis privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais“ (skundo 13 punktas).
3. Atsakovė neprieštarauja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadai, kad ieškovo atstovo pasirinktas neturtinės žalos apskaičiavimo būdas – lyginant Lietuvos teismuose skirtingais laikotarpiais išnagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl padarytos žalos atlyginimo, priteistas neturtinės žalos sumas, remtis ne absoliučiu skaičiumi (konkrečia priteista pinigų suma), tačiau perskaičiuoti šias sumas pagal žalos priteisimo metu galiojusius MMA (minimalios mėnesinės algos) dydžius gali būti laikomas protingu ir pagrįstu, objektyviai atspindinčių priteistos neturtinės žalos kompensacijos ekonominę vertę žalos priteisimo metu ir leidžia atsižvelgti į priteistos žalos atlyginimo santykį su bendra ekonomine padėtimi valstybėje skirtingais laikotarpiais. Ieškovui priteistas 160 000 Eur (252 MMA) dydžio neturtinės žalos atlyginimas (skundo 15, 16 punktai). Pasekmė ieškovo sveikatai – tai apakimas viena akimi arba abiakio ir stereo matymo praradimas. Kasacinio teismo praktikoje nepavyko surasti panašių civilinių bylų, tačiau yra baudžiamųjų bylų, kuriose pasekmės asmens sveikatai yra identiškos, bet jos padarytos ne gydytojų veiksmais (neveikimu), o nusikaltėlių tyčiniais veiksmais (sumušimu), nuo kurių nukentėję asmenys apako viena akimi. Taip, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017 nukentėjusiajam buvo priteistas 15 000 Eur (43 MMA) neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019 nukentėjusiajam priteistas 17 320 Eur (43 MMA) neturtinės žalos atlyginimas (skundo 17 punktas). Esamoje byloje priteistas 252 MMA neturtinės žalos atlyginimas akivaizdžiai pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes įtvirtina nelygybę tarp ieškovo civilinėje byloje dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo, pareiškusio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu sveikatai padarytos žalos atlyginimo, baudžiamojoje byloje. Atsakovės nuomone, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą negali būti esminių, didelių skirtumų tarp priteisiamų sumų civiliniame ir baudžiamajame procese, kai sveikatos sutrikdymai iš esmės yra analogiški (skundo 18 punktas).
4. Teismai kaip kriterijų, suponuojantį pagrindą ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertinti didesne suma, be kita ko, pripažino tai, kad žala ieškovo sveikatai padaryta sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių profesionalų – gydytojų (sprendimo 52 punktas, nutarties 35 punktas). Padarydami tokią išvadą teismai konstatavo, kad gydytojo veiksmai (neveikimas) visuomenei kelia žymiai didesnį pavojų, ir turi būti vertinami griežčiau, nei tyčiniai nusikaltimai. Tai akivaizdžiai prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (skundo 19 punktas).
5. Dėl žalos, padarytos vaiko sveikatai. Vienintelė kasacinio teismo nutartis, kuri yra nurodyta sprendime (55 punktas) priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, kurioje buvo priteistas po 200 000 Lt (400 MMA) žalos atlyginimas. Ieškinys kilo iš baudžiamosios bylos, kurioje buvo nustatyta, kad po gimimo naujagimiai patyrė nudegimus. Tačiau abiejų bylų atvejai skirtingi, nes, pirma, kūno sužalojimai padaryti naujagimiams ir buvo pavojingi jų gyvybei, nes buvo pažeistas vienas svarbiausių žmogaus (ypač naujagimio) organas – oda, atsakingas už kūno termoreguliaciją ir apsaugą nuo infekcijų; antra, nagrinėjamoje byloje ieškovui nėra reikalingos papildomos operacijos; trečia, dėl šio įvykio nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (skundo 20 punktas).
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015– šioje byloje žala vaiko sveikatai buvo padaryta dėl netinkamos priežiūros (nusikalstamas nerūpestingumas), vaikas patyrė galvos traumą, ko pasėkoje išsivystė epilepsija ir kiti padariniai, tai įvertinęs teismas priteisė 10 000 Lt (33 MMA) neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinis teismas įvertino nustatytą vidutinį neįgalumo lygį ir kitas neigiamas pasekmes ir įtaką vaiko fizinei ir psichinei raidai (skundo 21 punktas). Ieškovui nustatytas lengvas neįgalumo lygis, specialieji poreikiai nenustatyti. Todėl, nustatydami 160 000 Eur (252 MMA) žalos atlyginimą, t. y. 8 kartus didesnį nei civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015, teismai akivaizdžiai pažeidė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (skundo 22 punktas). Kitais atvejais, dėl sveikatos sužalojimo kasacinis teismas priteisdavo nuo 42 iki 83 MMA neturtinės žalos atlyginimą (skundo 24-26 punktai).
7. Kai kuriuose pasaulio specialistų tyrimuose, atliktuose būtent dėl vaikų, turinčių regėjimo problemas, ištirta, kad emocinės sveikatos skirtumai tarp paauglių su ir be regos sutrikimų buvo didesni vyresniuose vaikuose, tad būtų galima daryti prielaidą, kad jaunesni vaikai/paaugliai su regos sutrikimais patiria mažiau psichoemocinių sutrikimų (Pinquart, M., & Pfeiffer, J. P. (2012). Psychological adjustment in adolescents with vision impairment. International Journal of Disability, Development and Education, 59(2), 145-155. Pinquart, M., & Pfeiffer, J. P. (2014). Change in psychological problems of adolescents with and without visual impairment. European child & adolescent psychiatry, 23, 571-578. Sacks, S., & Wolffe, K. E. (2006). Teaching social skills to students with visual impairments: From theory to practice. American Foundation for the Blind. Mansy, A. M., Osman, Z. A. E. H., & Abd El Wahab, E. (2023). Psychosocial And Academic Adjustment Among Visually Impaired And Sighted Female Adolescents. Damanhour Scientific Nursing Journal, 1(2), 13-30. Ditlevsen, D. N., & Elklit, A. (2010). The combined effect of gender and age on post traumatic stress disorder: do men and women show differences in the lifespan distribution of the disorder?. Annals of general psychiatry, 9, 1-12.). Pateiktų tyrimų rezultatai akivaizdžiai parodo, kad ieškovo amžiaus suabsoliutinimas ir iš to padarytos išvados dėl galimų itin sunkių padarinių vaiko sveikatai yra tik teismų prielaida ir spėlionės. Sėkmingas vaiko gyvenimas bei prisitaikymas augant ir bręstant priklauso nuo pagalbos, kuri yra suteikiama mokyklos, įvairios užklasinės veiklos bei namų aplinkoje (skundo 32-38 punktai).
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didesnė žala priteisiama dėl to, kad sveikatos priežiūros paslaugos teiktos Santaros klinikose (nutarties 35-36 punktai). Toks argumentas vertintinas kritiškai, nes sveikatos priežiūros paslaugų kokybė neturi priklausyti nuo ligoninės dydžio, pavadinimo, nuosavybės formos ir kt. (skundo 40 punktas).
9. Apeliacinis teismas (nutarties 67 punktas) klaidingai citavo ir interpretavo PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko supainiojo dvi skirtingas sąvokas – „privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme institucija“ ir „privaloma ikiteisminė institucija“, dėl to nepagrįstai priteisė ieškovui Komisijoje patirtas teisinės pagalbos išlaidas (skundo 6.4, 43, 44 punktai).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, CPK (83 straipsnis) ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (25 straipsnis) nėra nustatyta žyminio mokesčio atleidimo pagrindo, kai atsakovė valstybės įgaliota institucija ginčija priteistą reikalavimą dėl neturtinės žalos už pacientui padarytą žalą atlyginimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas, pagal kurį atleidžiami ieškovai – bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu – netaikomas, kai atsakovė kasaciniu skundu ginčija priteistą žalos atlyginimą. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą atleidžiamos nuo žyminio mokesčio valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo, bet nėra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio valstybės institucijos, esančios atsakovėmis pagal pareikštus ieškinius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iš atsakovių bylose dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo priteisiamas žyminis mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010; 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024).
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje bylose dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo gydymo įstaigos moka ir/ar priteisiamas mokėti žyminis mokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-530-330/2023; 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-893-330/2022).
Atsakovė nemokėjo žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą. Tačiau už kasacinį skundą nėra įstatyme įtvirtinto pagrindo atsakovei būti atleistai nuo žyminio mokesčio. Nepaisant to, kad žyminio mokesčio mokėjimo pareiga tenka atsakovei Valstybinei ligonių kasai, kuri yra biudžetinė įstaiga, o žyminio mokesčio lėšos vis tiek patektų į biudžetą, tačiau žyminio mokesčio lėšų paskirtis yra bylinėjimosi sąnaudų apmokėjimas valstybei. Todėl už kasacinį skundą žyminis mokestis apskaičiuotinas ir mokėtinas bendra tvarka. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį už atsakovės kasacinį skundą, skaičiuojant nuo 149 700 Eur ginčijamos sumos, mokėtinas valstybei žyminis mokestis sudaro 2097,75 Eur. Paduotas kasacinis skundas nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.