Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Kakurinės ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. I. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. I. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (5 veikos) ir BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės (finansinė) apskaitos tvarkymo) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) bendruomenės apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, turtą įrašymo į (duomenys neskelbtini) deklaracijas ir jų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms) – 100 MGL (5 000 Eur) bauda;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. I. paskirta 220 MGL (11 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, S. I. dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, turtą įrašymo į VšĮ (duomenys neskelbtini) deklaracijas ir jų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms) išteisintas.

Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš (duomenys neskelbtini) tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamojo S. I. 100 346,07 Eur turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys dėl (duomenys neskelbtini) tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamojo S. I. 5 632,39 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.

Procesą dėl civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio (VšĮ (duomenys neskelbtini)) nuspręsta nutraukti.

Procesą dėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio (VšĮ (duomenys neskelbtini)) nuspręsta nutraukti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. S. I. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

1.1. būdamas savo (duomenys neskelbtini), ūkio kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., ūkininkas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 7 dalį, kuri numato, kad „ūkininko ūkio apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats ūkininkas“, ir 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios numato, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone, tyčia, turėdamas tikslą sumažinti savo ((duomenys neskelbtini)) mokestines prievoles išskaidžius savo ūkio faktiškai gautas veiklos pajamas ūkio subjektų (Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės), faktiškai nevykdžiusių ūkinės veiklos, vardu apgaulingai tvarkė savo ūkio buhalterinę apskaitą, neįtraukdamas į apskaitą ūkinių operacijų ir pagrįsdamas neįvykusias ūkines operacijas pirminiais apskaitos dokumentais, kuriuose apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, ir įtraukė juos į savo ūkio buhalterinę apskaitą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. 4 933 atvejais (1918 + 3015) neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (pinigų priėmimo kvitais) iš viso 349 384,80 Eur piniginių lėšų gavimo iš piliečių už parduotą žuvies mailių pagal Lietuvos Respublikos vežamų gyvūnų važtaraščiuose nurodytas vertes;

- laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. apskaitos registre – Ūkininko pajamų žurnale neužregistravo iš viso 349 384,80 Eur įplaukų, 66 825,35 Eur mokėtino PVM, 282 559,45 Eur pajamų.

Be to, ūkininkas S. I. pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 71 straipsnio 2 dalies nuostatas ir laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. (nuo 2019 m. gegužės mėnesio už pateiktas prekes suma viršijo 45 000 Eur per paskutinius 12 mėnesių) nepriskaičiavo ir mokesčių administratoriui (Valstybinei mokesčių inspekcijai) nepateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos FR0608 ir nedeklaravo 66 825,35 Eur (2019 m. – 34 409,53 Eur, 2020 m. – 32 415,82 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir nesumokėjo į valstybės biudžetą;

- laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė 22 atvejais 2-iem darbuotojams 25 281,92 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 16 500 Eur išmokėto darbo užmokesčio, iš jų:

- I. S. už 2019 m. spalio–lapkričio ir 2020 m. vasario–rugsėjo mėnesius 12 640,96 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 8 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

- G. K. už 2019 m. spalio–lapkričio ir 2020 m. vasario–rugsėjo mėnesius 12 640,96 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 8 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio.

Be to, ūkininkas S. I. 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais, 2020 m. sausio–rugsėjo mėnesiais išmokėdamas iš viso 25 281,92 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d., pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 3 851,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio; į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą – 3 612,77 Eur socialinio draudimo įmokų, 1 764,66 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. 10 atvejų pagrindė sąskaitomis faktūromis, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, mailiaus įžuvinti pardavimą, iš viso už 28 298,60 Eur, iš jų: Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ už 8 155,50 Eur pagal sąskaitas faktūras: 2019-10-31, serija ŪK-19, Nr. 22 – 4 354,80 Eur, 2020-06-30, serija ŪK-20, Nr. 4 – 2 855,70 Eur, 2020-07-30, serija ŪK-20, Nr. 5 – 945 Eur; (duomenys neskelbtini)už 5 380,50 Eur pagal sąskaitas faktūras: 2019-11-30, serija ŪK-19, Nr. 23 – 3 905,50 Eur, 2020-11-27, serija ŪK-20, Nr. 9 – 1 475 Eur; (duomenys neskelbtini) už 7 174,50 Eur pagal sąskaitas faktūras: 2019-10-15, serija ŪK-19, Nr. 14 – 4 355,90 Eur, 2020-05-31, serija ŪK-20, Nr. 3 – 2 818,60 Eur; (duomenys neskelbtini) bendruomenei už 7 588,10 Eur pagal sąskaitas faktūras: 2019-04-30, serija ŪK-19, Nr. 3 – 3 981,60 Eur, 2020-03-31, serija ŪK-20, Nr. 1 – 1 685,50 Eur, 2020-04-30, serija ŪK-20, Nr. 2 – 1 921 Eur, ir įtraukė jas į apskaitą;

- 2020 m. sausio 2 d. 4 atvejais pagrindė kasos pajamų orderiais, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, įplaukų gavimą, iš viso 16 597,80 Eur, iš jų: iš (duomenys neskelbtini) bendruomenės pagal 2020-01-02 kasos pajamų orderį, serija 20, Nr. 4 – 3 981,60 Eur, iš (duomenys neskelbtini) pagal 2020-01-02 kasos pajamų orderį, serija 20, Nr. 5 – 4 355,90 Eur, iš Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2020-01-02 kasos pajamų orderį, serija 20, Nr. 6 – 4 354,80 Eur, iš (duomenys neskelbtini) pagal 2020-01-02 kasos pajamų orderį, serija 20, Nr. 7 – 3 905,50 Eur, ir įtraukė juos į apskaitą.

Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. ūkininko S. I. veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.2. Be to, S. I. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

jis, būdamas Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (teisinė forma – asociacija), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruoto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prezidentas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios numato, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., Klaipėdoje tyčia, turėdamas tikslą sumažinti savo ((duomenys neskelbtini)) mokestines prievoles išskaidžius (duomenys neskelbtini) faktiškai gautas veiklos pajamas ūkio subjektų (Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės), faktiškai nevykdžiusių ūkinės veiklos, vardu apgaulingai tvarkė Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pagrįsdamas neįvykusias ūkines operacijas pirminiais apskaitos dokumentais, kuriuose apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pateikdamas šiuos dokumentus Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui J. V., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė juos į Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. liepos 31 d. 4 atvejais pagrindė kasos pajamų orderiais (kvitais): 2019-06-30, K, Nr. 01 – 23 808 Eur; 2019-10-31, K, Nr. 02 – 19 740 Eur; 2020-06-30, K, Nr. 1 – 28 557 Eur; 2020-07-31, K, Nr. 2 – 9 450 Eur, iš viso 81 555,00 Eur, įplaukų gavimą, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė juos į apskaitą;

- laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. 3 atvejais panaudojo (duomenys neskelbtini) sąskaitų faktūrų duomenis: 2019-10-31, ŪK-19, Nr. 22 – 4 354,80 Eur; 2020-06-30, ŪK-20, Nr. 4 – 2 855,70 Eur; 2020-07-31, ŪK-20, Nr. 5 – 945 Eur, ir 1 atveju panaudojo „International union of young farmers“ sąskaitos faktūros, 2020-12-01, Nr. 2-9, 40 000 Eur, duomenis, iš viso 48 155,50 Eur, pirkimams pagrįsti, kuriose nurodytos žinomai tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė jas į apskaitą;

- laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. 5 atvejais kasos išlaidų orderiais: 2020-01-02, Nr. 20-1, 4 354,80 Eur; 2020-12-12, Nr. 2, 10 000 Eur; 2020-12-13, Nr. 3, 10 000 Eur; 2020-12-14, Nr. 4, 10 000 Eur; 2020-12-15, Nr. 5, 10 000 Eur, iš viso 44 354,80 Eur, pagrindė piniginių lėšų išmokėjimą, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė juos į apskaitą.

Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.3. Be to, S. I. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

jis, būdamas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, administratorius, būdamas pagal 2019 m. vasario 1 d. jam suteiktą įgaliojimą ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios numato, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Klaipėdoje tyčia, turėdamas tikslą sumažinti savo ((duomenys neskelbtini)) mokestines prievoles išskaidžius (duomenys neskelbtini) faktiškai gautas veiklos pajamas ūkio subjektų (Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės), faktiškai nevykdžiusių ūkinės veiklos, vardu apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pagrįsdamas neįvykusias ūkines operacijas pirminiais apskaitos dokumentais, kuriuose apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pateikdamas šiuos dokumentus (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui J. V., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė juos į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. 5 atvejais pagrindė kasos pajamų orderiais (kvitais): 2019-07-31, KONS, Nr. 01 – 21 694 Eur, 2019-08-31, KONS, Nr. 02 – 17 361 Eur, 2020-08-31, KONS, Nr. 1 – 3 610 Eur, 2020-09-30, KONS, Nr. 2 – 2 410 Eur, 2020-11-27, KONS, Nr. 3 – 8 730 Eur, iš viso 53 805 Eur, įplaukų gavimą, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė juos į apskaitą;

- laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. 2 atvejais panaudojo (duomenys neskelbtini) sąskaitų faktūrų duomenis: 2019-11-30, ŪK-19, Nr. 23 – 3 905,50 Eur, 2020-11-27, ŪK-20, Nr. 9 – 1 475 Eur, ir 1 atveju panaudojo „International union of young farmers“ sąskaitos faktūros, 2020-12-01, Nr. 2-7, 40 000 Eur, duomenis, iš viso 45 380,50 Eur, pirkimams pagrįsti, kuriose nurodytos žinomai tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė jas į apskaitą;

- laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d. 5 atvejais kasos išlaidų orderiais: 2020-01-02, Nr. 20-1 – 3 905,50 Eur, 2020-12-16, Nr. 2 – 10 000 Eur, 2020-12-17, Nr. 3 – 10 000 Eur, 2020-12-18, Nr. 4 – 10 000 Eur, 2020-12-19, Nr. 5 – 10 000 Eur, iš viso 43 905,50 Eur, pagrindė piniginių lėšų išmokėjimą, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė juos į apskaitą.

Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.4. Be to, S. I. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

jis, būdamas (duomenys neskelbtini) bendruomenės (teisinė forma – asociacija), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., valdybos pirmininkas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios numato, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Klaipėdoje tyčia, turėdamas tikslą sumažinti savo ((duomenys neskelbtini)) mokestines prievoles išskaidžius (duomenys neskelbtini) faktiškai gautas veiklos pajamas ūkio subjektų (Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės), faktiškai nevykdžiusių ūkinės veiklos, vardu apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) bendruomenės buhalterinę apskaitą, pagrįsdamas neįvykusias ūkines operacijas pirminiais apskaitos dokumentais, kuriuose apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pateikdamas šiuos dokumentus (duomenys neskelbtini) bendruomenės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui J. V., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė juos į (duomenys neskelbtini) bendruomenės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. 7 atvejais pagrindė kasos pajamų orderiais (kvitais): 2019-03-31, KON, Nr. 1 – 10 045 Eur, 2019-04-07, KON, Nr. 2 – 6 453 Eur, 2019-04-12, KON, Nr. 3 – 8 126 Eur, 2019-04-20, KON, Nr. 4 – 6 211 Eur, 2019-04-30, KON, Nr. 5 – 8 981,00 Eur, 2020-03-31, KON, Nr. 1 – 16 855 Eur, 2020-04-30, KON, Nr. 2 – 19 210 Eur, iš viso 75 881 Eur, įplaukų gavimą, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė juos į apskaitą;

- laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. 3 atvejais panaudojo (duomenys neskelbtini) sąskaitų faktūrų duomenis: 2019-04-30, ŪK-19, Nr. 3 – 3 981,60 Eur, 2020-03-31, ŪK-20, Nr. 1 – 1 685,50 Eur, 2020-04-30, ŪK-20, Nr. 2 – 1 921 Eur, ir 1 atveju panaudojo „International union of young farmers“ sąskaitos faktūros, 2020-12-01, Nr. 2-10, 40 000 Eur, duomenis, iš viso 47 588,10 Eur, pirkimams pagrįsti, kuriose nurodytos žinomai tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė jas į apskaitą;

- laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. 5 atvejais kasos išlaidų orderiais: 2020-01-02, Nr. 1 – 3 981,60 Eur, 2020-12-08, Nr. 2 – 10 000 Eur, 2020-12-09, Nr. 3 – 10 000 Eur, 2020-12-10, Nr. 4 – 10 000 Eur, 2020-12-11, Nr. 5 – 10 000 Eur, iš viso 43 981,60 Eur, pagrindė piniginių lėšų išmokėjimą, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė juos į apskaitą.

Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.5. Be to, S. I. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

jis, būdamas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, administratorius, būdamas pagal 2019-02-01 jam suteiktą įgaliojimą ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios numato, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Klaipėdoje tyčia, turėdamas tikslą sumažinti savo ((duomenys neskelbtini)) mokestines prievoles išskaidžius (duomenys neskelbtini) faktiškai gautas veiklos pajamas ūkio subjektų (Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės), faktiškai nevykdžiusių ūkinės veiklos, vardu apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pagrįsdamas neįvykusias ūkines operacijas pirminiais apskaitos dokumentais, kuriuose apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pateikdamas šiuos dokumentus (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui J. V., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė juos į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. 4 atvejais pagrindė kasos pajamų orderiais (kvitais): 2019-05-05, KO, Nr. 1 – 9 175,00 Eur, 2019-05-31, KO, Nr. 2 – 21 017 Eur, 2019-09-29, KO, Nr. 3 – 13 367 Eur, 2020-05-31, KO, Nr. 4 – 28 186 Eur, iš viso 71 745 Eur, įplaukų gavimą, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė juos į apskaitą;

- laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. 2 atvejais panaudojo (duomenys neskelbtini) sąskaitų faktūrų duomenis: 2019-10-15, ŪK-19, Nr.14 – 4 355,90 Eur, 2020-05-31, ŪK-20, Nr. 3 – 2 818,60 Eur, ir 1 atveju panaudojo „International union of young farmers“ sąskaitos faktūros, 2020-12-01, Nr. 2-8, 40 000,00 Eur, duomenis, iš viso 47 174,50 Eur, pirkimams pagrįsti, kuriose nurodytos žinomai tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė juos į apskaitą;

- laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. 5 atvejais kasos išlaidų orderiais: 2020-01-02, Nr. 20-1 – 4 355,90 Eur, 2020-12-20, Nr. 2 – 10 000 Eur, 2020-12-21, Nr. 3 – 10 000 Eur, 2020-12-22, Nr. 4 – 10 000 Eur, 2020-12-23, Nr. 5 – 10 000 Eur, iš viso 44 355,90 Eur, pagrindė piniginių lėšų išmokėjimą, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė juos į apskaitą.

Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.6. Be to, S. I. nuosprendyje yra apkaltintas, tačiau jam nepaskirta bausmė už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

jis, būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios numato, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Klaipėdoje ir Klaipėdos r. tyčia apgaulingai tvarkė VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pagrįsdamas įvykusias ūkines operacijas apskaitos dokumentais, kuriuose apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pateikdamas šiuos dokumentus VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterei J. V., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė juos į VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimo išmokėjimo bendrovės darbuotojams ir nepateikė šių duomenų VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterei J. V., dėl ko J. V., būdama suklaidinta ir neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė šių ūkinių operacijų į VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 22 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. pinigų išmokėjimo kvitais, kuriuose vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų (ūkinės operacijos turinys) – išmokėjimo pagrindas „savanoriui išmokėti dienpinigiai“, neatitinka tikrovės, 10 atvejų pagrindė iš viso 690 Eur piniginių lėšų (dienpinigių) išmokėjimą grynaisiais 4 darbuotojams, iš jų: P. S. (P. S.) 330 Eur (2020-03-22 60 Eur, 2020-03-26 60 Eur, 2020-04-05 60 Eur, 2020-04-12 150 Eur), I. P. 180 Eur (2020-03-29 60 Eur, 2020-04-05 60 Eur, 2020-04-12 60 Eur), L. V. 120 Eur (2020-04-05 60 Eur, 2020-05-10 60 Eur), Ž. Z. 2020-04-26 60 Eur, ir įtraukė mokėjimus į apskaitą padidindamas VšĮ (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą atskaitingam asmeniui iš viso 690 Eur;

- laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. elektroniniais mokėjimo dokumentais (bankiniais pavedimais iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale), kuriuose vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų (ūkinės operacijos turinys) – mokėjimo paskirtis „atsiskaitytinai“, neatitinka tikrovės, 12 atvejų pagrindė iš viso 12 850 Eur (2020-04-09 1 000 Eur, 2020-04-14 1 000 Eur, 2020-05-13 3 000 Eur, 2020-06-10 1 000 Eur, 2020-06-29 1 000 Eur, 2020-08-05 2 000 Eur, 2020-09-02 150 Eur, 2020-09-07 300 Eur, 2020-09-12 550 Eur, 2020-09-24 550 Eur, 2020-10-06 2 000 Eur, 2020-11-19 300 Eur) piniginių lėšų pervedimą darbuotojai J. V. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ir įtraukė šiuos pervedimus į apskaitą padidindamas atskaitingo asmens J. V. skolą VšĮ (duomenys neskelbtini) iš viso 12 850 Eur;

- laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais) nepagrindė 8-iems darbuotojams 27 647,83 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 16 093,47 mokėtino darbo užmokesčio:

- J. V. G. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 20 d. 4 967,70 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 3 005,49 Eur mokėtino darbo užmokesčio;

- A. L. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. spalio 25 d. 608,70 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 350 Eur mokėtino darbo užmokesčio;

- K. L. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. 4 962,30 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 2 897,98 Eur mokėtino darbo užmokesčio;

- I. P. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 29 d. iki 2020 m. balandžio 12 d. 313,05 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 180 Eur mokėtino darbo užmokesčio;

- P. S. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 22 d. iki 2020 m. balandžio 12 d. 566,11 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 330 Eur mokėtino darbo užmokesčio;

- J. V. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. 15 913,06 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 9 150 Eur mokėtino darbo užmokesčio;

- L. V. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. 211,84 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 120 Eur mokėtino darbo užmokesčio;

- Ž. Z. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. 105,07 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 60 Eur mokėtino darbo užmokesčio;

- laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė iš viso 3 247,98 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo A. L. (350 Eur) ir K. L. (2 897,98 Eur).

Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.7. Be to, S. I. nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms:

jis, būdamas savo (duomenys neskelbtini), ūkio kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., ūkininkas, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 16 dalies nuostatas, kurios numato, kad „mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „asmuo – fizinis asmuo arba juridinis asmuo“, 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 19 dalies nuostatas, kurios numato, kad „mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu“, 40 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų“, 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą“, 17 straipsnio 1 dalies 23 punkto nuostatas, kurios numato, kad „neapmokestinamos pajamos <...> pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju“, 182 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: pajamų mokesčio kreditas yra lygus metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,1 – 2/300 000 x(metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000))“, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas <...>, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, <...>. Jeigu su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos)“, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 5 d., Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone tyčia, siekdamas išvengti sumokėti 29 668,74 Eur gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtrauktų į apskaitą 349 384,80 Eur pajamų, gautų už žuvies mailiaus pardavimą, ir siekdamas išvengti sumokėti 336,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtraukto į apskaitą už 2020 m. kovo mėnesį 2 281,96 Eur priskaitytino darbo užmokesčio, iš viso 30 005,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio, mokamo į valstybės biudžetą, įrašė į savo (S. I.) deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, turtą, o būtent:

- į 2019 metų Pajamų mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, t. y. nurodant lentelėje „Žemės ūkio veiklos pajamos (35)“ 170 810,77 Eur (205 220,30 Eur pajamų – 34 409,53 Eur PVM) mažesnę žemės ūkio veiklos pajamų sumą ir žemės ūkio veiklos pajamų sumą, įmokų bazei apskaičiuoti, 51 243,23 Eur mažesnę žemės ūkio veiklos išlaidų sumą bei 17 935,13 Eur mažesnę apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą;

- į 2020 metų Pajamų mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, t. y. nurodė lentelėje „Žemės ūkio veiklos pajamos (35)“ 111 748,68 Eur (144 164,50 Eur pajamų – 32 415,82 Eur PVM) mažesnę žemės ūkio veiklos pajamų sumą ir žemės ūkio veiklos pajamų sumą įmokų bazei apskaičiuoti, 33 524,60 Eur mažesnę žemės ūkio veiklos išlaidų sumą ir 11 733,61 Eur mažesnę apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą;

- į 2020 metų kovo mėnesio Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma FRGPM313) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo turtą, t. y. nurodė 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ iš viso 2 281,96 Eur mažesnę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų sumą ir 6,7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...> suma“ nurodė iš viso 336,98 Eur sumas ir nesumokėjo jų į valstybės biudžetą , elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai: 2019 metų Pajamų mokesčio deklaraciją 2021 m. sausio 8 d., 2020 metų Pajamų mokesčio deklaraciją 2021 m. gegužės 5 d., 2020 metų kovo mėnesio Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją 2020 m. rugpjūčio 10 d. Tačiau ūkininkas S. I. nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių, 2020 m. sausio, vasario, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM313) ir nedeklaravo 22 999,96 Eur (25 281,92 – 2 281,96) išmokėtų išmokų bei 3 515 Eur (3 851,98-336,98) gyventojų pajamų mokesčio, mokėtino į valstybės biudžetą.

Taip pat ūkininkas S. I. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. neteikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir nedeklaravo 25 281,92 Eur apdraustųjų asmenų pajamų ir mokėtinų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 3 612,77 Eur socialinio draudimo įmokų bei 1 764,66 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

1.8. S. I. išteisintas dėl kaltinimo, jog siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms:

jis, būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., direktorius, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, kurios numato, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 23 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 24 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija <...> pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos“, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 12 d. Klaipėdoje ir Klaipėdos r. tyčia, veikdamas per buhalterę J. V., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie įvykusias ūkines operacijas – VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokėtą 16 093,47 Eur į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį ir tokiu būdu siekdamas išvengti sumokėti 5 549,31 Eur gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtrauktos į apskaitą 27 647,83 Eur priskaitytinos darbo užmokesčio sumos, nurodė buhalterei J. V. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai VšĮ (duomenys neskelbtini):

- 2020 metų kovo–lapkričio mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (forma FRGPM313), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie VšĮ (duomenys neskelbtini) turtą, t. y. nurodant 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ iš viso 27 647,83 Eur (2020 m. kovo mėn. – 302,70 Eur, 2020 m. balandžio mėn. – 5 760,27 Eur, 2020 m. gegužės mėn. – 6 926,83 Eur, 2020 m. birželio mėn. – 1 536,32 Eur, 2020 m. liepos mėn. – 1 528,88 Eur, 2020 m. rugpjūčio mėn. – 3 493,27 Eur, 2020 m. rugsėjo mėn. – 3 196,66 Eur, 2020 m. spalio mėn. – 4 381,15 Eur, 2020 m. lapkričio mėn. – 521,75 Eur) mažesnes su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų sumas ir 6,7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...> suma“ iš viso 5 549,31 Eur (2020 m. kovo mėn. – 60,54 Eur, 2020 m. balandžio mėn. – 1 171,82 Eur, 2020 m. gegužės mėn. – 1 385,36 Eur, 2020 m. birželio mėn. – 307,26 Eur, 2020 m. liepos mėn. – 305,77 Eur, 2020 m. rugpjūčio mėn. – 698,65 Eur, 2020 m. rugsėjo mėn. – 639,33 Eur, 2020 m. spalio mėn. – 876,23 Eur, 2020 m. lapkričio mėn. – 104,35 Eur) mažesnes išskaičiuoto pajamų mokesčio, ir nesumokėjo į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio sumas;

- 2020 metų Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją (forma GPM312), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie VšĮ (duomenys neskelbtini) turtą, t. y. nurodant 4 laukelyje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ 27 647,83 Eur mažesnę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų sumas, 5 laukelyje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ nurodant 5 549,31 Eur mažesnes bendro išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumas ir deklaracijos priedo „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“ (forma GPM312L) L 8 laukelyje „Išmokos, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ – 27 647,83Eur (4 967,70 + 608,70 + 4 962,30 + 313,05 + 566,11+15 913,06 +211,84 +105,07) mažesnes 8-iems darbuotojams išmokėtų išmokų (neatėmus mokesčių) sumas, L 10 laukelyje „Išskaičiuota GPM suma“–5 549,31Eur (993,52 + 121,74 + 992,46 + 62,61 + 125,72 +3 182,61 + 46,07 +24,58) mažesnes išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo 8-iems darbuotojams išmokėtų išmokų (27 647,83 Eur) sumas, buhalterei J. V. užpildžius nurodytas deklaracijas ir 2020 m. balandžio 6 d.–2021 m. vasario 12 d. laikotarpiu elektroniniu būdu pateikus jas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai, buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys apie VšĮ (duomenys neskelbtini) turtą.

Be to, pažeidė 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“, 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 1 dalies ,,Apdraustųjų asmenų, <...>, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“, 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis“, 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos <...> kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“, 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kurios numato, kad „į Garantinį fondą 0,16 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka: <...> Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys“, 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „įmokos apskaičiuojamos ir mokamos, duomenys apie apskaičiuotas įmokas teikiami <...> laikantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų“ (galioja nuo 2017-01-01)“,

- laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. Klaipėdoje ir Klaipėdos r. tyčia, veikdamas per buhalterę J. V., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie įvykusias ūkines operacijas – VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokėtą 16 093,47 Eur į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį ir tokiu būdu siekdamas išvengti sumokėti 1 929,78 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 4 056,94 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 613,68 Eur pensijų įmokų, 44,24 Eur įmokų į Garantinį fondą, iš viso 6 644,64 Eur įmokų, mokamų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, susidariusių dėl neįtrauktos į apskaitą 27 647,83 Eur priskaitytinos darbo užmokesčio sumos, nurodė buhalterei J. V. užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui VšĮ (duomenys neskelbtini) ataskaitas, įrašant žinomai neteisingus duomenis apie VšĮ (duomenys neskelbtini) turtą, t. y.:

- 2020 metų kovo–spalio mėnesių „Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM), nurodant S4 stulpelyje P20.4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ iš viso 26 450,49 Eur mažesnes apdraustųjų asmenų pajamų sumas; S5 stulpelyje P20.5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ nurodant iš viso 6 364,28 Eur mažesnes įmokų sumas ir ataskaitų prieduose „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ (forma SAM3SD) A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ nurodant iš viso 26 450,49 Eur mažesnes apdraustųjų asmenų pajamų sumas, A12 laukelyje „Įmokų suma Eur“ nurodant iš viso 6 364,28 Eur mažesnes įmokų sumas;

- 2020 m. birželio 15 d. „Pranešimą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ Nr. 6-15 (forma PT), nurodant P37 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma didinama/mažinama“ 102,75 Eur mažesnę apdraustųjų asmenų pajamų sumą, P38 laukelyje „Valstybinio socialinio draudimo įmokų suma didinama/mažinama“ nurodant 24,01 Eur mažesnę valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą ir ataskaitos priede „2-SD pranešimo duomenų tikslinimas“ (forma PT-2-SD) A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nurodant 102,75 Eur mažesnę apdraustojo asmens pajamų sumą, A12 laukelyje „Įmokų suma“ nurodant 24,01 Eur mažesnę įmokų sumą;

- 2020 m. spalio 20 d. „Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą“ Nr. 20-10-20 (forma 2-SD), nurodant A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ 572,84 Eur mažesnę apdraustojo asmens pajamų sumą, A12 laukelyje „Įmokų suma Eur“ nurodant 125,96 Eur mažesnę įmokų sumą;

- 2020 m. lapkričio 13 d. „Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą“ Nr. 20-11-13 (forma 2-SD), nurodant A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ 521,75 Eur mažesnę apdraustojo asmens pajamų sumą, A12 laukelyje „Įmokų suma Eur“ nurodant 130,39 Eur mažesnę įmokų sumą.

Buhalterei J. V. užpildžius nurodytas ataskaitas ir 2020 m. balandžio 11 d.–2020 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu elektroniniu būdu pateikus jas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys apie VšĮ (duomenys neskelbtini) turtą. Taigi S. I. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie VšĮ (duomenys neskelbtini) turtą ir išvengė sumokėti 12 193,95 Eur mokesčių ir įmokų.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Nuteistasis S. I. ir jo gynėjas advokatas M. Kepenis apeliaciniais skundais prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį S. I., civilinius ieškinius atmesti. Prašo priteisti S. I. išlaidas, turėtas gynėjo advokato paslaugoms apmokėti.

2.1. Argumentuoja, jog S. I. nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų ir žalos Lietuvos Respublikai, o ikiteisminio tyrimo institucijos (FNTT) darbuotojai/pareigūnai padarė esminius pažeidimus, teismas buvo šališkas, turėjo išankstinį nusistatymą, nepašalino prieštaravimų, nesigilino į S. I. nurodytus teisės aktus ir pažeidė teisę į gynybą. Teismas S. I. kaltę grindė prielaidomis ir neteisėtai gautais duomenimis. Teismas pažeidė įrodinėjimą baudžiamosiose bylose nustatančias normas (BPK 20 straipsnio l, 3, 4, 5 dalys), įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai, neišsamiai. Byloje nepakanka neginčytinų S. I. kaltę patvirtinančių įrodymų. Byla pradėta nagrinėti 2022 m. birželio 14 d., tačiau įrodymų tyrimui buvo skirtas tik vienas teismo posėdis, o ir jame įrodymai netirti. S. I. teikė kaltinimą neigiančius įrodymus – paaiškinimus, informaciją apie teisės aktus, dokumentus, įrodančius, kad yra nekaltas, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, į tai neatsižvelgė.

2.2. Teigia, jog byloje nenustatyta ir jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinta, jog S. I. pagrindė piniginių lėšų išmokėjimą dokumentais, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė juos į apskaitą. Specialistai, pateikę tokias išvadas, jas grindė jiems pateikta bylos medžiaga. Nurodytos išvados surašytos padarius esminių Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo pažeidimų, nesivadovaujant tais teisės aktais, kurie yra nurodytų subjektų veiklos teisiniai pagrindai, neatsižvelgiant į S. I. paaiškinimus apie veiklos ir procedūrų ypatumus esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai. Teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo pareigūnų suformuluota nuostata, kad S. I. veiklą vykdė „siekdamas išvengti mokėti pridėtinės vertės mokestį“, įtraukdamas į apskaitą gautas pajamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Nurodo, jog ūkininkas yra fizinis, o ne juridinis asmuo ir neribotai asmeniškai atsako už prisiimtas rizikas. Organizuoti įžuvinimo visos Lietuvos teritorijoje ir to atvaizduoti savo ūkio teisinėje bazėje S. I. negalėjo dėl to, kad negalėjo prisiimti tiek daug atsakomybės, nenorėjo turėti darbuotojų ir asmeniškai atsakyti už kitų žmonių veiksmus. Be to, įžuvinimo veikla turi savo specifiką ir savo rizikas, todėl organizuoti ir koordinuoti šią veiklą galėjo tik ribotos atsakomybės subjektų teisinėje bazėje. Priversti vykdyti tokią veiklą asmeninio ūkio teisinėje bazėje negali niekas. S. I. turi pasirinkimo laisvę ir asmeniškai priima savo sprendimus, atitinkančius teisės aktus. Tačiau S. I. „nubaustas“ už tai, kad pasirinko įžuvinimo veiklai ribotos atsakomybės teisinius subjektus. S. I. veikloje nėra jokio nusikaltimo sudėties, priešingai, jis yra visuomenės veikėjas ir jo organizuojama veikla yra naudinga visuomenei.

2.3. Teismas grindė S. I. kaltę liudytojų parodymais, tačiau teisiamojo posėdžio metu visi liudytojai teigė, kad dirbo S. I. vadovaujamose įmonėse savanorystės sutarčių pagrindu, nors į teismo klausimą, ar tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, atsakydavo teigiamai. Ikiteisminio tyrimo metu surašytuose liudytojų apklausos protokoluose kalbama apie darbo užmokestį, tačiau kaip vadinosi sutartys, kurias jie pasirašė, nebuvo klausiama. Nuosprendyje neaptarti šie liudytojų parodymų prieštaravimai. Nurodo, jog visos išmokos, kurias gavo savanoriai, buvo tinkamai įtrauktos į apskaitą ir apmokestintos. Tik tie asmenys, kurie dirbo pagal darbo sutartį ir gaudavo atlyginimą, tai ir patvirtino. Šių asmenų darbo užmokestis buvo tinkamai įtrauktas į apskaitą ir apmokestintas.

2.4. Nuosprendyje nurodyta, kad išanalizavus baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ žuvies mailiaus pardavimo veikla vykdyta deklaratyviai. Tačiau byloje nustatyta, kokie subjektai ir kokiu teisiniu pagrindu nuvežė ir pardavė kiekvienam byloje nurodytam vandens telkinių savininkui ir naudotojui įžuvinimo kapsules. Nuosprendyje nustatyta, kad žuvies mailiaus pardavimas nėra nurodytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentuose ir niekaip nesusijęs su šių juridinių asmenų tikslais. Tačiau EVRK (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius) sąraše nėra tokios veiklos, kaip „žuvies mailiaus pardavimas įžuvinti“ arba „įžuvinimas“, arba „vandens gyvūnų paleidimas į laisvę“. Taip pat nenurodyta, kad asociacijos neprivalo steigimo dokumentuose nurodyti galimos ekonominės veiklos EVRK kodą. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla pagal 2019 m. vasario 1 d. konsorciumo akto 2.1 punktą visiškai atitinka šių juridinių asmenų įstatuose numatytų tikslų pasiekimo pasirinktą programą ir įstatuose numatytų tikslų pasiekimo pasirinktą strategiją. Nesuprantami teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai apie ūkinės operacijos tapatumo nebuvimą. Šiam teiginiui pagrįsti nėra pateikiami jokie paaiškinimai ir įrodymai. Keldamas klausimą dėl ūkinės operacijos realumo, teismas privalėjo nurodyti duomenis, kurie gali būti pripažinti įrodomais ir kurie objektyviai patvirtintų faktą, t. y. įvyko ūkinė operacija ar neįvyko. Tokių įrodymų teismas nepateikė. Teigia, jog inkriminuotos žuvies mailiaus pardavimo ūkinės operacijos turinys bei tapatumas yra daugiau nei aiškus, ir tai matyti iš buhalterinės apskaitos dokumentų bei įrašų bendrovės buhalterinės apskaitos registruose.

2.5. Įžuvinimo konsorciumas buvo sukurtas 2019 m. vasario 1 d. S. I. sprendimu. Konsorciumo dalyviai – S. I. nuosavas ūkis ir jo atstovaujami ir administruojami ribotos atsakomybės subjektai (viešosios naudos NVO). 2019 m. gegužės 1 d. prie konsorciumo prisijungė vienas iš NVO savanorių – V. R., jis papildomai savarankiškai organizavo įžuvinimą pagal verslo liudijimą (papildomai prekiavo įžuvinimo kapsulėmis, kas buvo nenumatyta (duomenys neskelbtini) priimtuose užsakymuose dėl įžuvinimo). V. R. niekada nebuvo S. I. darbuotojas ir niekada negavo iš jo pinigų. V. R. vykdė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kurjerio–įžuvintojo funkcijas ir parduodavo (duomenys neskelbtini) rastiems vandens telkinių savininkams ir naudotojams įžuvinimo kapsules, konsultuodavo dėl įžuvinimo, o esant poreikiui, vienodino temperatūrą ir suleisdavo mailių į vandens telkinius. Kurios konkrečiai NVO iš keturių nurodytų konsorciumo partnerių labui buvo vykdomas reisas, buvo nustatoma pagal V. R. išduotą konkrečios NVO pinigų priėmimo žurnalą, kur V. R. turėjo įrašyti ne tik datą, bet ir kiekvieną sumą ir tai, iš ko ta suma gauta. Už parduotas kapsules gautas pinigų sumas V. R. surašydavo atitinkamų NVO pinigų priėmimo žurnaluose, o vėliau įnešdavo suprekiautus pinigus į atitinkamų NVO kasas pasirašydamas atitinkamos NVO kasos pajamų orderius. Taip pat veikė ir kita NVO savanorė – Ž. Z.. Buvo atvejų, kai savanoriai V. R. ir Ž. Z. važiavo ir prekiavo įžuvinimo kapsulėmis kartu ir kartu atveždavo ir įnešdavo į kasą pinigus. Tokiais atvejais jie abu dėjo savo parašus atitinkamų NVO kasos pajamų orderiuose. Važtaraščiai nėra pinigų apskaitos dokumentai. Vandens gyvūnai, kurie keliavo į vandens telkinius ir yra minimi šioje byloje, buvo auginami arba paauginami jo (S. I.) ūkio tvenkiniuose ir jo ūkio parduoti ribotos atsakomybės subjektams įžuvinimo kapsulėse, todėl visuose važtaraščiuose nurodytas S. I. ūkio veterinarinis augintojo kodas (duomenys neskelbtini). Skambindavo vandens telkinių savininkams ir naudotojams, priimdavo užsakymus dėl įžuvinimo ir važtaraščius, (duomenys neskelbtini) blankus pildė (duomenys neskelbtini), atstovaujančios vandens telkinių savininkų ir naudotojų interesams, darbuotojai ir savanoriai. (duomenys neskelbtini) ūkis taip pat turi sukauptą vandens telkinių savininkų ir naudotojų duomenų bazę ir, kai jis leisdavo (duomenys neskelbtini) darbuotojams ir savanoriams skambinti vandens telkinių savininkams ir naudotojams pagal jo asmeninės (o ne (duomenys neskelbtini)) duomenų bazės sąrašus, prašė, kad būtu pildomi ne (duomenys neskelbtini) važtaraščių blankai, o jo ūkio blankai, kad paskui duomenų bazėse nesikartotų telefonų numeriai (tai neprieštarauja konsorciumo akto 3.2 punktui, kadangi vežamų gyvūnų važtaraštis nurodo gyvūnų kelionės iš vietos su augintojo vet. patvirtinimu LT23-55-003 maršrutą ir nėra pardavimo dokumentas).

2.6. Nuo 2020 m. įžuvinimo kapsulių gamybą vykdė (duomenys neskelbtini), kuri priėmė užsakymus dėl įžuvinimo, kaip tai numatyta Konsorciumo sudarymo sprendimo (akto) 3.2 punkte („<...> organizuoti akvakultūros gyvūnų gavimą jų laikymo vietoje, paruošimą kelionei į vandens telkinius <...>“). Kapsules ruošė du (duomenys neskelbtini) savanoriai iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo G. K. ir I. S. (jie 2019 metais atliko stažuotę (duomenys neskelbtini) ūkininkų sąjungoje), gaudavo sutartimi numatytus apmokestinamus gyventojų pajamų mokesčiu dienpinigius – po 25 Eur per dieną. Iš S. I. ūkio G. K. ir I. S. pinigų negavo. 2020 m. mokėjo jiems (duomenys neskelbtini) dienpinigius pagal sutartis su šia asociacija, o 2019 m. jie turėjo sutartis su (duomenys neskelbtini) ūkininkų sąjunga. Be to, Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis oficialiai leidžia ūkininkui turėti talkininkų. Tačiau kitose išvadose dėl ūkininko ūkio specialistai R. K. ir G. S. G. K. ir I. S. pavadino jo ūkio darbuotojais, bet jo asmeniniame ūkyje jie nedirbo, nors ir turėjo teisę būti talkininkais. Taip yra todėl, kad specialistai R. K. ir G. S. pritaikė S. I. oficialiai registruotam ūkiui Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 patvirtintą Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašą, o ne Ūkininko ūkio įstatymą. Tai yra esminiai prieštaravimai, kurių teismas nepašalino.

2.7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymą, VšĮ (duomenys neskelbtini) yra civilinės saugos užtikrinimo subjektas, kuris veikia neperžengdamas savo teisių ir kompetencijos ribų ir ekstremaliosios situacijos metu tiesiogiai dalyvavo likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius (ne tik Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, bet ir Klaipėdos mieste, Palangos mieste, Kretingos ir Skuodo rajonuose, taip pat su partnerio pagalba (UAB „(duomenys neskelbtini)“) – Panevėžio mieste ir rajone), atliekant antivirusinę dezinfekciją epidemiologiniuose židiniuose Lietuvos teritorijoje ir gelbėjant Lietuvos gyventojus nuo COVID-19 plitimo grėsmės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbtos ekstremaliosios situacijos sąlygomis. Antivirusinės dezinfekcijos darbai buvo vykdomi saugiai, naudojant dezinfekuotojų ir jų padėjėjų asmens apsaugos priemones, vertinant visas viruso plitimo rizikas, įskaitant galimos kryžminės taršos riziką, o dokumentų apyvartoje – viruso plitimo per popierių riziką. Dar iki Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 plitimo grėsmės paskelbimo VšĮ (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu buvo įpareigotas būti pasirengęs naudotis savanorių pajėgomis, kadangi konfidencialios Dezinfekcijos paslaugų teikimo sutarties su Klaipėdos rajono administracija (2018-10-22, Nr. AS-1205) antras punktas įpareigoja jį (S. I.), kaip VšĮ vadovą, VšĮ pajėgomis bei priemonėmis organizuoti epidemiologinių žydinių dezinfekciją darbo, poilsio, švenčių dienomis bei ne darbo metu, įvykus stichinei nelaimei, ekstremaliajam įvykiui, paskelbus ekstremaliąją situaciją, ir užtikrinti, kad dezinfekciją atliekantys darbuotojai turėtų tinkamą kvalifikaciją, o jų pagalbininkai savanoriai – asmens apsaugos priemones ir būtų išklausę būtinąjį instruktažą. Sutarties 2 punktas nenustato dezinfekcijos darbų apimties ir masto. S. I. pareiga – užtikrinti VšĮ (duomenys neskelbtini) sutartinį pasirengimą, o tai galima pasiekti tik su savanorių pagalba. Savanoriams buvo mokami oficialūs dienpinigiai pagal pinigų išmokėjimo kvitus, o sutartinį honorarą mokėjo Panevėžio UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios bendrovės vadovė J. V. buvo paskirta VšĮ (duomenys neskelbtini) Panevėžio padalinio vadove ir kuriai atsiskaitytinai buvo daromi banko pavedimai, kuriuos specialistė A. R. pripažino kaip neapskaičiuotą darbo užmokestį.

2.8. Savanoriškos veiklos skatinimas ir organizavimas nustatytas VšĮ (duomenys neskelbtini) įstatų 5.17 punkte. Be savanorių pagalbos greitai reaguoti į iššūkius neįmanoma, o S. I. vadovaujamai visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai nėra įmanoma be kasmėnesinio finansavimo išlaikyti etatinių dezinfekuotojų, laukiančių iškvietimo. Teisė turėti galimybę naudotis savanorių pagalba yra VšĮ pranašumas prieš pelno siekiančius subjektus, kurie neturi teisės pasitelkti savanorių. Tyrimas dėl dienpinigių mokėjimo VšĮ (duomenys neskelbtini) savanoriams – dezinfekuotojų padėjėjams, tiesiogiai dalyvavusiems dėl COVID-19 plitimo grėsmės dezinfekuojant koronaviruso židinius, turėjo būti nutrauktas, remiantis S. I. tyrimui nurodytu teisiniu pagrindu – Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu. Taigi tyrimo metu padarytos išvados apie savanorius ir savanorių dienpinigius įstaigoje, kuri vykdo COVID-19 židinių dezinfekciją esant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos sąlygoms, reikalauja atskiro teisinio įvertinimo, nes ne tik prieštarauja Lietuvos teisei ir elementariai logikai, bet ir įrodo dirbtinai kuriamą teisinį priekabiavimą, formuojant VšĮ (duomenys neskelbtini) kaip nepatikimos įstaigos įvaizdį. VšĮ (duomenys neskelbtini) yra Tarptautinės jaunųjų ūkininkų sąjungos ypatingasis narys. Dėl Tarptautinės jaunųjų ūkininkų sąjungos turimų tarptautinių nematerialinių ryšių totalaus deficito metu VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai aprūpintas dezinfekuotojų asmens apsaugos priemonėmis, skirtomis profesionaliam naudojimui, atliekant antivirusinę dezinfekciją epidemiologiniuose židiniuose Lietuvos teritorijoje ir gelbėjant Lietuvos gyventojus nuo COVID-19 plitimo grėsmės ekstremaliosios situacijos sąlygomis. Dėl Tarptautinės jaunųjų ūkininkų sąjungos narių vykdyto apsikeitimo informacija ir patirtimi totalaus apsaugos priemonių deficito metu gautų ekstremaliam darbui COVID-19 židiniuose būtinų asmens apsaugos priemonių buvo užtikrinta ir S. I. kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovo prievolė pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnį (VšĮ vadovas atsakingas už viruso plitimo prevenciją įstaigoje). Antivirusinės dezinfekcijos darbai buvo vykdomi saugiai naudojant dezinfekuotojų ir jų padėjėjų asmens apsaugos priemones, vertinant visas viruso plitimo rizikas, įskaitant galimos kryžminės taršos riziką, o dokumentų apyvartoje – viruso plitimo per popierių riziką. Būtent dėl to, kad virusas SARS-CoV-2 buvo neištirtas ir egzistavo viruso plitimo per popierių rizika, darbuotojų atlyginimai ir savanorių dienpinigiai pandemijos metu buvo išmokami dezinfekuotomis kupiūromis, kurioms nebuvo neigiamo etanolio (naudojamo biocido veiklioji medžiaga) poveikio. Dėl to, kad virusas SARS-CoV-2 buvo neištirtas ir egzistavo viruso plitimo per popierių rizika, pinigai savanorių išlaidoms padengti buvo pakeisti į dienpinigius, kad savanoriams nereikėtų rinkti išlaidų čekių iš viešųjų vietų, kuriose, buvo manoma, galima užsikrėsti COVID-19. Kadangi pandemijos metų lauktas Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas buvo priimtas pavėluotai (2020 m. gruodžio 31 d.), pinigai savanorių išlaidoms padengti negalėjo būti išmokami kaip parama asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, tačiau 2020 m. gruodžio 31 d., įsigaliojus Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimui, jis (S. I.), kaip VšĮ vadovas, priėmė raštiškai įformintą sprendimą prilyginti savanorių dienpinigius paramai.

2.9. Be to, VšĮ (duomenys neskelbtini) Panevėžio padalinys pagal sutartį turėjo mokėti 50 proc. pelno Panevėžio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pakvietė VšĮ (duomenys neskelbtini) dirbti Panevėžyje, suteikė reikalingas konsultacijas ir teisę naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu ir priemonėmis – biuru, sandėliu ir kt., Panevėžyje. Panevėžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir savininkė J. V. kovos su pandemija metu 2020 m. buvo įdarbinta VšĮ (duomenys neskelbtini) Panevėžio padalinio vadove, o pinigai, skirti mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pervedami J. V. atsiskaitytinai į jos banko sąskaitą, kad ji pati spręstų, kaip ir kada atsiskaityti su savo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš J. V. S. I. buvo žinoma, kad ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė (t. y. savininkė), planavo po UAB pelno mokesčio sumokėjimo (15 proc.) skirti sau visą UAB pelną kaip dividendus. Atsiskaityti su savo UAB VšĮ (duomenys neskelbtini) Panevėžio padalinio vadove J. V. neskubėjo, nes jie svarstė idėją steigti VšĮ Panevėžio higienos ir sanitarijos centrą ir nebuvo apsisprendę, kas taps naujosios VšĮ dalininku ir koks bus VšĮ Panevėžio higienos ir sanitarijos centro kapitalas. J. V. tinkamai organizavo COVID-19 žydinių dezinfekciją pagal sutartį su Panevėžio miesto savivaldybės administracija, gavo atlyginimą pagal darbo sutartį iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ir turėjo gauti dividendus iš savo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl kratos metu atsisakė atiduoti FNTT darbuotojams pinigus, skirtus sumokėti savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (50 proc. nuo apskaičiuoto VšĮ (duomenys neskelbtini) pelno iš Panevėžio padalinio darbo), nes tai reikštų VšĮ (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymą ir J. V. turtinių teisių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dividendus pagal Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsisakymą. FNTT darbuotojams nepavyko paimti iš J. V. pinigų, todėl jie pateikė S. I. kaltinimą ir ieškinį dėl visos sumos, siųstos VšĮ (duomenys neskelbtini) į VšĮ darbuotojos J. V. banko sąskaitą atsiskaitytinai (atsiskaityti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir atsiskaityti už tai siuntėjui).

2.10. FNTT pareigūnų vykdytas ikiteisminis tyrimas dėl įžuvinimo konsorciumo veiklos buvo tik „rimto“ tyrimo imitacija, faktiškai buvo imituojamas nereikalingais veiksmais, sukuriant nieko neįrodančią tekstinę medžiagą ir tokią sukurtą medžiagą pridedant prie bylos. Pats faktas, kad tyrimas dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklos buvo sujungtas su tyrimu dėl įžuvinimo konsorciumo veiklos į vieną bylą, įnešė daug painiavos ir apsunkino pirmosios instancijos teismo darbą, neleido teisėjui susikoncentruoti, gerai suprasti, išanalizuoti ir atskirti veiklas. Ikiteisminio tyrimo dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklos sujungimas su ikiteisminiu tyrimu dėl įžuvinimo konsorciumo veiklos į vieną bylą padarytas turint tikslą imituoti bylos sudėtingumą. Įstaiga, kuri laimėjo konkursą, 2 457 000 Eur sumos, dėl kovos su pandemija ir sudarė sandorį su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, tapo nepatikima, o tyrimas vilkintas, atliekant subjektų, organizuojančių ir vykdančių įžuvinimą, patikrinimą.

2.11. 2019 ir 2020 metais įžuvinimo konsorciumo dalyvių/partnerių – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ – faktinę ūkinę komercinę veiklą vykdė tik trys savanoriai – S. I., V. R. ir Ž. Z.. Tačiau FNTT tyrėja I. S. prie bylos liudytojų įrašė šių NVO narius ir kitų organizacijų darbuotojus ir savanorius, kurie nedalyvavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje. Asociacijos įstatyme ir šių asociacijų įstatuose nėra nurodyta, kad nariai privalo dalyvauti asociacijos administratoriaus administruojamoje asociacijos ekonominėje (ūkinėje komercinėje) veikloje, tačiau narių parodymai apie tai, kad jie nedalyvavo asociacijos ūkinėje komercinėje veikloje, tapo išgalvoto kaltinimo ir nuosprendžio „įrodymais“. Tyrėja I. S., iškraipė liudytojų parodymus apklausos protokoluose, liudytojų parodymai buvo klastojami, todėl liudytojų parodymų pagrindu surašytos specialistų išvados negali būti įrodymais. Išvados surašytos padarius esminių Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo pažeidimų, nesivadovaujant tais Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie yra nurodytų subjektų veiklos teisiniai pagrindai, nors ikiteisminis tyrimas gavo reikalingų duomenų, dokumentų ir jo paaiškinimų apie nurodytų subjektų veiklos teisinius pagrindus (teisės aktus), taip pat apie veiklos ir metinių ataskaitų patvirtinimo procedūrų ypatumus, esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai. Nurodo šiuos norminius aktus: 1998 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas Nr. VIII-971; VšĮ (duomenys neskelbtini) ir savivaldybių administracijų sutartys, kurios buvo sudarytos Civilinės saugos įstatymo pagrindu dėl kovos su COVID-19; 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas Nr. XI- 1500; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 2020-04023 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ir VMI leidinys „Pelno nesiekiančių organizacijų apmokestinimo ypatumai“. Kadangi specialistė A. R. nesivadovavo teisės aktais, kurie yra Tarptautinės jaunųjų ūkininkų sąjungos ypatingojo nario ir viešosios naudos subjekto – VšĮ (duomenys neskelbtini) specifinės licencijuotos veiklos (likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, t. y. atliekant antivirusinę dezinfekciją epidemiologiniuose židiniuose Lietuvos teritorijoje gelbėjant Lietuvos gyventojus nuo COVID-19 plitimo grėsmės Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbtos ekstremaliosios situacijos sąlygomis) teisinis pagrindas ir S. I., kaip VšĮ vadovo, privalomos veiklos teisinis pagrindas, specialistė klaidingai įvertino VšĮ (duomenys neskelbtini) ūkinę finansinę veiklą ir jos išvada pažeidė S. I. teises į gynybą, taip pat pažeidė 2002 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 nuostatą, nurodytą FNTT įstatymo 4 straipsnyje (Tarnybos veikla grindžiama teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, lygybės įstatymais), ir nuostatą, nurodytą 12 straipsnyje („Tarnybos pareigūnas privalo: <...> gerbti ir ginti žmogaus orumą, teisėtus interesus, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves.“).

2.12. Vyr. specialistė D. B., surašydama 2021 m. rugpjūčio 13 d. Specialisto išvadą dėl Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., nesivadovavo šiais teisės aktais: 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymu Nr. XI-1500; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos LI skyriumi „Jungtinė veikla (partnerystė)“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 2020-04023 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ir VMI leidiniu „Pelno nesiekiančių organizacijų apmokestinimo ypatumai“. Taip pat specialistė vadovavosi liudytojų parodymais, surašytais ne pažodžiui, o arti faktiškai sakytų liudytojų žodžių, t. y. vadovavosi parodymais, surašytais padarius esminių BPK pažeidimų. Taip pat specialistė vadovavosi Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ savanorio V. R. parodymais, paimtais FNTT vyr. tyrėjos I. S., ne dėl jo savanorystės, o tik dėl jo asmeninės veiklos pagal verslo liudijimą. Tai yra esminė vyr. tyrėjos I. S. manipuliacija, kai tiesiogiai Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimą/pardavimus vykdantis asmuo nebuvo apklaustas dėl faktinės Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos, todėl FNTT specialistė neturėjo visų išvadoms reikalingų duomenų ir informacijos. Kadangi specialistė D. B. nesivadovavo teisės aktais, kurie yra Tarptautinės jaunųjų ūkininkų sąjungos ypatingojo nario, Klaipėdos įžuvinimo konsorciumo dalyvio ir viešosios naudos subjekto – Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ veiklos teisinis pagrindas, taip pat kadangi specialistė neturėjo visų reikalingų duomenų ir informacijos iš Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kurjerio–įžuvintojo V. R., specialistė klaidingai įvertino Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą ir jos 2021 m. rugpjūčio 13 d. išvada pažeidė S. I., kaip atsakingo už subjekto ūkinę finansinę veiklą asmens, teises į gynybą, taip pat pažeidė 2002 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 (suvestinė redakcija nuo 2018 m. kovo 1 d.) nuostatą, nurodytą FNTT įstatymo 4 straipsnyje (Tarnybos veikla grindžiama teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, lygybės įstatymais), ir nuostatą, nurodyta 12 straipsnyje („Tarnybos pareigūnas privalo: <...> gerbti ir ginti žmogaus orumą, teisėtus interesus, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves.“).

2.13. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistė J. A. atliko jai pateiktų objektų tyrimą ir surašė 2021 m. rugsėjo 17 d. Specialisto išvadą ikiteisminiame tyrime dėl (duomenys neskelbtini). Specialistė nesivadovavo šiais teisės aktais: 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymu Nr. XI-1500; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos LI skyriumi „Jungtinė veikla (partnerystė)“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 2020-04023 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ir VMI leidiniu „Pelno nesiekiančių organizacijų apmokestinimo ypatumai“, ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Taip pat specialistė vadovavosi (duomenys neskelbtini) savanorio V. R. parodymais, paimtais FNTT vyr. tyrėjos I. S., ne dėl jo savanorystės, o tik dėl jo asmeninės veiklos pagal verslo liudijimą. Tai yra esminė vyr. tyrėjos I. S. manipuliacija, kai tiesiogiai (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimą/pardavimus vykdantis asmuo nebuvo apklaustas dėl faktinės (duomenys neskelbtini) ūkinės komercinės veiklos, todėl FNTT specialistė neturėjo visų išvadoms reikalingų duomenų ir informacijos. Kadangi specialistė J. A. nesivadovavo teisės aktais, kurie yra Tarptautinės jaunųjų ūkininkų sąjungos ypatingo nario, Klaipėdos įžuvinimo konsorciumo dalyvio ir viešosios naudos subjekto – (duomenys neskelbtini) veiklos teisinis pagrindas, taip pat kadangi specialistė neturėjo visų reikalingų duomenų ir informacijos iš (duomenys neskelbtini) kurjerio–įžuvintojo V. R., specialistė klaidingai įvertino (duomenys neskelbtini) ūkinę finansinę veiklą ir jos išvada pažeidė S. I., kaip atsakingo už subjekto ūkinę finansinę veiklą asmens, teises į gynybą, taip pat pažeidė 2002 m. kovo 28 d. Nr. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 nuostatą, nurodytą FNTT įstatymo 4 straipsnyje (Tarnybos veikla grindžiama teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, lygybės įstatymais), ir nuostatą, nurodytą 12 straipsnyje („Tarnybos pareigūnas privalo: <...> gerbti ir ginti žmogaus orumą, teisėtus interesus, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves.“).

2.14. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistė J. A. atliko jai pateiktų objektų tyrimą ir surašė 2021 m. rugsėjo 8 d. Specialisto išvadą ikiteisminiame tyrime dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. S. I. nuomone, specialistė nesivadovavo šiais norminiais aktais: 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymu Nr. XI-1500; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos LI skyriumi „Jungtinė veikla (partnerystė)“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 2020-04023 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ir VMI leidiniu „Pelno nesiekiančių organizacijų apmokestinimo ypatumai“. Taip pat specialistė vadovavosi (duomenys neskelbtini) savanorio V. R. parodymais, paimtais FNTT vyr. tyrėjos I. S., ne dėl jo savanorystės, o tik dėl jo asmeninės veiklos pagal verslo liudijimą. Tai yra esminė vyr. tyrėjos I. S. manipuliacija, kai tiesiogiai (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimą/pardavimus vykdantis asmuo nebuvo apklaustas dėl faktinės (duomenys neskelbtini) ūkinės komercinės veiklos, todėl FNTT specialistė neturėjo visų išvadoms reikalingų duomenų ir informacijos. Kadangi specialistė J. A. nesivadovavo teisės aktais, kurie yra Tarptautinės jaunųjų ūkininkų sąjungos ypatingo nario, Klaipėdos įžuvinimo konsorciumo dalyvio ir viešosios naudos subjekto – (duomenys neskelbtini) veiklos teisinis pagrindas, taip pat kadangi specialistė neturėjo visų reikalingų duomenų ir informacijos iš (duomenys neskelbtini) kurjerio-įžuvintojo V. R., specialistė klaidingai įvertino (duomenys neskelbtini) ūkinę finansinę veiklą, jos išvada pažeidė jo, kaip atsakingo už subjekto ūkinę finansinę veiklą asmens, teises į gynybą, taip pat pažeidė 2002 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 (suvestinė redakcija nuo 2018-03-01) nuostatą, nurodytą FNTT įstatymo 4 straipsnyje (Tarnybos veikla grindžiama teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, lygybės įstatymais), ir nuostatą, nurodytą 12 straipsnyje („Tarnybos pareigūnas privalo: <...> gerbti ir ginti žmogaus orumą, teisėtus interesus, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves.“)

2.15. Vyr. specialistė D. B. atliko jai pateiktų objektų tyrimą ir surašė 2021 m. rugsėjo 17 d. Specialisto išvadą ikiteisminiame tyrime dėl (duomenys neskelbtini) bendruomenės ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Tačiau specialistė nesivadovavo šiais teisės aktais: 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymu Nr. XI-1500; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos LI skyriumi „Jungtinė veikla (partnerystė)“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 2020-04023 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. lK-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ir VMI leidiniu „Pelno nesiekiančių organizacijų apmokestinimo ypatumai“. Taip pat specialistė vadovavosi (duomenys neskelbtini) bendruomenės savanorio V. R. parodymais, paimtais FNTT vyr. tyrėjos I. S., ne dėl jo savanorystės, o tik dėl jo asmeninės veiklos pagal verslo liudijimą. Tai yra esminė vyr. tyrėjos I. S. manipuliacija, kai tiesiogiai (duomenys neskelbtini) bendruomenės paslaugų teikimą/pardavimus vykdantis asmuo nebuvo apklaustas dėl faktinės (duomenys neskelbtini) bendruomenės ūkinės komercinės veiklos, todėl FNTT specialistė neturėjo visų išvadoms reikalingų duomenų ir informacijos. Kadangi specialistė D. B. nesivadovavo teisės aktais, kurie yra Tarptautinės jaunųjų ūkininkų sąjungos ypatingo nario, Klaipėdos įžuvinimo konsorciumo dalyvio ir viešosios naudos subjekto – (duomenys neskelbtini) bendruomenės veiklos teisiniai pagrindai, taip pat kadangi specialistė neturėjo visų reikalingų duomenų ir informacijos iš (duomenys neskelbtini) bendruomenės kurjerio–įžuvintojo V. R., specialistė klaidingai įvertino (duomenys neskelbtini) bendruomenės ūkinę finansinę veiklą ir jos išvada pažeidė jo, kaip atsakingo už subjekto ūkinę finansinę veiklą asmens, teises į gynybą, taip pat pažeidė 2002 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 nuostatą, nurodytą 4 straipsnyje (Tarnybos veikla grindžiama teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, lygybės įstatymais), ir nuostatą, nurodytą 12 straipsnyje („Tarnybos pareigūnas privalo: <...> gerbti ir ginti žmogaus orumą, teisėtus interesus, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves.“).

2.16. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistė R. K. ir vyr. specialistas G. S. atliko jiems pateiktų objektų tyrimą ir surašė 2021 m. lapkričio 30 d. Specialisto išvadą ikiteisminiame tyrime dėl ūkininko S. I. ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Tačiau specialistai nesivadovavo šiais norminiais aktais: 1999 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu Nr. VIII-1159; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos LI skyriumi „Jungtinė veikla (partnerystė)“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 2020-04023 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“. Taip pat specialistai R. K. ir G. S. vadovavosi įžuvinimo konsorciumo dalyvių – Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės – savanorio V. R. parodymais, paimtais FNTT vyr. tyrėjos I. S., ne dėl jo savanorystės, o tik dėl jo asmeninės veiklos pagal verslo liudijimą. Tai yra esminė vyr. tyrėjos I. S. manipuliacija, kai tiesiogiai įžuvinimo konsorciumo dalyvių paslaugų teikimą/pardavimus vykdantis asmuo nebuvo apklaustas dėl faktinės Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės ūkinės komercinės veiklos, todėl FNTT specialistai R. K. ir G. S. neturėjo visų išvadoms reikalingų duomenų ir informacijos išvadai padaryti. Kadangi specialistai R. K. ir G. S. nesivadovavo teisės aktais, kurie yra Tarptautinės jaunųjų ūkininkų sąjungos ypatingo narių, Klaipėdos įžuvinimo konsorciumo dalyvių ir viešosios naudos subjektų – Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės – veiklos teisinis pagrindas ir jo asmeninio ūkio, kuris augino ir paaugino vandens gyvūnus įžuvinimo kapsulėms, kuriais prekiavo Lietuvos Respublikos teritorijoje Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenė, teisinis pagrindas, specialistai klaidingai įvertino jo ūkio ūkinę finansinę veiklą ir pažeidė jo teises į gynybą, taip pat pažeidė 2002 m. kovo 28 d. Nr. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 nuostatą, nurodytą 4 straipsnyje (Tarnybos veikla grindžiama teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, lygybės įstatymais), ir nuostatą, nurodytą 12 straipsnyje („Tarnybos pareigūnas privalo: <...> gerbti ir ginti žmogaus orumą, teisėtus interesus, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves.“).

2.17. Teigia, jog esminė tyrimo klaida – klaidingas Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo normų pritaikymas, vertinant įžuvintojų – Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, įžuvinimo koordinatoriaus ir logistikos maršruto sudarytojo – (duomenys neskelbtini), švietimo subjekto – Klaipėdos apskrities jaunųjų ūkininkų sąjungos ir jo (mailiaus augintojo ūkininko S. I.) dalyvavimą ir vykdomą veiklą įžuvinimo konsorciume. S. I., kaip ūkininko–žuvininko, pagrindinė funkcija konsorciume – žuvų mailiaus auginimas ir paauginimas. Jo, kaip įžuvinimo subjektų (Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės) ūkinės finansinės veiklos vadovo (pagal įstatus arba pagal įgaliojimus), funkcija yra nurodyta Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies 1 punkte (juridinio asmens vadovas arba jo administracijos vadovas). Ir ikiteisminis tyrimas, ir teismas pripažino jį (S. I.) šių subjektų administratoriumi, t. y. pripažino jo teisę būti šių subjektų ūkinės finansinės veiklos vadovu.

2.18. Byloje esantys vežamų gyvūnų važtaraščiai nėra ir negali būti laikomi finansinės apskaitos dokumentais dėl to, kad šiuose važtaraščiuose nėra nurodytas nei pardavėjas, nei pirkėjas, o nurodyti tik krovinio (siuntos) gavėjas ir žuvų laikytojas, siuntėjas arba vežėjas. Tai yra visuotinė praktika, egzistuojanti ir Lietuvoje, ir pasaulyje, kai krovinio gabenimo lydimasis dokumentas (CMR, vežamų gyvūnų važtaraštis ir pan.) nėra „invoice'as“ arba sąskaita faktūra. Net jeigu važtaraštyje nurodoma krovinio vertė, važtaraštis nėra finansinės apskaitos dokumentas. S. I. administruojamiems įžuvinimo konsorciumo dalyviams – įžvuvinimo subjektams: Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenei, nėra prievolės finansinio sandorio metu išrašyti ir išduoti įžuvinimo objekto savininkui / naudotojui (mailiaus pirkėjui) pinigų priėmimo kvito, nes įžuvinimo kapsulės pardavimas arba prie vandens telkinio, arba, pvz., degalinėje prilyginamas lauko prekybai. Svarbu, kad visi suprekiauti pinigai būtu užpajamuoti kasoje to subjekto, kuris pardavė prekę arba suteikė paslaugą. Kadangi tai buvo daroma, tai jokio Finansinės apskaitos įstatymo pažeidimo nebuvo. Keista, kad per visą tyrimą S. I., kaip įžuvinimo proceso koordinatoriui, net nebuvo užduotas klausimas, koks konkrečiai įžuvinimo subjektas iš keturių nurodytų veikiančių įžuvinimo subjektų, kada ir kodėl turėjo vykdyti konsorciumo koordinatoriaus (duomenys neskelbtini) priimtą užsakymą. Taip pat keista, kad nebuvo užduotas klausimas, kodėl dalis mailiaus keliauja su S. I. ūkio važtaraščiais, o dalis – su vandens telkinių savininkų ir naudotojų važtaraščiais. Taip pat tyrimo metu neužduotas S. I. klausimas, kodėl jis, kaip ūkininkas, neorganizuoja įžuvinimo savo ūkio teisinėje bazėje, o organizuoja jį kitų jo administruojamų subjektų teisinėje bazėje. Ūkininkas yra fizinis, o ne juridinis asmuo ir neribotai asmeniškai atsako už prisiimtas rizikas.

2.19. Organizuoti įžuvinimo visos Lietuvos teritorijoje savo ūkio teisinėje bazėje S. I. negali dėl to, kad negali prisiimti tiek daug atsakomybės, nenori turėti darbuotojų ir asmeniškai atsakyti už kitų žmonių veiksmus. S. I. yra žinomi negeri pavyzdžiai ir jis nenori kartoti kitų žmonių klaidų. Be to, įžuvinimo veikla turi savo specifiką ir savo rizikų, todėl organizuoti ir koordinuoti šią veiklą S. I. gali tik ribotos atsakomybės subjektų teisinėje bazėje. Priversti vykdyti tokią veiklą savo asmeninio ūkio teisinėje bazėje negali niekas, nes Lietuva yra laisva teisinė valstybė ir vergystė bet kokia forma nėra numatyta šalies Konstitucijoje. S. I. turi pasirinkimo laisvę ir tik jis asmeniškai priima savo sprendimus, atitinkančius teisės aktus. Tačiau šis baudžiamasis procesas „nubaudė“ jį už tai, kad jis pasirinko įžuvinimo veiklai ribotos atsakomybės teisinius subjektus. Jo veikloje nėra jokio nusikaltimo sudėties. Priešingai, jis yra visuomenės veikėjas ir jo organizuojama veikla yra naudinga visuomenei. (duomenys neskelbtini) gautas pajamas, šią asociaciją administruojantis asmuo, S. I., įtraukė į asociacijos kasos apskaitą, išrašydamas kasos pajamų orderius su asociacijos savanorių kurjerių–įžuvintojų parašais. Tai patvirtina, jog šios asociacijos gautos pajamos buvo įneštos į kasą, kasos pajamų orderiuose nurodytu pagrindu. (duomenys neskelbtini) gautas pajamas, šią asociaciją administruojantis asmuo, S. I., įtraukė į asociacijos kasos apskaitą, išrašydamas kasos pajamų orderius su asociacijos savanorių kurjerių–įžuvintojų parašais. Tai patvirtina, jog šios asociacijos gautos pajamos buvo įneštos į kasą, kasos pajamų orderiuose nurodytu pagrindu. (duomenys neskelbtini) bendruomenės gautas pajamas, (duomenys neskelbtini) bendruomenės valdybos pirmininkas S. I., įtraukė į (duomenys neskelbtini) bendruomenės kasos apskaitą, išrašydamas kasos pajamų orderius su (duomenys neskelbtini) bendruomenės savanorių kurjerių–įžuvintojų parašais. Tai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) bendruomenės gautos pajamos buvo įneštos į kasą, kasos pajamų orderiuose nurodytu pagrindu. Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ gautas pajamas, šio prezidentas S. I. įtraukė į šio klubo kasos apskaitą, išrašydamas kasos pajamų orderius su klubo savanorių kurjerių–įžuvintojų parašais. Tai patvirtina, jog klubo gautos pajamos buvo įneštos į kasą, kasos pajamų orderiuose nurodytu pagrindu.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokurorė – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą – apklaususi specialistes R. K. (t. 23, b. l. 92–98), R. B. ir A. R. (t. 23, b. l. 127–139), išanalizavusi teismo posėdžio metu išsakytus proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo S. I. padarytas nusikalstamas veikas – dėl (duomenys neskelbtini); dėl Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“; dėl (duomenys neskelbtini); dėl (duomenys neskelbtini) bendruomenės; dėl (duomenys neskelbtini) – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o nusikalstamą veiką – dėl (duomenys neskelbtini) – pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

5. Teisėjų kolegija pastebi, jog nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo, tačiau aprašomojoje dalyje pateikė S. I. kaltės, padarius šią veiką, įrodymus ir jų teisinį vertinimą. Be to, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas motyvavo, jog S. I. padarė septynias nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, o skirtas už šiuos nusikaltimus bausmes subendrina dalinio sudėjimo būdu. Atsižvelgdama į tai ir kartu į tai, jog apeliaciniais skundais ginčijama S. I. kaltė, padarius būtent visus septynis jam inkriminuotus nusikaltimus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini); dėl Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“; dėl (duomenys neskelbtini); dėl (duomenys neskelbtini) bendruomenės; dėl (duomenys neskelbtini); dėl VšĮ (duomenys neskelbtini)) ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini)), teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, jog pateikęs kaltės ir bausmės skyrimo bei bausmių subendrinimo motyvus, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas suklydo, neįrašydamas sprendimo dėl S. I. pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl VšĮ (duomenys neskelbtini)). Prokuratūra dėl šio nuosprendžio trūkumo apeliacinio skundo nepateikė. Tačiau toks nuosprendžio turinio trūkumas, savaime nesudaro kliūčių apeliacinės instancijos teismui patikrinti pirmosios instancijos teismo nurodytų kaltinimo motyvų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl VšĮ (duomenys neskelbtini)) pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl įrodymų vertinimo, teismo (ne)šališkumo

6. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pažeidė duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo taisykles, o kaltinamojo S. I. kaltę grindė prielaidomis, buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę dėl S. I. kaltės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinių skundų argumentais.

7. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK numatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus byloje, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus – liudytojų, specialistų parodymus, rašytinius bylos įrodymus, juos įvertino, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės.

8. Be to, pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokoluose liudytojų parodymai yra užfiksuoti. S. I. ir jo gynėjui, taip pat kaip ir kitiems proceso dalyviams, buvo suteikta teisė užduoti liudytojams klausimus. S. I. ir jo gynėjas šia teise pasinaudojo, taip pat teikė pastabas. Galiausiai, dėl nuteistojo ir jo gynėjo prašymo skirti teismo ekspertizę, pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 19 d. priėmė nutartį, kuria netenkino prašymo, be kita ko, motyvuodamas tuo, jog nėra duomenų, kad kaltinamojo ir jo gynybos kvestionuojamos specialistų išvados būtų nepagrįstos, prieštaraujančios kitai tyrimo medžiagai ar būtų esminių prieštaravimų dėl atliktų tyrimo išvadų (t. 22, b. l. 27–40). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo S. I. procesinės teisės ar teisė į gynybą pažeistos nebuvo, o bylą išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė nešališkas teismas.

Dėl S. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl VšĮ (duomenys neskelbtini))

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apgaulingo VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 12 d. faktas yra nustatytas 2021 m. gruodžio 16 d. FNTT pranešimu ir 2021 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2425505-21. Todėl, teismo vertinimu, S. I. tyčia, veikdamas per buhalterę J. V., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie įvykusias ūkines operacijas: VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokėtą 16 093,47 Eur neapskaitytą darbo užmokestį ir tokiu būdu, siekdamas išvengti sumokėti 5 549,31 Eur gyventojų pajamų mokesčio, į 2020 metų kovo–lapkričio mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (forma FRGPM313), įrašė žinomai neteisingus duomenis apie VšĮ (duomenys neskelbtini) turtą.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje ištirtų įrodymų turinį, o būtent, sugretinusi liudytojų:

J. V. (parodė, kad S. I. jai paaiškino, kad išmokėjo per pandemiją P. S. 2020-03-22 – 60 Eur, 2020-03-26 – 60 Eur, 2020-04-05 – 60 Eur, 2020-04-12 – 150 Eur; I. P. 2020-03-29 – 60 Eur, 2020-04-05 – 60 Eur, 2020-04-12 – 60 Eur; L. V. 2020-04-05 – 60 Eur, 2020-05-10 – 60 Eur; Ž. Z. 2020-04-26 – 60 Eur, kaip keliones išlaidas, dienpinigius; pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojams nerengė),

K. K.-P. (parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), siūlė pirkti oro valymo aparatus, taip pat siūlė dezinfekavimo paslaugas, o laisvu nuo pagrindinio darbo metu skambindavo klientams ir siūlė įsigyti žuvies mailių ir šiuos darbus atlikdavo kaip savanorė; Ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog S. I. ūkyje įdarbinta nebuvo, tiesiog turėdama laisvo laiko ir dirbdama VšĮ (duomenys neskelbtini), S. I. nurodymu padėjo vykdyti žuvies mailiaus pardavimus. Atlyginimas buvo minimalus ir mokamas grynais pinigais, visada išmokėdavo S. I.; jai buvo išmokėti ir kelionpinigiai, nes teko važiuoti dirbti į rajoną),

G. K. ir I. S. (abu parodė, jog S. I. susitarė, kad darbo užmokesčio gauti nepageidauja, o nori dirbti kaip savanoriai bei susitarė, kad gaus tik 750 Eur kelionių išlaidoms padengti, t. y. jiems mokėdavo po 25 Eur į dieną; ikiteisminio tyrimo metu abu parodė, jog S. I. nurodė, kad darbo dienos užmokestis – 25 Eur vienam žmogui, o jei už išdirbtą mėnesį bus sumokėtas 750 Eur dydžio darbo užmokestis; darbo užmokestį visada išmokėdavo grynaisiais pinigais S. I.; už išmokėtą darbo užmokestį jokiuose dokumentuose niekada nepasirašydavo),

D. M. (parodė, jog kaip savanorė dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini); ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nuo 2019 m. sausio 29 d. dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja ir jos pareigos susijusios su žuvų mailiaus prekyba),

Ž. Z. (parodė, jog dirbo pas S. I. kaip savanorė, kiekvieną dieną nuo 13 val. iki 21 val.; 2019 metais savanoriavo prie tvenkinių įžuvinimo; ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) mobiliąja sanitarijos darbuotoja, su ja buvo pasirašyta darbo sutartis, ji dezinfekuodavo autobusus ir jokių kitų darbų neatlikinėjo, o už darbą gaudavo darbo užmokestį grynais pinigais bei savanore nedirbo),

P. S. (parodė, jog iš pradžių buvo įdarbintas VšĮ (duomenys neskelbtini), o vėliau dirbo kaip savanoris, pagal iškvietimus; didžioji dalis pinigų jam buvo išmokėti už kurą; ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini), su juo buvo sudarytos darbo sutartys, darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais),

K. L. (parodė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) dirbo ir kaip savanorė, ir pagal darbo sutartį, tačiau darbas nesiskyrė; ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) dirbo mobiliąja sanitarijos darbuotoja pagal darbo sutartį, į darbą priėmė S. I.; realiai jai buvo mokamas arba didesnis arba mažesnis darbo užmokestis; papildomos 2021 m. birželio 4 d. apklausos metu nurodė, jog su ja buvo pasirašyta savanoriškų darbų atlikimo sutartis ir iš pradžių ji dirbo kaip savanorė, dezinfekavo autobusus, dirbo pamainomis po 8 val., vieną dieną nuo 5 val. ryto iki 13 val., kitą dieną nuo 13 val. iki 21 val.; darbo sutartis su ja buvo sudaryta 2020 m. kovo 25 d.),

A. L. (parodė, jog 2020 m. pavasarį ir 2021 m. rudenį dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini), su ja buvo sudarytos darbo sutartys, o taip pat buvo pasirašiusi sutartį darbus atlikti savanorystės pagrindais; ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. spalio 25 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) dirbo neoficialiai, o oficialiai įdarbinta nuo 2020 m. spalio 26 d.),

L. V. (parodė, jog dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini), su ja buvo pasirašyta savanoriavimo sutartis, ji gavo 60 Eur už kurą; ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su ja buvo sudaryta darbo sutartis ir ji gaudavo minimalų atlyginimą; darbo užmokestį grynais į rankas jai vieną kartą į mėnesį išmokėdavo S. I.; už gautą darbo užmokestį pasirašydavo kasos orderyje, kuriame būdavo nurodyta tokia pat suma, kurią ji ir gaudavo; du kartus buvo gavusi po 60 Eur kaip kompensavimą už keliones iš namų į darbo vietą),

I. P. (parodė, jog ėjo dirbti kaip savanorė, tačiau su ja buvo pasirašyta darbo sutartis ir ją įdarbino; darbo užmokestis nebuvo mokamas, o buvo apmokama tik už kurą; mokėdavo kas 2 savaites, po 60 Eur per savaitę; ji jokių čekių nepateikdavo; ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su ja buvo sudaryta darbo sutartis, darbo užmokestis jai būdavo mokamas grynais, per mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 300 Eur ir nedaugiau kaip 500 Eur; dėl pateiktos 2020 m. kovo 20 d. savanoriškų darbų atlikimo sutarties paaiškino, kad tai jos parašas, o sutartį davė pasirašyti A. M.),

A. M. (parodė, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) dirbo mobiliąja sanitarijos darbuotoja, buvo atsakinga už darbų saugą ir sveikatą, apmokydavo naujus darbuotojus bei koordinavo jų veiklą, taip pat buvo atsakinga už asmens apsaugos priemonių išdavimą; su nauju darbuotoju pasirašydavo darbo sutartį, susitardavo dėl atlyginimo bei paruošdavo darbui; darbo sutarties sąlygas derindavo S. I. ir išmokėdavo atlyginimus; dauguma savanorių patys skambindavo S. I. ir sakydavo, kad nori savanoriauti; kai kurias savanoriškas sutartis pasirašė pati, nes jai buvo pavesta pasirašyti; darbuotojai buvo įpareigoti rinkti išlaidų kvitus, jei kas nors pareikalaus juos pateikti),

J. Š. (buvusi pavardė V.) (parodė, jog dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) Panevėžio padalinio vadove, gaudavo minimalų atlyginimą; kartu dar dirbo J. G., kuri gaudavo minimalų atlyginimą bei ji pati asmeniškai papildomai ją remdavo savo pinigais; ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog padalinyje dirbo nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2020 m. lapkričio mėnesio; nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. S. I. jai pervedė 12 800 Eur darbo užmokesčio, iš kurių 3 700 Eur perdavė J. V. G., o likusi suma, t. y. 9 151 Eur yra jos darbo užmokestis),

duotus parodymus, kartu įvertinusi, 2021 m. spalio 18 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2425505-21 pateiktą išvadą, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. į apskaitą neįtraukta ir apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais) nepagrįsta iš viso 27 647,83 Eur darbo užmokesčio priskaitymo 8-iems darbuotojams: P. S., J. Š. (V.), J. V. G., Ž. Z., K. L., A. L., I. P., L. V., o taip pat, atsižvelgdama į apygardos teismo posėdyje apklaustos specialistės A. R. duotus paaiškinimus (be kita ko, nurodė, kad 2021 m. spalio 18 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2425505-21 pandemijos atvejis nebuvo nagrinėjamas, nes tai nesusiję su užduotais klausimais; buvo 4 liudytojai – P. S., Ž. Z., L. V., I. P., kuriems buvo parodyti pinigų išmokėjimo kvitai kur mokama po 60 Eur, jie nurodė, kad tie pinigai buvo mokami kaip darbo užmokestis, ne kaip savanoriams; visi šie 4 asmenys parodymuose teigia, kad jie kaip savanoriai įstaigoje nedirbo, tai jei jie nedirba, vadinasi, pinigų išmokėjimo kvituose, kuriuose nurodytas išmokėjimo pagrindas – išmokėti dienpinigiai, neatitinka tikrovės) bei į tai, jog aptariamo kaltinimo laikotarpis – nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., patenka į 2019–2023 m. laikotarpį, kai Lietuvoje siautėjo pasaulinė pandemija, t. y. koronaviruso SARS-CoV-2 sukelta liga COVID-19 (pirmasis COVID-19 atvejis Lietuvoje patvirtintas 2020 m. vasario 28 d.; dėl pandemijos nuo 2020 m. vasario 26 d. paskelbta ekstremalioji situacija, o kovo 16 d., lapkričio 7 d. buvo skelbiamas karantinas ir dar kelis kartus pratęstas ir baigėsi 2021 m. liepos 1 d.), turi pagrindą pritarti apeliantų argumentams, jog aktualus kaltinimas S. I. yra neįrodytas, o apylinkės teismo išvada, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, o ne savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimas, yra nepagrįsta, nes neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

11. Kaip pagrįstai argumentuoja apeliantai, pandemijos metu Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas priimtas tik 2020 m. gruodžio 31 d., todėl pinigai savanorių išlaidoms padengti negalėjo būti išmokami kaip parama asmenims, tiesiogiai dalyvavusiems likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (žr. 2020 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-104 redakciją, galiojusią nuo 2020 m. gruodžio 31 d.) 7 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad „Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys tampa paramos gavėjais ir įgyja teisę gauti paramą tik šio įstatymo nustatyta tvarka gavę paramos gavėjo statusą. Šio straipsnio 2¹ dalyje nurodyti asmenys tampa paramos gavėjais ir įgyja teisę gauti paramą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais tiesiogiai dalyvauja likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius.“; 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte – „Paramos gavėjams – fiziniams asmenims:<...> 2) kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais tiesiogiai dalyvauja likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, teikiamos paramos dalykas yra piniginės lėšos, suteiktos paslaugos ir bet koks kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes.“) (šis punktas neteko galios 2023 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XIV-2465 (nuo 2023 m. gruodžio 30 d.) (TAR, 2023, Nr. 2023-25958); 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte – „<...> kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais tiesiogiai dalyvauja likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, parama teikiama šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais“; 11 straipsnio 3¹ dalyje – „Fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais tiesiogiai dalyvauja likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, turi teisę netvarkyti pagal šį įstatymą gaunamos ir panaudojamos paramos apskaitos, neprivalo atsiskaityti už gaunamą paramą ir (ar) jos panaudojimą ir jiems netaikomos šio straipsnio nuostatos.“

12. Apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog S. I., kaltinime nurodytu laikotarpiu, vadovavo VšĮ (duomenys neskelbtini), t. y. pelno nesiekiančiam ribotos civilinės atsakomybės viešajam juridiniam asmeniui, o šioje įstaigoje pandemijos laikotarpiu dirbę savanoriai tenkino viešuosius interesus, vykdydami visuomenei naudingą sveikatos priežiūros veiklą (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Nors minėti VšĮ (duomenys neskelbtini) dirbę asmenys keitė parodymus ir teismo posėdžiuose parodė, jog dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartis, tačiau nėra pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu jų duotais parodymais, jog iš esmės su jais buvo pasirašytos savanoriškų veiklų sutartys. Tai, kad savanoriai tokias sutartis tyrėjams įvardijo kaip darbo sutartis, o gaunamą iš S. I. paramą pinigais – darbo užmokesčiu, juolab, už savanoriškai suteiktas dezinfekavimo paslaugas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog I. S., G. K., D. M., Ž. Z., P. S., K. K.–P., K. L., A. L., L. V., I. P., J. V. G. buvo išmokėtas atlygis, kuris buvo neapskaitytas kaip darbo užmokestis, nors jie atliko darbines funkcijas.

13. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo (toliau – ir SVĮ) 6 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad savanoriškos veiklos organizatoriais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruotos viešosios įstaigos (žr. įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. (TAR, 2023-12-14, Nr. 2023-24168). SVĮ 4 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad savanoriška veikla atliekama vadovaujantis įvairovės ir lankstumo principais – savanoriška veikla gali būti atliekama įvairiose visuomenei naudingos veiklos srityse; savanoriškos veiklos organizatorius ir savanoris gali susitarti dėl įvairių savanoriškos veiklos formų ir būdų, taip pat juos keisti.“; 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte – savanoriškos veiklos organizatorius su savanoriu sudaro rašytinę savanoriškos veiklos sutartį, jeigu yra kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos; 11 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose – „Savanoriškos veiklos organizatorius gali kompensuoti savanoriui su savanoriška veikla susijusias: 1) kelionės išlaidas; 2) nakvynės išlaidas; 3) maitinimo išlaidas; 4) pašto, telefono išlaidas; 5) mokymų, susijusių su savanorio parengimu numatytai veiklai atlikti, išlaidas; 6) išlaidas savanoriškai veiklai atlikti reikalingoms priemonėms, specialiesiems drabužiams; 7) savanoriškos veiklos sutarties galiojimo laikotarpiui tenkančias draudimo išlaidas; 8) kitas tarptautinėse savanoriškos veiklos programose nustatytas išlaidas.“, 11 straipsnio 3 dalyje –„Savanoriui kompensuojamos savanoriškos veiklos išlaidos nėra savanorio pajamos.“

14. Sistemiškai analizuodama aptartas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo ir Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nuostatas, įvertinusi aptartą minėtų asmenų savanoriškos veiklos viešojoje įstaigoje turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog visi šie asmenys VšĮ (duomenys neskelbtini) vykdė visuomenei naudingą sveikatos priežiūros veiklą, o ne tenkino šios viešosios įstaigos komercinius tikslus ar pan. S. I. vadovaujamos VšĮ (duomenys neskelbtini) ir šio nuosprendžio 10 punkte išvardintų liudytojų santykiai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nelaikytini darbo teisiniais santykiais. Vien tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui S. I. nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių savanoriškos veiklos išlaidas, nurodydamas, jog būtent savanoriai privalėjo kaupti ir turėti jų išlaidas pagrindžiančius dokumentus, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, savaime nepatvirtina, jog šios įstaigos savanoriams buvo mokamas darbo užmokestis, o ne savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aptartos anksčiau aplinkybės, jog visi asmenys (savanoriai) vykdė visuomenei naudingą sveikatos priežiūros veiklą pandemijos laikotarpiu, todėl neprivalėjo rinkti išlaidas pagrindžiančių čekių, kvitų ir pan., atsiskaityti už gaunamą paramą pinigais ir (ar) jų panaudojimą. Be to, iš minėtų specialistės A. R. paaiškinimų, duotų apygardos teismo posėdyje, matyti, jog ji apskritai nevertino pandemijos aplinkybės, o rėmėsi ne visų, o tik keturių asmenų (liudytojų) P. S., Ž. Z., L. V., I. P. parodymais apie tai, kad jiems S. I. mokėjo darbo užmokestį ne kaip savanoriams. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog S. I. kaltę patvirtina ir šios specialistės 2021 m. spalio 18 d. parengtoje specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2425505-21 pateikta išvada, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. į apskaitą neįtraukta ir apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais) nepagrįsta iš viso 27 647,83 Eur darbo užmokesčio priskaitymas minėtiems 8-iems darbuotojams – P. S., J. Š. (V.), J. V. G., Ž. Z., K. L., A. L., I. P., L. V..

15. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog, S. I. veiksmuose nesant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – nesant objektyviosios pusės požymių – neteisėtų veiksmų, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, subjektyviosios pusės požymio – tyčinės kaltės, jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl S. I. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl (duomenys neskelbtini); dėl Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“; dėl (duomenys neskelbtini); dėl (duomenys neskelbtini) bendruomenės; dėl (duomenys neskelbtini))

16. S. I. viso proceso metu neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tvirtino, kad apgaulingai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos netvarkė. Pagrindinis apeliacinių skundų argumentas yra tai, jog S. I. inkriminuotose veikose nėra objektyviosios pusės požymio – neteisėtų veiksmų. Apeliantai kritikuoja specialisčių – R. K., R. B., D. B., J. A., specialisto G. S. pateiktų išvadų turinį, teigdami, jog specialistai klaidingai įvertino S. I. vadovaujamų subjektų – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės ir (duomenys neskelbtini) ūkinę finansinę veiklą, išvadas grindė vien liudytojų parodymais, neturėjo visų duomenų iš Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kurjerio–įžuvintojo V. R., nesivadovavo tais teisės aktais, kurie yra tikrinamų subjektų veiklos teisinis pagrindas. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįstus.

17. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-139-628/2019, 2K-168-719/2021, 2K-129-788/2023 ir kt.). Ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Tai esminiai reikalavimai, keliami asmenims, organizuojantiems ir tvarkantiems buhalterinę apskaitą. Kitaip tariant, buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma tinkamai, laikantis įstatymų, poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, apskaitoje privalo būti fiksuojama tik objektyvi informacija, kurią būtų galima palyginti su kitų asmenų turima informacija buhalterinėje apskaitoje arba būtų galima lyginti skirtingų laikotarpių to paties asmens finansinius rodiklius. Apgaulė buhalterinėje apskaitoje gali pasireikšti dviem aspektais: nefiksuojant buhalterinėje apskaitoje ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, nors teisės aktai reikalauja tai atlikti, ir melagingos informacijos fiksavimu buhalterinėje apskaitoje.

18. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas finansinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių finansinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros – ir tokie padariniai yra priežastiniu ryšiu susijęs su asmens padaryta nusikalstama veika. Pagal teismų praktiką išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, įskaitant ir padarytų finansinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti (kasacinės nutartys Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017, 2K-78-489/2024 ir kt.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) finansinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia BK 222 straipsnio prasme nusikalstamų padarinių buvimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015).

19. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas patikimai nustatė, kad dėl to, jog S. I. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti šių subjektų veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – (duomenys neskelbtini) bendruomenės, nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – (duomenys neskelbtini). Tai patvirtinta leisti, informatyvūs, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ištirti įrodymai ir jų visuma:

2021 m. gruodžio 16 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas ir 2021 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2798709-21 (dėl (duomenys neskelbtini)),

2021 m. gruodžio 16 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1862118-21 (dėl Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“),

2021 m. gruodžio 16 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas ir 2021 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2161004-21 (dėl (duomenys neskelbtini)),

2021 m. gruodžio 16 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas ir 2021 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2159585-21 (dėl (duomenys neskelbtini) bendruomenės),

2021 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2073634-21 (dėl (duomenys neskelbtini)),

o taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje duoti, ištirti bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą išanalizuoti ir įvertinti, liudytojų parodymai:

A. M. (parodė, kad: su S. I. veda bendrą ūkį, gyvena kaip šeima; buhalterinę apskaitą tvarkė J. V., jai teikdavo pirminius dokumentus, o visus pagrindinius dokumentus tvarkė pati; (duomenys neskelbtini) taip pat turi pajamų iš mailiaus, taip pat perka iš S. I. su didele nuolaida ir parduoda už pilną kainą; (duomenys neskelbtini) bendruomenė užsiima gerbūvio darbais, Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ dar parduoda žuvies mailių; bendruomenė ir klubas iš S. I. su nuolaida perka mailių, vėliau parduoda tam, kad turėti lėšų organizuoti visokius renginius, vykdyti projektus; (duomenys neskelbtini) bendruomenė užsiima gerbūvio darbais; (duomenys neskelbtini) bendruomenė perka mailių iš S. I. su didele nuolaida ir parduoda už pilną kainą; surinkti iš užsakovų pinigai už žuvies mailių būdavo perduodami S. I., kuris juos užpajamuodavo; (duomenys neskelbtini) bendruomenė ir Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ veterinarinių patvirtinimų neturi, žuvies mailiaus neaugina ir neprekiauja, tačiau kiek jai žinoma, S. I. suteikė galimybė šioms įstaigoms turėti pajamų, parduodant su nuolaida žuvies mailių);

D. M. (parodė, kad: nežino kaip atsiskaitoma už parduotą mailių, nes su pinigais nedirba; nežino, kam ir kokiu būdu vairuotojas grąžina pinigus už parduotą žuvies mailių; vairuotojas yra V. R.; važtaraščius dar pildė bendradarbės K. K. ir M. P.; jeigu klientas pageidauja sąskaitos, tada ji prie važtaraščių kartu išrašo ir sąskaitą–faktūrą; jeigu užsakovas nepageidauja sąskaitos, tada vairuotojas veža užsakymą tik su važtaraščiu; grįžęs vairuotojas grąžina jai važtaraščius; važtaraščius dėdavo į maišą atskirame kabinete, nes nežinojo ką su jais daryti; kaip buvo tvarkoma buhalterija, susijusi su mailiaus prekyba, nežino);

I. S. (parodė, kad: į jos funkcijos – sudėti žuvis į kapsules ir paruošti išvežimui, pašluoti, išvalyti; užsakymus priimdavo vadybininkai – D. M. ir M. P.; žuvų kapsules perduodavo vairuotojui V. R., kuris jas ir išvežiodavo; jokie dokumentai dėl užsakymo nebuvo pateikiami; ji kartu su G. K. prižiūrėdavo mailių, bendraudavo su klientais dėl mailiaus pardavimo, pakuodavo mailių, kuris būdavo išvežamas klientams, taip pat iš klientų priimdavo pinigus, kurie būdavo apskaitomi pinigų priėmimo kvitais; visus iš klientų gautus pinigus perduodavo S. I. arba kartais jo sugyventinei A. M.; pinigus perduodavo 1-2 kartus per savaitę; dirbdama ūkyje 2019–2020 metais, bendraudavo su M. P., D. M. ir K. K., kurios jai perduodavo klientų užsakymus; pagal jų pateiktus užsakymus, sužinodavo kiek turi paruošti klientams mailiaus; S. I. norėjo, kad ji ir G. K. parašytų, kad jie nedirbo pas jį ūkyje, ir kad iš jo ūkio jie pinigų negavo; sutiko parašyti tokį paaiškinimą, nes dirbdama (duomenys neskelbtini) kaime prie žuvies mailiaus, oficialiai įdarbinta nebuvo);

J. V. (parodė, kad: nuo 2015 iki 2020 m. balandžio mėn. dirbo buhaltere VšĮ (duomenys neskelbtini) ir pagal darbo sutartį, vėliau dirbo pagal individualią veiklą; (duomenys neskelbtini) apskaitos netvarkė. Pateikdavo VMI Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendruomenės deklaracijas; S. I. jai pateikdavo pirminius dokumentus, kuriais remiantis teikdavo deklaracijas VMI; viena iš asociacijų užsiimdavo įžuvinimu, kitos pagal konsorciumą veikė, o kai kurį laiką nieko neveikė; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenė ir dar viena asociacija, pinigus gaudavo iš įžuvinimo ir taip užsidirbdavo pajamas; duomenis matydavo pagal pateiktus pirminius dokumentus, sąskaitas, kvitukus; J. V. buvo išmokėta pagal avansinę apyskaitą, bet pirminiai dokumentai iš jos negauti, todėl neaišku, kur ji išleido tuos pinigus; pažymas apie P. S., I. P., L. V., Ž. Z. paskaičiuotą darbo užmokestį pateikė pats S. I., o ji tik užpildė deklaraciją; Dėl Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės buhalterinės apskaitos tvarkymo gali paaiškinti, kad apytiksliai nuo 2017 m. asociacijoms atsirado prievolė elektroniniu būdu teikti VĮ Registrų centrui finansinę atskaitomybę bei Valstybinei mokesčių inspekcijai pelno mokesčio deklaracijas, ir tada, S. I. paprašė teikti šių asociacijų finansines atskaitomybes bei pelno mokesčio deklaracijas, sakė kad jos jokios veiklos nevykdo ir ji sutik; kadangi šios asociacijos veiklos nevykdė, reikėjo pateikti tik nulines deklaracijas ir finansines atskaitomybes; S. I. pateiktus jai pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis įtraukė į Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės buhalterinę apskaitą; kai S. I. jai pateikia duomenis, tai ji pagal S. I. pateiktus duomenis paruošia kasos pajamų orderių bei kasos išlaidų orderių ruošinius; apskaitai tvarkyti Savanoriškų darbų atlikimo sutartys jai pateiktos nebuvo, ji tokių nematė);

G. K. (parodė, kad: 2019 m. rugsėjo mėnesį, kartu su I. S. pradėjo dirbti ūkyje, kuriame buvo auginama žuvis ir parduodamas mailius; prižiūrėdavo mailių, pakuodavo mailių, kuris būdavo išvežamas klientams, prižiūrėdavo vandens ir oro sistemas; darbo užmokestį grynais išmokėdavo tik S. I.);

M. P. (parodė, kad: S. I. pasiūlė darbą prie tvenkinių su įžuvinimu, reikėjo priiminėti užsakymus, konsultuoti klientus, sudarinėti maršrutus, koordinuoti užsakymus; duomenis apie priimtus užsakymus atiduodavo kitiems darbuotojams, o išvežiodavo V. R.; jokių pinigų už užsakymus nematė ir niekada negavo; S. I. pavedimu skambindavo įvairiems galimiems klientams ir siūlydavo įsigyti mailiaus; kai kada patys pirkėjai paskambindavo ir užsakydavo mailių; priėmusi užsakymą, užpildydavo važtaraštį, kuriame nurodydavo, kokios žuvies, kokiam asmeniui, kur reikalinga nuvežti, taip pat užrašydavo gavėjo telefono numerį; užsakymo važtaraštį pateikdavo L. J., kuri vairuotojui V. R. surašydavo krovinio gabenimo važtaraštį ir pasakydavo kur kokį krovinį reikalinga gabenti);

V. R. (parodė, kad: perka iš ūkininko S. I. kapsules su žuvimi ir išveža po visą Lietuvą savo klientams; jis pats pasisiūlė dirbti savanoriu; jo nauda buvo tik transportas ir gaudavo nuolaidą už perkamą mailių; darbuotojos, kurios priiminėdavo užsakymus, gavusios užsakymus iš klientų, išrašydavo Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščius (duomenys neskelbtini) vardu. Kodėl minėti važtaraščiai būdavo išrašomi (duomenys neskelbtini) paaiškinti negali, žuvies mailių pirkdavo iš (duomenys neskelbtini); pasiėmęs vežamų gyvūnų važtaraščius, vykdavo į (duomenys neskelbtini) k., pas ūkininką S. I., kur būdavo auginamas žuvies mailius; klientai su juo už žuvies mailių atsiskaitydavo grynais, sumokėdavo sumą nurodytą vežamų gyvūnų važtaraštyje; gavęs iš klientų pinigus, jokių kvitų nerašydavo, nes niekas neprašė, jokių sąskaitų taip pat nerašydavo; per savaitę žuvies mailių išvežiodavo tris, keturis kartus; kad atskirtų savo klientus nuo (duomenys neskelbtini) klientų, vedėsi užrašus; po to, kai sugrįždavo iš kelionės, t. y. kai žuvies mailius būdavo išvežiotas, jis S. I. pateikdavo savo užrašus, o pastarasis pagal juos išrašydavo jam sąskaitas faktūras ir Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščius (duomenys neskelbtini) vardu, kuriuos jis prisidėdavo prie savo tvarkomos apskaitos; jokio atlygio iš S. I., kai dirbo su verslo liudijimu, negaudavo, o jam likdavo tik skirtumas gautas iš žuvies mailiaus pardavimo pajamų ir pirkimo iš (duomenys neskelbtini) žuvies mailiaus kainos);

L. J. (parodė, kad: jos darbo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) jokios prekybos nevykdė, taip pat nevykdė prekybos žuvies mailiumi, o turėjo atsitiktinius ūkinius sandorius, iš kurių gaudavo pajamų kartą per kelis metus, tačiau kokie tai buvo sandoriai tiksliai neprisimena; buhalterinę apskaitą tvarkė J. V.; dokumentus J. V. pateikdavo S. I., o ji dokumentų neteikdavo; visą jos darbo laikotarpį (duomenys neskelbtini)i faktiškai vadovavo S. I.; dėl 2019 m. vasario 1 d. konsorciumo sprendimo sudarymo aplinkybių nieko nežino, ji, priimant tokį sprendimą, nedalyvavo; pagal fizinių asmenų užsakymus surašydavo (duomenys neskelbtini) vardu Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščius, kuriuose užrašydavo pageidaujamų žuvų kiekį, kainas, fizinio asmens kontaktinį telefono numerį, vietovę kur reikia pristatyti žuvies mailių, bendrą sumą kurią turi sumokėti pirkėjas; pagal gautus užsakymus sudarydavo logistinius maršrutus bei šiuos važtaraščius atiduodavo S. I. arba vairuotojui V. R., kuris išvežiodavo žuvies mailių klientams; jokių reikalų su pinigais nei ji, nei M. neturėjo, pinigus pagal vežamų gyvūnų važtaraščius iš pirkėjų gaudavo V. R., kuris juos atiduodavo S. I., pinigai į biurą nebūdavo atvežami; kokių ūkio subjektų vardu, gauti iš klientų pinigai už parduotą žuvies mailių, būdavo apskaitomi, nežino);

M. K. (parodė, kad: dirbama Vandens telkinių savininkų ir naudotojų asociacijoje vadybininke, priimdavo užsakymus dėl žuvies mailiaus; dirbo kartu su L. J., kurios darbo pobūdis buvo analogiškas; ji ir Loreta skambindavo tvenkinių savininkams su pasiūlymu įsigyti žuvies mailių, priiminėdavo fizinių asmenų užsakymus dėl žuvies mailiaus įsigijimo; užsakymai dėl žuvies mailiaus būdavo įforminami, surašant (duomenys neskelbtini) vardu Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščius, kuriame rašydavo užsakomo žuvies mailiaus kiekį, kainą, bendrą sumą, pirkėjo vardą ir pavardę, telefono numerį, kryptį, kur reikia pristatyti žuvies mailių, kas surašė važtaraštį; priėmus užsakymą, pirkėjui pasakydavo, kiek reikės sumokėti už žuvies mailių, paaiškindavo, kad pinigus pirkėjas turės sumokėti grynais vairuotojui, kuris pristatys žuvies mailių; kartais žuvies mailių pirkėjams išvežiodavo Ž. Z.; taip pat L. J. pranešdavo į fermą duomenis apie užsakytą žuvies mailių, kad jis būtų paruoštas išvežimui);

Ž. Z. (parodė, kad: atvažiuodavo į ofisą, pasiimdavo važtaraščius, važiuodavo pas S. I. ir pasiimdavo kapsules su žuvimi ir veždavo jas žmonėms; pagal važtaraščius žmonės sumokėdavo; vėliau atsiskaitydavo su S. I.; pasiėmus žuvis, buvo išrašomi orderiai, kvitai; per savaitę turėjo surinkti iš žmonių, kuriems veždavo žuvis, pinigus ir nuvežti S. I.; dirbo pas S. I. kaip savanore, žuvis veždavo iš idėjos; 2019 metais savanoriavo prie tvenkinių įžuvinimo; Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei vadovavo S. I.; kitų duomenų apie šias įmones, ar dar jose dirbo, kas tvarkė buhalterinę apskaitą, kokią veiklą vykdė, jai nėra žinoma; tiesiog pats S. I. davė jai pasirašyti savanoriškos veiklos atlikimo sutartis su šiomis įmonėmis; žuvies mailių išvežiodavo su automobiliais, kuriuos duodavo S. I.; kai S. I. atiduodavo iš klientų už žuvies mailių gautus pinigus, S. I. išrašydavo ir atiduodavo jai kasos pajamų orderio kvitus; kodėl apklausos metu jai pateikti, gauti iš S. I., kasos pajamų orderio kvitai yra išrašyti Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės, (duomenys neskelbtini) bendruomenės vardu, o Lietuvos Respublikos vežamų gyvūnų važtaraščiai, su kuriais ji išvežiodavo žuvies mailių, būdavo išrašomi (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) vardu, paaiškinti negali, visus šiuos dokumentus rašė pats S. I.);

K. K.-P. (parodė, kad: apie žuvies mailių pirkimą jai yra žinoma, nes kai buvo laisvo laiko, ji telefonu bendraudavo su klientais; bet bendraujant su klientais apie žuvų mailiaus pirkimą, tai atlikdavo kaip savanorė; įsidarbinant, S. I. jai pasiūlė dirbti kaip savanore jo ūkyje, pardavinėti žuvies mailių; jai buvo įdomu, dėl to sutiko; ji tik užrašydavo klientų duomenis ir užrašytus duomenis palikdavo ant stalo; gaudavo minimalų atlyginimą; dirbdama ofise, taip pat padėjo vykdyti žuvies mailiaus pardavimus, t. y. bendravo telefonu su potencialiais klientais pagal turimus sąrašus ir siūlė įsigyti žuvies mailių; kiek jai žinoma, žuvies mailius yra parduodamas S. I. ūkio vardu);

G. P. (parodė, kad: kai kurie trijų asociacijų nariai, kurie neturėjo pastovaus darbo, galbūt kaip savanoriai ir vežiodavo žuvį klientams, užsiimdavo įžuvinimu, bet kaip buvo apmokama jiems, nežino; S. I. jam garantavo, kad kol jis bus (duomenys neskelbtini) administratorius, buhalterinę apskaitą tvarkys jo buhalterė J. V.; (duomenys neskelbtini) jokios prekybos, taip pat prekybos žuvies mailiumi nevykdė, ir pajamų neturėjo; anksčiau dirbo uoste, turėjo darbo patirtį, susijusią su tvenkinių kasimų ir hidrotechnikos darbais, todėl pasiūlė S. I. įkurti ūkio subjektą, kuris sutelktų architektų, statybininkų, gaisrininkų pajėgas, kad teikti asmenims tokio pobūdžio paslaugas; S. I. susidomėjo tokia jo idėja, todėl 2015 m. spalio 9 d. buvo įkurta (duomenys neskelbtini), kurios įkūrėjais buvo jis, S. I. ir jo tėvas, P. I., kuris miręs; (duomenys neskelbtini) pajamų ir išlaidų neturėjo, todėl buhalterinės apskaitos netvarkė, nes nebuvo ką tvarkyti; analogiškai kaip ir (duomenys neskelbtini), S. I. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) administratoriumi; jis asmeniškai prekyboje žuvies mailiumi, kurią vykdė ir vykdo S. I., nedalyvavo; per kokius ūkio subjektus S. I. vykdo prekybą žuvies mailiumi, nežino);

S. N., M. G., A. Š., Ž. D., G. R., D. V., E. M., E. U., S. M., D. T., R. R., P. J., J. K., A. Š., L. G., V. B., E. P., K. L., A. K., A. P., D. R., R. B., M. B. (visi parodė, kad: S. I. nepažįsta; pirko žuvies mailių, mokėjo grynaisiais; žuvies mailių atvežė į vietą; pirkimas– pardavimas vyko lauke; žuvys buvo hermetiškai supakuotos į kapsulę).

20. Kritikuodami specialisčių – R. K., R. B., D. B., J. A., specialisto G. S. pateiktų išvadų patikimumą, apeliantai nutyli, jog šios išvados yra aiškios, išsamios, motyvuotos, priimtos kompetentingų specialistų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos analizės specialybes, buhalterinės apskaitos ekonomisto kvalifikacijas, ilgametį darbo stažą ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje. Duomenų, jog specialistams trūko duomenų ar kuriam iš jų nebuvo pateikta visa reikalinga išvadai parengti medžiaga, byloje nėra. Be to, apygardos teismo posėdyje apklaustos specialistės R. K. ir R. B. išsamiai atsakė į visus nuteistojo S. I. ir jo gynybos klausimus, dar kartą patvirtino duotų specialisto išvadų teisingumą. Apeliantų kvestionuojamų specialistų išvados yra objektyvios, dera su pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais, šio nuosprendžio 19 punkte nurodytais liudytojų parodymais bei kartu kitais ištirtais rašytiniais bylos duomenimis, todėl pagrindo abejoti šių išvadų patikimumu ir teisingumu, nebuvo ir nėra.

21. Taigi, priešingai nei argumentuoja apeliantai, specialistai neprivalėjo vadovautis apeliantų nurodomais teisės aktais, juolab, reglamentuojančiais FNTT veiklą ar vien Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės veiklos teisinius pagrindus. Atsakydamos į nuteistojo ir jo gynybos užduotus teismo posėdyje klausimus, specialistės R. K. ir R. B. nurodė, jog analizavo visą pateiktą ir reikalingą tyrimui medžiagą, turėjo pakankamai duomenų pateikti motyvuotas išvadas. Apeliantų ginčijamų specialistų išvadų pagrįstumas abejonių teisėjų kolegijai nekelia, juolab, įvertinus šiuos išsamius ir informatyvius specialisčių R. K. ir R. B. atsakymus į nuteistojo ir jo gynybos užduotus klausimus 2025 m. birželio 20 d. ir 2025 m. spalio 6 d. teismo posėdžiuose:

1) specialistų išvados parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2012 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. B1-517 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų, išskyrus maisto tvarkymą, veterinarinio patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ ir 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, taip pat FNTT direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-73 „Dėl Teismo ekspertizių darymo Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje nuostatų patvirtinimo“ ir šio įsakymo pakeitimais; specialistams pateikiamos užduotys pagal jų darbo stažą, kompetenciją, pagal užimtumą ir konkrečius subjektus; specialistai atlieka tyrimus pagal jiems pateiktas užduotis, užduočių specialistai nerašo;

2) atliekant tyrimus, buvo taikomi dokumentų tikrinimo, jų lyginimo metodai, kartu atsižvelgiama į užduotus specialistams klausimus; buvo tirta buhalterinė apskaita ar laikomasi teisės aktų, ar pateiktose deklaracijose įrašyti teisingi duomenys; tyrė visus apskaitos dokumentus, kasos pajamų orderius, Vežamų gyvūnų važtaraščius, kuriais buvo išvežamos pirkėjams prekės ir kuriuose nurodytos piniginių lėšų sumos nebuvo apskaitytos ir pagrįstos apskaitos dokumentais; rėmėsi liudytojų apklausos protokoluose nurodytais duomenimis; specialistai netyrė konsorciumo ūkinės finansinės veiklos;

3) pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo dokumentus bei (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, piliečiai iš ūkininko S. I. pirko žuvies mailių, ir mokėjo Vežamų gyvūnų važtaraščiuose nurodytą sumą, iš viso 349 384, 80 Eur; Vežamų gyvūnų važtaraščiuose nurodytas laikytojas – ūkininko (duomenys neskelbtini) ūkis. Pagal šiuos važtaraščius, ūkininkas S. I. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais, t. y. pinigų kvitais 349 384, 80 Eur piniginių lėšų gavimo, todėl nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo. Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 4 punkte nurodyta, kad kvitai naudojami ūkio subjektams atsiskaitant už prekes, kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu, t. y. išvežant pirkėjui pagal Vežamų gyvūnų važtaraštį nurodytas prekes ir gaunant iš pirkėjų šiuose važtaraščiuose nurodytas pinigų sumas. Ūkininko (duomenys neskelbtini) ūkis nepagrindė apskaitos dokumentais – pinigų priėmimo kvitais, įplaukų gavimo, nurodytų važtaraščiuose; pats S. I. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) neprekiauja žuvies mailiumi ir neteikia įžuvinimo paslaugų, o važtaraščiuose, kurie paminėti specialisto išvadoje, yra išrašyti (duomenys neskelbtini) vardu; piliečiai skirtingose nevyriausybinėse organizacijose gali savanoriauti, tačiau specialistės nenustatė, kad būtų savanoriauta, o nustatė, kad yra neapskaitytas darbo užmokestis;

4) neprivaloma rašyti pinigų priėmimo kvito, kai vykdoma prekyba ne maisto produktais lauko sąlygomis. Ūkininko S. I. pardavimai vyko pagal išvežamų gyvūnų važtaraščius, todėl visos įplaukos turėjo būti įtrauktos į apskaitą ir pagrįstos apskaitos dokumentais, t. y. pinigų priėmimo kvitais. Iš savanorių paėmus pinigus, ūkininkas turėjo išrašyti kasos pajamų orderius ir visos piniginės lėšos, gautos už parduotas prekes pagal Vežamų gyvūnų važtaraščius, nebuvo užregistruotos ūkininko pajamų žurnale, nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais; visais atvejais reikalinga rašyti apskaitos dokumentus kai gaunami pinigai ir kai pinigai pateikiami į įmonę, turi būti išrašytas kasos pajamų orderis; kiekviena ūkinė operacija turi būti apskaityta apskaitos dokumentuose;

5) gyvūnų važtaraščiai tai vežimo, transportavimo dokumentai, tai ne apskaitos dokumentai, tačiau pagal vežimo važtaraščius galima nustatyti ūkinę operaciją, kas išrašė dokumentą, kam pateiktas konkretus krovinys, kur krovinys keliauja; specialistai nustatė, kad važtaraščiai nebuvo išrašyti tų įmonių vardu;

6) specialistai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenė tiriamuoju laikotarpiu neturėjo įdarbintų darbuotojų, nesikreipė į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo, neturėjo veterinarinio patvirtinimo numerio, nepagrindė apskaitos dokumentais kitų sąnaudų, patirtų pajamoms uždirbti; jei (duomenys neskelbtini) bendruomenė nepirko iš (duomenys neskelbtini) ir nepardavė fiziniams asmenims žuvies mailiaus, tai (duomenys neskelbtini) bendruomenė pirminiais apskaitos dokumentais pagrindė ir apskaitos registruose užregistravo: 7 atvejais kasos pajamų orderių kvitus iš viso 75 881 Eur, 4 atvejais panaudojo sąskaitų faktūrų duomenis iš viso 47 588,10 Eur, 5 atvejais kasos išlaidų orderius iš viso 43 981 Eur, kuriuose nurodyti apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo; specialistai nustatė, kad ūkinės operacijos yra apskaitytos, tačiau ūkinės operacijos neatitinka tapatumo, reiškia, kad ūkinės operacijos atvaizduotos ne tokios, kokios parodytos apskaitos dokumentuose; apskaitos dokumentai buvo išrašyti (duomenys neskelbtini) bendruomenės vardu, o važtaraščiai išrašyti ūkininko S. I. vardu; važtaraštis – tai ne apskaitos dokumentas, tai transportavimo dokumentas, kuris pagrindžia produkto pervežimą; važtaraščiuose buvo nurodyta, kad pervežėjas yra ūkininkas S. I., nors liudytojas V. R. parodė, kad „LR vežamų gyvūnų važtaraščius išrašydavo (duomenys neskelbtini) vardu, žuvies mailių aš pirkdavau iš (duomenys neskelbtini)“; specialistai ištyrė visus dokumentus, taip pat ir liudytojo V. R. parodymus, jog: jis pasiėmė Vežamų gyvūnų važtaraščius; pirkdavo iš (duomenys neskelbtini), su jais vykdavo į (duomenys neskelbtini) k. pas ūkininką S. I., kur būdavo auginamas žuvies mailius; išvežimui žuvies mailius jau būdavo sugautas ir įpakuotas į polietileninius maišus; augintas žuvies mailius buvo pas ūkininką S. I.;

7) specialistai nustatė, kad Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nepirko iš (duomenys neskelbtini) ir nepardavė fiziniams asmenims žuvies mailiaus, o pirminiais apskaitos dokumentais pagrindė ir apskaitos dokumentuose užregistravo 4 atvejais kasos pajamų orderius iš viso 81 550 Eur, 4 atvejais panaudojo sąskaitų faktūrų duomenis iš viso 48 155 Eur, 5 atvejais kasos išlaidų orderius iš viso 44 351 Eur, kuriuose nurodytos ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės; kasos išlaidų orderiais ir kitais dokumentais buvo apskaitytos ūkinės operacijos ir kai nevyko prekyba žuvimi; įmonė nesilaiko Buhalterinės apskaitos įstatymo, kai į apskaitą įtraukia ūkines operacijas pagal tokius apskaitos dokumentus, kuriose nurodomos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, nes tokiu atveju negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (t. 23, b. l. 91–98, 127–138).

22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino ginčijamų specialistų išvadų turinį, palygino jas su liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais bylos įrodymais ir pagrįstai sprendė, kad S. I. žinojo, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, (duomenys neskelbtini) apskaitoje neužfiksuotos visos ūkinės operacijos, ir (ar) užfiksuotos pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, tokiu būdu sąmoningai iškreipė savo valdomų juridinių asmenų finansinę apskaitą, numatė, kad dėl to negalima bus iš dalies nustatyti juridinių asmenų veiklos rodiklių. Dėl to, jog S. I. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą, atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su S. I. padaryta veika.

23. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas finansinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020, 2K-10-648/2022).

24. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad S. I. veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka ir kartu kaip pagrįstą vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) deklaratyviai vykdė veiklą – žuvies mailiaus pardavimą. Tokia veikla nėra nurodyta šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose ir nesusijusi su šių juridinių asmenų tikslais, o 2019 vasario 1 d. Konsorciumo akte nurodytas tik (duomenys neskelbtini) tikslai – praplėsti akvakultūros klientų tinklą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su prokurorės pozicija, kad S. I. sukūrė tokį mechanizmą tam, kad jo vadovaujamam Ūkininko S. I. ūkiui nereikėtų registruotis kaip PVM mokėtojui bei tokiu būdu būtų išvengta PVM mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą.

25. Teisėjų kolegija dar pastebi, jog aktualiu atveju būtent S. I. buvo visų minėtų subjektų – (duomenys neskelbtini) (įregistruotas JAR (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (įregistruotas JAR (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įregistruota JAR (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės (įregistruota JAR(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įregistruota JAR(duomenys neskelbtini) vadovas bei steigėjas. Taigi, S. I. žinojo, kaip turi būti tvarkoma šių subjektų finansinė apskaita. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog jis suvokė apgaulingo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos tvarkymo pavojingą pobūdį, veikdamas tiek pats (veikoje dėl (duomenys neskelbtini)), tiek per Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančią J. V. (veikose dėl Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, (duomenys neskelbtini)), numatė, kad dėl to gali atsirasti BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, tai yra, kad nebus galima iš dalies nustatyti šių subjektų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros kaltinime nurodytais laikotarpiais, ir tokių padarinių norėjo.

26. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. I. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, – veikdamas tyčia, ir pats, ir per Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančią J. V., apgaulingai – pažeisdamas jam inkriminuotų teisės aktų, reglamentuojančių finansinę apskaitą, reikalavimus – tvarkė (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti šių subjektų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros kaltinimuose nurodytais laikotarpiais.

27. Pirmosios instancijos teismas byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu pagrįstai nustatė apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymo, sukėlusio atitinkamus padarinius, faktą ir nuteistojo tyčią. Todėl aptarti S. I. veiksmai pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti kaip apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl S. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje (dėl (duomenys neskelbtini))

28. Apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama su S. I. veikos kvalifikavimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nurodoma, jog S. I. neturėjo tikslo išvengti mokesčių. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti, todėl atmetami.

29. Teisingas mokesčių, taip pat ir pridėtinės vertės mokesčio, apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-308-697/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-273-693/2017, 2K-158-689/2020). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. atsakomybė kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-202-303/2020, 2K-236-648/2020).

30. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Baudžiamosios atsakomybės subjektai taip pat gali būti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą, bei juridinis asmuo. Įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-202-511/2019, Nr. 2K-202-303/2020).

31. Toks S. I. tikslas nagrinėjamu atveju egzistavo. S. I. buvo (duomenys neskelbtini) ūkininkas, atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą, be kita ko, teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas apskaitą tvarkančiam asmeniui laiku pateikimą. Jis turėjo pakankamai žinių tam, kad galėtų organizuoti (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą, akivaizdu, kad taip pat numatė, kiek tam tikrais jo veiksmais bus išvengta mokesčių. S. I. veiksmai buvo tęstiniai, neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta iš viso 30 005,75 Eur mokesčių (600,11 MGL). Įvardintų aplinkybių visumos, teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka tam, kad būtų galima teigti, jog mokesčių, kurių S. I. siekė išvengti, suma viršijo BK 220 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dispozicijoje nustatytą 400 MGL ribą.

32. S. I. žinojo, kad (duomenys neskelbtini) apskaitoje neužfiksuotos visos ūkinės operacijos, ir (ar) užfiksuotos pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus ir nežiūrint to, tokius duomenis pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdamas deklaruoti veiklos pajamas, kuriuose pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie gautas pajamas, mokėtiną pajamų mokestį, paskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį. Tokius veiksmus S. I. atliko savo vadovaujamo (duomenys neskelbtini) naudai ir išvengė 30 005,75 Eur turtinės prievolės valstybei.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad S. I. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, – veikdamas tyčia, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. įrašė į S. I. gyventojų pajamų mokesčių deklaracijas ir pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdybai – žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl bausmės

34. Atsižvelgdama į tai, kad S. I. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl VšĮ (duomenys neskelbtini)) išteisintinas, teisėjų kolegija turi pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria išspręstas galutinės subendrintos bausmės (jos dydžio) skyrimo klausimas.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas baudos bausmes, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, turinčias įtakos bausmės individualizavimui ir pagrįstai parinko būtent baudos bausmės rūšį. Pritardama pirmosios instancijos teismo baudos bausmės skyrimo motyvams – S. I. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jis neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka, teisėjų kolegija pažymi, jog S. I. padarė ne septynias, kaip motyvavo pirmosios instancijos teismas, o iš viso šešias apysunkes nusikalstamas veikas finansų sistemai.

36. Taigi S. I. padarytų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo ir į tai atsižvelgtina iš naujo sprendžiant bausmių subendrinimo klausimą. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmosios instancijos nuosprendžiu S. I. skirtos bausmės: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) – 100 MGL (5 000 Eur) bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės (finansinė) apskaitos tvarkymo) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) bendruomenės apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, turtą įrašymo į (duomenys neskelbtini) deklaracijas ir jų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms) – 100 MGL (5 000 Eur) bauda, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir jam skirtina mažesnė galutinė subendrinta bausmė – 189 MGL (9 450 Eur) dydžio bauda.

Dėl civilinių ieškinių

37. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu patenkintas civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir šiai civilinei ieškovei iš S. I. priteista 100 346,07 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taip pat nuosprendžiu tenkintas civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys ir šiam civiliam ieškovui iš S. I. priteista 5 632,39 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė civilinių ieškinių reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

38. Neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu ir taikytinas civilinės atsakomybės institutas, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-380-690/2018, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-86-303/2018, 2K-7-37-648/2023). Tokiais atvejais valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (kasacinės nutartys Nr. 2K-139-628/2019, 2K-151-697/2020, 2K-7-37-648/2023).

39. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos; 12 straipsnio 1 dalyje – draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti; 12 straipsnio 2 dalyje – priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos; 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti; 17 straipsnio 2 dalyje – draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.

40. 2021 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2798709-21, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog ūkininkas S. I. kaltinime nurodytu laikotarpiu vykdydamas žemės ūkio veiklą gavo pajamų, tačiau neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Fondo biudžetą 3 612,77 Eur valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų ir 1 764,66 Eur privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, 254,96 Eur papildomų pensijų kaupimo įmokų, iš viso 5 632,39 Eur. Taip pat, remdamasis šia specialisto išvada, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ji patirtina ir tai, kad S. I., siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, neapskaitė visų iš vykdomos veiklos gautų pajamų, išmokėjo darbuotojams neapskaitytą darbo užmokesti, dėl ko, padaryta žala valstybės biudžetui, o būtent, jis laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. nesumokėjo 66 825,35 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir 33 520,72 Eur dydžio gyventojų pajamų (GPM) mokesčio ir tokiu būdu padarė iš viso 100 346,07 Eur žalą valstybės biudžetui.

41. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė). Žala valstybės biudžetui kilo iš tyčinių S. I. nusikalstamų veiksmų. Pareiga sumokėti mokesčius S. I. neabejotinai būtų kilusi, jei jis būtų tinkamai vykdęs jam inkriminuotų teisės aktų reikalavimus. Dėl S. I. nesumokėtų 66 825,35 Eur PVM ir 33 520,72 Eur GPM mokesčių valstybės biudžetui padaryta 100 346,07 Eur žala, o dėl nesumokėtų 3 612,77 Eur VSD ir 1 764,66 Eur PSD įmokų bei 254,96 Eur papildomų pensijų kaupimo įmokų – 5 632,39 Eur žala, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš S. I. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Nuteistojo S. I. gynėjas advokatas M. Kepenis prašo priteisti S. I. iš valstybės išlaidas, šioje byloje ginamojo turėtas advokato paslaugoms apmokėti, iš viso – 6 100 Eur (t. 23, b. l. 62–73).

43. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

44. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nors iš dalies pakeistu šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, S. I. yra pripažintas kaltu, padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje (5 veikos) ir BK 220 straipsnio 1 dalyje (1 veika) numatytas nusikalstamas veikas, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, o gynėjo prašymas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo S. I. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalį ir priimti naują nuosprendį – S. I. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (dėl VšĮ (duomenys neskelbtini)), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria išspręstas bausmių subendrinimo klausimas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. I. apylinkės teismo nuosprendžiu skirtas bausmes:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) – 100 MGL (5 000 Eur) baudą,

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą,

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės (finansinė) apskaitos tvarkymo) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą,

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) bendruomenės apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą,

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą,

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, turtą įrašymo į (duomenys neskelbtini) deklaracijas ir jų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms) – 100 MGL (5 000 Eur) baudą,

subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti S. I. galutinę subendrintą bausmę – 189 MGL (9 450 Eur) dydžio baudą.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti nuteistojo S. I. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.