- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2-877-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00277-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Plastoera“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Plastoera“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti ar atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo civilinėje byloje Nr. e2-297-210/2019 pagal ieškovės bankrutavusios Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plastoera“ dėl mokėjimų ir įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo atviroji akcinė bendrovė ,,Minskij traktorny zavod“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi Raseinių rajono ŽŪB ,,Džeirana“ 2018-10-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais atsakovei UAB „Plastoera“ 2015-12-14, 2016-02-10, 2016-02-29, 2016-06-03, 2016-06-03, 2016-07-07, 2016-08-01, 2016-09-28 ir 2016-10-06 atliktus mokėjimus, kurių suma 60 771,75 Eur;
1.2. pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2015-08-20, 2015-09-23, 2015-09-23, 2015-11-13, 2015-12-07, 2015-12-11, 2016-04-27, 2016-04-27, 2016-05-19 ir 2016-07-19 lėšų įskaitas, kurių suma 49 681,89 Eur;
1.3. taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 110 453,64 Eur;
1.4. priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismas 2019-03-19 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai: pripažino niekiniais ir negaliojančiais 2015-12-14, 2016-02-10, 2016-02-29, 2016-06-03, 2016-06-03, 2016-07-07, 2016-08-01, 2016-09-28 ir 2016-10-06 mokėjimus bei 2015-08-20, 2015-09-23, 2015-09-23, 2015-11-13, 2015-12-07, 2015-12-11, 2016-04-27, 2016-04-27, 2016-05-19 ir 2016-07-19 lėšų įskaitas, atliktas tarp atsakovės ir ieškovės; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės ieškovei 110 453,64 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės valstybei priteisė 1 803,00 Eur žyminį mokestį ir 5,73 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB ,,Plastoera“ su priimtu sprendimu nesutiko ir 2019-04-19 pateikė apeliacinį skundą, prašydama sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, nuo likusios dalies mokėjimo prašė atlesti arba atidėti iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
4. Nurodė, kad yra nedidelis ūkio subjektas, kuriame dirba 17 darbuotojų, veikla nėra itin pastovi ir pelninga, todėl viso žyminio mokesčio sumokėjimas yra didelė našta. Pasak atsakovės, sunkią bendrovės turtinę padėtį patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017-2018 metus, iš kurių matyti, kad mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1/7 dalį 2018 metais gauto pelno.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2019-04-24 nutartimi atsakovės UAB ,,Plastoera“ prašymą atleisti ar atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą atmetė ir nustatė atsakovei terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – trūkstamai 1 703 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti.
6. Teismas nurodė, kad už apeliacinį skundą, kuriuo ginčijama nutartimi priteista 110 453,64 Eur suma, mokėtinas 1 803 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 1, 4, 7 d.), o atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius tik dalies, t. y. 100 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.
7. Iš atsakovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, teismas nustatė, kad 2017 metais ji patyrė 60 952 Eur nuostolių, o 2018 metais gavo 12 628 Eur pelną, bendrovė turi turto už 385 237 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 51 574 Eur. Įvertinęs bendrovės turimo turto bei įsipareigojimų santykį, teismas sprendė, kad 1 803 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimas negali būti vertinamas kaip nepakeliama finansinė našta, taigi atsakovė yra pajėgi sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo pateikimą.
8. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė jokių įrodymų apie galimą padėties pagerėjimą ateityje, kas galėtų būti pagrindu spręsti dėl mokėjimo atidėjimo.
9. Pripažinęs, kad atsakovė neįrodė CPK 83 straipsnio 3 dalyje ir CPK 84 straipsnyje numatytų pagrindų atleisti arba atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, teismas jai nustatė terminą žyminiam mokesčiui primokėti.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovė UAB ,,Plastoera“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2019-04-24 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą ir atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo arba atidėti tokio mokesčio sumokėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas, remdamasis selektyviai pasirinktais duomenimis iš 2018-12-31 balanso, nesigilindamas į šių duomenų esmę, neteisingai ir paviršutiniškai įvertino atsakovės galimybę sumokėti visą žyminio mokesčio sumą iš karto.
10.2. Didžioji dalis atsakovės turimo turto yra areštuota pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kitai daliai taikyti kitokie apribojimai (automobiliai išperkami lizingu), arba turimas turtas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės vykdoma komercine–ūkine veikla. Taigi, nors atsakovė turi turto, tačiau faktiškai negali jo realizuoti, kitu atveju turėtų nutraukti savo vykdomą veiklą, atleisti darbuotojus.
10.3. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl savo teisių gynimo, nemokėjo žyminio mokesčio, kadangi nuo jo mokėjimo pagal įstatymą yra atleista. Tuo tarpu atsakovei, kaip ūkio subjektui, turinčiam finansinių sunkumų, yra keliami per aukšti jos galimybių ginti savo teises teisme reikalavimai.
10.4. Teismo motyvai prieštaringi, nes vienu atveju nurodoma, kad atsakovė yra pajėgi sumokėti visą žyminį mokestį, o kitu atveju – kad nėra duomenų, jog atsakovės padėtis ateityje pagerėtų ir ji galės sumokėti žyminį mokestį vėliau. Atsakovė net ir kilus teisminiams ginčams savo komercinę–ūkinę veiklą tęsia toliau, siekia gauti pelną, turi turto, kuris negali būti realizuotas operatyviai šiuo metu, tačiau tai galėtų būti padaryta ateityje. Tai akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis ateityje gali pagerėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytas trūkumų šalinimo institutas ir apeliantė UAB ,,Plastoera” įpareigota sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Apeliacijos teisė, kaip ir kiekviena kita procesinė teisė, turi būti įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas įpareigoja pirmosios instancijos teismą spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 str. 1 d.), todėl šis teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu ir turi pareigą nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – taikyti įstatymo tiesiogiai nurodytus padarinius (CPK 316 str.).
13. Nagrinėjamu atveju kliūtimi priimti apeliantės apeliacinį skundą dėl 2019-03-19 šioje byloje priimto Šiaulių apygardos teismo sprendimo buvo pripažintas žyminio mokesčio, apskaičiuoto nuo ginčo sumos, nesumokėjimas, taip pat įrodymų, liudijančių apeliantės turtinę padėtį ir jos pokyčio perspektyvą, nepakankamumas.
14. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Kitaip tariant, šioje teisės normoje kalbama apie dvi kategorijas subjektų, atleidžiamų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. apie įmones, kurioms iškelta bankroto byla (visais atvejais, teikiant ieškinį bei skundus), ir apie kitus dalyvaujančius byloje asmenis, jeigu jie tokioje byloje paduoda apeliacinį (arba kasacinį) skundą.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jo taikymo sritį, yra pasisakęs, kad ši norma atspindi tiek bankroto proceso pagrindinius tikslus – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytą bankroto procedūros reguliavimą, įskaitant ir šiame įstatyme nustatytą įmonės administratoriaus pareigą peržiūrėti bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, visų pirma, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese. Antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, 18 p.).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aptariamu klausimu taip pat jau buvo pasisakyta ne kartą, pažymint, kad nustačius būtent tokį teisinį reglamentavimą, kuris atleidžia asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius ir kasacinius procesus jų ginčuose su bankrutuojančiu subjektu, siekiama įtvirtinti teisminio proceso, kuriame dalyvauja bankrutuojantis subjektas, dalyvių lygiateisiškumą, kad šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su bankrutuojančioms įmonėms nukreiptais reikalavimais. Bankrutuojanti įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio vėliau ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011, 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-375/2014).
17. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. B2-144-856/2019 duomenų matyti (CPK 179 str. 3 d.), kad ieškovei bankroto byla iškelta 2017-09-15 nutartimi, įsiteisėjusia 2017-09-26. Taigi, ieškinio dėl mokėjimų ir lėšų įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo pateikimo metu (2018-10-23) ieškovė turėjo bankrutuojančios bendrovės statusą, t. y. byla buvo pradėta specifinį statusą turinčio juridinio asmens, kuris, pagal bankroto bylos duomenis, ginčo nagrinėjimo metu, įskaitant ir šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu, nekito. Kadangi apeliantė apeliacinį skundą pareiškė tokio subjekto iniciatyva pradėtoje byloje, vadovaujantis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, apeliantė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą.
18. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, taikydamas trūkumų šalinimo institutą vien dėl nesumokėto žyminio mokesčio, neužtikrino dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumo, galimybės apginti galimai pažeistas teises byloje, kurią iniciavo bankrutavęs juridinis asmuo, ir tokie atskirojo skundo argumentai pripažinti pagrįstais.
19. Nustačius, kad apeliantė patenka į subjektų, kurie pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašą, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamos klausimo išsprendimui, nepasisakytina.
20. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimo ir atleidimo nuo jo mokėjimo atvejus, ir nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, šią klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą 2019-04-24 nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Apeliantės UAB ,,Plastoera“ apeliacinio skundo priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 315 str. 1 d., 317 str. ir 318 str.).
21. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliantei grąžintinas jos už apeliacinį skundą 2019-04-18 mokėjimo nurodymu (dokumento Nr. 2819) sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Plastoera“ 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymu (dokumento Nr. 2819), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.