- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2-1436-943/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno tiltai“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės valstybės įmonės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3063-779/2020, kuriuo ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kauno tiltai“ ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2019 m. birželio 11 d. raštais Nr. (7.2 E) 2E-4041, Nr. (7.2 E) 2E-4042 atliktus vienašališkus delspinigių įskaitymus apimtyje, viršijančioje 7 931,64 Eur sumą, negaliojančiais; 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 82 413,94 Eur skolą, 4 989,60 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 3) priteisė iš atsakovės 2 420 Eur ieškovei AB „Kauno tiltai“ ir 2 395,80 Eur trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sweco Lietuva“ bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
2. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį, valstybės institucijos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio bylose, kuriose siekiama apginti viešąjį ir valstybės interesą. Šiuo atveju, atsakovė, siekdama, jos nuomone, neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir atitinkamai naujo procesinio sprendimo priėmimo, kuriuo būtų konstatuotas sutartinės atsakomybės taikymo ieškovei viešųjų pirkimų srityje teisėtumas, gina valstybės interesus, todėl šioje byloje ji atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatė atsakovei 14 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
4. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavusi atsakovė nėra ieškovė ar pareiškėja šioje civilinėje byloje, ji neinicijavo civilinės bylos iškėlimo, siekdama apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą, ginčas tarp šalių kilo iš rangos teisinių santykių, ir nors šie santykiai susiklostė pasirašius ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, tačiau nagrinėta civilinė byla negali būti laikoma byla dėl viešojo intereso gynimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, jog apeliantė nenurodė ir teisinio pagrindo, suteikiančio jai teisę ginti viešąjį interesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde apeliantė VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovė nagrinėjamoje byloje dalyvauja dėl viešojo pirkimo metu sudarytos rangos sutarties netinkamo vykdymo teisinių padarinių kaip atsakovė. Jos nuomone, siekdama sprendimo panaikinimo, atsakovė gina valstybės interesus, todėl šioje byloje ji atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
5.2. Atsakovė gina viešąjį interesą, nes ginčo objektu esančios lėšos skirtos viešajam interesui tenkinti, o ne siekiant ekonominės naudos užsakovui kaip privačiam subjektui. Ieškovė ginčą teisme inicijavo dėl netesybų, kurias atsakovė taikė gindama viešąjį interesą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiai atsakovei. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Atsakovės įprasta taktika panašiose bylose yra žyminį mokestį mokėti tik tada, kai teismas nustato procesinio dokumento trūkumą ir nurodo terminą, per kurį toks trūkumas turi būti pašalintas (tokios pozicijos atsakovė laikėsi daugelyje Vilniaus apygardos teisme nagrinėtų iš esmės analogiškų bylų, pvz., civilinės bylos Nr. e2-1323-779/2020; Nr. e2-538-855/2020; Nr. 2-533-855/2020). Atskirajame skunde atsakovė nurodo visiškai nesusijusias Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, net nepaaiškindama kuo nurodytos nutartys galėtų būti reikšmingos šioje civilinėje byloje sprendžiamam ginčui.
6.2. Civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl viešojo pirkimo pagrindu sudarytų mišrių sutarčių (sutartys apėmė projektavimo rangos ir statybos rangos darbus bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas) nevykdymo – atsakovės ieškovei nesumokėtų sumų. Taigi, byloje sprendžiamas ginčas niekaip nėra susijęs su viešųjų pirkimų procedūromis, kurios pasibaigia viešojo pirkimo rezultatų pagrindu sudarius sutartį.
6.3. Net ir tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl viešųjų pirkimų srityje priimto neteisėto sprendimo panaikinimo, tai nereikštų, jog egzistuoja pagrindas atsakovę atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Iš esmės bet kurio neteisėto sprendimo panaikinimas viešųjų pirkimų srityje atitinka viešąjį interesą, todėl, vadovaujantis atsakovės logika, iš esmės visi proceso dalyviai bylose, susijusiose su viešaisiais pirkimais, turėtų būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsakovė yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad, atsakovei nepagrįstai vengiant atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, yra taupomos biudžeto lėšos ir tokiu būdu tariamai ginamas viešasis interesas.
6.4. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtose iš esmės analogiškose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1323-779/2020; Nr. e2-538-855/2020, Nr. 2-533-855/2020), atsakovė, teikdama apeliacinius skundus, sumokėjo žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovė buvo įpareigota sumokėti žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
8. Reikalavimas sumokėti žyminį mokestį – tai viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1–11 punktais. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose) (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.
9. Nors pagal bendrąją taisyklę, teisme reiškiami reikalavimai yra apmokestinami žyminiu mokesčiu, tačiau CPK 83 straipsnio 1 punkte išvardinti konkretūs atvejai, kai asmenys yra atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas atleidimo nuo pareigos mokėti žyminį mokestį pagrindas. Pagal nurodytą nuostatą, prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, pareiškę ieškinį arba pareiškimą, siekdami apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, yra atleidžiami nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį dėl tos reikalavimų dalies, kuria siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą.
10. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad teikdama apeliacinį skundą ir siekdama pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo bei naujo procesinio sprendimo priėmimo, ji, nors ir būdama atsakove, siekia ieškovei taikytos sutartinės atsakomybės viešųjų pirkimų srityje teisėtumo konstatavimo. Atsakovės nuomone, ji gina viešąjį interesą, nes ginčo objektu esančios lėšos skirtos viešajam interesui tenkinti (atsakovės teigimu, ieškovė ginčą teisme inicijavo dėl netesybų, kurias atsakovė taikė gindama viešąjį interesą), o ne siekiant ekonominės naudos užsakovui kaip privačiam subjektui, todėl, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, šioje byloje ji yra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Jeigu prokuroras, valstybė ar savivaldybė (ar atitinkama jų institucija) byloje yra atsakovas (arba suinteresuotas asmuo), nepareiškęs priešpriešinių reikalavimų, tai moka žyminį mokestį CPK 80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020). Tokios pačios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl valstybės institucijų paduotų apeliacinių skundų, kai bylos procesas yra inicijuotas ne jų pačių iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-790/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1562-186/2018, 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-952-450/2020). Taigi valstybės ar savivaldybės institucija nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, išskyrus atvejus, kai reiškia ieškinį ar paduoda pareiškimą, t. y. inicijuoja bylos procesą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, valstybės ir / ar savivaldybės interesas.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavusi VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nėra ieškovė ar pareiškėja šioje civilinėje byloje, ji neinicijavo civilinės bylos iškėlimo, siekdama apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Vien tik priešingas atsakovės suinteresuotumas bylos baigtimi nelemia CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos išimties, leidžiančios nemokėti už teikiamą procesinį dokumentą žyminio mokesčio, taikymo, nes nagrinėjamu atveju apeliantė byloje nėra pareiškusi jokių priešpriešinių reikalavimų ieškovei. Svarbu pažymėti ir tai, kad nors ginčas tarp šalių kilo iš rangos teisinių santykių, kurie susiklostė pasirašius ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, o sutartis vykdoma valstybės lėšomis, nėra pagrindo jos atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes ginčas buvo inicijuotas ne tam, kad būtų apgintas viešasis interesas.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys (2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1933-302/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-196/2018; 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1357-302/2019) taip pat nepagrindžia jos atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės skunde nurodytose nutartyse priimti procesiniai sprendimai dėl žyminio mokesčio nepaneigia kasacinio teismo išaiškinimų dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo.
14. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė trūkumus atsakovės apeliaciniam skundui, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies1 punktas).
15. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ naują 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įteikimo dienos, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nustatytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.