- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-71-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00679-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- A. V., O. V., J. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. K. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys A. V., O. V. ir J. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. K. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. V., O. V. ir J. K..
Šalies argumentai
2. Ieškovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą skirti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų (reljefo) ekspertizę. Atsakovas D. K. ir jo atstovas su ekspertizės paskyrimu sutiko.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2020 m. birželio 23 d. protokoline nutartimi tenkino prašymą ir paskyrė ekspertizę, nustatė terminą šalims pateikti siūlomus ekspertus ir klausimus ekspertui.
4. Ieškovės atstovas pateikė teismui pranešimą, kad ekspertizės atsisako dėl didelės ekspertizės kainos. Atsakovo atstovas pateikė nuomonę į prašymą atšaukti ekspertizę, nurodė, kad ekspertizė byloje reikalinga.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2020 m. liepos 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai nutartimi paskyrė šioje civilinėje byloje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės reljefo kadastrinių matavimų ekspertizę, pavedė ją atlikti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „D“, (duomenys neskelbtini), ekspertui G. K., įpareigojo šalis – ieškovę J. B. ir atsakovą D. K. per 7 dienas sumokėti po 750 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, sumokant jas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o civilinę bylą sustabdė, iki bus atlikta ekspertizė.
6. Teisme buvo gautas atsakovo D. K. atskirasis skundas dėl 2020 m. liepos 15 d. nutarties, kuria šalys įpareigotos sumokėti už ekspertizės atlikimą lygiomis dalimis, t. y. po 750 Eur, panaikinimo. 2020 m. spalio 1 d. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovei J. B. ir atsakovui D. K. paskirta kiekvienam po 100 Eur bauda. Pakartotinai ieškovė J. B. ir atsakovas D. K. įpareigoti per 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo sumokėti po 750 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, sumokant jas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
8. 2020 m. lapkričio 3 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo gautas atsakovo D. K. prašymas dėl baudos panaikinimo. Atsakovas nurodė, kad jis nėra atsakingas už ieškinio reikalavimų įrodinėjimą, todėl, atsakovo nuomone, teismo įpareigojimas sumokėti 750 Eur įmoką yra nepagrįstas ir negalimas, o 100 Eur bauda atsakovui paskirta be teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovo D. K. prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog 2020 m. spalio 19 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi atsakovui buvo pakartotinai nustatytas terminas sumokėti 750 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, tačiau atsakovas nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdė.
11. Nors teismas iš dalies sutiko su atsakovo pozicija, jog ieškovui tenka pareiga įrodyti savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, tačiau pažymėjo, kad pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus, turi įrodyti atsakovas. Šiuo atveju ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimų prašo įpareigoti atsakovą įrengti atraminę sienelę, motyvuodama tuo, kad atsakovas pakeitė savo žemės sklypo reljefą, t. y. paaukštino iki 50 cm, o atsakovas šią aplinkybę neigia, teigdamas, jog atsakovas nekeitė savo žemės sklypo paviršiaus reljefo, jis susiformavo natūraliai. Būtent dėl to teismas, įvertinęs ginčo objektą ir kilusio ginčo aplinkybes, taip pat siekdamas iki galo, objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti ginčo aplinkybes, ir skyrė žemės reljefo kadastrinių matavimų ekspertizę ir įpareigojo abi šalis lygiomis dalimis, t. y. po 750,00 Eur, sumokėti už ekspertizės atlikimą.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas su ekspertizės atlikimu sutiko. Netgi po to, kai ieškovė pareiškė nebepageidaujanti atlikti ekspertizės, atsakovo atstovas nurodė, jog ekspertizė byloje būtina. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir tai, jog atsakovas po pakartotinai teismo nustatyto termino įpareigojimo nevykdė, teismas padarė išvadą, jog bauda paskirta pagrįstai ir jos naikinti nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovas D. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1039-588/2020 ir atsakovo D. K. prašymą dėl baudos panaikinimo patenkinti arba baudos panaikinimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atsakovo D. K. atstovas advokatas V. G. pritarė ieškovės atstovo prašymui dėl ekspertizės paskyrimo tik dėl to, kad, atsakovo nuomone, esamo ieškovės ieškinio reikalavimo dėl atsakovo D. K. žemės sklypo grunto dirbtinai suformuoto reljefo peraukštėjimo nėra įmanoma įrodyti vien tik pagal ieškovės teiginius, nes ieškovė nėra kvalifikuota specialistė tokioms išvadoms parengti.
13.2. Atsakovo atstovo sutikimas dėl ekspertizės paskyrimo negalėtų būti vertinamas kaip atsakovo įsipareigojimas prisidėti prie ekspertizės išlaidų apmokėjimo.
13.3. Atsakovui nekyla pareiga įrodinėti savo atsikirtimus į ieškinį, kadangi ieškovė jokiomis leistinomis priemonėmis neįrodė savo ieškinio teiginio, kad atsakovas D. K. sąmoningai suformavo savo žemės sklypo grunto paviršiaus dirbtinį peraukštėjimą ieškovės žemės sklypo atžvilgiu.
13.4. Teismas savo iniciatyva paskyrė ekspertizę, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė suformuluoti ekspertui atitinkamus klausimus, todėl, atsakovo vertinimu, jis negali būti atsakingas už tokios teismo paskirtos ekspertizės apmokėjimą. Teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas D. K. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsakovas negali būti atsakingas už ieškovės pareigą įrodinėti ieškinio pagrįstumą.
13.5. Atsakovui yra žinoma, kad ieškovė nesumokėjo 750 Eur dydžio įmokos ekspertizės išlaidoms padengti. Jeigu ieškovei nėra aktualu, kad būtų atlikta ekspertizė, tai atsakovas nuo pareigos mokėti ekspertizės išlaidas turi būti atleidžiamas vien tuo pagrindu, kad nėra aktyvi ieškovė, kuri akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
13.6. Teismas netinkamai taikė ir aiškinio šalių rungimosi principą, kadangi atsakovas byloje nėra pareiškęs priešieškinio, todėl ieškovei visa apimtimi tenka pareiga įrodyti visus savo ieškinio teiginius. Atsakovo D. K. nuomone, faktinė aplinkybė, kad atsakovo D. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo grunto reljefas nėra dirbtinai suformuotas su atitinkamu peraukštėjimu ieškovės žemės sklypo atžvilgiu, atsakovo yra įrodyta byloje pateiktais atsakovo D. K. gyvenamojo namo projekto dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti apelianto prašymą dėl teismo paskirtos jam už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
16. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, taip pat kooperacijos principai lemia, kad teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi visų būtinų priemonių tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat ir užkirsdamas kelią procesui vilkinti (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis). Atitinkamai ir pačios šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principas lemia ir teismo nuobaudų, išvardytų CPK 103 straipsnyje, skyrimą, kurių taikymo tikslas – skatinti šalis kuo operatyviau atlikti procesinius veiksmus ar jiems pagal įstatymą (pagal teismo nutartis, sprendimus) tenkančias procesines pareigas. Teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnis). Nustatęs, kad asmuo pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, ir tokius veiksmus galima vertinti kaip piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, teismas gali paskirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
17. Taigi piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, tai yra rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Teismų praktikoje nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu yra pripažįstami tik tokie veiksmai, kai teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme, o piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos tokios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir reikalavimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
19. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir jos proceso eigą, nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog atsisakymas apmokėti būsimas ekspertizės atlikimo išlaidas laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas su ekspertizės atlikimu sutiko netgi po to, kai ieškovė pareiškė nebepageidaujanti atlikti ekspertizės, atsakovo atstovas nurodė, jog ekspertizė byloje būtina, tačiau tai nesuteikia pagrindo teigti, kad apeliantas netinkamai naudojosi jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir kliudė pirmosios instancijos teismui išspręsti ekspertizės skyrimo klausimą, trikdė ir vilkino proceso eigą ar atliko (neatliko) kitus veiksmus, kliudančius greitai ir teisingai išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Priešingai, apeliantas laiku išsakė savo nuomonę dėl ekspertizės tikslingumo, taip pat pateikė savo poziciją, jog ieškovė, turinti pareigą įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, turi ir pareigą sumokėti už ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, o apelianto neveikimas, tik kartą neįvykdžius teismo nutartyje nustatytos pareigos sumokėti avansą būsimos ekspertizės išlaidoms apmokėti, nepasižymėjo sistemiškumu, kuris būtų nesuderinamas su CPK 7 straipsnio, 8 straipsnio, 42 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir (ar) sudarytų pakankamą pagrindą taikyti CPK 95 straipsnyje reglamentuojamas sankcijas.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad CPK 90 straipsnio 3 dalis tiesiogiai reglamentuoja teisinius padarinius, kurie atsiranda, jeigu šalis nesumoka avanso. Tokiu atveju teismas atsisako atlikti šalies prašomus procesinius veiksmus ir bylą nagrinėja jų neatlikęs, taigi kliūčių vykti bylos procesui toliau nelieka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju baudos skyrimas atsakovui buvo perteklinė procesinė teisinė priemonė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais, ir tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas nesumokėjo avanso būsimoms ekspertizės išlaidoms apmokėti akivaizdžiai piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
21. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatyto jam įpareigojimo lygiomis dalimis padengti ekspertizės išlaidas pagrįstumą, teigdamas, jog teismas savo iniciatyva paskyrė ekspertizę, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė suformuluoti ekspertui atitinkamus klausimus, todėl atsakovas negalėtų būti atsakingas už tokios teismo paskirtos ekspertizės apmokėjimą, be to, atsakovo atstovo sutikimas dėl ekspertizės paskyrimo negali būti vertinamas kaip atsakovo įsipareigojimas prisidėti prie ekspertizės išlaidų apmokėjimo. CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog avansas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į būsimų išlaidų dydį, sumokamas į teismo sąskaitą. Iš elektroninės bylos medžiagos (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) matyti, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutartimi paskirta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės reljefo kadastrinių matavimų ekspertizė, pavedant ją atlikti UAB „D“, (duomenys neskelbtini), ekspertui G. K., šalys įpareigotos per nustatytą terminą lygiomis dalimis sumokėti būsimoms ekspertizės išlaidoms apmokėti skirtą avansą (CPK 90 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis tik išsprendžiami ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir avanso sumokėjimo į teismo specialiąją sąskaitą klausimai, kaip tai apibrėžta CPK 90 straipsnyje, nėra skundžiamos apeliacine tvarka, t. y. jos negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-922/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-324-186/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-692-943/2015). Todėl atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, sprendžiant dėl ekspertizės apmokėjimo būdo pagal CPK 90 straipsnio nuostatas, šiame procesiniame bylos etape teisiškai neaktualūs ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Ginčą išnagrinėjus iš esmės, tokie argumentai apelianto nuožiūra galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
22. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevisiškai tinkamai išaiškino baudos instituto paskirtį ir jos skyrimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina dėl netinkamo teisės normų aiškinimo bei taikymo ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – panaikinama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovui D. K. paskirta 100 Eur bauda (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovui D. K. paskirtą 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.