- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- e2-952-450/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00039-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių plentas“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti atsakovės atliktus įskaitymus neteisėtais; 2) priteisti ieškovei 97 572,41 Eur skolą už tinkamai atliktus darbus; 3) priteisti iš atsakovės 8,36 proc. dydžio palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir pripažino atsakovės 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. liepos 3 d. atliktus vienašališkus delspinigių įskaitymus apimtyje, viršijančioje 3 015,85 Eur sumą, negaliojančiais; priteisė iš atsakovės 97 572,41 Eur skolą, 8,36 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau ir – Lietuvos automobilių kelių direkcija, Kelių direkcija) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
4. Apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį, kaip valstybės institucija, ginanti valstybės interesą, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovė taip pat atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nes ieškovei yra iškelta restruktūrizavimo byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2020 m. gegužės 19 d. apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
6. Teismo vertinimu, apeliacinį skundą padavusi atsakovė nėra ieškovė ar pareiškėja šioje civilinėje byloje, ji neinicijavo civilinės bylos iškėlimo, siekdama apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą, ginčas tarp šalių kilo iš rangos teisinių santykių, ir nors šie santykiai susiklostė pasirašius ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, tačiau nagrinėta civilinė byla negali būti laikoma byla dėl viešojo intereso gynimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad apeliantė nenurodė ir teisinio pagrindo, suteikiančio jai teisę ginti viešąjį interesą.
7. Teismas atsakovės poziciją, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, laikė nepagrįsta, nes šiuo įstatyminiu pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami juridiniai ar fiziniai asmenys už apeliacinius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, bet ne visose bylose apskritai.
8. Teismas apeliantei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantė Lietuvos automobilių kelių direkcija atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą pagal kompetenciją perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė ieškinį pateikė nemokėdama žyminio mokesčio ir deklaruodama, kad ji, kaip restruktūrizuojama įmonė, atleista nuo šios prievolės CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Nurodė, kad Kelių direkcija apeliacinį skundą pareiškė tokio subjekto (specifinį restruktūrizuojamos bendrovės statusą turinčio) iniciatyva pradėtoje byloje, todėl atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą.
9.2. Teismas per siaurai aiškino, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridiniai ar fiziniai asmenys už apeliacinius skundus tik pačiose bankroto ar restruktūrizavimo bylose, tai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą.
9.3. Kelių direkcija kaip atsakovė byloje siekdama, jos nuomone, neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir atitinkamai naujo procesinio sprendimo priėmimo, kuriuo būtų konstatuotas sutartinės atsakomybės taikymo ieškovei viešųjų pirkimų srityje teisėtumas, gina valstybės interesą, todėl byloje ji atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1933-302/2016, 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-27-196/2018, 2019 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-l357-302/2019).
9.4. Atsakovė gina viešąjį interesą, nes ginčo objektu esančios lėšos skirtos viešajam interesui tenkinti, o ne siekiant ekonominės naudos užsakovui kaip privačiam subjektui. Ieškovė teisminį procesą inicijavo dėl netesybų, kurias atsakovė neteismine tvarka taikė, gindama viešąjį interesą. Kelių direkcija kaip atsakovė, gina savo veiksmų, neteisiniu būdu ginant viešąjį interesą taikius civilinę atsakomybę ieškovei, teisėtumą ir pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Reikalavimas sumokėti žyminį mokestį – tai viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas vadovaujantis šios straipsnio 1–11 punktais. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose) (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.
12. Nors pagal bendrąją taisyklę, teisme reiškiami reikalavimai yra apmokestinami žyminiu mokesčiu, tačiau CPK 83 straipsnio 1 punkte išvardinti konkretūs atvejai, kai asmenys yra atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas atleidimo nuo pareigos mokėti žyminį mokestį pagrindas. Pagal aptariamą nuostatą, prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, pareiškę ieškinį arba pareiškimą siekdami apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, yra atleidžiami nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį dėl tos reikalavimų dalies, kuria siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Kelių direkcija nurodo, kad teikdama apeliacinį skundą ir siekdama pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo bei atitinkamai naujo procesinio sprendimo priėmimo, ji, nors ir būdama atsakove, siekia ieškovei taikytos sutartinės atsakomybės viešųjų pirkimų srityje teisėtumo konstatavimo, todėl, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, šioje byloje ji yra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Jeigu prokuroras, valstybė ar savivaldybė (ar atitinkama jų institucija) byloje yra atsakovas (arba suinteresuotas asmuo), nepareiškęs priešpriešinių reikalavimų, tai moka žyminį mokestį CPK 80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013; 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-706/2015; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020).
14. Tokios pačios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl valstybės institucijų paduotų apeliacinių skundų, kai bylos procesas yra inicijuotas ne pastarųjų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-302/2018, 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-790/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-186/2018 ir kt.).
15. Taigi valstybės institucija nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, išskyrus atvejus, kai reiškia ieškinį ar paduoda pareiškimą, t. y. inicijuoja bylos procesą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, valstybės ir / ar savivaldybės interesas.
16. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 8 punkte, nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavusi Kelių direkcija nėra ieškovė ar pareiškėja šioje civilinėje byloje, ji neinicijavo civilinės bylos iškėlimo, siekdama apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Vien tik priešingas Kelių direkcijos suinteresuotumas bylos baigtimi nelemia CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos išimties, leidžiančios subjektams, ginantiems viešąjį interesą, nemokėti už teikiamą procesinį dokumentą žyminio mokesčio, taikymo, nes nagrinėjamu atveju apeliantė byloje nėra pareiškusi jokių priešpriešinių reikalavimų ieškovei. Taip pat nepaisant to, kad ginčas tarp šalių kilo iš rangos teisinių santykių, kurie susiklostė pasirašius ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, nėra pagrindo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą jos atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kelių direkcijos nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys (2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1933-302/2016, 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-196/2018, 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1357-302/2019) nepagrindžia jos atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Nors minėtose nutartyse Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, sprendė klausimą ir dėl atsakovų (ne) mokėtino žyminio mokesčio, tačiau šiose nutartyse apeliacinis teismas išsamaus pritaikytos proceso normos išaiškinimo nepateikė. Aptariamos nutartys nepaneigia kasacinio teismo išaiškinimų dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto (nutarties 13 punktas; CPK 4 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi būtent kasacinio teismo nutartyse pateiktu aptariamos proceso teisės normos aiškinimu.
18. Atskirajame skunde apeliantė Kelių direkcija išreiškė poziciją, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ji yra įstatymo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, kadangi ieškovei UAB „Šiaulių plentas“ yra iškelta restruktūrizavimo byla.
19. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridiniai asmenys, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurių bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
20. Kasacinis teismas aiškindamas šią normą yra pabrėžęs, kad lygiateisiškumo principas reikalauja, jog išimtinės taisyklės būtų taikomos tik tiems asmenims, kuriems jos skirtos, ir nebūtų aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018). Visų pirma, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese. Antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, 18 punktas).
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat jau buvo išaiškinta, kad įstatymų leidėjas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu reguliavimu siekė, jog įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, ir kiti asmenys, turintys suinteresuotumą tokios bylos baigtimi, patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti (ar restruktūrizuojama) įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio reikalavimus byloje pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-343-943/2015; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-877-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1455-516/2019), taigi, minėta norma bylose, kurios pradedamos specifinį statusą turinčio (bei atleisto nuo žyminio mokesčio mokėjimo) asmens iniciatyva, siekiama, be kita ko, užtikrinti dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir jų galimybes efektyviai apginti savo teises, todėl dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aptariamu įstatyminiu pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridiniai ar fiziniai asmenys už apeliacinius skundus tik bankroto ar restruktūrizavimo bylose, bet ne visose bylose apskritai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks aiškinimas, jog asmuo byloje, pradėtoje specifinį teisinį statusą įgijusio asmens iniciatyva, nėra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už tokioje byloje pateiktą apeliacinį skundą, kurioje jis yra atsakovu, neatitiktų įstatymo leidėjo tikslų bei prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė apeliacinį skundą pareiškė tokio subjekto iniciatyva pradėtoje byloje, vadovaujantis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, apeliantė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad Kelių direkcija nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ir nustatęs atsakovei pareigą sumokėti žyminį mokestį už teikiamą apeliacinį skundą, neužtikrino dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumo, galimybės apginti galimai pažeistas teises byloje, kurią inicijavo restruktūrizuojamas juridinis asmuo.
24. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantė patenka į subjektų, kurie pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimo ir atleidimo nuo jo mokėjimo atvejus, ir nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis naikintina ir apeliantės Kelių direkcijos apeliacinio skundo priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 317 straipsnis, 318 straipsnis ir 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.