Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio melioracija“, individuali Ž. įmonė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Nodama“ pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos veiksmus, kuriais nutraukta pirkimo Nr. 374586 procedūra, neteisėtais, panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo nutrauktos pirkimo Nr. 374586 procedūros, įpareigoti tęsti pirkimo procedūras pirkime Nr. 374586, sudaryti viešojo pirkimo sutartį su pirkimo Nr. 374586 laimėtoju pagal sudarytą pasiūlymų eilę. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendimu RUAB „Nodama“ ieškinį tenkino iš dalies: pripažino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos veiksmus, kuriais nutraukta pirkimo Nr. 374586 procedūra, neteisėtais; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 350 Eur žyminio mokesčio ir 11,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.Atsakovė Panevėžio savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo dalis, kuriomis Panevėžio rajono savivaldybės administracijos veiksmai, kuriais nutraukta pirkimo Nr. 374586 procedūra, pripažinti neteisėtais ir priteistas žyminis mokestis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas taikė apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės motyvuoja tuo, kad ieškinys buvo pareikštas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių, kurie yra susiję su viešuoju interesu, be to, perkančioji organizacija, pirkdama melioracijos statinių remonto darbų paslaugas, tiesiogiai vykdė Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 27 punktu valstybės perduotą savivaldybei funkciją, todėl ji turi būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiai apeliantės pozicijai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas prokuroras, valstybės, savivaldybių institucijos ar kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Teisės doktrinoje ši žyminio mokesčio lengvata pateisinama specifine tokių ieškinių prigimtimi, poreikiu užtikrinti tinkamą viešojo intereso apsaugą (Simaitis, Rimantas. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Justitia, 2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Jeigu prokuroras, valstybė ar savivaldybė (ar atitinkama jų institucija) byloje yra atsakovas (arba suinteresuotas asmuo), nepareiškęs priešpriešinių reikalavimų, tai moka žyminį mokestį CPK 80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013). Iš šio aiškinimo seka, kad savivaldybės institucija nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, išskyrus atvejus, kai reiškia ieškinį ar paduoda pareiškimą, t. y. inicijuoja bylos procesą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, valstybės ir/ar savivaldybės interesas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl atsakovių savivaldybių institucijų paduotų apeliacinių skundų viešųjų pirkimų bylose apmokestinimo žyminiu mokesčiu, t. y. šie skundai žyminiu mokesčiu yra apmokestinami (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1110-236/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-302/2018 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavusi Panevėžio rajono savivaldybės administracija nėra ieškovas ar pareiškėjas, ji neinicijavo civilinės bylos iškėlimo, siekdama apginti viešąjį ar savivaldybės interesą, todėl, nežiūrint, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai yra susiję su viešojo intereso užtikrinimu bei kad ginčo viešasis pirkimas buvo vykdomas atsakovei įgyvendinant Vietos savivaldos įstatyme numatytą valstybės perduotą funkciją, nėra pagrindo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą jos atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą. Kartu pabrėžtina, kad CPK numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai yra bendrųjų apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisyklių išimtys, todėl jie negali būti aiškinami plačiai, kad nebūtų paneigti įstatymų leidėjo žyminio mokesčio nustatymu siekiami tikslai, tarp jų – asmenų lygiateisiškumo užtikrinimas, nepagrįsto instancinio bylinėjimosi mažinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009). Šiuo atveju nesiremtina apeliantės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2004. Šioje nutartyje kasacinis teismas, be kita ko, išsprendė žyminio mokesčio grąžinimo už savivaldybės institucijos paduotą kasacinį skundą klausimą viešųjų pirkimų byloje ir jį grąžino, taikydamas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Tačiau šioje nutartyje kasacinis teismas išsamaus pritaikytos proceso normos išaiškinimo nepateikė, jis buvo pateiktas vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013, šis išaiškinimas išsamiai argumentuotas, todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi būtent pastarojoje nutartyje pateiktu teisės aiškinimu.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą ir atleidimą nuo jo mokėjimo, todėl priėmė teisėtą nutartį.CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunktyje numatyta, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant mažos vertės pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, mokamas 300 Eur žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro ne 300 Eur, o 225 Eur, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje tikslintina.Atsižvelgdamas į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą iki 2018 m. rugsėjo 10 d. (įskaitytinai) 225 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant, kad mokėtina žyminio mokesčio suma yra 225 Eur (du šimtai dvidešimt penki eurai).

Nustatyti atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai terminą iki 2018 m. rugsėjo 10 d. (įskaitytinai) sumokėti 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą bei pirmosios instancijos teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus, priešingu atveju, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui.