Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

10. Teismo posėdyje atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ atstovas su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad priėjimas prie dalies vamzdyno yra apsunkintas, jo vizualus apžiūrėjimas yra neįmanomas. Atsakovė, būdama rūpestinga administratorė, kiek galėjo apžiūrėjo vamzdyną, tačiau neturėjo galimybių patekti į privačių asmenų butus, apžiūrėti per juos einančius vamzdžius. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie įrodo, kad vamzdynas buvo avarinės būklės. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog atsakovė teikė informaciją ir siūlymus dėl vamzdyno atnaujinimo, tačiau gyventojai elgėsi pasyviai, nusprendė avarines situacijas remontuoti tik lokaliai, taip patys gyventojai prisiėmė riziką dėl pasenusių vamzdynų avarijų kylančios žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Teismas nustatė, kad atsakovė nagrinėjamu atveju yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, todėl jai kilo teisės aktuose numatyta pareiga, be kita ko, administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.3. Nepagrįsti ir apeliantės argumentai, jog ji tinkamai vykdė savo kaip daugiabučio namo administratorės pareigas ir organizavo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus dėl daugiabučio namo modernizavimo bei rengė balsavimus raštu. Iš 2022 m. balandžio 27 d. ir iš 2023 m. vasario 1 d. vykusių susirinkimų protokolų neįmanoma suprasti, ar į namo atnaujinimo (modernizavimo) programą būtų įėjęs ir inžinerinių tinklų atnaujinimas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė niekada neapžiūrėjo vandentiekio tinklų stovų, kurie praeina būtų sienų šachtose, nenustatinėjo defektų ir nevertino jų būklės, kyla pagrįstos abejonės apie butų ir kitų patalpų savininkams suteiktą informaciją.

17.4. Pažymėjo, kad apeliantės teisės aktuose nustatytos pareigos nepasibaigė butų ir kitų patalpų savininkams nesutikus dalyvauti daugiabučio namo modernizavimo programoje. Apeliantė vykdydama teisės aktuose numatytas pereigas turėjo imtis kitų priemonių siekdama užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, t. y. įvertinti karšto vandens stovo būklę realiai juos apžiūrint, supažindinti butų ir kitų patalpų savininkus su užfiksuotais defektais, pasiūlyti juos remontuoti lokaliai ar visa apimtimi, nustačius avarinę vamzdynų būklę įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017“ 96 dalyje įtvirtiną pareigą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).

19. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl byloje reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (draudikė) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė L. L. V. (draudėja) 2024 m. sausio 17 d. sudarė Gyventojų turto draudimo polisą (Draudimo liudijimo Nr. 220 0400755), pagal kurį nuo 2024 m. sausio 27 d. iki 2025 m. sausio 26 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Daugiabutyje (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 28 d. pro bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo stovą prasiveržė vanduo, dėl to buvo apgadintas butas Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Sobo sistemos“ 2024 m. vasario 29 d. defektų nustatymo akte nurodė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) korozijos pažeistas trūko karšto vandens stovas, ant kurio jau anksčiau buvo sudėtos trys apkabos, šalia esantys stovai taip pat pažeisti korozijos.

21. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ įvykio metu buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatyto 1989 metais, bendrojo naudojimo objektų administratorė. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2024 m. kovo 6 d. apžiūrėjo butą ir surašė Turto apžiūros aktą Nr. 24/220-01033, kuriame nustatyta, kad 2024 m. kovo 1 d. bute Nr. (duomenys neskelbtini) dėl užliejimo atsirado defektai ant lubų ir sienų. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įvykį pripažino draudžiamuoju, Turto žalų grupės ekspertas remonto sąmatoje Nr. 24/220-01033 apskaičiavo patirtą žalą, šios sąmatos pagrindu ieškovė draudėjai išmokėjo 322,44 EUR draudimo išmoką. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad ieškovės apdraustas butas buvo apgadintas dėl pro bendrojo naudojimo vandens tiekimo karšto vandens stovą prasiveržusio vandens.

22. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ į bylą pateikė 2021 m. rugsėjo 14 d., 2022 m. balandžio 29 d., 2022 m. rugsėjo 23 d., 2023 m. gegužės 17 d., 2023 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. gegužės 29 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūros aktus, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad namo karšto vandens stovai butuose praeina butų šachtose, jų vizualiai patikrinti nėra galimybės, šildymo sistema atitinka privalomuosius reikalavimus. Pagal atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ į bylą pateiktus 2022 m. balandžio 27 d., 2023 m. vasario 1 d., 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. birželio 28 d. namo (duomenys neskelbtini) atsakovės inicijuotus visuotinio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų protokolus savininkai nėra pritarę daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui); 2022 m. balandžio 27 d., 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. birželio 28 d. vykusiuose susirinkimuose, kurie buvo laikomi nevykusiais dėl nepakankamo dalyvių skaičiaus, juose dalyvavę gyventojai nusprendė visus avarinius atvejus name likviduoti tik lokaliai. Nustatyta, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų 2020 m. gruodžio 9 d. ir 2023 m. birželio 28 d. susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas ir dėl šalto, karšto vandens ir nuotekų vamzdyno keitimo, 2020 m. gruodžio 9 d. balsavimas neįvyko, nes už sprendžiamą klausimą balsavo mažiau nei pusę butų ir kitų patalpų savininkų, 2023 m. birželio 28 d. susirinkimas neįvyko, nes susirinkime dalyvavo mažiau nei ½ plius 1 (vienas) butų ir kitų patalpų savininkų, susirinkime buvo pristatyta vamzdyno situacija, tačiau jame dalyvavę butų ir kitų patalpų savininkai ir toliau nusprendė visus avarinius atvejus likviduoti tik lokaliai.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kaip draudikė reikalavimą atsakovei daugiabučio namo administratorei UAB „Paslaugos būstui“ subrogacijos teise dėl žalos atlygino pareiškė po to, kai administruojamoje Žalos byloje Nr. 24/220-01033 buvo nustatyta, kad ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apdraustas savininkei L. L. V. (draudėjai) priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas dėl pro bendrojo naudojimo vandens tiekimo karšto vandens stovą prasiveržusio vandens.

24. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (draudikė), remdamasi CK 4.84 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta administratoriui nustatyta pareiga administruoti bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus, šioje byloje reikalavimą atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ pareiškė tuo pagrindu, kad už 2024 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) buto užliejimą yra atsakinga atsakovė kaip daugiabučio namo administratorė, pažeidusi pareigą organizuoti tinkamą namo bendrojo naudojimo objektų valdymą. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ (apeliantė), atsikirsdama į pareikštą ieškinį ir apeliaciniame skunde, tvirtina, jog byloje neįrodyta, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktuose administratoriui nustatytas ir(ar) bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai.

25. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo, kuriuo patenkintas draudiko subrogacijos teise pareikštas ieškinys daugiabučio namo administratorei, kaip už žalą atsakingam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia atsakovės (apeliantės), nesutinkančios su pirmosios instancijos teismo sprendimu, keliamas klausimas dėl teismo (ne)tinkamai atlikto įrodymų vertinimo ir dėl to netinkamai nustatyto už žalą atsakingo asmens, bei ieškovės atsikirtimai į apeliacinį skundą.

Dėl daugiabučio namo administratorės (ne)teisėtų veiksmų

27. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

28. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.). Todėl civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsniai).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) konstatavo remdamasis aplinkybėmis, kad: (i) atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, jog namo gyventojams buvo suteikta informacija apie karšto vandens stovų kritinę būklę arba galimus jų gedimus, nes iš susirinkimų protokolų, kuriuose buvo fiksuojamas balsavimas dėl daugiabučio modernizacijos, nenustatyta, kad atsakovė būtų pateikusi daugiabučio namo gyventojams siūlymą atnaujinti karšto vandens stovus, keisti juos atkarpomis. Kitaip tariant, teismas konstatavo, kad atsakovės daugiabučio namo gyventojams pateikta informacija buvo nepakankamai išsami, o pasiūlymai – neracionalūs; (ii) atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, atsakinga už vandens tiekimo įrangos priežiūrą, neorganizavo karšto vandens stovų būklės patikrinimo, iš anksto informuodama apie tai daugiabučio namo butų savininkus ar kitaip bet kokiu būdu būtų reiškusi iniciatyvą patekti į nuosavus gyvenamuosius būtus, kad galėtų apžiūrėti per butų šachtas praeinančius karšto vandens stovus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados deklaratyvios, padarytos neįvertinus faktiškai ginčo name susiklosčiusios situacijos.

30. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (aktuali redakcija) 11 punktą statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, kuriam pasiekti turi būti įgyvendinti 12 punkte nurodyti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratorė UAB „Paslaugos būstui“ nevykdė organizacinių ir techninių priemonių gyvenamojo namo, kuriame yra (buvo) ieškovės apdraustas turtas, techninei būklei prižiūrėti. Atsakovės į bylą pateikti 2022 m. balandžio 27 d., 2023 m. vasario 1 d., 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. birželio 28 d. namo (duomenys neskelbtini) atsakovės inicijuotų visuotinių namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų protokolai patvirtina, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai (didesnioji jų dalis) nesirūpina namo būkle, nes visi susirinkimai, išskyrus 2023 m. kovo 13 d., kuriame sprendimas dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) nebuvo priimtas, namo modernizavimui pritarus mažiau nei pusei butų ir kitų patalpų savininkams, buvo laikomi neįvykusiais dėl nepakankamo dalyvių skaičiaus, tačiau juose dalyvavę butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė visus avarinius atvejus name likviduoti tik lokaliai. Iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų 2020 m. gruodžio 9 d. ir 2023 m. birželio 28 d. susirinkimų protokolų, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas ir dėl šalto, karšto vandens ir nuotekų vamzdyno keitimo, nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 9 d. balsavimas neįvyko, nes už sprendžiamą klausimą balsavo mažiau nei pusę butų ir kitų patalpų savininkų, o 2023 m. birželio 28 d. susirinkimas neįvyko, nes susirinkime dalyvavo mažiau nei ½ plius 1 (vienas) butų ir kitų patalpų savininkų, susirinkime buvo pristatyta namo vamzdyno situacija, kad vamzdžiai yra pažeisti korozijos ir turi būti pakeisti, tačiau susirinkime dalyvavę butų ir kitų patalpų savininkai ir toliau nusprendė visus avarinius atvejus likviduoti tik lokaliai.

32. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; kt.). Pareiga rūpintis savo turtu, jį prižiūrėti, remontuoti ir užtikrinti, jog nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, ir priimti su tuo susijusius sprendimus išlieka pagrindinė daugiabučio namo savininkų pareiga (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.82 straipsnis, 4.83 straipsnio 3 dalis, Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 dalis, 47 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

33. Būtent daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams suteikta prerogatyva spręsti klausimus dėl daugiabučio namo priežiūros bei jo objektų atnaujinimo ir pagerinimo darbų. CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, o to paties straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai (susirinkimų protokolai) patvirtina, kad didesnė dalis namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų ignoruoja pareigą rūpintis ginčo namo bendro naudojimo objektais, juos prižiūrėti, remontuoti ir priimti su tuo susijusius sprendimus, kita dalis pasisako dėl visų avarinių atvejų likvidavimo tik lokaliai, pateikdama aiškią poziciją, kad neketina investuoti į namo atnaujinimą ir modernizavimą, tokiu būdu prisiimdama atsakomybę dėl galimų avarijų namo bendrojo naudojimo objektuose pasekmių. Esant tokiam namo (duomenys neskelbtini) būtų ir kitų patalpų savininkų požiūriui į bendrojo naudojimo objektų valdymą ir naudojimą, pirmosios instancijos teismo atsakovės veiksmų vertinimas kaip nepakankamai rūpestingų, nepateikus daugiabučio namo gyventojams priimtino karšto vandens stovų atnaujino pasiūlymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimas kaip ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybės už bendro naudojimo objektų valdymą ir naudojimą nepagrįstas perkėlimas daugiabučio namo administratorei (atsakovei). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė (administratorė) neveikė pakankamai rūpestingai ir atsakingai, nesiėmė veiksmų inžinerinių tinklų būklei pagerinti, apeliacinės instancijos teismo pripažintina nepagrįsta.

34. Pabrėžtina, kad už atliktus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus apmoka butų ir kitų patalpų savininkai savo lėšomis, todėl būtent jie gali nuspręsti ir priimti sprendimą dėl tokio pobūdžio darbų (nagrinėjamu atveju dėl korozijos paveiktų namo karšto vandens vamzdžių ir stovų (CK 82 straipsnio 3 dalis)). Byloje esantis UAB „Sobo sistemos“ 2024 m. vasario 29 d. defektų nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) korozijos pažeistas trūko karšto vandens stovas, ant kurio jau anksčiau buvo sudėtos trys apkabos, šalia esantys stovai taip pat pažeisti korozijos, patvirtina, kad karšto vandens stovų problema namo būtų ir kitų patalpų savininkams yra žinoma, minėtas stovas jau yra sutvirtintas, t. y. taisytas lokaliai, kaip nuspręsta namo butų ir kitų patalpų savininkų. Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai administratorės yra informuoti, kad namo karšto ir šalto vandens vamzdžiai, tarp jų ir karšto vandens stovai jau 2020 m. turėjo būti keičiami dėl korozijos, tačiau tam nepritaria, šis klausimas paliktas spręsti lokaliai. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės nepakankamo iniciatyvumo: atsakovė ne vieną kartą inicijavo susirinkimus, kuriuose informavo namo butų ir kitų patalpų savininkus apie karšto ir šalto vandens stovų ir vamzdžių avarinę būklę ir būtinybę juos keisti, todėl turint aiškią savininkų poziciją dėl lokalių avarijos remontų, pripažinti, kad atsakovė netinkamai vykdė namo inžinierinių tinklų priežiūrą, nėra pagrindo.

35. Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ginčo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratorė UAB „Paslaugos būstui“ neturi teisės savarankiškai priimti sprendimo dėl daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų, taip pat ir dėl karšto vandens stovų remonto darbų, tokiais atvejais ji veikia esant daugiabučio namo bendrasavininkų pavedimui bei aiškiai išreikštai valiai, kaip organizatorius ir (ar) vykdytojas, organizuojantis (vykdantis) pastato savininkų priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti atsakovę neatlikus jai priskirtų funkcijų ar jas atlikus netinkamai, nes 1989 m. statybos ginčo namo (2024-03-06 Turto apžiūros akto duomenys) butų ir kitų patalpų savininkai žinojo apie tai, kad vandentiekio vamzdžiai yra pažeisti korozijos ir turi būti keičiami, tačiau nusprendė visus avarinius atvejus name likviduoti tik lokaliai. Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kad atsakovė, veikdama kaip daugiabučio namo administratorė, netinkamai prižiūrėjo pastato bendrojo naudojimo objektus – nesiėmė jokių priemonių, kad karšto vandens stovas būtų tinkamai apžiūrėtas ir tinkamai, laiku būtų nustatyti stovo trūkumai bei imtasi priemonių jiems šalinti, nepagrįstai namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybę perkėlė atsakovei (daugiabučio namo administratorei).

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai (CPK 178 straipsnis) patvirtina, kad atsakovė ginčo daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administravimo pareigą iš esmės vykdė tinkamai (rūpestingai ir apdariai), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurių 3 punkte nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apibendrinus išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, taip pažeisdamas įrodymų tyrimą ar vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normas ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad atsakovė (daugiabučio namo administratorė) yra atsakinga už draudėjos patirtą žalą ir patenkino ieškovės (draudiko) subrogacijos teise atsakovei pareikštą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ieškinys atmetamas.

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

39. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

40. CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 17 punktas).

42. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir atmetus ieškinį, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė, kuri pateikė į bylą įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 629,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršina 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) už pateiktus procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, tripliką) ir atstovavimą teismo posėdyje, todėl atsakovei priteistinos iš ieškovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

43. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 22 EUR žyminį mokestį, taip pat prašo priteisti 484 EUR apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų, jos atsakovei priteistinos iš ieškovės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ apeliacinį skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1051-793/2025, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“, j. a. k. 140337250, naudai iš ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 1 135 EUR (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginti.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.