Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-480-464/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-19
Bylos Nr.: e2A-480-464/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00120-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Totochemical“
Atsakovas: V. K., J. K., D. G.

Kategorijos

2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-480-464/2023Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00120-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.18; 3.1.7.5; 3.2.4.4; 3.2.4.8.2; 3.3.1.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Totochemical“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Totochemical“ ieškinį atsakovams V. K., J. K., D. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Totochemical“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. K., J. K. ir D. G. 141 091,71 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 4 d. tarp ieškovės UAB „Totochemical“ (toliau – ir bendrovė) ir V. K. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis priimtas dirbti bendrovėje darbų vadovu. Tokį bendrovės sprendimą lėmė tuo metu buvusios vienintele bendrovės akcininke atsakovės J. K. reikalavimas. Atsakovas V. K. ne tik veikė pagal akcininkės išduotą ir notaro patvirtintą įgaliojimą, bet ir faktiškai vadovavo bendrovei, nors jos vadove buvo paskirta atsakovė D. G.. Atsakovė J. K., išduodama įgaliojimą atsakovui V. K. veikti jos vardu, kartu patvirtino, kad visi įgaliotinio sudaryti sandoriai bei atlikti veiksmai sukurs, pakeis ir (ar) panaikins pačios įgaliotojos J. K. teises bei pareigas.

3. Ieškovės teigimu, tai, kad V. K. aktyviai dalyvavo UAB „Totochemical“ veikloje, perkant ir realizuojant pagamintus produktus, vedant buhalterinę apskaitą, gaunant ir išmokant grynuosius pinigus, nelegaliai išmokant pinigines lėšas, susijusias su darbo santykiais, patvirtina įsiteisėjęs Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-715/2021. Iš šio nuosprendžio matyti, kad atsakovas V. K., kaip atsakovės J. K. įgaliotinis, atsakovė J. K., kaip vienintelė bendrovės akcininkė, kartu su bendrovės direktore D. G. sukūrė bendrovėje tokią aplinką, kuri leido jiems slėpti bendrovės pajamas bei išlaidas, nemokant einamųjų mokesčių valstybei (pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), pelno mokesčio) ir mokesčių, susijusių su darbo santykiais. Atsakovams V. K. ir D. G. buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje jie buvo kaltinami PVM slėpimu, vengimu mokėti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Atliekant šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad valstybei yra nesumokėta 22 257 Eur PVM, 8 415 Eur pelno mokesčio, 4 434 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Kadangi pasisavinta ir nesumokėta 22 257 Eur PVM suma susidarė iš nuslėptų ir pasisavintų bendrovės 105 985,71 Eur grynųjų piniginių lėšų, bendrovei yra padaryta 141 091,71 Eur (22 257 Eur + 8 415 Eur + 4 434 Eur + 105 985,71 Eur) žala.

4. Ieškovė baudžiamojoje byloje buvo patraukta civiline atsakove ir buvo areštuotas bendrovės 35 106 Eur vertės turtas. Taikant areštą buvo nurodyta, kad už savo darbuotojų neteisėtus veiksmus ir nuostolius valstybei bendrovė atsako kaip darbdavė. Kadangi turto arešto taikymas stabdė bendrovės veiklą, vedė ją prie bankroto, ieškovė gera valia sumokėjo baudžiamojoje byloje reikalaujamą sumokėti skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), o prokuroras, remdamasis šiuo mokėjimu, panaikino bendrovės turto areštą. Todėl ieškovė UAB „Totochemical“, padengusi atsakovų V. K. ir D. G. padarytus nuostolius (išgrobstytas ir nesumokėtas pinigines lėšas) valstybei, įgijo teisę regreso tvarka išsireikalauti iš šių atsakovų žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnį.

5. Be to, ieškovė yra įgijusi teisę pareikšti reikalavimą dėl 141 091,71 Eur žalos atlyginimo ir atsakovei J. K., kuri pati žalos nepadarė, bet suteikė atsakovui J. K. įgaliojimą veikti bendrovėje jos vardu, valdyti ir disponuoti bendrovės turtu bei akcijomis ir įgaliotinio nekontroliavo. Atsakovas V. K., veikdamas kaip akcininkės J. K., savo sutuoktinės, atstovas ir bendrovės darbuotojas, atliko nesąžiningus ir neleistinus veiksmus, susijusius su piniginių lėšų grobstymu bei mokesčių slėpimu, dėl ko bendrovė patyrė didžiulę žalą, buvo priverstinai tapusi atsakove baudžiamojoje byloje. Todėl šiuo atveju akcininkei J. K. solidari atsakomybė kyla pagal CK 6.265 straipsnio 2 dalį kaip atstovaujamam asmeniui, o pagal 6.246 straipsnio 1 ir 2 dalis – kaip atsakingam už žalą padariusio asmens veiksmus asmeniui. Visų trijų atsakovų, kaip bendrai padariusių ieškovei žalą asmenų, atsakomybė yra solidari pagal CK 6.279 straipsnį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Totochemical“ atsakovei J. K. 1 814,37 Eur, o atsakovei D. G. – 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas V. K. nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d. dirbo UAB „Totochemical“ darbų vadovu. Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje nustatyta, kad atsakovas V. K., veikdamas pagal vienintelės akcininkės J. K. 2017 m. gegužės 10 d. išduotą įgaliojimą kaip faktinis įmonės vadovas, kartu su atsakove D. G. apgaulingai tvarkė ir organizavo bendrovės apskaitos tvarkymą, pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ir turtą. Atsakovams V. K. ir D. G. atlikus tokias nusikalstamas veikas, bendrovė buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo prekių įsigijimo ir darbo užmokesčio darbuotojams išmokėjimo, kasos pajamų orderiais ar per atskaitingus asmenis išduodamų ar gaunamų pinigų, taip išvengusi iš viso 35 106 Eur mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas susideda iš dviejų dalių – 35 106 Eur bendrovės sumokėtų mokesčių valstybei ir, kaip teigiama, pasisavintos iš bendrovės 105 985,71 Eur piniginių lėšų sumos. Atsakovams deliktinė civilinė atsakomybė galėtų kilti tik nustačius visas atsakomybės sąlygas, t. y. atsakovų neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis) ir kaltę (CK 6.248 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) bei priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Tokias sąlygas privalo įrodyti ieškovė. Teismo vertinimu, grįsdama savo reikalavimus vien Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, ieškovė sąlygų ieškinio patenkinimui neįrodė.

9. Teismas nurodė, kad šiuo nuosprendžiu atsakovai V. K. ir D. G. buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnyje (neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimas) ir 222 straipsnyje (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas). Kadangi nusikalstamas veikas atsakovai atliko bendrovės naudai ir dėl to bendrovė išvengė prievolės sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, pati bendrovė, o ne atsakovai gavo neteisėtos turtinės naudos iš jų neteisėtų veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kokio dydžio neteisėtą turtinę naudą gavo bendrovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, ji įgijo prievolę šiuos nesumokėtus mokesčius į valstybės biudžetą sumokėti.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė, atlyginusi valstybei visą nesumokėtą mokesčių sumą, žalos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų nepatyrė, nes ir nenustačius atsakovų nusikalstamos veikos šiuos mokesčius ji būtų turėjusi sumokėti. Jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, galėjusius sukelti bendrovei žalą, ieškovė nepateikė. Teismas, be kita ko, vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 pateiktais išaiškinimais, kad bendrovės dėl netinkamo apskaitos tvarkymo nesumokėti mokesčiai nėra bendrovei padaryta žala. Todėl ieškinio dalį dėl bendrovės sumokėtų valstybei 35 106 Eur mokesčių sumos priteisimo iš atsakovų teismas pripažino nepagrįstu ir neįrodytu, juo labiau kad ir nuosprendyje, kuriuo yra grindžiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, nėra nurodyta, jog atsakovai būtų atlikę neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu.

11. Teismas sutiko ir su atsakovų V. K. ir J. K. argumentais, kad ieškovė, siekdama įrodyti patirtą žalą, klaidina teismą, nurodžiusi neteisingas aplinkybes ir klaidingai interpretuodama patį nuosprendį. Iš Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio matyti, kad 22 257 Eur PVM sumą, kurią turėjo sumokėti ieškovė, susidarė dėl to, kad: 1) bendrovė 2016 m. liepos mėn. nurodė 6 912 Eur didesnę pirkimo PVM sumą; 2) 2016 m. gruodžio mėn. nurodė apmokestinamų sandorių mažiau, negu įrašyta sandorių išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose, ir 824 Eur sumažino mokėtiną PVM; 3) bendrovė 2017 m. liepos mėn. nurodė 14 521 Eur didesnę pirkimo PVM sumą. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, bendrovė turėjo sumokėti 22 257 Eur PVM sumą ne todėl, kad buvo gauta neapskaitytų pajamų, o todėl, kad buvo nurodyta didesnė išlaidų suma, dėl ko bendrovei neteisėtai sumažėjo mokėtinas PVM mokestis į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad PVM prievolė padidėjo ne dėl gautų pajamų, o dėl nurodytų didesnių išlaidų, ieškovės poziciją, jog PVM mokestis atsirado dėl neapskaitytų pajamų, teismas pripažino nepagrįsta.

12. Pripažinęs, kad vienintelis ieškovės argumentas, susijęs su jos 105 985,71 Eur reikalavimo dydžiu, yra klaidingas ir prieštaraujantis nuosprendyje nustatytiems prejudiciniams faktams, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir šios žalos fakto bei dydžio. Neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat nepateikė ir jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės J. K. neteisėtus veiksmus ar šiais veiksmais sukeltą žalą, todėl ir išvada, kad atsakovė J. K. galėtų būti solidariai atsakinga kartu su atsakovais V. K. ir D. G., negalima. Todėl atsakovei J. K. pareikštus reikalavimus taip pat pripažino nepagrįstais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė UAB „Totochemical“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai solidariai iš atsakovų V. K., J. K. ir D. G. 104 545,06 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas, grąžinti pirmosios instancijos teisme nepagrįstai sumokėtą 2 033 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Teismas neatskleidė bylos esmės ir klaidingai išdėstė faktines aplinkybes. Teismas sprendime pasisakė tik dėl vieno atsakovų nusikalstamų veikų požymio, t. y. UAB „Totochemical“ išlaidų didinimą, fiktyviai didinant pirkimus iš UAB „Revida ir ko“ ir tuo mažinant mokėtiną PVM, tačiau kitų neteisėtų veiksmų neatskleidė ir dėl jų sprendime nepasisakė. Atsakovų veiksmais buvo grobstomas UAB „Totochemical“ turtas, pasisavinami pinigai už parduodamą produkciją. Šie nusikalstami veiksmai sukėlė pasekmes – papildomus mokesčius ir rinkliavas.

13.2. Teismas visas nesumokėtas rinkliavas įvardijo tik kaip netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nurodant klaidingus skaičius, tačiau nenustatė, iš kur atsirado ši prievolė. Susidarė situacija, kad UAB „Totochemical“ buvo papildomai apmokestinta ir sumokėjo mokesčius, nors tokių pajamų dėl neteisėtų V. K. ir D. G. veiksmų negavo.

13.3. Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje konstatuojama, kad 2017 m. tiriamuoju laikotarpiu V. K. ir D. G. gavo už atliktus darbus (parduotas prekes) iš viso 3 890 Eur grynųjų pinigų, tačiau UAB „Totochemical“ to neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais. 2016–2017 m. tiriamuoju laikotarpiu UAB „Totochemical“ lentelėse Nr. 3 ir Nr. 4 nurodytiems pirkėjams išsiuntė prekių, o pardavimo pajamų taip pat neįformino apskaitos dokumentais ir jų neįtraukė į buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 19 d. Vien pagal šiuos faktus nustatytas 79 521,09 Eur (61 216,41 Eur + 18 304,68 Eur) be PVM prekių grobstymas, o su 16 699,43 Eur PVM – 96 220,52 Eur. Taigi nurodytas veiksmais bendrovei padaryta 100 110,52 Eur žala (3 890 Eur + 96 220,52 Eur). Be to, jeigu į apskaitą būtų įtraukta darbuotojams apskaičiuota 29 563,60 Eur darbo užmokesčio suma ir ši suma būtų įtraukta į bendrovės sąnaudas, mažinančias mokėtino pelno mokesčio sumą, 4 434,54 Eur suma būtų sumažintas mokėtinas pelno mokestis. Iš viso UAB „Totochemical“ patyrė 104 545,06 Eur žalą (100 110,52 Eur + 4 434,54 Eur). Apie šiuos neteisėtus veiksmus ir jais padarytą žalą teismas sprendime nepasisakė.

13.4. Detalus nusikalstamas atsakovų veikimas, atskleidžiantis bendrovės turto ir piniginių lėšų grobstymo mechanizmą, yra nurodytas Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-715/2021, bet teismas, priimdamas sprendimą, nuosprendyje nustatytais prejudiciniais faktais nesivadovavo .

Žemesnės instancijos teismas

13.5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas sprendimą grindžia tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Kartu teismas, spręsdamas bylą, laikydamasis dispozityvumo ir rungimosi principų, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, privalo išsiaiškinti visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, argumentuoti, kodėl atmeta kuriuos nors įrodymus ir kodėl vadovaujasi kitais įrodymais. Išvadas dėl konkrečių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų reikšmingumo bylai teismas turi motyvuoti, t. y. nurodyti argumentus, kuriais vadovaudamasis grindžia savo išvadas. Vykdydamas teisingumą teismas privalo išspręsti tarp ginčo šalių kilusį ginčą ir pašalinti galimų ginčų prielaidas ateičiai. Nemotyvuodamas ar nepakankamai detaliai motyvuodamas sprendimą teismas ginčo neišsprendžia, t. y. neįvykdo teisingumo, taip pat pažeidžia privatų ginčo šalių interesą sulaukti pagrįsto ir teisėto ginčo išsprendimo.

13.6. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, tačiau teismas dėl žyminio mokesčio grąžinimo nepasisakė.

Atsiliepimas

14. Atsakovė D. G. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

14.1. 96 220,52 Eur žala apeliaciniame skunde yra grindžiama visiškai naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos. Ieškinyje 105 985,71 Eur tariamai atsakovų pasisavinta suma, kurią turėjo gauti bendrovė, buvo grindžiama tik tuo, kad nuo šios sumos buvo apskaičiuota nesumokėta 22 257 Eur PVM suma.

Šalies argumentai

14.2. Ieškovei suvokiant ieškinio nepagrįstumą, apeliaciniame skunde nurodomas visiškai naujas turtinių reikalavimų faktinis pagrindas, t. y. kad atsakovai tariamai pasisavino prekių už 79 521,09 Eur (61 216,41 Eur + 18 304,68 Eur) sumą. Ieškovės nurodytų prekių tiekimą lėmė anksčiau pirkėjams netinkamos kokybės produkcijos pardavimas, dėl ko ieškovė, siekdama išvengti turtinių ginčų su pirkėjais ir išsaugoti reputaciją, buvo priversta nemokamai atvežti naują kokybišką produkciją. Dėl to apskaitos dokumentais buvo neįforminti ir į buhalterinę apskaitą neįtraukti apeliaciniame skunde, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, nurodomi medžiagų kiekiai.

14.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kad atsakovė D. G. pasisavino bendrovės lėšas, todėl ieškinio reikalavimas dėl 3 890 Eur priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

14.4. Reikalavimas dėl 16 699,43 Eur PVM sumos priteisimo taip pat atmestinas. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nesumokėti mokesčiai dėl netinkamo apskaitos tvarkymo bendrovėje nėra žala bendrovei. Vykdanti veiklą bendrovė bet kuriuo atveju turi sumokėti įstatymų nustatytus mokesčius valstybei, o vėlesnis jų sumokėjimo terminas nėra laikomas žala.

Atsiliepimas

15. Atsakovai V. K. ir J. K. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

Šalies argumentai

15.1. Suvokdama, kad byloje pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas, ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės keičia faktinį reikalavimo pagrindą ir ieškinio dalyką. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo naujas aplinkybes apie pasisavintus grynuosius pinigus (3 890 Eur), nesumažėjusį pelno mokestį (4 434,54 Eur), taip pat pateikia naują versiją apie neva grobstytas prekes (79 521,09 Eur), kurių vertę padidina PVM suma (16 699,43 Eur PVM). Nors apeliaciniame skunde yra prašoma priteisti ieškovės neva patirtą žalą, tačiau nurodomos visiškai kitos žalos sudėtinės dalys, nei ieškinyje, ir visiškai kiti jos atsiradimo pagrindai, nei nagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

15.2. Ieškovė savo teiginių, kad atsakovai jos atžvilgiu įvykdė turtinį nusikaltimą (vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą ar kt.), negali grįsti nuosprendžiu, kadangi nuosprendžiu ši aplinkybė yra paneigta. Nepaisant to, aplinkybės, susijusios su ieškovės esą patirta žala, yra įrodinėjamos tik nuosprendžiu, nepateikiant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovų ieškovei padarytą žalą.

15.3. Ieškovė visiškai be pagrindo prie jos nurodomos 79 521,09 Eur prekių, kurios V. K. neva buvo pagrobtos, vertės prideda 16 699,43 Eur PVM. Byloje nėra nė vieno įrodymo apie tai, kad už prekes, kurias esą pagrobė V. K., ieškovė būtų sumokėjusi PVM. Didžioji dalis ieškovės žaliavų tiekėjų yra subjektai, veiklą vykdantys Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad ieškovei šių subjektų sąskaitos yra pateikiamos neįtraukiant PVM. Net jeigu ieškovė už medžiagas ir būtų sumokėjusi PVM, ji, kaip PVM mokėtoja, šį mokestį iš valstybės susigrąžintų. Todėl šioje dalyje žalos skaičiavimas yra nepagrįstas. Darbo užmokesčio išmokų neįtraukimas į apskaitą taip pat nėra papildomas pagrindas žalai atsirasti. Jeigu, ieškovės įsitikinimu, yra susiformavusi pelno mokesčio permoka, ji dėl to privalo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir prašyti permokos grąžinimo, o ne reikšti dėl to ieškinį atsakovams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko

16. Asmuo, kreipdamasis su ieškiniu į teismą, jame turi aiškiai nurodyti savo teisę arba įstatymų saugomą interesą, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti, taip pat prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), jis neprivalo tik teisiškai kvalifikuoti reikalavimo. Ieškovas turi pareigą nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinių santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 28 punktas).

17. Kita vertus, nors ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija, remiantis iura novit curia (teismas žino teisę) principu, visada yra teismo pareiga, visgi savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir jo faktinio pagrindo teismas negali. Kitaip tariant, teismas yra saistomas ieškinyje kaip reikalavimo pagrindas nurodytų faktinių aplinkybių (faktų) ir nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą negali nustatinėti bei teisiškai vertinti tokių aplinkybių, kuriomis, pareikšdamas civilinėje byloje reikalavimą, nesirėmė pats ieškovas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Įstatymų leidėjo valia teismas negali būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį ar veikti tik vienos šalies (ieškovo) naudai, priešingu atveju pažeistų bendruosius rungimosi, dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo, teismo nešališkumo principus (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

18. Apeliantė savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – iš dviem atsakovams inicijuotos baudžiamosios bylos medžiagos nenustatė visų atsakovų neteisėtų veiksmų, skundžiamame sprendime pasisakydamas tik dėl vieno atsakovų nusikalstamos veikos epizodo – bendrovės išlaidų didinimo, siekiant mažinti mokėtiną PVM, o dėl kitų atsakovų nusikalstamų veiksmų, grobstant bendrovės turtą, pasisavinant pinigus už parduodamą produkciją, sprendime nepasisakyta. Spręsdama, ar tokie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti, teisėjų kolegija visų pirma atsižvelgia į ieškinio, kuriame ir turėjo būti išdėstyti visi per teismą atsakovams nukreipti apeliantės reikalavimai bei faktinis šių reikalavimų pagrindas, turinį.

19. Kaip matyti iš šio ieškinio, apeliantė siekė 141 091,71 Eur žalos atlyginimo (ieškinio dalykas), tvirtindama, kad pagal baudžiamosios bylos Nr. 1-2-715/2021 medžiagą atsakovai V. K. ir D. G. nesumokėjo valstybei 22 257 Eur PVM, kuris susidarė iš nuslėptų ir pasisavintų 105 985,71 Eur bendrovės piniginių lėšų, taip pat nesumokėjo 8 415 Eur pelno mokesčio ir 4 434 Eur gyventojų pajamų mokesčio (22 257 Eur + 105 985,71 Eur + 8 415 Eur + 4 434 Eur). Apeliantės vien įvardytos kaip nuslėptos ir pasisavintos 105 985,71 Eur sumos susidarymo mechanizmas ieškinyje visiškai nebuvo aptartas, nors, kaip minėta pirmiau, ieškinyje nurodyti konkrečius faktus, lėmusius atitinkamo dydžio reikalavimo teisme pareiškimą, pareiga teko pačiai apeliantei, o ne bylą nagrinėjusiam teismui. Ieškinyje nėra nurodyta, nei kokius konkrečius neteisėtus veiksmus, susijusius su 105 985,71 Eur piniginių lėšų nuslėpimu ir pasisavinimu, atliko (arba neatliko) atsakovai, nei kada jie juos atliko (ar turėjo atlikti). Ieškinyje kaip reikalavimo faktinis pagrindas įvardyti dviejų atsakovų (V. K. ir D. G.) atlikti ir baudžiamojoje byloje nusikaltimu pripažinti veiksmai, susiję su nesumokėtais valstybei mokesčiais, kuriuos apeliantė, vykstant ikiteisminiam tyrimui, yra sumokėjusi ir todėl, jos vertinimu, yra įgijusi regreso teisę išsiieškoti juos iš atsakovų, įskaitytinai ir iš atsakovės J. K., buvusios bendrovės vienintelės akcininkės ir V. K. įgaliotojos, nekontroliavusios savo įgaliotinio veiksmų. Būtent tokios ieškinyje nurodytos aplinkybės ir sudarė reikalavimo dėl 141 091,71 Eur žalos atlyginimo faktinį pagrindą.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime pripažinus, kad vienintelio teiginio apie bendrovei padarytą 105 985,71 Eur žalą aiškiai nepakanka nei tokios žalos faktui, nei jos dydžiui pagrįsti, atitinkamai, ir civilinės atsakomybės institutui visų atsakovų atžvilgiu taikyti, apeliantė, prašydama nauju sprendimu jos ieškinį patenkinti iš dalies, apeliaciniame skunde nurodė kitą, nei buvo nurodžiusi savo ieškinyje, žalos dydį ir kitas jos sudėtines dalis – 104 545,06 Eur (3 890 Eur + 96 220,52 + 4 434,54 Eur). Šį iš dalies modifikuotą, lyginant su pareikštu pirmosios instancijos teisme, savo reikalavimą apeliantė jau grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovų V. K. ir D. G. veiksmais, į bendrovės apskaitos dokumentus neįtraukus pajamų, gautų už parduotas prekes, bei išlaidų, susijusių su faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu.

21. Kadangi apeliantė pirmosios instancijos teisme nenurodė jokių faktų, susijusių su tuo, kaip bendrovė tiekdavo prekes kitiems ūkio subjektams bei išrašydavo sąskaitas faktūras, kaip vykdė įstatymų reikalavimus įforminti atskaitingų asmenų ūkines operacijas, tinkamai apskaičiuoti ir išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, kaip tokios aplinkybės yra susijusios su ieškinyje prašytu priteisti žalos dydžiu, teisėjų kolegija pritaria atsakovų pozicijai, kad apeliaciniame skunde ieškovė nurodo naujas aplinkybes.

22. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir (ar) fakto klaidas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme taip pat vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui, vykstančiam pirmosios instancijos teisme. Dar daugiau, CPK 312 straipsnyje yra įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

23. Tokio procesinio reglamentavimo paskirtis yra užtikrinti, kad apeliacinės instancijos teismas tikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų naujus šalių argumentus ir naujas aplinkybes bei įrodymus, kuriais nebuvo remiamasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis nagrinėtų bylą visiškai naujais aspektais, o tai akivaizdžiai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

24. Konstatuotina, kad apeliantė naujais argumentais apeliaciniame procese remtis negali, todėl jų pagrįstumo teisėjų kolegija nevertina ir dėl to nepasisako. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenustatė, iš kur atsirado apeliantės prievolė sumokėti mokesčius valstybei, nenustatė ir nepasisakė dėl kitų, tik apeliaciniame skunde apeliantės įvardytų atsakovų veiksmų.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir prejudicinių faktų

25. Apeliaciniame skunde yra teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis prejudiciniais faktais, nustatytais atsakovams D. G. ir V. K. paskelbtame Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-715/2021, kurie patvirtina bendrovei padarytos žalos faktą ir jos dydį bei atskleidžia bendrovės turto ir piniginių lėšų grobstymo mechanizmą. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti.

26. Bendrovės vadovas yra saistomas pareigų, reglamentuotų CK, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir kituose specialiuosiuose įstatymuose, o šių pareigų netinkamas vykdymas, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, lemia vadovo civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Vadovo civilinės atsakomybės konstatavimui būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), dėl jų atsiradusią žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.247 straipsnis). Bendroji tokių faktų įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, asmuo turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

27. Ieškinys atlyginti žalą, taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui, gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos, nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, apimtis. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė, kad be paskirto vadovo bendrovėje veikia ir faktinis vadovas, savaime nepašalintų oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamą jam įstatymo nustatytų pareigų vykdymą, nes abu vadovai yra saistomi valdymo organų narių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 54 punktas).

28. Nagrinėjamoje byloje apeliantė pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo buvusiai savo vadovei de jure (pagal įstatymą) atsakovei D. G. ir vadovui de facto (faktiniam arba neoficialiam vadovui) atsakovui V. K., ieškinyje tvirtindama, kad baudžiamoji byla jiems buvo iškelta kaltinant PVM slėpimu, vengimu mokėti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius, o atlikus baudžiamojoje byloje ekspertizę buvo nustatyta, kad abu atsakovai, veikdami išvien, pasisavino iš UAB „Totochemical“ atitinkamo dydžio pinigines lėšas, nesumokėjo atitinkamų mokesčių. Vadinasi, apeliantė siekė žalos atlyginimo iš bendrovės vadovų (oficialiai paskirto ir faktinio) už fiduciarinių pareigų pažeidimą – netinkamą disponavimą bendrovės piniginėmis lėšomis.

29. Kaip minėta pirmiau, apeliantei teko pareiga įrodyti fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimą ir dėl šio pažeidimo atsiradusius konkrečius padarinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė iš esmės nusišalino nuo tokios savo pareigos, klaidingai spręsdama, kad atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos jau yra nustatytos baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

30. CK 182 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Visgi, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-309-403/2019, 24 punktas).

31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pasisakyta ir dėl to, kokie faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose, patenka į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Todėl pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017, 28 punktas).

32. Iš įsiteisėjusio Telšių aplinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-715/2021 matyti, kad šis teismas atsakovus V. K. ir D. G. pripažino kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnyje (neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimas) ir 222 straipsnyje (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas). Tokios nusikalstamos veikos priskiriamos nusikalstamoms veikoms, kuriomis pažeidžiama valstybės finansų sistema (BK XXXII skyrius), taigi tokiomis veikomis neigiami padariniai sukeliami valstybės finansų sistemai, o ne atitinkamam ūkio subjektui. Minėtu nuosprendžiu nebuvo nustatyta, kad atsakovai padarė nusikalstamas veikas (neteisėtus veiksmus) bendrovės nuosavybei, jos turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius). Priešingai nei tvirtina apeliaciniame skunde apeliantė, nuosprendžiu nebuvo konstatuotas prejudicinis faktas, kad atsakovai grobstė bendrovės pinigines lėšas ar turtą ir padarė žalą bendrovei. Plečiamai aiškinti prejudiciją, kaip tą daro apeliantė, pasisakydama apie šiuo nuosprendžiu nustatytą bendrovės turto ir piniginių lėšų grobstymo mechanizmą, pagrindo taip pat nėra, nes toks aiškinimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl baudžiamajame procese nustatytų faktų ribotos prejudicinės galios civiliniame procese.

33. Pripažintina, kad apeliantė civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog atsakovų neteisėtais veiksmais jai buvo padaryta ieškinyje įvardyto dydžio žala (žr. šios nutarties 3 punktą), t. y. nenurodė ir neįrodė, kokiais konkrečiais pavedimais, grynųjų pinigų išėmimu ar kitokiais veiksmais atsakovai atliko neteisėtus, žalą bendrovei nulėmusius veiksmus (teismo sprendimo dalis dėl atsisakymo pripažinti valstybei sumokėtus mokesčius bendrovės patirta žala apeliaciniu skundu neskundžiama). Apeliantė nepateikė duomenų ir apie tai, kad atsakovai bendrovės lėšas būtų panaudoję ne bendrovės, o savo asmeniniais interesais ir tokiais veiksmais padarę konkrečiai apibrėžto dydžio žalą bendrovei. Apeliantei tokių aplinkybių neįrodžius, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo perimti tik proceso šalims būdingos įrodinėjimo funkcijos civiliniame procese ir savo iniciatyva analizuoti šalių nenurodytus argumentus ir (ar) įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė visų atsakovų neteisėtų veiksmų.

34. Apeliantei neįrodžius atsakovų būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos), nėra poreikio analizuoti ir vertinti kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio, kaltės), kadangi bent vienos būtinosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

Dėl teismo sprendimo motyvavimo

35. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojamas būtinumas pagrįsti teismo sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, laikytis dispozityvumo ir rungimosi principų, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai motyvuoti teismo išvadas, siejant tai su teisingumo vykdymu. Viena vertus, tokia apeliantės pozicija yra teisinga, kita vertus, apeliantė nenurodo, kokį iš paminėtų principų ar kokią konkrečiai taisyklę yra pažeidęs pirmosios instancijos teismas.

36. Tokia aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su nagrinėjamos bylos procesine baigtimi, pati savaime negali reikšti, kad ginčas išspręstas neteisingai ar yra pažeistas jos, kaip privačios ginčo šalies, interesas sulaukti pagrįsto ir teisėto ginčo išsprendimo.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neįžvelgia pagrindo kitokio sprendimo skundžiamoje ginčo dalyje priėmimui.

Dėl žyminio mokesčio už ieškinį grąžinimo

38. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo sprendime pasisakyti dėl žyminio mokesčio jai grąžinimo, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Be kita ko, apeliaciniame skunde yra pareikštas ir prašymas grąžinti apeliantei 2 033 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį, pateiktą pirmosios instancijos teisme.

39. CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl šios proceso normos taikymo yra pasisakoma, kad sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio paminėtu pagrindu nepakanka vien ieškinyje pareikštos nuomonės apie nusikalstamos veikos padarymą. Tokiu atveju ieškovas turi pateikti teismui įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, arba įrodymus, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla ar bent jau atliekamas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2224/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-597/2012; 2018 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-78-302/2018).

40. Kaip nurodyta pirmiau, įsiteisėjusiu Telšių aplinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-715/2021 nėra konstatuota, kad UAB „Totochemical“ atžvilgiu yra padarytas nusikaltimas ir (ar) ji yra patyrusi žalą dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų, todėl pagrindo spręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą nebuvo ir nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

42. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė J. K. pateikė prašymą priteisti iš apeliantės iš viso 3 866,28 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą. Atsakovė D. G. pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus.

43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

44. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (8.11 punktas).

45. Atsakovės J. K. atstovo 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateiktoje suteiktų advokato paslaugų detalizacijoje nurodyta, kad už 2023 m. gegužės 15 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas galėtų būti maksimali 2 470,39 Eur suma, o atsakovė už šią paslaugą prašo kompensuoti 2 450 Eur (be PVM). Kartu su išlaidų detalizacija yra pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros, t. y. 2023 m. birželio 6 d. sąskaita NOOR-2306-0173, mokėtina suma (su PVM) – 1 815 Eur, ir 2023 m. liepos 06 d. sąskaita NOOR-2307-0109, mokėtina suma (su PVM) – 2 051,28 Eur, taip pat du banko patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į advokatų profesinės bendrijos sąskaitą, be kita ko, ir pagal minėtas sąskaitas faktūras, atitinkamai, 2023 m. birželio 8 d. ir 2023 m. liepos 8 d.

46. Pažymėtina, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą, todėl dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sprendžiama pagal bendrą ieškovės advokatui sumokėtą sumą (įskaitant PVM) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 41, 43 punktai; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018, 103 punktas).

47. Apskaičiavus teisinių paslaugų maksimalų dydį pagal Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei mokėjimo laikotarpiui aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą galėtų būti 2 470,39 Eur (1 900,30 x 1,3). Akivaizdu, kad atsakovės J. K. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dalis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, t. y. 2 450 Eur su PVM, viršytų Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl atsakovės J. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš apeliantės priteisiama maksimali leistina pagal CPK normas šių išlaidų kompensacija, t. y. 2 470,39 Eur.

48. Atsakovės J. K. prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas (745,27 plius PVM) dar ir už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą netenkinamas. Pirma, toks prašymas yra pareikštas 2023 m. gegužės 15 d. atsiliepime į apeliacinį skundą, o 2023 m. rugpjūčio 28 d. į bylą buvo pateikta tik bylinėjimosi išlaidų detalizacija bei šių išlaidų apmokėjimo faktą patvirtinantys dokumentai. Antra, nėra pagrindo vertinti, kad už tokio turinio procesinį dokumentą, kuriame nurodoma tik tai, kiek išlaidų nagrinėjamoje apeliacinės instancijos teisme byloje yra patyrusi atsakovė J. K. ir kaip jos turėtų būti priteisiamos, atsižvelgiant į gerokai didesnes atsakovės faktinių mokėjimų sumas, nesutampančias su detalizacijoje nurodomomis sumomis, atsakovei turėtų būti kompensuojama papildomai. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos apima ir procesinio prašymo dėl jų priteisimo iš apeliantės išlaidų dalį. Trečia, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme detalizacija buvo parengta gerokai vėliau, t. y. 2023 m. rugpjūčio 28 d., nei atsakovei pateiktos apmokėti ir jos apmokėtos sąskaitos (žr. šios nutarties 45 punktą). Todėl būtų nepagrįsta teigti, kad ankstesni mokėjimai susiję su vėliau parengtu procesiniu dokumentu.

49. Atsakovės D. G. prašoma priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš apeliantės tenkintinas visiškai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Totochemical“, juridinio asmens kodas 302351015, atsakovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 470,39 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Totochemical“, juridinio asmens kodas 302351015, atsakovei D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Dalia KačinskienėLaima RibokaitėNeringa Švedienė