Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-701-881/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-03
Bylos Nr.: e2A-701-881/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00812-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

Kategorijos

2.6.10.5.2.15Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui

Civilinė byla Nr. e2A-701-881/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00812-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa), prašydamas priteisti iš atsakovės 11 769,22 Eur turtinės žalos atlyginimą, 16 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 2 000 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, atstovaujant ieškovui ikiteisminio nagrinėjimo institucijoje, bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jo tėvas (duomenys neskelbtini) viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) ligoninė) buvo gydytas 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. liepos 17 d., tačiau, nesulaukęs tinkamos pagalbos, 2020 m. liepos 20 d. mirė. Paslauga pacientui (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo teikta nekokybiškai, neprofesionaliai, nesavalaikiai. Ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas atlyginti 6 044,82 Eur turtinę žalą ir išlaidas advokato paslaugoms (2 000 Eur) bei 100 000 Eur neturtinę žalą. Komisija 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 56-106 nusprendė, kad žala paciento sveikatai buvo padaryta, todėl priteisė ieškovui 5 541,60 Eur turtinei žalai ir 15 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovui buvo skirta laidojimo pašalpa, kuri sudaro 312 Eur bei našlaičio pensija (237,42 Eur / mėn.), kas nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2023 m. liepos 1 d. sudaro 8 547,12 Eur, šias sumas atėmė iš ieškovui nustatytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos ir nustatė, jog iš viso ieškovui nustatoma atlygintina suma yra 11 982,48 Eur. Ieškovas su Komisijos sprendimu sutiko tik iš dalies.

3. Vadovaujantis Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 15 punktu, turtinės žalos dydis nustatomas pagal tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl pacientui padarytos žalos ir pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas). Ieškovas Komisijai pateiktame prašyme nurodė, kad patyrė 1 371 Eur laidojimo išlaidų, taip pat už laikotarpį iki jo pilnametystės būtų iš paciento gavęs 4 170,60 Eur išlaikymą, po tėvo mirties už jį sumokėjo 258,10 Eur skolą akcinei bendrovei (toliau – AB) „Telia Lietuva“ ir bei 245,12 Eur komunalinių mokesčių įsiskolinimą. Komisija ieškovui priteisė 5 541,60 Eur turtinės žalos atlyginimą, nurodydama, kad netenkina ieškovo prašymo apmokėti jo sumokėtas mirusiojo skolas. Komisija turtinę žalą apskaičiavo nukrypusi nuo Aprašo taisyklių. Šiuo atveju Komisija apskaičiuodama negautas ieškovo pajamas turėjo ne daugindama priteisto išlaikymo sumą iš mėnesių, likusių iki ieškovo pilnametystės, o pagal ieškovo pateiktus įrodymus apie mirusio paciento vidutines pajamas (565,43 Eur atskaičius mokesčius) dalinti jas iš dviejų ir padauginti iš 35 mėnesių. Ieškovo įsitikinimu, jam turėjo būti priteista 11 769,22 Eur turtinė žala (1 371 Eur laidojimo išlaidos, 503,22 Eur sumokėtos mirusiojo skolos, 9 895 Eur netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos)). Komisija nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo priteisti 2 000 Eur už advokato teisinę pagalbą. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija, į kurią privaloma kreiptis dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas yra nepilnametis, jo atstovė neturi teisinio išsilavinimo, todėl dėl teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi į advokatą, kuris padėjo surinkti visus reikiamus dokumentus, konsultavo ieškovą teisiniais klausimais, dalyvavo prašymo nagrinėjime Komisijos posėdžiuose, teikė procesinius prašymus. Tokios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, o pripažinus ieškovo teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, turi būti priteisiamos.

4. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovas nurodė, kad neturtinė žala yra atlyginama pagal Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelę (toliau – Lentelė) pagal kiekvieną kriterijų, kurį atitinka padaryta žala, skiriant lentelėje nurodytus balus. Ieškovas nesutiko su Komisijos vertinimu pagal lentelės 2.2 punktą (40 balų). Nors ieškovas ir jo tėvas (duomenys neskelbtini) gyveno atskirai, tačiau tėvą ir sūnų siejo itin artimas ir stiprus ryšys. Tėvas nuolat lankė sūnų, kasdien bendraudavo telefonu, pasilikdavo savaitgaliais (duomenys neskelbtini), padėdavo vaiko priežiūros ir mokslo klausimais, dalyvaudavo sūnaus ir šeimos šventėse, mokyklos renginiuose, klasės susirinkimuose, išleistuvėse, vykdavo su sūnumi kartu atostogauti, padėdavo buityje. Todėl pagal Lentelės 2.2 punktą turėjo būti vertinama maksimaliu 50 balų dydžiu. Ieškovas nesutiko su Komisijos vertinimu pagal 2.4.1 punktą (5 balai). Ieškovas labai jautriai išgyvena tėvo mirtį, iškart po įvykio jam buvo labai sunku suvokti, kad tėvo nebėra, atrodė, jog neigia mirties faktą, tiesiog vengė kalbėtis apie tėtį, apie mirtį, tapo uždaras, mažai kalbėjo, mažai bendravo, slopino emocijas. Slopinant stresą, neigiamas emocijas, ieškovui atsirado fizinių negalavimų, atsinaujino bronchų astmos priepuoliai, su stipriu dusuliu, kvėpavimo sutrikimais, kasdien reikėjo bronchus plečiančių vaistų, nors bronchų astmos paūmėjimų jau nebuvo 5–6 metus, iki tol retai lankėsi pas gydytojus, dažniausiai tik profilaktiniams sveikatos patikrinimams. Atsirado naujų skundų – galvos skausmai, miego sutrikimai, dūrimas širdies plote, skrandžio rūgštingumo padidėjimas, rėmuo, kuo iki šiol niekada nesiskundė. Ieškovas buvo konsultuotas gydytojų specialistų, pulmonologo, alergologo, LOR gydytojo, kardiologo, neurologo dėl galvos skausmų bei miego sutrikimų, atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas – nustatyta, kad galima galvos skausmų priežastis – emocinė būklė, stresas. Spalio mėnesį ieškovas pradėjo lankytis pas psichologą. Ieškovo emocinė būklė atsiliepė mokymosi procesui, ieškovo mokymosi pasiekimai labai krito, jam sunku susikaupti, sunku išreikšti mintis, ypač tai atsispindi lietuvių kalbos pamokų įvertinimuose. Todėl pagal Lentelės 2.4.1. punktą ieškovo būsena turėjo būti vertinama maksimaliu 10 balų dydžiu. Ieškovo nuomone, neturtinė žala turėtų būti įvertinta maksimaliu 168 balų skaičiumi, kas sudaro 16 800 Eur. Komisijos nurodyta 312 Eur laidojimo pašalpa ir 8 547,12 Eur našlaičio pensija galėjo būti išskaičiuota tik iš atlygintinos turtinės žalos sumos, bet ne iš neturtinės žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas, pasisakydamas dėl turtinės žalos dydžio, nurodė, kad Aprašo 15.1 punkte yra nurodyta, kas yra priskiriama tiesioginiams nuostoliams, tačiau nėra numatyta mirusiojo skolų atlyginimas. Kadangi mirusiojo skolas sumokėjo gera valia ieškovo įstatyminės atstovės sutuoktinis, todėl tai nėra ieškovo tiesioginės išlaidos, ieškovas dėl to papildomų išlaidų nepatyrė, todėl Komisija pagrįstai sprendė, kad už mirusiojo sumokėtas skolas neturi būti atlyginama. Taip pat teismas konstatavo, kad Aprašo 15.2 papunktyje yra nurodytas turtinės žalos dydžio pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) nustatymas, t. y. į negautas pajamas įskaičiuojamos tik tos pajamos, kurios iki žalos padarymo buvo pagrįstai ir realiai numatytos gauti ir kurios nebuvo gautos dėl to, kad buvo padaryta žala pacientui. Aprašo 15.2 papunkčio trečiame sakinyje nurodyta kitų asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) paskaičiavimo taisyklė, kuria vadovaujasi ieškovas, negali būti taikoma šiuo atveju, kadangi ieškovui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, dar iki paciento mirties buvo nustatytas konkretaus dydžio išlaikymas. Kadangi mirusiojo sūnui buvo nustatytas kas mėnesį išlaikymas po 115,85 Eur, todėl teismas sutiko su Komisijos sprendimu atlyginti ieškovui 4 170,6 Eur dydžio turtinę žalą, nes šios išmokos yra pagrįstos ir realiai numatytos gauti pajamos, kurios nebuvo gautos dėl pacientui padarytos žalos.

7. Teismo nuomone, Komisijos sprendimas neatlyginti ieškovui jo turėtas atstovavimo išlaidas yra pagrįstas. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 26 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad Komisija, svarstydama prašymą, pati privalo surinkti dokumentus, kuriuose pateikta informacija apie pacientą, reikalinga prašymui nagrinėti ir sprendimui priimti, įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus. Pacientas turi tik užpildyti prašymą ir pažymėti visas aplinkybes bei gydymo įstaigą, kurios veiksmus skundžia. Nagrinėjamu atveju, ieškovo įstatyminė atstovė, pasinaudodama advokato paslaugomis, pati prisiėmė riziką, kad tokios išlaidos gali būti neatlygintos. Be to, iš prašymo pateikto Komisijai matyti, kad su prašymu buvo pateikta didelė dalis perteklinių dokumentų, į kuriuos, nustatant atlygintinos žalos dydį, nebuvo atsižvelgta. Prašyme buvo nurodyta atlyginti žalą, atsiradusią dėl paciento padarytos žalos, t. y. turtinę – 6 044,82 Eur ir išlaidas advokato teisinėms paslaugoms bei neturtinę – 100 000 Eur. Kaip matyti, ieškovo prašoma nurodyto dydžio turtinė ir neturtinė žala nebuvo atlyginta. Teismo vertinimu, Komisija atlygintinos žalos dydį nustatė vadovaudamasi PTŽSAĮ ir Aprašo nuostatomis, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 2 000 Eur turėtų atstovavimo išlaidų netenkintas.

8. Vertindamas ieškovo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, teismas konstatavo, kad pagal Aprašo balų lentelės 2.2. punktą mirusiojo paciento vaiko ir paciento ryšio artumas ir glaudumas vertinamas atsižvelgiant į jų bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį. Byloje nustatyta, kad mirus tėvui ieškovui buvo 15 metų. Iki žalos atsiradimo jis su tėvu kartu negyveno 12 metų. Komisija apie ieškovo ir tėvo ryšio artimumą darė išvadas iš ieškovo atstovės pagal įstatymą pateikto paaiškinimo, kad ieškovas su tėvu bendravo dažnai, tėvas juo rūpinosi, jų ryšys buvo artimas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tėvo neteko jau nebūdamas mažamečiu ir su juo negyveno kartu ilgą laiką, teismo vertinimu, Komisija pagal Aprašo balų lentelės 2.2 punktą pagrįstai skyrė 40 balų iš 50 galimų. Teismo nuomone, ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad pagal Aprašo lentelės 2.4.1 punktą, t. y. dėl mirties patirtų emocinių išgyvenimų sukeltų psichikos ir elgesio sutrikimų, turėjo būti skiriami ne 5, bet 10 balų. Teismas sutiko su atsakovės atstovės argumentais, kad Komisijai jokių medicininių duomenų apie ieškovo psichikos ar elgesio sutrikimus pateikta nebuvo, tokių duomenų nebuvo pateikta ir teismui. Ieškovo atstovė pagal įstatymą teikė Komisijai paaiškinimą apie ieškovo patirtus emocinius išgyvenimus. Akivaizdu, kad dėl tėvo mirties ieškovas patyrė išgyvenimus, pasikeitė jo savijauta, tačiau byloje nesant medicininių duomenų apie ieškovo elgesio ar psichikos pasikeitimus bei ilgai trukusius jo emocinius išgyvenimus, Komisija pagal Aprašo balų lentelės 2.4.1 punktą pagrįstai skyrė 5 balus iš 10 galimų.

9. Teismas pažymėjo, kad PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Komisijos nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas ligos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, šalpos neįgalumo pensijos ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, jeigu jos mokamos pacientui dėl žalos sukeltos ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo ir laidojimo pašalpos, šalpos našlaičių pensijos, socialinio draudimo našlaičių pensijos, valstybinės našlių pensijos ir valstybinės našlaičių pensijos, jeigu jos mokamos kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, dėl žalos sukeltos paciento mirties, dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), – šiuo atveju pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, iš sąskaitos iš mokamas nustatyto atlygintinos žalos dydžio ir šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto išmokų dydžio skirtumas. Aprašo 17 punktas nustato, kad atlygintinos žalos dydis, išskyrus kai prašymą pateikė mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), nustatomas sudėjus Komisijos šiame skyriuje nustatyta tvarka nustatytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio sumas ir iš gautos sumos atėmus įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų išmokų, pašalpų ir pensijų, jeigu jos mokamos dėl žalos sukeltos paciento ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo arba paciento mirties, sumą, gautą ar gautiną tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Kaip matyti iš Komisijos sprendimo, laidojimo pašalpa, kuri sudaro 312 Eur bei našlaičio pensija (237,42 Eur / mėn.), kas nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2023 m. liepos 1 d. sudaro 8 547,12 Eur, buvo išskaičiuotos iš pareiškėjui nustatytos turtinės ir neturtinės žalos sumos ir iš viso nustatyta atlygintina suma – 11 982,78 Eur. Esant nurodytoms įstatymo nuostatoms bei jas atitinkančiam Komisijos sprendimui, teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jam priklausanti našlaičio pensija ir laidojimo išlaidos gali būti išskaičiuojamos tik iš nustatytos turtinės žalos sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovas (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1. Ieškovas yra nepilnametis ir savo pajamų neturi, todėl pats apmokėti mirusiojo skolų negalėjo. Suprasdama, kad ieškovas yra mirusiojo tėvo paveldėtojas ir turės skolas sumokėti, siekdama išvengti papildomų išlaidų už pradelstas skolas, ieškovo atstovė pagal įstatymą priėmė sprendimą už savo nepilnametį sūnų – apmokėti skolas. Tai, kad mokėjimus atliko atstovės sutuoktinis, esmės nekeičia.

10.2. Komisija, skaičiuodama negautas pajamas, turėjo ne dauginti priteisto išlaikymo sumą iš mėnesių, likusių iki ieškovo pilnametystės, bet pagal ieškovo pateiktus įrodymus apie mirusiojo paciento vidutines pajamas, dalinti jas iš dviejų ir padauginti iš 35 mėnesių (Aprašo 15.2 ir 15.2.2 punktai). Be to, nors teismo nustatytas išlaikymas sudarė 115,85 Eur, tačiau ieškovo tėvas jam realiai teikė didesnį išlaikymą. Aprašo 15 punkte nėra konkrečiai nurodyta, kaip yra nustatomi netiesioginiai nuostoliai.

10.3. Nors teismas ir Komisija nurodė, kad prašymo pateikimui Komisijai nėra reikalingos teisinės žinios, tačiau dažnu atveju asmuo net nežino į ką kreiptis, kaip savo teises ginti. Šiuo atveju, net ir atstovaujant advokatui, ieškovo atstovo prašymai buvo ignoruojami, gydymo įstaiga neigė kaltę. Tik ieškovo ir advokato pastangomis buvo surinkti neginčijami įrodymai, jog buvo padaryta žala.

10.4. Nors ieškovas kartu su tėvu negyveno, tačiau per visus tuos metus ryšys nesusilpnėjo. Tėvas buvo itin svarbus vaiko gyvenime, todėl teigti, kad jam „mažiau skauda“ dėl tėvo mirties, nes jis jau nėra mažas, yra neetiška. Dėl gydytojų kaltų veiksmų ieškovas neteko paties brangiausio asmens, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad pagal Lentelės 2.2 punktą neturtinė žala turėjo būti vertinama maksimaliu 50 balų dydžiu. Ieškovas po tėvo netekties susiduria naujais nusiskundimais – galvos skausmai, miego sutrikimai, dūrimas širdies plote, skrandžio rūgštingumo padidėjimas, rėmuo, kuo iki šiol nesiskundė. Ieškovas lankėsi pas įvairius specialistus, psichologą. Taip pat suprastėjo pažymiai mokykloje, sunku susikaupti, išreikšti mintis.

10.5. Komisijos nurodyta 312 Eur laidojimo pašalpa ir 8 547,12 Eur našlaičio pensija galėjo būti išskaičiuota iš turtinės žalos dydžio, tačiau ne iš neturtinės žalos.

Atsiliepimas

11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1. Vadovaujantis PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalimi ir Aprašo 15.1 papunkčiu, turtinę žalą gali sudaryti tik tiesioginiai nuostoliai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (medikamentai, mokamų paslaugų teikimas ir panašiai). Nagrinėjamu atveju ieškovo išlaidos mirusiojo skoloms apmokėti nėra susijusios su asmens sveikatos priežiūra. Palikimą priėmęs paveldėtojas būtų turėjęs pareigą atlyginti skolas mirusiojo kreditoriams, tačiau tam būtų naudojamas paveldėtas turtas. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas priėmė palikimą pagal turto apyrašą, todėl už ieškinyje nurodytas mirusiojo skolas jis būtų atsakęs tik paveldėtu turtu, kurio tam būtų pakakę. Taigi, ieškovas nepatyrė papildomų išlaidų mirusiojo skoloms atlyginti. Skolos padengimas, kaip ir palikimo priėmimas, yra laisvas pasirinkimas, o jokiu būdu ne būtinosios išlaidos.

11.2. Aprašo 15.2 papunktyje yra nurodytas turtinės žalos dydžio pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) nustatymas ir antrajame šio papunkčio sakinyje įtvirtinta, kad į negautas pajamas įskaičiuojamos tik tos pajamos, kurios iki žalos padarymo buvo pagrįstai ir realiai numatytos gauti ir kurios nebuvo gautos dėl to, kad buvo padaryta žala pacientui. Priešingai nei teigia ieškovas, Aprašo 15.2 papunkčio trečiajame sakinyje nurodyta kitų asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) apskaičiavimo taisyklė negali būti taikoma, nes ieškovui buvo nustatytas konkretaus dydžio išlaikymas dar iki paciento mirties. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų gavęs didesnį negu teismo nustatytą išlaikymą (ne mažiau negu 115,85 Eur per mėnesį). Todėl ieškovas neįrodė reikalavimo priteisti 9 895 Eur netiesioginės žalos sumą ir teismas teisingai apskaičiavo ieškovo netiesioginius nuostolius pagal jam priklausiusios išlaikymo išmokos dydį.

Šalies argumentai

11.3. Ieškovo nurodyti argumentai, kad jam reikėjo teisinių konsultacijų, atstovavimo ikiteisminio nagrinėjimo institucijoje, reikėjo rengti procesinius prašymus ir surinkti dokumentus yra nepagrįsti. Atsakovė sutinka, kad kreipiantis į teismą žmonėms, neturintiems teisinio išsilavinimo, gali būti reikalinga kvalifikuota pagalba, tačiau atstovauti savo interesams Komisijoje gali kiekvienas (procesas yra nesudėtingas), o šiuo atveju ieškovo atstovė, pasinaudodama advokato paslaugomis, pati prisiėmė atsakomybę dėl tokių nebūtinų ir neprotingų išlaidų patyrimo.

11.4. Kuo vaikas, netekęs tėvo, yra jaunesnis, tuo jam reikalingesnis tėvo rūpinimasis. Mažas vaikas yra dar nesusiformavusi asmenybė, bendravimas su tėvais yra itin svarbus jo raidai – tėvai sudaro didelę jo gyvenimo dalį. Ieškovas tėvo neteko būdamas 15 metų – jau nebe ankstyvoje paauglystėje. Pagal amžių, ieškovas turėjo būti gana savarankiška ir susiformavusi asmenybė. Atsakovė neginčija ieškovo atstovės nurodytų ieškovo bendravimo su tėvu aplinkybių, tačiau pabrėžia, kad neįmanomas toks ryšys ir rūpinimasis, koks būna asmenims gyvenant kartu ir kasdien kuriantiems bendrą gyvenimą, ar bent gyvenantiems tame pačiame mieste. Ieškovas ir tėvas gyveno skirtinguose miestuose: ieškovas – (duomenys neskelbtini), ieškovo tėvas – (duomenys neskelbtini). Su tėvu ieškovas negyveno mažiausiai nuo 3 metų amžiaus, t. y. iki žalos atsiradimo kartu negyveno 12 metų. Taigi, ieškovui augant, itin svarbūs buvo ir kiti šeimos žmonės, t. y. tie su kuriais dabar ieškovas gyvena. Ieškovas gyvena motinos šeimoje, kurioje dar yra jo sesuo ir motinos sutuoktinis. Kaip nurodyta ieškovo motinos paaiškinimuose ir teismo posėdyje parodė liudytojai, ieškovo motinos sutuoktinis ieškovą pažįsta jau seniai, judviejų tarpusavio santykiai, kaip ir santykiai su kitais šeimos nariais, geri, artimi – ieškovas neliko vienišas, nepilnoje šeimoje. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir įvertinus tai, kad ieškovas tėvo neteko jau nebūdamas mažamečiu, t. y. ne ankstyvame amžiuje, ir su juo negyveno ilgą laiką, darytina išvada, kad ieškovui skirtinas aukštas, tačiau ne maksimalus balų skaičius, todėl Komisijos skirtas labai aukštas 40 balų skaičius yra pakankamas.

11.5. Be ieškovo atstovės paaiškinimų nėra konkrečių duomenų (Komisijai jie irgi nebuvo pateikti) apie tai, kokie ir kiek laiko trunka ieškovo emociniai išgyvenimai ir elgesio pokyčiai, ar jie sukėlė būtent psichikos ir elgesio sutrikimų. Ieškovo mokykloje gaunami pažymiai neleidžia spręsti, kad tik dėl tėvo netekties pasikeitė jo savijauta ir sutriko psichika ir (ar) elgesys. Daugiau tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų ir įrodymų byloje nėra.

11.6. PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje yra tiesiogiai nustatyta, kad bendra atlygintinos žalos suma mažinama nustatyta gauta ar gautina našlaičio pensijos ir laidojimo pašalpos suma: „iš sąskaitos išmokamas nustatyto atlygintinos žalos dydžio ir šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto išmokų dydžio skirtumas.“ Ši PTŽSAĮ nuostata perkelta į Aprašo 17 punktą: „17. Atlygintinos žalos dydis, išskyrus kai prašymą pateikė mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), nustatomas sudėjus Komisijos šiame skyriuje nustatyta tvarka nustatytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio sumas ir iš gautos sumos atėmus įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų išmokų, pašalpų ir pensijų, jeigu jos mokamos dėl žalos sukeltos paciento ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo arba paciento mirties, sumą, gautą ar gautiną tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos).“ Teismo išvada, kad esant nurodytoms įstatymo nuostatoms bei jas atitinkančiam Komisijos sprendimui, ieškovo argumentai dėl jam priklausančios našlaičio pensijos (8 547,12 Eur) ir laidojimo pašalpos (312 Eur) išskaičiavimo atmestini, yra neabejotinai teisinga. Teisimas teisingai taikė PTŽSAĮ ir Aprašo nuostatas ir argumentavo jų taikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl gydymo (sveikatos priežiūros) paslaugų, kurias suteikė (duomenys neskelbtini) ligoninė, kaip valstybinės sveikatos priežiūros įstaiga, mirusiam pacientui (ieškovo tėvui) (duomenys neskelbtini), kokybės ir dėl to atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos paciento artimajam (ieškovui).

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė gali būti sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK įtvirtintos bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245–6.255 straipsniai) taikomos sprendžiant tiek dėl sutartinės, tiek dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo.

15. Šiuo atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl vienos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos tinkamo taikymo – dėl priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiui įtaką darančių kriterijų aiškinimo ir taikymo.

Dėl nustatytos neturtinės žalos dydžio

16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Apeliantas patirtos neturtinės žalos dydį grindžia, vadovaudamasis Apyrašo ir Lentelės kriterijais.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai nustatyti ieškovo patirtos žalos dydį, būtina atskleisti tai, kokia yra pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo veiksmų tvarka.

18. PTŽSAĮ 24 straipsnis nustato, jog turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Komisiją. Pagal to paties įstatymo 24 straipsnio 3 dalį Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis).

19. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Komisija yra privaloma ginčų nagrinėjimo institucija, kurios paskirtis – ikiteismine tvarka spręsti civilinius ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo. Pacientas, kitas suinteresuotas asmuo, sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos priimtu sprendimu, turi teisę kreiptis į civilinius ginčus nagrinėjantį bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Tai reiškia, kad Komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimą teismui, ginčo objektas yra ne pats Komisijos sprendimas, o ginčas kilęs tarp paciento ar suinteresuoto asmens ir sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi, ieškiniu negalima prašyti vien tik panaikinti Komisijos sprendimą, kadangi teismui išnagrinėjus bylą iš esmės jis ir taip netenka galios. Ieškiniu turi būti prašoma ne naikinti / pakeisti Komisijos sprendimą, bet išspręsti ginčą tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens iš esmės. Ginčui persikėlus į teismą, jis yra nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka, o deliktinės atsakomybės taikymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CK normomis. Tai reiškia, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, nėra saistomas PTŽSAĮ nustatytų kriterijų ir Apraše nurodytų atlygintinos žalos maksimalių dydžių, Lentelėje nustatytų kriterijų ir balų sistemos. Priešingas aiškinimas (Priteistos žalos dydžio įvertinimas ir (ar) sumažinimas pagal Aprašą ar Lentelę) akivaizdžiai prieštarautų įstatymo leidėjo valiai, apribotų paciento ar kito įstatyme įvardinto subjekto teisę gauti teisingą žalos atlyginimą, nepagrįstai ribotų teismo diskreciją, įtvirtintą CK 6.250 straipsnyje. PTŽSAĮ 25 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad teismo priteistas žalos dydis gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis, nei buvo nustatytas Komisijos, o pačiame įstatyme ir jį detalizuojančiame aprašė nėra jokios normos, kuri šią teismo diskrecijos teisę ribotų Apraše nustatyta minimalia ar maksimalia balų suma (jos pingine išraiška) ar kitokiais dydžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-678-464/2022).

20. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, buvo nepagrįstai spręstas vadovaujantis Apraše ir Lentelėje nurodytais maksimaliais atlygintinos žalos dydžiais. Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo vadovautis CK normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą, taip pat ir aktualia teismų praktika tokio pobūdžio bylose.

21. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnis reglamentuoja bendrąsias neturtinės žalos atlyginimo nuostatas. Tarp šių nuostatų yra įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, šių kriterijų sąrašas yra pavyzdinis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgiant į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžiui nustatyti svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

23. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

24. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Netekus vaiko, yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų viso gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

25. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, nustatinėdamas neturinės žalos dydį, nesivadovavo nei nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nei CK nuostatomis, o apsiribojo tik Aprašo kriterijų vertinimu, t. y. vertino, ar Komisija, nustatydama turtinės žalos dydį, skyrė tinkamus balus pagal Aprašą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų apie ieškovo sveikatos būklę, kurių pagrindu galima daryti pagrįstas išvadas dėl po tėvo mirties jo sveikatai kilusių neigiamų padarinių – įvairūs skausmai, negalavimai, nemiga, kurių fizinės priežasties nustatyti nepavyko. Be to, ieškovas pateikė duomenis apie savo suprastėjusius mokymosi rezultatus. Taip pat ieškovo motina paaiškino, kad po tėvo mirties ieškovas negali susikaupti, jam sunku išreikšti mintis, 2020 metais buvo kreiptasi į psichologę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu, ieškovo motinos paaiškinimais. Vien tai, kad ieškovas nėra mažametis, niekaip nepagrindžia fakto, kad dėl tėvo mirties jis išgyveno mažiau. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovas su savo tėvu, nors kartu ir negyveno, tačiau palaikė ryšį, atostogaudavo. Be to, matyti, kad ieškovo tėvo mirtis buvo staigi ir visiškai netikėta. Atsižvelgiant į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp tėvų ir vaiko ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, teisėjų kolegija negali abejoti, kad ieškovui, kuris jauno amžiaus, dar nesavarankiškas, jo tėvo mirtis sukėlė didelę neturtinę žalą, kuri šiuo atveju gali būti įvertinta tokia suma, kurią nurodė ieškovas ieškinyje, t. y. 16 800 Eur.

Dėl ieškovui priskaičiuotos šalpos našlaičio pensijos įskaitymo į nustatytos žalos dydį

27. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamas PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi, sprendė, kad ieškovui atlygintinos žalos dydis nustatomas sudėjus nustatytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio sumas ir iš gautos sumos atėmus jam priklausančią našlaičio pensiją ir išmoką laidojimo išlaidoms. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad minėtos išmokos galėjo būti išskaičiuotos iš turtinės žalos, tačiau ne iš neturtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka dėl toliau nurodomų priežasčių.

28. Valstybės skiriamos šalpos pensijos ir neturtinės žalos kompensavimas turi visiškai skirtingą paskirtį ir tikslą. Šalpos pensijos užtikrina minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams) (Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šalpos pensijos yra socialinio draudimo sistemos dalis, kurios pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinystės, senatvės, invalidumo (netekto darbingumo) ar kitais Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais atvejais. Tuo tarpu, kaip jau minėta, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taigi, šalpos pensijų tikslas yra užtikrinti netektas pajamas, o ne atlyginti patirtus dvasinius išgyvenimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju buvo supainioti du skirti žalos kompensavimo modeliai. Ieškovui valstybės skirta šalpos našlaičio pensija negali kompensuoti jo patirtų dvasinių išgyvenimų, ji skirta užtikrinti ieškovo pajamas po to, kai neteko vieno iš savo tėvų, iki tol teikusių išlaikymą.

29. PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalies taikymas ir aiškinimas, kokį pritaikė pirmosios instancijos teismas, iš esmės nedera su Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teise į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (liet. tiesiogiai) minimos dvi žalos rūšys: materialinė ir moralinė žala, t. y. (atitinkamai) turtiniai praradimai ir dvasinio (neturtinio) pobūdžio skriaudos (jas gali sukelti ir fizinis skausmas), kurias tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Įstatymų leidėjas privalo paisyti šios konstitucinės distinkcijos. <...> Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje minimos žalos rūšys įstatymuose gali būti įvardijamos ir kitais terminais, jeigu tik šiais terminais nėra paneigiama (iškreipiama) šių žalos rūšių konstitucinė samprata. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmeniui padarytos (ir atlygintinos) žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia su atitinkamos rūšies žalos atlyginimu susijusių santykių teisinio reguliavimo ypatumus. Vienas iš šių ypatumų yra susijęs su padarytos žalos dydžio nustatymu (įvertinimu) ir atlyginimo už tą žalą forma. Atlyginant materialinę žalą visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (restitutio in integrum), kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais (tai nepaneigia galimybės materialinę žalą atlyginti ir kitu turtu ar dar kitaip); taigi už materialius praradimus atlyginama materialiomis vertybėmis. Tuo tarpu, kaip minėta, moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia (liet. be kita ko) jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Konstitucijoje įtvirtintas asmeniui padarytos (ir atlygintinos) žalos skirstymas į materialinę ir moralinę savaime nėra tapatus žalos skirstymui į tokią, kurios materialaus atlyginimo reikalauti gali ne tik pats atitinkamą žalą patyręs asmuo, bet ir tam tikri kiti asmenys, ir tokią, kurios materialaus atlyginimo reikalauti gali vien tą žalą patyręs asmuo, nes pati galimybė materialiai atlyginti ją yra siejama vien su tuo asmeniu ir negali būti siejama su jokiu kitu asmeniu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarimas).

31. Taigi, nors PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis nustato, kad nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas ligos išmokų, nurodytų šiame straipsnyje, dydžiu, toks mažinimas jokiu būdu negali paneigti Konstitucinio imperatyvo atlyginti materialinę ir neturtinę žalą. Teismas, taikydamas ir aiškindamas PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį, privalo atsižvelgti į žalos rūšį ir kokios rūšies žalai kompensuoti buvo skirta išmoka (šiuo atveju šalpos našlaičio pensija). Teismas privalo įvertinti, ar nukentėjusiam asmeniui skirta išmoka savo turiniu iš esmės nesiskiria nuo neturtinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio.

32. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo patirta neturtinė žala gali būti kompensuojama suma, kurią jis gavo kaip našlaičio šalpos pensiją. Kaip minėta, šalpos pensijos paskirtis užtikrinti netektas pajamas, o ne patirtus dvasinius išgyvenimus. Dėl šios priežasties suma, kuri ieškovui priskaičiuota kaip našlaičio pensija, galėjo būti išskaičiuota tik iš nustatytos turtinės žalos, kaip netekto išlaikymo, dalies, o ne iš nustatytos ieškovo patirtos neturtinės žalos.

Dėl nustatytos turtinės žalos dydžio

33. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė atlyginti 11 769,22 Eur turtinę žalą, kuri, jo vertinimu, susidarė iš 9 895 Eur negautų pajamų, 1 371 Eur laidojimo išlaidų ir 503,22 Eur tėvo likusios skolos, taip pat 2 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kreipiantis į privalomą ikiteisminę instituciją – Komisiją. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo turtine žala nėra laikoma mirusiojo skolos ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad negautos pajamos turi būti apskaičiuojamos pagal vidutines mirusiojo tėvo pajamas, o ne pagal ieškovui nustatytą konkretų išlaikymo dydį.

34. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų.

37. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovo netektos pajamos turėjo būti skaičiuojamos pagal tai, kokias vidutines pajamas gaudavo miręs ieškovo tėvas. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-469/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta ieškovo motinos ir tėvo santuoka, nustatyta, jog ieškovo tėvas sūnaus išlaikymui iki jo nepilnametystės mokės kiekvieną mėnesį periodines įmokas, kurių dydis lygus 11 proc. gaunamo pajamų, tačiau ne mažiau nei 400 Lt (kas šiai dienai sudaro 115,85 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios negautos pajamos yra realios, neišvengiamos, pagrįstos ir įrodytos. Apelianto teiginiai, kad tėvas iš tiesų teikė didesnį išlaikymą ir jo motina dėl didesnės išlaikymo sumos nesikreipė į teismą, nes tai buvo susitarta daryti gera valia, laikytini tik deklaratyviais. Pažymėtina, kad visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado; jeigu atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją; kad šis principas nebūtų pažeistas, žalą patyręs asmuo privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį, o šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad faktiškai ieškovo tėvas būtų teikęs jam didesnį išlaikymą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šiuo atveju pagrįstai spręsta, jog dėl tėvo mirties jis laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki pilnametystės (2023 m. liepos 1 d.) neteko 4 170,60 Eur išlaikymo (115,85 Eur x 36 mėn.).

39. Tačiau šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad ieškovui po tėvo mirties buvo skirta šalpos našlaičio pensija – periodinės mėnesinės išmokos po 237,42 Eur. Kaip jau buvo minėta, valstybės skiriama šalpos našlaičio pensija yra skirta užtikrinti mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams). Atsižvelgiant į tai, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą – netektas pajamas, nepagrįstai gaunamos šalpos našlaičio pensijos neišskaičiuoja iš jam mokėtinų sumų pagal pirmiau minėtą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad priklausomai nuo alternatyviu žalos kompensavimo būdu gautos išmokos dydžio praktikoje gali susiklostyti trejopo pobūdžio situacijos: socialinio draudimo išmoka gali viršyti padarytos žalos dydį, jų dydžiai gali sutapti arba patirta turtinė žala gali būti didesnė nei socialinio draudimo išmoka. Pirmaisiais dviem atvejais žalą patyręs asmuo (jo įpėdiniai) ar artimieji giminaičiai neturi teisės reikalauti atlyginti turtinę žalą iš kaltojo asmens. Trečiuoju atveju pirmiau įvardyti asmenys įgyja teisę reikalauti kaltąjį asmenį atlyginti tokią turtinės žalos dalį, kurios nepadengė socialinio draudimo išmoka.

40. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovas būtų patyręs didesnę turtinę žalą (praradęs daugiau pajamų) nei jam kompensuota alternatyviuoju būdu, t. y. nustatant šalpos našlaičio pensiją iki pilnametystės, todėl jis nepagrįstai reikalauja atlyginti turtinę žalą (negautas pajamas) iš atsakovės. Priešingu atveju ieškovas nepagrįstai praturtėtų.

41. Ieškovas, siekdama apginti savo teises ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje, naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis, kurios jam kainavo 2 000 Eur. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo šias išlaidas pripažinti ieškovo patirta turtine žala. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija sutinka.

42. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl asmens turėtų išlaidų ikiteisminėje ginčų dėl pacientams padarytos žalos institucijoje – Komisijoje atlyginimo. Komisijoje ginčai dėl pacientams padarytos žalos yra nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad proceso šalys pačios turi prisiimti riziką dėl savo ikiteisminėje institucijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų ir negali Komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų perkelti priešingai šaliai. Tuo tarpu CPK įtvirtina teisę reikalauti tik tų bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant teisme, atlyginimo.

43. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovo (jo artimųjų) mokėjimai už mirusio ieškovo tėvo įsiskolinimus AB „Telia Lietuva“ ir komunalinius mokesčius, nėra laikytini jo patirta turtine žala. Šios skolos atsirado ne dėl to, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, o dėl to, jog pats mirusysis šių skolų neapmokėjo. Pažymėtina, kad pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiąją paveldėjimo teisės dalį. Taigi, apeliantas, priėmęs mirusio tėvo palikimą, įgijo ir tėvo turėtas skolas, už kurias jis atsako iš savo ar paveldėto tėvo turto (priklausomai nuo pasirinko palikimo priėmimo būdo).

44. Pasisakant dėl ieškovo reikalavimo atlyginti jo tėvo laidojimo išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.291 straipsnio 1 dalį, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis tuo pačiu išaiškinimu kaip ir dėl šalpos našlaičio pensijos paskirties, laikytina, kad nagrinėjamu atveju iš ieškovo prašomos atlyginti žalos, t. y. išlaidų skirtų tėvo laidotuvėms, turėjo būti išskaičiuota ne jam skirta našlaičio pensija, o tik ieškovui skirta vienkartinė laidojimo išmoka (312 Eur). Tai, kad skirta pašalpa yra įskaitoma, nustatyta ir CK 6.291 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš jo turėtų 1 371 Eur išlaidų turėjo būti išskaityta tik 312 Eur laidojimo pašalpa, o likusi suma priteista iš atsakovės.

45. Apibendrinant visa tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, skaičiuodamas ieškovui priteistinos turtinės žalos dydį, nepagrįstai nepriteisė ieškovui turtinės žalos, kuri susidarė už mirusio tėvo laidotuvių organizavimą, todėl nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir ieškovui priteisiama 1 059 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį, kuria reiškiamas reikalavimas priteisti negautas pajamas, advokato išlaidas ir mirusiojo skolas, nėra pagrindo tenkinti.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovui mokamos šalpos našlaičio pensijos išmokos turi būti išskaičiuojamos iš visos ieškovo patirtos žalos, t. y. tiek turtinės, tiek neturtinės sumos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai apsiribojo Aprašo kriterijų vertinimu, neatsižvelgęs į bendrą žalos atlyginimo instituto, įtvirtinto CK, taikymą, neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieškovo patirta neturtinė žala ir turtinė žala, patirta organizuojant mirusio tėvo laidotuves, negali būti mažinama jo gaunama našlaičio pensija, yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš dalies patenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti ieškovui 1 059 Eur turtinės žalos ir 16 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

48. Ieškovas teismo prašė priteisti iš viso 30 569,22 Eur. Kadangi ieškovui iš prašomos sumos priteisiama 17 859 Eur suma, laikytina, kad teismas tenkina 58,42 proc. reikalavimų. Atsižvelgiant į šį dydį ieškovui priteisiama jo bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma.

49. Pagal pateiktus dokumentus ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudaro 3 000 Eur už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 752,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

50. Už advokato teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą ieškovas patyrė 1 500 Eur išlaidų. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos 876,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 059 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt devynis eurus) turtinės žalos atlyginimo ir 16 800 Eur (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 752,60 Eur (tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt du eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 876,30 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 30 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Romualda JanovičienėVilija MikuckienėAsta Radzevičienė