Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-893-330/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-13
Bylos Nr.: e2A-893-330/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Aldona Tilindienė, Irmantas Šulcas
Atsakovas: viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės
Ieškovas: M. J. M., Ž. J., E. M.

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. J. M., Ž. J., E. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, O. P., draudimo įmonė BTA Insurance Company, veikianti per filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. J. M., taip pat Ž. J. ir E. M. (pastarieji yra ir ieškovo M. J. M. įstatyminiai atstovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei (toliau – ir VšĮ Panevėžio ligoninė), prašydami ieškovo M. J. M. naudai priteisti 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovės Ž. J. naudai – 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovo E. M. naudai – 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, visų ieškovų naudai priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija), kuri jų pareiškimą dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Ieškovai nurodė, kad dalinai sutinka su Komisijos sprendimu (visų pirma, su tuo, jog pakanka įrodymų pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę), tačiau jie nesutinka su Komisijos nustatytos neturtinės žalos dydžiu.

3. Ieškovų aiškinimu, ieškovė Ž. J. nėštumo metu reguliariai lankėsi pas gydytoją akušerę ginekologę, tuo metu jautėsi patenkinamai, pagal ultragarsinių tyrimų išvadą dėl vaisiaus jos būklė atitiko normą, tačiau nustatytas mažas gemalinių vandenų kiekis, gimdymo terminas buvo numatytas 2019 m. birželio 21 d. Tą dieną ieškovė atvyko į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę. Kadangi buvo suėjęs gimdymo terminas, ieškovė buvo hospitalizuota gimdymo sužadinimui dėl oligohidramniono (teismo pastaba: mažo vaisiaus vandenų kiekio). Ieškovai nurodė, kad 2019 m. birželio 21 d. 8.30 val. ieškovei buvo paskirti medikamentai gimdymui sužadinti ir numatytas gimdymo priežiūros planas – natūraliais gimdymo takais.

4. Ieškovai aiškino, kad 2019 m. birželio 21 d. nuo 8.30 val. iki 14.20 val. fiksuota kardiotograma (toliau ir – KTG), nurodyta, kad sąrėmiai silpni, nereguliarūs, KTG be patologijos, gimdos kaklelis suminkštėjęs; nuo 14.20 val. iki 18.46 val. toliau fiksuota kardiotograma, gimdymo istorijoje 18.40 val. nurodyta, kad sąrėmiai reguliarūs, kas 35–40 minučių trunka apie 3 minutes, kardiotokograma normos ribose, gimdos kaklelis centre, išsilyginęs, prasivėręs 3–4 cm, gimdymo suaktyvinimo tikslu nuleisti skaidrūs vaisiaus vandenys, vidutinio gausumo.

5. Pasak ieškovų, 2019 m. birželio 21 d. 20.30 val. gydytoja O. P., perėmusi pacientės priežiūrą, dokumentuose pažymėjo, kad gimdos susitraukimai KTG gilūs, bet trumpi sąrėmiai, teka skaidrūs vaisiaus vandenys, gimdos kaklelis centre, išlygintas, išsiplėtęs iki 4 cm, būklė patenkinama, dėl nepakankamų sąrėmių skirtas oksitocinas, taip pat skirta gydytojo anesteziologo konsultacija dėl nuskausminimo. 2019 m. birželio 22 d. 00.15 val. gydytoja O. P. ieškovės gimdymo istorijoje įrašė, jog oksitocinas laša tik 50 ml/val. greičiu, didelis noras tuštintis, vaginalinio tyrimo metu gimdos kaklelio kraštas dar 4 cm, ištisinėje – 9 cm, bendra būklė patenkinama, vaisiaus vandenų tekėjimo nematyti, būklė stabili. 2019 m. birželio 22 d. 1.20 val. ieškovės gimdymo istorijoje įrašyta, jog vaginalinio tyrimo metu gimdos kaklelis pilnai išsitiesęs, galvutė statosi taisyklingai, gimdyvei leidžiama stangintis, bendra būklė patenkinama, duodama kvėpuoti deguonies per kaukę. 2019 m. birželio 22 d. 1.30 val. medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad pakito vaisiaus širdies tonai (suretėjo dėl stanginimosi ir po sąrėmių dar retėjo), nutraukta oksitocino infuzija ir iškviesta operacinės budinti gydytoja.

Šalies argumentai

6. Ieškovai nurodė, kad pagal operacijos protokolą 2019 m. birželio 22 d. 1.38 val. ieškovei pradėta anestezija, operacija pradėta 1.50 val., kurios metu 1.55 val. iš tirštų, žalių vaisiaus vandenų išimtas vyriškos lyties vaikas. Berniukas gimė suglebęs, nekvėpuojantis, cianotiškas, gausiai atpilantis iš burnos žaliais vandenimis – intubuotas, atsiurbtas – kelis kartus gauta daug žalio turinio. Naujagimis (M. J. M.) buvo perduotas gydytojai neonatologei, kuri atliko pirmą naujagimio apžiūrą ir gaivinimą, o 2.10 val. vaikas perkeltas į naujagimių skyrių, nustačius diagnozę – sunki intranatalinė asfikcija (teismo pastaba: būklė, kai pokyčius vaisiaus ar naujagimio organizme sukelia deguonies stoka), lydinčios komplikacijos ir ligos (šokas, naujagimio įkvėpimas mekonijaus (teismo pastaba: pirmosios kūdikio išmatos)), o 5.23 val. naujagimis perkeltas į Vaikų ligoninę.

7. Naujagimis M. J. M. buvo stacionarizuotas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale Vaikų ligoninėje nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. liepos 25 d., ten jam nustatytos galutinės klinikinės diagnozės. Ieškovų teigimu, gydymo metu vaiko M. J. M. būklė išliko sunki, nesant pakankamo čiulpimo reflekso jis nesuvalgydavo reikiamo maisto kiekio, 2019 m. liepos 18 d. jam atlikta perkutaninė endoskopinė gastrostomija. Ieškovai akcentavo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu M. J. M. pakartotinai nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis laikotarpiui nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 10 d.

8. Ieškovų įsitikinimu, 2019 m. birželio 21 d. atsakovės gydytoja netinkamai interpretavo ieškovei Ž. J. atliekamą kardiotogramą, t. y. nuo 23.30 val. nevertino jos kaip patologinės, dėl ko vaisiaus būklė turėjo būti vertinama kaip nestabili, o sprendimas užbaigti gimdymą cezario pjūvio operacijos būdu buvo priimtas itin pavėluotai – tik 2019 m. birželio 22 d. 1.35 val. Dėl šių priežasčių naujagimiui M. J. M. kilo sunki intranatalinė asfikcija su ypač sunkiais liekamaisiais reiškiniais.

Šalies argumentai

9. Atsakovė VšĮ Panevėžio ligoninė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė akcentavo, kad Vilniaus perinatologijos centro vadovės, gydytojos akušerės ginekologės prof. dr. D. R. išvadoje ir Vilniaus perinatologijos centro Naujagimių mirčių, negyvų gimusių, nėščiųjų ir gimdyvių mirčių ir atvejų, kai nėščiųjų ir gimdyvių gyvybei buvo kilęs pavojus, nagrinėjimo komisijos 2019 m. spalio 23 d. posėdžio protokole Nr. 4 konstatuota, jog ieškovei gimdymo sužadinimo indikacijos buvo pagrįstos, o gimdymo sužadinimo taktika – teisinga, todėl yra klaidingos išvados Komisijos sprendime, kad „...pacientei gimdymo sužaidinimas dar nebuvo būtinas, buvo galima taikyti intensyvesnę ambulatorinę nėščiosios priežiūrą ar hospitalizavimą, atliekant pilną biofizinio profilio ištyrimą kas 2–3 dienas bei tikintis sulaukti savaiminės gimdymo pradžios“.

10. Atsakovė pabrėžė, kad jos gydytoja, ilgametė savo srities profesionalė, iki pat sprendimo užbaigti gimdymą cezario pjūvio operacija (2019 m. birželio 22 d. 1.35 val.) tikėjo, jog gimdymas gali būti užbaigtas be tokios operacijos, nes būtent ji, būdama visą laiką prie gimdyvės, galėjo betarpiškai vertinti situaciją. Atsakovės nuomone, byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų apie tai, kad net ir anksčiau atlikus cezario pjūvio operaciją, ieškovo M. J. M. sveikatai kilusių padarinių mediciniškai galima buvo išvengti, todėl nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės gydytojos veiksmų ir vaiko sveikatai kilusių padarinių.

Atsiliepimas

11. Atsakovė taip pat nesutiko su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, argumentuodama, kad ieškovai, paskaičiuodami neturtinės žalos dydį, indeksuoja kitose civilinėse bylose priteistas žalos atlyginimo sumas, neatsižvelgdami į tai, jog šioje byloje, skirtingai nei buvo naudotas žalos kompensacijos skaičiavimas kitose bylose, įrodinėjami neteisėti veiksmai yra neatsargūs gydytojo veiksmai.

12. Trečiasis asmuo draudimo įmonė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, nesutiko su ieškiniu, nurodydama, kad ieškovų pateikti reikalavimai ir išdėstyti argumentai yra nepagrįsti.

13. Trečiasis asmuo O. P. nurodė, kad ji dirba gydytoja daugiau nei keturiasdešimt metų, tačiau ieškovų atvejis buvo viena skausmingiausių jos patirčių. O. P. aiškino, kad 2019 m. birželio 21 d. apie 20 val. atėjusi į ligoninę budėti, be kitų pacientų, ten rado ir ieškovę, kuri buvo paguldyta su siuntimu sužadinti gimdymą, esant mažam vaisiaus vandenų kiekiui ir suėjus gimdymo terminui. Trečiojo asmens O. P. teigimu, ieškovei buvo pradėtas taikyti gimdymo sužadinimas, nuleisti vaisiaus vandenys, vaisiaus būklė buvo normali. Kadangi nebuvo pakankama gimdymo veikla, sąrėmiai nereguliarūs, nepadidėjo gimdos kaklelio atsidarymas (jis buvo toks pat, kaip ir prieš porą valandų), buvo skirtas gimdymo veiklos skatinimas, gimdymo nuskausminimui paskirta epidūrinė nejautra.

14. Gydytoja O. P. akcentavo, kad 2019 m. birželio 21 d., maždaug 21.50 val., ji buvusi iškviesta atlikti skubią cezario pjūvio operaciją kitai pacientei, todėl iki 23 val. ieškove rūpinosi ir ją prižiūrėjo akušerė. O. P. nurodė, kad po 23 val. toliau stebint ieškovę, jai atsirado nevalingas noras stangintis, nors gimdos kaklelio atsidarymas nebuvo pilnas (apie 8 cm), dėl ko buvo apsunkintas vaisiaus vertinimas kardiotogramoje. Nuo 23.30 val. vaisiaus būklė buvo vertinama kaip patenkinama, o atsižvelgus į tai, kad vaisiaus galvutė buvo žemai, gimdymo priežiūra buvo tęsiama natūraliais gimdymo takais. Gydytojos O. P. teigimu, 2019 m. birželio 22 d. 1.00 val. ieškovės gimdos kaklelis buvo pilnai išsiplėtęs, galvutė būdama žemai statėsi taisyklingai, todėl toliau leista stangintis, tikintis pagimdyti natūraliais gimdymo takais, vaisiaus būklė tebebuvo patenkinama. O. P. nurodė, kad tik 1.30 val. pakito vaisiaus širdies tonai, buvo užfiksuota bradikardija, todėl nutrauktas gimdymo veiklos skatinimas. O. P. pati ieškovei atliko cezario pjūvio operaciją, asistuojant kitai gydytojai. Operacija pavyko, bet nepaisant to, gimusio naujagimio būklė buvo sunki, operacinėje teko jį gaivinti perdavus gydytojui neonatologui.

15. Trečiasis asmuo O. P. pažymėjo, kad gimdymo metu partogramoje vaisiaus galvutės pažymėjimas atliktas skubiai, nes reikėjo rūpintis ieškove, todėl gydytoja negalėjusi skirti daug laiko ir užsidėti akinių, todėl tai padaryta nepakankamai tiksliai – iš tikrųjų vaisiaus galvutė buvo tikrai žemai. Įvertinusi situaciją gydytoja O. P. net retrospektyviai matydama savo veiksmus ir susipažinusi su kolegų vertinimu gydymo taktikos nekeistų, tik atidžiau pažymėtų vaisiaus galvutės padėtį, kas sudarytų galimybę atvejį vertinantiems gydytojams atsižvelgti darant išvadą apie pavėluotą gimdymo taktikos keitimą. G. O. P. vertinimu, net jei Cezario pjūvio operacija būtų buvusi atlikta anksčiau, vargu ar situacija būtų pasikeitusi – deja, gydytojai negali suteikti sveikatos ir užtikrinti, kad gims sveikas vaikas. O. P. pastebėjo, kad priežastys, sukėlusios vaiko sveikatos sutrikimus, galėjo būti įvairios – intrauterininė infekcija, įvairios motinos ligos, motinos ir vaisiaus koaguliopatija (teismo pastaba: kraujo ligos – krešėjimo sutrikimai), fetomaterninė transfuzija (teismo pastaba: vaisiaus nukraujavimas į motinos kraujotaką), genetiniai sutrikimai ir kt., dėl kurių vaisiui gali būti pakenkta dar įsčiose gerokai iki gimdymo. O. P. atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju atlikus patologijos tyrimus buvo nustatytas galimas placentos kraujotakos sutrikimas, o lėtinis placentos funkcijos nepakankamumas yra dažniausia lėtinės vaisiaus hipoksijos priežastis, be kita ko, ieškovei gimdymo metu registruotos pavienės vėlyvosios deceleracijos (teismo pastaba: trumpalaikiai vaisiaus širdies ritmo suretėjimai).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas iš atsakovės Panevėžio ligoninės priteisė ieškovui M. J. M. 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovei Ž. J. – 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovui E. M. – 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Be to, teismas patenkino reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

17. Byloje buvo paskirta teismo deontologinė ekspertizė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ekspertų išvados, sykiu su kitais įrodymais, leidžia daryti išvadą, jog ieškovei medikamentinis gimdymo skatinimas nebuvo būtinas, tam naudotas medikamentas oksitocinas dėl laiku nesumažintos jo dozės per aktyviai skatino gimdą, o laiku neįvertinus blogėjančios vaisiaus būklės, sprendimas užbaigti gimdymą cezario pjūviu buvo priimtas per vėlai.

18. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių galima būtų abejoti ekspertų išvadomis, kad gimdymo procesą organizavusių specialistų netinkami veiksmai lėmė gimdymo komplikacijas – M. J. M. intranatalinę asfiksiją, kurią galėjo nulemti perteklinis gimdos aktyvumas (perstimuliavimas), nes kitų vaiko intranatalinės asfikcijos priežasčių nenustatyta. Teismo vertinimu, tikėtina, jog anksčiau pakoregavus gimdos hiperaktyvumą, buvo galima išvengti visų ar dalies neigiamų gimdymo pasekmių.

19. Teismo sprendime akcentuota, kad teismo ekspertizės akto išvados iš esmės sutampa su kitų gimdymo eigą tyrusių specialistų – 2021 m. sausio 28 d. gydytojo akušerio ginekologo V. G., 2020 m. balandžio 21 d. gydytojos akušerės ginekologės D. R., 2019 m. spalio 23 d. Vilniaus Perinatologijos centro Naujagimių mirčių, negyvų gimusių, nėščiųjų ir gimdyvių mirčių ir atvejų, kai nėščiųjų ir gimdyvių gyvybei buvo kilęs pavojus, nagrinėjimo komisijos protokole Nr. 4 pateiktomis išvadomis (gimdymo skatinimas nebuvo būtinas, dėl neteisingai vertintos KTG gimdymas skubia cezario pjūvio operacija galėjo būti užbaigtas anksčiau, ne visą laiką KTG buvo interpretuojama teisingai, 2019 m. birželio 21 d. 23.30 val. pagal pateiktą dokumentaciją KTG vertintina kaip patologinė, todėl reikėjo neatidėliotinai keisti gimdymo priežiūros taktiką). Teismas nurodė, kad specialistai V. G. ir D. R. buvo apklausti teismo posėdyje ir patvirtino savo išvadas.

20. Teismas rėmėsi teismo ekspertizės akte konstatuota tikėtina aplinkybe, kad anksčiau pakoregavus gimdos hiperaktyvumą, buvo galima išvengti visų ar dalies neigiamų gimdymo pasekmių, tačiau pagrįstai negalima atsakyti, ar vaikas būtų išvengęs visų ar bent dalies neigiamų jo sveikatai pasekmių, jei cezario pjūvio operacija (ar laiku imta taikyti kita gimdymo taktika) būtų atlikta skubos tvarka 2019 m. birželio 21 d. nuo 23.00 val. (23.30 val.).

21. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad dėl netinkamai parinktos ir laiku nepakeistos gimdymo taktikos kūdikį ištiko intranatalinė asfikcija, kuri lėmė jam dabar nustatytus susirgimus, sunkaus laipsnio neįgalumą; vaiko pagijimo tikimybė nepalanki, t. y. mažai tikėtina. Teismas nurodė, kad nenustatyta motinos ar vaiko sveikatos sutrikimų, kurie būtų galėję lemti gimdymo komplikacijas, nenustatyta kitų medicininių paslaugų nekokybiškumo.

22. Teismas konstatavo, kad ieškovui M. J. M. dėl jo sveikatos ilgalaikio ir itin didelio sutrikdymo, o jo tėvams Ž. J. (gimdyvei) ir E. M. dėl labai sunkių ir ilgalaikių neigiamų išgyvenimų buvo padaryta neturtinė žala

23. Teismas akcentavo byloje nustatytą aplinkybę, kad vaikui intranatalinė asfikcija, kuri lėmė šiuo metu nustatytus jo sveikatos sutrikimus, įvyko dėl netinkamo gimdymo eigos organizavimo, pasireiškusio gydytojų akušerių neatsargumu. Vaiko sveikatai sukeltos labai sunkios pasekmės, labiausia tikėtina, kad jos – nepataisomos, vaiko aktyvi, kryptinga ir sąmoninga veikla šiuo metu negalima. Vaiko tėvai patyrė ir patiria didžiulius nuolatinius neigiamus išgyvenimus, beviltiškumą, nemato vaiko ateities. Vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, o tai neleidžia bent vienam iš tėvų gyventi visaverčio gyvenimo, kelia abejones dėl ateities perspektyvų, pajamų gavimo. Nenustatyta, jog vaiko sveikatos sutrikdymą galėjo kitokios nei gimdymo metu patirtas sužalojimas priežastys.

24. Teismo sprendime akcentuota, kad šios bylos procese atsakovė Panevėžio ligoninė pakeitė poziciją (ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos Komisijoje metu atsakovė savo atsakomybės buvimo pagrindų nekvestionavo) ir ėmė neigti ligoninės darbuotojos kaltę dėl vaiko negalios atsiradimo. Teismo vertinimu, tokia ligoninės gynybinė pozicija, pirmiau iš esmės pripažinus savo darbuotojos kaltę, o vėliau pasirinkus priešingą poziciją, visų kitų šios bylos faktinių aplinkybių kontekste taip pat padidino ieškovų dvasinius išgyvenimus.

25. Medicinos paslaugas teikiantys asmenys turi veikti kaip savo srities profesionalai ir vadovautis maksimalių pastangų principu. Teismo vertinimu, atsakovės kaltė pasireiškė nesugebėjimu užtikrinti, kad jos darbuotojai veiktų maksimaliai profesionaliai ir atliktų tokius veiksmus, kurie būtų leidę išvengti gimdymo komplikacijų ir jų nulemto vaiko sveikatos sutrikdymo.

Šalies argumentai

26. Ieškovų prašomi taikyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai – šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, o konkrečiai – minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis, teismų praktikoje yra naudojami, nes atspindi žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla prieš viešąją įstaigą, teikiančią sveikatos priežiūros paslaugas ir savarankiškai atsakančią už savo prievoles, didesnę reikšmę turi skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti krašto ekonominės padėties duomenys. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nustatant neturtinės žalos dydį, nėra pakankamo pagrindo kaip dominuojančiu kriterijumi remtis keliose kasacinio teismo nagrinėtose bylose naudotą MMA kriterijų, todėl neturtinės žalos dydį nustatė atsižvelgęs į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintą kriterijų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

27. Teismo sprendime pažymėta, kad sveikatos sutrikdymus tiesiogiai patyrė M. J. M., todėl jam padaryta didžiausia neturtinė žala. Ieškovė Ž. J. patyrė mažesnį fizinį sveikatos sutrikdymą (atliktas cezario pjūvis, kuris, esant nekomplikuotai gimdymo eigai, tikėtinai nebuvo būtinas), bet gimdymo metu ir ypač tuoj po jo galėjo įvertinti, jog gimdymas komplikavosi, o vaiko būsena dėl to yra nežinoma. Tėvai aktyviai siekė susilaukti sveiko kūdikio, į tą investavo, sėkmingo gimdymo perspektyva nekėlė nors kiek pagrįstų abejonių, bet dėl gimdymo komplikacijų jų lūkesčiai nepasiteisino, tad jie patyrė itin didelius neigiamus išgyvenimus (neturtinę žalą), juos tebepatiria iki šiol rūpindamiesi vaiko slauga. Teismas nusprendė, jog ieškovas E. M. patyrė ir patiria mažesnę neturtinę, nei vaikas ir jo motina (nėra duomenų, jog tėvas būtų dalyvavęs gimdyme ir jau tuo metu galėjęs suvokti tikrąją padėtį, jis dirba, todėl patiria mažesnius vaiko slaugos rūpesčius).

28. Sprendime išdėstytų motyvų pagrindu teismas nusprendė, jog ieškovai M. J. M. patyrė 200 000 Eur neturtinę žala, Ž. J. – 80 000 Eur neturtinę žalą, o E. M. – 50 000 Eur neturtinę žalą (iš viso ieškovams atlygintina neturtinė žala sudaro 330 000 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir ieškovui M. J. M. priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovams Ž. J. ir E. J. priteisti po 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

29.1. Ieškovams priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra beprecedentiškai didelės. Jos neatitinka teismų praktikoje priteisiamų sumų bei šiuo metu taikomo pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelio nustatytų žalos apskaičiavimo kriterijų bei dydžių.

29.2. Teismų praktikoje nebuvo pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo bylos, kurioje pacientai būtų patyrę neturtinę žalą analogiškomis aplinkybėmis. Tačiau vertinant skundžiamu sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimo sumas, panašių sumų kaip 330 000 Eur nėra buvę priteista netgi tose bylose, kuriose vyko procesai dėl nusikaltimais padarytų sunkių sveikatos sužalojimų.

29.3. Pagal dabar galiojančiame teisiniame reguliavime (nors jis ir netaikomas šio ginčo atveju) nustatytus kriterijus ieškovui M. J. M. apskaičiuota maksimali atlygintina suma būtų 33 000 Eur, o tėvams neturtinės žalos atlyginimas vaiko sveikatos sutrikdymo atveju nėra numatytas.

29.4. Teismas neįvertino atsakovės kaltės formos ir rūšies įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, taip pat neatsižvelgė į kitus atsakovės atsakomybę mažinančius kriterijus.

29.5. Atsakovės teisinę poziciją teismo procese teismas netinkamai vertino, kaip jos atsakomybę sunkinančią ir neturtinę žalą didinančią aplinkybę.

29.6. Teismas nepagrįstai neturtinę žalą didinančia pripažino aplinkybę dėl vaiko pradėjimo po dirbtinio apvaisinimo procedūrų.

30. Ieškovai atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas paremtas šiais motyvais:

30.1. Atsakovė pateikia tik skaičius, tačiau nemato, kokias skaudžias ir itin neigiamas vaiko sveikatai pasekmes sukėlė, o tuo pačiu sugriovė tiek vaiko, tiek vaiko šeimos (tėvų) gyvenimus. Šias neturtinio pobūdžio vertybes ir sukeltas pasekmes privaloma kompensuoti kiek įmanoma labiau (nors šių vertybių neįmanoma realiai atkurti tik finansinės kompensacijos būdu).

30.2. Atsakovės nurodyta aplinkybė – beprecedentė žalos atlyginimo suma – nėra neturtinės žalos dydį nustatantis kriterijus.

30.3. Neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. atkūrimas padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tuo pačiu negalimas ir visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas.

30.4. Atsakovės nurodytas nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas ginčo santykiams negali būti taikomas ir negali būti kažkokiu palyginamuoju rodikliu.

30.5. Teismas sprendime įvertino atsakovės gydytojos kaltės formą – aiškiai pasisakė dėl paprasto neatsargumo, nors turėjo svarstyti dėl kaltės formos pasireiškimo dideliu neatsargumu.

30.6. Tiek aplinkybė, kad atsakovė neskundė Komisijos sprendimo, tiek atsakovės apeliacinio skundo dalykas patvirtina, jog atsakovei seniai buvo aišku, kad ji yra atsakinga dėl vaiko sveikatos sutrikdymo. Nežiūrint to, atsakovė nesiėmė spręsti dėl ginčo taikaus išsprendimo, ką teismas tinkamai įvertino šios bylos atveju bendrame aplinkybių dėl neturtinės žalos nustatymo kontekste.

30.7. Aplinkybė, kad vaikas buvo pradėtas po dirbtinio apvaisinimo procedūrų, yra neturtinės žalos dydį didinantis kriterijus, nes ieškovams tai buvo ypač planuotas ir laukiamas vaikas, ieškovė turėjo papildomai saugotis ir tausotis dėl pastojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nenustatytas būtinumas peržengti apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl neturtinės žalos nustatymo kriterijų

32. Atsakovės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo ieškovams priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Apeliantė prašo priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki Komisijos nustatyto atlyginimo dydžio, t. y. iki 100 000 Eur atlyginimo ieškovui M. J. M. ir po 40 000 Eur atlyginimo ieškovams Ž. J. ir E. M..

33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog įstatyme apibrėžtas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021 53 punktą ir jame nurodytą praktiką).

35. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 67 punktą ir jame nurodytą praktiką).

36. Šioje byloje nustatydamas ieškovų patirtos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į: 1) žalą padariusio asmens kaltę – atsakovė nesugebėjo užtikrinti, kad jos darbuotojai veiktų maksimaliai profesionaliai ir atliktų tokius veiksmus, kurie būtų leidę išvengti gimdymo komplikacijų ir jų nulemto naujagimio sveikatos sutrikdymo; 2) tai, kad atsakovė įrodymais nepagrindė savo teiginio apie prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio įtaką atsakovės finansinei būklei tuo atveju, jei ieškovų reikalavimas būtų patenkintas; 3) tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, o aplinkybė, kad žalą padaręs juridinis asmuo yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, netgi atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, negali būti pagrindu žymiai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį; 4) tai, kad vaikas buvo pradėtas dirbtinio apvaisinimo būdu, abu tėvai siekė susilaukti kūdikio, iki gimdymo pradžios vaisiaus būsena nekėlė nerimo; 5) tai, kad nors teismų praktikoje atsižvelgiama į valstybės ekonominius rodiklius, tačiau kai byla nagrinėjama ne prieš valstybę, didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, bet ne apibendrinti krašto ekonominės padėties duomenys 6) tai, kad ikiteisminio proceso metu atsakovė pripažino pareigą atlyginti žalą, tačiau teismo proceso metu neigė savo darbuotojos kaltę dėl kūdikio negalios (pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija didino ieškovų dvasinius išgyvenimus); 7) tai, kad atsakovė nėra atlyginusi nė dalies ieškovų patirtos neturtinės žalos.

37. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad esminis kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį bylose dėl sveikatos sutrikdymo yra šio sutrikdymo pasekmės ir dėl jų patirti dvasiniai išgyvenimai. Bylos medžiagoje esantys duomenys pagrindžia, kad gimdymo metu ieškovas M. J. M. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Naujagimio gaivinimo protokole užfiksuota, kad po gimimo M. J. M. buvo gaivinamas 10 min., atsakovės 2019 m. birželio 22 d. 7.29 val. atspausdintoje epikrizėje užfiksuota pagrindinė diagnozė sunki intranatalinė asfiksija, komplikacijos ir gretutinės ligos –šokas, nepatikslintas, naujagimio įkvėpimas mekonijaus, vienas naujagimis, gimęs ligoninėje; objektyvi būklė labai sunki, nestabili. Taigi iš karto po gimdymo M. J. M. būklė buvo labai sunki. M. J. M. (ankstesnė pavardė – J.) neįgalumo lygio pažymoje NL-3 Nr. 3893 po pakartotinio vertinimo nustatytas sunkus neįgalumo lygis nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 10 d. Pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. specialiųjų poreikių nustatymo pažymą Nr. SP-3894 M. J. M. (ankstesnė pavardė – J.) nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 10 d. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas M. J. M. patyrė sunkų tęstinį sveikatos sutrikdymą, o šis faktorius yra esminis nustatant ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį.

38. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertinant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į gydytojų veiksmų pobūdį bei kaltės formą. Tačiau, priešingai nei akcentuojama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį, vertino atsakovės kaltę, jos formą, akcentuodamas, jog atsakovė neužtikrino, kad jos darbuotojai veiktų maksimaliai profesionaliai ir atliktų tokius veiksmus, kurie būtų leidę išvengti gimdymo komplikacijų ir naujagimio sveikatos sutrikdymo. Vadinasi, byloje nustatyta, kad atsakovės gydytojų kaltės forma nėra tyčia, bet neatsargumas, į ką atsižvelgiama nustatant ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį.

39. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, galima atsižvelgti į valstybės ekonominius rodiklius, tačiau laikėsi nuostatos, jog tokia aplinkybė nėra esminė nustatant atlygintinos žalos dydį šioje byloje. Teisėjų kolegija taipogi atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės ekonominiai rodikliai (pavyzdžiui, infliacija) daro įtaką pinigų vertei, todėl į šiuos rodiklius atsižvelgtina vertinant analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir nustatant konkrečiu individualiu atveju priteistiną neturtinės žalos atlyginimą.

40. Apeliaciniame skunde atsakovė neginčijo ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad į bylą nepateikta duomenų apie atsakovės finansinę padėtį, ieškovų reikalavimų patenkinimo poveikį atsakovės finansinei būklei bei veiklos vykdymui.

41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes: 1) sveikatos sutrikdymo sunkumą, kaip esminį neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų; 2) atsakovės kaltės formą (neatsargus veikimas, o ne tyčiniai veiksmai); 3) valstybės ekonominę padėtį bei nebuvimą įrodymų apie blogą atsakovės finansinę būklę. Nurodyti kriterijai yra aktualūs sprendžiant dėl visų ieškovų patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Dėl aplinkybių, kurios nėra reikšmingos nustatant neturtinės žalos dydį, bei dėl kiekvienam ieškovui individualaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio pasisakoma tolimesnėse šios nutarties dalyse.

Dėl aplinkybių, neturinčių reikšmės neturtinės žalos atlyginimo dydžiui

42. Apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymėta, kad ieškovams priteistas neturtinės žalos atlyginimas neatitinka šiuo metu taikomų neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo balų. Be to, atsakovė pažymėjo, kad be pagrindo pirmosios instancijos teismas atsakovės atsakomybę sunkinančiomis išskyrė šias aplinkybes: 1) kad atsakovė nesutiko su gydytojos kaltės buvimu (atsakovė atkreipė dėmesį, kad nesutikimą su gydytojos kalte išreiškė ne tik teisminio, bet ir ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu); 2) kad atsakovė šiuo metu nėra atlyginusi nė dalies žalos; 3) kad vaikas buvo pradėtas po dirbtinio apvaisinimo procedūrų.

43. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintas Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) įsigaliojo 2020 m. sausio 10 d. Šioje byloje vertinamos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos 2019 m. birželio 21–22 d., todėl Aprašas ginčo išsprendimui nėra taikomas. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad į Apraše taikomus atlygintinus maksimalius žalos dydžius reikia atsižvelgti kaip į orientacinius dydžius.

44. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ginčui persikėlus į teismą, jis nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka, o deliktinės atsakomybės taikymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CK normomis. Tai reiškia, kad teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, nėra saistomas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytų kriterijų ir Apraše nurodytų atlygintinos žalos maksimalių dydžių, Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelėje nustatytų kriterijų ir balų sistemos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-701-881/2022 19 punktas). Teismas, visais atvejais nustatydamas kompensacijos dėl žalos pacientų sveikatai dydį, vadovaujasi CK normomis ir šiame kodekse nustatytais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais.

45. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės užimta teisinė pozicija dėl ieškovų reikalavimo, neturtinės žalos (jos dalies) neatlyginimas, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebus nustatytas tokios žalos atlyginimo dydis, dirbtinio apvaisinimo faktas, nelaikytinos atsakovės atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

46. Ginčo sprendimą teisme inicijavo ieškovai, nesutikdami su Komisijos sprendimu priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Ieškovus bylos nagrinėjimo metu atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, todėl jie turėjo galimybę gauti teisinį atsakovės pozicijos vertinimą, galėjo pasirinkti, ar dalyvauti nuotoliniu būdu vykusiuose teismo posėdžiuose, ieškovams buvo teikiamos teisinės konsultacijos. 2019 m. liepos 29 d. VšĮ Panevėžio ligoninės komisijos, sudarytos neplaniniam auditui atlikti, akte padaryta išvada, kad gimdymo priežiūra nuo ieškovės atvykimo į ligoninę iki 2019 m. birželio 21 d. 22.30 val. buvo pakankama ir tinkama, vertinant KTG buvo atsižvelgta ne į visus parametrus, sprendimas atlikti skubią cezario pjūvio operaciją priimtas 2019 m. birželio 22 d. 1.35 val., ši operacija atlikta per 20 min (turi būti atliekama per 30 min), o M. J. M. gydymo taktika buvo teisinga, nepažeidė ir atitiko geros klinikinės patirties nuostatus. Iš Komisijos 2021 m. vasario 11 d. sprendimo matyti, kad Komisijai sprendžiant ginčą, atsakovė laikėsi nurodytame 2019 m. liepos 29 d. vidaus audito akte išdėstytų išvadų. Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad atsakovės elgesys buvo nekorektiškas, netinkamas ar nepagarbus ieškovų atžvilgiu, kad ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nesutikdami su Komisijos sprendimu priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir kreipdamiesi į teismą, ieškovai neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovė besąlygiškai sutiks su jų pareikštais reikalavimais, neišreikš savo pozicijos dėl tinkamo medicininių paslaugų suteikimo, todėl nenustačius atsakovės veiksmų netinkamumo teisminio bylos nagrinėjimo metu, nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovės pozicija, teisme ginantis nuo ieškinio, ir (ar) veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis, padidino ieškovų patirtą neturtinę žalą.

47. CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad kol teismo sprendimas nėra priimtas ar nėra įsiteisėjęs, nekyla išankstinė pareiga atlyginti padarytą neturtinę žalą. Vien tai, kad esant ginčytinoms pozicijoms, šalims nepavyko dėl neturtinės žalos dydžio susitarti taikiai, kad atsakovė nesiėmė iš anksto atlyginti neturtinės žalos dalies, su kuria sutinka, nėra pagrindas spręsti, jog atsakovės civilinė atsakomybė dėl to pasunkėja. Be to, atsakovės apeliaciniame skunde yra išdėstyti argumentai, kad kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išspręstas šalių ginčas dėl neturtinės žalos, atsakovės draudikas nemoka draudimo išmokų ir šios negali būti panaudojamos žalos atlyginimui. Tokia aplinkybė reiškia, kad atsakovė veikia racionaliai, nesiimdama atlyginti neturtinės žalos ar jos dalies, kol galutinai neišspręstas teisminis ginčas dėl žalos atlyginimo dydžio.

48. Komisijos pasitelktas specialistas gydytojas akušeris ginekologas V. G., atsakydamas į klausimą dėl dirbtinio apvaisinimo kaip indikacijos atidesnei pacientės priežiūrai, nurodė, kad „Kiekviena gimdyvė nusipelno maksimaliai atidžios priežiūros – tiek oligohidramnionas (teismo pastaba: sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis), tiek dirbtinis apvaisinimas nėra priežastis kaip nors ypatingai prižiūrėti gimdyvę“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laikosi gydytojo V. G. požiūrio, kad kiekvienos gimdyvės atžvilgiu medicinines paslaugas teikiantys gydytojai turi laikyti maksimalaus rūpestingumo standartų. Visi naujagimiai turi būti tėvų laukiami, o tėvų patirti išgyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, neigiamos emocijos dėl vaiko sveikatos sutrikdymo negali būti vertinami kaip didesni ar mažesni vien dėl tos priežasties, kad naujagimio susilaukta po dirbtinio apvaisinimo procedūros.

49. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nustatant ieškovams priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nevertinama: 1) Apraše nurodyti kriterijai ir maksimalūs dydžiai (balai); 2) atsakovės nesutikimas su ieškovų reikalavimais teisminio bylos nagrinėjimo metu; 3) atsakovės neatlyginimas bent dalies ieškovų patirtos neturtinės žalos; 4) aplinkybė dėl dirbtinio apvaisinimo.

Dėl vaiko tėvų patirtos neturtinės žalos dydžio

50. Pirmiau jau nurodyta, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas priteisė kiekvienam ieškovui (nutarties 16, 28 punktai). Diferencijuodamas ieškovų patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo E. M. dalyvavimą gimdyme ir galimybes jau tuo metu suvokti tikrąją padėtį, taip pat, kad šis ieškovas dirba ir patiria mažesnius tiesioginius su vaiko slaugymu susijusius rūpesčius.

51. Apeliaciniame skunde atsakovė neginčijo pirmosios instancijos teismo nurodytų ieškovams Ž. J. ir E. M. priteistos neturtinės žalos atlyginimo diferencijavimo kriterijų, tačiau akcentavo, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra beprecedentis.

52. Atsakovė apeliaciniame skunde rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, kurioje dėl vienuolikos mėnesių kūdikio mirties sveikatos priežiūros įstaigoje padarius klaidą (suleidus kūdikiui mirtiną kalio injekciją), motinai buvo priteistas beveik 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o tėvui – beveik 60 000 Eur atlyginimas. Atsakovė akcentavo, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamoje byloje ir minėtoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje yra analogiškas, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo nustatytos aplinkybės, kurių nėra nagrinėjamoje byloje – kitoje byloje žala buvo padaryta nusikaltimu, t. y. esant dideliam neatsargumui, be to, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės vėliau buvo slepiamos.

53. Visgi, atsakovės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-217-690/2018 rezultatas patvirtina, kad ieškovams Ž. J. ir E. M. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra beprecedentis ir visiškai neatitinkantis teismų praktikoje priteisiamų tokio atlyginimo sumų. Kita vertus, nors atsakovė teigia, kad kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į toje civilinėje byloje buvusias atsakomybę sunkinančias aplinkybes (kaltės formą, nusikalstamos veikos slėpimo faktą), tačiau ir šioje nagrinėjamoje byloje yra nustatytos reikšmingos individualios aplinkybės, sudarančios pagrindą ieškovams Ž. J. ir E. M. priteisti 80 000 Eur bei 50 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

54. Kaip jau akcentuota, esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo faktorius yra ieškovo M. J. M. patirto sveikatos sutrikdymo sunkumas. Šiame kontekste pastebėtina, kad skirtingai nei mirties atveju, sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju patiriama žala tampa tęstine – ši žala trunka visą sužaloto asmens gyvenimą, kas lemia, jog neigiami dvasiniai išgyvenimai ir emocijos yra patiriami vis iš naujo. Sveikatos sutrikdymo tęstinumas, patiriamų išgyvenimų nuolatinis pobūdis bei nenuspėjama trukmė gali lemti, kad teismo priteisiamas neturtinės žalos dydis esant analogiškoms aplinkybėms, kai patiriamas itin sunkus ir vilčių pasveikti neteikiantis sveikatos sutrikimas, bus didesnis nei mirties atveju. Nagrinėjamu atveju M. J. M. nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis, o duomenų, kad jo sveikatos būklė ateityje galėtų pagerėti, nėra. Vadinasi, ieškovams Ž. J. ir E. M. teks patirti nuolatinius neįgalaus sūnaus slaugos rūpesčius bei su jais susijusias negatyvias emocijas bei dvasinius išgyvenimus.

55. Ieškovė Ž. J. pateikė duomenis (2020 m. rugsėjo 22 d. medicinos dokumentų išrašą), patvirtinančius, kad ji kreipėsi į gydymo įstaigą dėl nerimo epizodų, bendro silpnumo, akių vokų trūkčiojimo, jai paskirti raminamieji vaistai. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad dabar viena rūpinasi neįgaliu sūnumi J. M. M. (ieškovas E. M. išvykęs į užsienį dirbti), dėl sudėtingos vaiko sveikatos būklės ji negali sūnaus palikti kitų asmenų priežiūrai, todėl neturi galimybės dirbti, praras profesinę patirtį bei įgūdžius.

56. Ieškovas E. M. baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme pažymėjo tikėjęsis, kad vaiko gimimas jam bus laimingiausia diena, tačiau trejus metus gyvena įtampoje – žino, kad vaikui bet kuriuo momentu gali pasidaryti blogai, nuo pirmos dienos mato, kaip vaikui nuolat duodami vaistai (po 5–6 vaistus per dieną). Ieškovo E. M. nuomone, piniginė kompensacija galėtų padėti ieškovams bent kažkiek grįžti į gyvenimą, tačiau pinigai negali pakeisti esamos padėties, kai prižiūrėti vaiką reikia 24 val. per parą. Baigiamojoje kalboje ieškovas E. M. taip pat nurodė, kad trejus metus nebeturi asmeninio gyvenimo.

57. Ieškovų Ž. J. ir E. M. paaiškinimai apie patirtus (ir patiriamus) išgyvenimus rūpinantis neįgaliu sūnumi, ieškovei neturint galimybės dirbti, duomenys apie ieškovės sveikatos būklės pablogėjimą (ištinkantį nerimą), yra reikšmingos aplinkybės, į kurias atsižvelgtina nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino kai kurias aplinkybes, kaip sunkinančias atsakovės civilinę atsakomybę, tačiau net ir nevertinant tų aplinkybių galima daryti išvadą, jog skundžiamu sprendimu ieškovams Ž. J. ir E. M. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo bei protingumo principus, todėl šioje dalyje atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl ieškovui M. J. M. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio

58. Komisijos vertinimu, ieškovui M. J. M. atlygintinos neturtinės žalos teisingas dydis yra 100 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškovui M. J. M. priteisė dvigubai didesnį neturtinės žalos atlyginimą.

59. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas M. J. M. tiesiogiai patyrė itin sunkius sveikatos sutrikdymus, todėl jam priteistinas didžiausias neturtinės žalos atlyginimo dydis. Su pirmosios instancijos teismo nuostata dėl didžiausio šiam ieškovui priteistino žalos atlyginimo dydžio teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Ieškovas M. J. M. gimdymo metu patyrė intranatalinę asfikciją, įkvėpė mekonijaus, taigi, jau gimdymo metu patyrė labai sunkius išgyvenimus. Nustatytas sunkus neįgalumas esmingai apriboja ieškovo M. J. M. galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą, užsiimti kitiems asmenims įprasta veikla, be to, neprognozuojama, kad M. J. M. sveikatos būklė ateityje galėtų pagerėti.

60. Kita vertus, šioje nutartyje (žr. 49 punktą) apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas priteisiamos neturtinės žalos dydį, be pagrindo pripažino trijų atsakovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje nebuvo atvejo, kai už sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą neatsargiu veikimu, būtų priteistas analogiškas 200 000 Eur sumai žalos atlyginimo dydis (net ir įvertinus valstybės ekonominių rodiklių pokyčius). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi (šio teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-269-611/2021) konstatavus, kad sveikatos priežiūros įstaiga neužtikrino maksimalių pastangų standarto, jog pacientas išvengtų visų ar bent dalies jam kilusių ypač sunkių neigiamų jo sveikatai padarinių (neįgalumo), nustačius 20 proc. darbingumą bei specialųjį slaugos poreikį, buvo priteistas 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kasacinio teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017 už tyčine nusikalstama veika padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, kuomet padarytas atviras įspaustinis kaukolės skliauto kaulų lūžis, išsivystė epilepsija, buvo prarasta 55 proc. darbingumo, nukentėjusiajam priteistas 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Esant kvalifikuotam sunkiam sveikatos sutrikdymui dėl nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam nustačius 70 proc. nedarbingumo lygį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017 priteistas 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 priimta 2005 m. balandžio 19 d. nutartimi iš sveikatos priežiūros įstaigos dėl dviem naujagimiams padaryto sunkaus kūno sužalojimo (20 proc. kūno paviršiaus nudegimas) kiekvienam iš naujagimių priteista po 57 924 Eur (tuomet 200 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

61. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui M. J. M. iš atsakovės priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 150 000 Eur sumos.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovams Ž. J. ir E. M. priteisė atitinkamai 80 000 Eur ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau atsakovės apeliacinio skundo argumentai ir šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo išdėstyti motyvai sudaro pagrindą ieškovui M. J. M. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 150 000 Eur.

63. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

64. Pirmosios instancijos teismas ieškovų naudai iš atsakovės priteisė visų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, padaręs išvadą, kad ieškovų reikalavimas buvo iš esmės patenkintas (teismo priteista suma didesnė nei Komisijos nustatytas atlyginimo dydis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją (peticijos Nr. 28963/10) analizuodamas situaciją, kai bylinėjimosi išlaidos paskirstytos proporcingai atmestam neturtiniam reikalavimui, išaiškino, kad procesinės teisės normos, numatančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių proporcingai laimėtai bylos daliai, taikymas tam tikrais atvejais gali sukurti apribojimus, kurie savo esme prilygsta teisės kreiptis į teismą ribojimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad remiantis EŽTT praktika, nacionaliniai teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022 38–39 punktai).

65. Analizuojamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nors ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo patenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į tai, jog išsprendus ginčą teisme buvo patenkinta didesnė ieškovų reikalavimų dalis, nei ginčą išnagrinėjus Komisijai, įvertinant, kad bylos šalys tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, yra pagrindas nukrypti nuo laimėtai bylos daliai proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, priteisiant ieškovams visų pirmosios instancijos teisme jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atitinkamai atsakovei neatlyginamos 898,60 Eur dydžio ekspertizės apmokėjimo išlaidos.

66. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Analizuojamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, todėl skundžiamu sprendimu priteista atsakovės mokėtina žyminio mokesčio dalis už elektroninėmis ryšių priemonėmis pateiktą ieškinį sumažinama proporcingai patenkinamai ieškinio reikalavimų daliai iki 3 075 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis), išbraukiant iš sprendimo nuorodą dėl šio mokesčio sumokėjimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos būdo.

67. Pirmosios instancijos teismas valstybei iš atsakovės priteisė 7,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo mažinti iš atsakovės priteistų šių su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų dydį.

68. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažindama iš atsakovės ieškovui M. J. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 150 000 Eur bei valstybės naudai iš atsakovės priteistą žyminį mokestį iki 3 075 Eur.

69. Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintai skundo daliai (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys). Atsakovė apeliacinį skundą pateikė dėl ginčijamos 150 000 Eur sumos, apeliacinės instancijos teismas priteistą žalos atlyginimą sumažino 50 000 Eur suma. Vadinasi, patenkinta 33,33 proc. apeliacinio skundo.

70. Atsakovė pateikė duomenis apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėtas sumokant 2 100 Eur žyminį mokestį už skundą. Įvertinus patenkintą apeliacinio skundo dalį, atsakovei iš ieškovų priteistinas 699 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimas.

71. Ieškovas E. M. pateikė duomenis apie patirtas 1 000 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgus į atmestą apeliacinio skundo dalį, ieškovui E. M. atlygintinos 667 Eur bylinėjimosi išlaidos.

72. Įvertinus šios nutarties 70–71 punktuose nurodytus šalims apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintinus dydžius, matyti, kad šių išlaidų atlyginimo skirtumas sudaro tik 32 Eur. Atsižvelgdama į tokį nežymų šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų skirtumą bei bylos pobūdį (ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio), teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, sumažinant iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (juridinio asmens kodas 191340120) ieškovui M. J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 150 000 Eur (vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių eurų), taip pat sumažinant iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (juridinio asmens kodas 191340120) valstybei priteistą žyminį mokestį iki 3 075 Eur (trijų tūkstančių septyniasdešimt penkių eurų) ir išbraukiant iš sprendimo nuorodą dėl žyminio mokesčio įmokos sumokėjimo būdo.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras PečiulisIrmantas ŠulcasAldona Tilindienė