- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-800-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00679-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- A. V., O. V., J. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui D. K. dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys A. V., O. V., J. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama įpareigoti atsakovą D. K. (toliau – ir atsakovas) perkelti gyvatvorę ir 7 vaismedžius, esančius sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovo sklypas), pagal įstatymo nustatyta tvarka parengtą projektą ir suderintą su ieškove įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą atsakovo sklype, įrengti gelžbetoninę atraminę sienelę pagal atsakovo ir ieškovės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovės sklypas) ribą. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas į Valstybės biudžetą.
2. Ieškovė nurodė, kad iki šiol ieškovės sklypas užsemtas lietaus vandeniu, nutekančiu nuo suaukštinto atsakovo sklypo. Mano, kad tiek lietaus surinkimo sistemos tinkamas įrengimas, tiek betoninės atraminės sienelės pastatymas gali pašalinti ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimus. Patikslinto ieškinio reikalavimus įrodo fotonuotraukos, vaizdo medžiaga, taip pat ekspertizės išvada, nes, eksperto teigimu, pertvarkyta lietaus surinkimo sistema atsakovo sklype ir pastatyta atraminė sienelė sulaikytų vandens tekėjimą į ieškovės sklypą ir problema būtų išspręsta. Kitas sprendimas, kad atsakovas turėtų nužeminti savo žemės sklypą, kurį dirbtinai sukėlė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovą įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą atsakovo sklype ir įrengti gelžbetoninę atraminę sienelę pagal ieškovės ir atsakovo sklypų ribą nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog lietaus vanduo nuo atsakovo sklypo paviršiaus teka ir patenka ant ieškovės sklypo paviršiaus ir dėl to būtų kaip nors pažeidžiamos ieškovės teisės. Ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovo sklypo reljefas yra aukštesnis nei ieškovės sklypas dėl atsakovo kokio nors ūkinės veiklos rezultato. Abiejų žemės sklypų reljefai buvo esami ir istoriškai susiformavę, todėl atsakovas nėra atsakingas už žemės sklypo grunto paviršiaus reljefą. Taip pat ieškovė nenurodė, kokie teisės aktai reglamentuoja gretimybėje esančio žemės sklypo savininko pareigą įrengti atraminę sienelę ir (ar) paviršinio vandens nutekėjimo sistemą. Gatvės teritorijoje nėra įrengta centralizuotų lietaus vandens surinkimo inžinerinių įrenginių, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą įrengti savo sklype paviršinio vandens nutekėjimo sistemą yra nepagrįstas, o atitinkamo teismo sprendimo įvykdymas ateityje būtų negalimas dėl techninių galimybių nebuvimo įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą, kadangi Palangos miesto savivaldybė ginčo gatvės teritorijoje nėra įrengusi lietaus vandens surinkimo inžinerinių įrenginių.
4. Ieškovė taip pat pateikė atsisakymą nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą perkelti gyvatvorę ir 7 vaismedžius į kitas vietas, nes atsakovas šį reikalavimą įvykdė gera valia. Atsakovas su ieškovės atsisakymu nuo minėtų ieškinio reikalavimų sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu, be kita ko, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl įpareigojimo atsakovui perkelti gyvatvorę ir 7 vaismedžius, esančius atsakovo sklype, ir šią bylos dalį nutraukė, o kitą ieškinio dalį tenkino visiškai – įpareigojo atsakovą pagal įstatymo nustatyta tvarka parengtą ir su ieškove suderintą projektą įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą atsakovo sklype ir įrengti gelžbetoninę atraminę sienelę pagal ieškovės ir atsakovo sklypų ribą. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
5.1. Teismas nustatė, kad ieškovės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovei, o besiribojantis atsakovo sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovui ir trečiajam asmeniui J. K..
5.2. Teismas konstatavo, kad eksperto išvada, topografinio plano duomenys iš esmės patvirtina ieškovės ieškinio reikalavimų faktines aplinkybes, kad atsakovas savo sklypo paviršiaus lygį dirbtinai sukėlė supylęs gruntą 0,50 metro aukščiau ieškovės sklypo ir namo pamatų. Ekspertas, atsakydamas į trečią teismo klausimą, nurodė, kad atsakovo sklype netinkamai įrengta lietaus vandens surinkimo sistema, kuri esant smarkiam lietui negali surinkti lietaus vandens, todėl dalis lietaus vandens nuteka į ieškovės sklypą. Tokias pat aplinkybes nurodė ir kaip liudytojas teisme apklaustas E. P., atlikęs ieškovės sklypo topografinį planą.
5.3. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė eksperto išvados, kurioms patvirtinti teismui ieškovė pateikė fotonuotraukas, vaizdo medžiagą. Iš jų matyti, kaip atsakovo sklype esančio pastato lietaus vandens surinkimo sistema nesurenka į ją sutekančio lietaus vandens, dėl to vanduo suteka į ieškovės sklypą. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad, esant stipriam lietui, paviršinis lietaus vanduo iš atsakovo sklypo pusės, besiribojančios su ieškovės sklypu, pakraščiu teka ieškovės sklypo link, t. y. per ginčo šalių žemės sklypų ribą (griovį), ir susitelkia ieškovės sklype.
5.4. Teismas pažymėjo, kad atsakovo sklype taip pat akivaizdžiai matosi besikaupiantis lietaus vanduo, kuris teka į ieškovės sklypą, nes teismui nepateikti jokie kiti objektyvūs įrodymai, kad ieškovės sklype lietaus vanduo suteka iš kitų ieškovės sklypą supančių vietų. Atsakovas neįrodė, kad į ieškovės sklypą suteka lietaus vanduo iš gatvės ar kaupiasi dėl to, kad per ieškovės sklypą praeina melioraciniai tinklai.
5.5. Teismas atsakovo atsikirtimą, kad tik sutvarkius ir užbaigus ginčo gatvėje lietaus vandens surinkimo inžinerinių įrenginių įrengimą bus išspręsta ieškovės sklypo užliejimo problema, vertino kaip nepagrįstą, nes UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad ties šalių gyvenamaisiais namais yra pakloti paviršiniai nuotekų tinklai ir ši aplinkybė tik patvirtina, kad ne dėl kitų asmenų veiksmų, o dėl atsakovo veiksmų ir teisėto neveikimo ieškovės sklype kaupiasi vanduo, patenkantis iš atsakovo sklypo, netinkamai įrengtai lietaus nuotekų sistemai nesurenkant lietaus vandens.
5.6. Teismui nepateikti įrodymai, kad per ieškovės sklypą praeina melioraciniai tinklai ar kad šie tinklai yra lietaus susikaupimo priežastis. Nėra duomenų, kad ieškovės sklype esantys statiniai neatitinka statinio projekto ar įstatymo reikalavimų dėl statinio projektavimo ir statybos.
5.7. Kaip liudytojas teisme apklaustas Palangos m. savivaldybės darbuotojas A. B., atsakingas už melioracijos įrenginių priežiūrą ir eksploatavimą, pateikęs nuomonę dėl melioracijos tinklų įtakos vandens susikaupimui ieškovės sklype, ekspertizės išvadoje nurodytų aplinkybių nepaneigė.
5.8. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas jau esant ginčui teisme iškasė griovį tarp šalių žemės sklypų lietaus vandeniui surinkti, įrodo, kad atsakovas pripažino, jog į ieškovės sklypą lietaus vanduo suteka nuo atsakovo sklypo.
5.9. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d.), 11 priedo l dalies pastabas atsakovas turėjo įrengti paviršinio vandens nutekėjimo kelius. Be to, atsakovo sklypo pakėlimas aukščiau gretimų žemės sklypų lemia tai, kad net jei ir būtų įrengti paviršinio vandens nutekėjimo kanalai, esant stipriam lietui, paviršinis vanduo nuo aukščiau esančio atsakovo sklypo subėgtų į ieškovės sklypą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Teismo paskirta žemės reljefo kadastrinių matavimų ekspertizės, kuria grindžiamas skundžiamas sprendimas, metu nustatyta, kad atsakovo sklypo reljefas nuo 2007 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. pasirinktuose taškuose paaukštėjo nuo 0,24 m iki 0,53 m., t. y. ekspertizė nustatė atsakovo sklypo reljefo pokyčius valdant ankstesniam savininkui D. K. ir galiojant atitinkamiems leidimams.
6.2. Atsakovas, įgijęs žemės sklypą, niekada nekeitė žemės sklypo reljefo, nes namo statybos darbai iš esmės buvo baigti iki jo įsigijimo, atsakovo sklypas buvo atitinkamai pakeltas pagal projektą, statybos leidimą bei Leidimą Nr. 286, todėl nebuvo nei tikslo, nei galimybių atsakovo sklypą užpilti papildomu gruntu ir dirbtinai pakelti jo reljefą. Atsakovas tik siekdamas užsėti veją bei apsodinti sklypą, tam tikrose sklypo vietose užpylė nedidelį sluoksnį dirvožemio, tačiau tai neturėjo įtakos sklypo reljefo pakėlimui.
6.3. Teismas nenustatė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. netyrė ir nenustatė atsakovo sklypo reljefo pakėlimo prieštaravimo teisės aktų reikalavimams ir (ar) projektui, statybos leidimui ar Leidimui Nr. 286. Pagal projektą buvo išduotas statybos leidimas bei Leidimas Nr. 286, kurie yra galiojantys, nenuginčyti, byloje nėra jokių įrodymų, kad darbai buvo atlikti ne pagal projektą, statybos leidimą bei Leidimą Nr. 286. Teismas nenustatė, kas, kokiu būdu ir kada tariamai pakėlė atsakovo sklypo reljefą. Atliktos ekspertizės metu teismo ekspertas nesiaiškino, netyrė projekto, statybos leidimo ar Leidimo Nr. 286 ir atitinkamai sklypo tvarkymo darbų atitikties šiems privalomiesiems statybos dokumentams, nepateikė dėl to jokių išvadų.
6.4. Nors ekspertizės akte nurodyta, kad nuo 2007 metų iki 2022 metų buvo fiksuojami paaukštėjimai, tačiau nėra jokių duomenų, kad paaukštėjimas atsirado dėl atsakovo sklypo reljefo aukštinimo papildomai užpilant grunto. Ekspertizės akte tik nurodyta, kad galbūt tai galėjo būti dėl papildomai užvežto grunto, tačiau iš viešai prieinamos informacijos google.maps tinklalapyje matyti, kad 2012 m. birželio mėnesį, t. y. iki atsakovui įsigyjant atsakovo sklypą, Ieškovės sklypas jau buvo žymiai žemiau nei atsakovo sklypas. Ieškovė iki pat 2016 metų niekada jokių pretenzijų dėl to buvusiam savininkui ir atsakovui nereiškė. Taigi ši aplinkybė patvirtina, kad vandens pertekliaus ieškovės sklype priežastis nėra atsakovo sklypo pakėlimas, o tikėtina, netinkamai veikiantis drenažo sistemos rinktuvas.
6.5. Ginčo, kad ieškovės sklypas liūčių metu būna užliejamas vandeniu, nėra. Tokiu būdu ekspertizės metu nustatytas grunto pažemėjimas A ir B taškuose laikui bėgant galėjo atsirasti dėl nuolat veikiamų gamtos veiksnių – liūčių metu susidariusių balų ir vėliau vandens, atitinkamai ir grunto, nutekėjimo.
6.6. Teismas bylą nagrinėjo ir sprendimą grindė iš esmės apsiribodamas tik ieškovės ieškinyje nurodytais argumentais dėl atsakovo sklypo užpylimo gruntu, visiškai net nemėgindamas ištirti kitų vandens pertekliaus ieškovės sklype priežasčių, užkirsdamas kelią atsakovui teikti įrodymus dėl kitų galimų priežasčių (buvo atmestas prašymas leisti nustatyti vaizdo stebėjimo kamerą, fiksuojančią abu sklypus), nepaneigdamas ir neargumentuodamas, kodėl nesivadovauja kitais byloje esančiais įrodymais, paneigiančiais ieškinio argumentus.
6.7. Atsakydamas į 5 klausimą – „Ar žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), paaukštinimas gali sukelti lietaus vandens potvynius žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ?“, ekspertas atsakė: „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paaukštinimas negali sukelti lietaus vandens žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau sumažėjus žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio paviršinio surinktuvo pralaidumui, esant smarkiai liūčiai, šiame sklype galimas paviršinio vandens padidėjimas, gali tekšoti pelkės, kol vanduo susigers į surinktuvą ar gruntą.“ Taigi ekspertas konstatavo, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo sklypo reljefo pakėlimo tariamai užpilant papildomai gruntu ir ieškovės sklype vandens pertekliaus liūčių metu, nes tam turi įtakos sumažėjęs vandens rinktuvo pajėgumas.
6.8. Teismo posėdžio metu apklaustas Palangos miesto savivaldybės atstovas patvirtino, kad ieškovės namas pastatytas ant magistralinio rinktuvo d-150 mm, iškėlimo projekto ir suderinimo nėra. Atstovas posėdžio metu nurodė, kad pažeidus magistralinį melioracijos rinktuvą, paviršutinis vanduo nesusigeria į gruntą. Toks vandens lygis laikytųsi, jei nebūtų įrengta ar neveiktų drenažinė sistema. Atsakydamas į klausimą, ar gali melioracijos įrenginiai daryti įtaką vandens rinkimui Ieškovės sklype, atstovas nurodė: „Gali… vanduo nesusigeria į žemę, (duomenys neskelbtini) tiesiog ant rinktuvo pastatytas namas, nors šie tinklai yra 1973 m, jie veikiantys. (duomenys neskelbtini) namas negalėjo būti taip pastatytas“.
6.9. Kadangi ieškovė pastatė namą ant magistralinio rinktuvo, buvo privaloma rinktuvo rekonstrukcija. Kad tai nebuvo padaryta, patvirtina ieškovės pateikta vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad jos sklype numatytas rinktuvas visiškai nesurenka vandens pertekliaus.
6.10. Ieškovės sklype yra įrengtas (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų drenažo sistemos rinktuvas, todėl lietaus vanduo ir turi nutekėti iš gretimų sklypų į ieškovės sklype esantį rinktuvą. Vis dėlto nors teismo ekspertas apžiūrėjo rinktuvą, tačiau netikrino jo atitikties Reglamento 134-159 punktų reikalavimams. Taip pat nebuvo tikrinta kitų drenažo sistemos – sausintuvų – būklė ir atitiktis teisės aktų reikalavimams.
6.11. Aplinkybę, kad vanduo ieškovės sklype nesusigeria dėl grunto ypatybių, patvirtina ir UAB „Rapasta“ atliktų inžinerinių geologinių tyrimų pagrindu pateikta išvada, kad „paviršutinio tipo vanduo gali susidaryti dar aukščiau, 0,2 m gylyje nuo žemės paviršiaus“.
6.12. Teismas sprendimą nepagrįstai argumentavo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pažymoje pateikta informacija, nes ši bendrovė neturi teisės administruoti lietaus vandens nuotekų surinkimo inžinerinius įrenginius, todėl bendrovės teikiama informacija yra klaidinga, nes pateikta nekompetentingo asmens.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atsakovo D. K. apeliacinį skundą ieškovė J. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Teismo ekspertas, atlikęs teismo ekspertizę, nustatė, kad žemės paviršius atsakovo sklype nuo 2007 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. pasirinktuose taškuose paaukštėjo nuo 0,24 m. iki 0,53 m., o nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. vasario 11 d. žemės paviršius paaukštėjo nuo 0,11 iki 0,42 m. Teismo ekspertas patvirtino, kad stebint aukščio pokyčius skirtingais metais galima teigti, kad žemės paviršiaus atsakovo sklypo dalyje nuo gyvenamojo namo iki ribos su ieškovės sklypu stabiliai aukštėjo, manytina, kad tai vyko dėl atvežamo papildomo grunto arba grunto perstumdymo sklypo teritorijoje.
7.2. Iš atsakovui išduoto leidimo matyti, kad tik ties sklypo viduriu mažame plote yra leistinas 5,6 m aukštis, o atliktuose paskutiniuose matavimuose visuose keturiuose taškuose yra viršijama (nuo 5,64 m iki 5,76 m), todėl atsakovo sklypas neatitinka išduoto leidimo reikalavimų.
7.3. Ankstesniuose teismo posėdžiuose atsakovas neigė sklypo paaukštinimą, o dabar pripažino ir bando kaltę permesti ankstesniam sklypo savininkui. Bet kokiu atveju atsakovas yra atsakingas už padarytus nusižengimus, nes yra pažeidžiamos ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės ir naudotojos, teisės.
7.4. Pretenzijos atsakovui buvo reiškiamos žodžiui, kuris vis žadėjo, kad sutvarkys žemės sklypą nepažeidžiant ieškovės teisių. Tačiau atsakovas ir toliau tęsė atsakovo sklypo aukštinimo darbus, todėl nieko nebeliko, kaip tik kreiptis su ieškiniu į teismą dėl nuosavybės teisės gynimo.
7.5. Eksperto 3 atsakyme nustatyta, kad atsakovo sklype neįrengtas reikalavimus atitinkanti lietaus nuotekų sistema. Atsakovas toliau piktybiškai nesprendžia šios problemos, nors yra visos galimybės prisijungti prie vietinės nuotekų sistemos, kuri užfiksuota ir pateikta teismo eksperto.
7.6. Atsakovo argumentus dėl ieškovės namo pastatymo ant magistralinio melioracinio vamzdžio d-150 mm paneigia Palangos miesto savivaldybės statybos leidimas bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas įpareigojo atsakovą pagal įstatymo nustatyta tvarka parengtą ir su ieškove suderintą projektą įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą atsakovo sklype ir įrengti gelžbetoninę atraminę sienelę pagal ieškovės ir atsakovo sklypų ribą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl įrodymų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė rašytinius įrodymus – 2007 m. gegužės 3 d. pažymos apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto ir 2006 m. vasario 22 d. statybos leidimo kopijas.
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė nepateikė prašymo priimti teikiamus rašytinius įrodymus, nenurodė jokių motyvų, kodėl teikiami įrodymai turėtų būti priimami, kodėl naujai teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, arba duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai juos atsisakęs priimti. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės teikiamus įrodymus ir jų nevertina.
Dėl atsakovo statybos leidimų vertinimo
14. Atsakovas nesutinka su skundžiamu sprendimu, be kita ko, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė atsakovo sklypo reljefo pakėlimo prieštaravimo teisės aktų reikalavimams ir (ar) projektui, statybos leidimui ar Leidimui Nr. 286. Pagal projektą buvo išduotas statybos leidimas bei Leidimas Nr. 286, kurie yra galiojantys, nenuginčyti, byloje nėra jokių įrodymų, kad darbai buvo atlikti ne pagal projektą, statybos leidimą bei Leidimą Nr. 286. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo argumentai neįrodo atsakovo elgesio teisėtumo ir juo labiau, kad ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teisės nėra pažeidžiamos.
15. Remiantis kasacinio teismo praktika, statybą reglamentuojantys aktai nustato tam tikrus reikalavimus statybos procesui, pavyzdžiui, kokiais atstumais turi būti statomi pastatai ar statiniai, kokie yra reikalavimai statinio konstrukcijoms, jų sujungimui, išdėstymui, atsparumui, taip pat procedūrinius statybos klausimus – kokie dokumentai turi būti pateikiami, parengiami ir kaip yra teisiškai įforminamas statybos procesas bei jo rezultatai. Šie statybos teisės aktais reglamentuojami klausimai neapima absoliučiai visų statybos reikalavimų ir negarantuoja, kad vykdant statybą nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad jei statybos metu nebuvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tai ši aplinkybė savaime nereiškia, kad negali būti pažeistos gretimo žemės sklypo ar statinio savininko teisės. Pasak kasacinio teismo, vien duomenys apie tai, kad buvo laikomasi statybą reglamentuojančių teisės aktų, juose nurodytų reikalavimų ir nustatytų procedūrų pagal pasirinktą projektą, yra nepakankami, kad patvirtintų aplinkybę, jog statinio savininkas nevykdo neteisėtų veiksmų eksploatuodamas statinį, jeigu nuo jo krituliai nenatūraliai patenka į gretimą sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 ir joje pateiktus išaiškinimus). Vadinasi, net ir tuo atveju, jei statybos atsakovo sklype vyko pagal projektą, statybos leidimą ir Leidimą Nr. 286, atsakovas vis tiek gali būti laikomas pažeidžiančiu gretimo sklypo savininko teises. Dėl šių priežasčių, priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ne vertino atsakovo sklype vykdytos statybos teisėtumo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir (ar) projektui, statybos leidimui ar Leidimui Nr. 286, bet nusprendė dėl negatorinio ieškinio tenkinimui būtinųjų sąlygų.
16. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad būtent dabartiniai žemės sklypo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai, t. y. atsakovas ir trečiasis asmuo J. K., turi pareigą užtikrinti, kad jų nekilnojamojo turto naudojimas (gyvenamajai paskirčiai) nepažeistų ieškovės teisių. Juolab kad byloje pateikti įrodymai, kad namą su žemės sklypu jie įsigijo 2013 metais, o statyba buvo galutinai užbaigta 2015 metais, be to, jiems jau esant žemės sklypo savininkais, fiksuotas ir byloje surinktais įrodymais pagrįstas jų žemės sklypo reljefo paaukštėjimas (žr. atsakymą į pirmąjį teismo ekspertizės klausimą).
Dėl ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimo
17. Nagrinėjamoje byloje esminis ginčo klausimas kilęs dėl ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimo, atsakovui galbūt užliejant lietaus vandeniu ieškovės sklypą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė išvadą, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė teismo eksperto išvados, kurioms patvirtinti teismui ieškovė pateikė fotonuotraukas, vaizdo medžiagą. Iš jų matyti, kaip atsakovo sklype esančio pastato lietaus vandens surinkimo sistema nesurenka į ją sutekančio lietaus vandens, dėl to vanduo suteka į ieškovės sklypą. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad, esant stipriam lietui, paviršinis lietaus vanduo iš atsakovo sklypo pusės, besiribojančios su ieškovės sklypu, pakraščiu teka ieškovės sklypo link, t. y. per ginčo šalių žemės sklypų ribą (griovį), ir susitelkia ieškovės sklype. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė iš esmės apsiribodamas tik ieškovės ieškinyje nurodytais argumentais, visiškai net nemėgindamas ištirti kitų vandens pertekliaus ieškovės sklype priežasčių ir nevertindamas ekspertizės išvadoje eksperto pateikto atsakymo į 5 klausimą, kuriame ekspertas konstatavo, jog nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo sklypo reljefo pakėlimo tariamai užpilant papildomai gruntu ir ieškovės sklype vandens pertekliaus liūčių metu, nes tam turi įtakos sumažėjęs vandens rinktuvo pajėgumas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų, dėl to galėjo padaryti klaidingas išvadas dėl kilusio ginčo.
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnį žemės sklypo savininkas gali ginti savo pažeistas teises pareikšdamas negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).
20. Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu.
21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ieškovės sklypas ir ji yra teisėta šio turto savininkė. Vadinasi, ieškovė šioje byloje turėjo įrodyti antrąją sąlygą – kad jos teisės yra pažeistos, t. y. kad lietaus krituliai yra nenatūraliai nuvedami ir patenka į jos sklypą.
22. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems šios nutarties 21 punkte nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).
23. Kaip minėta, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl užliejamo ieškovės sklypo dėl atsakovo kaltės grindžiama iš esmės tik G. K. 2022 m. birželio 20 d. teismo ekspertizės akto išvadomis. Kaip matyti iš teismo ekspertizei pateiktos medžiagos ir teismo ekspertizės akto nuotraukos 9 pav., jau pradėjus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme tarp ieškovės ir atsakovo sklypų buvo įrengtas antžeminis paviršinio vandens latakas ir sienelė. Teismo ekspertas, atsakydamas į trečiąjį klausimą „Ar žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra įrengta reikalavimus atitinkanti lietaus nuotekų sistema?“, pateikė tokį atsakymą: „Žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengta vietinė lietaus kanalizacijos sistema, pagal apžiūrėtus konstrukcijos elementus ir pateiktą D. K. informaciją gali veikti efektyviai esant normaliam ir vidutinio stiprumo lietui, tačiau liūties atveju iš lietvamzdžių piltuvų, dėl susiaurėjusio (iš 90 mm. į 50 mm.) diametro, ir prisipildžius talpyklai piltuvuose susikaupęs lietaus vanduo veršis per lietvamzdžio piltuvą ir tekės žemės paviršiumi, po to šiame žemės sklype esančiu šlaitu į antžeminį paviršinio vandens lataką. Kadangi šis latakas neturi nuolydžio, ir nėra sujungtas su magistraline lietaus kanalizacijos linija, lyjant stipriam lietui, prisipildys, o lietaus vandens perviršis tekės pagal nuolydį į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijoje esantį paviršinio vandens surinktuvą. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengtos vietinės kanalizacijos sistemos taisytina vieta antžeminiame paviršinio vandens latake susikaupiančio lietaus vandens nuvedimas. Vandens nuvedimas iš antžeminio paviršinio vandens latako galimas į papildomai įrengtą vandens talpyklą, arba sujungiant šį lataką su magistraline lietaus kanalizacijos linija, esančia gatvės (duomenys neskelbtini) teritorijoje.“
24. Teisėjų kolegija, vertindama tokį teismo eksperto atsakymą į trečiąjį klausimą, atkreipia dėmesį, jog teismo ekspertas pripažino, kad atsakovo sklype įrengta vietinė lietaus kanalizacijos sistema pagal apžiūrėtus konstrukcijos elementus ir atsakovo pateiktą informaciją gali veikti efektyviai esant normaliam ir vidutinio stiprumo lietui. Vadinasi, esant normaliam ir vidutinio stiprumo lietui lietaus vanduo yra tinkamai surenkamas atsakovo sklype ir per atsakovo sklypo šlaitą nepatenka į ieškovės sklypą.
25. Teismo ekspertas taip pat padarė išvadą, jog liūties atveju lietaus vanduo tekės atsakovo sklype esančiu šlaitu į antžeminį paviršinio vandens lataką, kuris prisipildys, o lietaus vandens perviršis tekės pagal nuolydį į ieškovės sklypo teritorijoje esantį paviršinio vandens surinktuvą. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės išvadoje nei tiriamąja medžiaga, nei moksliniais skaičiavimais, nei vaizdine medžiaga, nei kitu patikimu būdu nėra pagrįstas toks teismo eksperto atsakymas, kad iš tikrųjų nutekėjęs nuo atsakovo sklypo šlaito lietaus vanduo gali persiversti per antžeminio paviršinio vandens latako sienelę į ieškovės sklypą. Taip pat teismo ekspertizės akte nėra atskleista, kokį lietaus stiprumą teismo ekspertas laiko liūtimi ir ar atsakyme minima liūtis sudaro nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, gretimo žemės sklypo savininkui negali būti nustatyta absoliuti pareiga surinkti visą lietaus vandenį, iškritusį jo žemės sklype, nepaisant to, kokios hidrometeorologinės sąlygos tuo metu yra. Kitaip tariant, žemės sklypo savininkas, siekdamas nepadaryti gretimų žemės sklypų savininkų teisių pažeidimo, turi pareigą surinkti jo žemės sklype iškrentantį lietaus vandenį esant įprastomis gyvenamosios vietos klimato juostai oro sąlygomis, tačiau ne esant nenumatytiems stichiniams reiškiniams (force majeure). Tokiu atveju lietaus vandens pratekėjimas į gretimą žemės sklypą neturėtų būti laikomas gretimo žemės sklypo savininko teisių pažeidimu.
26. Be to, teisėjų kolegija pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl teismo ekspertizės akte esančio teismo eksperto atsakymo į penktąjį klausimą „Ar žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), paaukštinimas gali sukelti lietaus vandens potvynius žemės sklype, (duomenys neskelbtini)?“, į kurį teismo ekspertas atsakė: „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paaukštinimas negali sukelti lietaus vandens potvynių žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau sumažėjus žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio paviršinio surinktuvo pralaidumui, esant smarkiai liūčiai, šiame sklype galimas paviršinio vandens padidėjimas, gali tekšoti pelkės, kol vanduo susigers į surinktuvą ar gruntą“. Vertinant tokį teismo eksperto atsakymą, gali susidaryti įspūdis, jog ieškovės sklypas gali tvinti ne dėl atsakovo sklypo šlaitu nutekančio lietaus vandens, bet dėl ieškovės sklype esančio paviršinio surinktuvo pralaidumo sumažėjimo. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo pakankamai įvertinta.
27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovės pateikti vaizdo įrašai ir nuotraukos nesudaro pagrindo daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad atsakovui, prie ieškovės ir atsakovo sklypų ribos įrengus paviršinio vandens lataką su sienele, vanduo vis tiek plūsta (nuteka) iš atsakovo į ieškovės sklypą. Minėta aplinkybė, kuri ir yra svarbiausia šioje byloje, ieškovės vaizdo įrašuose ar nuotraukose tiesiogiai nėra užfiksuota.
28. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje nepakanka surinktų įrodymų konstatuoti, kad lietaus vanduo iš atsakovo sklypo teka į ieškovės sklypą ir tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės.
29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančios vaizdo medžiagos susidaro įspūdis, kad lyjant lietui didžioji dalis lietaus vandens iš atsakovo sklypo galbūt nuteka į šalia šalių sklypų esančią (duomenys neskelbtini) gatvę. Tačiau ieškovė patikslintame ieškinyje nebuvo nurodžiusi, kad ieškovės sklypas būtų užtvindomas iš atsakovo sklypo per gatvę atitekančiu lietaus vandeniu. Teismo ekspertas taip pat šios aplinkybės iš esmės nevertino ir dėl jos konkrečiai nepasisakė (teismo ekspertizės akte nėra fiksuota, kokia kryptimi teka vanduo, kuris patenka į (duomenys neskelbtini) gatvę iš atsakovo sklypo). Tokią aplinkybę galinčių patvirtinti kitų įrodymų byloje irgi nėra. Iš jau minėtos vaizdo medžiagos negalima daryti pakankamai patikimos išvados, kad į ieškovės sklypą lietaus vanduo iš atsakovo sklypo patenka per gatvę ir būtent iš atsakovo sklypo tas lietaus vanduo atiteka, o ne iš kitų gyventojų (kitų gretimų sklypų).
30. Dėl anksčiau paminėtų argumentų teisėjų kolegija mano, kad pateiktų byloje įrodymų nepakanka konstatuoti, kad iš atsakovo sklypo lietaus vanduo yra nuvedamas į ieškovės sklypą, taip pažeidžiant ieškovės, kaip žemės savininkės, teises. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš jų negalima daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog būtent atsakovas pažeidžia ieškovės teises. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad vis dėlto ieškovės sklypas tvinsta. Dėl šių aplinkybių šios bylos negalima apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti, nes šalims būtina pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, spręsti klausimą dėl pakartotinės arba papildomos teismo ekspertizės skyrimo, kad būtų galima nustatyti, ar iš tiesų iš atsakovo sklypo lietaus vanduo teka į ieškovės sklypą, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo atsakovą pagal įstatymo nustatyta tvarka parengtą ir su ieškove suderintą projektą įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą atsakovo sklype ir įrengti gelžbetoninę atraminę sienelę pagal ieškovės ir atsakovo sklypų ribą, panaikinama ir ši bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31. Teisėjų kolegijos manymu, į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, todėl teismas dėl kitų argumentų, neturinčių esminės reikšmės bylos baigčiai, plačiau nepasisako. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymas draudžia priimti sąlyginius sprendimus (CPK 267 straipsnis), todėl neturėtų būti priimamas teismo sprendimas, kuris sietų jo įvykdymą su ieškovės pritarimu parengtam projektui. Be to, žemės sklypo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku yra ne tik atsakovas D. K., bet ir J. K., o pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymas galėtų tiesiogiai paveikti ir J. K. teises ir pareigas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti ieškovei patikslinti trečiojo asmens J. K. statusą šioje civilinėje byloje iš trečiojo asmens į atsakovę.
32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami. Teismas gali susidurti su situacijomis, kai negatorinio ieškinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, t. y. arba labai abstrakčiai, arba labai detaliai ir konkrečiai. Tokiais atvejais teismas įvertina, kad ieškiniu siekiama pašalinti savininko teisių pažeidimus, ir taiko proporcingas savininko teisių gynimo priemones. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas apsisprendžia, kokios priemonės turi būti įformintos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jos turi užtikrinti, kad savininko teisių pažeidimą sukeliančios aplinkybės būtų pašalintos. Kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 8 straipsnyje reglamentuotą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, teismas turi su bylos šalimis aptarti savininko galimo teisių gynimo būdo parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad nustatydamas įpareigojimą kažką atlikti, teismas turėtų įvertinti, ar neturėtų būti nustatytas terminas įpareigojimui įvykdyti, nes dažnai nedelsiant jį įvykdyti yra tiesiog neįmanoma.
33. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo. Teisėjų kolegija taip pat ragina šalis dar kartą pamėginti taikiai išspręsti tarp kaimynų kilusį ir jau gana ilgai besitęsiantį konfliktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovą D. K. pagal įstatymo nustatyta tvarka parengtą ir su ieškove J. B. suderintą projektą įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą atsakovo sklype ir įrengti gelžbetoninę atraminę sienelę pagal ieškovės ir atsakovo sklypų ribą, taip pat priteisė iš atsakovo D. K. bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsisakyti priimti ieškovės J. B. kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateiktus įrodymus.