Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., J. Z. (J. Z.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

6. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės B. T. žinioje yra vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 300 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. Z. išieškotojo J. Z. naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50 257 Eur skolos ir 1 090,22 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. Z. išieškotojo J. Z. naudai; Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 070 Eur skolos ir 207 Eur/mėn. fiksuoto mokėjimo nuo 2023 m. spalio 1 d. (išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. Z.) išieškojimo iš skolininkės V. Z. išieškotojo J. Z. naudai.

7. Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė 2023 m. spalio 18 d. turto arešto aktu Nr. S-23-5-45883 areštavo skolininkei V. Z. nuosavybės teise priklausantį turtą: transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini); 9/10 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 12-13).

8. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, jog 2023 m. lapkričio 24 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. S-23-5-50839 antstolė patvarkė priverstinį skolų išieškojimą nukreipti į skolininkei V. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 9/10 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas); skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį Turtą įkainoti 43 470 Eur; išaiškinti teisę reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl išvaržomo Turto, teisę skolininkei pasiūlyti savo pirkėją (v. b. l. 73-74). Antstolės kontoroje 2023 m. gruodžio 19 d. gautas skolininkės prašymas sustabdyti varžytynių procedūrą, nes skolininkė kreipėsi dėl skolos išdėstymo (v. b. l. 77). Antstolė 2023 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. S-23-5-54355 skolininkės prašymo netenkino (v. b. l. 81-82). Antstolė 2023 m. gruodžio 20 d. paskelbė areštuoto Turto pardavimo varžytynes, nustatė pradinę pardavimo kainą 34 776 Eur (v. b. l. 87). Antstolės kontoroje 2023 m. gruodžio 27 d. gautas skolininkės 2023 m. gruodžio 22 d. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo skolininkė prašė panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos Turto varžytynės, priimti patvarkymą, kuriuo varžytynės būtų atšauktos, paskirti areštuoto Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjai pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą (v. b. l. 92-94). Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1427-1149/2024, tenkinus V. Z. prašymą, nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdyti skolininkei priklausančio Turto realizavimo iš viešųjų varžytynių ir (ar) išieškojimo iš šio turto veiksmus iki bus išnagrinėtas pareiškėjos V. Z. skundas dėl antstolės veiksmų (v. b. l. 125-126). Antstolė 2024 m. sausio 4 d. patvarkymu Nr. S-24-5-722 pareiškėjos 2023 m. gruodžio 22 d. skundą tenkino, atšaukė Turto pardavimą iš varžytynių, skyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę Turtui ir pavedė ekspertizę atlikti turto vertintojui UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas (v. b. l. 129-131). Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi, tenkinus antstolės prašymą, leista antstolei su turto vertintoju įeiti į V. Z. nuosavybės teise priklausantį Turtą su tikslu šį turtą apžiūrėti ir nustatyti nurodyto turto vertę (v. b. l. 144-146). Antstolė 2024 m. vasario 1 d. patvarkymu Nr. S-24-5-4896 dėl areštuoto turto įkainojimo patvarkė Turtą įkainoti 59 400 Eur, atsižvelgiant į antstolės kontoroje gautą UAB ,,Ober-haus“ nekilnojamasis turtas pateiktą ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), išaiškino teisę reikšti prieštaravimus dėl Turto įkainojimo, informavo skolininkę apie teisę iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją Turtui (v. b. l. 175-176). Antstolė 2024 m. vasario 26 d. paskelbė Turto pardavimo varžytynes (varžytynių pabaiga 2024 m. kovo 27 d.), varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina 47 520 Eur (v. b. l. 203). Antstolės kontoroje 2024 m. kovo 27 d. gautas VĮ ,,Registrų centras“ pranešimas, jog elektroninės varžytynės baigėsi/paskelbtos neįvykusiomis, nurodoma, jog varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (c. b. Nr. 2VP-4317-1149/2024 b. l. 22).

9. Skolininkė antstolei pateikė 2024 m. kovo 19 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo paskelbtos pareiškėjos Turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), priimti patvarkymą, kuriuo Turto pardavimo varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atšauktos, priimti patvarkymą ir pareiškėjos Turtą įkainoti 75 000 Eur rinkos verte. Kartu su skundu pareiškėja pateikė UAB ,,Lituka“ ir Ko turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) santrauką, kurioje nurodoma, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2024 m. vasario 12 d. yra 75 000 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 223).

10. Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl areštuoto Turto įkainojimo vykdymo procese. Pareiškėja (skolininkė) skundą dėl antstolio veiksmų grindžia aplinkybe, jog Turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, Turtas parduodamas ženkliai žemesne nei rinkos kaina. Pareiškėja remiasi UAB ,,Liteka“ ir Ko turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodoma, jog pareiškėjai priklausančio turto rinkos vertė yra 75 000 Eur ir teigia, kad antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas jo rinkos kaina bei nurodo, kad antstolė privalo Turtą įkainoti 75 000 Eur, priimti naują patvarkymą ir Turto varžytynių pradinę kainą nustatyti 60 000 Eur.

11. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

13. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatas, jei išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Jei skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti savo iniciatyva (CPK 682 straipsnio 3 dalis).

16. CPK 605 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo antstolio veikloje, taip pat elektroninės vykdomosios bylos tvarkymo ypatumus be CPK, nustato Antstolių įstatymas (CPK 624¹ straipsnio 1 dalis). Antstolių įstatymo 43¹ straipsnio, reglamentuojančio elektroninės vykdomosios bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą antstolio veikloje, 4 dalis numato, jog įstatymų nustatytais atvejais antstolis praneša vykdymo proceso dalyviams apie vykdymo veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodamas elektroninių ryšių priemones. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205 patvirtinto Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 9 punktas numato, jog elektroniniai dokumentai, antstolio įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos.

17. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo spręsti, jog skolininkė apie antstolės priimtą 2024 m. vasario 1 d. patvarkymą nebuvo informuota tinkamai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Per įstatymo nustatytą trijų darbo dienų terminą (vėliausiai 2024 m. vasario 12 d., jei antstolės patvarkymas Nr. S-24-5-4896 skolininkei el. ryšių priemonėmis išsiųstas 2024 m. vasario 1 d., laikomas įteiktu 2024 m. vasario 7 d.) skolininkė prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir (ar) prašymo atlikti papildomą (pakartotinę) ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti antstolei nereiškė.

18. Skolininkė, nepateikusi prieštaravimų dėl antstolės atlikto Turto įkainojimo, skundu iš esmės nesutinka su antstolės atliktu įkainojimu, skundą grįsdama aplinkybėmis, jog nustatyta Turto verto mažesnė už rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis šie pareiškėjos argumentai pripažintini nepagrįstais (CPK 185 straipsnis).

19. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Minėta, šiuo atveju skolininkei priklausantis areštuotas Turtas įkainotas remiantis byloje pateiktos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės išvadomis, todėl pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, būtent eksperto nustatyta turto rinkos vertė laikoma areštuoto Turto verte. Byloje duomenų, sudarančių pagrindą abejoti vykdymo procese atliktos ekspertizės Turto rinkos vertei nustatyti objektyvumu ir (ar) teisingumu, nėra, kaip ir nėra duomenų, jog ekspertizės aktas, kuriuo rėmėsi antstolė įkainodama Turtą, turi trūkumų, yra nuginčytas ir (ar) neatitinka teisės aktų tokio dokumento turiniui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnis).

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

21. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Pareiškėja skundo argumentus dėl netinkamai atlikto Turto įkainojimo grindė UAB ,,Lituka“ ir Ko turto vertinimo ataskaitos ištrauka. Iš minėtos skolininkės pateiktos UAB ,,Lituka“ ir Ko 2024 m. vasario 12 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) santraukos turinio matyti, jog pagal pareiškėjos (skolininkės) V. Z. užsakymą buvo atliktas nekilnojamojo turto, t. y. viso buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pareiškėjai V. Z. (9/10 dalys buto) ir R. M. (1/10 dalis buto), vertinimas turto perleidimo tikslu ir nustatyta, jog buto vertė 2024 m. vasario 12 d. sudaro 75 000 Eur. Taigi iš pateikto dokumento turinio matyti, jog vertinama buvo ne dalis nekilnojamojo daikto, o visas daiktas.

23. Pažymėtina, jog iš UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas parengto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atliekant ekspertizę nurodoma, kad ekspertizės objektas yra būtent pareiškėjai priklausanti turto dalis (9/10 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini)), teikiama išvada, jog 2024 m. sausio 24 d. ekspertizės objekto (Turto) rinkos vertė yra 59 400 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 166).

24. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis apie nekilnojamojo turto rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu, viso buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 48 300 Eur (2024 m. sausio 1 d. duomenimis) (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 202).

25. Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto skelbimo, patalpinto portale (duomenys neskelbtini), matyti, jog nekilnojamojo turto pardavimo portale paskelbtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame gyvenamajame name, kuriame yra pareiškėjai priklausantis Turtas, pardavimas (buto plotas 41,68 kv. m) už bendrą 68 900 Eur sumą (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 233-234). Antstolės patvarkyme, kuriuo netenkintas skundas, nurodoma, jog šis turtas antstolės 2024 m. kovo 21 d. patvarkymo priėmimo metu nebuvo parduotas ir skelbimas buvo aktyvus mėnesį.

26. Šiuo atveju įvertinus nutarties 23-25 punktuose nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, jog įkainodama areštuotą turtą antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (CPK 185 straipsnis, 681 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015). Iš bylos duomenų matyti, jog siekiant tinkamai įvertinti areštuotą Turtą, vykdomojoje byloje buvo paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, ją pavedant atlikti nekilnojamojo turto vertintojui UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas. Iš vykdomojoje byloje esančios ekspertizės išvados matyti, jog areštuoto Turto nustatyta rinkos vertė 59 400 Eur ir šiais duomenimis rėmėsi antstolė, įkainodama turtą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Turto įkainojimas yra artimas rinkoje skelbiamoms panašaus pobūdžio turto kainoms (nutarties 25 punktas), didesnis nei masinio vertinimo būdu nustatyta viso daikto vertė 2024 m. sausio 1 d. duomenimis. Taigi byloje esantys duomenys suponuoja, jog įkainodama areštuotą Turtą antstolė įvertino vykdomojoje byloje esančius aktualius duomenis apie panašaus nekilnojamojo turto rinkos kainas, areštuoto turto individualias savybes (areštuotas ne visas nekilnojamojo turto objektas, o tik pareiškėjai priklausanti dalis), į kurias atsižvelgta atliekant nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Aplinkybių, kurioms esant antstolė galėjo ir (ar) turėjo nesiremti vykdymo procese atliktos ekspertizės išvadomis, byloje nėra nustatyta. Tokių duomenų skunde nepateikė ir pareiškėja (CPK 178 straipsnis).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu, turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė. Be to, parduodamo iš varžytynių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytynių – tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003).

29. Šiuo atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo spręsti, jog vykdymo procese areštuoto Turto įkainojimas buvo atliktas netinkamai ir (ar) areštuotas Turtas varžytynėse buvo parduodamas mažesne nei rinkos kaina (CPK 185 straipsnis). Pareiškėjos pateikti duomenys apie UAB ,,Lituka“ ir Ko atlikto vertinimo rezultatus tokių išvadų nepaneigia, kadangi, minėta, pareiškėjos pateiktoje turto vertinimo ataskaitos santraukoje nurodyta viso buto, o ne tik pareiškėjai priklausančio areštuoto Turto vertė, be to, iš pateiktos vertinimo ataskaitos santraukos nėra galimybės nustatyti, ar vertinant visą daiktą, buvo atsižvelgta į visas areštuoto turto individualias savybes, tokias kaip aplinkybė, jog realizuojamas ne visas nekilnojamasis daiktas, o jo dalis, būsimasis pirkėjas Turtą įgytų bendrosios dalinės nuosavybės teise ir Turtą valdytų kartu su kitu asmeniu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti apie kitokią areštuoto Turto rinkos vertę, nei nustatyta vykdomojoje byloje esančiame UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2024 m. sausio 24 d. ekspertizės akte, todėl antstolei nebuvo jokio pagrindo abejoti atliktos ekspertizės rezultatais dėl areštuoto Turto vertės ir skirti papildomą/pakartotinę ekspertizę ir (ar) perkainoti Turtą pareiškėjos nurodytu būdu (kaina).

30. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo paskelbtos Turto pardavimo pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atšauktos. Byloje nustačius, jog pirmosios Turto pardavimo varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė/ neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), o antstolė neturėjo pagrindo perkainoti Turto pareiškėjos nurodytu būdu, šie pareiškėjos reikalavimai netenkintini, kadangi nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių (CPK 5 straipsnis, 513 straipsnis).

31. Kita vertus, pastebėtina, jog nei Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), nuostatos, nei jokia kita imperatyvi vykdymo procesą reglamentuojanti įstatymo norma neįpareigoja antstolio priimti patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo. CPK 706 straipsnio nuostatos numato, jog apie varžytynes antstolis paskelbia specialiame interneto tinklalapyje (straipsnio 1 dalis), skelbimo apie varžytynes turinys reglamentuotas CPK 707 straipsnyje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punktas įtvirtina, jog apie numatomas skelbti varžytynes antstolis praneša skolininkui ne mažiau kaip prieš 20 dienų; varžytynes antstolis skelbia interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 punktą, varžytynės vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė 2024 m. vasario 1 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. Nr. S-24-5-4896, įkainojo pareiškėjai priklausantį Turtą bei šiuo patvarkymu, be kita ko, išaiškino, jog ne anksčiau kaip po 20 dienų, skaičiuojant nuo šio patvarkymo išsiuntimo skolininkei dienos, atsižvelgiant į likusių skolų ir susidariusių vykdymo išlaidų sumą, bus skelbiamos varžytynės areštuotam turtui. Taigi antstolė 2024 m. vasario 1 d. patvarkyme vykdymo proceso šalims pateikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 58-61 punktuose nurodytą informaciją. Iš bylos duomenų matyti, jog 2024 m. vasario 26 d. antstolė paskelbė areštuoto Turto varžytynes, apie kurių paskelbimą vykdymo proceso dalyviai (išieškotojas, skolininkė) informuoti antstolės 2024 m. vasario 26 d. pranešimu apie paskelbtas varžytynes Nr. S-24-5-7683 (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 203). Toks pranešimas laikytinas tik informatyvaus pobūdžio dokumentu, informuojančiu vykdymo proceso dalyvius apie paskelbtas varžytynes, todėl savaime jokių teisinių pasekmių nesukuria.

33. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos. Kitiems atvejams, dėl kurių būtų galima atšaukti varžytynes, priskirtinos tik tokios paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos toliau. Varžytynėms automatiškai pasibaigus, antstolis nebeturi galimybės jas atšaukti CPK 703 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016).

35. Minėta, jog vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo

36. Antstolė prašo pareiškėjai skirti 5 000 Eur baudą valstybės naudai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą skundą.

37. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

39. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju antstolė pareiškėjos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis grindžia aplinkybėmis, jog pareiškėja nesilaiko imperatyvių įstatymo nustatytų terminų vykdymo procese pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo, taip pat aplinkybėmis, jog antstolės veiksmus pareiškėja skundžia turėdama akivaizdų tikslą – vilkinti skolos išieškojimo procesą iš pajamas generuojančio turto, skundas grindžiamas tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie nustatytą turto rinkos vertę.

41. Šiuo atveju įvertinus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog antstolės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti CPK 95 straipsnio prasme (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja dėl antstolės veiksmų pateikė skundą, kuriuo nesutiko su antstolės atliktu areštuoto Turto įkainojimu, nors prieštaravimų CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu nepateikė. Šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo spręsti apie akivaizdų piktnaudžiavimą skolininkei suteiktomis teisėmis vykdymo procese, pažymint, jog patvarkymas dėl turto įkainojimo gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Nors antstolė nurodo, jog pareiškėja skundą pateikė praleidusi CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą, iš bylos duomenų matyti, jog antstolė pareiškėjos skundą išnagrinėjo, todėl teismas laiko, jog antstolė terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti atnaujino (CPK 510 straipsnio 5 dalis).

42. Civilinio proceso įstatymas numato kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), o CPK 510 straipsnio nuostatos įtvirtina teisę skųsti antstolių procesinius veiksmus ar atsisakymą procesinius veiksmus atlikti. Šių teisių įgyvendinamas, savaime nesuponuoja piktnaudžiavimo CPK 95 straipsnio prasme, nepaisant aplinkybių, jog asmens skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Subjektyvus skundą teikiančio asmens tam tikrų aplinkybių vertinimas šios bylos kontekste nevertintas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl, teismu vertinimu, negali būti pagrindu taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pasekmių.

43. Esant nurodytoms aplinkybėms prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 95 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos V. Z. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Netenkinti antstolės B. T. prašymo dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei B. T..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.