Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Be to, atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė elektroninių laiškų, adresuotų neįgaliųjų organizacijų atstovams, kopijas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:Reikalavimas, kurioje vietoje turi būti žemagrindė dalis autobuse, nėra pernelyg specifinis ir yra pateisinamas ypatinga perkamo objekto svarba ir viešojo intereso gyventojams suteikti tinkamos kokybės paslaugas apsauga, todėl laikytina, kad atsakovė tinkamai ir įtikinamai tokį reikalavimą pagrindė. Byloje esantys Alytaus mieste veikiančių neįgaliųjų organizacijų, geriausiai žinančios vietinių gyventojų poreikius, raštai, kuriuos teismas ignoravo, patvirtina, kad Alytaus mieste veikiančios neįgaliųjų organizacijos laikosi pozicijos, jog būtent žemagrindės zonos nustatymas autobusuose tarp ašių labiausiai užtikrintų neįgaliųjų teises ir teisėtus interesus bei galėtų sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių. Rengiant Pirkimo sąlygas, buvo atsižvelgta ir į patogumo visiems keleiviams kriterijų, t. y. jeigu žemagrindė dalis būtų tarp ašių, tai visiems keleiviams nereiktų patenkant į autobusą lipti laiptais. Pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė, kodėl, esant žemagrindei daliai tiek tarp ašių, tiek už galinės ašies bus būtinas vairuotojo įsikišimas į neįgalių asmenų įlaipinimo procesą. Savivaldybės nuomone, jeigu žemagrindė dalis bus tarp autobuso ašių, vairuotojas turės galimybę aptarnauti keleivius nepasitraukdamas iš savo vietos. Taigi nustatytas reikalavimas yra pagrįstas siekiu įsigyti kuo pažangesnes transporto priemones, o teismas nepagrįstai susiaurino atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, diskrecijos teisę ir apribojo galimybę suformuoti Pirkimo objektą tokiu būdu, kad jis geriausiai atitiktų Alytaus miesto neįgaliųjų interesus ir poreikius.Savivaldybė siekia per kaip įmanoma trumpesnius terminus įvykdyti Pirkimą ir Alytaus miesto gyventojams suteikti kokybiškas viešojo transporto paslaugas, atitinkančias teisės aktų reikalavimus ir gyventojų poreikius, todėl, nustatant transporto priemonių pristatymo terminą, daugiau balų gauna tie tiekėjai, kurie transporto priemones pristato operatyviausiai. Pirkimo sąlygų 127.7 punkte įtvirtintas terminas yra nustatytas pasiūlymų įvertinimo tikslais, o ne tikslu eliminuoti tiekėjus iš Pirkimo. Tokia vertinimo tvarka nepažeidžia tiekėjų interesų ir nesumažina konkurencijos, kadangi neužkerta kelio tiekėjams siūlyti pradėti paslaugas teikti vėliau nei po 160 kalendorinių dienų. Baudos už nesavalaikį transporto priemonių pristatymą būtų taikomos tik tuo atveju, jeigu autobusai būtų pristatyti vėliau negu tiekėjo pasiūlytas autobusų pristatymo terminas. Rengiant Pirkimo sąlygas, buvo išanalizuota viešai prieinama informacija apie tai kiek autobusų pagaminama per vieną mėnesį, koks yra poreikis ir galimybės pristatyti naujas transporto priemones. Didžioji dalis perkančiųjų organizacijų paslaugų teikimo pradžios momentą nuo sutarties pasirašymo/įsigaliojimo dienos nustato ne ilgesnį nei 6 mėnesiai, todėl atsakovė, atsižvelgdama į kitų miestų praktiką ir jau įvykusius viešųjų pirkimų konkursus, pasinaudojo šia praktika.Ieškovė UAB „Transrevis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Skirtingi transporto priemonių gamintojai tokių pačių techninių parametrų žemagrindes zonas autobusuose projektuoja skirtingose vietose (tarp ašių, už galinės ašies ir pan.). Visi šie sprendimai yra skirti užtikrinti tą pačią funkciją ir yra lygiaverčiai. Nustatydama šiuos autobusus apibūdinančius kriterijus, perkančioji organizacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, nepažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Jei skirtingų techninių sprendimų kriterijai yra lygiaverčiai, perkančioji organizacija neturėtų nustatyti konkretaus kriterijaus, o leisti siūlyti alternatyvius lygiaverčius techninius sprendimus. Atsakovė, nustatydama reikalavimą dėl autobuso žemagrindės zonos tarp ašių, tinkamai jo nepagrindė, o, kilus ginčui dėl šio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, neįrodė jo tiesioginio ryšio perkamo objekto funkcionalumui, todėl šis reikalavimas vertintinas kaip ribojantis konkurenciją. Minimalus terminas pagaminti ir parengti naujas transporto priemones eksploatacijai yra 9 mėnesiai arba 270 dienų, tai patvirtina įmonių, pritaikančių autobusus perkančiosios organizacijos poreikiams, komerciniai pasiūlymai. Siekiant sudaryti visiems tiekėjams vienodas konkuravimo galimybes ir gauti maksimaliai kokybiškas pervežimo paslaugas, kurių teikimas naujais autobusais būtų visomis prasmėmis naudingesnis ir priimtinesnis tiek visuomenei, tiek perkančiajai organizacijai, paslaugų teikimo pradžios terminas turėtų būti atidėtas bent 9 mėnesiams. Perkančioji organizacija niekaip nepagrindė, kad toks terminas yra per ilgas ir netinkamas dėl objektyvių priežasčių. Galimybė nurodyti ilgesnį nei 160 dienų paslaugų pradėjimo teikti terminą ir už tai gauti 0 balų iš esmės eliminuoja galimybę lygiais pagrindais konkuruoti ginčo Pirkime. Tai, kad atsakovės pasirašytos sutartys, kurių pagrindu dabar yra teikiamos paslaugos Alytaus mieste, negali užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimo, yra atsakovės atsakomybė ir tai negali pateisinti itin trumpo termino paslaugoms pradėti teikti nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu pateikė elektroninius laiškus, patvirtinančius, kad konsultacijos su Alytaus mieste veikiančiomis neįgaliųjų organizacijos vyko dar iki Pirkimo paskelbimo.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės su apeliaciniu skundu teikiami nauji rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų prijungimas prie bylos šioje proceso stadijoje, siekiant suteikti galimybę dėl jų pasisakyti priešingai šaliai, užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų visumą, bet kuriuo atveju neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai ir negali paneigti ar patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių, todėl juos atsisakytina prijungti prie bylos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 19 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė skelbimą apie „Keleivių pervežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais ir viešojo transporto informacinės sistemos nuomos paslaugų Alytaus mieste pirkimas“ pirkimą atviro konkurso būdu, pirkimo Nr. 361944. Ieškovė 2018 m. sausio 26 d. pateikė pretenziją, kuria prašė: 1) pakeisti Pirkimo sąlygas ir leisti tiekėjams pirkime siūlyti autobusus, kurių žemagrindės zonos išdėstymas yra už galinės ašies, bei pirkimo sąlygų reikalavimus pakeisti taip, kad būtų nediskriminuojami tiekėjai ir būtų užtikrinta konkurencija (Pirkimo sąlygų 13 punktas); 2) Pirkimo sąlygose nustatyti, maksimalų paslaugų teikimo pradžios terminą 9 mėnesius (Pirkimo sąlygų 127.7 p.). Atsakovė 2018 m. vasario 2 d. ieškovės pretenziją atmetė. Ieškovė UAB „Transrevis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 5876483; 2) pripažinti pirkimo sąlygų reikalavimą siūlyti tik tuos autobusus, kurių žemagrindės zonos išdėstymas yra tarp ašių neteisėtu, o sprendimą, kuriame autobuso žemagrindės zonos išdėstymas yra už galinės ašies – lygiaverčiu; 3) pripažinti pirkimo sąlygų reikalavimą dėl paslaugų teikimo pradžios termino (60–160 kalendorinių dienų) neteisėtu, o sprendimą nustatyti paslaugų teikimo pradžios terminą 9 mėnesius – pagrįstu; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Kauno apygardos teismas, nusprendęs, kad atsakovė neįrodė ginčijamų Pirkimo sąlygų pagrįstumo, 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino - Pirkimo sąlygų 13 ir 127.7 punktų bei Techninės specifikacijos 2 punkto sąlygas pripažino neteisėtomis ir nutraukė Pirkimo procedūras I Pirkimo objekto dalyje. Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija, tvirtindama, kad ji tinkamai pagrindė ginčijamų Pirkimo sąlygų teisėtumą, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taigi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar Pirkimo sąlygų 13 ir 127.7 punktai yra pagrįsti ir neriboja konkurencijos, bei nepažeidžia VPĮ reikalavimų ir viešųjų pirkimų principų.

Dėl Pirkimo sąlygų 13 punkto reikalavimų

Pirkimo sąlygų 13 punkte nustatytas reikalavimas, kad Pirkime turi būti siūlomos žemagrindės transporto priemonės, kurių žemagrindė autobuso zona būtinai turi būti tik tarp ašių. Analogiška sąlyga nustatyta ir Techninės specifikacijos 2 punkte. VPĮ nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams (VPĮ 37 str. 1 d.). Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Taigi jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau, nustatydama perkamas prekes apibūdinančius kriterijus, ji įstatymu yra įpareigojama užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 str. 3 d.), taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, visų aukštesnių apribojimų ar specifinių reikalavimų perkamai prekei pagrindimo našta įrodinėjimo procese tenka perkančiajai organizacijai (CPK 12, 178 str.).Byloje šalys neginčija, kad rinkoje yra siūlomi skirtingų gamintojų autobusai, kuriuose žemagrindė zona gali būti įrengta ne tik tarp šoninių ašių, bet ir autobuso gale, tačiau perkančioji organizacija (atsakovė) yra įsitikinusi, kad žemagrindės zonos įrengimas tik tarp autobuso ašių geriau užtikrina viešąjį interesą, nes tokiu būdu yra suteikiamos kokybiškesnės pervežimo paslaugos. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovė teigė, jog šią aplinkybę pagrindžia jos tyrimas, atliktas prieš skelbiant pirkimą, bei nevyriausybinių organizacijų pateiktos rašytinės nuomonės. Tuo tarpu ieškovė nuosekliai laikosi pozicijos, kad Pirkimo sąlygų 13 punkte nustatytas reikalavimas dėl autobuso žemagrindės zonos tarp ašių yra nepagrįstas, kadangi atsakovė neįrodė jo tiesioginio naudingumo perkamo objekto funkcionalumui. Įvertinęs šalių argumentus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog Pirkimo sąlygas jai suformulavus taip, jog Pirkime galėtų dalyvauti tiekėjai, galintys pasiūlyti transporto priemones, kuriose įrengta žemagrindė zona tik tarp ašių, bus geriau užtikrinta keleivių kontrolė ir skaidrumas atsiskaitant už bilietus, ir kad žemagrindės zonos įrengimas tarp ašių mažins socialinę atskirtį tarp specialius poreikius turinčių žmonių ir kitų asmenų.Kaip matyti iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, gautų jau po Pirkimo sąlygų paskelbimo, Alytaus mieste veikiančios neįgaliųjų asociacijos palaiko atsakovės poziciją, jog būtent žemagrindės zonos nustatymas autobusuose tarp ašių labiausiai užtikrintų neįgaliųjų teises ir teisėtus interesus bei sumažintų atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių (e. bylos t. 2, b. l. 57–62). Tuo tarpu ieškovė pateikė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos raštą, kuriame paneigiama atsakovės pozicija, t. y. nurodoma, kad neįgaliesiems asmenims nėra skirtumo, kurioje autobuso vietoje (tarp ašių ar gale) bus žemagrindė zona, bei pažymima, kad dėl psichologinės specifikos neįgaliems asmenims kaip tik komfortiškiau, jei žemagrindė zona būtų transporto priemonės gale (e. bylos t. 1., b. l. 125). Taigi, pačių neįgaliųjų organizacijų, kurios geriausiai turi žinoti neįgaliųjų interesus, nuomonės dėl žemagrindės zonos lokalizacijos autobuse išsiskiria, kas, teisėjų kolegijos nuomone, suponuoja išvadą, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad būtent tik žemagrindės zonos nustatymas autobusuose tarp ašių geriausiai užtikrins neįgaliųjų teises ir teisėtus interesus.Atsakovė, siekdama pateisinti Pirkimo sąlygų 13 punkte suformuluoto reikalavimo pagrįstumą, apeliaciniame skunde akcentuoja ir apmokėjimo už kelionę patogumą tuo atveju, jei žemagrindė zona būtų įrengta tarp ašių, tačiau ir šis skundo motyvas negali būti vertinamas kaip objektyviai pagrįstas. Iš byloje dalyvaujančių asmenų posėdžio metu teiktų paaiškinimų bei jų procesinių dokumentų nustatyta, kad keleivių su specialiais poreikiais patekimas į autobusą bet kokiu atveju, t. y. tiek žemagrindei zonai esant tarp ašių, tiek autobuso gale, vykdomas tiesiogiai dalyvaujant autobuso vairuotojui (e. bylos t. 1, b. l. 28–32, 70–76, 126–137; t. 2, b. l. 63–64). Tokiu atveju, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, esant poreikiui, vairuotojas kartu galės parduoti keleiviams ir bilietus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, autobusuose, kuriuose žemagrindė zona būtų gale, nepatogumo dėl bilietų įsigijimo ir keleivių kontrolės neturėtų kilti. Be to, egzistuoja techninė galimybė autobuso gale įrengti papildomą bilietų nuskaitymo įrenginį, kuriuo galėtų naudotis visi viešojo transporto keleiviai, kas, pasiūlymus vertinant pagal ekonominį jų naudingumą, galėtų būti laikoma tiekėjo siūlomu papildomu patogumu keleiviams. Žemagrindė zona yra skirta palengvinti negalią turinčių keleivių ir vaikiškų vežimėlių patekimą į transporto priemonę. Kaip jau ir buvo minėta, skirtingi transporto priemonių gamintojai tokių pačių techninių parametrų žemagrindes zonas autobusuose projektuoja skirtingose vietose, t. y. tarp ašių, už galinės ašies ir pan. Visi šie sprendimai yra skirti užtikrinti tą pačią funkciją ir turėtų būti vertinami kaip lygiaverčiai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju nepagrįstai Pirkimo sąlygų 13 punkte nustatė konkretų sprendimą, kurioje autobuso vietoje turi būti suprojektuota žemagrindė zona.Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimą dėl autobuso žemagrindės zonos tarp ašių, tinkamai jo nepagrindė, o kilus ginčui dėl tokio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, neįrodė jo tiesioginės naudos perkimo objekto funkcionalumui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Pirkimo sąlygų 13 punktą pripažino neteisėtu.

Dėl Pirkimo sąlygų 127.7 punkto reikalavimų

Ieškovė ieškinyje taip pat ginčijo Pirkimo sąlygų 127.7 punktą, kuriame nustatyti paslaugų teikimo pradžios terminai (minimalus terminas 60 kalendorinių dienų, maksimalus –160 kalendorinių dienų).Kaip jau ir buvo minėta, bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė - šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant viešųjų pirkimų bylas.Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad pirkimo sąlygų 127.7 punkto reikalavimas yra nepagrįstas ir apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti konkurse, savo reikalavimams pagrįsti pateikdama gamintojų atsakymus apie tai, per kiek laiko standartinės transporto priemonės būtų paruoštos su žemagrinde zona, kuriuose nurodoma, jog transporto priemonių paruošimas užtruktų apie devynis mėnesius (e. bylos t. 1, b. l. 28 – 32, 70 – 76, 120 – 124, 126 – 137). Atsakovė, atsikirsdama, jog ginčijama Pirkimo sąlyga teisėta, privalėjo įrodyti, t. y. pateikti duomenis, pateisinančius ginčijamoje sąlygoje nustatyto maksimalaus termino nustatymą, tačiau, išskyrus tik pačios atsakovės deklaratyvius paaiškinimus, kuriais akcentuojama būtinybė kuo greičiau įsigyti keleivių pervežimo paslaugas, nes šiuo metu yra pasibaigęs pervežimo sutarčių galiojimas, o jų pagrindu teikiamos paslaugos yra nekokybiškos, jokių kitų objektyvių įrodymų teismui pateikta nebuvo. Taigi, atsakovė neįrodė, kad, rengdama ginčo Pirkimo sąlygas, realiai domėjosi ir analizavo, kokie gamintojai ir per kiek laiko faktiškai galėtų pagaminti naujas ar perdaryti senas transporto priemones bei jas pristatyti.Iš byloje esančių 2017 m. gruodžio 18 d. susitarimų matyti, jog atsakovė 2012 metais sudarytų Keleivių vežimo reguliaraus vietinio kelių transporto susisiekimo maršrutais viešųjų paslaugų sutarčių terminą pratęsė iki tol, kol vežėjas, parinktas konkurso būdu, pradės teikti keleivių vežimo paslaugas, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams (Susitarimų 2 p.). Įvertinus minėtų susitarimų turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės veiksmai, pratęsiant 2012 metų sutartis iš esmės neapibrėžtam terminui (ilgiausiai penkeriems metams), paneigia būtinybę įsigyti Pirkimo objektą neatidėliotinai greitai.Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Pirkimo sąlygų 127.7 punkte įtvirtinta tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarka, kurioje numatyta, jog dalis balų už pateiktą pasiūlymą yra skiriama atsižvelgiant į tai, kaip greitai tiekėjas gali pradėti teikti paslaugas, t. y. jeigu paslaugos pradedamos teikti ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų, skiriama 10 balų (maksimalus balų skaičius), jeigu ne vėliau kaip per 160 kalendorinių dienų, skiriamas tik 1 balas (minimalus balų skaičius). Taigi tuo atveju, jei tiekėjas pateiks pasiūlymą, kuriame paslaugų teikimo pradžia numatyta vėliau nei per 160 kalendorinių dienų, jam bus skiriama 0 balų. Nors tokia vertinimo tvarka ir neužkerta kelio tiekėjams siūlyti paslaugų teikimo pradžią vėliau nei per 160 kalendorinių dienų, tačiau akivaizdu, jog tiekėjas, pasiūlęs tokį terminą, gaus 0 balų ir jo galimybės konkuruoti Pirkime bus apsunkintos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė nepagrindė Pirkimo sąlygų 127.7 punkto reikalavimo tikslingumo, neįrodė, kodėl nustatytas būtent 160 dienų maksimalus paslaugų teikimo pradžios terminas, todėl spręstina, kad tokio itin trumpo termino nustatymas pažeidžia tiekėjų interesus ir riboja konkurenciją.

Dėl bylos procesinės baigties

Ieškinio reikalavimas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 5876483, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija, nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Kasacinio teismo šiuo aspektu jau ne kartą konstatuota, kad viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriuo tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jo atskirai spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis e3K-3-546-469/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017). Nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsakovės sprendimas dėl ieškovės pretenzijos atmetimo nesukelia jai teisinių pasekmių ir nėra laikomas savarankišku reikalavimu, tačiau nepagrįstai bylos šioje dalyje bylos nenutraukė. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 5876483 nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant jį, kad bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 5876483 nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantės šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jį, kad kad bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 5876483, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija, nutraukiama.