Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Klaipėdos apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams D. K. ir J. K. dėl nuosavybės teisės gynimo.

1. Ieškovė J. B. prašė įpareigoti atsakovus D. K. ir J. K. pagal įstatymo nustatytą tvarka parengtą ir su ieškove J. B. suderintą projektą įrengti per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paviršinio vandens nutekėjimo sistemą sklype (duomenys neskelbtini) ir įrengti gelžbetoninę atraminę sienelę pagal sklypų (duomenys neskelbtini) ribą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. ieškovė J. B. yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovai D. K. ir J. K. yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovės žemės sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu;

1.2. valdydami ir naudodami jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu atsakovai pažeidė ieškovės nuosavybės teisę. Atsakovai savavališkai dirbtinai apie 0,53-0,55 m sukėlė savo žemės sklypo paviršiaus aukštingumą virš ieškovės žemės sklypo ir namo pamatų, dėl ko iš atsakovų žemės sklypo paviršinės vandens nuotekos suteka į ieškovės žemės sklypą, jį užtvindo ir daro žalą, trukdo naudotis žemės sklypu bei gyvenamuoju namu. Šias aplinkybes patvirtina topografinio plano duomenys, kad tarp atsakovų ir ieškovės žemės sklypų yra daugiau kaip 0,53 m aukščio skirtumas;

1.3. UAB „Drava“ teismo ekspertas G. Kirstukas nustatė, kad žemės paviršius žemės sklype (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-12-18 iki 2015-05-11 paaukštėjo nuo 0,24 m iki 0,53 m, o laikotarpiu nuo 2015-05-11 iki 2022-02-11 žemės paviršius paaukštėjo nuo 0,11 iki 0,42 m. Stebint aukščio pokyčius skirtingais metais, galima teigti, kad žemės paviršius žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje nuo gyvenamojo namo iki ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) stabiliai aukštėjo, manytina, kad tai vyko dėl atvežamo papildomo grunto arba grunto perstumdymo sklypo teritorijoje;

1.4. pagal atsakovui išduotą 2008-08-11 statybos leidimą ir eksperto atliktus matavimus parodytuose taškuose matyti viršijantys aukščiai. Statybos leidime tik ties sklypo viduriu mažame plote yra leistinas 5,6 m aukštis, o 2022-02-21 atliktuose keturiuose taškuose yra viršijama nuo 5,64 m iki 5,76 m;

1.5. teismo ekspertas G. Kirstukas nurodė lietaus vandens tekėjimo kryptis į ieškovės žemės sklypą. Ekspertizės akte nurodyta, kad pas atsakovus neįrengta reikalavimus atitinkanti lietaus nuotekų sistema. Atsakovai gali prisijungti prie vietinės nuotekų sistemos. Visi (duomenys neskelbtini) gyventojai yra prijungę paviršines nuotekas į esamus nuotekų magistralinius tinklus, išskyrus atsakovus;

1.6. dėl dirbtinai sukelto žemės sklypo aukštingumo bei neįrengtos tinkamos lietaus nuotekų sistemos ir jos neprijungimo prie esamų nuotekų tinklų yra pažeidžiamos ieškovės nuosavybės teisės, kadangi pastoviai yra užliejamas paviršinio vandens nuotekų žemės sklypas. Esant gausiam lietui, nuo atsakovų žemės sklypo paviršinis lietaus vanduo teka į ieškovės žemės sklypą, kadangi atsakovų žemės sklypo paviršiaus nuolydis 12 proc. viršija leistiną nuolydį ir yra 27 proc.;

1.7. atsakovų sklypo aukštinimas vyksta toliau. Esant stipriam lietui, vanduo patenka į atsakovų sklypą ir neaišku, kur nubėga vandens perteklius iš atsakovų talpyklos, kai talpykla prisipildo. Po įrengtos latako sienelės niekas nepasikeitė, vanduo bėga per kraštą. Atsakovai turėtų padaryti sutvirtinimo sienelę, kaip yra ties galine sklypo riba, kaip padarė kiti kaimynai. Atsakovai namą įsigijo 2008 m. ir nuo tol vis veža gruntą. Abu sklypai buvo viename aukštyje.

2. Atsakovai D. K. ir J. K. prašė su ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1. neįrodyta, kad atsakovų žemės sklypo reljefo pakėlimas, jeigu toks atliktas, prieštaravo teisės aktų reikalavimams ar Projektui, Statybos leidimui ar Leidimui Nr. 286. Darbai atlikti pagal Projektą ar Statybos leidimą bei Leidimą Nr. 286. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai būtų dirbtinai sukėlę atsakovų žemės sklypo reljefą. Grunto atvežimui reikalingos sunkiasvorės transporto priemonės, sklypas turėjo būti išpiltas ir sulygintas, todėl ieškovė būtų tą pastebėjusi ir fiksavusi. Atsakovai sklypą ir beveik baigtą statyti namą įsigijo 2013 m. Žemės reljefo kadastrinių matavimų ekspertizėje nurodyta, kad reljefo pokytis buvo nuo 2007-12-18, t. y. 5 m. iki atsakovams įsigyjant žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Nenustatyta, kad neteisėtus veiksmus atliko atsakovai, o ne namą statęs buvęs savininkas;

2.2. teismo ekspertas nenustatė sklypų reljefų pokyčių priežasčių, išvadas grindė prielaidomis. Ekspertas tyrė 15 m. laikotarpį, veikiamas gamtos veiksnių, grunto ypatybių, reljefas gali kisti. Iš nuotraukų matyti, kad iki atsakovams įsigyjant žemės sklypą, ieškovės žemės sklypas jau buvo ženkliai žemiau nei atsakovų žemės sklypas. Visi (duomenys neskelbtini) sklypai dėl natūralaus reljefo yra išdėstyti nuožulniai. Vandens pertekliaus ieškovės sklype priežastis yra ne atsakovo žemės sklypo pakėlimas, o, tikėtina, netinkamai veikiantis drenažo sistemos rinktuvas;

2.3. ekspertas atsakė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paaukštinimas negali sukelti lietaus vandens žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklype (duomenys neskelbtini) sumažėjus paviršinio surinktuvo pralaidumui, esant smarkiai liūčiai, šiame sklype galimas paviršinio vandens padidėjimas, gali tekšoti pelkės, kol vanduo susigers į surinktuvą ar gruntą. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo žemės sklypo reljefo pakėlimo. Ieškovė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir imperatyvius draudimus, savo namą pastatė ant surinktuvo, todėl negali dėl savo neteisėtų veiksmų kilusias pasekmes reikalauti pašalinti atsakovų sąskaita. Esminė aplinkybė dėl vandens telkšojimo ieškovės name yra tai, kad ieškovės namas pastatytas ant magistralinio melioracinio vamzdžio d-150 mm. Šią aplinkybę patvirtina ir topografinė nuotrauka bei Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023-12-05 raštas;

2.4. lietaus vandens nuotekų administravimą vykdo UAB „Palangos vandenys“, kurie 2022-09-09 rašte nurodė, kad UAB „Palangos vandenys” eksploatuojamų paviršinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) nėra. Ieškovė savo sklype nėra įsirengusi paviršinių nuotekų tinklų, kas galimai ir įtakoja vandens susikaupimą jos sklype;

2.5. vietinė privati lietaus sistema buvo pastatyta gatvės pradžioje, išvestas 200 mm diametro vamzdis ir padaryta gatvės nubėgimo sistema, kuri yra per maža. Kai pasijungė dvylika (duomenys neskelbtini) namų, nuo pusės namų stogų vanduo bėga į upelį, pusė – į ieškovės sklypą. Prieš tris metus aplink namą pravedė naują drenažą ir pajungė į UAB „Palangos vandenys“ kanalizaciją, nuo to laiko kaimynai neskęsta. Jeigu atsakovai prisijungs prie sistemos, lietus nuo jų stogo bėgs ne į talpas, o tiesiai pas kaimynus, nes nenubėga į upelį. Dėl to atsakovai atsijungė. Atsakovai iškasė griovį, kuris per penkis metus nebuvo prisipildęs daugiau nei 2 cm. Vanduo pas ieškovę bėga iš vamzdžio ir nuo kelio. Kaimynai šią problemą gali išspręsti sutvarkę melioraciją, nes namas yra pastatytas ant melioracinio vamzdžio. Vanduo stūkso 20 cm gylyje. Atsakovai sklypo aukštingumą sukėlė 5 m ir ant viršaus papylė 5 cm juodžemio. Leidime buvo nurodyta pakelti sklypą 60 cm, nes vanduo stūkso 20 cm gylyje. Vanduo susigeria į juodžemį, 2,5 kub. m vandens telpa talpoje.

3. Plungės apylinkės teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovo D. K. naudai 4 075,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės 248,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad:

3.1. nėra ginčo, kad ieškovei J. B. nuosavybės teise priklauso ieškovės sklypas ir ji yra teisėta šio turto savininkė. Ieškovė pagal CK 4.98 straipsnį turi įrodyti antrąją sąlygą – kad jos teisės yra pažeistos, t. y. kad lietaus krituliai yra nenatūraliai nuvedami ir patenka į jos sklypą. Net ir tuo atveju, jei statybos atsakovų sklype vyko pagal projektą, statybos leidimą ir Leidimą Nr. 286, atsakovas gali būti laikomas pažeidžiančiu gretimo sklypo savininko teises;

3.2. dabartiniai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai, t. y. atsakovai, turi pareigą užtikrinti, kad jų nekilnojamojo turto naudojimas nepažeistų ieškovės teisių. Žemės reljefo kadastrinių matavimų ekspertizės 2022-06-20 aktu nustatyta, kad žemės paviršius žemės sklype (duomenys neskelbtini) nuo 2007-12-18 iki 2015-05-11 pasirinktuose taškuose paaukštėjo nuo 0,24 m iki 0,53 m, o nuo 2015-05-11 iki 2022-02-21 žemės paviršius paaukštėjo nuo 0,11 m iki 0,42 m. Galima teigti, kad tai vyko dėl atvežamo papildomo grunto, arba grunto perstumdymo sklypo teritorijoje, nes 2022-02-22, lyginant su 2019-05-14, A ir B taškuose pastebimas grunto pažemėjimas. Teismo ekspertas nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paaukštinimas negali sukelti lietaus vandens potvynių žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau sumažėjus žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio paviršinio surinktuvo pralaidumui, esant smarkiai liūčiai, šiame sklype galimas paviršinio vandens padidėjimas, gali tekšoti balos, kol vanduo susigers į surinktuvą ar gruntą. Sklypo paaukštinimas turi įtakos, bet tai nėra potvynio priežastis. Ieškovės motyvas, kad jos sklype lietaus potvynius sukelia atsakovų sklypo paaukštinimo reljefas, yra paneigti ekspertizės aktu ir eksperto apklausa;

3.3. tarp ieškovės ir atsakovo sklypų buvo įrengtas antžeminis paviršinio vandens latakas ir sienelė. Teismo ekspertas nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengta vietinė lietaus kanalizacijos sistema gali veikti efektyviai esant normaliam ir vidutinio stiprumo lietui, tačiau liūties atveju iš lietvamzdžių piltuvų, dėl susiaurėjusio (iš 90 mm į 50 mm) diametro, ir prisipildžius talpyklai piltuvuose susikaupęs lietaus vanduo veršis per lietvamzdžio piltuvą ir tekės žemės paviršiumi, po to žemės sklype esančiu šlaitu – į antžeminį paviršinio vandens lataką. Kadangi latakas neturi nuolydžio ir nėra sujungtas su magistraline lietaus kanalizacijos linija, lyjant stipriam lietui, prisipildys, o lietaus vandens perviršis tekės pagal nuolydį į žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantį paviršinio vandens surinktuvą. Vandens nuvedimas iš antžeminio paviršinio vandens latako galimas į papildomai įrengtą vandens talpyklą, arba sujungiant šį lataką su magistraline lietaus kanalizacijos linija, esančia (duomenys neskelbtini) teritorijoje;

3.4. teismo ekspertas pripažino, kad atsakovo sklype įrengta vietinė lietaus kanalizacijos sistema gali efektyviai veikti, esant normaliam ir vidutinio stiprumo lietui. Ekspertizės aktas, vaizdo įrašai ir nuotraukos nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovui, prie ieškovės ir atsakovo sklypų ribos įrengus paviršinio vandens lataką su sienele, vanduo nuteka iš atsakovo į ieškovės sklypą;

3.5. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 2019-07-15 pažyma patvirtina, kad ties gyvenamaisiais namais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra pakloti paviršinių nuotekų tinklai, kurių diametras 200 mm, vamzdžių medžiaga – polivinilchlorido (PVC), todėl atsakovai turi galimybę prisijungti prie paviršinių nuotekų tinklų. UAB „Palangos vandenys“ 2022-09-09 rašte nurodyta, kad UAB „Palangos vandenys“ eksploatuojamų paviršinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) nėra. Prisijungimo sąlygos paviršinių nuotekų tinklų projektavimui (duomenys neskelbtini) išduotos nebuvo. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019-05-30 sprendimu UAB „Palangos vandenys“ paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Palangos mieste, todėl tik UAB „Palangos vandenys“ suteikta teisė tvarkyti paviršines nuotekas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, o tokių paviršinių nuotekų (duomenys neskelbtini) nėra įrengta.

4. Ieškovė J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

4.1. teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo neišsprendė esamos problemos, kadangi ir toliau esant gausiam lietui, ieškovės sklypas skęs. Teismas, nustatęs, kad atsakovai dirbtinai sukėlė sklypo aukštingumą, bei kad nėra sutvarkyta lietaus surinkimo kanalizacija, padarė išvadą, kad nėra pažeidžiamos ieškovės nuosavybės teisės savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atsakovų žemės sklypo aukštingumas sukeltas net 27 proc., netinkamai įrengta lietaus surinkimo sistema;

4.2. teismo ekspertas aiškiai nurodė, kad lietaus vandens tekėjimo kryptis yra į ieškovės žemės sklypą. Taip buvo nustatyta ir ankstesniame šioje byloje priimtame teismo sprendime. Atsakovas D. K. iš pradžių neigė sklypo pakėlimą, vėliau bandė kaltę permesti ankstesniam savininkui, galiausiai pripažino, kad žemės sklypas yra pakeltas ir savo paviršines nuotekas nukreipia į gretimus žemės sklypus ir gatvę, kas yra draudžiama teisės aktais;

4.3. iš filmuotos medžiagos matyti, kad lyjant stipriam lietui, atsakovų vandens surinkimo sistema yra netinkama, vanduo nesurenkamas į talpyklą, bėga per viršų ir teka visomis kryptimis į ieškovės žemės sklypą ir gatvę. Netinkama lietaus surinkimo sistema pažeidžia ieškovės bei trečiojo asmens A. V. teises. Žemės sklypo savininkas privalo užtikrinti, kad paviršinio vandens nuotekų nuvedimą taip, kad jos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Nuo grunto griuvimo ir nušliaužimo į gretimą sklypą apsaugotų atraminė sienutė, kuri turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams keliamų reikalavimų;

4.4. teisėja nepagrįstai iš bylos pašalino trečiąjį asmenį A. V., kuris nuo bylos pradžios buvo ir ieškovės atstovas pagal įgaliojimą, davė byloje paaiškinimus, kadangi gyvena ieškovei priklausančiame name ir pastoviai patiria nepatogumus, kai sklypas užliejamas. Tai yra grubus procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimas.

5.1. neįrodyta, kad galimas atsakovų žemės sklypo reljefo pakėlimas prieštaravo teisės aktų reikalavimams, Projektui, Statybos leidimui ar Leidimui Nr. 286. Statybos įstatymo 2 straipsnio 25 dalis apibrėžia statybos sklypo tvarkymą. Atsakovų žemės sklypo tvarkymo darbai buvo atlikti vadovaujantis išduotais statybos leidimais be esminių nukrypimų ir statybos užbaigimo procedūros buvo užbaigtos 2015-10-02;

5.2. žemės sklypo pakėlimui būtų reikalingos sunkiasvorės transporto priemonės, todėl ieškovė būtų pastebėjusi ir fiksavusi. Atsakovai sklypą ir beveik baigtą statyti namą įsigijo 2013 m. Žemės reljefo kadastrinių matavimų ekspertizėje nurodyta, kad reljefo pokytis buvo nuo 2007-12-18, nenustatyta, kad atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Teismo ekspertas nesiaiškino sklypų reljefų pokyčių priežasčių, o išvadas grindė prielaidomis. Tirtas 15 m. laikotarpis, todėl veikiamas gamtos veiksnių reljefas gali kisti. Iš nuotraukų matyti, kad 2012 m. birželio mėn. ieškovės žemės sklypas jau buvo ženkliai žemiau nei atsakovų žemės sklypas. Ieškovė iki 2016 m. pretenzijų nereiškė. Visi (duomenys neskelbtini) sklypai dėl natūralaus reljefo yra išdėstyti nuožulniai. Vandens pertekliaus ieškovės sklype priežastis nėra atsakovų žemės sklypo pakėlimas;

5.3. teismo ekspertas konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų žemės sklypo reljefo pakėlimo, tariamai užpilant papildomai gruntu, ir ieškovės žemės sklype vandens pertekliaus liūčių metu, nes tai įtakoja sumažėjęs vandens rinktuvo pajėgumas. Ieškovė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, savo namą pastatė ant surinktuvo, todėl negali dėl savo neteisėtų veiksmų kilusias pasekmes reikalauti pašalinti atsakovų sąskaita. Nėra ginčo, kad ieškovės sklype stiprių liūčių metu kaupiasi vanduo, bet ekspertas paaiškino, kad itin stiprių liūčių metu vandens pertekliaus susikaupimas yra galimas;

5.4. 2024-05-27 pateiktoje nuotraukoje yra užfiksuotas žemės sklypas, esantis kitoje kelio pusėje, priešais ieškovės žemės sklypą – jame taip pat po liūties yra susikaupę ir telkšo vanduo, kas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose liūčių metu susikaupiantis vanduo nėra susijęs su atsakovų žemės sklypo aukštingumu. Kitoje nuotraukoje matyti, kaip liūties metu nuo ieškovei priklausančio namo vanduo dideliu srautu krenta tiesiog į ieškovės žemės sklypą;

5.5. teismas netiksliai nurodė, kad įrengus paviršinio vandens lataką su sienele, vanduo vis tiek nuteka iš atsakovų į ieškovės sklypą. Vanduo ir iki sienelės įrengimo nenutekėdavo į ieškovės sklypą. Esminė aplinkybė dėl vandens telkšojimo yra faktas, kad ieškovės namas pastatytas ant magistralinio melioracinio vamzdžio, d-150 mm, kas fiksuota Teismo ekspertizės akte Nr. 2-89-588/2021. Šią aplinkybę patvirtina topografinė nuotrauka bei Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023-12-05 raštas. Palangos miesto savivaldybės atstovas, atsakingas už Palangos miesto melioracijos sistemos priežiūrą, A. B. patvirtino, kad ieškovės namas pastatytas ant magistralinio rinktuvo d-150 mm, iškėlimo projekto ir suderinimo nėra. Pažeidus magistralinį melioracijos rinktuvą, paviršutinis vanduo nesusigeria į gruntą. Toks vandens lygis laikytųsi, jei nebūtų įrengta ar neveiktų drenažinė sistema. Pažymėjo, kad rinktuvai suvesti į upę, kai upė pakyla – neišleidžia vandens iš rinktuvų, esantys rinktuvo gale arba žemesnėse vietose – skęsta;

5.6. ieškovės žemės sklype įrengtas (duomenys neskelbtini) žemės sklypų drenažo sistemos rinktuvas, todėl lietaus vanduo turi nutekėti iš gretimų sklypų į ieškovės žemės sklype esantį rinktuvą. Teismo ekspertas netikrino rinktuvo atitikties reikalavimams. Taip pat nebuvo tikrinta kitų drenažo sistemos įrenginių – sausintuvų – būklė ir atitiktis teisės aktų reikalavimams. Tai lėmė nevisapusišką ekspertizės išvados pateikimą;

5.7. aplinkybę, kad vanduo ieškovės žemės sklype nesusigeria dėl grunto ypatybių, patvirtina UAB „Rapasta“ atliktų Inžinierinių geologinių tyrimų pagrindu pateikta išvada, kad paviršutinio tipo vanduo gali susidaryti dar aukščiau, 0,2 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Aplinkybę, kad atsakovų žemės sklypas neįtakojo ieškovės žemės sklype susirenkančio vandens pertekliaus patvirtina nuotraukos ir vaizdo medžiaga. UAB „Rapasta“ nustatė, kad paviršutinio tipo vanduo laikėsi virš priemolių slūgsančiame vidutinio stambumo smėlyje 0,9-1,0 m gylyje nuo žemės paviršiaus (alt. 4,0 m). Sausros metu šio paviršutinio tipo požeminio vandens gali nelikti, tačiau lietingų metų laikų ir pavasarinių polaidžių metų paviršutinio tipo vanduo gali susidaryti dar aukščiau, 0,2 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Vanduo ieškovės žemės sklype telkiasi dėl žemės sklype esančio priemolio. Ieškovė nėra įsirengusi paviršinių nuotekų tinklų, kas galimai įtakoja vandens susikaupimą jos sklype;

5.8. nepagrįsta teismo eksperto išvada, kad atsakovai turėtų įsirengti antžeminiame paviršinio vandens latake susikaupiančio lietas nuvedimą į papildomai uždarą vandens talpyklą arba sujungiant šį lataką su magistraline lietaus kanalizacijos linija, esančia (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kadangi atsakovų žemės sklypo paaukštinimas negali turėti įtakos ieškovės sklype susikaupiančiam vandeniui; (duomenys neskelbtini) nėra įrengta magistralinių lietaus kanalizacijų, o vandens talpykla buvo įrengta atsakovų sklype dar iki bylos pradėjimo;

5.9. reikalavimas įpareigoti parengti projektą ir įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą yra faktiškai neįgyvendinamas, nes vien projekto parengimas užtruks kelis mėnesius, vėliau projekto derinimas su kompetentingomis institucijomis, pajungimas prie vandens nuotekų sistemų ir įrengimas gali užtrukti iki 1,5 metų. Tokiu būdu ieškovės nurodytas terminas yra visiškai neįgyvendinama sąlyga.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Apeliacijos objektas – teismo sprendimas dėl ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės nuosavybės teisių gynimo CK 4.98 straipsnio tvarka, įrodinėjant, jog dėl neteisėtų gretimo žemės savininko veiksmų – žemės sklypo pakėlimo bei inžinerinių įrenginių neįrengimo, yra užliejamas ieškovės žemės sklypas.

8. Byloje Nekilnojamojo turto registro duomenimis patvirtinta ir apeliaciniame procese neginčijama, kad ieškovei J. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams J. K. ir D. K. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą ir jame esantį namą atsakovai įsigijo 2013-01-10 Pirkimo-pardavimo sutartimi.

9. Pagal CK 4.98 straipsnį žemės sklypo savininkas gali ginti savo pažeistas teises, pareikšdamas negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. CK 4.98 straipsnio pagrindu keliantis ginčą ieškovas turi įrodyti savo nuosavybės teisę bei nuosavybės teisių pažeidimo faktą. Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas.

10. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad jos teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad dėl atsakovų savavališkai dirbtinai 0,53-0,55 m sukelto žemės sklypo paviršiaus aukštingumo paviršinės vandens nuotekos iš atsakovų žemės sklypo suteka į ieškovės žemės sklypą, jį užtvindo ir daro žalą, trukdo naudotis žemės sklypu ir gyvenamuoju namu. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovui, prie ieškovės ir atsakovo sklypų ribos įrengus paviršinio vandens lataką su sienele, vanduo vis tiek plūsta (nuteka) iš atsakovo į ieškovės sklypą. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad dirbtinai net 27 proc. sukėlus gretimo žemės sklypo aukštingumą ir netinkamai įrengus lietaus surinkimo sistemą, turi būti daroma išvada, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos.

11. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė faktą, kad atsakovai yra pakėlę savo žemės sklypo aukštingumą. Nors teismas sprendime nepadaro tvirtos išvados, tačiau skundžiamo sprendimo 25 punkte teismas detaliai aprašo byloje surinktus duomenis, kuriais pagrindžiamas faktas dėl dirbtinai atlikto atsakovų žemės sklypo aukštingumo pakėlimo. Apeliacinės instancijos teismas su šio fakto nustatymu sutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2022-06-20 ekspertizės akto išvada, pateikta atsakant į pirmą klausimą. Teismo ekspertizės akte nurodyta, jog žemės paviršius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2007-12-18 iki 2015-05-11 pasirinktuose taškuose paaukštėjo nuo 0,24 m iki 0,53 m, o nuo 2015-05-11 iki 2022-02-21 žemės paviršius paaukštėjo nuo 0,11 m iki 0,42 m. Teismo eksperto išvada pateikta įvertinus 2007-12-18, 2015-05-15, 2016-08-18 ir 2019-05-14 topografinius planus ir ekspertizės metu pamatuotus aukščio taškus.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovų argumentai, kuriais įrodinėjama, kad atsakovų žemės sklypo reljefas nebuvo pakeltas, remiantis tuo, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, kaip buvo vežamas gruntas ir lyginamas atsakovų žemės sklype, nėra pakankami paneigti topografinių planų duomenis ir teismo eksperto išvadą. Atsakovų teiginiai, kad per 15 m. sklypo reljefas gali pakisti dėl gamtos veiksnių ir grunto ypatybių, nėra akivaizdūs savaime ir turėtų būti patvirtinami, teikiant įrodymus. Teismo eksperto išvada nustatyta, kad atsakovų sklypo paaukštėjimas yra net apie 0,5 m, taigi atsakovų žemės sklypas galėjo pasidaryti aukštesniu tik paskleidus didelį grunto kiekį, kokio jokia gamtinė jėga negalėtų sunešti. Be to, ieškovės žemės sklypas yra gretimas sklypas, kas rodytų, jog abu sklypai turėtų būti veikiami panašaus gamtinio poveikio, tačiau ieškovės žemės sklype jokie gamtiniai veiksniai sklypo paaukštėjimo nesąlygojo. Atsakovai jokių konkrečių gamtinių veiksnių poveikio nenurodė, taigi argumentų neįrodė.

13. Atsakovai be pagrindo teigia, kad teismo ekspertas nenustatė ir nesiaiškino žemės sklypo aukštingumo pakilimo priežasčių ir rėmėsi prielaidomis. Teismo ekspertizės akte, atsakydamas į pirmą klausimą, teismo ekspertas nurodė labai tikėtiną atsakovų žemės sklypo aukštingumo priežastį, kad atsakovų žemės sklypo aukštingumas buvo pakeltas dėl atvežamo papildomo grunto arba grunto perstumdymo sklypo teritorijoje. Nėra jokių duomenų, kad tokias eksperto išvadas būtų galima laikyti prielaidomis. Atsakovai teismui neteikia suprantamų duomenų dėl aukščių pokyčio topografiniuose planuose, todėl yra pagrindas remtis pateiktais duomenimis bei eksperto išvada. Teismo ekspertizės akte yra išnagrinėtas aukštingumo pokytis nuo 2007 m., pasiremiant atliktų matavimų duomenimis, todėl vizualus įspūdis pagal 2012 m. nuotraukas teismo ekspertizės išvadų nepaneigia.

14. Atsakovų argumentas dėl teismo pareigos vertinti atsakovų veiksmų atitikimą statybą leidžiantiems dokumentams bei ieškovės pareigos įrodinėti atsakovų veiksmų neteisėtumą, nurodant konkrečius teisės aktų pažeidimus, buvo aiškiais motyvais atmestas anksčiau šioje byloje priimtoje Klaipėdos apygardos teismo 2023-10-18 nutartyje, kuria apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas neturi vertinti atsakovo sklype vykdytos statybos teisėtumo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir (ar) projektui, statybos leidimui ar leidimui Nr. 286. Jei statybos metu nebuvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tai ši aplinkybė savaime nereiškia, kad negali būti pažeistos gretimo žemės sklypo ar statinio savininko teisės. Kaip pagrįstai pastebėta Klaipėdos apygardos teismo 2023-10-18 nutartyje, o taip pat ir skundžiamame teismo sprendime, būtent dabartiniai žemės sklypo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai – atsakovai, turi pareigą užtikrinti, kad jų nekilnojamojo turto naudojimas nepažeistų ieškovės teisių. Tuo yra paneigiamas atsakovų argumentas, kad atsakovų veiksmų teisėtumą įrodo tai, kad atsakovai visus statybos ir sklypo tvarkymo darbus atliko pagal projekto bei statybos leidimo reikalavimus.

15. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką daikto savininkas neturi pareigos įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2023).

16. Atsakovai tvirtindami, kad jie nepažeidė statybą leidžiančių dokumentų, konkrečiai nenurodo, kur šiuose dokumentuose (projekte, statybos leidime ar leidime Nr. 286) yra įtvirtinta atsakovų teisė iki teismo eksperto nustatytų dydžių pakelti savo žemės sklypo aukštingumą bei lietaus nuotekų klausimus išspręsti dabar egzistuojančiu būdu. Teismo ekspertizės akte yra pažymėta, kad civilinės bylos medžiagoje pateiktuose gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) techniniuose projektuose nėra sprendinių, kurie reglamentuotų lietaus nuotekų surinkimo ir tvarkymo būdus. Teismo ekspertas pažymi, kad nuotekų tvarkymo būdų nustatymas yra paliktas statytojo nuožiūrai, tačiau pasirinkdamas nuotekų tvarkymo būdą statytojas privalo įvertinti įrengiamų komunikacijų poveikį tretiesiems asmenims.

17. Nagrinėjamoje byloje yra aktualu tai, kad teismo ekspertizės aktu yra nustatyta, jog šlaito, esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nuolydis yra 15 % (18 paveikslas). Sklypo tvarkymo reikalavimai yra pateikti Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ IV skyriuje. Reglamento 9.5 punktas numato, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis turi būti ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje: 9.5.1. yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.; 9.5.2. nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.

18. Gretimų žemės sklypų savininkų ir statytojų tarpusavio teisės ir pareigos turi būti nustatomos vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 183 punktu, kuriame yra nurodyta, jog sklypo reljefo maksimalus leistinas nuolydis – 12 %. Jeigu natūralaus reljefo nuolydis yra didesnis negu 12 %, sklypo aukščių plane formuojamas sklypo reljefas taip, kad sklypas būtų tinkamas naudoti, o, nuvedant lietaus (tirpstančio sniego) vandenį, būtų nepažeisti kaimynų interesai. Užtikrinant trečiųjų asmenų apsaugą turi būti suprojektuota uždara arba atvira lietaus (tirpstančio sniego) vandens surinkimo sklype sistema, o vanduo nuvedamas į bendrus tinklus arba kaupiamas ir naudojamas namų ūkio reikmėms (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 175.9 punktas).

19. Cituojamas teisinis reguliavimas įtvirtinta, kad esant žemės sklypo reljefo nuolydžiui, kuris didesnis nei 12 proc., kaip yra atsakovų žemės sklypo atveju, šio sklypo savininkas turi imtis veiksmų užtikrinti trečiųjų asmenų interesų apsaugą, kuri vykdoma teisės aktuose nustatytu būdu, priklausomai nuo komunalinio ar vietinio nuotakyno buvimo.

20. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje ieškovė turi pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jos kaip savininkės teisės yra pažeidžiamos. Klaipėdos apygardos teismas 2023-10-18 nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad ieškovės pateikti vaizdo įrašai ir nuotraukos nesudaro pagrindo daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad atsakovui, prie ieškovės ir atsakovo sklypų ribos įrengus paviršinio vandens lataką su sienele, vanduo vis tiek plūsta (nuteka) iš atsakovo į ieškovės sklypą. Minėta aplinkybė, kuri ir yra svarbiausia šioje byloje, ieškovės vaizdo įrašuose ar nuotraukose tiesiogiai nėra užfiksuota. Teismas sprendė, kad pateiktų byloje įrodymų nepakanka konstatuoti, kad iš atsakovo sklypo lietaus vanduo yra nuvedamas į ieškovės sklypą, taip pažeidžiant ieškovės, kaip žemės savininkės, teises. Po Klaipėdos apygardos teismas 2023-10-18 nutarties priėmimo įrodinėtino fakto patvirtinimui teismo 2023-11-06 nutartimi ieškovei buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus. Teismo siūlymu atsakovė pateikė 3 nuotraukas ir ieškovė pateikė UAB „Palangos vandenys“ 2024-03-25 atsakymą, buvo apklaustas teismo ekspertas, liudytojai, prijungti kiti įrodymai.

21. Ieškovės argumentas, kad dėl atsakovų žemės sklypo aukštingumo padidėjimo lietaus nuotekų tekėjimo kryptis yra nukreipta į ieškovės žemės sklypą, yra patvirtinamas teismo ekspertizės aktu bei šio akto 19 paveikslu. Teismo ekspertizės akto 19 paveiksle yra pateikta vandens tekėjimo krypčių šalių žemės sklypuose bei įrenginių schema. Schema parodo, jog nuo atsakovų žemės sklypo vanduo teka ieškovės žemės sklypo kryptimi iki paviršinio vandens latako bei (duomenys neskelbtini). Nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vanduo suteka į ieškovės žemės sklype esantį paviršinio vandens surinktuvą. Teismo ekspertizės akte ekspertas yra konstatavęs, kad atsakovų atliktas žemės sklypo paaukštinimas sąlygoja lietaus vandens tekėjimo kryptį ieškovės žemės sklypo bei (duomenys neskelbtini) kryptimi (4 klausimas).

22. Ieškovės pateikti vaizdo įrašai 20200619-164957, 20200619-171637, 20200619-170342 patvirtina, kad ieškovės kiemas yra gausiai užlietas lietaus vandens, taip pat ir kryptimi nuo atsakovų žemės sklypo. Iš byloje pateiktų 2022-09-07 vaizdo įrašų, pvz. 20190518-171154, 20210705-143158, 20210705-181729 gausiai teka per lietvamzdžio piltuvą nuo atsakovų namo lietvamzdžio. Papildomai pateiktose nuotraukose matyti, kad lietaus vanduo kaupiasi ir balos daugiausia susidaro (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype, esančiame prieš ieškovės žemės sklypą.

23. Kaip matyti iš bylos duomenų bei teismo ekspertizės akto, atsakovams nuvedant lietaus nuotekas ir siekiant, kad būtų nepažeisti kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) interesai, šlaito apačioje buvo įrengtas paviršinio vandens surinkimo latakas. Antžeminio paviršinio latako įrengimas pavaizduotas teismo ekspertizės akto 9 paveiksle. Sprendžiant dėl ieškovės kaip sklypo savininkės teisių pažeidimo yra svarbu išaiškinti, ar atsakovų taikomos lietaus nuotekų surinkimo priemonės – antžeminio latako ir atraminių plokščių įrengimas, yra pakankamos užtikrinant ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teisių apsaugą.

24. Atsakydamas į 5 klausimą teismo ekspertas nurodė, kad atsakovų žemės sklypo paaukštinimas negali sukelti lietaus vandens potvynių ieškovės žemės sklype, tačiau sumažėjus atsakovų žemės sklype esančio paviršinio vandens surinktuvo pralaidumui, esant smarkiai liūčiai, ieškovės žemės sklype galimas paviršinio vandens padidėjimas, gali telkšoti balos, kol vanduo susigers į rinktuvą. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas patvirtino, kad rinktuvas yra pakankamai didelis ir, jeigu nebus užkištas, balų nebūtų. Teismo ekspertizės akto 12, 13 paveiksluose pavaizduota lietaus vandens nuvedimo nuo atsakovų namo lietvamzdžio sistema, kuri, kaip nurodoma ieškovės pateiktuose nutartyje aptartuose įrodymuose, iš esmės ir sąlygoja vandens nuotekų tekėjimą, ir konstatuota, kad dėl susiaurėjusio vamzdžių skersmens (iš 90 mm į 50 mm), prisipildžius požeminei talpyklai, veržiasi per lietvamzdžio piltuvą ir teka žemės paviršiumi, po to šlaitu tekės į paviršinio vandens lataką. Kadangi latakas neturi nuolydžio ir nėra sujungtas su magistraline lietaus kanalizacijos linija, lyjant stipriam lietui, latakas prisipildys ir lietaus vandens perviršis pagal nuolydį tekės į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje esantį paviršinio vandens surinktuvą.

25. Įvertinusi išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl dirbtinai sukelto atsakovų žemės sklypo lietaus nuotekų tekėjimo kryptis yra nukreipta į ieškovės žemės sklypą bei į (duomenys neskelbtini), kurioje susidaro dideli vandens telkiniai, kurie siejasi su ieškovės žemės sklypu. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė pakankamais įrodymais pagrindė savo teisių pažeidimą, įrodžiusi, jog atsakovai sudarė sąlygas vandens tekėjimui į jos žemės sklypą tiek šlaitu, tiek per susisiekimą su (duomenys neskelbtini). Šie veiksmai sąlygojo vandens kaupimąsi ieškovės sklype stipraus lietaus metu. Byloje nebuvo atskleista, koks lietus laikomas stipriu ir kiek kartų toks lietus kartojasi per metus. Detalus poveikis ieškovės žemės sklypui iš esmės ir negali būti nustatomas, kadangi tyrimo veiksmus reikėtų organizuoti stipraus ir normalaus lietaus metu, fiksuoti susidarančią padėtį, tirti kritulių kiekį, vertinti, ar lietaus stiprumą. Atsižvelgus į įrodinėjimo dalyką, sprendžiama, kad iš ieškovo neturi būti reikalaujama pateikti itin konkrečius duomenis apie atsakovų veiksmais padarytą poveikį, pakanka pateikti duomenis, kad toks poveikis yra galimas ir labai tikėtinai vyksta.

26. Sprendžiant dėl atsakovų veiksmų teisėtumo, svarbu tai, kad atsakovų žemės sklype įrengtos lietaus nuotekų surinkimo priemonės neatitinka nustatytų reikalavimų. Reikalavimų neatitikimas šiuo atveju vertinamas kaip sąlyga ieškovės teisių pažeidimui pripažinti. Kaip jau buvo minėta STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punktas nustato reikalavimus paviršinių nuotekų tvarkymui, kai žemės sklypo reljefo nuolydis didesnis nei 12 proc. Kaip nustatyta teismo ekspertizės aktu, atsakovų įrengtas latakas neturi nuolydžio į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan., jei nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, bei nėra nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu, jei yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas. UAB „Palangos vandenys“ 2024-03-25 atsakyme nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) sklypo kieme esančiame buitinių nuotekų šulinyje atliktas paviršinių nuotekų atjungimas nuo buitinių nuotekų tinklų. Teismo ekspertizės akte, atsakant į 6 klausimą, pažymėta, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengtos vietinės kanalizacijos sistemos taisytina vieta yra antžeminiame paviršinio vandens latake susikaupiančio vandens nuvedimas, kuris galimas papildomai įrengtą uždarą vandens talpyklą arba sujungiant šį lataką su magistraline lietaus kanalizacijos linija, esančia (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

27. Atsakovai neįrodė, jog vanduo nuo jų sklypo dėl aukštingumo pakėlimo nenuteka į ieškovės žemės sklypą. Atsakovai neįrodė atsikirtimų, kad vandens kaupimosi ieškovės žemės sklype priežastimi yra tai, kad ieškovė neturi nuotekų sistemos. UAB „Palangos vandenys“ 2024-03-25 patikrinimo metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) pastato lietvamzdžiai prijungti prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų ir paviršinės nuotekos pateko į UAB „Palangos vandenys“ priklausančius buitinių nuotekų tinklus. Taip pat nebuvo įrodytas ir atsikirtimo argumentas dėl ieškovės namo pastatymo ant melioracijos drenažo rinktuvo. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023-12-05 rašte nurodyta, kad ieškovės namas yra galimai pastatytas ant melioracijos drenažo rinktuvo, teritorijoje melioracijos statinių patikrinimai nebuvo atlikti. Rašte nėra padaryta tiesioginė išvada, kad ieškovės namas tikrai yra pastatytas ant melioracijos drenažo rinktuvo. Pažymą parengė A. B., kurio paaiškinimais, kaip patvirtinančiais atsikirtimus, remiasi atsakovai. Be to, nėra pateikta duomenų apie melioracijos sistemos veikimą ir galimo pažeidimo poveikį byloje nagrinėjamam klausimui. Atsakovai remiais UAB „Rapasta“ 2008-05 atliktu atsakovų žemės sklypo Inžinieriniu geologiniu tyrimu, kurie, kaip nurodo pateikti teismo ekspertui ekspertizės atlikimo metu. Teismo ekspertizės akte tarp naudojamų dokumentų toks tyrimas nėra nurodytas. Be to, UAB „Rapasta“ tyrimas atliktas dėl atsakovo žemės sklypo, tokių duomenų vertinimui reikalingos specialios žinios, kuriomis atsakovas argumento nepagrindė.

28. Prie apeliacinio skundo ieškovė prideda, kaip nurodo, genplano ištrauką, tačiau prašymų dėl naujo įrodymo prijungimo nereiškia, todėl prijungimo klausimas nesvarstomas.

29. Ieškovė kėlė reikalavimą, pašalinant jos teisių pažeidimą, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir įrengti gelžbetoninę atraminę sienelę pagal sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą. Ieškovė nepagrindė atraminės sienelės būtinumo, siekiant užkardyti vandens patekimą iš atsakovų žemės sklypo, tokio statinio statyba statybą reglamentuojančiais teisės aktais nepagrįsta, todėl nėra pagrindo nustatyti tokį įpareigojimą. Pakankamu ieškovės teisių gynimo būdu yra paviršinio vandens nutekėjimo sistemos, atitinkančios STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punktą, įrengimas. Atsakovai nurodo, kad ieškovės reikalavimas per 3 mėn. negali būti įgyvendinamas, kadangi reikalingas projekto parengimas, derinimas, darbų atlikimas. Laiko, jog nurodyti veiksmai gali užtrukti 1,5 m. Atsakovams pateikus tik svarstymus dėl galimos teismo sprendimo vykdymo trukmės, teisėjų kolegija tokiais svarstymais negali remtis ir nustato ieškinio reikalavimu prašomą sprendimo įvykdymo terminą. Tuo atveju, jei atsakovai susidurtų su objektyviomis kliūtimis, turėtų kreiptis dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo CPK 284 straipsnio tvarka.

30. Remiantis išdėstytu, sprendžiama, kad yra pagrindas pakeisti Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Pakeitus teismo sprendimą, yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiama, jog ieškinio tenkinimo procentas sudaro 50 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

32. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, todėl iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis Valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovų į valstybės pajamas priteistina 50 proc. ieškovės mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

33. Taip pat ieškovė patyrė 1 500 Eur atstovavimo išlaidų, 149 Eur už topografinę nuotrauką ir 750 Eur ekspertizės išlaidų, iš viso 2 399 Eur. Be to, ieškovė pateikė duomenis apie pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Už antrinę teisinę pagalbą teisme pateikta 214,50 Eur sąskaita.

34. Atsakovai pirmosios instancijos teisme turėjo 4 075,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 847 Eur už advokato V. G. suteiktas paslaugas pirmosios instancijos teisme: 110 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą; 453,75 Eur atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą; 1 089 Eur už apeliacinio skundo parengimą; už kitus procesinius veiksmus, atstovavimą; 750 Eur už ekspertizės atlikimą; 100 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje.

35. Taip pat susidarė 248,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos dalintinos lygiomis dalimis po 50 proc.

36. Apeliaciniame procese ieškovė turėjo 110 Eur žyminio mokesčio ir 900 Eur išlaidų advokato pagalbai. Atsakovai už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 363 Eur advokato pagalbai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus D. K. ir J. K. per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią paviršinio vandens nutekėjimo sistemą sklype (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme ir ieškovės J. B. naudai iš atsakovų D. K. ir J. K. priteisti po 1 699,50 Eur (tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų D. K. ir J. K. naudai iš ieškovės J. B. priteisti 2 037,50 Eur (du tūkstančius trisdešimt septynis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės naudai iš atsakovų D. K. ir J. K. priteisti po 53,62 Eur (penkiasdešimt tris eurus 62 centus) už antrinę teisinę pagalbą ir po 33,40 Eur (trisdešimt tris eurus 40 centų) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Valstybės naudai iš ieškovės J. B. priteisti 124,25 Eur (šimtą dvidešimt keturis eurus 25 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybės naudai iš atsakovų D. K. ir J. K. priteisti po 62,12 Eur (šešiasdešimt du eurus 12 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese ir ieškovės J. B. naudai iš atsakovų D. K. ir J. K. priteisti po 505 Eur (penkis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų D. K. ir J. K. naudai iš ieškovės J. B. priteisti 181,50 Eur (šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.