Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. J. ieškinį atsakovui A. Š. dėl sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo bei pagal atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovui B. J. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo Kretingos rajono 2 – ojo notaro biuro notarė Indrė Starkienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Faktinės aplinkybės.

2024 m. kovo 21 d. preliminarios sutarties duomenimis nustatyta, jog ieškovas B. J. ir atsakovas A. Š. sudarė sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui parduoti, o ieškovas iš atsakovo nupirkti 0,0500 ha ploto dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Palangos m. k. v., adresas (duomenys neskelbtini), su dvibučio namo dalimi - butu (pirmas nuo gatvės) (toliau – daiktai/ turtas).

Byloje nėra ginčo, jog 2024 m. kovo 21 d. preliminarios sutarties sudarymo metu dvibutis namas (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėtas statyti. Šalys susitarė dėl būsimo naujai pastatyto statinio pirkimo-pardavimo. Sutarties 4 punktu atsakovas pareiškė ir garantavo, jog daiktų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną daiktai priklausys jam nuosavybės teise, nuosavybės teisė į daiktus bus įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Sutarties 2 punktu šalys sutarė, jog pagrindinė turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2025 m. kovo 1 d.

Sutarties 3.4. punktu šalys sutarė, kad jeigu šalys iki 2025 m. kovo 1 d. nepasirašys daiktų pirkimo pardavimo sutarties, tai prievolė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigs.

Sutarties 3.1. punkte šalys susitarė, jog turto kaina – 160 000 Eur, kuri detalizuota Sutarties 3.2-3.3.6. punktais.

Šalys susitarė, kad atsakovas pagal sutarties 3.2. punktą iki Sutarties sudarymo sumoka ieškovui 5 000 Eur avansą, o likusią sumą – 155 000 Eur už parduodamą žemės sklypą ir butą įsipareigojo sumokėti tokia tvarka:

1) 50 000 Eur iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. (Sutarties 3.3.1. punktas);

2) 20 000 Eur kai bus padaryti pastato, kurio dalis yra Butas, pamatai (Sutarties 3.3.2. punktas);

3) 25 000 Eur kai bus sumūrytos vidinės ir išorinės sienos (Sutarties 3.3.3. punktas);;

4) 25 000 Eur kai bus uždengtas stogas (Sutarties 3.3.4. punktas);

5) 15 000 Eur kai bus sumontuoti langai (Sutarties 3.3.5. punktas);

6) 20 000 Eur kai bus apšiltintas ir nutinkuotas fasadas (Sutarties 3.3.6. punktas).

Sutarties 3.2. punkte taip pat nusimatė, jog avansas ir kiti pagal sutartį atlikti mokėjimai įskaitomi į daiktų kainą.

Iš į bylą pateiktų AB Šiaulių bankas banko pavedimų, Revolut sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovas atsakovui yra pervedęs 27 592,53 Eur (2 000 Eur 2024 m. vasario 5 d., 3 000 Eur 2024 m. vasario 9 d., 555,05 Eur 2024 m. gegužės 3 d., 2 000 Eur 2024 m. gegužės 7 d., 11,03 Eur 2024 m. gegužės 9 d., 20,00 Eur 2024 m. gegužės 13 d., 6,00 Eur 2024 m. gegužės 21 d., 14 000 Eur 2024 m. birželio 27 d., 6 000 Eur 2024 m. liepos 27 d.). Atsakovas patvirtino, jog iš ieškovo yra gavęs 25 000 Eur.

2024 m. rugsėjo 9 d. pretenzija ieškovo siųsta atsakovui pagrindžia, jog ieškovas kėlė atsakovui klausimą dėl namo statybos terminų: „susipažinus su faktine situacija matyti, kad būsimojo namo yra pastatyta tik pamatai, t. y, statybos baigtumas - mažiau nei 10 proc., nors nuo sutarties sudarymo praėjo jau 5 mėnesiai. Kyla pagrįstų abejonių dėl Jūsų galimybių įvykdyti sutartinius įsipareigojimus laiku ir apskritai, dėl to ar Jūs esate pajėgus įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. <...> prašome pateikti planuojamų atlikti darbų grafiką bei duomenis/įrodymus, kad esate pajėgus įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kol aukščiau nurodyta nebus pateikta – Klientas sulaiko savo mokėjimus Jums. Taip pat informuojame, kad nepateikus prašomų duomenų iki 2024-09-13, būsime priversti inicijuoti sutarties nutraukimą“.

2024 m. rugsėjo 12 d, atsakovas ieškovui pateikė atsakymą – nesutikimą su pretenzija, kurioje nurodyta, jog ieškovas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį. Pirkėjo pradelsti įsipareigojimai pagal sutartį sudaro 50 000 Eur. Pardavėjas prašo pirkėjo kuo greičiau nutraukti sutarties nevykdymo veiksmus ir įvykdyti sutarties 3.2. ir 3.3 punktuose numatytus įsipareigojimus.

2025 m. sausio 29 d. patalpų (butų) kadastro duomenimis nustatyta, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), objekto baigtumas yra 44 proc.

2024 m. kovo 22 d. preliminarios sutarties duomenimis nustatyta, jog atsakovas A. Š. ir S. Š. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo S. Š. parduoti, o S. Š. iš atsakovo nupirkti 0,0500 ha ploto dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Palangos m. k. v., adresas (duomenys neskelbtini), su dvibučio namo dalimi – butu (antras nuo gatvės) bei susitarė, jog pagrindinė turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2024 m. gruodžio 15 d. Šalys taip pat susitarė, jog atsakovui neįvykdžius ar nutraukus sutartį jis įsipareigoja pirkėjui sumokėti 20 000 Eur baudą.

Mokėjimo pavedimai patvirtina, jog atsakovas pervedė S. Š. 20 000 Eur (1 000 Eur 2025 m. sausio 14 d., 12 000 Eur 2025 m. vasario 10 d., 2 000 Eur 2025 m. kovo 1 d., 1 000 Eur 2025 m. balandžio 1 d., 4 000 Eur 2025 m. balandžio 24 d.).

2024 m. spalio 8 d. ir 2025 m. vasario 5 d. intelektinių paslaugų verslo teikimo sutartys Nr. FVT2024/10/08/01 ir Nr. FVT2025/02/05/01 patvirtina, jog paslaugų gavėjas MB (duomenys neskelbtini) sutarė su paslaugų teikėju MB „Investolita“ dėl finansinių konsultacijų, investuotojų ieškojimo, atstovavimo derybose dėl finansavimo už numatytą atlygį. Už finansinį verslo tarpininkavimą pagal intelektinių paslaugų teikimo sutartį FVT2025/02/05/01 MB „Investolita“ 2025 m. vasario 5 d. išrašė MB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą 4 550 Eur sumai.

2024 m. spalio 10 d. kredito sutartis Nr. 29630 patvirtina, jog MB (duomenys neskelbtini) atstovaujama įmonės vadovo A. Š., iš UAB „Kredito garantas“ gavo 60 000 Eur paskolą verslo plėtrai ir mokesčių susijusių su paskolos gavimu sumokėjimui, įkeičiant pastatą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini).

2025 m. vasario 6 d. kredito sutartis Nr. 29663 patvirtina, jog MB (duomenys neskelbtini), atstovaujama įmonės vadovo A. Š., iš UAB „Kredito garantas“ gavo 130 000 Eur paskolą verslo plėtrai ir mokesčių susijusių su paskolos gavimu sumokėjimui, įkeičiant pastatą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini).

AB Artea bankas mokėjimo pavedimai patvirtina, jog MB (duomenys neskelbtini) atlieka mokėjimus UAB „Kredito garantas“ pagal sudarytas paskolos sutartis.

Ginčo esmė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 1–3 dalys).

Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 punktus).

Nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškiniu dėl preliminarios sutarties nutraukimo į teismą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 20 d., t. y. dar nepasibaigus terminui sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, jog negavęs iš atsakovo 2024 m. rugsėjo 9 d. pretenzija reikalaujamų duomenų, kurie patvirtintų atsakovo pajėgumus įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus – pastatyti dvibutį namą, įspėjo atsakovą, jog bus priverstas inicijuoti sutarties nutraukimą. Bylą nagrinėjant teisme, nė vienai iš šalių nereiškiant valios tęsti sutartinius įsipareigojimus, pagal Sutarties 3.4. punktą prievolė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė 2025 m. kovo 1 d.

Teismui nustačius, jog 2024 m. kovo 21 d. ieškovo B. J. ir atsakovo A. Š. prievolės pagal sutartį pasibaigė 2025 m. kovo 1 d., ieškovo keliamas reikalavimas nutraukti šalių sudarytą sutartį tapo nebeaktualus. Šalims nepasirašius pagrindinės sutarties, toliau spręstinas klausimas dėl kokių priežasčių ir dėl kurios šalies veiksmų pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti reikalingą pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatas ieškovo sumokėtas avansas ir kitos įmokos atlieka mokėjimo, bet ne netesybų funkciją. Šalys sutartyje neaptarė netesybų klausimo. Nors ieškovas prašydamas nutraukti Sutartį prašo grąžinti jo sumokėtas įmokas, neprašo priteisti netesybų. Atsakovas mano, jog reikalavimas grąžinti ieškovo sumokėtas įmokas nepagrįstas, savarankiško reikalavimo dėl netesybų priteisimo atsakovas taip pat nėra pareiškęs, tačiau atsakovas mano, jog ieškovo sumokėtas avansas turi likti atsakovui, prašo atlyginti priešieškiniu reikalaujamus nuostolius, atsakovui vertinant, jog pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių argumentus bei spręsdamas dėl atsakomybės už preliminariosios sutarties (ne)vykdymą (ikisutartinių santykių pažeidimą) ir pagrindinės sutarties iki 2025 m. kovo 1 d. nesudarymą, įvertina, kokius suderėtus išankstinius veiksmus kiekviena iš šalių turėjo atlikti pagal preliminariąją sutartį ir kokios sąlygos turėjo įvykti iki sutartyje nustatytų terminų, taip pat kuriai šaliai dėl tų sąlygų neatsiradimo tenka atsakomybė, nes tik dėl kaltosios šalies veiksmų ar neveikimo atsiranda pareiga atlyginti nuostolius.

Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

Nagrinėjamu atveju ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovas nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų ir būtent jis pažeidė Sutartį. Būsimojo dvibučio namo statybos vyko per lėtai, todėl atsakovui buvo siųsta pretenzija, prašant nurodyti darbų grafikus ir terminus, tačiau atsakovas tokių reikalaujamų duomenų neteikė. Ieškovo teigimu, gyvenamojo namo statybos procesas yra imlus laikui, t. y. jei darbas vyksta be pertraukų ir yra gerai organizuotas, galima tikėtis namą pastatyti per 9 - 12 mėnesių. Tačiau, jei susiduriama su nepalankiomis oro sąlygomis, statybinių medžiagų trūkumu ar kitomis kliūtimis, projektas gali užsitęsti iki 18 mėnesių ar ilgiau. Šiuo konkrečiu atveju – atsakovas atliko tik pamatų statybos darbus, o tolimesni statybos etapai galėtų būti atlikti tokiais terminais: 1) Sienų ir perdangų mūrijimas (2-4 mėnesiai). Mūro darbai: išorinės ir vidinės sienos, laikančios konstrukcijos, perdangos tarp aukštų. Šis etapas trunka ilgiau dėl betono kietėjimo laiko ir papildomo darbo su izoliacija; 2) Stogo įrengimas (1-2 mėnesiai). Stogo santvarų montavimas, izoliacija, dangos klojimas (čerpės, skarda, bituminė danga ir kt.). Darbai priklauso nuo stogo tipo ir sudėtingumo; 3) Langų, durų įrengimas ir fasado apdaila (1-2 mėnesiai). Langų ir durų montavimas, fasado šiltinimas ir apdailos darbai. Šiuo etapu taip pat atliekama hidroizoliacija ir pasiruošiama vidaus darbams; 4) Vidaus inžinerinių sistemų montavimas (1-3 mėnesiai). Elektros instaliacija, vandentiekio ir nuotekų sistemos, šildymo (pvz., grindinio šildymo) įrengimas. Priklausomai nuo namo dydžio ir sudėtingumo, šis etapas gali užtrukti ilgia; 5) Vidaus apdaila (3-6 mėnesiai). Tinkavimas, glaistymas, dažymas, grindų ir lubų montavimas, plytelių klojimas, santechnikos ir kitų prietaisų montavimas. Šis etapas gali užtrukti ilgiau, nes apima daug detalių apdailos darbų; 6) Baigiamieji darbai ir pridavimas (1-2 mėnesiai). Aplinkos tvarkymas, smulkūs apdailos darbai, patikrinimai, statybos pridavimas atsakingoms institucijoms. Tai gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo biurokratinių procedūrų. Nurodė, jog 2024 m. rugsėjo pradžioje objekte buvo tik pamatai, kiti darbai nevyko, todėl negalėjo tikėtis tinkamos sutarties įvykdymo.

Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimais ir argumentais, ir teigia priešingai, kad būtent ieškovas visų šių santykių metu buvo nesąžiningas ir būtent jo atžvilgiu turi būti taikytina atsakomybė. Ieškovas nepervedė daikto kainos dalies pagal Sutartį nurodytais terminais. Nurodė, jog be finansinių pervedimų buvo lėtinamas statybų tempas. Nepaisant to, atsakovas toliau vykdė savo įsipareigojimus.

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatymų reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011; 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018).

Iš byloje pateiktų duomenų ir šalių duotų paaiškinimų matyti, kad abi šalys tinkamai nevykdė savo prievolių, nebendradarbiavo tarpusavyje. Iš byloje pateiktos 2024 m. kovo 21 d. Sutarties matyti, kad ieškovas iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. turėjo sumokėti atsakovui 50 000 Eur, pastačius dvibučio namo pamatus – dar 20 000 Eur, tačiau sumokėjo tik 25 000 Eur ir tinkamai savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Ieškovas paaiškino, kad tik tokia suma atsakovui buvo sumokėta ieškovui supratus, kad atsakovas negebės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, kitų sumų mokėjimą sulaikė. Pažymėjo, kad pamatai buvo pradėti įrenginėti tik 2024 m. liepos mėnesį, t. y. praėjus keturiems mėnesiams nuo sutarties sudarymo. Tačiau pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas 50 000 Eur mokėjimą ieškovas įsipareigojo sumokėti iki 2025 m. rugpjūčio 1 d., taigi šis mokėjimas buvo aiškiai susietas su konkrečia data, o ne darbų atlikimu ar jų apimtimi. Likusieji mokėjimai buvo numatyti pagal darbų atlikimo eigą. Ieškovo argumentai, kad atsakovas negebės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, nes namo pamatai buvo pradėti įrenginėti tik 2024 m. liepos mėnesį, vertinami kaip nepagrįsti, kadangi atsakovas neturėjo jokių tarpinių darbų atlikimo įsipareigojimų ir sudarytoje Sutartyje šalys nebuvo sutarusios kada statybų darbai turi būti pradėti. Ieškovas nepateikė jokių realių atsakovo sutarties nevykdymo įrodymų prieš kreipiantis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Ieškovo 2024 m. rugsėjo pradžioje iškeltos abejonės dėl atsakovo įsipareigojimų vykdymo sietinos su subjektyviu ieškovo vertinimu apie statybos darbus ir jų trukmę. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti ieškovo nesąžiningumą vykdant sutartį. Iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. neatlikus viso 50 000 Eur mokėjimo, keliant abejones dėl atsakovo sutarties vykdymo iki sutarties galiojimo likus septyniems mėnesiams, tokie veiksmai vertintini kaip nesąžiningi. Tačiau kita vertus, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad statybų darbai iki šiol nėra pabaigti, atsakovas pardavinėja nebaigtą statyti ginčo objektą reklamuodamas jį portale www.aruodas.lt, namo fasadas dar nėra nutinkuotas, o pats namas – nėra tinkamas gyventi ir įgyvendinti Sutartį. Atsakovo pateiktose kadastrinių matavimų bylose 2025 m. sausio mėnesį dvibučio namo butų baigtumas tik 44 procentai. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, neteikė jo prašomų duomenų atsiliepiant į pretenziją, nenurodė pagrįstų duomenų, šalinančių ieškovo abejones dėl sutarties įvykdymo laiku. Todėl, darytina išvada, kad atsakovas nebūtų laiku įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų ir tokiu atveju pagrindinė prievolė nebūtų sudaryta šalių sutartu terminu ne tik dėl ieškovo, bet ir dėl atsakovo veiksmų. Nors atsakovas remiasi aplinkybėmis, jog būtent ieškovo įmonė įsipareigojo rangos sutartimi pastatyti namą, todėl nuo paties ieškovo (jo įmonės) priklausė statybų eiga, statybos darbų atlikimo terminai, tačiau sutiktina su ieškovo argumentais, jog jį kaip fizinį asmenį sieja ikisutartiniai santykiai su atsakovu dėl turto įsigijimo, o jo vadovaujamą įmonę UAB (duomenys neskelbtini) su atsakovu sieja statybos rangos santykiai, todėl skiriasi šalių įsipareigojimai, teisinių santykių reguliavimas. 2024 m. gegužės 22 d. atsakovui su UAB (duomenys neskelbtini) sudarius statybos rangos sutartį, remiantis Statybų rangos sutarties 3.1.1, 3.1.2 ir 3.1.4 punktais būtent atsakovas (užsakovas) turėjo tikrinti atliekamų darbų atlikimo eigą, kiekį ir kokybę, reikalauti, kad rangos darbus rangovas vykdytų pagal pateiktą projektą ir laikydamasis normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Atsakovui nebuvo užkirsta galimybė pasitelkti kitus rangovus tinkamam sutarties laikymuisi. Vien tai, kad ieškovas yra statybos darbus atlikusios įmonės vadovas, nepanaikina atsakovo įsipareigojimų prieš ieškovą pagal šalių sudarytą sutartį.

Atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes, kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismas sprendžia, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl abiejų šalių kaltės, nebendradarbiavimo. Kadangi pagrindinės sutarties šalys nesudarė, mokėjimo prievolė, kuriai iš dalies vykdyti buvo numatytas ieškovo sumokėtas avansas ir kitos įmokos, neatsirado, todėl atsakovas neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Atsakovas nepateikė priešpriešinio reikalavimo dėl netesybų, o tokių šalys ir nebuvo numatę sutartimi, todėl atsakovui neliko pagrindo disponuoti ieškovo pervestais pinigais. Nors byloje ieškovas pateikė duomenis apie 27 592,53 Eur sumos sumokėjimą atsakovui pagal sudarytą Sutartį, įskaitant ir avansą, taip pat abi ginčo šalys patvirtino, jog jų nesiejo jokie kiti sutartiniai įsipareigojimai, visi pavedimai atlikti iš ikisutartinių santykių, tačiau ieškovas pasirinko reikalauti ne visos, o tik 25 000 Eur sumos. Atsakovas patvirtino, jog iš ieškovo pagal sutartį iš viso yra gavęs 25 000 Eur, todėl ginčo dėl reikalaujamos sumos dydžio tarp šalių nekilo. Esant nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumai, teismas konstatuoja, jog ieškovo ieškinys dėl avanso ir kitų įmokų grąžinimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteisiant ieškovo sumokėtą 25 000 Eur avansą ir kitas įmokas (CPK 185 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo atstovo bylos nagrinėjimo metu nurodomi argumentai, jog teismui priteisus ieškovo reikalaujamą sumą iš atsakovo bus antrą kartą priteista ta pati suma, taikomas dvigubas skolos pritaikymas atsakovui, laikytini subjektyvia atstovo pozicija, neteisingai suprantant ieškovo ir jo vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) prisiimtus įsipareigojimus sutartiniuose santykiuose su atsakovu. Pažymėtina, jog pagal LITEKO sistemos duomenis civilinėje byloje Nr. e2-1276-1067/2025 Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. priėmė galutinį sprendimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo už neatsiskaitymą už atliktus statybos rangos darbus UAB (duomenys neskelbtini) naudai, kuris yra apskųstas apeliacine tvarka, neįsiteisėjęs. Atsakovui turi būti suprantama, jog už atliktus darbus kyla pareiga atsiskaityti, o atsakovui lieka darbų rezultatas, o nagrinėjamu atveju ieškovui neįgijus preliminaria sutartimi turto turi būti grąžinamos visos ieškovo atliktos įmokos. Tuo tarpu atsakovui nesudarius pagrindinės sutarties su ieškovu lieka visas nekilnojamasis turtas ir neužkertama galimybė ieškoti kitų potencialių pirkėjų, gauti iš turto pardavimo finansinę naudą. Nepaisant to, jog šalys nenusimatė netesybų ir atsakovas turi pareigą atiduoti ieškovo atliktas įmokas, tokios aplinkybės neužkerta kelio analizuoti priešieškiniu reikalaujamų nuostolių priteisimo pagrįstumo.

CK 6.165 straipsnyje, reglamentuojančiame preliminariosios sutarties institutą, expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) nenurodyta, kokie nukentėjusios šalies patirti nuostoliai įeina į atlygintinų nuostolių kategoriją preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, tačiau atsakymą į klausimą, kokia yra atlygintinų nuostolių apimtis preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, pateikia teismų praktika. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013). Taigi pripažįstama, jog nuostoliai ikisutartinės atsakomybės taikymo atveju turi būti apriboti nukentėjusios šalies grąžinimu į buvusią padėtį iki derybų tokia apimtimi, kokia ji patyrė praradimų dėl pasitikėjimo kita šalimi, kad nukentėjusi šalis nepagrįstai neatsirastų tokioje padėtyje, kurioje ji būtų tinkamo ikisutartinių prievolių įvykdymo atveju, ir nuostoliai netaptų baudiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022).

Atsakovas nurodė, kad dėl ieškovo netinkamo prievolių vykdymo atsakovas neturėjo galimybės laiku įvykdyti savo įsipareigojimų kitai dvibučio namo pirkėjai S. Š., todėl ši vienašališkai sutartį nutraukė ir atsakovas turėjo sumokėti jai 20 000 Eur baudą. Pažymėtina, jog ieškovas nebuvo susitarimo tarp atsakovo ir S. Š. dalyvis. CK 6.156 straipsnyje detalizuotas sutarties laisvės principas suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos. Atsakovas ir S. Š., priešingai nei atsakovas su ieškovu, pasirašydami preliminarią sutartį nusimatė 20 000 Eur netesybas, jeigu pardavėjas nevykdys savo įsipareigojimų. Atsakovas nurodo, jog jis negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų prieš pirkėją, nes dėl ieškovo kaltės nebuvo laiku pastatytas dvibutis namas. Tačiau teismas su tokia atsakovo pozicija neturi pagrindo sutikti. Teikiant paaiškinimus tiek atsakovo atstovui, tiek liudytojai S. Š., pagrindiniu kaltininku dėl sutarties nevykdymo nurodytas rangovas UAB (duomenys neskelbtini). S. Š. patvirtino, jog atsakovas ją informavo, jog UAB (duomenys neskelbtini) nespės pastatyti dvibučio namo. Nors UAB (duomenys neskelbtini) vadovas yra šios bylos ieškovas B. J., tačiau nėra jokių pagrindų ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, šioje byloje dalyvaujančiam ikisutartiniuose santykiuose kaip pirkėjui, prisiimti atsakomybę už juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) prievoles. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, jog pagrindinė sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nepasirašyta dėl abiejų šalių nebendradarbiavimo, nustatytas ieškovo nesąžiningumas nemokant sutartimi numatytų įmokų, nepanaikina atsakovo pareigos įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Nagrinėjimu atveju atsakovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, neteikė pagrįstų įrodymų, kad dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų laikotarpiu nuo preliminarios sutarties sudarymo iki jos pasibaigimo atsakovas patyrė realių nuostolių, susijusių su preliminarios sutarties vykdymu ir (ar) pasirengimu sudaryti pagrindinę sutartį, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 20 000 Eur nuostolių priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Taip pat atsakovas teigia, kad negavęs ieškovo sutartyje pagal grafiką numatytų mokėjimų, buvo priverstas ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių, siekdamas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, ir dėl to patyrė dar 25 944,03 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 6 350 Eur finansavimo paieškos kaštai, sumokėti MB „Investolita (1 800 + 4 550), 3 700 Eur sutarčių sudarymo mokesčiai sudarant kredito sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) (1 200 + 2 500), 15 894,03 Eur sumokėtos palūkanos UAB (duomenys neskelbtini) pagal paskolos sutartis (8 963,77 + 6 930,26). Todėl atsakovo teigimu iš viso jis patyrė 45 944,03 Eur nuostolių, kurių nebūtų patyręs jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs savo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, atsakovo atstovo paaiškinimus matyti, kad atsakovas laiko savo valdomos įmonės MB (duomenys neskelbtini) prisiimtus įsipareigojimus atsakovo įsipareigojimais. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija. Pažymėtina, kad Sutartį su ieškovu sudarė fizinis asmuo A. Š., o ne MB (duomenys neskelbtini). Teismui nepateikti įrodymai apie reikalavimų perleidimo sutartis ar kiti įrodymai, kurie pagrįstų ieškovui keliamą atsakomybę už juridinio asmens prisiimtus įsipareigojimus verslo plėtrai. MB (duomenys neskelbtini) nėra Sutarties šalis su ieškovu, todėl atsakovas nepagrindė ir neįrodė, kokiu teisiniu pagrindu nurodyto juridinio asmens vardu atsakovas reikalauja sau nuostolių atlyginimo iš ieškovo dėl nesudarytos pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties. Tuo remiantis priešieškinio reikalavimai dėl 25 944,03 Eur nuostolių priteisimo atmestini kaip nepagrįsti, atsakovui neturint reikalavimo teisės į ieškovą.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 25 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 4 413 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuria sudaro 783 Eur žyminis mokestis ir 3 630 Eur išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Nors ieškovas pateikė įrodymus, jog viso patyrė 4 446 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, tačiau iš 2024 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitos faktūros IZA Nr. 323 matyti, jog į sąskaitą įtraukta žyminio mokesčio kompensacija, todėl 4 446 Eur išlaidos mažintinos nurodyta žyminio mokesčio kompensacijos suma (4 446 - 816). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 4 413 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje nepatirtos, todėl iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui B. J. iš atsakovo A. Š. 25 000 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų) sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 25 000 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 413 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose.