Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys atsakovei (daugiabučio namo administratorei) dėl žalos atlyginimo užliejus apdraustą butą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company” su draudėja T. C. sudarė būsto draudimo sutartį Nr. LT23-GT-00222591-3, pagal kurią butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės buvo apdraustas nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 24 d.

9. 2024 m. gegužės 4 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kanalizacijos vamzdynų avarijos name buvo apgadintas butas Nr. 1, kuris įvykio metu ieškovės buvo apdraustas. Vadovaujantis Gyventojų turto draudimo polisu (draudimo liudijimo Nr. LT23-GT-00222591-3) įvykis pripažintas draudžiamuoju.

10. Žalų tyrimo ekspertas Turto žalos įvertinimo skaičiuote Nr. IGT/24/001682 apskaičiavo patirtą žalą, to pagrindu ieškovė išmokėjo 193 Eur draudimo išmoką. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad ieškovės apdraustas butas buvo apgadintas dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio avarijos (trūko bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdis).

11. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ įvykio metu buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatyto 1967 metais, bendrojo naudojimo objektų administratorė.

13. Iš turto apžiūros akto nustatyta, jog 2024 m. gegužės 9 d. apžiūrėtas butas Nr. 5. Nurodyta, jog „2023 m. buvo atvykę santechnikai ir kažkuo užtepė nesandarų nuotekų vamzdį, keisti atsisakė, nes greitai bus namo renovacija. Apžiūros metu prie nuotekų vamzdyno fiksuojama drėgmė. Palietus-jaučiama drėgmė“.

14. Iš atsakovės 2024 m. gegužės 23 d. rašto draudėjai matyti, jog atsakovė nurodė, kad 2024 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) butas Nr. 1 į administratorę nesikreipė. Administratorė 2024 m. gegužės 9 d. gavo pranešimą, kad pastebėjo, jog šlampa buto siena ir lubos. Namo administratorius patikrinimo metu pastebėjo, kad bute Nr. 2 buitinių nuotekų stovas vietomis įtrūkęs. Šaltos vandens ir karšto vandens cirkuliacinės linijos stovai blogos būklės. Administratorius likvidavo avariją ir tarp buto Nr. 2 ir buto Nr. 5 atliko nuotekų tinklų, šalto vandens, karšto vandens ir cirkuliacinės linijos stovų vamzdžių keitimo darbus. Rašte pranešė, jog namas dalyvauja atnaujinimo (modernizavimo) programoje, todėl avarijos likviduojamos lokaliai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).

23. Aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galbūt atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pastarasis asmuo tokiu atveju nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovą būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023).

24. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

25. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Ši teisės norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip buto gyventojos teisių į žalos atlyginimą perėmėja, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės, kuri paskirta draudėjos daugiabučio namo administratore, žalos atlyginimą už užlietą butą dėl trūkusio bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad žala jos apdraustam turtui buvo padaryta dėl to, jog atsakovė netinkamai vykdė pastato, kuriame buvo apdraustas turtas (butas), bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigas, t. y. tinkamai jų neprižiūrėjo, ir jog šiuo atveju visos deliktinės atsakomybės sąlygos egzistuoja. Atsakovė su ieškiniu nesutiko teigdama, jog jai nekyla pareiga atlyginti ieškovės apdraustam turtui atsiradusią žalą, kadangi ji tinkamai, pagal savo galimybes ir buvusias faktines aplinkybes, vykdė ginčo pastato priežiūrą, o jos atsakomybę šalinanti aplinkybė yra tai, jog namo gyventojai buvo nusprendę avarinius atvejus likviduoti lokaliai. Todėl atsakovės įsitikinimu, ieškovė neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visumos.

29. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

30. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

31. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.

32. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ ginčo laikotarpiu buvo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Taigi, draudžiamojo įvykio kilimo metu būtent atsakovė buvo atsakinga už nurodyto pastato bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir kanalizacijos nuotekų vamzdynų, techninę priežiūrą.

35. Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Pagal šių nuostatų 2 punktą, administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 4 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia (Nuostatų 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (Nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (Nuostatų 5.41 punktas); Nuostatų 5.4, 5.41, 5.42, 7.1, 11, 12, 121 punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba šių Nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Nuostatų 6.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

36. Šiame kontekste pažymėtina, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

38. Taigi pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus minėtų Nuostatų 7.7 papunktyje nurodytą išimtį – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika pagrindžia, kad, sprendžiant klausimą dėl administratorės atsakomybės ir atsižvelgiant į šioje byloje kilusį ginčą, būtina išsiaiškinti, ar kanalizacijos nuotekų vamzdynai buvo avarinės būklės, t. y. ar tai buvo privalomai atliktini darbai, priskiriami privalomiesiems reikalavimams, dėl kurių remonto darbų atsakovei nereikia daugiabučių namų savininkų pritarimo ir kurie turėjo būti vykdomi nedelsiant, ir ar atsakovė tinkamai vykdė jai teisės aktuose priskirtas daugiabučių namų priežiūros ir administravimo pareigas.

40. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Statinių priežiūros reglamente (t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.), pagal kurio 11 punktą, statinio priežiūros tikslas - užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Statinių priežiūros reglamento 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Statinių priežiūros reglamente nurodytais teisės aktais, Statinių priežiūros reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Statinių priežiūros reglamento 85 punktas).

41. Remiantis Statinių priežiūros reglamento 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Statinių priežiūros reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus. Statinių priežiūros reglamento 37 punktas numato, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Statinių priežiūros reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statinių priežiūros reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Statinių priežiūros reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

42. Remiantis Statinių priežiūros reglamento 91 straipsniu, atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Statinių priežiūros reglamento 93 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Statinių priežiūros reglamento 96 punktas).

43. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų, nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalos kilimui išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti pastatų vamzdynus ir pan.

44. Pasisakant dėl įrodymų tyrimo vertinimo taisyklių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

45. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

46. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

47. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu atsakovės argumentą, kad atsakovės administruojamo namo gyventojai turėjo stebėti vamzdynų būklę, o taip pat ir kanalizacijos nuotekų vamzdyno būklę. Pasisakydamas šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog į bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmiau aptarti teisės aktai įtvirtinta būtent atsakovės pareigą vykdyti nuolatinius stebėjimus administruojamo pastato ir jų metu vizualiai tikrinti statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuoti pastebėtus defektus, avarijos pavojus ir nurodyti numatomas priemones jiems pašalinti, vizualiai tikrinti gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę.

48. Atsakovė nurodo, jog 2024 m. gegužės 9 d. turto apžiūros aktas patvirtina, jog gyventojas atsisakė keisti vamzdį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minimą turto apžiūros aktą, su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka. UAB „INFRANET“ žalų tyrimo ekspertas 2024 m. gegužės 9 d. akte aprašydamas defektus, nurodė, jog apžiūrėtas butas Nr. 5, užrašyti duomenys apie tai, jog 2023 m. buvo atvykę santechnikai ir užtepė nesandarų vamzdį, keisti atsisakė, nes greitai bus namo renovacija, apžiūros metu žalų tyrimo ekspertas prie nuotekų vamzdžio fiksavo drėgmę. Taigi turto apžiūros akte nurodytos aplinkybės apie tai, jog atsakovė vykdydama savo, kaip namo administratorės pareigas, ir reaguodama į nesandaraus vamzdyno būklę nesandarų vamzdį užtepė, tačiau jo nekeitė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nustačiusi nesandarų vamzdį, įvertinus jo būklę, būtent atsakovė turi inicijuoti sprendimus dėl nesandaraus vamzdžio keitimo, o ne vienas namo gyventojas, kaip minėtą turto apžiūros aktą interpretuota atsakovė.

49. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atsakovė, būdama savo srities profesionalė, privalėjo pasirinkti priemones ir išteklius tokiu būdu, kad būtų išvengta žalos. Atsakovė nurodo, jog tinkamai vykdė savo pareigas.

52. Anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę.

53. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė bylai nepateikė jokių duomenų apie tai, jog namo gyventojams buvo suteikta informacija apie kanalizacijos nuotekų vamzdynų kritinę būklę arba galimus jų gedimus. Be to, nenustatyta, kad atsakovė būtų pateikusi siūlymą atnaujinti kanalizacijos nuotekų vamzdynus, keisti juos atkarpomis. Juolab, kai namas yra 1967 metų statybos ir apžiūros aktuose nurodyta, kad kanalizacijos nuotekų vamzdyno būklė patenkinama. Taipogi, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo parengusi informacinius pranešimus gyventojams, kuriais juos būtų informavusi apie tai, kad namo gyventojai apžiūrėtų savo butuose esančius vamzdžius ir, pastebėjus menkiausius gedimus, apie tai ją nuolat informuotų. Pažymėtina, kad tokie atvejai teismų praktikoje laikytini netinkamu administratorės pareigų vykdymu, pvz.: Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-80-921/2024; 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-291-1043/2025; 2025 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-792-950/2025).

54. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad vien šių duomenų pakanka padaryti išvadai, jog atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai. Išdėstyti argumentai bei byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nevykdė visų daugiabučio namo bendrųjų naudojimo objektų (kanalizacijos nuotekų vamzdyno) priežiūros, dėl to laiku nepastebėjo bendrojo naudojimo objekto – kanalizacijos nuotekų vamzdyno defektų, dėl kurių ir įvyko avarija (pratekėjimas), jų nepašalino, o tai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė savo pareigų nevykdė tinkamai ir turi atlyginti dėl to padarytą žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, būtent dėl atsakovės neveikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti.

55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai (neveikimas), kilusi žala (dėl žalos dydžio byloje ginčo nekilo) bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė.

56. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų atsakovė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

57. Atsakovė teigia, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1522-981/2025 nustatytos analogiškos faktinės aplinkybės, tačiau teismas priėmė sprendimą atsakovės naudai.

58. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1522-981/2025 atmetė ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo konstatavęs, jog atsakovė ginčo daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administravimo pareigą iš esmės vykdė tinkamai. Civilinėje byloje Nr. e2A-1522-981/2025 Vilniaus apygardos teismas padarė išvadas, jog atsakovė ne vieną kartą inicijavo susirinkimus, kuriuose informavo namo butų ir kitų patalpų savininkus apie karšto ir šalto vandens stovų ir vamzdžių avarinę būklę ir būtinybę juos keisti, todėl turint aiškią savininkų poziciją dėl lokalių avarijos remontų, pripažinti, kad atsakovė netinkamai vykdė namo inžinierinių tinklų priežiūrą, nėra pagrindo. Be to, civilinėje byloje Nr. e2A-1522-981/2025 Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, jog butų ir kitų patalpų savininkai žinojo apie tai, kad vandentiekio vamzdžiai yra pažeisti korozijos ir turi būti keičiami, tačiau nusprendė visus avarinius atvejus name likviduoti tik lokaliai.

59. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė įrodymų, jog organizavo susirinkimus, kurių metu informavo namo butų ir kitų patalpų savininkus apie kanalizacijos nuotekų vamzdžių avarinę būklę ir būtinybę juos keisti. Be to, nepateikta įrodymų, jog butų ir kitų patalpų savininkai žinojo, kad kanalizacijos nuotekų vamzdžiai turi būti keičiami. Priešingai, kaip matyti iš atsakovės pateiktų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūros kasmetinių aktų, kanalizacijos nuotekų vamzdžiai buvo vertinti kaip patenkinamos būklės.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

60. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste – pagrįstai nusprendė, jog atsakovė atsakinga už žalą, kilusią bute, todėl apeliacinės instancijos teismui nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

63. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, šiuo atveju teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo ieškovė.

64. Ieškovė patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pateikė bylai pagrindžiančius įrodymus: 2025 m. gegužės 2 7d. PVM sąskaitą faktūrą; 2025 m. birželio 2 d. sąskaitos išrašą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuoto priteistino užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalaus dydžio – 3 036,67 Eur (apskaičiuojant maksimalų dydį taikomas 2024 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 335,90 Eur) ir jis dauginamas iš Rekomendacijų numatyto koeficiento 1,3), todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymą tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.