- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- 1-2-715/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-6-00015-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Kaltinamasis
- D. G., V. K.
- Advokatai
- Aidas Mažeika
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2011-10-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 2 d. ir pritaikius BK 54 str. 3 d. 198 MGL (24.750,00 Lt) dydžio bauda, kuri 2016-02-11 išieškota, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį,
ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų sektoriaus vadovė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.1. V. K., nebūdamas įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), į/k (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) (toliau UAB (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigose, tačiau šioje bendrovėje priimdamas galutinius sprendimus darbuotojų priėmimo į darbą ir jų atleidimo klausimais, asmeniškai išmokėdamas darbo užmokestį, duodamas nurodymus bendrovės veiklos klausimais sau pavaldiems darbuotojams ir pagal užimamas pareigas sau nepavaldiems darbuotojams ir tokiu būdu faktiškai kontroliuodamas UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ir būdamas faktiniu šios bendrovės vadovu, organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymą, duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkei vykdytojai D. G. (buvusi pavardė J., toliau D. G.) apgaulingai tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą išrašant ir į apskaitą įrašant PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, o D. G., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, vykdydama faktinio UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, bendrininko organizatoriaus V. K. nusikalstamus nurodymus apgaulingai tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą išrašant ir į apskaitą įrašant PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų - ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 (toliau buhalterinės apskaitos įstatymas) 14 str. 2 d. būdama atsakinga už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, vykdydama bendrininko organizatoriaus - UAB (duomenys neskelbtini) faktinio vadovo V. K. nusikalstamus nurodymus, pasitelkusi savo pavaldinę - UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. ir D. G. nusikalstamus ketinimus, nuo 2016-07-07 iki 2016-07-25 apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, nes žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kurioje ji nuo 2016-06-07 dirbo direktore, putų poliuretano R127 Togo pardavė ne 27404,52 kg už 44.252,41 Eur, o 2740,45 kg už 4.425,24 Eur, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei S. Š., taip pat dirbusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, nežinojusiai apie V. K. ir D. G. nusikalstamus ketinimus, išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras: 2016-07-07 Nr.REKO000807 dėl 7751,28 kg putų poliuretano R127 Togo pardavimo už 15.663,01 Eur, 2016-07-22 Nr.REKO000808 dėl 93,00 kg putų poliuretano R127 Togo pardavimo už 187,93 Eur, 2016-07-25 Nr.REKO000810 dėl 19560,24 kg putų poliuretano R127 Togo pardavimo už 28.401,47 Eur, kuriose vienas iš rekvizitų ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, ką pastaroji ir padarė bei įrašė šias PVM sąskaitas faktūras apie tariamai įvykusias 24664,07 kg putų poliuretano R127 Togo pardavimo ūkines operacijas už 39.737,17 Eur, į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 13 str. 1 d., 3 d., reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, vienas iš privalomų apskaitos rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-07-07 iki 2017-07-25.
1.2. Taip pat V. K., būdamas faktiniu UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, bei, siekdamas išvengti 17.372,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, organizavo neteisingų duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas pateikimą, duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkei vykdytojai D. G. pateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ką pastaroji ir vykdė, o D. G. būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, vykdydama bendrininko organizatoriaus, faktinio UAB (duomenys neskelbtini) vadovo V. K. nusikalstamus nurodymus pateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas ir taip išvengti 17.372,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, veikdama per savo pavaldinę - vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. ir D. G. nusikalstamus ketinimus, pateikė pastarajai neteisingus duomenis apie sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)), ko pasekoje S. Š. įrašė į 2016 metų liepos mėnesio PVM deklaraciją (forma FRO600) žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 6.912,00 Eur daugiau, 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ 24.284,00 Eur daugiau, dėl ko 17.372,00 Eur suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir 2017-01-30 šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) turtą elektroniniu būdu pateikė buvusios Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui adresu Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiuose.
1.3. Taip pat, V. K., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu, tačiau faktiškai vykdydamas vadovo funkcijas, tai yra priimdamas galutinius sprendimus darbuotojų priėmimo į darbą ir jų atleidimo klausimais, asmeniškai išmokėdamas darbo užmokestį, asmeniškai kontroliuodamas pinigų mokėjimus tiekėjams bei pats juos atlikdamas, duodamas nurodymus bendrovės veiklos klausimais sau pavaldiems darbuotojams ir pagal užimamas pareigas sau nepavaldiems darbuotojams bei priimdamas iš jų žodines bei rašytines ataskaitas apie veiklos rezultatus ir susidariusias problemas, ir tokiu būdu faktiškai kontroliuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą bei jai vadovaudamas, nuo 2016-06-01 iki 2017-06-26 organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą, duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkei vykdytojai D. G. apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, joje neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašant į buhalterinę apskaitą prekių (atsargų) įsigijimo ir panaudojimo, kasos pajamų orderiais ar per atskaitingus asmenis, išduodant pinigus pinigų priėmimo kvitus bei kasos aparatu neįforminant pardavimo pajamų priėmimo operacijų, PVM sąskaitomis faktūromis neįforminant pajamų, gautų už parduotas prekes, išrašant PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš privalomų rekvizitų ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes jose įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie nupirktas bei parduotas prekes, o D. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, vykdydama bendrininko organizatoriaus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo V. K. nusikalstamus nurodymus, pasitelkusi savo pavaldinę - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. ir D. G. nusikalstamus ketinimus, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes:
neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą:
nuo 2016-06-01 1080,801 kg prekių (atsargų) įsigijimo už 4.821,00 Eur, prekių (atsargų) Ongronat 2100 20407 kg, Struksilon 8006 124,5 kg, Poliolis petol 160-3 547,05 kg, Polycat 9 159,30 kg, PC CAT NP 90 510 kg, Poliolis petol PZ 400-4G 269,50 kg, Neopolyol 240 1249,10 kg, Poliolis petol 28-3B 893,21 kg, Poliolis petol 250-2 652,37 kg, JEFFCAT 130 495 kg, viso 25334,03 kg, kurių savikaina 69.148,68 Eur, panaudojimo,
darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiais papildomai išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams: J. B. už 2016 metų birželio - spalio mėnesius 2785,21 Eur, A. G. už 2016 metų birželio - gruodžio mėnesius, už 2017 metų sausio - birželio mėnesius 12.138,65 Eur, viso 14.923,86 Eur,
kasos pajamų orderiais ar per atskaitingus asmenis, išduodant pinigus pinigų priėmimo kvitus bei kasos aparatu 2017 metų kovo - birželio mėnesiais iš M. J. 1.000,00 Eur, R. A. 1.340,00 Eur, L. V. 1.550,00 Eur už atliktus darbus viso gautų 3.890,00 Eur grynųjų pinigų, iš jų: 3.214,88 Eur (be PVM) pardavimo pajamų priėmimo operacijų,
nuo 2016-09-22 iki 2016-09-26 4.530,80 Eur pajamų, gautų už Lenkijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini), parduotus 1880 kg poliuretano mišinio;
2017 metų balandžio - liepos mėnesiais parduotų termoizoliacinės medžiagos komplektų N. N. 1 vnt. 470 kg už 1.200,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini), 4 vnt. 1880 kg už 4.800,00 Eur, V. Ž. (duomenys neskelbtini), 840 kg už 2.144,68 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini), 5 vnt. 2350 kg už nenustatytą sumą, UAB „(duomenys neskelbtini), 8 vnt. 3760 kg už 10.160,00 Eur, viso už šį laikotarpį 9300 kg prekių ir gautų 18.304,68 Eur pajamų,
išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš privalomų rekvizitų ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes jose įrašė:
2016-07-07 Nr.REKO000807, 2016-07-22 Nr.REKO000808, 2016-07-25 Nr.REKO000810 įrašė 24664,07 kg didesnį putų poliuretano R127 Togo kiekį už 39.737,17 Eur nei buvo faktiškai nupirkta iš UAB (duomenys neskelbtini), į/k (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini)),
2016-07-08 Nr.TOT00579, 2016-07-26 Nr.TOT00610, 2016-09-06 Nr.TOT00665, 2016-09-30 Nr.TOT00686, 2016-10-12 Nr.TOT00707, 2016-10-24 Nr.TOT00722, 2016-11-26 Nr.TOT00748, 2017-02-20 Nr.TOT00850, 2017-03-14 Nr.TOT00866 įrašė 8915,- kg mažesnį putų poliuretano TOGO 30 ir prekės Ongronat 2100 kiekį už 21.485,15 Eur nei buvo faktiškai parduota Lenkijos Respublikos pirkėjui (duomenys neskelbtini);
2016-07-13 Nr.TOT00588, 2016-09-13 Nr.TOT00672, 2016-10-12 Nr.TOT00706, 2017-03-15 Nr.TOT00870 įrašė 7761,- kg mažesnį putų poliuretano TOGO FOAM ir MDI Izocionato kiekį už 18704,01 Eur nei buvo faktiškai parduota Lenkijos Respublikos pirkėjui (duomenys neskelbtini);
2016-10-28 Nr.TOT00728, 2017-01-02 Nr.TOT00806, 2017-02-20 Nr.TOT00849 įrašė 2350,- kg mažesnį putų poliuretano TOGO FOAM ir prekės Ongronat 2100 kiekį už 5.663,50 Eur nei buvo faktiškai parduota Lenkijos Respublikos pirkėjui (duomenys neskelbtini);
2017-03-28 Nr.TOT00882, 2017-06-23 Nr.TOT01008 įrašė 940 kg mažesnį putų poliuretano TOGO FOAM, putų poliuretano R127 ir prekės Ongronat 2100 kiekį už 2.265,40 Eur nei buvo faktiškai parduota Lenkijos Respublikos pirkėjui (duomenys neskelbtini);
2017-06-26 Nr.TOT01015 įrašė 1025,- kg mažesnį putų poliuretano R127 ir prekės Ongronat 2100 kiekį už 2.470,25 Eur nei buvo faktiškai parduota Slovakijos Respublikos pirkėjui (duomenys neskelbtini), viso įrašė 20991,- kg mažiau už 50588,31 Eur ir šias PVM sąskaitas faktūras pateikė vyr. buhalterei S. Š., nežinojusiai apie jose esančių duomenų neteisingumą, įtraukimui į buhalterinę apskaitą, taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d., 3 d., reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, vienas iš privalomų apskaitos rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-06-01 iki 2017-06-26.
1.4. Taip pat V. K., būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, bei siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, organizavo neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pelną pateikimą, duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkei vykdytojai D. G. nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei visų arba pateikti neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ką pastaroji ir vykdė, o D. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, vykdydama bendrininko organizatoriaus, faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. K., siekusio išvengti pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, nusikalstamus nurodymus nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei visų arba pateikti neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ką pastaroji ir vykdė, ko pasėkoje siekdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti mokesčių ko pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė:
22.257,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, po ko D. G., vykdydama bendrininko organizatoriaus V. K. nurodymą, veikdama per savo pavaldinę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. bei D. G. nusikalstamus ketinimus, pastarajai nepateikė visų, taip pat pateikė ir neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ko pasėkoje S. Š. įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą į PVM deklaracijas (forma FRO600) 2016 metų liepos mėnesio 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 6.912,00 Eur didesnę pirkimo PVM sumą, taip neteisingai padidino atskaitą bei 6.912,00 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, 2016 metų gruodžio mėnesio 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 3.924,00 Eur apmokestinamų sandorių mažiau, negu įrašyta sandorių išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose už 2016 metų sausio - gruodžio mėnesius, taip 824,00 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, 2017 metų liepos mėnesio 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 14.521,00 Eur didesnę pirkimo PVM sumą, taip neteisingai padidino atskaitą bei 14.521,00 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM;
8.415,00 Eur pelno mokesčio, po ko D. G., vykdydama bendrininko organizatoriaus V. K. nurodymą, veikdama per savo pavaldinę - vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. bei D. G. nusikalstamus ketinimus, pastarajai nepateikė visų, taip pat pateikė ir neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ko pasėkoje S. Š. įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną į metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2016 metus 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ 51.950,00 Eur mažesnę pardavimo pajamų sumą, 40 laukelyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas. Pelnas“ 56.099,00 Eur mažesnį mokestinio laikotarpio veiklos pelną, 64 eilutėje „Mokėtina (-), grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ 8.415,00 Eur mažesnę mokėtiną pelno mokesčio sumą;
4434,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio, po ko D. G., vykdydama bendrininko organizatoriaus V. K. nurodymą, veikdama per savo pavaldinę - vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. bei D. G. nusikalstamus ketinimus, pastarajai nepateikė visų, taip pat pateikė ir neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ko pasėkoje S. Š. įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą pajamų mokestį, tai yra 2017-01-25 ir 2018-02-11 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metų Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (forma FR0573) 18 laukelį „Sumokėta pajamų mokesčio suma (FR0573A priedo A13 ir A17 laukelių suma)“ įrašė 3289,00 Eur mažiau pajamų mokesčio, į 2017 metų Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (forma FR0573) 18 laukelį „Sumokėta pajamų mokesčio suma (FR0573A priedo A13 ir A17 laukelių suma)“ įrašė 1145,00 Eur mažiau pajamų mokesčio, viso įrašė 4434,00 Eur pajamų mokesčio ir 2016-08-19, 2017-04-20, 2017-11-27, 2017-06-05, 2017-01-25 ir 2018-02-11 šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, turtą, elektroniniu būdu pateikė buvusios Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui adresu Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiuose.
2. 1. Kaltinamoji D. G. teismo posėdyje kalta neprisipažino, parodė, kad 2016 m. birželio 2 d. pradėjo dirbti įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Iki tol ilgą laiką dirbo parduotuvių direktore, jos išsilavinimas aukštasis – teisė ir valdymas. Anksčiau dirbo direktore UAB „(duomenys neskelbtini)“, atėjo pas ją V. K. ir paprašė pagalbos, pakvietė dirbti į bendroves. V. K. tuo metu buvo akcininkų įgaliotas asmuo ir priiminėjo visus sprendimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamino produkciją, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ platino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar teikė transporto paslaugas. Jie vykdė atskirą veiklą. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdoma gamyba poliuretano, o platintojas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tarp įmonių buvo susimaišymas. Kai ji įsidarbino, sutarė, kad perkeltų visą gamybą į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ palikti tik teikti transporto paslaugas, todėl, kad įmonės sertifikavimo centre SPSC buvo nutarta atimti visus sertifikatus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi nebuvo laikomasi nei tyrimo periodiškumo, nei sertifikavimo tvarkos. Buhalterė S. Š. įsidarbino 2016 m. birželio mėnesį. Suinventorizavo, sužiūrėjo visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas, likučius 2016 m. šeštą ir septintą mėnesį. Buvo sutarta su įmone su SPSC centru sertifikavimo Vilniuje, kad persikelia visus sertifikatus į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tada pastebėjo, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka prekių likučiai, buhalterinis likutis su faktiniu likučiu neatitinka. Tada paklausė V. K., kokia situacija, nes su S. Š. buvo ką tik įsidarbinusios. Padarė pardavimus iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių buhalteriškai turėjo būti, bet fiziškai jų nerado, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perteklius. Reiškia, prekės jos faktiškai buvo perkeltos, tačiau neatliktos buhalterinės operacijos, kadangi nebuvo buhalterių. Jos su buhaltere neturėjo pasirinkimo, turėjo įforminti pardavimus. Buhalterė išrašė sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitose buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda klientams. Viską buvo suskaičiavę, buvo gamybos vadovas V. K., jis irgi pasakė. Sąskaitų buvo trys, bet kokiais kiekiais nepamena. Jos buvo išrašytos tą patį mėnesį, gal dienos skirtumas. Kadangi įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ palaikė santykius su įmone (duomenys neskelbtini), po to susidarė su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsignacijos sutartį, kad galėtų gauti palankiomis sąlygomis komponentus, medžiagas, prieš tai tą konsignacijos sutartį turėjo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji tik susitvarkė buhalteriškai. Pagal kaltinimą, kad neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir kad yra trūkumas 63 tūkstančių. Prekių trūkumo tikrai nebuvo. Dalis produkcijos dar buvo sandėlyje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tų operacijų metu buvo perduotos visos medžiagos. Faktiškai buvo prekių, jos visiškai visas medžiagas perkėlė, įtraukė ir tas medžiagas, kurios buvo likusios. Faktinė aplinkybė tokia ir buvo, kad buvo parduota mažiau, negu išrašyta sąskaitų. Nebuvo padaryta kažkas neteisėto. Viską sutvarkė, sumokėjo mokesčius. Sąskaitose yra įrašoma ūkinė operacija, pardavimo operacija. Realiai jos rado likutį mažesnį, kitos prekės buvo parduotos anksčiau - taip pasakė V. K., darbų vadovas. Yra ir dokumentai, kad buvo padaryti pardavimai. Jos matė, kad buvo vykdoma veikla, kad buvo perkeliama. Tai pačiai prekei jos neišrašė sąskaitos faktūros. Buvo vienodi kiekiai ir pertekliaus, ir trūkumo. Jos buvo pasidariusios vidinę inventorizaciją, buvo inventorizacijos aktas, tas dokumentas turėjo būti įmonėje. Inventorizacijoje dalyvavo S. Š., apskaitininkė E,, V. K. ir ji. Tą aktą rašė buhalterė S. Š.. Tas inventorizacijos aktas turi būti prie buhalterinių dokumentų. Nepripažįsta, kad buvo padarytas nusikaltimas, buvo padaryti ūkiniai veiksmai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perteklius, medžiagos buvo labai brangios. Aptikus pertelkių, reikia atlikti inventorizaciją. Atrodo, kad S. Š. buvo surašiusi pažymą. Ta pažyma tik buvo įforminta, kad yra perteklius. Buvo nutarta, kad perduoti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai buvo įvykdyta buhalterinė operacija, tai viskas susitvarkė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekes ir sumokėjo mokesčius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekes irgi sumokėjo mokesčius. Kai buvo išrašytos sąskaitos faktūros, tai ir buvo sumokėti mokesčiai. Nenusižengė jokiam įstatymui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo medžiagas tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip sakė V. K., buhalterija buvo tvarkoma aplaidžiai, rado daug klaidų, be to kažkurį laiką nebuvo iš viso buhalterės. Faktiškas medžiagų pardavimas vyko, tik nebuvo tinkamai apiforminama.
2.2. Dėl kito kaltinimo, kad neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą prekių už 69 148 tūkstančius. Prekės nėra tinkamai suvestos - viename sandėlyje yra pliusas, kitame minusas. Realiai prekių trūkumo tikrai nėra. Atsargos yra minuse, o gatava produkcija yra pliusas. Patikrinimo metu buvo neįtraukta, jeigu medžiagos buvo bačkose, be pavadinimo, jų ir nesuvedė. Ta pati medžiaga turėjo kelis pavadinimus. Gamintojas iš karto rašo pavadinimą, nes cheminė medžiaga turi būti įvardinta. Jie pirkdavo iš skirtingų gamintojų. Sandėlyje yra pagaminta produkcija, pagaminta iš šešių komponentų, į pagamintą produkciją ir įeina visi pavadinimai, visi komponentai. Sandėlis susidengdavo. Kodėl nerado medžiagos pagal pavadinimą - kai atveždavo komponentą didelėje bačkoje, jį išpilstydavo į mažesnes talpas, į savo tarą, ant kurių iš viso pavadinimo nebūdavo, kur nebuvo jokio pavadinimo. Taip buvo sandėlyje, tokia tvarka, visi sandėlio darbuotojai žinojo, kokia tai medžiaga. Visai gamybai vadovavo V. K.. Perkant medžiagą didelėje talpoje 20 tonų, ar 40, kaina buvo žymiai mažesnė. Specialistė tiesiog įvertino trūkumą. Ji nevertino pertekliaus.
2.3. Dėl darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo parodė, jog jai pradėjus dirbti įmonėje, iš karto padarė, kad darbuotojams atlyginimus pervestų į banko sąskaitas. Per porą mėnesių buvo įvesta tokia tvarka. Pradžioje atlyginimus išmokėdavo iš įmonės kasos. Apie išmokėtus atlyginimus J. B. ir A. G. ji sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Niekada iš V. K. nėra gavusi nurodymų, kad neįtraukti išmokėto atlyginimo į apskaitą. Darbuotojų atlyginimai buvo pagal darbo sutartis ir pervedami į darbuotojų sąskaitas. S. Š. nurodymų nėra davusi. J. B. buvo atleistas iš darbo dar seniau, kai ji atėjo, jis labai trumpai dirbo. A. G. anksčiau išėjo iš darbo, negu jai buvo pateiktas kaltinimas. Su A. G. santykiai buvo įtempti, jis su jais nebendravo, jis bendravo tik su V. K.. Nežino, kas išmokėjo neapskaitytą atlyginimą A. G. ir J. B..
2.4. Apie kasos pajamų orderius - apie M. J. negali nieko pasakyti, jo nepažįsta. Duodamas parodymus jis irgi negalėjo pasakyti, ar jis gavo kvitą, ar kažkokį dokumentą, kad jis sumokėjo pinigus. R. A. neteisingus dokumentus pateikė, jis pateikė avansinę sąskaitą tyrimui, kuri buvo užskaityta kaip sąskaita. Avansinė sąskaita gali būti apmokama, gali būti tiesiog kaip avansinė sąskaita. Šitai sumai jis neteisingai pateikė dokumentą 1340 Eur sumai. L. V. buvo labai problematiškas klientas, įmonė jam darė apšiltinimo darbus, jo netenkino darbų kokybė, M. K. su juo pastoviai vargdavo. Sąskaita jam buvo išrašyta vėliau, kai visi darbai buvo padaryti iki galo. Šita sąskaita turi būti byloje. M. K. patikino, kad sąskaita yra išrašyta. V. K. nedavė jokio nurodymo, kad neįtraukti šitų operacijų, ji S. Š. irgi jokio nurodymo nedavė.
2.5. Visą buhalterinę apskaitą tvarkė vyr. buhalterė. Dėl įmonių Lenkijoje - yra išrašytos sąskaitos, kad poliuretano parduota 1880 kg mišinio. Su Lenkijos įmonėmis dirbo A. G.. Byloje yra pridėta el. pašto šaknelės, kad jis atsisako bendrauti ir teikti duomenis. Jis viską derino tik su V. K.. Jai V. K. nedavė jokių nurodymų dėl tų sąskaitų, ji S. Š. irgi nedavė jokio nurodymo. Dėl pateiktų dokumentų, broko aktų - tais dokumentais įrodinėjo, kad prekės buvo pakeičiamos, o ne pavogtos. Broko aktus gavo iš buhalterės S. Š., originalų nematė. Dėl kaltinimo, kad 2017 m. balandžio-liepos mėnesiais termoizoliacinės medžiagos parduotos N. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) - tai čia pagal M. K. lenteles, lentelės yra nepaaiškinamos, kad skiriasi duomenys. Pats M. K. duodamas parodymus negalėjo paaiškinti, ką jis ten rašė ir patvirtinti, kad buvo išvežti be dokumentų. Jis dirbo su Lietuvos įmonėmis, nešė atsakomybę. Ji nežinojo. Ji žinojo, kas yra parduota įmonėms, jokių nurodymų dėl šito V. K. nedavė, ji nedavė nurodymų S. Š.. Visas buhalterines operacijas A. G. derindavo, sąskaitas išrašydavo buhalterė. Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo kalta neprisipažįsta.
2.6. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai tas pats kaip ir apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ - dėl to sandorio, su tuo pardavimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės buvo fiziškai perduotos, o buhalteriškai dokumentus sutvarkė gal po mėnesio, gal po pusantro, tada išrašė sąskaitas faktūras, visi mokesčiai buvo sumokėti. Šitas pardavimas buvo apmokestintas kaip ir visi kiti pardavimai. Įmonėje turėjo patvirtintą vidaus buhalterinės apskaitos politiką ir vadovavosi ta politika, tai neprieštaravo įstatymams.
2.7. Vyr. Buhalterė turėjo vykdyti įmonės buhalterinę apskaitą. Visus pirminius dokumentus pateikia vadybininkai, kurie bendravo su klientais. Už 2017 m. buvo įvykdytas auditas, jį atliko Žemaitijos auditas. Buvo nustatyta, kad visi dokumentai atitinka nustatytus teisės aktus. Dėl darbuotojų priėmimo spręsdavo V. K., ji galėjo tik rekomenduoti. Darbo sutartį, įsakymą ji pasirašydavo. Ji M. K. priėmė, nes jį pažinojo. Ji pasiūlė įdarbinti S. Š. V. K., nes ją pažinojo. Darbo užmokestį abiejose įmonėse skaičiuodavo S. Š.. Darbo sutartyje buvo numatyti atlyginimai. Atlyginimai nepriklausė nuo darbo rezultatų.
2.8. Visus piniginių lėšų judėjimus derino su V. K. ir S. Š., kiek klientams, kiek tiekėjams apmokėti. Iš tikrųjų tai viską pasakydavo V. K., taip ir darydavo. Dėl tiekėjų pasirinkimo irgi derino su V. K.. Jis buvo pats kompetentingiausias ir turėjo daugiausiai patirties, jis sukūrė tą poliuretaną, darbuotojai visi mokėsi iš V. K.. 2017 m. birželio 7 d. yra įrašytas pokalbis, kur kalbama, kur S. Š. sužinojo, kad Kaune yra parduodama poliuretano putos pigiau. Šitas pokalbis ir įrodo, kad daug kas buvo nuo jų slepiama, buvo daug nepasitikėjimo, kainą Lietuvoje derino su V. K., jiems iki galo visko nepasakydavo.
2.9. Yra pokalbis su L. V. kur sako, kad be sąskaitos ir su nuolaida. Jeigu klientui reikėdavo žemesnės kainos, tai neišrašydavo darbų atlikimo akto, nes puta buvo nesertifikuota ir tai nulemdavo kainą, kadangi tą poliuretano putą sertifikuodavo sertifikavimo centre, jeigu norėjo žemesnės kainos, tai jie galėjo pasiūlyti žemesnės kokybės. Kurie klientai norėjo pigiau, tai jiems nerašydavo garantijos dokumentų. L. V. buvo reiklus klientas ir jis norėjo geros kokybės už mažesnę kainą. M. K. viską su juo derino. 2017-01-30 pokalbis su M. K.. Modestas atsako, kad be popierių, tai čia ir gali būti tas variantas, kad be garantijos dokumentų. Įmonėje buvo atliktas auditas už 2016 metus. Jis buvo atliktas 2017 m. sausio mėnesį ir įmonėje turi būti audito išvados. Kai ji išeidinėjo iš darbo, tai buvo padaryti perdavimo aktai, atlikta inventorizacija. Perdavimo aktą atliko su tuo metu naujai paskirtu direktoriumi V. Ž. ir dalyvavo advokatas A. S., kuris dabar yra įmonės direktorius. Visi tie dokumentai yra įmonėje.
3. Kaltinamasis V. K. teismo posėdyje kaltu neprisipažino, parodė, kad nuo 2016-06-01 iki 2017-05-04 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, o nuo 2017-05-04 iki 2017-06-26 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įkurta 2006 m., įkūrė jo sūnus, po jo žūties jis norėjo perimti vadovavimą. Kadangi nei jo išsilavinimas, nei sveikata, nei žinios nebeleido tuo būti, tai buvo paskirtas direktoriumi N. B.. Apie 2011 m. nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo daryti projektus. Jis sukūrė verslą, Rygoje yra labai stiprus universitetas poliuretano gamybos, pakalbėjo su profesoriais, važinėjo pas juos į Rygą apie tris metus, mokinosi, važiavo į Rusiją, į parodas. UAB (duomenys neskelbtini)“ akcininkas buvo V. B., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. K.. Nuo 2006 metų buvo keli direktoriai. N. B. nebegalėjo eiti tų pareigų, kadangi pradėjo studijuoti Klaipėdos universitete. Reikalingas buvo direktorius, kuris mokėtų dirbti, sugebėtų pardavimuose, mokėtų anglų kalbą, turėtų aukštąjį išsilavinimą, nes reikėjo dirbti su užsieniečiais, todėl buvo surasta D. J. (G.), ji turi aukštąjį išsilavinimą, daug metų dirbusi direktore. D. G. pradėjo dirbti abiejose bendrovėse iš karto. Ji yra jo pusseserės dukra.
3.1.1. Dėl sąskaitų išrašymo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad medžiagos iš tiekėjų buvo parsivežamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik paskui atėjo. Vengrai buvo tiekėjai, jie duodavo kreditavimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko ir gavo konsignacijas. Buvo tokie dalykai, jog ateina produktas 006, jo ateina tona, tas produktas tik su važtaraščiu, o sąskaita ateina tik vėliau, už kokio mėnesio. Buhalterė važtaraščio netraukia į buhalteriją, pasideda ant stalo, o medžiaga tai yra, gaminti reikia. Tą medžiagą sunaudoji, ji neturėdama kitos medžiagos, tą medžiagą kaina įrašo, gali surašyti lenteles, technologijas, bet vietoje 1 kg ji įrašys 100 kg, kadangi jai kaina atitiks, o tiekėjas sąskaitos neatsiuntė. Kai atėjo dirbti D. J., S. Š., pradėjo reikalauti sąskaitų, buhalterijai tai geresnis dalykas, nebereikėjo maišytis, viskas pradėjo tvarkytis, gauni prekes, išrašai sąskaitą, padarai lentelę. Viskas kaupėsi ant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi buvo pradėta dirbti su profesoriais, buvo technologinės lentelės, buvo reglamentai surašyti, gauti sertifikatai. Viskas buvo padaryta ant UAB „(duomenys neskelbtini)“.
3.1.2. Įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nauja įmonė paprasčiau galėjo gauti kreditus ir pan. Tada viskas ir susimaišė, medžiagos paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pradėjo gamybą UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ susikaupė medžiagų, o pagaminti ir parduoti reikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo tos įmonės maišytis. Jeigu nėra medžiagų sandėlyje ir nėra „Rivilės“ programoje, neišrašysi sąskaitos, kadangi „Rivilėje“ visos tos medžiagos buvo, tai S. Š. išrašė sąskaitas, pateikė mokesčiams, per mėnesį susimokėjo mokesčius nuo tų išrašytų sąskaitų. Po dviejų mėnesių pati S. Š. sako, kad nebuvo devyniasdešimt procentų medžiagų. To negali būti. Nieko netrūksta, viskas sumokėta. Specialisto išvada sako, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2017 m. visa buhalterija priešpriešinė sutampa. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sena firma, su ja pradėjo gamybą, pasidarė sertifikaciją, kadangi buvo pirmieji Europoje, kurie pradėjo gaminti tokią produkciją. Kadangi reikėjo gauti kreditus, gauti europinius pinigus, reikėjo įkurti naują įmonę. Visas medžiagas gaudavo iš užsienio. Užsieniečiams reikia parodyti, kad esi pirkėjas. Kad gauti konsignacijas, turi parodyti, kad turi pinigų, turi pradėti tave drausti draudimo kompanijos, kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ to nepasiekė, viskas buvo perkama ant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo gaminama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad gauti paramą, o medžiagas iš tiekėjų pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes sena įmonė, patikima. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo gauti medžiagas iš užsienio, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko likučiai ir tuos likučius reikėjo persivesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo vienas sandėlis ir viena gamyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliko sertifikatai, tai reikėjo sertifikatus gauti ir likučius perkelti. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu nuo 2016-06-01 iki 2017-05-04. D. G. neteisingai sako, kad negalima išrašyti sąskaitų, jeigu nėra prekių. Ji sako netiesą, kad nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tų prekių. Visos tos medžiagos buvo ir jos visos yra buhalteriškai apskaitytos, mokesčiai sumokėti, pardavimai jau įvykdyti nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiekiai sužiūrėti, sutikrinti, tam yra buhalterinės programos, mokesčiai, kurie tikrina, nebuvo jokių komisijų.
3.1.3. Nepripažįsta, jog davė tokį nurodymą, kad išrašytų sąskaitas. Jis buvo darbų vadovu. Būdavo, kad buhalterė pasako, kad neturi medžiagos, medžiaga yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vienoje 100 kg., kitoje 200 kg. Kaip jas sujungti, kad gauti medžiagą, kurią galima sujungti? Prie senų buhalterių, kadangi vėluodavo sąskaitos, nesuformindavo, nesutvarkydavo sandėlių. S. Š. tvarkydamasi teisingai viską sutvarkė, suvedė viską į programą, oficialiai pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, užfiksavo mokesčius, viskas atėjo į tvarką. Reikėjo medžiagas, kurios buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, perkelti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį ir viskas. Nieko nereikėjo galvoti, programoje yra tiek ir tiek medžiagų, jos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet kada gamyba perėjo, kalkuliacinės lentelės per pusę nepadarysi, pusę medžiagų sudėjo iš vienos įmonės pusę, iš kitos pusę, reikalinga gamybinė kalkuliacinė lentelė iš vienos įmonės. Buhalterė tas medžiagas iš vienos įmonės pervedė į kitą. Tos medžiagos jau seniausiai stovėjo sandėlyje. Abiejų įmonių sandėlis buvo viena patalpa. Perkelti reikėjo todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo gamybai reikalingų medžiagų, jos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nebuvo sutvarkyti pardavimo dokumentai. Sandėlyje stovėjo medžiagos. Tos medžiagos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai gamybai pritrūkdavo medžiagų, jos ir buvo paimtos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo gatavą produkciją. Dokumentuose likutis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o natūroje kažkiek jau buvo pagaminta, gal kažkiek dar buvo ir sandėlyje. Gamino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai čia ta problema ir yra – reikėjo gaminti ir parduoti, jeigu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ likučių nepersidavė, tai neužtenka gamybai, persidavė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, užteko pagaminti ir viskas parduota, viskas sueina. Pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 100 gr., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 gr. trūksta, tai jį ir paėmė iš „Revidos“ ir pervedė į „(duomenys neskelbtini)“. Jis dirbo gamyboje, gamino produkciją, kurią reikėjo parduoti. Buhalterė pasakė, kad negalima parduoti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi medžiagų, jos yra UAB „(duomenys neskelbtini)“.
3.1.4. Jis buhalterijos nematė ir iš tikrųjų jos nesuprato. Jis negalėjo buhalterei duoti tokio nurodymo, kad perrašyti medžiagas, kurių faktiškai nebuvo. Jo pareigybėje yra nurodyta, kad jis vykdo gamybą. Jis buvo darbų vadovas, o ne faktinis vadovas. Šimtu procentu medžiagos buvo sandėlyje. Komponentus gamybai įsigydavo ir viena, ir kita įmonė, bet paskui pradėjo eiti į vieną, į UAB „(duomenys neskelbtini)“, likučiai liko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi tuos likučius perrašinėjo, tie likučiai pradėjo likti maži, pradėjo buhalterė maišytis, palaipsniui tie likučiai buvo pervedinėjami į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visos tos medžiagos buvo sunaudotos gamybos procese, o kaip apiformino buhalterė, jis nežino. Medžiagų likučiai buvo sandėlyje, iš tų medžiagų buvo pagaminta produkcija ir parduota. Jis nedavė nurodymo surašyti dokumentus neatitinkančius tikrovės, nes neturėjo tokių įgaliojimų.
3.2. Nepripažįsta, kad davė nurodymus buhalterei dėl mokesčių deklaracijų pateikimo.
3.3.1. Dėl darbo užmokesčio J. B. ir A. G. – A. G. jis duodavo į komandiruotę pinigus, šis parvažiavęs susitvarkydavo su buhaltere. Nuo 15 val. buhalterės jau nebūdavo, tai jis paduodavo dienpinigius komandiruotei. Tuos pinigus, kuriuos paduodavo, buhalterė susivesdavo, nė kapeikos netrūkdavo. J. B. norėjo apšmeižti, jam nemokėjo jokių pinigų ir A. G. nemokėjo. A. G. duodavo dienpinigius, komandiruotpinigius. Paduodavo jam 1000 eurų ir jis išvažiuodavo. Jis visus čekius surinkdavo ir pateikdavo grįžęs buhalterei, kas likdavo, tai tuos pinigus atiduodavo buhalterei.
3.3.2. D. J., V., A., kad buvo gauti grynieji pinigai parodė, kad A. buvo išrašyta išankstinė sąskaita, kuri yra įtraukta į specialistės išvadą, yra nesutikimai. V., J. teisme pasakė, kad jie viską gavo, viską sumokėjo. Tai nėra net parašyta, kad jis gavo tuos pinigus. Yra parašyta, kad pinigų neįtraukė į kasą. Nėra parašyta, kad V. K. gavo pinigus. Dėl 2017 m. balandžio, liepos mėnesių neįformintų pardavimų, tai jis nė vieno jų nepažįsta, nė vieno nežino, jeigu su jais buvo bendraujama, tai tik techniniais klausimais, o kas liečia piniginius reikalus, tai jis nieko nežino. Dėl pardavimų Lenkijos įmonėms, tai kaltinamajame akte yra parašyta, kad viena apskaitininkė vedė apskaitą su Exel kita su Rivile programa, tai reikia jų klausti, kaip jos suvedė ir kur tos prekės dingo. Yra parašyta, kad iš sandėlio tos prekės išvažiavo. Produkcija buvo išvežta. Kur ji dingo? Nėra padaryti priešpriešiniai patikrinimai, gal lenkai yra gavę, tik buhalterė neapiformino. Kaip sakė specialistė, tai tik sąlyginė išvada, kad tos medžiagos neparduotos ir neįformintos. Yra priduodami dokumentai muitinei, yra pildomi dokumentai, jei yra išvežta produkcija, tai ji turi kažkur atsidurti, o jei jos nėra, tai yra vagystė.
3.4. Dėl nesumokėtų mokesčių, tai jis „UAB (duomenys neskelbtini)“ dirbo darbų vadovu ir buhalterijos nevedė, apskaitos vedimui neturi žinių. Ką reikėjo gamybai, tą jis suskaičiuodavo. Nedavė jokių buhalterinių nurodymų, tik sukūrė gamybą, vadovavo techniniams žmonėms, gamybai. Dėl darbuotojų priėmimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis priimdavo sprendimus, tardavosi su žmonėmis. Būdavo, kad nebūdavo buhalterės, tada jis išmokėdavo darbuotojams darbo užmokestį. Išmokėdamas darbo užmokestį apie tai atžymėdavo, buvo lapeliai, algos lapeliai, kur darbuotojai pasirašydavo. Kaltinamuoju laikotarpiu jis jau nemokėdavo darbo užmokesčio. Kai D. G. parėjo, tai jį įvedė tvarką per banką pervesti atlyginimus.
3.5. Pakartotinai apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis V. K. parodė, kad atėjus dirbti S. Š., kaip jau minėjo anksčiau, buvo sutikrinti sandėlių likučiai. S. Š. jam pasakė, kad faktiškai sandėlyje tėra 10 procentų medžiagų. Kadangi iš tų medžiagų, kurios pagal dokumentus dar buvo „(duomenys neskelbtini)“, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo pagaminta produkcija, todėl jas reikėjo pervesti į „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų galima parduoti pagamintą produkciją.+
Liudytojų parodymai
4.1. Liudytojas J. B. teismo posėdyje paaiškino, jog Su V. K. susipažino 1993 m., supažindino švogeris, pasamdė jį baigti statyti parduotuvę. V. K. turėjo parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau pas jį nedirbo, o apie 1994-1996 m. vėl pas jį grįžo. 2000 m. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, perdirbo atliekas iš laivų, žalią naftą, valydavo tas atliekas ir paversdavau į krosninį kurą. V. K. parduodavo tas atliekas kaip krosninį kurą, po to jam iškėlė baudžiamąją bylą. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo tada, kai ji buvo įregistruota, nuo 2001 m., jos vadovu buvo D. K.. Po to V. K. nebegalėjo vadovauti įmonei, todėl pasikvietė savo sūnų, sūnus žuvo, tai jis pasikvietė N. B., jie buvo draugai. Direktoriumi 2010 m. tapo N. B.. Nuo 2014 m. pradėjo dirbti D. J.-G.. Jis nuo 2010 m. dirbo autokaru, prie medžiagų maišymo, darydavo medžiagų bandymus, ten daug komponentų, gaudavosi komponentas putoms pūsti. Dirbo nuo 5 val. ryto iki 17 val. vakaro, bet buvo įdarbintas trumpesniu darbo laiku, kad nuslėpti mokesčius. Tai darė V. K.. Gaudavo 400 litų atlyginimo, dirbo tik darbo dienomis, eurais gaudavau apie 100 eurų. Atlyginimą jam išmokėdavo V. K. į rankas.
4.2. Kai parėjo dirbti D. G., tada atlyginimą mokėjo buhalterė, jos pavardės nežino. Atlyginimą atnešdavo į gamybines patalpas, gaudavo apie 40 eurų. Be algos daugiau jokių pinigų negaudavo. Atlyginimą mokėjo kartą per mėnesį, iki mėnesio 8 d. Didesnio atlyginimo nėra gavęs. Niekur nepasirašydavo, kad gavo pinigus. Kiti gaudavo tą pačią sumą kaip ir jis, nors dirbo trumpiau negu jis; kiti dirbo nuo 8 iki 17 val. Vienu metu buvo daug nelegalių darbuotojų, apie 7-8, kol vyko renovacija. Po to liko trys, tada jį įdarbino legaliai. Nuo tada, kai parėjo dirbti D. G., algalapiai buvo ant sienos pakabinti, ten buvo surašytos pavardės, gal apie 10 žmonių, tada gaunant atlyginimą, pasirašyti buhalterė paduodavo. Tai tęsėsi apie du metus. Gaudavo apie 140 eurų, tiek ir buvo parašyta ant algos lapelio. Kiti darbuotojai irgi pasirašydavo, nes buhalterė atnešdavo ir visi pasirašydavo. Kiti tiek pat gaudavo atlyginimo. Dirbo iki 2016 m., kol buvo atleistas iš darbo.
4.3. Pradžioje visos medžiagos eidavo nelegaliai, atvažiuodavo maži pirkėjai, pinigus imdavo į „kišenę“. V. K. imdavo pinigus iš pirkėjų. Tada direktoriumi buvo N. B., bet jis dirbo ofise (duomenys neskelbtini), o įmonė buvo (duomenys neskelbtini). N. B. tik pasirašydavo popierius, kokius jam parveždavo, jis jam pats tai sakė. N. B. pasakė jam, kad kokius popierius paduodavo, tokius ir pasirašydavo, kad dėl renovacijos klastojo dokumentus. Kai direktorė buvo D. J.-G., viskam vadovavo V. K., jis visada būdavo, skirstydavo darbus, jis jo prašydavo kitiems parodyti darbus. Kai direktore tapo G., pats V. K. ją pristatė, pasakė, kad tai jo pusseserė ir ji vadovaus. V. K. sakė, kad su N. B. įvyko kažkoks nesusipratimas, kad N. B. ir T. norėjo jį apvogti. Komponentus putoms pirkdavo, pareidavo važtaraščiai, jis iškraudavo, kartais jis juos pats pasirašydavo važtaraščius, kartais darbininkai pasirašydavo. Jeigu V. K. būdavo, tai jis pasirašydavo važtaraščius, o kai jau dirbo D. J.-G., tada ji pasirašydavo. Tie komponentai, tai yra skysčiai, jis juos iškraudavau su autokaru ir veždavo į sandėlį, paskui juos veždavo į kitas patalpas, kur buvo maišymo įranga, sumaišydavo ir išpilstydavo į talpas ir supakuodavo. Talpos buvo po 220 litrų.
4.4. Jeigu buvo perkama už grynus pinigus, tada jokių dokumentų neišrašydavo. Jeigu V. K. atnešdavo važtaraštį, tai išvažiuodavo medžiagos su važtaraščiu, o jeigu už grynus pinigus, tai pinigus paimdavo iš klientų V. K.. Jis (J. B.) matydavo, kad paima pinigus. V. K. pasakydavo, kiek pakrauti ir pasakydavo ar bus važtaraštis, ar nebus. Ant bačkų klijuodavo lapelius, kur vežti. Važtaraščius užkišdavo už tų bačkų. Atvažiuodavo mašina, pakraudavo ir išveždavo, vairuotojas pasirašydavo, jie tą dokumentą atiduodavo V. K.. Kai be važtaraščio, tai pirkėjas sumokėdavo pinigus ir jie pakraudavo. Be važtaraščių buvo daug. Pinigus imdavo V. K., o kai jo nebūdavo, tai jis paimdavo, sumą pasakydavo V. K., niekur nepasirašydavo. Jokių nesklandumų nėra buvę, pinigus atiduodavo V. K. tą pačią dieną, arba padėdavo jo kabinete į stalčių, perduodavo iš rankų į rankas.
4.5. Išėjo iš darbo 2016 m., nes V. K. parsivežė tokį aparatą kaip pūtimo aparatas iš Rusijos su šlangomis ir liepė jam paleisti. V. K. buvo išvažiavęs į Rusiją pasimokinti. Tad jam ir pasakė, kad pamokintų, kaip jį reikia paleisti, kad žmonės galėtų su juo dirbti. O V. K. paliepė jam išeiti iš darbo. Pamatė, kad jau tvarko atleidimo dokumentus. Jam sumokėjo 140 eurų, tiek priskaičiavo su išeitine kompensacija. Kai atleido, jis nusprendė viską papasakoti. Nežino, ar buvo vykdoma putų apskaita, sandėlininko nebuvo. Iš vieno maišymo išeidavo 36 komplektai. Buvo maišymo schema, kurią su V. K. tobulino. Mokykloje mokėsi chemijos. Jis pirkdavo komponentus ir dokumentus paduodavo V. K..
4.6. Kai atleido buhalterę B., tai D. J.-G. pasakė, kad yra didelis neatitikimas medžiagų, kažkas sakė, kad 37 tonos, tai buvo trūkumas, pasakė, kad nurašys ant buvusios buhalterės. Pylė vandenį į tas talpas, jeigu atvažiuotų komisija, bet paskui pasakė, kad nebereikia. Nėra buvę jokios komisijos. V. K. ir J. bijojo tos atleistos buhalterės, kad gali paskųsti. Buhalterė buvo D. B., ji nesutiko klastoti dokumentų, nurašinėti medžiagų, todėl ją atleido. Ji pati apie tai sakė. Apie reviziją nieko negirdėjo.
4.7. Grynųjų pinigų parveždavo A. G., jis buvo pardavimų vadybininkas Lenkijoje. Kiekvieną penktadienį buvo pinigų atvežimas iš Lenkijos. A. G. dirbo Lenkijoje, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku Lenkijos pardavimams. Lenkijos įmonėms parduodavo produkciją ir dalis pinigų grįždavo grynais. Apie Lenkijos įmones ir pinigų sumas nieko nežino.
4.8. Pinigus, už kuriuos nepasirašydavo, jam visada mokėjo V. K.. Kai atėjo nauja buhalterė, tai tada pasirašydavo. Jis (J. B.) turi sveikatos problemų, 2001 m. įvyko infarktas, nustatyta II neįgalumo grupė, 35 procentai darbingumo, gauna iš Valstybės išmokas. Psichikos ligų centre ar priklausomybių nėra įrašytas. Jam nustatė neįgalumą, tai ir tada dar dirbo nelegaliai. Jis galėjo dirbti po 12 valandų su tokiu neįgalumu. Tada dar buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai įregistravo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis joje dirbo jau turėdamas neįgalumą. Legaliai išdirbo metus, tai jau buvo po renovacijos. Po to gavo neįgalumą, po pusės metų vėl parėjo dirbti pas V. K.. Pusę metų visai nedirbo. Legaliai pradėjo dirbti prie J., 2016 m. atleido iš darbo. N. B. važinėjo vienu automobiliu Volvo. Apie N. B. bendravimą su klientais, tiekėjais nieko nežino, buvo išvažiavęs į komandiruotę, bet kur ir kuriam laikui nežino. Ant V. K. pykčio nelaiko, parodymus davė ne iš pykčio ar keršto, nori, kad būtų teisingumas. Tą patį būtų kalbėjęs ir jeigu nebūtų atleistas iš darbo.
Žemesnės instancijos teismas
4.9. Teismo posėdyje perskaičius liudytojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus t. 1, 116-118 b. l., liudytojas paaiškino, kad prisiminė, jog litais gaudavo 2000 litų, o eurais gaudavo po 700 eurų. Kiti gaudavo tiek pat, jis dirbo atsakingesnį darbą. Nežino, kiek gaudavo direktorė ir kiek buhalterė. Dirbo po 12 valandų.
5. Teismo posėdyje liudytojas M. J. parodė, kad su kaltinamuoju susipažino gal prieš tris - keturis metus, kai pirko paslaugą – reikėjo putų stogui. Jo adresas yra Mažeikių r., (duomenys neskelbtini). Pasiskambino, nuvažiavo pas juos į vietą, (duomenys neskelbtini). Norėjo apsišiltinti stogą, jie jam viską papasakojo, pasakė, kokiomis putomis pūsti. Jis pasiėmė putų, pabandė pūsti su savo aparatu, bet nepavyko, tada jie jam davė savo aparatą, jis išsipūtė namus. Kaina buvo sutarta už kubus chemijos, kiek kubų chemijos išnaudos, už tiek ir sumokės, sunaudojo gal 20 kubų. Mokėjo gal 1000 gal 2000 eurais grynais pinigais, buvo gavęs lapelį, kaip pinigų išmokėjimo kvitą, pasirašė, kad sumokėjo. To lapelio kur sumokėjo pinigus, neberado. Kai nuvažiavo susimokėti, tai V. K. nebuvo, su juo susiskambino, jis pasakė, kad jo nebus, bet nuvažiuosi ten ir paduosi pinigus. Apie garantiją jie nekalbėjo, jis ir neklausė.
6. Liudytojas R. A. teismo posėdyje parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko poliuretano medžiagas ne vieną kartą. Jis šiltina namus, dirba pagal verslo liudijimą. Sužinojo iš reklamos apie tą įmonę. Atvažiuodavo į įmonę, pasakydavo, ko jam reikia ir nusipirkdavo. Buhalterė išrašydavo dokumentus toje pačioje patalpoje, ten toks kaip kabinetas, kaip ofisas. Jis mokėdavo buhalterei grynais ir išeidavo. Iš anksto nieko nesitardavo dėl pirkimo, atvažiuodavo ir iš karto nusipirkdavo, putos buvo supakuotos į bačkas. Darbininkai pakraudavo. Visada pirkdavo vieną komplektą. Kainuodavo apie 1200 eurų. Yra A ir B komponentai. Ta bačka 200 litrų. Perkant iš tos įmonės visada buvo įforminti dokumentai, gaudavo kasos čekius. Juos visus pateikė Šiauliuose per apklausą. Mokėjo tą sumą, kuri parašyta čekyje.
7.1. Liudytojas A. G. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu gal 5-6 metai. Kai jis pradėjo dirbti, V. K. dirbo direktoriumi, o D. G. pradėjo dirbti vėliau. Jis visą laiką buvau atsakingas už pardavimus Lenkijoje. Tai klientų ieškojimas, jeigu rasdavau klientą, imdavau užsakymus, perduodavau įmonei, įmonė išsiųsdavo ir laukdavo apmokėjimo. Jų įmonė gamino putų poliuretaną, mišinį. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino. Jis galėjo tik ieškoti klientų, o visa kita, kaina, atsiskaitymai, buvo gaunama iš direktoriaus. Jis išrašydavo sąskaitą ir jie pervesdavo pinigus. Atsiskaitymus kontroliavo direktorius. Jis pasakydavo, kas yra pavėlavęs atsiskaityti ir jis jiems skambindavo. Visus dokumentus išrašydavo buhalterė. Tuo metu buhalterė buvo D., Jis irgi sekdavo tuos apmokėjimus. Kiekvienos įmonės savininkai apmokėdavo, nes ten viską vykdo savininkai, vadybininkų nėra. Problemų su atsiskaitymais nebūdavo. Buhalterė teikdavo informaciją, kas kokią dieną padarė pavedimą. Kitų apmokėjimo būdų nebuvo, tik pavedimai.
7.2. D. G. vėliau įsidarbino direktore, gal 2016 m. Kai pasikeitė direktorė, jo pareigose ir veikloje niekas nepasikeitė. Jis važinėjo į Lenkiją. V. K. visą laiką būdavo darbe. Jam paskambindavo ir V. K., ir D. G., jie buvo lygiaverčiai jo vadovai, V. K. buvo savininkas. Jei klientai nesumokėdavo, tai jis skambindavo, nes kalba lenkiškai, niekas daugiau iš įmonės negalėjo skambinti į Lenkiją. Jis dar veždavau po 20 litrų jų produkcijos parodyti lenkams. Jie įsipildavo į savo įrangą ir bandydavo, lygindavo su kitų įmonių pavyzdžiais. Už tai, ką jis gaudavau kaip pavyzdį, parveždavo grynais. Ten gal 50 eurų. Visa kita buvo apmokama pavedimu. Jie tą pavyzdį išpurkšdavo, pabandydavo vietoje. Tie reklamos kaštai gali būti labai dideli, gali vežti ir vežti. Vienam pirkėjui veždavo vieną 20 litrų pavyzdį. Jeigu nesutikdavo mokėti, tai atveždavo atgal. Su Lenkija iki jo niekas nedirbo. Visą laiką buvo pavaldus V. K., o vėliau ir D. G., pavaldus abiem. Su N. B. mažai susitikdavo. Atėjęs į darbą pasirašė darbo sutartį, bet su kokia įmone, nepamena. Gali būti, kad buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskui perkeltas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali būti, nes tos dvi įmonės buvo V. K.. Jis susirado juos parodoje Lenkijoje. Po to įsidarbino pas V. K.. Jis važiavo į Lenkiją ieškoti klientų, pasakė V. K., kad reikia pavyzdžių. V. K. sutiko, buvo pasakyta, kad reikia mokėti, nes tai nėra paprastas skystis, ten labai daug techninių momentų. Jie pradėjo prekiauti. Bačkos yra po 220 kg ir 250 kg du komponentai, iš jų susidaro bendras produktas. Jis vežė 20 litrų plastikiniame kanistre. Yra du produktai, Izocenatas, Poliolis. Jis veždavo poliolį, o izocenatą visi turi, jis nesiskiria. Viskas priklauso nuo poliolio. Kas įeina į tą poliolį, tai komercinė paslaptis. Veždavo po kelis pavyzdžius, pas kelis klientus. Už tuos pavyzdžius ir parveždavau grynuosius - 50 eurų už 20 litrų. Važiuodavo automobiliu. Sumaišius tuos du produktus gaudavosi šiltinimo medžiaga, poliuretanas. Dabar pučia putą, vietoje šiltinimo medžiagų. Tų putų kaina skyrėsi ir dabar skiriasi. Jis jokių dokumentų nesiveždavo, veždavo tik tuos pavyzdžius. Jeigu viskas tinka, tai tada siųsdavo atitikties deklaraciją, taip vadinamą sertifikatą, sąskaitą faktūrą ir siųsdavo per transporto įmonę produktą.
7.3. Kai jau grįždavo suderinęs su klientu, tai perduoda vadovui, kad paruoštų išvežimui, dvi bačkas, kartu 470 kg. Išvažiuoja pas klientą ir klientui yra išsiunčiama sąskaita faktūra ir klientas turi apmokėti. Jis jokios sąskaitos nesiveždavo, nes aš nežinojo, kiek klientų ras. Tam produktui jokio dokumento išvežimui nereikėjo, tai nėra pavojingas produktas. Pavyzdžius pasiimdavo iš sandėlio. Pilstant nereikia nieko, jokių apsaugos priemonių. Visi Lenkijoje duoda atidėjimą, o jie neduodavome atidėjimo. Tos skolos jau atsirasdavo po ilgo laiko darbo, kai jau atsirasdavo pasitikėjimas, tada duodavo terminą. Lenkai sutarčių nepasirašydavo, jie atsisakydavo pasirašyti sutartis, nes sutartyje yra gąsdinančių dalykų, teismas tik Lietuvoje. Sunku yra tokį produktą pardavinėti Lenkijoje, tokį produktą, kuris gaminamas Mažeikių naftos gamykloje. Yra išlaidos, yra komandiruotės, viešbučiai. Yra parvežęs sutarčių, gal 10, tai buvo 2016 m. Buvo pasakyta, kad reikia sutarčių, ar į banką eina, ar reikia paskolos. Jis tikrai ne vieną klientą yra praradęs dėl tų sutarčių. Kad klientas nebūtų sumokėjęs, tokių atvejų nėra buvę.
7.4. Jis ir dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dabar pasikeitė savininkas, nes ant sąskaitų pasirašo, savininkas yra ir direktorius, direktorius V. Ž.. Dabar pavyzdžių jau neveža, veikia tik gera rekomendacija. V. K. V. Ž. pristatė kaip naują savininką. V. K. ir D. G. jam neduoda nurodymų nuo to laiko, kai atėjo dirbti V. Ž., kai nupirko įmonę. D. G. nebedirbo iš karto po to naujo vadovo atėjimo, o V. K. pasiliko dirbti su chemija. Dabar viskam vadovauja V. Ž.. V. K. šiuo metu nebedirba, gal nuo lapkričio mėn. Į įmonę jis (A. G.) atvažiuoja kartą per mėnesį, du. Atvažiuodavo, kada yra ataskaitinis susirinkimas. O prieš tai atvažiuodavo pažiūrėti pavyzdžių, ar jų pasiimti, tuo pačiu pasiimdavo ir komandiruotpinigius. Jis ir pats atveždavo daug pavyzdžių iš Lenkijos. Grynus pinigus parveždavo kartą per mėnesį. Didžiausia suma buvo 200 eurų už 4 pavyzdžius. Jis visada parveždavo eurais, kaina buvo 50 eurų.
7.5. Jo darbo užmokestis buvo 700 eurų ir 1000 eurų į rankas neoficialiai, už juos nepasirašydavo jokiuose dokumentuose. Tas 1000 buvo prie 700 eurų. Tai čia buvo tuo laikotarpiu, kai buvo tos kratos, o prieš tai buvo mažesnis tas primokamas atlyginimas. Tas priemokas išmokėdavo V. K.. Pasitaikydavo broko, tada buvo siūloma iš klientų pusės, kad grąžinti pinigus apmokėtus, arba pakeisti produkciją. Valdžia buvo nusprendusi, kad negrąžinti produkcijos. Jis važiuodavau į vietą, filmuodavo, surašydavo aktą broko, atvažiavęs patvirtindavo faktą ir grįžęs perduodavo valdžiai. Tie aktai visi buvo perduoti D. G.. Tada ji vadovavo tiems sprendimams. Jų nebuvo masiškai, tų broko aktų. Būdavo, kad pučia nukrenta, arba pučia ir ji susitraukia. Jeigu jis pamato, kad viskas ten gerai, visi filtrai išvalyti, aplinkos temperatūra tokia, kokia turi būti ir ji vis tiek krenta, arba traukiasi, tai surašydavo tą aktą ir perduodavo valdžiai spręsti. Neveždavo tos medžiagos atgal, nes ją būtų reikėję utilizuoti. Antrą kartą klientas už produkciją nemokėdavo, nes jis jau buvo vieną kartą apmokėjęs.
7.6. Tuo metu buhaltere dirbo S., D. G. pažįstama. Jis stengėsi su ja nebendrauti, ji jam atrodė neprofesionali. Su N. B. niekur nevyko į komandiruotes. Jam buvo šokas, kai buvo krata, apklausa. Jis nieko neteisėto nedarė Lenkijoje, Lietuvoje jis nedirbo, į Slovakiją važiavo vieną kartą. Įmonių pavadinimų nepamena. M. J., P. V. girdėti, su kai kuriomis įmonėmis buvo laikas, kai joms kaina tiko, su jais nesusipratimų niekada nebuvo. J. K. tai nuolatinis klientas ir dabar su jais dirba. Ar su juo buvo koks brokas, nepamena, reikia žiūrėti. 2016 metais kas buvo, nepamena, nes tai buvo masė firmų. (duomenys neskelbtini) įmonė girdėta, jų klientai, (duomenys neskelbtini) irgi klientas, (duomenys neskelbtini) irgi nuolatinis klientas. Komandiruotpinigius gaudavo prieš išvažiuojant, juos paduodavo V. K. grynais. Atlyginimą gaudavo irgi grynais. Tuos 700 iš pradžių gaudavo grynais, paskui gaudavo į sąskaitą, o tuos 1000 eurų grynais visą laiką, komandiruotpinigius irgi gaudavo iš V. K.. Nepamena, ar pasirašydavo. Grįžęs tikrai pasirašydavo žiniaraštyje pas buhalterę. Pasirašydavo, kokią sumą paėmė. Prieš gaudamas, nepasirašydavo. Su V. K. kartu paskaičiuodavo, kiek reikia komandiruotei, kurui, viešbučiui. Buhalterė čia nedalyvavo tame procese. Grįžęs iš komandiruotės visas išlaidas suderindavo su buhaltere, jai atiduodavo visus kvitus, čekiukus. Grįžęs pasirašydavo už tą sumą, kurią išnaudodavo, likusius gražindavo V. K.. Pinigus už pavyzdžius atiduodavo V. K.. Už tuos 50 eurų niekur nepasirašydavo. Tas 1000 eurų nebuvo už komandiruotę. Už komandiruotę buvo kiti pinigai. Tie 1700 tai atlyginimas, o komandiruotpinigiai tai atskirai. Su S. Š. nebuvo geruose santykiuose, darbui tai nekenkė, nes jis viską aptardavo su vadovais.
8. 1. Liudytoja S. Š. teismo posėdyje parodė, kad dirbo buhaltere įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. liepos mėnesio, dirbo iki 2019 m. gegužės mėn. Į darbą ją pasikvietė D. G.. Kai ji atėjo, ten dirbo dvi buhalterės, bet vyr. buhalterės jau nebuvo. Buvo sudėtinga perimti dokumentus, dokumentai buvo netvarkingi, buvo labai sunku, nes įmonė kėlėsi į kitas patalpas. Kai ji atėjo, buvo preliminariai skaičiuojami likučiai, trūko apie 27 000 tūkstančių kilogramų medžiagų. V. K. tuo metu buvo gamybos vadovas. Jis pasakė, kam kiek parduota ir reikėjo tai tinkamai įforminti. V. K. viską sakė žodžiu. Pasakė, kad reikia išrašyti sąskaitas tam tikram kiekiui, nes jos jau yra parduotos. Reikėjo išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Yra parduota medžiaga, įmonės produkcija. Iš UAB „Revida“ parduota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji dirbo abiejose įmonėse. D. G. buvo abiejų įmonių direktorė. Gamybos vadovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo V. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamino produkciją. Jai liepė išrašyti sąskaitas jau anksčiau pagamintai produkcijai, kuri jau anksčiau, kaip sakė V. K., buvo parduota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji duomenis įrašydavo pagal V. K. žodžius. Kas pasirašė tuos dokumentus, nepamena. Ant sąskaitų dabar nėra privaloma pasirašyti. Ta sąskaita buvo įforminta UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo perduota mokesčių inspekcijai. Tuo metu ji kasos nevaldė, ją valdė V. K.. Kasos pajamų orderį turėjo išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jai paaiškino, kad buhalterė anksčiau išėjo iš darbo ir operacija nėra atlikta, turi būti išrašyta sąskaita. Jai nurodė įrašyti kiekį, medžiagas ir kainas, viską surašė pagal V. K. žodžius. Sąskaitos surašytos ne atgalinėmis datomis. Yra dirbama buhalterine programa ir išrašyta sąskaita iš karto atsiranda registre. Visus duomenis iki mėnesio galo reikia pateikti mokesčių inspekcijai. Viskas buvo padaryta. Dėl Lenkijos pardavimų nieko negali pasakyti.
8.2. Pardavimų vadovas su Lenkija buvo A. G.. Jis jai atveždavo dokumentus ir ji suvesdavo. Tiekėjams mokėjo pavedimu, o pirkėjai atsiskaitydavo ir pavedimu, ir grynais. Atvažiuoja klientas, perka produkciją, išrašo sąskaitą, vadybininkas pasako sumą ir kaip atsiskaito, ji išrašo dokumentus ir pirkėjas pasirašo. Yra kasos pajamų orderis arba kasos aparato čekis. Jeigu pavedimu, tai išrašo išankstinę sąskaitą, o kai atsiskaito, išrašo sąskaitą. Kai moka grynais, tai iš karto išrašomas kasos pajamų orderis ir sąskaita faktūra. Pinigus paimdavo atskaitingi asmenys, tai buvo pardavimų vadybininkai, apskaitininkė, buhalterė. Ji dirbo dviejose įmonėse. Įmonių patalpos buvo atskirtos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo antrame aukšte, o pirmame aukšte buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
8.3. Už įmonių kasas ilgą laiką buvo atsakingas V. K.. Jis valdė seifą, pinigus. Jie nunešdavo pinigus, padėdavo į seifą, pagal kasos knygą. Seifas buvo rakinamas. Tada pinigus visą laiką nunešdavo V. K., o orderis pas ją apskaitoje. Ji pinigus paduodavo pagal kasos pajamų orderius. V. K. visada buvo šalia. Pirkėjas atvažiuodavo, V. K. išduodavo prekes, jai pasakydavo, už kokią sumą išrašyti kasos pajamų orderį. Tai tęsėsi gal pusę metų, o po to jis kasą perdavė jiems. Jie mėnesio gale atsispausdindavo kasos knygą ir pagal ją susižiūrėdavo likučius. Kai jai kasa buvo perduota, tai viskas buvo gerai, kasos likutis atitiko. Kai jau jie valdė kasą, seifo raktas buvo antrame aukšte sutartoje vietoje, tą sutartą vietą žinojo vadybininkas, direktorė, ji, buhalterė ir V. K.. Mėnesio gale viskas buvo sutikrinama. Pinigai ten ir buvo laikomi. Jeigu kam nors reikėdavo pinigų, reikėjo kanceliarinių prekių, ar dar ko nors, tai buvo išrašomas dokumentas, kasos išlaidų orderis. Nėra buvę, kad trūktų pinigų. Pinigai buvo išnešami į banką, dažniausiai nešdavo apskaitininkė. Jai V. K. visada pateikdavo, kiek kasoje likutis, jai visada apskaitoje atitikdavo. Susitikrindavo kryžmiškai. Apskaita atitiko visus reikalavimus. Viskas buvo sutikrinama pagal kasos likutį, viskas buvo gerai, nebuvo neapskaitytų pinigų, nebuvo jokio pinigų trūkumo. M. K. buvo vadybininkas ir atsakingas už pardavimus Lietuvoje. Jis parvažiuodavo iš klientų ir parveždavo grynus pinigus. Jie išrašydavo kasos pajamų orderius ir įrašydavo į apskaitą. Pinigai į seifą. Tie pinigai buvo už parduotą produkciją pagal PVM sąskaitą. Jis automobilyje turėjo kasos aparatą, bet neišmoko juo naudotis.
8.4. Pakartotinai apklausta teismo posėdyje liudytoja S. Š. parodė, kad jai pradėjus dirbti abejose įmonėse, daug laiko truko dokumentų sutvarkymas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo trūkumas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ perteklius. Tada ji nuėjo pas V. K., klausti ką daryti. Jis pasakė, kad reikia padaryti pardavimą, nes tai jau yra įvykusi operacija, tiesiog tuo metu buhalterės nebuvo, kai ji atėjo ir nebuvo įvykdyta laiku operacija. Jie užregistravome pardavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. K. sakė, kad operacija buvo įvykdyta, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nori palikti tik transportą, o visą gamybą perkelti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji pasitikėjo V. K. aiškinimu, jog prekės yra perduotos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ prekių trūkumas su tapo su prekių pertekliumi „(duomenys neskelbtini)“. Tada viskas buvo labai gerai, buvo inventorizacija, kurią atliko Žemaitijos auditas, viskas buvo idealu ir apskaita gera.
8.5. Gamyba buvo perkeliama į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu kai atliko inventorizaciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar turėjo prekių, paliko „Neksą“ jos buvo dvi rūšys, kadangi ji yra pagal konsignacijos sutartį, sutarties laikas dar neatėjęs, tai jos negalėjome perkelti, o konsignacija tai yra kai pirma gauna prekes, o kai išnaudoja, tada įmonė išrašo jiems sąskaitą. Kad buvo parduota tuo metu apie 10 procentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ be Nekso buvo dar keletą medžiagų, o visa kita jau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tas 90 procentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neliko medžiagų. V. K. sakė, kad buvo tokia vizija perkelti visą gamybą, tiesiog operacijos nebuvo suvaikščiojusios, medžiagos nebuvo perkeltos taip ir atsirado tas trūkumas ir perteklius. Prekės buvo parduotos, bet dokumentai nebuvo įforminti. Po to operacijų įforminimo tų, visi dokumentai sutapo, dar samdė Žemaitijos auditą, jie tikrino, darė inventorizaciją ir viskas atitiko, tai jau buvo 2017 m. sausio mėnesį. Ji neturi tokių žinių, kad 2017 m. viduryje trūko 22 tonų, taip negali būti, čia kažkas yra negerai. Tų dokumentų – inventorizacijos aktų, kuriuose buvo užfiksuotas trūkumas „(duomenys neskelbtini)“ ir perteklius „(duomenys neskelbtini)“, nebeturi, jie dingę.
8.6. Dėl sąskaitos prie A. apklausos, tai yra išankstinė sąskaita, įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patvirtinta PVM sąskaitos numeraciją su raide To, o dažniausiai su nuliukais, palei programą automatiškai meta 2463 kai formuoja išankstinę sąskaitą, tai ji mano, kad per klaidą paimtas ne tas formatas, b. l. 136 tai irgi ta pati sąskaita, čia jau viskas gerai, kadangi išankstinėms sąskaitoms nėra privaloma, kad būtų numeracija ta pati, tiesiog ant to pačio dokumento formuota ir teisingai atspausdinta, todėl ir kita data, nėra saugoma išankstinė sąskaita, o ta kita, tai yra išankstinė sąskaita, per klaidą paimtas ne tas formatas. Gal nebepirko tų medžiagų, tiesiog per klaidą tą sąskaitą ir turi. Ta suma gali būti kaip avansinis mokėjimas. Jeigu sumokėjo grynais pinigais.
8.7. Gal A. sumaišė sąskaitas, gal ne apie tą kalbėjo, jis dažnai pirko. Buvo mokėjimas grynais pinigais, eidavo su kasos čekiu, arba su kasos pajamų orderiu. Pinigus paimdavo jos, vadybininkas atnešdavo, neapskaitytų pinigų nebuvo. Įmonė turėjo du kasos aparatus, vienas buvo pas jas, o kitas automobilyje, juo nemokėjo naudotis vadybininkai, būtent M. K., dar buvo G. ir dar vienas, kuris trumpai dirbo. Vienas iš jų, G. dirbo su Lenkija, o M. su Lietuva. G. buvo atskaitingas tik V. K., jam iš jos reikėjo tik sąskaitų faktūrų, pažiūrėti, ar įmonės atsiskaičiusios. M. K. jai visus dokumentus tvarkingai parveždavo. Vadybininkas grynus pinigus atveždavo, juos įmušdavo arba į kasos aparatą, arba per čekį, prie sąskaitos prisegdavo. Pinigus padėdavo į seifą, seifas buvo direktorės D. G. kabinete. Grynieji pinigai buvo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų neturėjo. Kokius parodymus apie grynuosius pinigus davė ikiteisminio tyrimo metu, nepamena.
8.8. Teismo posėdyje dalinai perskaityti S. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu „projektų vadovas M. K. pastaruoju metu, t.y. maždaug 2017 m. gegužės - liepos mėnesiais, yra parvežęs grynųjų pinigų, kuriuos perduodavo jai. Ji tuos pinigus perduodavo V. K.. Šiems pinigams nebuvo jokių pagrindžiančių dokumentų. Juos tiesiog paduodavo. Iš kur juos parveždavo, ji nežino. Už ką buvo tie pinigai, ji taip pat nežino. Mano, kad tai galėjo būti pinigai pagal tuos važtaraščius, kuriuos V. K. pasiimdavo be sąskaitos. Sumos buvo maždaug po 1000 eurų, yra buvę 3000 eurų, 1600 eurų. Taip buvo ne mažiau 6 (šešių ) kartų, viso ne mažiau kaip 8600 eurų (t.11, 19-23 b.l.)“ .
8.9. Perskaičius parodymus, liudytoja S. Š. parodė, kad nežino kokius pinigus parveždavo jis (M. K.). Jai paduodavo pinigus, juos perduodavo V. K., nežino už ką tie pinigai, bet pagal kasos knygą viskas atitikdavo.
8.10. „Raben Lietuva“ teikė transporto paslaugas. Pagal UAB Raben Lietuva detalizaciją kiekiai turėjo atitikti. Buvo defektacijos aktai, brokas, buvo gaunamos pretenzijos ir turėdavo pakeisti į gerą putą. Tada medžiagos nurašomos, o prekė išsiunčiama klientui. Buvo surašomi broko aktai. Ji turėdavo nurašyti tas putas atsargų likučiuose. Tie defektacijos aktai buvo įmonėje, ji turi kopijas. Produkcijos pavyzdžiai buvo siunčiami pabandymui potencialiems klientams, nemokamai. Buvo išrašomi CMR, ji matydama, kad tas krovinys išvažiuoja, nusirašo atsargose. Dar buvo perkeltas ir dalinis Anakso.
8.11. Buvo pirkėjai, kurie nenorėjo atskleisti savo duomenų, tai buvo tiesiog fiziniai asmenys, tai galėjo būti ir A.. Ji pirkėjų pavardžių nepamena. Nežino, ar buvo toks J.. Gali būti be asmens duomenų, tiesiog rašydavo fizinis asmuo. Jie buvo padarę tą inventorizaciją dėl trūkumo ir pertekliaus, bet tie dokumentai dingo.
8.12. Kas mėnesį G. važiuodavo į Lenkiją. Jis jau ten apsitardavo, kad yra brokas. Kad išvažiavęs krovinys yra brokuotas, tai matosi pagal pretenzijas, pagal datas sueidavo, pretenzijos segamos prie sąskaitų. Nepamena, koks buvo kiekis pabandymui, bet nedidelis. Nebuvo tokių CMR, pagal kuriuos nebuvo išrašytos sąskaitos. Kas mėnesį kasa buvo suskaičiuojama, visada likutis sutapdavo. Jai paduodavo pinigus ir ji juos perduodavo V. K., nežinojo, iš kur ir už ką tie pinigai buvo, bet pagal kasos knygą jai viskas atitiko. Važtaraščių be sąskaitų nebūdavo. Tai ir yra broko aktai. Tai buvo pakeitimai su buvusia medžiaga. Pagal defektacijos aktą medžiaga buvo pridedama ir išsiunčiama. Ji atlyginimą gaudavo pavedimu, kiti irgi pavedimu. Jeigu atsiskaitydavo grynais pinigais atvykę pas juos, būdavo išrašomi arba kasos pajamų orderis, jeigu fizinis asmuo kasos čekis, dokumentus išrašydavo ir ji, ir apskaitininkė. Įsakymu buvo pasitvirtinę, kad apskaitininkė yra atsakinga už kasą. Tuo metu dirbo E., ji buvo kasininkė. Pinigai buvo nešami į seifą. Seifo raktas buvo pas direktorę kabinete. Teisę dirbti su EKA aparatu turėjo ir vadybininkai. Apskaitininkė pildė kasos knygą. Kaip pirkėjas sumokėdavo už prekes, būdavo siunčiama el. būdu kasos pajamų orderis. Vadybininkai neįformindavo tinkamai operacijos. Pinigai iš vadybininko ateidavo pas jas. Ant kasos pajamų orderio stengdavosi, kad pasirašytų vadybininkas, kad jis davė pinigus. Buvo sąskaita faktūra, iš kurios matėsi, kad produkcija parduota ir yra apmokėjimas. Ji tik žinojo tai, ką jai pasakydavo faktiškai, kad yra sąskaita faktūra ir yra išrašomi pinigai. Mes norėjome, kad ir fiziniam asmeniui būtų išrašyta sąskaita faktūra. Vadybininkas važiuoja kelyje. Sandėliai abiejų įmonių buvo kartu, buvo viena patalpa. Jų ir gamyba buvo persipynusi. Prekės abiejų įmonių buvo vienoje patalpoje, sandėlis bendras. Likučiai buvo pajamuojami atskirai.
8.13. V. K. sakė, kad buvo tokia vizija perkelti visą gamybą iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, tiesiog operacijos nebuvo suvaikščiojusios, medžiagos faktiškai jau buvo perduotos nebuvo perkeltos taip ir atsirado tas trūkumas ir perteklius. Prekės buvo parduotos į „(duomenys neskelbtini)“ ir ten panaudotos gamyboje, bet dokumentai nebuvo įforminti. Po to operacijų įforminimo tų, visi dokumentai sutapo, dar samdė Žemaitijos auditą, jie tikrino, darė inventorizaciją ir viskas atitiko, tai jau buvo 2017 m. sausio mėnesį. Ji neturi tokių žinių, kad 2017 m. viduryje trūko 22 tonų, taip negali būti, čia kažkas yra negerai.
8.14. Specialistės N. J. apklausos metu, uždavus papildomus klausimus, liudytoja S. Š. parodė, kad sąskaitų išrašymo metu, faktiškai iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduota 10 procentų medžiagų, iš sąskaitose nurodytų kiekių, nes kaip sakė V. K., kitos medžiagos jau buvo perduotos anksčiau.
Dar kartą pakartotinai pakviesta į teismo posėdį liudytoja S. Š. parodė, kad išeinant iš darbo, ji buvo įtariamoji byloje ir, kad turėtų kuo apsiginti, tai pasidarė iš Lenkijos įmonių gautų dokumentų kopijas. Tai buvo skundai dėl nekokybiškos produkcijos, broko aktai. Šitie dokumentai, kuriuos A. G. parvežė iš Lenkijos. Originalai turėjo likti įmonėje. Ji pasidarė kopijas. Nepamena, ar tuos broko aktus įtraukė į programą.
9.1 Teismo posėdyje liudytojas M. K. parodė, kad nuo 2016 m. ar 2017 m., tiksliai neprisimena, rugsėjo mėnesio iki 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip vadybininkas buvo atsakingas už klientų paiešką, naujų klientų pritraukimą, produktų, tai yra poliuretano putų šiltinimui, pardavimą. Užsakymai buvo vykdomi per vežėjų kompaniją „Raben“, buvo pateikiami elektroniniai užsakymai, atvažiuodavo, paimdavo iš vietos ir nuveždavo klientui. Būdavo, kad reikėdavo išpilstyti į plastikinę tarą, nes neturėdavo kaip susipilti į aparatus. Būdavo 200 l metalinės talpos, jos būdavo sutvirtinamos ir dedamos ant palečių, nes pakraudavo su autokrautuvais. Užsakovai, kurie turėdavo mažesnius įrengimus, prašydavo ir jie pildavo į plastikines taras po 50 l ir su rankomis pakraunama. Tie, kurie neturėdavo sutarčių, mokėdavo dažniausiai išankstiniu, o kurie būdavo su sutartimi, tai pagal sutartį kiek būdavo atidėjimas 30 ar 60 dienų. Sąskaitos faktūros buvo mokamos per bankus. Buhalterė išrašydavo sąskaitas, o jis išsiųsdavo elektroniniu paštu užsakovui. Jeigu būdavo praleistas apmokėjimo terminas, buhalterė jam pasakydavo, kad yra skolos, prašydavo, kad susisiektų, nes yra praterminuota, kad sumokėtų. Buvo mokama bankiniais pavedimais, tiksliai nežino, atsiskaitymų nereguliuodavo. Susisiekdavo telefonu. Jis dirbo vienas su Lietuvos klientais. Dar buvo vienas vadybininkas Lenkijos rinkai.
9.2. Sąskaitos buvo visiems išrašomos, tik yra buvę, kad patys klientai atvažiuoja grynais susimokėti. Finansinės operacijos buvo užfiksuojamos pas buhalterę. Pats klientas atvažiuodavo į vietą, gal porą kartų yra pats parvežęs ir buhalterei perdavė, buvo padengtos skolos. Kiek tokių be sąskaitų ir kokios pinigų sumos buvo, neprisimena. Paimdamas iš kliento pinigus visada pildydavo pinigų priėmimo kvitą ar kasos priėmimo kvitas. Blankų turėdavo mašinoje, buhalterė buvo davusi. Su tuo automobiliu ne vienas jis važiuodavo. Kvitą ir pinigus parveždavo buhalterei. Paduodamas kvitą buhalterei nepamena, kad kur nors rašėsi. Prieš išvežant prekes išrašomos sąskaitos ir nusiunčiamos klientui. Kai klientas užsako prekes ir būna pakrautos prekės išvežimui pervežėjams, tada būdavo išrašoma sąskaita ir išsiunčiama klientui. Sąskaitų su savimi neturėdavo. Lietuvos klientams būdavo vienoda kaina. Klientai ne vienodą kiekį pirkdavo. Kiek klientas buvo nusipirkęs ir už kiek neapmokėjęs, nežinodavo. Jis paduodavo, tarkim, už vieną komplektą, nežinodavo, ar jis yra tris pirkęs, už vieną pinigus parveždavo, būdavo atsiskaityta, o dar už du likdavo neatsiskaityta.
9.3. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, ką pasakojo apie atsiskaitymus, nelabai pamena, nes tai buvo prieš tris metus. Be palečių išduodavo, kai klientas turėdavo mažesnes įrangas ir neturėdavo galimybės iš tų 200 l persipilti, tada jie įpildavo į mažesnę plastikinę tarą po 50 l arba po 20 l. Klientai patys pasakydavo, kad neturi, kaip persipilti ar neturi kaip išsikrauti arba į objektą atvažiuodavo ir veždavo medžiagas, prašydavo įpilti į mažesnes talpas. Jis pasakydavo sandėlio vyrams ir jie perpildavo į mažesnes plastikines talpas. Gali būti ir 200, bet išpilstyti į plastikinę tarą. Tas apmokėjimas nesiskyrė nuo kitų, būdavo išrašytos sąskaitos ar su sutartimi ar be, jeigu be sutarties išankstinės, jeigu su sutartimi, kas nurodyta sutartyje. Gal vienos dienos sąskaita ateidavo, jie išsiunčia sąskaitą, o kitą dieną pasikrauna iš jų medžiagas ir antrą dieną nuveža klientui. Būdavo, kad sąskaita viena diena anksčiau, nei prekė išduodama. Jeigu būdavo be sutarties pagal išankstinę, jis pasakydavo buhalterei, jog yra toks klientas ir užsakymas, reikia išrašyti išankstinę sąskaitą tokiai sumai, tokiam kiekiui ir buhalterė išrašydavo. Visi transporto išvežimo užsakymai ateidavo buhalterei, su direktore D. apie tai nekalbėdavo. Klientų įmonių pavadinimų tiksliai neįvardins, „(duomenys neskelbtini)“ atrodo, tiksliai neprisimena. Pas jį pirkdavo nedidelius kiekius, po vieną komplektą, daugiausiai du komplektus. Suradus naują klientą duodavo jam veltui pabandyti 20 kg, jeigu jam tinka ir klientas neseniai įsikūręs, tai sutarties nesudaro, tiktai su išankstiniais, o jeigu įmonė ilgai dirbanti, turi įdirbį, tai bando atsiskaitymą po prekių gavimo 30 dienų. Jam elektroniniu paštu ar telefonu gavus užsakymą, tada priklauso, ar turi sutartį, ar rašoma išankstinė sąskaita, ar paprasta sąskaita su apmokėjimo atidėjimu. Jeigu su išankstine, tai išrašo išankstinę, gavus apmokėjimą, atsiuntus pavedimo kopiją, tik tada būdavo užsakomas transportas, pakraunama medžiaga ir išvežama. Jeigu su atidėjimu, tai gavus užsakymą užsakomas transportas, išrašoma sąskaita, išsiunčiama elektroniniu, kai atvyksta transportas, pakraunama medžiaga. Apmokėjimas būdavo pavedimu, kai gauna prekes, jeigu sutartis yra su 30 d. atidėjimu, tai tam laikotarpyje po prekių gavimo.
9.4. Kai važiuodavo pas klientus pasikalbėti dėl tolimesnių planų, kiek jie planuoja pirkti, kiek objektų turi, jeigu buhalterė pasakydavo, jog tas klientas būdavo praterminavęs mokėjimo laiką, jis užsimindavo, kad yra praterminavęs, reikia apmokėjimo. Būdavo, kad klientas sumokėdavo grynais, nes pabaigė objektą ir jam sumokėjo, paprasčiau bus paduoti grynus, nei įnešti pinigus į bankomatą ir po to pravesti. Sąskaitą išrašydavo buhalterė, jam persiųsdavo į paštą ir jis persiųsdavo klientui. Būdavo pakabinti užsakymo krovos lapai, jeigu nebūdavo vadybininko, tai buhalterė užpildydavo. Jeigu būdavo jo kliento užsakymas ir jis būdavo išvažiavęs, tai buhalterė užpildydavo, o jeigu nebūdavo išvažiavęs, jis užpildo į elektroninę sistemą, atsispausdina pakrovimo lapus su visais barkodais ir sandėlyje pakabina ant lentos, sandėlininkas pasižiūri ir suruošia. Be sąskaitų nėra išsiuntę. Ji pakvietė dirbti direktorė D..
9.5 Teismo posėdyje perskaičius liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tomas 1, 104-106 b. l., t. 2, 19-20 b.l., liudytojas paaiškino, jog viskas buvo siunčiama su sąskaitomis. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo stresas, pasirašė pats nepaskaitęs. Porą kartų gal parvežė už du komplektus. Maždaug visą tą sumą, kiek buvo pardavęs, taip ir įvardino už tą laikotarpį. Gal tyrėjo klausimo nesuprato. Jo paklausė, kiek buvo parduota produkcijos? Jis ir įvardijo 13000. Grynais galėjo parvežti tik apie 3000, nes dar nedaug buvo padirbęs, ir tokia suma, kaip nurodyta protokole, galėjo būti už visą jo parduotą produkciją, o ne grynais pinigais gauta. D. jam nenurodydavo, jam pasakydavo buhalterė, kas kiek yra praterminavę. Be sąskaitų nekraudavo, visada veždavo su sąskaitomis. Kai išrašydavo, jis ant sąskaitų aš pasirašydavo. Nežino, kodėl apklausoje ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog D. J. nurodė be sąskaitų parduoti. Apklausos metu jam buvo stresas, gal nesuprato klausimo. Ar D. J. sakė, kad „be palečių“ reiškia be sąskaitų, nepamena to. Stresas buvo dėl to, kad ryte 6 val. pas jį namuose atliko kratą, išvežė į Šiaulius, ten apklausa vyko gal iki 12 val. nebuvo galimybės pailsėti ir papusryčiauti. Jam parodė atpažinti kelis asmenis. Kokias įmones jie atstovavo, jis (liudytojas) neprisiminė, įmones pasakė tyrėjas. Apie 3000 grynuosius buvo parvežęs iš Šakių ir Kauno įmonių, o su vilniečiais buvo tik susitikę. Dabar neprisimena, gal iš visų trijų buvo paėmęs pinigus už vieną komplektą.
10.1. Teismo posėdyje liudytojas L. V. parodė, kad 2017 m. kreipėsi į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl savo statomo namo stogo apšiltinimo ir gavo šitas paslaugas. Tai buvo poliuretano putų pūtimas stogo dangoje ir šią paslaugą atliko „(duomenys neskelbtini)“. Turi sąskaitą faktūrą. Kiek išpūtė kubų, tiek ir buvo nupirkta, kiek pamena, buvo nupirkta virš 20 kubų. Sąskaitoje parašyta, kad suteiktos šiltinimo paslaugos 1 vienetas, išrašyta 1342 Eur be PVM, tiek ir sumokėjo. Apklausos metu, kiek pamena, rado pas save „google drive“ seną lentelę ir iš jos paėmė duomenis. Dabar turi sąskaitą be PVM 1342, su PVM gaunasi 1625 eurai. Dalis buvo mokėta grynais pinigais, o dalis 350 Eur mokėta pavedimu. Šitą sąskaitą gavo ir paskui gavo iš jų orderį, nes pinigus buvo sumokėjęs anksčiau ir pagal šitą sąskaitą jam kasos pajamų orderis buvo išrašytas 1275 eurai. Kiek jis pamena, gryni pinigai buvo mokami iš karto po paslaugos padarymo praėjus tam tikram terminui. Jis tuos pinigus sumokėjo, o sąskaitą gavo vėliau, nes jam darbus darė 2017 m., o sąskaita faktūra buvo išrašyta 2018-03-12, orderis išrašytas 2018-06-21. Pirma sumokėjo grynus pinigus, paskui gavo sąskaitą, o orderis buvo išrašytas vėliau. Sumokėjus pinigus, iš jų nereikalavo dokumentų. Grynus pinigus sumokėjo po darbų padarymo ir nepamena, kam davė tuos pinigus, bet pamenu, kad šitai įmonei davė. Po kiek laiko gavo sąskaitą faktūrą, orderį. Jam buvo informuota, kad pinigų orderis išrašytas nežinia kodėl mažesne suma, negu sąskaita. Pinigų pagal kubus buvo tiek, kiek buvo sutarta, ir paskui jis dar gavo primokėti iš savo bankinės sąskaitos, dar padarė pavedimą 350 eurų, tą skirtumo likutį. Turi visus dokumentus.
10.2. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu liudytojo L. V. duotus parodymus t.1, 122-123 b.l., liudytojas patikslino, jog savo namą šiltino 2017 m. pavasario pabaigoje. Paskambino įmonės darbuotojas ir sąskaitą atsiuntė elektroniniu paštu. Po to jis gavo kasos pajamų orderį. Kai gavo mokėjimo orderį, jam buvo pasakyta: „kad orderis išrašytas nežinia kodėl mažiau negu sąskaita faktūra“ ir buvo pranešta, kad skirtumą turės sumokėti per banką. Jis sutiko, vyko statybos, nebuvo pinigų, 350 eurų vėliau pravedė 2019-02-19. Vėliau buvo daromi apšiltinimo darbai su putomis. Ten buvo pūsta nedaug, vyrukai užtrūko pusę valandos, jie pataisė tik tam tikras vietas. Dar negyvena tame name, putos dar tebesimato, nėra net lubos sudėtos. Ar garantiniai darbai buvo padaryti po šaltų orų, neturėjo progos įsitikinti, nes neužsakė tos paslaugos, kadangi paslauga buvo per brangi - tai energetikos naudingumo nustatymo paslauga.
11.1. Liudytojas R. T. teismo posėdyje parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-2013 m., apie tris metus. Jo pareigos buvo vadybininkas, bet griežtų pareigų nebuvo, nes įmonė buvo nedidelė, nebuvo tvarkos, nebuvo griežtos atsakomybės. Dirbo jis, V. K., N. B.. N. B. buvo statybos direktorius, kuris dėjo parašus, o V. K. reguliavo finansinius srautus ir priimdavo pagrindinius sprendimus. N. B. tik dėl vaizdo sėdėdavo, jis turėdavo savo pareigas: prekiaudavo formaldehido derva ir už tai gaudavo kažkokį procentą. Jie turėjo vieną produktą, statybinę medžiagą, gamybinę receptūrą. Jo (R. T.) pareiga buvo paruošti techninę dokumentaciją pagal statybos reglamentus jų produktams, nes dokumentacijos reikėjo, kad galėtų ja prekiauti Lietuvoje ir užsienyje, reikėjo ieškoti naujų tiekėjų, naujų medžiagų, produktų, pirkėjų tam produktui, važiuodavo į parodas. Užsakinėdavo chemines medžiagas iš užsienio, pasirašydavo važtaraščius ir išsiųsdavo medžiagas, CMR dokumentai buvo pildomi ir jis juos pasirašinėdavo, rimtesnių įmonės dokumentų negalėjo pasirašyti pagal pareigybę. Buvo sutarę, kad jam mokės atlyginimą 1400 Lt, o konvertavus į eurus – 470 Eur. Kadangi tai nebuvo dideli pinigai, prašydavo pakelti atlyginimą, buvo nusistatę priedus pardavus. Jam išmokėdavo atlyginimą grynais. Atlyginimą išmokėdavo V. K., ištraukdavo iš kišenės. Buhalterė D. po kiek laiko duodavo pasirašyti, nes ne visas dienas dirbdavo, ji buhalteriją tvarkydavo, pasirašydavo aktus už atostoginius, komandiruotes, už atlyginimą.
11.2. Iš pradžių buvo žadėta, kad gaus algą tokią, paskui įmonė atsigaus ir pakels atlyginimą. Bet ilgainiui jis pamatė, kad to nebus. Daugiau buvo svajojama, nei kas nors daroma. Jo išsilavinimas yra specialus vidurinis, specialybė stalius-baldininkas, barmenas-padavėjas. „(duomenys neskelbtini)“ sunkiai vertėsi, nes buvo tik keturiese: jis, V. K., N. B. ir techninėj bazėj dirbo dar vienas žmogus J.. V. K. su J. maišydavo bačkoj, profesionalumo nebuvo, pats V. K. nesuprato, trūko žinių kaip viską išvystyti, per greitai norėjo rezultatų, daug pinigų. Algalapiuose išrašytuose nelabai sutapdavo atlyginimas, jis gaudavo truputėlį daugiau, bet tie pinigai ir taip nebuvo dideli 470 eurų. Kiek gaudavo algalapyje nepamena. Gaudavo grynais daugiau, negu buvo parašyta algalapyje, bet nebuvo dideli skaičiai. Jis vienintelis angliškai kalbėjo įmonėje ir dėl to jį ir priėmė, pasirašinėjo sutartėlę dėl bendradarbiavimo. Tik Slovakijoje buvo sudarę sutartį. Į Slovakiją važiavo su darbuotoju iš bazės, kuris žinojo apie tą medžiagą, techninius dalykus. Į parodas važiuodavo jis ir direktorius N. B.. Parodos vykdavo Lenkijoje, Slovakijoje, Kazachstane, Latvijoje, važiuodavome į Klaipėdą, Vilnių, Kauną ir ne kartą. Pavasarį ištisai dalyvaudavo parodose. N. B. galėjo nuvažiuoti į parodas tik Lietuvoje, gal Rusijoje, jis važiavo dėl šiltinimo į Maskvą gal porą kartų. Jis ten vyko vienas. N. B. turėjo mašiną BMW X5. Vadovas pasakė, kad atėjo giminaitė D., ji bus direktorė ir viską sutvarkys, bet nebuvo N. pasakyta, kas jis bus, ir po to jo visi santykiai buvo pašliję. Jis dirbo su direktore D. du mėnesius. Buvo sutarę, jog jis dirbsi namuose, darbus pasidarydavo nuotoliniu būdu ir atvažiuodavo į Mažeikius kartą per savaitę. Per tuos du mėnesius jis D. tik du ar tris kartus matė. Į Rusiją nevažiavo. Kol jis dirbo, buvo priimtas vadybininku A. G..
12.1. Liudytojas N. B. teismo posėdyje parodė, jog nuo 2016 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o savininkas buvo V. K., vykdė jo (V. K.) nurodymus ir dirbo iki 2016 m. gegužės-birželio mėnesio. Vadybininkas buvo R. T., buhalterė D. B., jie visi buvo kitose patalpose (duomenys neskelbtini), o visi atkrovimai vyko (duomenys neskelbtini). Dėl atkrovimo ir pardavimo jie buvo nesusiję. Medžiagų pirkėjai važiuodavo tiesiai į gamyklą, skambindavo V. K., jis ten reguliuodavo ir dar kažkiek T., kuris buvo priimtas kaip pardavimų vadybininkas Europai, kadangi mokėjo anglų kalbą. Jis su juo važiuodavo į parodas pristatinėti kompaniją, produkciją.
12.2. Po to buvo priimtas į darbą A. G., kaip pardavimų vadybininkas Lenkijai. Su juo susipažino parodoje Lenkijoje, perdavė jo kontaktą V. K., jie susiskambino ir jis buvo priimtas į darbą. Su klientais atsiskaitymų grynais prie jo nebuvo, nežino, ar su kitais buvo atsiskaitoma grynais. Jo darbas buvo padėti R. T. važinėtis po parodas, tvarkyti europiniams pinigams skirtą paramą, medžiagų sertifikavimą. Atsiskaitymuose su pirkėjais dalyvavo minimaliai, sąskaitas išrašydavo D. B.. V. K. negalėjo būti įmonės direktoriumi, nes vyko kažkokia byla. Kaip pradėjo dirbti, dirbo su V. K. sūnumi D., jis žuvo ir su V. K. sutarė, kad tęs darbus. Kai buvo direktorius, buvo priimtas A. G. ir R. T.. Jo (N. B.) darbo laikotarpiu jam atlyginimą mokėjo V. K., o kitiems darbuotojams V. K. tardavosi individualiai su kiekvienu ir mokėdavo atlyginimus individualiai. Buhalterė pateikdavo algalapį ir pasirašydavo. Algalapyje darbo užmokestis atitikdavo išmokamą atlyginimą. Atlyginimą gaudavo tik grynais. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2016 m. gegužės mėnesio.
12.3. Po jo vadovavimo įmonėje vadovavimą perėmė D. J.. Apie tą laikotarpį kas vyko įmonėje vadovaujant D. J. nieko negali pasakyti, nes tik ji pradėjo dirbti ir jis išėjo. Buvo laimėję projektą ir dalyvaudavo su T. dviese projektuose, parodose. Rašė projektą Europos paramai gauti ir tuo pačiu kitam projekte sudalyvavo, bendrai rengė dokumentus. Su produkcijos poliuretanu platinimu ir pristatymu su T. skrido į Ameriką ir vyko potencialių klientų susitikimas, kurio metu pristatė produkciją. Į rytus nėra vykęs į komandiruotes. Visur važiavo, kur susiję su įmonės tikslais. Į Kiniją važiavo į parodą su R. T.. Jis pasirašydavo sutartis, bet dėl tų sutarčių nesitardavo užsienyje. T. tardavosi su V. K. dėl finansinių reikalų, už kiek parduoti, kaip parduoti. Pačioj pradžioj buvo priskirtas automobilis Hyundai ir BMW X5, kokį duodavo su tokiu automobiliu važinėdavosi ir su automobiliu KIA yra važiavęs. Nė pas vieną klientą nėra važiavę sutarčių sudarinėti. R. sudarydavo standartines sutartis, o visus finansinius reikalavimus už kiek, kaip, ką jie tardavosi su V. K., ne su juo (N. B.). V. K. derino sutartis, bet negalėjo pasirašyti, todėl sutartis jis (N. B.) pasirašydavo.
13. Liudytojas R. P. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas – teismo posėdyje parodė, kad įmonė šiltina pastatus poliuretano putų komponentais. (duomenys neskelbtini) )buvo įmonė, kuri gamina tuos komponentus šiltinimui, įmonė vadinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai atvyko pasikalbėti dėl žaliavų, tai jam teko bendrauti tiek su V., tiek su D.. Sutarties pagrindu vyko bendradarbiavimas, pirko dviejų rūšių poliuretano komponentus, tai galėjo būti 2017 m. balandžio-liepos mėnesiai. Buhalteriniai dokumentai visada buvo išrašomi, vienareikšmiškai. Kad pirkti be apskaitos dokumentų, tokios galimybės niekada nesvarstė, tai jiems finansiškai nenaudinga. Iš jų įmonės teisėsaugos institucijos neprašė jokių dokumentų.
14. Liudytojas D. Ž. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – teismo posėdyje parodė, kad turėjo darbinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelis kartus pirko medžiagas. Bendravo su jais telefonu, jie pasiūlė medžiagas, N. pasiūlė. Kelis kartus pabandė, pirko poliuretanines putas, paskui rado pigiau ir daugiau nebepirko. Buvo supakuota dvi statinės, viena statinė vienos medžiagos, izocenatas vadinasi, o kita kitos medžiagos, poliolis vadinasi, po 200 litrų. Gal 500 kg. Tai vienas komplektas. Atveždavo su paletėmis. Kainos nepamena, atrodo apie tūkstantį. Prekes kelis kartus pristatė ar kurjeris, ar prekių išvežiotojas. Prekes pristatė ne pardavėjas. Nežino, kiek sandorių buvo, gal kokie trys. Kad įsigytų medžiagas be buhalterinės apskaitos dokumentų, to nėra buvę, jiems nebūtų naudinga be dokumentų pirkti, nes dirba skaidriai, moka mokesčius. Broko nebuvo, jokių pretenzijų neteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sąskaitos buvo apmokamos pavedimu, ne grynais. Buvo išankstinis apmokėjimas. Jis asmeniškai užsakinėdavo prekes. Sandoriai galėjo vykti gal 2015 m. ar 2016 m., jų įmonės veiklos pradžioje. Sutarčių nesudarė, užsakius prekes, atsiųsdavo sąskaitą. Apmokėjus medžiagas atveždavo po kelių dienų.
15. Teismo posėdyje liudytojas R. K. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – parodė, kad įmonė registruota (duomenys neskelbtini). Sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra turėję. Iš tos įmonės pirko medžiagas, tačiau už šių sandorių sudarymą buvo atsakingas tuo metu darbuotojas D. U., jis nebedirba, jis tiesiogiai kontaktuodavo su ta įmone. Nepamena, su kuo bendraudavo, nes jam buvo svarbu, kad medžiaga būtų gauta, už ją atsiskaityta ir kad būtų padarytas darbas. Keletą kartų buvo pasirinktas tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ chemijos pirkimui, pirko iš jų chemikalus, sunku prisiminti, kiek kartų pirko. Buvo keletas sandorių, nes sumos nemažos. Atsiskaitymai vyko pagrinde banko pavedimais, kažkas buvo užsakinėta vietoje, už du sandorius buvo atsiskaityta grynais, nes tuo metu neturėjo sąskaitoje pinigų, turėjo kasoje. Kaip įmonė nėra turėję tokių reikalų, kad pirktų be dokumentų. Jei būna brokas, tokiais atvejais surašo pretenziją, bet nepamena, kad būtų rašęs pretenziją UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip įmonė visada taiko garantiją savo atliktiems darbams, tai yra numatyta Statybos įstatyme. Kad gauti garantiją, turi būti pateiktas medžiagos sertifikatas. Visada yra darbų atlikimo aktas, arba sąskaita faktūra.
16. Teismo posėdyje liudytojas V. Ž. – IĮ, V. Ž. „(duomenys neskelbtini)“ savininkas – parodė, jog įmonė registruota (duomenys neskelbtini). Pirkdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas – putų poliuretaną, 2017 m. internete rado skelbimą. Jis nusipirko įrangą ir pirkdavo iš jų medžiagas. Pirkdavo bačkomis, komplektas dvi bačkos, yra pirkęs gal 20 kartų, nemažai. Atveždavo kažkokia transporto įmonė, gal „Raben“, jeigu gerai pamena. Kiek užsakydavo, tiek ir atveždavo, nebuvo, kad tektų grąžinti. Atsiskaitydavo pavedimu, buvo ir atidėjimų. Neteko įsigyti produkcijos be buhalterinių dokumentų. Bendravo su M.. Bačkos stovėdavo ant palečių, surištos viena su kita, visą laiką su paletėmis buvo atvežama produkcija. Buvo nesklandumų dėl produkcijos, jis pats kažką padarė ne taip, tad kompensacijos negavo. Kuro kolonėlėje M. K. nėra tekę perduoti grynus pinigus.
17.1. Teismo posėdyje liudytoja D. B. parodė, jog dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten vadovavo V. K., o paskui viską perėmė D. G., juos atleidinėjo iš darbo. Ji dirbo vyr. buhaltere, dirbo tuo pačiu metu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abiejose įmonėse dirbo vyr. buhaltere. Pradžioje dirbo viena, o po to buvo priimtos dar dvi buhalterės, jos tikrino viską. Dirbo ten nuo 2012 m. iki 2016 m. birželio mėnesio. Metų gale visada buvo daromos inventorizacijos, tikrindavo pagal sandėlio sąrašą su faktiniu sandėlio sąrašu. Ji neidavo tikrinti. Ofisas buvo (duomenys neskelbtini), o sandėlis (duomenys neskelbtini), po to kai ofisas persikėlė į (duomenys neskelbtini)ji jau nebedirbo. Nėra buvę medžiagų trūkumo, įmonės nedidelės.
17.2. Kai ji išeidinėjo iš darbo ten jau buvo priimtos dvi naujos buhalterės, jos jau dirbo sandėlyje, jų pavardžių nepamena. Dokumentus perdavė D. G., jokio perdavimo akto nebuvo. Neužsiimdavo prekių pardavimu be dokumentų. Visą laiką turėjo pirkėjų užsienyje, žino, kad veždavo į Lenkiją, dar vežė ir į kitas šalis, vežė nedideliais kiekiais, su Lenkija dirbo toks G.. Dar buvo vadybininkas T.. Tuo metu įmonės direktorius buvo N. B.. Jai nebuvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, ar kitiems buvo mokamas, nepastebėjo. Buvo medžiagų kalkuliacinės lentelės, pagal jas skaičiavo medžiagų sudėtį, tą kiekį surinkdavo iš komponentų. Putas užpajamuodavo ir nurašydavo. Darydavosi kalkuliacines lenteles. Kažkiek darydavo rankiniu būdu, kažkiek programa. Ji naudoja programą „Rivilė“, ten daug funkcijų. Jai išeinant iš darbo jokių pretenzijų dėl apskaitos nebuvo, ten visi dokumentai buvo suregistruoti, sutraukti, buvo tik kažkas dėl draudimo. Praktikoje yra taip, kad krovinys ateina pirma, o sąskaita vėliau, atsiunčiama elektroniniu paštu, tokia praktika visose įmonėse. Vairuotojas atsiveža CMR, jis ant jo pasirašo, kad gavo, o sąskaita ateina vėliau ir tada užpajamuoja, krovinys įtraukiamas į apskaitą tada, kai ateina sąskaita-faktūra. Vairuotojai neturi sąskaitų, ji prašydavo vadybininkų sąskaitų. Programa gali leisti išrašyti sąskaitą faktūrą, jeigu nėra sandėlyje medžiagų, per kodus gali nurašyti. Yra įvairių modelių – atsargų, gamybinių – visos įmonės skirtingai daro, bet tai nėra pažeidimai. Išėjo iš darbo savo prašymu, bet išeiti iš darbo pasakė V. K. su D. G.. V. K. daugiau buvo prie gamybos, jis pats darydavo bankinius pavedimus. Direktorius buvo N. B., jis ieškodavo naujų klientų, važiuodavo į parodas. Nėra girdėjusi, kad N. B. duotų kokius nurodymus V. K., ar V. K. N. B.. Įmonės kasa buvo dėžutė stalčiuje, grynųjų nebuvo daug. Nelaikydavo kasoje pinigų. Ji pildydavo kasą, į banką nešdavo direktorius. Grynieji pinigai buvo įnešami į banko sąskaitą. Trūkumo nebūdavo. Direktorius paskambindavo ir pasakydavo, kam išrašyti orderį, sąskaitą. Ji kaip buhalterė pasirašydavo, banko kortelių neturėjo. Kasos aparatas stovėjo pas ją kabinete, lentynoje. Jeigu kas būdavo, tai mušdavo į kasos aparatą čekius. Nepamena, kaip jai mokėjo atlyginimą, gal grynais, paduodavo V. K..+
Specialistų išvados
18. 2018-08-14 specialisto išvadoje Nr.04/13-2-19-8699 užfiksuota, kad, jeigu UAB (duomenys neskelbtini) pagal:
17.1. 2016-07-07, 2016-07-22 ir 2016-07-25 išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr.: REKO000807, REKO000808 ir REKO000810 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ perdavė ne daugiau 10 procentų realiai įrašyto kiekio nei įrašyta sąskaitose (iš 27 404,52 kg įrašyto į pardavimo PVM s-f putų poliuretano R127 Togo kiekio 10 proc. sudaro 2 740,45 kg už 3 657,22 Eur ir 768,02 Eur PVM, iš viso už 4 415,24 Eur; atitinkamai 90 proc. – 24 664,07 kg už 32 915,02 Eur ir 6 912,15 Eur PVM, iš viso už 39 737,17 Eur), tai 24 664,07 kg putų poliuretano R127 Togo pardavimą įformindama PVM sąskaitomis faktūromis už 39 737,17 Eur (32 915,02 Eur ir 6 912,15 Eur PVM), kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir jų duomenis įrašiusi į apskaitą, tai:
nesilaikė 2001-11-06 LR BAĮ Nr. IX-574 6 str. 2 d., 13 str. 1 d., 3 d. reikalavimų bei negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-07-07 iki 2017-07-19,
už 2016 m. 07 mėn. pateiktoje PVM deklaracijoje neteisingai deklaravo PVM apmokestinamų sandorių (11 laukelis) – už 32 915 Eur įrašė daugiau, standartinio tarifo pardavimo PVM (29 laukelis) – už 6 912 Eur įrašė daugiau, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 laukelis) – už 24 284 Eur (115 637,98 Eur x 21 %) įrašė daugiau, todėl papildomai UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota sumokėti už 2017 m. valstybės biudžetui 17 372 Eur PVM mokesčio (31,40,42 b.l., 9 t.).
19. 2018-09-25 specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-19-10044 užfiksuota, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“:
19.1. 1 080,801 kg prekių (atsargų), kurių pavadinimai ir kiekiai išvardinti priedo Nr.56 lentelėje, įsigijimo už 4 821,00 Eur nepagrindusi apskaitos dokumentais ir neįtraukusi į buhalterinę apskaitą,
19.2. 25 334,03 kg prekių (atsargų), kurių savikaina 69 148,68 Eur, panaudojimo nepagrindusi pateisinančiais juridinę galią turinčiais dokumentais ir neįtraukusi į buhalterinę apskaitą,
19.3. A. G., J. B. nuo 2016-02-05 iki 2017-07-11 išmokėjo didesnį darbo užmokestį iš viso 22 468,34 Eur, kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo įformintas dokumentais ir užfiksuotas įmonės buhalterinėje apskaitoje, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, nepagrindusi apskaitos dokumentais ir neįtraukusi į apskaitą priskaityto iš viso 29 563,60 Eur (22 468,34 x 100/(100 – (15 + 6 + 3))) ir iš viso 22 468,34 Eur išmokėto darbo užmokesčio,
19.4. 2016 - 2017 m. tiriamuoju laikotarpiu lentelėje Nr.3 nurodytiems klientams/pirkėjams (išskyrus Lietuvos pirkėjus), išsiuntė 29 161 kg prekių už 70 278,01 Eur (be PVM) (29 161 kg x 2,41 Eur), tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 760 kg prekių pardavimo už 9 061,60 Eur (be PVM) pardavimo pajamų neįforminusi apskaitos dokumentais ir neįtraukusi į buhalterinę apskaitą, priede Nr. 23 suregistruotose PVM sąskaitose faktūrose įrašiusi 25 401 kg mažesnius prekių pardavimo kiekius už 61 216,41 Eur (be PVM) pardavimo pajamų, kuriuose vienas iš rekvizitų - ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės,
pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas 2016-07-07, 2016-07-22 ir 2016-07-25 PVM sąskaitas faktūras Nr.: REKO000807, REKO000808 ir REKO000810 buvo perduota ne daugiau 10 procentų realiai įrašyto kiekio (iš 27 404,52 kg įrašyto į pardavimo PVM s-f putų poliuretano R127 Togo kiekio 10 proc. sudaro 2 740,45 kg už 3 657,22 Eur ir 768,02 Eur PVM, iš viso už 4 415,24 Eur; atitinkamai 90 proc. – 24 664,07 kg už 32 915,02 Eur ir 6 912,15 Eur PVM, iš viso už 39 737,17 Eur), tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 664,07 kg putų poliuretano R127 Togo pirkimą už 39 737,17 Eur (32 915,02 Eur ir 6 912,15 Eur PVM) pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, įrašiusi į apskaitą,
19.5. 2017 m. tiriamuoju laikotarpiu gavo iš fizinių asmenų už atliktus darbus/parduotas prekes iš viso 3 890,00 Eur grynųjų pinigų, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. tiriamuoju laikotarpiu neįforminusi buhalterinės apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais ar per atskaitingus asmenis, išduodant pirkėjams sumokėjus grynuosius pinigus pinigų priėmimo kvitus bei kasos aparatu 3 890,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų: 3 214,88 Eur (be PVM) pardavimo pajamų bei neįtraukusi į bendrovės buhalterinę apskaitą,
Žemesnės instancijos teismas
19.6. 2017 m. 04-07 mėn. laikotarpiu lentelėje Nr. 4 nurodytiems klientams/pirkėjams išsiuntė be PVM sąskaitų faktūrų 9 300 kg (470 + 1880 +840 + 2350 + 3760) prekių už 18 304,68 Eur (be PVM) (1200 Eur + 4 800 Eur + 2144,68 Eur + 10 160 Eur), tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįforminusi PVM sąskaitomis faktūromis 9 300 kg prekių pardavimo už 18 304,68 Eur pardavimo pajamų bei jų duomenų neįtraukusi į bendrovės buhalterinę apskaitą, nesilaikė 2001-11-06 LR BAĮ Nr. IX-574 6 str. 2 d.,12 str. 1 d., 13 str. 1 d., 3 d. reikalavimų bei negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-01-01 iki 2017-07-19,
19.7. į PVM deklaracijas:
už 2016 m. 07 mėn. pateiktoje PVM deklaracijoje neteisingai deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 laukelis) – už 6 912 Eur (32 915 Eur x 21 %) įrašė daugiau, t. y. neteisingai padidinusi atskaitą, sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį;
už 2016 m. 12 mėn. įrašė už 3 924 Eur apmokestinamų sandorių mažiau (11 laukelis) ir 824 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM;
už 2017 m. 07 m. pateiktoje deklaracijoje neteisingai deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 laukelis) – už 14 521 Eur (69 148,68 Eur x 21 %) įrašė daugiau, t. y. neteisingai padidinusi atskaitą, sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį,
į metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204):
už 2016 m. (pateikta 2017-06-05) įrašė neteisingus duomenis, t. y. į PLN deklaraciją įrašė pardavimo pajamų – 51 950 Eur mažiau (18 laukelis), pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotą mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą – 56 099 Eur mažiau (51 950 Eur + 32 915 Eur - 28 766 Eur) (19 laukelis), mokestinio laikotarpio veiklos pelną – 56 099 Eur mažiau (51 950 Eur + 32 915 Eur - 28 766 Eur) (40 laukelis), apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą – 56 099 Eur mažiau (51 950 Eur + 32 915 Eur - 28 766 Eur) (52 eilutė) ir 8 415 Eur (7 793 Eur + 4 937 Eur - 4 315 Eur) įrašė mažesnę mokėtiną pelno mokesčio sumą (64 eilutė);
Žemesnės instancijos teismas
už 2017 m. ( pateikta 2018-05-23) įrašė neteisingus duomenis, t. y. į PLN deklaraciją įrašė pardavimo pajamų – 39 848 Eur mažiau (3 215 Eur + 18 305 Eur + 18 328 Eur) (18 laukelis), pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotą mokestinių metų nuostolį – 29 833 Eur daugiau (3 215 Eur + 18 305 Eur + 18 328 Eur – 10 015 Eur) (19 laukelis), mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) nuostolį – 29 833 Eur daugiau (3 215 Eur + 18 305 Eur + 18 328 Eur – 10 015 Eur) (37 laukelis) ir mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – nuostolį padidino 29 833 Eur (3 215 Eur + 18 305 Eur + 18 328 Eur – 10 015 Eur) (41 laukelis),
į 2017-01-25 ir 2018-02-11 užpildytas Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (forma FR0573) atitinkamai už 2016 m. ir 2017 m. įrašė neteisingus duomenis apie išmokėtas A klasės išmokas ir sumokėtą pajamų mokestį, t.y. įrašė mažiau išmokėtų A klasės išmokų iš viso 29 563,60 Eur (21 928,89 Eur + 7 634,71) ir pajamų mokesčio iš viso 4 434 Eur (3 289 + 1 145), iš jų: 2016 m. – 21 928,89 Eur (16 eilutė) ir 3 289 Eur (18 eilutė), 2017 m. – 7 634,71 Eur (16 eilutė) ir 1 145 Eur (18 eilutė),
todėl papildomai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota sumokėti 2016-2017 m. valstybės biudžetui 22 257 Eur PVM mokesčio, 8 415 Eur PLN mokesčio, 4 434 Eur gyventojų pajamų mokesčio (107,132-134,135 b.l., 9 t.).
20. Teismo posėdžio metu kaltinamosios D. G. gynėjas pateikė 2020-10-28 audito įmonės UAB „Verus Auditus“ specialisto išvadą. Joje nurodyta, kad klaidos gali būti taisomos ir prekės gali būti parduodamos mažesne už savikainą kaina. Išvadoje nurodyta, kad nors inventorizacijos aktas auditoriui nebuvo pateiktas, tačiau remiantis S. Š. parodymais, kuri nurodė, kad įsidarbino 2016-06-23 ir pirmiausia darė inventorizaciją, galima daryti išvadą, kad inventorizacija atlikta 2020-06-23 – 2020-06-30 laikotarpyje. Išvadoje nurodyta, jog PVM sąskaitos faktūros: 2016-07-07 Nr.REKO000807, 2016-07-22 Nr.REKO000808, 2016-07-25 Nr.REKO000810 galėjo būti išrašytos taisant anksčiau padarytą klaidą. Taip pat duota konsultacinio pobūdžio išvada, kad prekė gali būti parduota žemiau savikainos (t.14, 57-31 b.l.).
21. Teismo posėdyje N. J. – FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė – patvirtino savo išvadas, duotas ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad atliko tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrimas atliktas pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis: liudytojų apklausas, daiktų apžiūros protokolą, prekių atsargos laikomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje buvo lyginamos su užfiksuotais buhalterinės apskaitos duomenimis. Analizuoti liudytojų parodymai, buvo pateikta ir atlikti priešpriešiniai (kryžminiai) patikrinimai ir visi tie duomenys buvo palyginti ir surašyta specialisto išvada vienai ir kitai įmonei.
Žemesnės instancijos teismas
21.1. R. S. Š. parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitas faktūras išrašytas 2016-07-07, 2016-07-22, 2016-07-25 bendrovė perdavė putų ne daugiau negu 10 procentų negu buvo išrašyta sąskaitose, tai minėtą pardavimą įformindama PVM sąskaitomis faktūromis kuriuose vienas iš rekvizitų ūkinės operacijos neatitinka tikrovės ir kurių duomenis įrašius į apskaitą nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 13 str. 1 d. ir 13 str. 3 d. reikalavimų.
21.2.1. Teismo posėdyje duoti S. Š. parodymai nedaro įtakos išvadai ir jos nekeičia. Teismo posėdyje apklausiama liudytoja S. Š. nurodė, kad sandėlis buvo vienas. Kad tos prekės būtų atskirtos, to buvo negalima padaryti, jos buvo sandėliuojamos vienoje patalpoje. Čia nurodyta, kad buvo labai didelis prekių trūkumas. Inventorizacijos aktai tyrimui nebuvo perduoti. Kad buvo perduota 10 procentų tai liudytojos parodymais buvo paskaičiuota. Prekės buvo parduotos žemesne kaina nei savikaina, vadinasi prekės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotos žemesne nei įsigijimo kaina. Buhalterė minėjo, kad atėjusi į darbą ji atliko inventorizaciją ir buvo surašytos prekės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliekant tyrimą ir paprašius to inventorizacijos akto, jis nebuvo pateiktas, o jos apklausos metu ji paaiškino, kad buvo didelis prekių trūkumas. Kiek ir kokios prekės priklauso kokiai įmonei nebuvo galima nustatyti. Buvo surašyti dokumentai V. K. prašymu, kad prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai, kad buvo perduota ne daugiau 10 procentų. Įrodymų, kad prekės buvo perduotos anksčiau, nebuvo pateikta. Išvada buvo rašoma remiantis pirminiais parodymais. Dabartiniais parodymais, išvada nesikeičia. Nepateikė dokumento, kad buvo atlikta inventorizacija ir nustatytas prekių kiekis. Buvo surašyti buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose nurodytas visas kiekis, kuris tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, bet tų prekių fiziškai nebuvo, jų buvo tik 10 procentų, tai kaip galima parduoti tai, ko nėra. Prekės turi būti suformintos ir parduotos kada jos yra. Gal tų prekių jau nebuvo prieš du metus. Sąskaita išrašoma operacijai įvykus. Tai yra sąlyginė išvada, ją duodama rėmėsi S. Š. parodymais, kitų įrodomųjų dokumentų neturėjo. Jeigu nebūtų liudytojos parodymų, tada pažeidimo nebūtų pagal dokumentus.
21.2.2. Iš esmės tos prekės fiziškai buvo tik 10 procentų. Prekės kiekis buvo 27 404,52 kg. ir per tą mėnesį ta prekė buvo parduota, likutis mėnesio galui jau buvo nulinis. Kitoms prekėms kurioms buvo sąskaitos išrašytos, suforminti pardavimai, nebuvo apyvartos žiniaraščių ir ji (specialistė) negalėjo vertinti likučio nematydama prekių apyvartos žiniaraščio.
21.2.3. Dėl minėto sandorio, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. 13 str. 1 d. 13 str. 3 d. reikalavimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nuo 2016-07-07 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, tai išvados 10 lapas, tai atsakymas į 2 klausimą, tai dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kuo skiriasi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniai tie patys, nes ten pirkimas. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai išvados 10 lapas, 1 2 3 4 5 pastraipos. Veikla tai nėra tik kokią veiklą vykdo, veikla tai ir pirkimai, ir pardavimai, ir mokesčiai, ir įsiskolinimai, viskas yra susiję su veikla. Jeigu tai yra pirkimai ir pardavimai, tai mokesčiai. Veikla tai irgi turtas ir neįmanoma nustatyti. Apskaičiavo mokesčius ir padarė išvadą, kad neįmanoma nustatyti. Tą nustatė iš įmonės dokumentų lygindama ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir liudytojos parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
21.3.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2016 m. deklaravo neteisingus duomenis, įrašė didesnę pardavimo pajamų sumą už 29 118 eurų daugiau 18 laukelyje ir įrašė 86 520 eurų suma didesnę pelno nuostolio ataskaitą mokestiniu laikotarpiu, kadangi įmonė dirbo nuostolingai tai už tą laikotarpį papildomo pelno mokesčio nebuvo paskaičiuota, o dėl PVM mokesčio, į PVM sandorių įrašyta daugiau 11 laukelyje už 2016 m. liepos mėnesį, pateikta deklaraciją buvo neteisingai įrašyti duomenys ir deklaruoti 32 915 eurų, standartinio tarifo PVM 27 laukelis už 6912 eurų įrašyta daugiau, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 20-25 laukelis už 24 284 eurus buvo įrašyta daugiau, šiuo atveju tą sumą turėjo įrašyti į PVM deklaracijas su minuso ženklu, sumos nesikeičia, gal išvadoje ne tas laukelis nurodytas, bet pačios sumos nesikeičia, priskaičiuota papildomai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 372 eurų PVM mokesčio sumokėti.
21.3.2. Įmonė parduodama tai, ko ji neturi, prekes įformino pardavimo dokumentais, jos buvo parduotos beveik tris kartus mažesne kaina negu pirkimo savikaina. Tai darant tokį sandorį per daug įrašė pardavimo, yra dar savikaina, jeigu būtų pirkimo ir pardavimo kaina lygi, tai negimtų mokesčiai.
21.3.3. Sąskaitas faktūras išrašė už prekės svoris 27404,5 kg. Iš jų 10 procentų kiekis sudaro 2740, 45 kg, 90 procentų atitinkamai sudaro 24 664,07 kg. Sąskaitose nurodyta minėtos prekės vertė 100 procentu, liudytojos parodymais, kad buvo parduota ne daugiau negu dešimt procentų realiai turėto kiekio. Pirkimas ir pardavimas yra įforminamas sąskaitomis faktūromis. Išskyrė 10 procentų kiekį ir kainą. Buvo parduota dešimt procentų sąskaitose nurodyto kiekio. Vadinasi 90 procentų to pardavimo realiai neįvyko, jie tą sumą įtraukė kaip į pajamas, į pelno ataskaitą ir tą pačią sumą įtraukė kaip į apmokestinamas pajamas PVM deklaracijoje, jie ta suma įrašė daugiau į apmokestinamas pajamas, tos pačios prekės, jas pardavė, tas pačias prekes jas nurašė į sąnaudas, pagal PVM įstatymą visas prekes nurašė. Konstatuojant, kad tik 10 procentų buvo parduota, tų prekių savikaina, vadinasi įsigijimo kaina, jie traukė į pirkimo PVM, bet kadangi tų prekių nėra, jie į sąnaudas įrašė kažkada, 100 procentų jie tas pačias prekes savikainos verte nurašė į sąnaudas. Ta suma, kurios prekės buvo paskaičiuotos nuo pirkimo kainos, jie susimažino pardavimo PVM. Kadangi savikaina yra didesnė. Pagal PVM mokesčių įstatymą 66 str. 2 d. nuostatas, pagal Pridėtinės vertė mokesčio įstatymo 58 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
21.3.4. Kadangi buvo tik 10 procentų sąskaitose įrašyto kiekio, tai 90 procentų įrašė daugiau, būtent tai sumai standartinio tarifo pardavimo PVM 6912 eurų ir sudaro tą 90 procentų. 90 procentų nebuvo parduota, apskaitoje įrašytas visas tas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tų prekių nebuvo ir jos nenukeliavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal apskaitos dokumentus, kuriuos išrašė buhalterė ir jie susiformino savo buhalterinėje apskaitoje ir deklaravo taip, todėl tokia išvada. Dokumentuose yra visas 100 procentų, čia pardavimai susiformino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ suformino pardavimo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė tas prekes pirkimuose, atitinkamai įtraukė į atitinkamas ataskaitas, jiems turėjo kaip ir būti tas trūkumas. Liudytojos parodymais tų prekių nebuvo fiziškai. Todėl ir išvada, kad negalima nustatyti veiklos, turto, dėl tų padarytų pažeidimų.
21.3.5. Jeigu prekės perduotos, bet nesurašyti buhalteriniai dokumentai, atėjęs naujas buhalteris, jis turi atlikti inventorizaciją, kada nustato trūkumą arba perteklių, jeigu perteklius užsipajamuoja, jeigu trūkumas, ieškoti priežasčių kodėl. Reikalinga inventorizacija, kad nusistatyt, ar viskas yra teisingai. Buvo reikalinga inventorizacija abiejose įmonėse, tuo pagrindu vadovaujantis susitvarkyti, sąskaita turi būti surašyta, kai įsigyta prekė.(kaip turėjo padaryti, motyvuose)
21.4.1. Išvados atsakymas į 2 klausimą padarytas pagal liudytojų L. V., M. J., R. A. parodymus. R. A. tyrimui pateikė apmokėjimo dokumentus, sąskaitas, viena sąskaita, kurią jis pateikė, tai 2017-04-07 sąskaita Nr. 0082443, ta sąskaita atlikus įmonės buhalterinės apskaitos patikrinimą , nebuvo įtraukta į įmonės apskaitą, nei ta sąskaita, nei kita sąskaita, kuri būtų būtent tai sumai. Kaip minėjo buhalterė, kai fizinis asmuo, tai lyginant grynųjų pinigų įnešimą į įmonės apskaitą, į kasą, ar EKA aparatu, tą mėnesį ta suma grynais pinigas nebuvo priimta iš jokio asmens, tai sumai nebuvo išrašyta jokia sąskaita, ji nebuvo įtraukta į įmonės apskaitą. Liudytojai ir liudijo, kad jie atliko darbus ir jie sumokėjo darbuotojams, tie darbuotojai turėjo išrašyti pinigų priėmimo kvitą, juos įnešti į kasą. Kaip pinigai gauti pagal nurodytą dokumentą, tokie nebuvo įtraukti. Ta suma nebuvo užfiksuota kasos aparatu.
21.4.2. R. A. pateikė sąskaitą, kryžminio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ta sąskaita nebuvo rasta, į apskaitą ta sąskaita nebuvo įtraukta. Ši R. A. pateikta 2017-04-07 datos sąskaita negali būti išankstinė, nes tarp išansktinių įmonės sąskaitų tokiu pat numeriu yra išrašyta sąskaita 2017-08-24. Tikrino, ar grynieji pinigai gauti iš fizinių asmenų buvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Nes fiziniam asmeniu, jeigu jis nepaprašo sąskaitos, tai jos išrašyti nėra prievolės. Jis sumoka pinigus ir jam turi būti išrašytas dokumentas, tai tos sumos nei 1000 nei 1200, sutikrinant duomenis į apskaitą nebuvo įtraukta, kad gauti pinigai.
21.5. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:
21.5.1. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta apžiūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo apžiūros protokolo duomenimis buvo išvardintos prekės pavadinimas, matavimo vienetas, svoris, kiekis, pastabos, buvo nurodyta kokios medžiagos ir kokiose patalpose rastos, kitoje pusėje lygiagrečiai pagal tyrimui pateiktus tyrimui atsargų likučių žiniaraščių duomenis buvo nustatytas neatitikimas, jis yra grafose nurodant svorį, minusas su trūkumu, o jeigu su pliusu tai yra perteklius, paskaičiavus vidutinę likučių sumą buhalteriškai nurodyta pinigine išraiška padalinant iš kilogramų ir taip išvesta prekių suma. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1080,80 kg. prekių atsargų, kurių pavadinimai išvardinti priedo 56 lentelėje įsigijimo už 4821 eurą nepagrindus apskaitos dokumentais ir neįtraukus į apskaitą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. 12 str. 1 d. reikalavimų, išvada. Tai buvo nustatyta palyginus duomenis. Nesilaikė reikalavimų dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016 m. sausio pirmos iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, 2017-07-19. Pagal tą lentelę taip pat buvo nustatyta, kad 25 334,03 kg. prekių atsargų, kurių savikaina 69 148 ,68 eurai, panaudojimo nepagrindusi pateisinančiais juridinę galią turinčiais dokumentais ir neįtraukus į buhalterinę apskaitą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. 12 str. 1 d. reikalavimų. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016 m. sausio pirmos iki 2017-07-19. Čia buvo nustatytas perteklius prekių ir trūkumas.
21.5.2. Prekių atsargų pavadinimų su papildoma informacija, kurių palyginti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nurodytais prekių atsargų likučiais nebuvo galimybės dėl to, kad neužteko požymių, pagal kuriuos būtų galima rasti apžiūros protokole nurodytos prekės atitikmenį, dėl ir nebuvo vertinama ta prekė. Nebuvo informacijos, kokia ta prekės kaina. Todėl dalis sandėlyje esančių produktų nebuvo įvertinta.
21.5.3. 56 lentelėje priede lygino apžiūros protokolo duomenis su atsargų likučiais dokumentuose. Jeigu atsargų likutyje buvo tos medžiagos, o apžiūros protokole nebuvo, tai ir nelygino. 14 tonų nebuvo įvertinta, nes plastikinė talpa su etikete „Roplan“, buhalterinėje apskaitoje atsargų likučiuose tokios medžiagos nebuvo, iš kur specialistei žinoti kad dokumentuose vadinasi „Trichlor“, „Organ“. Jeigu yra ta pati prekė, bet pavadinimas skiriasi, bet kodas tas pats, jeigu tai yra „organ“ kodas, ta pati medžiaga, bet skirtingi tiekėjai, tai į tą eilutę ir įtraukė.
21.6. Išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ N. N., UAB “ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos prekės be apskaitos dokumentų padaryta iš liudytojo M. K. parodymų ir užrašų jo kompiuteryje, įmonės apskaitos duomenys buvo lyginami su pervežimų bendrovės „Raben Lietuva“ duomenimis. Atliktas kryžminis patikrinimas.
21.6.1. N. N. buvo išrašytas krovinio važtaraštis. Fizinis asmuo jeigu sumoka pagal EKA kvitą, tai sąskaita nebūtina, bet vis tiek turi būti išrašyti buhalteriniai dokumentai. Turi būti išskirtas PVM. Apskaita turi būti sutvarkyta aiškiai, kad būtų galima matyti, kad tai yra pardavimo pajamos. Aš prašiau ir pardavimų sąskaitų ir PVM sąskaitų. Jeigu buvo sumokėjęs pagal čekį, tai jis turėjo būti įtrauktas į pardavimų registrą, ko nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
21.6.2. dėl turėtų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB “ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu šiose įmonėse gautus duomenis palyginus su buhalteriniais UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašytais duomenimis, kuriais įformintas prekių pardavimas, gabenimas minėtoms įmonėms, bei atsiskaitymai už prekes ir kita su minėtomis įmonėmis, bei su Raben Lietuva, kuri atliko krovinių pervežimo paslaugas, pateiktų sąskaitų duomenimis, nustatyta, kad krovinį vežusios bendrovės Raben Lietuva sąskaitų detalizavimuose nurodytais duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo atlikti kryžminiai patikrinimai, gretinami duomenys: parodymai M. K., jo kompiuterio duomenys, Raben group pervežimai ir sąskaitos, tuos duomenis sulyginus su įmonės buhalterine apskaita ir vertino tą kiekį, kuris buvo mažiausias, t. y., vertino 4 įrodymų šaltinius.
21.6.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduota 11 komplektų, o pagal buhalterinius duomenis, pardavimai yra 3 komplektai. UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduota 4 komplektai, tuo laikotarpiu į sąskaitų registrą pardavimai neįrašyti, „(duomenys neskelbtini)“ parduoti 6 komplektai, pagal buhalterinius dokumentus buvo išrašyta sąskaita 1 komplektui, klientas N. N., 1 komplektas, minėtu laikotarpiu N. N. sąskaitomis nebuvo įforminti pardavimai. Toliau išvadoje palyginus lentelėse 1 ir 2 nurodytus klientus ir skaičių, parduotų komplektų neišrašant sąskaitų faktūrų, nustatyta, kad duomenys apie parduotą komplektų skaičių sutampa bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 4 komplektai, 2 lentelėje irgi 4 komplektai, N. N. 1 komplektas, tai yra elektroninio dokumento duomenimis. „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 5 komplektai.
21.6.4. Dėl pardavimų UAB “(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ toliau buvo lyginami duomenys, palyginti tarpusavyje, palyginti duomenys su Raben Lietuva. Priedai 46, 23, 49, išvados 13 puslapyje, lentelė Nr.4, palyginti su lentelėje 3 gautais duomenimis iš priedo numeris 23 čia pagal kiekvieną pirkėją. Atlikus bendrovės kryžminį patikrinimą, sudarytos 1 lentelės duomenimis, liudytojo M. K. parodymai lentelėje Nr.1 apie parduotą produkciją, 2, 4 lentelėje 2 grafoje yra skirtumas duomenų nurodytų 2 lentelėje, kurioje buvo lyginami duomenys pagal el. dokumentą ir buhalterinėje apskaitoje užfiksuotus duomenis ir buvo gretinami duomenys, tai parodymai M. K., jo kompiuterio duomenys, Raben group pervežimai ir sąskaitos.
Žemesnės instancijos teismas
21.6.5. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“: pagal atspausdinto el. dokumento duomenis (t.y., iš M. K. kompiuterio) įrašyti mėnesiai balandis, gegužė ir mėnuo, kurio nebuvo nurodytas pavadinimas. Liepos mėnuo jeigu eina seka, jame birželio mėnuo nebuvo nurodytas, todėl nebuvo įrašyta pardavimų, todėl 2017 birželio mėnesį buhalterinėje apskaitoje įrašytais pardavimais nebuvo lyginami. Nebuvo lyginami todėl, kad atspausdintame el. dokumente nebuvo įtrauktas birželio mėnuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotos prekės, todėl nebuvo lyginamas su pardavimais. Dokumentai buvo lyginami už 2017 m. balandį, gegužę ir liepos lentelė Nr. 2. Buhalterinės apskaitos dokumentai pagal kuriuos buvo įforminti pardavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2017 m. lentelė yra pačioje išvadoje, išvados 8 lape. Birželio mėnesio duomenų nebuvo ir nebuvo lyginami su buhalterine apskaita. Pirminiai dokumentai buvo, bet nebuvo nurodyta, kad birželio mėnesį buvo pardavimai.
21.7. Tiriant pardavimus Lenkijos įmonėms priešpriešinio (specialistė vartoja žodį „kryžminio“) patikrinimo metu buvo pateiktos „Raben Lietuva“ sąskaitos faktūros, prie išrašytų sąskaitų faktūrų pateikė priedus, sąskaitų detalizavimą, kuriuose nurodyta vežto krovinio informacija, kurie buvo lyginami su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje įrašytais duomenimis, sąskaitomis faktūromis ir krovinio važtaraščiais. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose sąskaitose įrašytas mažesnis parduotų prekių svoris. Pagal vežėjo duomenis, daugiau nuvežė negu išrašyta sąskaitų. Vieniems pardavimams yra neįformintos sąskaitos faktūros, o kitiems pardavimams yra nurodytas mažesnis kiekis.
21.7.1. Lenkijos ir Slovakijos pirkėjams poliuretano mišinio vidutinė kaina be PVM sudarė 2.41 euro už kg arba 1132,70 eurų už komplektą. Jeigu pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2017 tiriamuoju laikotarpiu lentelėje Nr. 3 nurodytiems pirkėjams, išskyrus Lietuvos pirkėjus, išsiuntė 29 161 kg. prekių už 70 278,01 eurų be PVM, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3760 kg. prekių pardavimo už 9061,60 eurų be PVM pardavimo pajamų neįformino apskaitos dokumentais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, priede 23 suregistruotose sąskaitose faktūrose įrašiusi 25 401 kg. mažesnius prekių pardavimo kiekius, už 61 216,41 eurų be PVM pardavimo pajamų, kuriuose vienas iš rekvizitų ūkinės operacijos duomenų neatitinka tikrovės, nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d., 13 str. 3 d. reikalavimų.
21.7.2. Jeigu yra brokas, turi būti pateiktos ne tik pretenzijos dėl sugadinto krovinio. Nebuvo pateiktos nei debitinės nei kreditinės sąskaitos, tik pateiktos pretenzijos dėl sugadinto krovinio, jas įvertino. Šiuo atveju jokių debetinių ar kreditinių sąskaitų apie sugadintą krovinį, jokių dokumentų nebuvo pateikta, jei jų nėra, todėl negalima sulyginti su nieku. Nėra pateikta dokumentų, kad buvo įformintas prekių grąžinimas.
21.7.3. Kad prekės buvo pakeistos, tai turėjo būti apiforminta: pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto nuosavo kapitalo finansavimo sumų įsipareigojimų dydžio ar struktūros arba struktūros pasikeitimus. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal minėto str. 2 d. ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 str. 1 d. nurodytus registrus, tą numato šis įstatymas. Atsakant į klausimą, jeigu minėtos prekės nebuvo grąžintos, tai turėjo būti surašyta buhalterinė pažyma kurioje nurodoma, kad remiantis tais skundais, buvo įsigytos prekės ir jos buvo nekokybiškos, ir buhalterinėje pažymoje surašyta tvarka kaip jos pakeičiamos, kaip nurašomos iš apskaitos, pagal kokį krovinio važtaraštį jos pakeičiamos pirkėjui ir siunčiamos pirkėjui.
21.7.4. Jeigu prekių gražinimas nebuvo tinkamai įformintas tai buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymas. Dėl to negalima iš dalies nustatyti turto ar nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Remiantis minėtais dokumentais prekės turėjo būti gražinamos surašant gražinimo dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu, vykdant:
22.1. M. K. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių kontrolę užfiksuota, kad M. K. iš pirkėjų ima grynais užmokestį, užsakant produkciją, kai kurie pirkėjai užsako „be palečių“ ar „be lipdukų“, kai kurių pats M. K. klausia, ar reikės išrašyti sąskaitą. Vienam pirkėjui paaiškina, kad važtaraštis išrašytas, tik dėl to, jei vežant sustabdytų (t. 4, 40-42 b. l.).
22.2. V. K. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių kontrolę užfiksuota, kad klientai prekių pirkimo, įrangos nuomos klausimais skambina V. K. (t. 4, 33-34 b.l.), su V. K., kaip vadovu, tariasi D. J., A. G. (t. 4., 90-93 b.l.),
22.3. D. J. (šiuo metu pavardė G.) abonento Nr.+ (duomenys neskelbtini) pokalbių kontrolę užfiksuota, kad D. J. dalyvauja bendrovės veikloje, vykdo pardavimus, jos kompetencijoje taikyti nuolaidą ir spręsti dėl pardavimų be dokumentų, tačiau nežino apie dalį pardavimų, pagaminimų ir sandėlio likučių, nes jas V. K. „laiko durnėmis“ (t. 4, 35 b. l.), taip pat priiminėja sprendimus savarankiškai, o ne tik vykdo V. K. nurodymus (t. 4., 94-104 b. l.),
Žemesnės instancijos teismas
22.4. A. G. abonento Nr.+ (duomenys neskelbtini) pokalbių kontrolę užfiksuota, kad A. G. bendrovės veiklos klausimais tariasi ne su direktore D. J., o su V. K. (t. 4, b. l. 105-119).
Šalies argumentai
23. Teismo posėdžio metu kaltinamosios D. G. gynėjas pateikė keturis skundus iš Lenkijos įmonių dėl nekokybiškos produkcijos (t. 14, 140-155 b.l., t. 15, 15-31 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo nustatytos aplinkybės
24. V. K. 2016-06-01 – 2017-06-26, t..y. laikotarpiu, kai jis šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Iš byloje surinktų įrodymų: kaltinamosios D. G., liudytojų S. Š., N. B., R. T., M. K., A. G., J. B., R. A. parodymų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gautų duomenų, nustatyta, kad V. K., formaliai nebūdamas UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, priimdavo galutinius sprendimus darbuotojų priėmimo į darbą ir jų atleidimo klausimais, asmeniškai išmokėdavo darbo užmokestį, duodavo nurodymus bendrovių veiklos klausimais sau pavaldiems darbuotojams ir pagal užimamas pareigas sau nepavaldiems darbuotojams. Vadybininkai dažniausiai visus su pardavimais susijusius klausimus derindavo tik su V. K..
25. Vykdant D. G. pokalbių kontrolę nustatyta, kad ji taip pat dalyvauja bendrovės veikloje, vykdo pardavimus, jos kompetencijoje taikyti nuolaidą ir spręsti dėl pardavimų be dokumentų – „be palečių“, „be lipdukų“. Liudytojas N. B. parodė, kad taip buvo ir jam dirbant direktoriumi – viską sprendė V. K.. Šios aplinkybės įrodo, kad V. K. faktiškai kontroliavo UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir buvo faktiniu šių bendrovių vadovu, o D. G., būdama šių bendrovių vadovu, žinodama tikrąją padėtį bendrovėse, veikė vykdydama jo nurodymus.
26.1. Dėl išrašytų UAB (duomenys neskelbtini) trijų PVM sąskaitų faktūrų parduodant medžiagas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ liudytoja S. Š. paaiškino, jog, pradėjus dirbti ir tikrinant medžiagų likučius sandėliuose nustatė, jog medžiagų faktiškai yra mažiau, nei pagal dokumentus. Į tai V. K. paaiškino, kad tos medžiagos iš (duomenys neskelbtini) jau anksčiau yra perduotos „(duomenys neskelbtini)“ tik nėra sutvarkyti dokumentai, todėl juos reikia sutvarkyti.
26.2. Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. parodė, kad faktiškai iš UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal minimas tris sąskaitas faktūras buvo parduota 10 procentų medžiagų iš sąskaitose nurodyto kiekio. Vadovaujantis šiuo kriterijumi specialistė ir atliko paskaičiavimus. Teismo posėdyje kaltinamasis V. K., neigdamas, kad jis davė nurodymą D. G. pateikti melagingus duomenis, patvirtino, kad S. Š. sakė, jog faktiškai sandėlyje tėra 10 procentų medžiagų iš to kiekio, kiek turi būti pagal dokumentus. Taip pat kaltinamasis V. K. parodė, jog jis nurodęs G. G. ir S. Š. susitvarkyti sandėlį. Kaltinamoji D. G. taip pat patvirtino, kad faktiškai iš (duomenys neskelbtini) buvo parduota mažiau prekių, nei nurodė sąskaitose-faktūrose.
26.3. Kaltinamieji ir liudytoja S. Š. tvirtino, kad sąskaitas-faktūras su tikrovės neatitinkančiais duomenimis išrašė todėl, kad atlikus tikrinimą abiejų bendrovių sandėliuose, (duomenys neskelbtini) nustatytas trūkumas, o „(duomenys neskelbtini)“ toks pat perteklius. Tačiau parodė, jog šių patikrinimų aktų nėra. Kaltinamieji V. K. ir D. G., liudytoja S. Š. iš dalies pripažino tos veikos faktines aplinkybes: minimose trijose sąskaitose faktūrose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys.
26.4. Išvadą davusi specialistė teismo posėdyje paaiškino, kad esant tokiai situacijai, kaip nurodo kaltinamoji D. G. ir liudytoja S. Š. – prekės perduotos, bet nesurašyti buhalteriniai dokumentai, atėjęs naujas buhalteris, turi atlikti inventorizaciją. Nustačius perteklių, jis užpajamuojamas, jeigu trūkumas, ieškoma priežasčių, kodėl susidarė. Reikalinga inventorizacija, kad nusistatyti, ar viskas yra teisingai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo pateikti inventorizacijų, atliktų UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktai. Kaltinamoji D. G. ir liudytoja S. Š. parodė, kad šių aktų neturi. Jos nenurodė, jokių aplinkybių, kur tie aktai buvo saugomi, dėl kokių priežasčių neišliko. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad inventorizacijos nebuvo atliktos ir tai yra kaltinamųjų pasirinktas gynybos būdas. Kaip nurodė specialistė, teismo posėdyje duoti S. Š. parodymai nedaro jokios įtakos ikiteisminio tyrimo metu duotai išvadai.
26.5. Bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktoje specialisto išvadoje (nuosprendžio 19 p.) nurodyta, kad klaidos gali būti taisomos. Tačiau išvadą teikęs auditorius daro prielaidą, jog inventorizacijos abiejose bendrovėse buvo atliktos. Išvadoje rašoma „inventorizacijos aktas auditoriui nebuvo pateiktas, tačiau remiantis S. Š. parodymais, kuri nurodė, kad įsidarbino 2016-06-23 ir pirmiausia darė inventorizaciją, galima daryti išvadą, kad inventorizacija atlikta 2020-06-23 – 2020-06-30 laikotarpyje.“ Teismas sprendžia, jog auditorius dėl rašymo apsirikimo nurodė 2020-06-23 – 2020-06-30 inventorizacijų atlikimo datą (turėtų būti 2016 metai).
26.6. Ir S. Š., ir D. G. paaiškino, kad inventorizacijų aktų neturi. Jos nenurodė, jokių aplinkybių, kur tie aktai buvo saugomi, dėl kokių priežasčių neišliko. Teismas daro išvadą, kad auditoriaus iš S. Š. žodžių padaryta prielaida, jog inventorizacijos buvo atliktos, yra nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
26.7. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje specialisto išvadoje dėl to, kad minimos 3 sąskaitos yra išrašytos, jokio pažeidimo nebuvo fiksuota. Pažeidimas yra tai, kad realiai buvo parduoda 10 procentų, visas kitas kiekis realiai nebuvo parduotas.
26.8. Kadangi auditoriaus išvada paremta prielaida, jog inventorizacijos buvo atliktos, o teismui padarius išvadą, kad ši auditoriaus padaryta prielaida yra nepagrįsta, teismas sprendžia, jog 2020-10-28 specialisto išvada nepaneigia ir (ar) nepatvirtina jokių aplinkybių šioje byloje, nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu pateiktos specialistė N. J. išvados ir jai neprieštarauja.
Žemesnės instancijos teismas
27. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m liepos mėnesį išrašė minėtas tris sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, tai už 2016 m. deklaravo neteisingus duomenis. Nustačius, kad tik 10 procentų buvo parduota, tų prekių savikaina – įsigijimo kaina, jie traukė į pirkimo PVM. Tų prekių faktiškai nebuvo, bet įmonė 100 procentų jie tas pačias prekes savikainos verte nurašė į sąnaudas. Ta suma, kurios prekės buvo paskaičiuotos nuo pirkimo kainos, susimažino pardavimo PVM. Įrašė didesnę pardavimo pajamų sumą už 29 118 eurų daugiau ir įrašė 86 520 eurų suma didesnę pelno nuostolio ataskaitą mokestiniu laikotarpiu. Kadangi įmonė dirbo nuostolingai tai už tą laikotarpį papildomo pelno mokesčio nebuvo paskaičiuota. Į PVM sandorių įrašyta daugiau už 2016 m. liepos mėnesį, pateikta deklaraciją buvo neteisingai įrašyti duomenys ir deklaruoti 32 915 eurų, standartinio tarifo PVM už 6912 eurų įrašyta daugiau, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM už 24 284 eurus buvo įrašyta daugiau. Tokiais veiksmais buvo išvengta sumokėti 17 372 eurų PVM mokesčio, ką ir paskaičiavo specialistė.
28.1. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta apžiūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Specialistė N. J. paaiškino, kad apžiūros protokole nurodytos prekės buvo lyginamos su apskaitos duomenimis. Prekių atsargų, kurių palyginti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nurodytais prekių atsargų likučiais nebuvo galimybės dėl to, kad neužteko požymių, pagal kuriuos būtų galima rasti apžiūros protokole nurodytos prekės atitikmenį, ta prekė nebuvo vertinama. Nebuvo informacijos, kokia ta prekės kaina. Todėl dalis sandėlyje esančių produktų nebuvo įvertinta. Tačiau tai nepaneigia kaltinimo toje dalyje, nes kaltinamieji D. G. ir V. K. nėra kaltinami turtinio nusikaltimo padarymu. Jie kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu. Tas faktas, kad dalies sandėlyje esančių prekių nebuvo galima identifikuoti, kaip tik ir patvirtina, jog apskaita buvo vedama netinkamai. Specialisto tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis įrodyta, jog neįforminta buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašyta į buhalterinę apskaitą 25334,03 kg prekių (atsargų) įsigijimo, kurių savikaina 69.148,68 Eur, panaudojimo.
28.2. Kaltinimas dėl darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiais papildomai išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams: J. B., A. G. 14.923,86 Eur įrodytas liudytojų J. B. ir A. G. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus jie patvirtino teismo posėdyje.
28.3. Ikiteisminio tyrimo metu duotoje specialisto išvadoje nurodyta ir teismo posėdžio metu specialistė N. J. paaiškino, kad dėl netinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo santykiuose su Lietuvos pirkėjais – fiziniai ir juridiniais asmenimis – buvo atliekami priešpriešiniai patikrinimai įmonėse, su kuriomis prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su vežėjo „Raben Lietuva“ apskaitos dokumentais.
28.3.1.Nustatyta, kad dėl kaltinamųjų veiksmų neįforminta buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašyta į buhalterinę apskaitą kasos pajamų orderiais ar per atskaitingus asmenis, išduodant pinigus pinigų priėmimo kvitus bei kasos aparatu 2017 metų kovo - birželio mėnesiais iš fizinių asmenų: M. J. 1.000,00 Eur, R. A. 1.340,00 Eur, L. V. 1.550,00 Eur už atliktus darbus viso gautų 3.890,00 Eur grynųjų pinigų, iš jų: 3.214,88 Eur (be PVM) pardavimo pajamų priėmimo operacijų.
28.3.1.1. R. A. tyrimui pateikė apmokėjimo dokumentus, sąskaitas, viena iš sąskaitų 2017-04-07 Nr. 0082443 nebuvo įtraukta į įmonės apskaitą, nei kokia kita sąskaita tai sumai. Tą mėnesį į įmonės į kasą, ar EKA aparatu, tokia suma grynais pinigas nebuvo priimta iš jokio asmens, tai sumai nebuvo išrašyta jokia sąskaita, ji nebuvo įtraukta į įmonės apskaitą. R. A. pateikė sąskaitą, kryžminio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ta sąskaita nebuvo rasta, į apskaitą ta sąskaita nebuvo įtraukta. Kaltinamoji D. G. parodė, kad pagal sąskaitos numerio pradžią galima manyti, kad tai buvo išankstinė sąskaita ir pagal ją nėra prievolės mokėti PVM, nes dar pagal ją negautas apmokėjimas. Tačiau šią versiją paneigė specialistė N. J. paaiškindama, kad tarp išankstinių sąskaitų tokiu numeriu yra išankstinė sąskaita išrašyta 2017-08-24, todėl prieš 4 mėnesius R. A. išrašyta sąskaita nėra išankstinė.
28.3.1.2. Nors liudytojas L. V. teismo posėdyje parodė, kad visiems mokėjimams jam buvo išrašytos sąskaitos faktūros, orderiai, jis parodė, kad paslaugos jam buvo suteiktos 2017 m., sąskaita faktūra buvo išrašyta 2018-03-12, orderis išrašytas 2018-06-21. Tačiau 2017-04-26 jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje, jam dokumentai išrašyti ne suteikus paslaugą, bet jau ikiteisminio tyrimo metu.
28.3.1.3. Atliekant tyrimą specialistė tikrino, ar grynieji pinigai gauti iš fizinių asmenų buvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Nes fiziniam asmeniu, jeigu jis nepaprašo sąskaitos, tai jos išrašyti nėra prievolės. Pirkėjas sumoka pinigus ir jam turi būti išrašytas dokumentas. Tų sumų, kurioms buvo išrašytos sąskaitos M. J. ir L. V., sutikrinant duomenis į apskaitą nebuvo įtraukta, kad gauti pinigai. Kaltinamoji D. G. aiškino, kad 2017-04-01 ir 2017-04-28 sąskaitos išrašytos fiziniam asmeniui, galimai M. J.. Tačiau specialistė paaiškino, kad tokiai sumai apmokėjimo apskaitoje nėra. Tai reiškia, kad iš M. J. gauti pinigai nėra įtraukti į apskaitą.
28.3.2. Specialistė N. J. teismo posėdyje parodė, kad tiriant pardavimus su Lietuvos įmonėmis vertino 4 duomenų grupes: M. K. parodymus, jo kompiuterio duomenis, Raben group pervežimus ir sąskaitas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis. Sulyginus duomenis visuose 4 šaltiniuose, buvo vertinamas tas kiekis, kuris buvo mažiausias.
Žemesnės instancijos teismas
28.3.2.1. Specialistė parodė, kad M. K. kompiuterio duomenys išvadoje įvardijami elektroniniu dokumentu. Teismo posėdyje pakartotinai apklaustas liudytoja M. K. parodė, kad jo kompiuteryje esančios lentelės, tai jo planuojami pardavimai. Lentelės nėra įvardintos, nenurodyta surašymo data, nenurodyta, iš kokių pirminių dokumentų į jas surašyti duomenys, jos nepasirašytos. Iš to teismas daro išvadą, kad M. K. kompiuteryje esančios lentelės nelaikytinos dokumentu ir įrodymu.
28.3.2.2.Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau jų vertinimas turi ypatumų. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017). Nors ir nelaikant M. K. kompiuteryje esančių lentelių ir joje esančių duomenų įrodymu, tai nedaro įtakos specialistės duotai išvadai, nes šių lentelių duomenimis specialistė vadovavosi tik tuo atveju, jei tie duomenys buvo mažesni, nei kitose trijose įrodymų grupėse, t. y., buvo vertinama kaltinamųjų naudai.
Žemesnės instancijos teismas
28.4.1. Ikiteisminio tyrimo metu duotoje specialisto išvadoje nurodyta ir teismo posėdžio metu specialistė N. J. paaiškino, kad dėl netinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo santykiuose su Lenkijos ir Slovakijos įmonėmis, įmonėse, kurios pirko produktus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priešpriešiniai patikrinimai nebuvo atlikti, tačiau buvo tikrinama su vežėjo „Raben Lietuva“ apskaitos dokumentais ir pagal tai atliktas vertinimas. Todėl nėra pagrindo abejoti specialistės išvadomis.
28.4.2. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji D. G. pateikė kopijas 4 Lenkijos įmonių skundų dėl nekokybiškos produkcijos. Paaiškino, jog vietoj nekokybiškų produktų pakartotinai pristačius kitus, už juos pinigų negauta. Todėl ir gavosi tokia situacija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduota produktų mažiau Lenkijos įmonėms, nei tų produktų Lenkijos įmonėms pristatė vežėjas. Taip pat ji parodė, kad nepamena, ar tuos broko aktus įtraukė į programą.
Žemesnės instancijos teismas
28.4.3. Teismo posėdyje specialistė N. J. paaiškino, kad patiekus nekokybišką prekę, ji turi būti grąžinama su sąskaita faktūra. Jeigu prekė negrąžinama, tai turi būti apie tai surašyta buhalterinė pažyma, kurioje nurodoma, kaip prekė pakeičiama, kaip nurašoma iš apskaitos, pagal kokį krovinio važtaraštį pakeičiama pirkėjui ir siunčiama pirkėjui. Jeigu prekių gražinimas nebuvo tinkamai įformintas tai buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymas. Dėl to negalima iš dalies nustatyti turto ar nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pateiktų skundų kopijos nepaneigia kaltinimo.
29. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą prekių įsigijimo, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiais papildomai išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams, kasos pajamų orderiais ar per atskaitingus asmenis, išduodant pinigus pinigų priėmimo kvitus bei kasos aparatu, PVM sąskaitomis faktūromis, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė:
22.257,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, įrašius neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą į PVM deklaracijas (forma FRO600) 2016 metų liepos mėnesio 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 6.912,00 Eur didesnę pirkimo PVM sumą, taip neteisingai padidino atskaitą bei 6.912,00 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, 2016 metų gruodžio mėnesio 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 3.924,00 Eur apmokestinamų sandorių mažiau, negu įrašyta sandorių išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose už 2016 metų sausio - gruodžio mėnesius, taip 824,00 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, 2017 metų liepos mėnesio 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 14.521,00 Eur didesnę pirkimo PVM sumą, taip neteisingai padidino atskaitą bei 14.521,00 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM;
8.415,00 Eur pelno mokesčio įrašius neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną į metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2016 metus 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ 51.950,00 Eur mažesnę pardavimo pajamų sumą, 40 laukelyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas. Pelnas“ 56.099,00 Eur mažesnį mokestinio laikotarpio veiklos pelną, 64 eilutėje „Mokėtina (-), grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ 8.415,00 Eur mažesnę mokėtiną pelno mokesčio sumą;
4434,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio įrašius neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą pajamų mokestį, tai yra 2017-01-25 ir 2018-02-11 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metų Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (forma FR0573) 18 laukelį „Sumokėta pajamų mokesčio suma (FR0573A priedo A13 ir A17 laukelių suma)“ įrašė 3289,00 Eur mažiau pajamų mokesčio, į 2017 metų Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (forma FR0573) 18 laukelį „Sumokėta pajamų mokesčio suma (FR0573A priedo A13 ir A17 laukelių suma)“ įrašė 1145,00 Eur mažiau pajamų mokesčio, viso įrašė 4434,00 Eur pajamų mokesčio ir 2016-08-19, 2017-04-20, 2017-11-27, 2017-06-05, 2017-01-25 ir 2018-02-11 šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, turtą, elektroniniu būdu pateikė buvusios Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui adresu Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiuose.
30. BK 24 straipsnyje nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių <...> asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. 3 dalis nustato, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats <...> . 4 dalyje nustatyta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs.
31. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.)
Žemesnės instancijos teismas
32. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.).
32.1. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015, 2K-224-976/2019 ir kt.).
33. Kaltinamoji D. G. buvo UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Kaltinamasis V. K. laikotarpiu, kada buvo padarytos šioje byloje tiriamos nusikalstamo veikos, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbų vadovu. Tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. K. faktiškai vykdė abiejų bendrovių vadovų funkcijas.
34. V. K. vadovavo šioje byloje tiriamoms nusikalstamoms veikoms, t. y., buvo jų organizatorius. D. G., vykdydama jo nurodymus, pasitelkusi savo pavaldinę – abiejų bendrovių vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. ir D. G. nusikalstamus ketinimus, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą.
35. Sprendžiant ar kaltinamųjų veiksmai sukėlė BK 222 straipsnyje numatytus padarius, teismas neapsiriboja vien formaliu buhalterinius vertinimu, vertinama ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdis, mastas, priežastys. Kaltinamųjų veiksmais į apskaitą neįtraukta dešimtys pirminių dokumentų, kad išvengti pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų mokesčių viso virš 50 000 Eur sumai.
36. Kaip ir nustatė specialistė tyrimo metu, visi byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad dėl kaltinamųjų padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-07-07 iki 2017-07-25 bei negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-06-01 iki 2017-06-26.
37. Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl V. K. ir D. G. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra dėl to, kad
37.1. V. K., nebūdamas įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose, tačiau šioje bendrovėje priimdamas galutinius sprendimus ir faktiškai kontroliuodamas UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ir būdamas faktiniu šios bendrovės vadovu, organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymą, duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkei vykdytojai D. G. apgaulingai tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą išrašant ir į apskaitą įrašant PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, o D. G., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, vykdydama faktinio UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, bendrininko organizatoriaus V. K. nusikalstamus nurodymus apgaulingai tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą išrašant ir į apskaitą įrašant PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų - ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 ( toliau buhalterinės apskaitos įstatymas) 14 str. 2 d. būdama atsakinga už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, vykdydama bendrininko organizatoriaus - UAB (duomenys neskelbtini) faktinio vadovo V. K. nusikalstamus nurodymus, pasitelkusi savo pavaldinę - UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. ir D. G. nusikalstamus ketinimus, nuo 2016-07-07 iki 2016-07-25 apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, nes žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kurioje ji nuo 2016-06-07 dirbo direktore, putų poliuretano R127 Togo pardavė ne 27404,52 kg už 44.252,41 Eur, o 2740,45 kg už 4.425,24 Eur, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei S. Š., taip pat dirbusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, nežinojusiai apie V. K. ir D. G. nusikalstamus ketinimus, išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras vieną iš rekvizitų, kurio ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, ką pastaroji ir padarė bei įrašė PVM sąskaitas faktūras apie tariamai įvykusias 24664,07 kg putų poliuretano R127 Togo pardavimo ūkines operacijas už 39.737,17 Eur, į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 13 str. 1 d., 3 d., reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, vienas iš privalomų apskaitos rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-07-07 iki 2017-07-25.
Ši V. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ši D. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
37.2. Taip pat V. K., būdamas faktiniu UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, bei, siekdamas išvengti 17.372,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, organizavo neteisingų duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas pateikimą, duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkei vykdytojai D. G. pateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ką pastaroji ir vykdė, o D. G. būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, vykdydama bendrininko organizatoriaus, faktinio UAB (duomenys neskelbtini) vadovo V. K. nusikalstamus nurodymus pateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas ir taip išvengti 17.372,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, veikdama per savo pavaldinę - vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. ir D. G. (buvusi pavardė J.) nusikalstamus ketinimus, pateikė pastarajai neteisingus duomenis apie sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)), ko pasekoje S. Š. įrašė į 2016 metų liepos mėnesio PVM deklaraciją (forma FRO600) žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 6.912,00 Eur daugiau, 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ 24.284,00 Eur daugiau, dėl ko 17.372,00 Eur suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir 2017-01-30 šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) turtą elektroniniu būdu pateikė buvusios Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui adresu Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiuose.
Ši V. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, ši D. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.
37.3. Taip pat, V. K., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu, tačiau faktiškai vykdydamas vadovo funkcijas, tai yra priimdamas galutinius sprendimus darbuotojų priėmimo į darbą ir jų atleidimo klausimais, asmeniškai išmokėdamas darbo užmokestį, asmeniškai kontroliuodamas pinigų mokėjimus tiekėjams bei pats juos atlikdamas, duodamas nurodymus bendrovės veiklos klausimais sau pavaldiems darbuotojams ir pagal užimamas pareigas sau nepavaldiems darbuotojams bei priimdamas iš jų žodines bei rašytines ataskaitas apie veiklos rezultatus ir susidariusias problemas, ir tokiu būdu faktiškai kontroliuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą bei jai vadovaudamas, nuo 2016-06-01 iki 2017-06-26 organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą, duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkei vykdytojai D. G. apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, joje neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašant į buhalterinę apskaitą prekių (atsargų) įsigijimo ir panaudojimo, kasos pajamų orderiais ar per atskaitingus asmenis, išduodant pinigus pinigų priėmimo kvitus bei kasos aparatu neįforminant pardavimo pajamų priėmimo operacijų, PVM sąskaitomis faktūromis neįforminant pajamų, gautų už parduotas prekes, išrašant PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš privalomų rekvizitų ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes jose įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie nupirktas bei parduotas prekes, o D. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, vykdydama bendrininko organizatoriaus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo V. K. nusikalstamus nurodymus, pasitelkusi savo pavaldinę - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. ir D. G. nusikalstamus ketinimus, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes:
neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą:
nuo 2016-06-01 prekių (atsargų) įsigijimo viso 25334,03 kg, kurių savikaina 69.148,68 Eur, panaudojimo,
darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiais papildomai išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams už 2016 metų birželio - spalio mėnesius viso 14.923,86 Eur,
kasos pajamų orderiais ar per atskaitingus asmenis, išduodant pinigus pinigų priėmimo kvitus bei kasos aparatu 2017 metų kovo - birželio mėnesiais už atliktus darbus viso gautų 3.890,00 Eur grynųjų pinigų, iš jų: 3.214,88 Eur (be PVM) pardavimo pajamų priėmimo operacijų,
nuo 2016-09-22 iki 2016-09-26 4.530,80 Eur pajamų, gautų už Lenkijos Respublikos įmonei parduotus 1880 kg poliuretano mišinio,
2017 metų balandžio - liepos mėnesiais parduotų termoizoliacinės medžiagos 9300 kg prekių Lietuvos įmonėms ir gautų 18.304,68 Eur pajamų,
išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš privalomų rekvizitų ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes jose įrašė 24664,07 kg didesnį putų poliuretano R127 Togo kiekį už 39.737,17 Eur nei buvo faktiškai nupirkta iš UAB (duomenys neskelbtini),
2016-07-08 Nr.TOT00579, 2016-07-26 Nr.TOT00610, 2016-09-06 Nr.TOT00665, 2016-09-30 Nr.TOT00686, 2016-10-12 Nr.TOT00707, 2016-10-24 Nr.TOT00722, 2016-11-26 Nr.TOT00748, 2017-02-20 Nr.TOT00850, 2017-03-14 Nr.TOT00866 įrašė 8915,- kg mažesnį putų poliuretano TOGO 30 ir prekės Ongronat 2100 kiekį už 21.485,15 Eur nei buvo faktiškai parduota Lenkijos Respublikos pirkėjui (duomenys neskelbtini);
2016-07-13 Nr.TOT00588, 2016-09-13 Nr.TOT00672, 2016-10-12 Nr.TOT00706, 2017-03-15 Nr.TOT00870 įrašė 7761,- kg mažesnį putų poliuretano TOGO FOAM ir MDI Izocionato kiekį už 18704,01 Eur nei buvo faktiškai parduota Lenkijos Respublikos pirkėjui (duomenys neskelbtini);
2016-10-28 Nr.TOT00728, 2017-01-02 Nr.TOT00806, 2017-02-20 Nr.TOT00849 įrašė 2350,- kg mažesnį putų poliuretano TOGO FOAM ir prekės Ongronat 2100 kiekį už 5.663,50 Eur nei buvo faktiškai parduota Lenkijos Respublikos pirkėjui (duomenys neskelbtini);
2017-03-28 Nr.TOT00882, 2017-06-23 Nr.TOT01008 įrašė 940 kg mažesnį putų poliuretano TOGO FOAM, putų poliuretano R127 ir prekės Ongronat 2100 kiekį už 2.265,40 Eur nei buvo faktiškai parduota Lenkijos Respublikos pirkėjui (duomenys neskelbtini);
2017-06-26 Nr.TOT01015 įrašė 1025,- kg mažesnį putų poliuretano R127 ir prekės Ongronat 2100 kiekį už 2.470,25 Eur nei buvo faktiškai parduota Slovakijos Respublikos pirkėjui (duomenys neskelbtini), viso įrašė 20991,- kg mažiau už 50588,31 Eur ir šias PVM sąskaitas faktūras pateikė vyr. buhalterei S. Š., nežinojusiai apie jose esančių duomenų neteisingumą, įtraukimui į buhalterinę apskaitą, taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d., 3 d., reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, vienas iš privalomų apskaitos rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-06-01 iki 2017-06-26.
Ši V. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ši D. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
37.4. Taip pat V. K., būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, bei siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, organizavo neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pelną pateikimą, duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkei vykdytojai D. G. nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei visų arba pateikti neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ką pastaroji ir vykdė, o D. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, vykdydama bendrininko organizatoriaus, faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. K., siekusio išvengti pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, nusikalstamus nurodymus nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei visų arba pateikti neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ką pastaroji ir vykdė, ko pasėkoje siekdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti mokesčių ko pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė:
22.257,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, po ko D. G., vykdydama bendrininko organizatoriaus V. K. nurodymą, veikdama per savo pavaldinę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. bei D. G. nusikalstamus ketinimus, pastarajai nepateikė visų, taip pat pateikė ir neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ko pasėkoje S. Š. įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą į PVM deklaracijas (forma FRO600) 2016 metų liepos mėnesio 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 6.912,00 Eur didesnę pirkimo PVM sumą, taip neteisingai padidino atskaitą bei 6.912,00 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, 2016 metų gruodžio mėnesio 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 3.924,00 Eur apmokestinamų sandorių mažiau, negu įrašyta sandorių išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose už 2016 metų sausio - gruodžio mėnesius, taip 824,00 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, 2017 metų liepos mėnesio 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 14.521,00 Eur didesnę pirkimo PVM sumą, taip neteisingai padidino atskaitą bei 14.521,00 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM;
8.415,00 Eur pelno mokesčio, po ko D. G., vykdydama bendrininko organizatoriaus V. K. nurodymą, veikdama per savo pavaldinę - vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. bei D. G. nusikalstamus ketinimus, pastarajai nepateikė visų, taip pat pateikė ir neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ko pasėkoje S. Š. įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną į metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2016 metus 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ 51.950,00 Eur mažesnę pardavimo pajamų sumą, 40 laukelyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas. Pelnas“ 56.099,00 Eur mažesnį mokestinio laikotarpio veiklos pelną, 64 eilutėje „Mokėtina (-), grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ 8.415,00 Eur mažesnę mokėtiną pelno mokesčio sumą;
4434,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio, po ko D. G., vykdydama bendrininko organizatoriaus V. K. nurodymą, veikdama per savo pavaldinę - vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. bei D. G. nusikalstamus ketinimus, pastarajai nepateikė visų, taip pat pateikė ir neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ko pasėkoje S. Š. įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą pajamų mokestį, tai yra 2017-01-25 ir 2018-02-11 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metų Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (forma FR0573) 18 laukelį „Sumokėta pajamų mokesčio suma (FR0573A priedo A13 ir A17 laukelių suma)“ įrašė 3289,00 Eur mažiau pajamų mokesčio, į 2017 metų Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (forma FR0573) 18 laukelį „Sumokėta pajamų mokesčio suma (FR0573A priedo A13 ir A17 laukelių suma)“ įrašė 1145,00 Eur mažiau pajamų mokesčio, viso įrašė 4434,00 Eur pajamų mokesčio ir 2016-08-19, 2017-04-20, 2017-11-27, 2017-06-05, 2017-01-25 ir 2018-02-11 šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, turtą, elektroniniu būdu pateikė buvusios Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui adresu Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiuose.
Ši V. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, ši D. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.
38. K. V. K. gynėjas pateikė teismui prašymą nutraukti bylą V. K. atžvilgiu dėl pakartotino nubaudimo. Prašymas motyvuojamas tuo, kad dėl tos veikos byla prieš V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo nutraukta, praėjus keliems mėnesiams jam teiktas pranešimas apie įtarimą dėl tų pačių aplinkybių.
38.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2017-07-18 V. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jam pranešta, kad įtariamas tuo, kad:
1) nuo 2012-08-27 iki 2013-05-23 buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) akcininku, o nuo 2006-11-07 iki 2017-04-19 bendrovės darbuotoju, laikotarpiu nuo 2017-01-20 iki 2017-07-03, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose, veikdamas vieninga išankstine tiesiogine tyčia pagal išankstinį susitarimą su bendrovės direktore D. J., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą- apgaule kitų naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės - mokėtino į Lietuvos Respublikos biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, bendrovei įsigijus iš įvairių Lietuvos bei užsienio šalių įmonių cheminių medžiagų poliuretano putų gamybai bei pagaminus komponentus poliuretano putoms gaminti, juos pardavė už 103714,28 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)), kurioje nuo 2016-06- 07 D. J. eina direktorės pareigas ir vadovauja visai įmonės veiklai, nurodant apskaitos dokumentuose mažesnį jų pardavimo kiekį arba neapskaitant jų pardavimo apskaitos dokumentuose, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė ne mažiau kaip 18 000 Eur pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą.
Tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje,
2) be to, jis buvo įtariamas tuo, kad nuo 2017-01-20 iki 2017-07-03, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose, veikdamas vieninga išankstine tiesiogine tyčia pagal išankstinį susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktore D. J., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą- apgaule kitų naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės - mokėtino į Lietuvos Respublikos biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, įgytus sukčiavimo būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kurioje D. J. eina taip pat direktorės pareigas bei vadovauja visai įmonės veiklai, komponentus poliuretano putų gamybai, juos pardavė už 86428,57 Eur Lietuvos bei užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, nurodant apskaitos dokumentuose mažesnį jų pardavimo kiekį arba neapskaitant jų pardavimo apskaitos dokumentuose, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė ne mažiau kaip 15 000 Eur pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą.
Tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
38.2. 2019-06-06 nutarimu prokuroras nutarė nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, nes įtariamieji D. G. (buvusi pavardė J.), V. K. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių, ir tęsti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamosios D. G. (buvusi pavardė J.) galimai padarytų nusikaltimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
38.3. 2019-07-22 V. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį.
Gynėjo nuomone, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį V. K. kaltinamas dėl tų pačių faktinių aplinkybių, dėl kurių ikiteisminis tyrimas prieš jį buvo nutrauktas.
38. 4. Nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje, yra skirtingos, ginančios skirtingus baudžiamojo įstatymo saugomus teisinius gėrius ir įtvirtintos skirtinguose BK skyriuose. Nusikalstamų veikų – sukčiavimo ir neteisingų duomenų apie pelną pateikimo – sudėties požymiai iš esmės skiriasi (objektas, dalykas, subjektas ir kt.), todėl kaltinamajam 2019-07-22 įteiktas pranešimas apie įtarimą susijęs su naujais (kitokiais) nusikalstamos veikos sudėties požymiais ir veikos kvalifikavimui reikšmingomis aplinkybėmis, todėl patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal šiuos BK straipsnius nėra pakartotinis nubaudimas. Gynėjo teismui pateiktame prašyme ir baigiamojoje minimose kasacinio teismo nutartyse analizuojamos aplinkybės skiriasi nuo V. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn aplinkybių, todėl remtis šiomis nutartimis nėra pagrindo.
Teismas daro išvadą, jog V. K. atžvilgiu nėra pažeistas draudimas bausti (persekioti) už tą patį nusikaltimą du kartus (non bis in idem).
Dėl bausmių
39. K. V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamosios D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Skiriant bausmes vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, žalos mastą – kiekvienas kaltinamasis padarė po du nesunkius (BK 220 straipsnio 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.) ir po du apysunkius nusikaltimus finansų sistemai.
41. Atsižvelgus į visas išvardintas aplinkybes, kaltinamiesiems skirtinos bausmės – baudos, jų dydį nustatant mažesnį už vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 red.). Nusikalstamų veikų organizatoriui V. K. skirtinos griežtesnės bausmės nei D. G.. Nors jam skirtinos griežtesnės bausmės, tačiau kaltinamiesiems skiriamos bausmės neturėtų ženkliai skirtis savo griežtumu. Tokia išvada seka iš to, kad be bendrovių direktorės D. G. ir buhalterės S. Š., kurią, jai nežinant apie kaltinamųjų nusikalstamus ketinimus, įtraukė D. G., V. K. šių nusikaltimų nebūtų galėjęs padaryti. Nustatant baudų dydį, vadovaujamasi veikų padarymo metu buvusiu MGL dydžiu – 37,66 Eur (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014-09-03 nutarimas Nr. 897). Už veikas pagal BK 220 straipsnį ir BK 222 dėl kiekvienos bendrovės bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), po to bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis).
42. Teismui kartu su byla perduoti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, grąžintini savininkams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 94, 296 – 298, 301 – 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.) ir nubausti:
- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (veika UAB (duomenys neskelbtini)) bauda (taikant BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 red.), 180 MGL dydžio, t. y., 6 778,8 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 80 ct),
- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), (veika UAB (duomenys neskelbtini)) bauda (taikant BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 red.), 160 MGL dydžio, t. t., 6 025,6 Eur (šešių tūkstančių dvidešimt penkių eurų 60 ct),
- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ ) bauda (taikant BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 red.), 330 MGL, t.y., 12 427,8 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų dvidešimt septynių eurų 80 ct),
- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), (veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ ) bauda (taikant BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 red.), 310 MGL 11 674,6 Eur (vienuolikos tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 60 ct).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, bausmes subendrinti apimant bei iš dalies sudedant ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – baudą 420 MGL, t. y., 15 817,2 Eur (penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų septyniolikos eurų 20 ct).
Baudos sumokėjimui nustatyti vienerių metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
D. G. pripažinti kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.) ir nubausti:
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (veika UAB (duomenys neskelbtini)) bauda (taikant BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 red.), 170 MGL dydžio, t. y., 6 402,2 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų dviejų eurų dvidešimties ct),
- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), (veika UAB (duomenys neskelbtini)) bauda (taikant BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 red.), 150 MGL dydžio, t. y., 5 649,00 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 00 ct),
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ ) bauda (taikant BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 red.), 300 MGL, t. y., 11 298,00 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 00 ct),
- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), (veika UAB „(duomenys neskelbtini)“) bauda (taikant BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 red.), 280 MGL, t. y., 10 544,80 Eur ( dešimties tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 80 ct).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi) bausmes subendrinti ir D. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – baudą 380 MGL., t. y, 14 310, 80 Eur (keturiolikos tūkstančių trijų šimtų dešimt eurų 80 ct).
Baudos sumokėjimui nustatyti vienerių metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti V. K. ir D. G. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduotus kartu su byla:
- paketus Nr. 1, 9 saugoti su byla.
Išaiškinti V. K. ir D. G., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per teismo nustatytą vienerių metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.