Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. K. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys A. V., O. V. ir J. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. B. ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą D. K. per 2 mėnesius pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, t. y. pagal įstatymo nustatyta tvarka parengtą projektą, suderintą su ieškove, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą sklype Nr. 10, (duomenys neskelbtini); perkelti gyvatvorę ir septynis vaismedžius pagal teisės aktais nustatytus atstumus nuo sklypo Nr. 12 (duomenys neskelbtini), ribos; įrengti atraminę sienelę pagal sklypų Nr. 10 ir Nr. 12 ribą.

2. Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi byloje paskyrė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės reljefo kadastrinių matavimų ekspertizę, pavedė ją atlikti UAB „Drava“, (duomenys neskelbtini), ekspertui G. K., įpareigojo šalis – ieškovę J. B. ir atsakovą D. K. – per 7 dienas sumokėti po 750,00 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, sumokant jas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bylą sustabdė, iki bus atlikta ekspertizė. Pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl 2020 m. liepos 15 d. teismo nutarties, 2020 m. spalio 1 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka ir nutarė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

3. 2021 m. liepos 2 d. teisme buvo gautas atsakovo D. K. prašymas, kuriuo pastarasis teismo prašė atnaujinti civilinės bylos procesą ir tęsti bylos nagrinėjimą be eksperto išvadų. Prašyme nurodė, kad teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi buvo paskirta žemės reljefo kadastrinių matavimų ekspertizė, nustatyta prievolė ieškovei ir atsakovui sumokėti lygiomis dalimis po 750,00 Eur ekspertizės atlikimo išlaidoms padengti, civilinė byla sustabdyta, iki bus atlikta ekspertizė. Ieškovės J. B. pareiga yra šiame civiliniame procese pagrįsti savo ieškinio reikalavimus ir nustatyta tvarka gauti reikšmingus rašytinius įrodymus savo ieškinio reikalavimams pagrįsti. Dėl šios priežasties prievolė apmokėti teismo paskirtos ekspertizės išlaidas tenka būtent ieškovei J. B.. Kadangi teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi teismo iniciatyva buvo paskirta žemės reljefo kadastrinių matavimų ekspertizė, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 90 straipsnį ekspertizės išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto. Atsakovui negalėjo kilti pareiga mokėti 750,00 Eur dydžio išlaidas už teismo paskirtos ekspertizės atlikimą. Tolimesnis civilinės bylos procesas galimas be ekspertizės atlikimo, kadangi ekspertizės išlaidos nėra apmokėtos visa apimtimi, o ieškovė J. B. nesutinka apmokėti visas ekspertizės išlaidas.

4. 2021 m. liepos 9 d. teisme buvo gauta ieškovės J. B. nuomonė dėl atsakovo pareikšto prašymo, joje ieškovė nurodė, kad ji dar 2021 m. sausio 28 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 750,00 Eur įmoką už ekspertizės atlikimą. Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartis dėl paskirtos kadastrinių matavimų ekspertizės atlikimo bei įpareigojimo sumokėti ekspertizės atlikimo išlaidas yra galiojanti ir turi būti vykdoma. Atsakovas pareiškęs nepagrįstą prašymą piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, pastarasis privalo į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 750,00 Eur sumą už byloje paskirtą ekspertizę. Ieškovė teismo prašė atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi nutarė atsakovo prašymo netenkinti, už teismo įpareigojimo nevykdymą atsakovui D. K. paskyrė 200,00 Eur baudą ir pakartotinai įpareigojo atsakovą D. K. per 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo sumokėti 750,00 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, sumokant jas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), prašymui išspręsti laikinai atnaujintą bylą sustabdė, iki bus atlikta žemės reljefo kadastrinių matavimų ekspertizė.

6. 2021 m. rugpjūčio 3 d. teisme buvo gautas atsakovo D. K. prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, juo atsakovas teismo prašė panaikinti pastarajam paskirtą 200,00 Eur baudą. Atsakovas nurodė, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, t. y. ieškovui tenka pareiga įrodyti savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl ekspertizės išlaidas byloje privalo padengti ieškovė. Taip pat nurodė, kad atsakovas negali būti atsakingas už ieškinio reikalavimų įrodinėjimą, todėl, atsakovo nuomone, teismo įpareigojimas atsakovui sumokėti 750,00 Eur dydžio įmoką už ekspertizės atlikimą yra nepagrįstas ir negalimas, todėl 200,00 Eur dydžio bauda atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta be teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Plungės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsakovo D. K. prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog 2021 m. liepos 19 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi atsakovui buvo pakartotinai nustatytas terminas sumokėti 750,00 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, tačiau atsakovas nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdė. Nors teismas iš dalies sutiko su atsakovo pozicija, jog ieškovui tenka pareiga įrodyti savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnį, civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

9. Šiuo atveju ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimų prašo įpareigoti atsakovą įrengti atraminę sienelę, motyvuodama tuo, kad atsakovas pakeitė savo žemės sklypo reljefą, t. y. paaukštino iki 50 cm, tuo tarpu atsakovas šią aplinkybę neigia, teigdamas, jog atsakovas nekeitė savo žemės sklypo paviršiaus reljefo, jis susiformavo natūraliai. Būtent dėl to teismas, įvertinęs ginčo objektą ir kilusio ginčo aplinkybes, taip pat siekdamas iki galo, objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti ginčo aplinkybes, ir skyrė žemės reljefo kadastrinių matavimų ekspertizę, ir įpareigojo abi šalis lygiomis dalimis, t. y. po 750,00 Eur, sumokėti už ekspertizės atlikimą. Taip pat pažymėjo ir tai, jog atsakovas su ekspertizės atlikimu sutiko, netgi po to, kai ieškovė pareiškė nebepageidaujanti atlikti ekspertizės, atsakovo atstovas nurodė, jog ekspertizė byloje būtina.

10. Atkreipė dėmesį, kad byla yra sustabdyta jau daugiau nei metus dėl to, kad atsakovas nevykdo įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria yra įpareigotas sumokėti 750,00 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, nors, kaip minėta anksčiau, pats sutiko su nuomone, kad bylos visapusiškam ir teisingam išnagrinėjimui ekspertizė yra būtina (nors vėliau savo poziciją pakeitė). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas piktybiškai nevykdo teismo nutarties ir tai lemia situaciją, kai byloje nėra galimybės užtikrinti proceso koncentruotumo ir operatyvumo principų, be to, toks atsakovo elgesys traktuotinas kaip veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, pripažino, jog bauda paskirta pagrįstai, ir jos naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo D. K. prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovas D. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį civilinėje byloje ir atsakovo D. K. prašymą dėl baudos panaikinimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Atsakovo D. K. nuomone, ieškovės J. B. pareiga yra šiame civiliniame procese pagrįsti savo ieškinio reikalavimus ir nustatyta tvarka gauti reikšmingus rašytinius įrodymus savo ieškinio reikalavimams pagrįsti. Dėl šios priežasties prievolė apmokėti teismo paskirtos ekspertizės išlaidas tenka būtent ieškovei J. B.. Tačiau apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi ekspertizė buvo paskirta teismo iniciatyva, todėl ekspertizės išlaidos turi būti apmokėtos iš valstybės biudžeto piniginių lėšų.

11.2. Teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartyje netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 90 str. reglamentavimą, todėl be teisėto pagrindo įpareigojo atsakovą D. K. mokėti pinigines lėšas už teismo iniciatyva paskirtą teismo ekspertizę. Atsakovas prašė pakeisti apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį, kurią teismas gali pakeisti savo iniciatyva arba šalių prašymu, kadangi ši teismo nutartis yra ydinga dėl savo netinkamo turinio, nes pagal 90 straipsnio reglamentavimą ekspertizės, kuri buvo paskirta teismo iniciatyva, išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto.

11.3. Be to, apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartyje pripažino, kad byloje ekspertizės išvados yra būtinos, o tai reiškia, kad ekspertizė yra paskirta teismo iniciatyva. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas dėl teismo nutarties pakeitimo šiuo pagrindu buvo atmestas nepagrįstai, o teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis šioje dalyje prieštarauja CPK 90 str. reglamentavimui, kuriame nėra nustatyta šalių pareiga apmokėti ekspertizės išlaidas tuo atveju, kai ekspertizė yra paskirta teismo iniciatyva.

11.4. Kadangi atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už ieškinio reikalavimų įrodinėjimą, todėl, atsakovo nuomone, teismo įpareigojimas atsakovui sumokėti 750,00 Eur dydžio įmoką yra nepagrįstas ir negalimas, todėl 200,00 Eur dydžio bauda atsakovui paskirta be teisinio pagrindo. Atsakovo veiksmai dėl atsakovo D. K. atsisakymo mokėti 750,00 Eur dydžio įmoką už ekspertizės atlikimą nepagrįstai teismo buvo pripažinti atsakovo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis – veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kadangi pagal CPK 90 str. reglamentavimą proceso šalis neprivalo dengti teismo iniciatyva paskirtos ekspertizės išlaidų.

11.5. Kadangi šalių pareiga sumokėti teismo iniciatyva paskirtos ekspertizės išlaidas teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartyje yra nustatyta nepagrįstai ir netinkamai, todėl nepagrįstai atsakovo D. K. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimas atsakovo procesinėmis teisėmis ir tuo pagrindu nepagrįstai paskirta 200,00 Eur dydžio bauda. Kadangi atsakovo D. K. pareiga sumokėti 750,00 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas nėra teismo tinkamai pagrįsta pagal CPK 90 str. reglamentavimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsakovo D. K. veiksmus traktuoti kaip piktnaudžiavimą atsakovo procesinėmis teisėmis.

11.6. Teismas ginčijama nutartimi netinkamai nustatė ir įvertino byloje procesinę situaciją, kuri susiklostė šioje civilinėje byloje. Atsakovui yra žinoma, kad ieškovė sumokėjo 750,00 Eur dydžio įmoką ekspertizės išlaidoms padengti. Tačiau ši faktinė aplinkybė neįpareigoja atsakovo prisidėti prie ekspertizės išlaidų dengimo.

11.7. Atsakovas D. K. iš esmės ir dabartiniu metu neprieštarauja ekspertizės atlikimui, kadangi tik tokiu atveju yra galimybė ieškovei suprasti savo ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, tačiau atsakovas neprivalo mokėti ekspertizės išlaidų dėl teismo iniciatyva paskirtos ekspertizės. Kadangi teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartyje netinkamai taikė CPK 90 str. reglamentavimą ir formaliai atmetė atsakovo D. K. prašymą dėl šios teismo nutarties pakeitimo, todėl civilinis procesas tapo komplikuotas tik dėl paties teismo teisinių klaidų, tačiau ne dėl atsakovo, kuris sąžiningai gina savo teises civiliniame procese, kaltės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti apelianto prašymą dėl teismo paskirtos jam už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

14. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, taip pat kooperacijos principai lemia, kad teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi visų būtinų priemonių tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat ir užkirsdamas kelią procesui vilkinti (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis). Atitinkamai ir pačios šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principas lemia ir teismo nuobaudų, išvardytų CPK 103 straipsnyje, skyrimą, kurių taikymo tikslas – skatinti šalis kuo operatyviau atlikti procesinius veiksmus ar jiems pagal įstatymą (pagal teismo nutartis, sprendimus) tenkančias procesines pareigas. Teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnis). Nustatęs, kad asmuo pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, ir tokius veiksmus galima vertinti kaip piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, teismas gali paskirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

15. Taigi piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, tai yra rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Teismų praktikoje nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu yra pripažįstami tik tokie veiksmai, kai teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme, o piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos tokios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir reikalavimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

17. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir jos proceso eigą, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog atsisakymas apmokėti būsimas ekspertizės atlikimo išlaidas laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

18. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog dar 2020 m. liepos 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai nutartimi paskyrė šioje civilinėje byloje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės reljefo kadastrinių matavimų ekspertizę, pavedė ją atlikti UAB „Drava“, (duomenys neskelbtini), ekspertui G. K., įpareigojo šalis – ieškovę J. B. ir atsakovą D. K. – per 7 dienas sumokėti po 750,00 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, sumokant jas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o civilinę bylą sustabdė, iki bus atlikta ekspertizė. Teisme buvo gautas atsakovo D. K. atskirasis skundas dėl 2020 m. liepos 15 d. nutarties, kuria šalys įpareigotos sumokėti už ekspertizės atlikimą lygiomis dalimis, t. y. po 750,00 Eur, panaikinimo. 2020 m. spalio 1 d. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinį procesą dėl nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė ir šalys įpareigotos sumokėti avansą po 750,00 Eur už ekspertizės atlikimą, nutraukė, kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

19. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ekspertizė byloje paskirta dar 2020 m. liepos 15 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad teismui sprendžiant ekspertizės paskyrimo klausimą byloje atsakovas su ekspertizės atlikimu sutiko, netgi po to, kai ieškovė pareiškė nebepageidaujanti atlikti ekspertizės, atsakovo atstovas nurodė, jog ekspertizė byloje būtina. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė dar 2021 m. sausio 28 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 750,00 Eur įmoką už ekspertizės atlikimą, tad ekspertizė byloje dar nėra atlikta, kadangi atsakovas nevykdo teismo įpareigojimo į depozitinę sąskaitą sumokėti 750,00 Eur už ekspertizės atlikimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad už 2020 m. liepos 15 d. nutartimi atsakovui nustatyto įpareigojimo – sumokėti 750,00 Eur sumą už ekspertizės atlikimo išlaidas – nevykdymą atsakovui 2020 m. spalio 19 d. teismo nutartimi buvo paskirta 100,00 Eur bauda, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi panaikino atsakovui pirmosios instancijos teismo paskirtą 100,00 Eur baudą, motyvuodamas tuo, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, o apelianto neveikimas, tik kartą neįvykdžius teismo nutartyje nustatytos pareigos sumokėti avansą būsimos ekspertizės išlaidoms apmokėti, nepasižymėjo sistemiškumu, kuris būtų nesuderinamas su CPK 7 straipsnio, 8 straipsnio, 42 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir (ar) sudarytų pakankamą pagrindą taikyti CPK 95 straipsnyje reglamentuojamas sankcijas.

20. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas su ekspertizės atlikimu sutiko netgi po to, kai ieškovė pareiškė nebepageidaujanti atlikti ekspertizės, atsakovo atstovas nurodė, jog ekspertizė byloje būtina, tačiau, teismui jau ne kartą įpareigojus atsakovą prisidėti prie paskirtosios ekspertizės išlaidų, pastarasis atsisako vykdyti įsipareigojimą, ekspertizė byloje paskirta dar 2020 m. liepos 15 d. teismo nutartimi, ekspertizė dėl atsakovo pasyvumo ir jam nustatyto įpareigojimo nevykdymo neatliekama jau daugiau nei metus. Atsakovas net ir po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi panaikino atsakovui pirmosios instancijos teismo paskirtą 100,00 Eur baudą, tik 2021 m. liepos 2 d., t. y. po beveik pusės metų, su prašymu dėl bylos atnaujinimo kreipėsi į pirmosios instancijos teismą. Paminėtas atsakovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartimi atmestas ir, kaip jau minėta prieš tai, atsakovas pakartotinai įpareigotas į teismo depozitinę sąskaitą pervesti 750,00 Eur sumą ekspertizės išlaidoms padengti ir už teismo įpareigojimo nevykdymą šiam paskirta 200,00 Eur bauda.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, o apelianto neveikimas, jau daugiau nei metus laiko nevykdant pakartotinių teismo įpareigojimų sumokėti avansą būsimos ekspertizės išlaidoms apmokėti, pasižymi sistemiškumu, kuris yra nesuderinamas su CPK 7 straipsnio, 8 straipsnio, 42 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir sudaro pakankamą pagrindą taikyti CPK 95 straipsnyje reglamentuojamas sankcijas. Visumos aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl atsakovo pasyvumo ir jam paskirto įpareigojimo nevykdymo yra vilkinamas bylos nagrinėjimas. Pakartotina, kad apeliacinės instancijos teismas jau antrą kartą nagrinėja atsakovui paskirtos baudos dėl įpareigojimo į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 750,00 Eur sumą už ekspertizės išlaidas pagrįstumą ir teisėtumą.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pakartotinis baudos skyrimas atsakovui nėra perteklinė procesinė teisinė priemonė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas piktybiškai nevykdo teismo nutarties ir tai lemia situaciją, kai byloje nėra galimybės užtikrinti proceso koncentruotumo ir operatyvumo principų, be to, toks atsakovo elgesys traktuotinas kaip veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais, ir tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovas nesumokėjo avanso būsimoms ekspertizės išlaidoms apmokėti akivaizdžiai piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

23. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatyto jam įpareigojimo lygiomis dalimis padengti ekspertizės išlaidas pagrįstumą, teigdamas, jog teismas savo iniciatyva paskyrė ekspertizę, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė suformuluoti ekspertui atitinkamus klausimus, todėl atsakovas negalėtų būti atsakingas už tokios teismo paskirtos ekspertizės apmokėjimą, be to, atsakovo atstovo sutikimas dėl ekspertizės paskyrimo negali būti vertinamas kaip atsakovo įsipareigojimas prisidėti prie ekspertizės išlaidų apmokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas dar 2021 m. sausio 14 d. nutartimi išaiškino atsakovui, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, sprendžiant dėl ekspertizės apmokėjimo būdo pagal CPK 90 straipsnio nuostatas, šiame procesiniame bylos etape teisiškai neaktualūs ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Ginčą išnagrinėjus iš esmės, tokie argumentai apelianto nuožiūra galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

24. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išaiškino baudos instituto paskirtį ir jos skyrimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina galioti, o atsakovo atskirasis skundas kaip nepagrįstas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį.