Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-690-871/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-17
Bylos Nr.: e2A-690-871/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-01614-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Renata Beinoravičienė, Visvaldas Kazakiūnas, Linas Zinkevičius
Atsakovas: A. Š.
Ieškovas: B. J.
Trečiasis asmuo: Kretingos rajono

Kategorijos

2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-690-871/2026Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01614-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.1.5; 2.6.8.4; 2.6.8.10; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Lino Zinkevičiaus, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. J. ieškinį atsakovui A. Š. dėl sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo bei pagal atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovui B. J. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo Kretingos rajono 2 – ojo notaro biuro notarė Indrė Starkienė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas B. J. (toliau – ir ieškovas, pirkėjas) paduotu ieškiniu prašė: nutraukti jo ir atsakovo A. Š. (toliau – ir atsakovas, pardavėjas) 2024 m. kovo 21 d. sudarytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui, o ieškovas įsipareigojo nupirkti iš atsakovo 0,0500 ha ploto dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su dvibučio namo dalimi (toliau – ir Sutartis); priteisti jam iš atsakovo 25 000 Eur avansą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinys buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Paaiškino, kad atsakovas įsipareigojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatyti dvibutį namą bei parduoti ieškovui vieną butą kartu su žemės sklypo dalimi. Visi statybos darbai turėjo būti baigti iki 2025 m. kovo 1 d. ir iki šios datos turėjo būti sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Sutartimi buvo susitarta dėl būsimojo pirkimo kainos – 160 000 Eur. Šalys susitarė, kad ieškovas atsakovui kainos dalį, lygią 155 000 Eur, sumokės tokia tvarka: 50 000 Eur sumokės iki 2024 m. rugpjūčio l d.; 20 000 Eur – kai bus padaryti pastato, kurio dalis yra butas, pamatai; 25 000 Eur – kai bus sumūrytos vidinės ir išorinės sienos; 25 000 Eur – kai bus uždengtas stogas; 15 000 Eur – kai bus sumontuoti langai; 20 000 Eur – kai bus apšiltintas ir nutinkuotas fasadas.

1.2. Nurodė, kad iki šio ieškinio pateikimo dienos atsakovui sumokėjo 25 000 Eur. Tokia suma atsakovui buvo sumokėta dėl to, kad ieškovas suprato, jog atsakovas negebės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, kadangi pamatai buvo pradėti įrenginėti tik 2024 m. liepos mėnesį, t. y. keturis mėnesius nuo Sutarties sudarymo atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. 2024 m. rugsėjo 9 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti planuojamų atlikti darbų grafiką bei duomenis/įrodymus, kad atsakovas yra pajėgus įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Šiuo raštu ieškovas taip pat informavo atsakovą, kad kol aukščiau nurodyta nebus pateikta – ieškovas sulaiko savo mokėjimus atsakovui. Taip pat informavo, kad nepateikus prašomų duomenų iki 2024 m. rugsėjo 13 d., ieškovas bus priverstas inicijuoti Sutarties nutraukimą. 2024 m. rugsėjo 13 d. buvo gautas atsakovo atstovės atsakymas, tačiau vietoje to, kad pateiktų prašomus įrodymus apie būsimųjų darbų eigą, buvo pareikalauta sumokėti pinigų.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Nurodė, kad pagal Sutarties 3.3.2 punktą, pirkėjas iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. įsipareigojo sumokėti pardavėjui 50 000 Eur, tačiau minėtos prievolės neįvykdė, nes iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo tik 20 000 Eur. Ieškovas, užuot tinkamai vykdęs Sutartį, 2024 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą pardavėjui pateikti planuojamų atlikti darbų grafiką bei duomenis/įrodymus, kad pardavėjas yra pajėgus įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad ieškovas yra rangovo, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, atstovas – direktorius ir vienintelis įmonės akcininkas. Būtent minėta įmonė 2024 m. gegužės 22 d. statybos rangos sutarties, sudarytos su užsakovu (atsakovu), pagrindu yra įsipareigojusi pastatyti gyvenamosios paskirties (dviejų butą) namą ir kurio dalį ieškovas Sutarties pagrindu yra įsipareigojęs nupirkti iš atsakovo. Taigi, darytina išvada, kad pats ieškovas paprašė atsakovo, jog pastarasis pateiktų ieškovo atstovaujamos įmonės, kuri ir stato ginčo pastatą, planuojamų atlikti darbų grafiką bei duomenis/įrodymus, kad rangovas (ieškovo vadovaujama įmonė) yra pajėgi įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas, gavęs ieškovo 2024 m. rugsėjo 9 d. raštą, padarė išvadą, kad ieškovas net neketina vykdyti Sutarties ir, kaip įmonės atstovas, informuoja ir apie rizikas neįgyvendinti ir nevykdyti rangos sutarties.

2.2. Pažymėjo, kad akivaizdu, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai, o visos jo ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra laikytinos tokiomis, kurios leistų ieškovui pateisinti savo neveikimą ir prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Galima tik daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovas, galimai stokodamas finansinių išteklių, neplanuoja įsigyti turto pagal sudarytą Sutartį ir siekia nesąžiningu būdu daryti spaudimą atsakovui, kad pastarasis jam (ieškovui) grąžintų sumokėtą avansą už turto pirkimą. Ieškovas, nutylėdamas esmines faktines aplinkybes, susijusias su ginčo pastato statyba, bando iš esmės save ir savo įsipareigojimus atsieti nuo jo (ieškovo) vadovaujamos įmonės, kuri įsipareigojusi pastatyti atsakovui gyvenamosios paskirties (dviejų butą) namą, tačiau įmonės vienintelis akcininkas ir yra ieškovas, todėl būtent jis vienašališkai nusprendė nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir dar dėl savo nesąžiningo elgesio mėgina praturėti atsakovo sąskaita.

Šalies argumentai

3. Atsakovas priešieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė priteisti jam iš ieškovo 45 944,03 Eur patirtų nuostolių atlyginimą ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešieškinis buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pažymėjo, kad visus Sutartimi prisiimtus darbus atsakovas, net ir nepaisant to, kad ieškovas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, įvykdė.

3.2. Nurodė, kad, ruošdamasis statyboms ir turėdamas pagrįstų teisėtų lūkesčių, jog ieškovas vykdys savo prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, 2024 m. kovo 22 d. pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su S. Š.. Šia sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs S. Š. parduoti 0,0500 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su dvibučio namo dalimi iki 2024 m. gruodžio 15 d. Dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo, atsakovas neturėjo pakankamai finansinių resursų laiku ir tinkamai vykdyti šiuos įsipareigojimus, todėl S. Š. nutraukė šią sutartį bei pareikalavo baudos, t. y. 20 000 Eur sumokėjimo. Šiuo metu atsakovas šią baudą jau yra sumokėjęs.

3.3. Nurodė, kad dėl ieškovo netinkamų savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. nesumokėjimo pagal Sutarties 3.3.1 punktą ir vengimo vykdyti vėlesnius mokėjimus, atsakovas buvo priverstas greitai ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Šiuo tikslu atsakovas 2024 m. spalio 8 d. su mažąja bendrija (toliau – MB) „Investolita“ sudarė intelektinių paslaugų verslo teikimo sutartį, pagal kurią pavedė atstovauti vykdant finansavimo paiešką 60 000 Eur sumai. Šis finansavimas buvo gautas, o pagal sutartinius įsipareigojimus atsakovas MB „Investolita“ sumokėjo 1 800 Eur. MB „Investolita“ surado finansavimo šaltinį ir atsakovas su UAB „Kredito Garantas“ 2024 m. spalio 10 d. sudarė paskolos sutartį. Šios sutarties sudarymo mokestis atsakovui buvo 1 200 Eur, o bendros mokėtinos palūkanos – 8 963,77 Eur. Visas finansavimas bendrai atsakovui kainavo 11 963,77 Eur (1 200 Eur sutarties sudarymo mokestis + 8 963,77 Eur palūkanos + 1 800 Eur finansavimo paieškos kaštai). Akivaizdu, kad už tokią sumą atsakovui pastatyti ginčo objekto nebuvo įmanoma, juolab ir pats ieškovas buvo įsipareigojęs sumokėti didesnę sumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas su MB „Investolita“ 2025 m. vasario 5 d. sudarė papildomą sutartį, pagal kurią buvo sutarta dėl papildomo finansavimo paieškos 130 000 Eur sumai. Atsakovas papildomai patyrė 4 550 Eur finansavimo paieškos išlaidų, 500 Eur sutarties sudarymo mokestį. Ieškovo turėtam įsigyti dvibučio namo butui atsakovas jau yra panaudojęs dalį šios paskolos, viso 48 500 Eur, o nuo šios sumos mokamos palūkanos sudaro 6 930,26 Eur. Ši suma buvo reikalinga tam, kad būtų pilnai įvykdyti pagal Sutartį atsakovo prisiimti įsipareigojimai. Taigi, antruoju finansavimo etapu, atsakovas papildomai patyrė 13 980,26 Eur išlaidų, kurių nebūtų patyręs, jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, todėl tai laikytina atsakovo patirtais nuostoliais.

Atsiliepimas

4. Ieškovas atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti ir priteisti jam iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Nurodė, kad negali sutikti su atsakovo pozicija, kad jis visus Sutartimi prisiimtus darbus įvykdė. Iš bylos duomenų negalima suprasti, kada buvo įrengti pamatai, kada buvo sumūrytos sienos, kada buvo uždengtas stogas, sumontuoti langai. Fasadas nėra nutinkuotas iki šiol, o pats namas – nėra tinkamas gyventi ir įgyvendinti Sutartį.

4.2. Nurodė, kad atsakovas teigia, jog 2024 m. kovo 22 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su S. Š.. Tačiau toks atsakovo susitarimas su trečiaisiais asmenimis niekaip nėra susijęs su ieškovo teisėmis ir/ar pareigomis. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų bei atsakovo sudarytų sandorių ir susitarimų ir nepagrįstai neracionalių įsipareigojimų sumokėti baudas.

4.3. Pažymėjo, kad atsakovas priešieškinyje nurodytas aplinkybes dėl finansavimo paieškos įrodinėja sutartimis, kurios buvo sudarytos MB „(duomenys neskelbtini)“ su įvairiais subjektais. Svarbu yra tai, kad ieškovas neturi jokių teisinių santykių su MB „(duomenys neskelbtini)“, ši įmonė nėra šios bylos dalyvė, todėl reikalavimai, kildinami iš subjekto, nesančio bylos dalyviu, negali būti laikomi pagrįstais.

4.4. Paaiškino, kad iš tiesų vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios bylos ieškovas yra visiškai atskiri asmenys ir juos su atsakovu sieja visiškai skirtingi teisiniai santykiai. Nepaisant to, kad atsakovas yra gavęs dalį kainos, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nėra atsiskaitęs iki šiol, nors atliktus darbus yra priėmęs. Toks atsakovo elgesys negali būti nei laikomas teisėtu, nei suderinamu su verslo logika, nei su sąžiningumo principais. Aiškiai matyti, kad būtent atsakovas nesilaiko ir negerbia savo sutartinių įsipareigojimų ir būtent jis pažeidė Sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino bei priešieškinį atmetė – priteisė ieškovui iš atsakovo 25 000 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (25 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 413 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškiniu dėl Sutarties nutraukimo į teismą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 20 d., t. y. dar nepasibaigus terminui sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodė, jog negavęs iš atsakovo 2024 m. rugsėjo 9 d. pretenzija reikalaujamų duomenų, kurie patvirtintų atsakovo pajėgumus įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus – pastatyti dvibutį namą, įspėjo atsakovą, jog bus priverstas inicijuoti Sutarties nutraukimą. Bylą nagrinėjant teisme, nė vienai iš šalių nereiškiant valios tęsti sutartinius įsipareigojimus, pagal Sutarties 3.4 punktą prievolė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė 2025 m. kovo 1 d. Nustačius, jog 2024 m. kovo 21 d. ieškovo ir atsakovo prievolės pagal sutartį pasibaigė 2025 m. kovo 1 d., ieškovo keliamas reikalavimas nutraukti Sutartį tapo nebeaktualus.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų ir šalių duotų paaiškinimų matyti, kad abi šalys tinkamai nevykdė savo prievolių, nebendradarbiavo tarpusavyje. Iš Sutarties matyti, kad ieškovas iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. turėjo sumokėti atsakovui 50 000 Eur, pastačius dvibučio namo pamatus – dar 20 000 Eur, tačiau sumokėjo tik 25 000 Eur. Ieškovas paaiškino, kad tokia suma atsakovui buvo sumokėta, ieškovui supratus, kad atsakovas negebės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, kitų sumų mokėjimą sulaikė. Pažymėjo, kad pamatai buvo pradėti įrenginėti tik 2024 m. liepos mėnesį, t. y. praėjus keturiems mėnesiams nuo sutarties sudarymo. Tačiau pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas 50 000 Eur mokėjimą ieškovas įsipareigojo sumokėti iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., taigi, šis mokėjimas buvo aiškiai susietas su konkrečia data, o ne darbų atlikimu ar jų apimtimi. Likusieji mokėjimai buvo numatyti pagal darbų atlikimo eigą. Ieškovo argumentus, kad atsakovas negebės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, nes namo pamatai buvo pradėti įrenginėti tik 2024 m. liepos mėnesį, vertino kaip nepagrįstus, kadangi atsakovas neturėjo jokių tarpinių darbų atlikimo įsipareigojimų ir sudarytoje Sutartyje šalys nebuvo sutarusios kada statybų darbai turi būti pradėti. Ieškovas nepateikė jokių realių atsakovo sutarties nevykdymo įrodymų prieš kreipiantis į teismą dėl Sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, konstatavo ieškovo nesąžiningumą vykdant sutartį. Tačiau kita vertus nurodė, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog statybų darbai iki šiol nėra pabaigti, atsakovas pardavinėja nebaigtą statyti ginčo objektą reklamuodamas jį portale www.aruodas.lt, namo fasadas dar nėra nutinkuotas, o pats namas – nėra tinkamas gyventi ir įgyvendinti Sutartį. Atsakovo pateiktose kadastrinių matavimų bylose 2025 m. sausio mėnesį dvibučio namo butų baigtumas tik 44 procentai. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, neteikė jo prašomų duomenų atsiliepiant į pretenziją, nenurodė pagrįstų duomenų, šalinančių ieškovo abejones dėl Sutarties įvykdymo laiku. Todėl, darė išvadą, kad atsakovas nebūtų laiku įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų ir tokiu atveju pagrindinė prievolė nebūtų sudaryta šalių sutartu terminu ne tik dėl ieškovo, bet ir dėl atsakovo veiksmų. Nors atsakovas remiasi aplinkybėmis, jog būtent ieškovo įmonė įsipareigojo rangos sutartimi pastatyti namą, todėl nuo paties ieškovo (jo įmonės) priklausė statybų eiga, statybos darbų atlikimo terminai, tačiau sutiko su ieškovo argumentais, jog jį kaip fizinį asmenį sieja ikisutartiniai santykiai su atsakovu dėl turto įsigijimo, o jo vadovaujamą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu sieja statybos rangos santykiai, todėl skiriasi šalių įsipareigojimai, teisinių santykių reguliavimas. 2024 m. gegužės 22 d. atsakovui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius statybos rangos sutartį, remiantis statybų rangos sutarties 3.1.1, 3.1.2 ir 3.1.4 punktais, būtent atsakovas (užsakovas) turėjo tikrinti atliekamų darbų atlikimo eigą, kiekį ir kokybę, reikalauti, kad rangos darbus rangovas vykdytų pagal pateiktą projektą ir laikydamasis normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Atsakovui nebuvo užkirsta galimybė pasitelkti kitus rangovus tinkamam sutarties laikymuisi. Vien tai, kad ieškovas yra statybos darbus atlikusios įmonės vadovas, nepanaikina atsakovo įsipareigojimų prieš ieškovą pagal šalių sudarytą sutartį.

5. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes, kasacinio teismo suformuotą praktiką, yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl abiejų šalių kaltės, nebendradarbiavimo. Kadangi pagrindinės sutarties šalys nesudarė, mokėjimo prievolė, kuriai iš dalies vykdyti buvo numatytas ieškovo sumokėtas avansas ir kitos įmokos, neatsirado, todėl atsakovas neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Atsakovas nepateikė priešpriešinio reikalavimo dėl netesybų, o tokių šalys ir nebuvo numatę sutartimi, todėl atsakovui neliko pagrindo disponuoti ieškovo pervestais pinigais.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas nebuvo susitarimo tarp atsakovo ir S. Š. dalyvis. CK 6.156 straipsnyje detalizuotas sutarties laisvės principas suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos. Atsakovas ir S. Š., priešingai nei atsakovas su ieškovu, pasirašydami preliminarią sutartį nusimatė 20 000 Eur netesybas, jeigu pardavėjas nevykdys savo įsipareigojimų. Atsakovas nurodo, jog jis negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų prieš pirkėją, nes dėl ieškovo kaltės nebuvo laiku pastatytas dvibutis namas. Tačiau teikiant paaiškinimus tiek atsakovo atstovui, tiek liudytojai S. Š., pagrindiniu kaltininku dėl sutarties nevykdymo nurodytas rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. Š. patvirtino, jog atsakovas ją informavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nespės pastatyti dvibučio namo. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra šios bylos ieškovas, tačiau nėra jokių pagrindų ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, šioje byloje dalyvaujančiam ikisutartiniuose santykiuose kaip pirkėjui, prisiimti atsakomybę už juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, jog pagrindinė sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nepasirašyta dėl abiejų šalių nebendradarbiavimo, nustatytas ieškovo nesąžiningumas nemokant sutartimi numatytų įmokų, nepanaikina atsakovo pareigos įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjimu atveju atsakovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, neteikė pagrįstų įrodymų, kad dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų laikotarpiu nuo preliminarios sutarties sudarymo iki jos pasibaigimo atsakovas patyrė realių nuostolių, susijusių su preliminarios sutarties vykdymu ir (ar) pasirengimu sudaryti pagrindinę sutartį, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 20 000 Eur nuostolių priteisimo atmetė kaip neįrodytą.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas taip pat teigia, jog negavęs Sutartyje pagal grafiką numatytų mokėjimų, buvo priverstas ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių, siekdamas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, ir dėl to patyrė dar 25 944,03 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 6 350 Eur finansavimo paieškos kaštai, sumokėti MB „Investolita (1 800 + 4 550), 3 700 Eur sutarčių sudarymo mokesčiai sudarant kredito sutartis su UAB „Kredito garantas“ (1 200 + 2 500), 15 894,03 Eur sumokėtos palūkanos UAB „Kredito Garantas“ pagal paskolos sutartis (8 963,77 + 6 930,26). Todėl, atsakovo teigimu, iš viso jis patyrė 45 944,03 Eur nuostolių, kurių nebūtų patyręs jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs savo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, atsakovo atstovo paaiškinimus matyti, kad atsakovas laiko savo valdomos įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtus įsipareigojimus atsakovo įsipareigojimais. Nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija. Pažymėjo, kad Sutartį su ieškovu sudarė fizinis asmuo A. Š., o ne MB „(duomenys neskelbtini)“. Teismui nepateikti įrodymai apie reikalavimų perleidimo sutartis ar kiti įrodymai, kurie pagrįstų ieškovui keliamą atsakomybę už juridinio asmens prisiimtus įsipareigojimus verslo plėtrai. MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra sutarties šalis su ieškovu, todėl atsakovas nepagrindė ir neįrodė, kokiu teisiniu pagrindu nurodyto juridinio asmens vardu atsakovas reikalauja sau nuostolių atlyginimo iš ieškovo dėl nesudarytos pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Tuo remdamasis priešieškinio reikalavimus dėl 25 944,03 Eur nuostolių priteisimo atmetė kaip nepagrįstus, atsakovui neturint reikalavimo teisės į ieškovą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl abiejų šalių kaltės. Atkreipė dėmesį, kad statinio baigtumo procentas yra specifinis dalykas, kuris priklauso nuo daugybės aplinkybių ir šiuo konkrečiu atveju yra iš esmės neaktualus, kadangi Sutartimi dėl jo nebuvo nieko susitarta. Vien tik lingvistiškai aiškinant Sutartį akivaizdu, kad ieškovo norimas rezultatas buvo susietas su atitinkamų faktinių statinio savybių egzistavimu, t. y. su atskirais mokėjimais susieti tam tikri statinyje atlikti darbai, o būtent šalys susitarė, kad pirkėjas pagal Sutarties 3.2 punktą iki šios Sutarties sudarymo sumoka pardavėjui 5 000 Eur, o likusią sumą (155 000 Eur) už parduodamą žemės sklypą ir butą įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: 1) sumokėti 50 000 Eur iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.; 2) sumokėti 20 000 Eur – kai bus padaryti pastato, kurio dalis yra butas, pamatai; 3) sumokėti 25 000 Eur – kai bus sumūrytos vidinės ir išorinės sienos; 4) 25 000 Eur – kai bus uždengtas stogas; 5) sumokėti 15 000 Eur kai bus sumontuoti langai; 6) sumokėti 20 000 Eur– kai bus apšiltintas ir nutinkuotas fasadas. Iš pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių ir byloje esančios kadastrinių matavimų bylos yra akivaizdu, jog jau 2025 metų sausio mėnesį šiame objekte jau buvo pamatai (3.3.2 p.), sumūrytos vidinės ir išorinės sienos (3.3.3 p.), uždengtas stogas (3.3.4 p.), sumontuoti langai (3.3.5 p.). Taigi, net ir su konstatuotu ieškovo nesąžiningumu, apeliantas atliko didžiąją dalį visų sulygtų darbų. Ginčo objekte likus daugiau mėnesiui laiko iki Sutarties termino sudaryti pagrindinę sutartį buvo neatliktas tik vienas sulygtas darbas, t. y. fasado šiltinimas ir tinkavimas (3.3.6 p.).

11.2. Nurodė, kad dar daugiau, pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas atsakovo kaltę ginčo santykyje nurodė, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, neteikė jo prašomų duomenų, atsiliepiant į pretenziją, nenurodė pagrįstų duomenų, šalinančių ieškovo abejones dėl sutarties įvykdymo laiku. Toks pirmosios instancijos teismo argumentas laikytinas argumentu ad absurdum. Pats pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas buvo nesąžiningas ir nevykdė jau savo pirmojo įsipareigojimo sumokėti 50 000 Eur sumą iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovui nevykdant savo pačio pirminio įsipareigojimo ir nesuteikiant apeliantui lėšų, reikalingų statyboms, tai vertinti kaip ieškovo abejones nėra absoliučiai jokio pagrindo ir yra neteisinga, akivaizdžiai nelogiška. Toks ieškovo elgesys akivaizdžiai įtakoja apelianto galimybes Sutartį vykdyti laiku, tačiau iš tokių ieškovo veiksmų kylančias rizikas vertinti kaip apelianto kaltę yra mažų mažiausiai neteisinga, kas lėmė netinkamą ginčo santykio kvalifikavimą ir neteisingo sprendimo priėmimą. Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl ieškovo kaltės, t. y., kad ieškovas nepagrįstai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus, todėl ieškovui kyla civilinė atsakomybė už apeliantui padarytus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, ieškovo sumokėta avanso suma turi būti įskaityta į apelianto patirtų nuostolių atlyginimą.

11.3. Nurodė, kad ruošdamasis statyboms ir turėdamas pagrįstų teisėtų lūkesčių, jog ieškovas vykdys savo prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, apeliantas 2024 m. kovo 22 d. pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su S. Š.. Dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo, apeliantas neturėjo pakankamai finansinių resursų laiku ir tinkamai vykdyti šiuos įsipareigojimus, todėl S. Š. nutraukė šią sutartį bei pareikalavo baudos. Ši bauda buvo sumokėta, visas išvardintas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta S. Š..

11.4. Nurodė, kad ieškovas buvo priverstas greitai ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Byloje esantys įrodymai patvirtina apelianto patirtas išlaidas, dėl jų ginčo nebuvo. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį reikalavimą iš esmės dėl, kad finansavimas buvo suteiktas apelianto įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“, o ne apeliantui. Apeliantas yra šios įmonės ne tik vadovas, bet ir vienintelis mažosios bendrijos narys. Vien tai, kad apeliantas, kaip fizinis asmuo, nebuvo pajėgus gauti finansavimą ir Sutartį vykdė pasinaudodamas savo pasinaudodamas savo turtu, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“, nekeičia fakto, kad jis patyrė nuostolius, o šie privalo būti atlyginti. Pažymėjo, kad byloje yra įrodyta, jog jeigu ieškovas būtų veikęs sąžiningai, apeliantas nuostolių nebūtų patyręs, todėl priešieškinis turėtų būti tenkinamas.

11.5. Atkreipė dėmesį, kad jo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo nepagrįstai 2025 m. kovo 12 d. nutartimi išskyrė civilinę bylą Nr. e2-461-1068/2025 su civiline byla Nr. e2-1276-1067/2025 į atskiras bylas. Abejose minimose bylose atsakovas yra tas pats. Abiejuose civiliniai sutartiniai ginčo teisiniai santykiai. Taip pat abiejų bylų ginčo objektas yra tas pats nekilnojamasis turtas. Nors šiose bylose ieškovai teisiškai nesutampa, tačiau civilinės bylos Nr. e2-461-1068/2025 ieškovas ginčo santykių metu buvo civilinės bylos Nr. e2-1276-1067/2025 ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir, apelianto žiniomis, vienintelis akcininkas. Iš šių dviejų bylų matyti, kad ieškovas, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, įsipareigojo atlikti rangos darbus, o veikdamas kaip fizinis asmuo savo pastatytus pastatus adresu (duomenys neskelbtini), o veikdamas kaip fizinis asmuo savo pastatytus pastatus nupirkti. Atsakovo nuomone, tokios faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą šių bylų sujungimui ir išnagrinėjimui kartu. Bylų išskyrimas sutrukdė tinkamai atskleisti bylos esmę ir visapusiškai išnagrinėti bylą, todėl toks skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas ir minimos dvi bylos nagrinėjamos sujungus. Tai laikytina procesiniu pagrindu grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

9. Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltas tik ieškovas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinę situaciją, padarė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog atsakovas nebūtų laiku įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai akcentavo, kad nors ieškovas sulaikė mokėjimus, tai nepateisina paties atsakovo neveikimo ir objekto neparengimo. Apelianto argumentai dėl statybos baigtumo lygio nereikšmingumo yra teisiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi objektyviais VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nustatydamas, kad 2025 m. sausio 29 d. objekto baigtumas yra 44 proc. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad esant tokiam baigtumui likus vos mėnesiui iki galutinio termino (2025 m. kovo 1 d.), atsakovas objektyviai negalėjo įvykdyti sutarties, todėl pagrindinė sutartis nebūtų buvusi sudaryta ne tik dėl ieškovo, bet ir dėl paties atsakovo veiksmų. Svarbu yra ir tai, kad net ir šiuo metu ginčo objektas nėra baigtas statyti ir į bylą tokių duomenų apeliantas nėra pateikęs. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo nebendradarbiavimą kaip vieną iš sutarties neįvykdymo priežasčių. Skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, kad atsakovas neteikė jo (ieškovo) prašomų duomenų, atsiliepiant į pretenziją, nenurodė pagrįstų duomenų, šalinančių ieškovo abejones dėl sutarties įvykdymo laiku. Būtent šis atsakovo elgesys, kai į teisėtą ieškovo prašymą pateikti darbų grafikus buvo atsakyta tik reikalavimu mokėti pinigus, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl abiejų šalių kaltės nesudarant pagrindinės sutarties.

Žemesnės instancijos teismas

12.2. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai reikalauja priteisti nuostolius, susijusius su trečiuoju asmeniu S. Š.. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šį reikalavimą ir jį atmetė. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė esminį skirtumą tarp šalių susitarimų: atsakovas su S. Š. nusimatė 20 000 Eur netesybas, ko nebuvo sutartyje su ieškovu, bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir atsakovo prievolės mokėti baudą kitam asmeniui, todėl šis reikalavimas atmestas kaip neįrodytas.

12.3. Nurodė, kad taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su paskolų palūkanomis ir tarpininkavimo mokesčiais. Skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, kad sutartį su ieškovu sudarė fizinis asmuo, o ne MB „(duomenys neskelbtini)“.

12.4. Nurodė, kad apelianto argumentai dėl netinkamo bylų išskyrimo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas aiškiai atskyrė šalių teisinius santykius, nurodydamas, kad ieškovą su atsakovu sieja ikisutartiniai pirkimo–pardavimo santykiai, o su ieškovo vadovaujama įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ – statybos rangos santykiai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovas yra statybos darbus atlikusios įmonės vadovas, nepanaikina atsakovo įsipareigojimų prieš ieškovą pagal šalių sudarytą sutartį. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kitoje byloje (dėl rangos) jau yra priimtas sprendimas, todėl bylų sujungimas šioje stadijoje būtų netikslingas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktą).

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo patenkintas visiškai bei atsakovo priešieškinis dėl nuostolių priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindinių faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos duomenimis, atsakovas (pardavėjas) ir ieškovas (pirkėjas) 2024 m. kovo 21 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas iš pardavėjo nupirkti 0,0500 ha ploto dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su dvibučio namo dalimi (1 punktas). Šalys šia sutartimi taip pat susitarė, kad: pardavėjas įsipareigoja su pirkėju sudaryti ir pasirašyti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį iki 2025 m. kovo 1 d. (2 punktas); nekilnojamasis turtas bus parduodamas už 160 000 Eur kainą (3.1 punktas); pirkėjas iki sutarties sudarymo sumokėjo pardavėjui turto kainos dalį (avansą), lygią 5 000 Eur (3.2 punktas); pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui turto kainos dalį, lygią 155 000 Eur, tokia tvarka: 50 000 Eur – iki 2024 m. rugpjūčio l d.; 20 000 Eur – kai bus padaryti pastato, kurio dalis yra butas, pamatai; 25 000 Eur – kai bus sumūrytos vidinės ir išorinės sienos; 25 000 Eur – kai bus uždengtas stogas; 15 000 Eur – kai bus sumontuoti langai; 20 000 Eur – kai bus apšiltintas ir nutinkuotas fasadas (3.3 punktas) (1 t., e. b. l. 17–18).

15. Ieškovas laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 5 d. iki 2024 m. liepos 27 d. pervedė atsakovui iš viso 27 592,08 Eur – 2024 m. vasario 5 d. pervedė 2 000 Eur, 2024 m. vasario 9 d. – 3 000 Eur, 2024 m. gegužės 3 d. – 555,05 Eur, 2024 m. gegužės 7 d. – 2 000 Eur, 2024 m. gegužės 9 d. – 11,03 Eur, 2024 m. gegužės 13 d. – 20 Eur, 2024 m. gegužės 21 d. – 6 Eur, 2024 m. birželio 27 d. – 14 000 Eur, 2024 m. liepos 24 d. – 6 000 Eur (2 t., e. b. l. 140–198).

16. Atsakovas (užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas), atstovaujama ieškovo (direktorius), 2024 m. gegužės 22 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovas savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti gyvenamosios paskirties (dviejų butų) namo adresu (duomenys neskelbtini), statybą, t. y. statybos aikštelės paruošimą, žemės darbus, pamatų sumontavimą su perdengimu, mūro darbus su perdengimais, monolito darbus ir stogo konstrukciją su apšiltinimu ir danga, namo įėjimo duris, vidaus vandentiekio stovus su šalto bei karšto vandens skaitikliais bei vidaus kanalizacijos stovus, sumontavimą, langų, lauko sienų apšiltinimą, namo fasado dažymą, cokolinio aukšto apdailą iš lauko, miesto inžinerinių tinklų pajungimą prie namo, gerbūvio darbus (aikštelių, takų, įvažiavimų į parkingus įrengimą, augalinio sluoksnio užpylimą) (1.1 punktas) (darbų pradžia – 2024 m. birželio 6 d., darbų pabaiga – 2025 m. gruodžio 10 d. (5.1 punktas)) (1 t., e. b. l. 39–42).

17. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas), atstovaujama ieškovo (direktorius), ir MB „Rudkasa“ (rangovas) 2024 m. birželio 7 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią MB „Rudkasa“ įsipareigojo atlikti gyvenamosios paskirties (dviejų butų) namo adresu (duomenys neskelbtini), paruošiamuosius žemės darbus, pagrindo paruošimą, ašių nužymėjimą, polių gręžimą ir betonavimą, pamatų įrengimą, armatūros karkasus, rostverką ir apšiltinimą (1 t., e. b. l. 123–126).

18. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo, be kita ko, 20 570 Eur skolą (civilinė byla Nr. e2-1276-1067/2025). Šios bylos duomenimis, ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo ieškovo, ir atsakovas pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą už laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. atliktus darbus (pamatų įrengimą) adresu (duomenys neskelbtini), darbų kaina 20 570 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakovui apmokėjimui 2024 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą 20 570 Eur sumai, kuri nebuvo apmokėta.

19. Iš ieškovo ir atsakovo 2024 m. rugpjūčio 1 d. vykusio susirašinėjimo el. paštu matyti, kad šalys nesutarė dėl atliktinų mokėjimų dydžio, t. y. atsakovas nurodė, kad šalys telefonu susitarė, jog ieškovas iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. perves atsakovui 50 000 Eur bei, vietoje delspinigių, neatlygintinai įrengs medinę terasą iki pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo; tuo tarpu ieškovas nurodė, kad telefonu tarėsi, jog ieškovas iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. perves atsakovui 20 000 Eur, o likusią sumą (30 000 Eur) dalins keliems mėnesiams (1. t., e. b. l. 35).

20. Ieškovas kreipėsi į atsakovą 2024 m. rugsėjo 9 d. raštu, nurodydamas, kad susipažinus su faktine situacija matyti, jog būsimojo namo yra pastatyta tik pamatai, t. y, statybos baigtumas yra mažiau nei 10 proc., nors nuo Sutarties sudarymo praėjo jau 5 mėnesiai, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo galimybių įvykdyti sutartinius įsipareigojimus laiku ir apskritai dėl to, ar atsakovas yra pajėgus įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, bei prašydamas pateikti planuojamų atlikti darbų grafiką bei duomenis/įrodymus, kad atsakovas yra pajėgus įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (1 t., e. b. l. 15–16).

21. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo paklausimą 2024 m. rugsėjo 12 d. rašte nurodė, kad ieškovas iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. įsipareigojo sumokėti atsakovui 50 000 Eur, tačiau šios prievolės neįvykdė, nes iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo tik 20 000 Eur. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 20 000 Eur, kai bus padaryti pastato, kurio dalis yra butas, pamatai, taigi, ieškovo pradelsti įsipareigojimai atsakovui sudaro 50 000 Eur. Tuo remdamasis prašė nedelsiant įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (1 t., e. b. l. 19–20).

22. Ieškovas 2024 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl Sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo.

23. Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kad atsakovas (pardavėjas) ir S. Š. (pirkėjas) 2024 m. kovo 22 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas iš pardavėjo nupirkti 0,0500 ha ploto dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), su dvibučio namo dalimi (1 punktas). Šalys šia sutartimi taip pat susitarė, kad pardavėjas įsipareigoja, neįvykdžius ar nutraukus šią sutartį, sumokėti pirkėjui 20 000 Eur baudą, kuri laikoma minimaliais nuostoliais ir kurios dydis neturi būti įrodinėjamas (3.5 punktas) (2 t., e. b. l. 32–33).

24. Atsakovas laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 14 d. iki 2025 m. kovo 1 d. pervedė S. Š. iš viso 20 000 Eur – 2025 m. sausio 14 d. pervedė 1 000 Eur, 2025 m. vasario 10 d. – 12 000 Eur, 2025 m. kovo 1 d. – 2 000 Eur, 2025 m. balandžio 1 d. – 1 000 Eur, 2025 m. balandžio 24 d. – 4 000 Eur (2 t., e. b. l. 34–36, 106; 3 t., e. b. l. 78).

25. MB ,,Investolita” (paslaugų teikėjas) ir MB ,, (duomenys neskelbtini)” (paslaugų gavėjas), atstovaujama atsakovo (direktorius), 2024 m. spalio 8 d. sudarė intelektinių paslaugų verslo teikimo sutartį, kuria paslaugų gavėjas pavedė paslaugu? teikėjui, o paslaugu? teikėjas įsipareigojo šioje sutartyje numatytomis sąlygomis atstovauti vykdant finansavimo paslaugų gavėjui paieška?, inicijuojant galimai finansuojančiu? subjektu? (finansavimo šaltiniu?) ir paslaugų gavėjo derybas bei vykdyti kitus šios sutarties 3 straipsnyje numatytus išsipareigojimus, o paslaugų gavėjas įsipareigojo sumokėti paslaugu? teikėjui šios sutarties 5 straipsnyje nustatyto dydžio atlyginimą už suteiktas paslaugas (1.1 punktas) (finansavimo suma 60 000 Eur (1.2 punktas)) (2 t., e. b. l. 37–40).

26. UAB „Kredito garantas“ (paskolos davėjas) ir MB „(duomenys neskelbtini)“ (paslaugos gavėjas) 2024 m. spalio 10 d. sudarė paskolos sutartį dėl 60 000 Eur paskolos, įkeičiant nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) (paskolos panaudojimo paskirtis – verslo plėtrai ir mokesčių, susijusių su paskolos gavimu, sumokėjimu (1.12 punktas)) (2 t., e. b. l. 46–55).

27. MB ,,Investolita” (paslaugų teikėjas) ir MB ,, (duomenys neskelbtini)” (paslaugų gavėjas), atstovaujama atsakovo (direktorius), 2025 m. vasario 5 d. sudarė intelektinių paslaugų verslo teikimo sutartį, kuria paslaugų gavėjas pavedė paslaugu? teikėjui, o paslaugu? teikėjas įsipareigojo šioje sutartyje numatytomis sąlygomis atstovauti vykdant finansavimo paslaugų gavėjui paieška?, inicijuojant galimai finansuojančiu? subjektu? (finansavimo šaltiniu?) ir paslaugų gavėjo derybas bei vykdyti kitus šios sutarties 3 straipsnyje numatytus įsipareigojimus, o paslaugų gavėjas įsipareigojo sumokėti paslaugu? teikėjui šios sutarties 5 straipsnyje nustatyto dydžio atlyginimą už suteiktas paslaugas (1.1 punktas) (finansavimo suma 130 000 Eur (1.2 punktas)) (2 t., e. b. l. 41–44).

28. UAB „Kredito garantas“ (paskolos davėjas) ir MB „(duomenys neskelbtini)“ (paslaugos gavėjas) 2025 m. vasario 6 d. sudarė paskolos sutartį dėl 130 000 Eur paskolos, įkeičiant nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) (paskolos panaudojimo paskirtis – verslo plėtrai ir mokesčių, susijusių su paskolos gavimu, sumokėjimu (1.12 punktas)) (2 t., e. b. l. 56–66).

Dėl ginčo esmės

29. Kaip matyti iš pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.

30. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023, 56 punktą ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką). Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktiką).

31. Apeliantas teigia, kad ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas, o ieškovo sumokėta avanso suma – įskaityta į apelianto patirtų nuostolių atlyginimą.

32. Pagal kasacinio teismo praktiką, avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; 2018 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-916/2018). Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.

33. Ieškovas atsakovui pervedė Sutartyje nurodytą avansą ir kitas įmokas, iš viso 27 592,08 Eur. Ieškovo atstovas teismo posėdžio, vykusio 2025 m. rugpjūčio 28 d., metu, be kita ko, paaiškino, kad visos sumos buvo pervestos Sutarties pagrindu bei, nors pervesta suma viršija pareikštą reikalavimą, paduoto ieškinio netikslina, t. y. prašo priteisti ieškovui iš atsakovo 25 000 Eur. Atsakovo atstovas to paties teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas iš ieškovo yra gavęs 25 000 Eur pagal Sutartį. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys Sutartyje neaptarė netesybų klausimo. Sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad jeigu šalys iki 2025 m. kovo 1 d. nepasirašys pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, tai prievolė ją sudaryti pasibaigs. Įvertinus tai, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis iki nurodyto termino sudaryta nebuvo, terminas nepratęstas, konstatuotina, kad skundžiamu sprendimu avansas ir kitos įmokos teisėtai ir pagrįstai priteistos ieškovui iš atsakovo.

34. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovo veiksmų, tuo tarpu apeliantas teigia, kad ši nebuvo sudaryta išimtinai dėl ieškovo kaltės.

35. Kasacinio teismo praktikoje preliminariosios sutarties sudarymas apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai yra ribojami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktą; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktą).

36. Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 46 punktą). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 20 punktą)

37. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktus). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 35 punktą). Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

38. Pažymėtina, kad kaip matyti iš pirmiau nurodytų bylos duomenų, ieškovas buvo ginčo namo statybos darbus turėjusio įvykdyto rangovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį statybos darbų įvykdė, t. y. įrengė pamatus, tačiau atsakovas pagal jam 2024 m. rugpjūčio 8 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą neatsiskaitė. Iš civilinėje byloje Nr. e2-1276-1067/2025 priimto 2025 m. birželio 19 d. galutinio sprendimo matyti, kad atsakovas teigė, jog perdavimo priėmimo aktu perduoti darbai buvo su trūkumais, neužbaigti iki galo, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas, šių argumentų nepripažinęs pagrįstais, ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-3181-852/2025 pirmiau minėtą galutinį sprendimą paliko nepakeistu.

39. Ieškovas 2024 m. rugsėjo 9 d. raštu prašė atsakovo pateikti planuojamų atlikti darbų grafiką bei duomenis/įrodymus, kad atsakovas yra pajėgus įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas nurodytų veiksmų neatliko.

40. Šių duomenų visuma, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindą nuspręsti, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir dėl atsakovo veiksmų, nebendradarbiaujant su ieškovu. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamame sprendime nurodytu argumentu, kad nors atsakovas rėmėsi aplinkybėmis, jog būtent ieškovo įmonė įsipareigojo rangos sutartimi pastatyti namą, todėl nuo paties ieškovo (jo įmonės) priklausė statybų eiga, statybos darbų atlikimo terminai, tačiau ieškovą, kaip fizinį asmenį, sieja ikisutartiniai santykiai su atsakovu dėl turto įsigijimo, o jo vadovaujamą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu – statybos rangos santykiai, todėl skiriasi šalių įsipareigojimai, teisinių santykių reguliavimas; atsakovui nebuvo užkirsta galimybė pasitelkti kitus rangovus tinkamam Sutarties laikymuisi.

41. Atsakovas savo patirtus nuostolius grindė tuo, kad ieškovo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas nulėmė tai, jog šis turėjo sumokėti S. Š. 20 000 Eur baudą už 2024 m. kovo 22 d. sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties neįvykdymą bei išlaidomis, patirtomis ieškant finansavimo statyboms pabaigti – atsakovas teigė, kad dėl finansavimo paieškų du kartus kreipėsi į MB ,,Investolita”, su UAB „Kredito garantas“ buvo sudarytos dvi paskolos sutartys. Iš esmės apeliantas teigia, kad ieškovo veiksmai, nesuteikiant apeliantui lėšų, reikalingų statyboms, įtakojo jo galimybes ginčo namą pastatyti laiku.

42. Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Sutartimi nebuvo susitarta, jog ieškovo atliekamais mokėjimais bus finansuojama namo statyba (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys susitarė dėl mokėjimų už nekilnojamąjį turtą, ieškovui nebuvo aktualu iš kokių finansinių lėšų atsakovas vykdys statybos darbus. Iš su S. Š. 2024 m. kovo 22 d. sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų matyti, jog pardavėjas įsipareigojo su pirkėja sudaryti ir pasirašyti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarti iki 2024 m. gruodžio 15 d. (2 punktas). Pirkėja iki 2024 m. gruodžio 15 d. įsipareigojo sumokėti visą sulygtą nekilnojamojo turto (už sklypą, pamatus, siena, stogą, langus, duris, fasado apšiltinimą ir dekoratyvinį tinkavimą) kainą (3.1, 3.2, 3.3, 3.3.1 punktai). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad namo statybos, tiek su ieškovu, tiek su S. Š. iki sudarytose sutartyse sulygto baigtumo, nėra baigtos iki šiol – iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad 2025 m. sausio 29 dienai namo baigtumas buvo 44 proc. (2 t., e. b. l. 8–31); nebaigtas statyti namas pardavinėjamas, reklamuojant jį portale www.aruodas.lt, namo fasadas nenutinkuotas (2 t., e. b. l. 98–102). Be to, kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, liudytoja S. Š. teismo posėdžio, vykusio 2025 m. rugpjūčio 28 d., metu nurodė, kad buvo informuota, jog rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė savo įsipareigojimų. Šių duomenų pagrindu nuspręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovo teiginiai, jog jis negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų prieš pirkėją S. Š., nes dėl ieškovo kaltės nebuvo laiku pastatytas dvibutis namas, yra nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje konstatavus, jog pagrindinė sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nepasirašyta dėl abiejų šalių nebendradarbiavimo, nustatytas ieškovo nesąžiningumas nemokant sutartimi numatytų įmokų, nepanaikina atsakovo pareigos įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjimu atveju atsakovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir atsakovo prievolės mokėti baudą kitam asmeniui, neteikė pagrįstų įrodymų, kad dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų laikotarpiu nuo preliminarios sutarties sudarymo iki jos pasibaigimo atsakovas patyrė realių nuostolių, susijusių su ginčo Sutarties vykdymu ir (ar) pasirengimu sudaryti pagrindinę sutartį, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 20 000 Eur nuostolių priteisimo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai ir teisėtai (CPK 178 straipsnis).

44. Pasisakant dėl išlaidų, patirtų ieškant finansavimo statyboms pabaigti, pritartina skundžiamame sprendime nurodytam, kad nepateikti įrodymai apie reikalavimų perleidimo sutartis ar kiti įrodymai, kurie pagrįstų ieškovui keliamą atsakomybę už juridinio asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtus įsipareigojimus verslo plėtrai. Be to, byloje nėra duomenų, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ gautos paskolų sumos buvo panaudotos ginčo namo statybai – paskolų sutartyse nurodyta, kad paskolų panaudojimo paskirtis – verslo plėtrai ir mokesčių, susijusių su paskolos gavimu, sumokėjimui.

45. Taigi, vertintina, kad atsakovas neįrodė esant sąlygas ieškovo civilinei atsakomybei kilti.

46. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2025 m. kovo 12 d. nutartimi išskyrė civilinę bylą Nr. e2-461-1068/2025 ir civilinę bylą Nr. e2-1276-1067/2025 į atskiras bylas.

47. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 17 d. nutartimi kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją, kad būtų išspręstas šalies atstovo prašymas dėl civilinių bylų pagal ieškovo B. J. ieškinį atsakovui A. Š., trečiajam asmeniui Kretingos rajono 2 – ojo notaro biuro notarei Indrei Starkienei dėl sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo, ir pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. Š., trečiajam asmeniui MB „Rudkasa“, dėl skolos priteisimo sujungimo. 2025 m. sausio 20 d. nutartimi minėtos civilinės bylos sujungtos į vieną bylą bei 2025 m. kovo 12 d. nutartimi išskirtos į dvi atskiras civilines bylas.

48. Bylų sujungimas ir išskyrimas – tai civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą, t. y. atsižvelgia į kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau išnagrinėti civilinę bylą (bylas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008).

49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 20 d. nutartyje, be kita ko, įvertinęs tai, kad 2025 m. sausio 20 d., išsprendus bylų sujungimo klausimą, nebuvo įvertintas faktas, jog ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo išnagrinėtas dokumentinio proceso tvarka ir dėl jo civilinėje byloje Nr. e2-12458-1067/2024 priimtas preliminarus sprendimas, todėl priėmus atsakovo A. Š. prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, tolesnis procesas turėtų vykti vadovaujantis CPK 430 straipsnyje numatyta tvarka, o ne ginčo teisena, nusprendė, kad civilinės bylos nagrinėjimas pagal skirtingus reikalavimus, skirtinga teisena vienoje byloje tapo žymiai didesnės apimties ir sudėtingesnis, todėl pripažino, kad šių atskirų reikalavimų atskyrimas į atskiras bylas yra tikslingas, nes tai padės greičiau išspręsti tarp šalių kilusius ginčus.

50. CPK 136 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.

51. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad civilinių bylų išskyrimas sutrukdė tinkamai atskleisti šios bylos esmę ir visapusiškai ją išnagrinėti. Nors abejose bylose atsakovais yra tas pats asmuo, tačiau ginčai kilo dėl tarp šalių susiklosčiusių skirtingų civilinių teisinių santykių. Nenustatyta, kad ieškovų pareikšti reikalavimai buvo tarpusavyje susiję ar, kad juos išnagrinėjus atskirai, galėjo būti priimti neteisingi procesiniai sprendimai. Be to, pastebėtina, kad, kaip paminėta pirmiau, civilinė byla pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo jau yra išnagrinėta, pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka, galutinis sprendimas yra įsiteisėjęs.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

53. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

55. Ieškovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė.

56. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jo naudai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,

nutaria:

atsakovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Renata BeinoravičienėVisvaldas KazakiūnasLinas Zinkevičius