Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-704-657/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2022-05-03
Bylos Nr.: e2A-704-657/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11107-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Laima Kriaučiūnaitė, Algimantas Kukalis
Ieškovas: J. M.
Atsakovas: Š. K. M.
Trečiasis asmuo: Luminor Bank

Civilinė byla Nr. e2A-704-657/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11107-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 2.4.2.9.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3

Kauno apygardos teismasnutartiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės, Algimanto Kukalio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ir atsakovo Š. K. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui Š. K. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo Š. K. M. priešieškinį ieškovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus (DOK-132045; DOK-84083) prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl Š. K. M. kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – M.; priteisti iš atsakovo 13 795 Eur piniginę kompensaciją už seseriai perleistą (padovanotą) automobilį VOLVO, XC60, 2 059,20 Eur piniginę kompensaciją už šeimos lėšomis sumokėtą 4 118,40 Eur baudą, kuri buvo paskirta už atsakovo padarytą nusikalstamą veiką, 1 590,49 Eur piniginę kompensaciją už nuslėptas Medicinos banke buvusias šeimos lėšas, 5 256,39 Eur piniginę kompensaciją už nuslėptas Luminor bank AS buvusias šeimos lėšas; padalinti santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip:

- priteisti ieškovei 0,1026 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 209 000 Eur, automobilį SKODA, SUPERB, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 6 170 Eur, skolinį įsipareigojimą Luminor Bank AS pagal J. M. vardu sudarytą 2017 m. birželio 27 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 2511-2017-126620, kredito likutis 2 763,13 Eur. viso turto už 212 406,87 Eur; dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priteisti iš ieškovės atsakovui 105 336,42 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, kurios išmokėjimą atidėti 2 metams ir, užtikrinant kompensacijos išmokėjimą per teismo nustatytą terminą, steigti jai tenkančiam turtui 0,1026 ha žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką;

- alternatyvus reikalavimas Nr. 1: teismui tenkinus priešieškinio reikalavimą ir santuokoje įgytą turtą: 0,1026 ha žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), tarp šalių padalijus natūra po ½ dalį, atidalinti Š. K. M. tenkančią nuosavybės teisės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir šią dalį priteisti J. M., Š. K. M. priteisiant 104 500 EUR piniginę kompensaciją; atidėti 104 500 EUR kompensacijos išmokėjimą iki 1 metų ir, užtikrinant kompensacijos išmokėjimą per teismo nustatytą terminą, steigti J. M. tenkančiam turtui priverstinę hipoteką; nustatyti, kad atsakovas turi teisę gyventi gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki kompensacijos už atidalijamą turtą sumokėjimo ir turi pareigą išsikelti per 14 kalendorinių dienų nuo kompensacijos sumokėjimo dienos;

- alternatyvus reikalavimas Nr. 1: teismui tenkinus priešieškinio reikalavimą 0,1026 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei ir atsakovui po ½ dalį ir konstatavus, kad yra galimybė turtą atidalinti natūra, kiekvienam iš bendraturčių priteisinat (atidalijant) konkrečias šio turto dalis, prašoma atidalinti kiekvieno bendraturčio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės į du atskirus turtinius vienetus pagal R. S. 2021 m. parengtą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sudalinimo į 2 turtinius objektus pasiūlymo schemą, teisminiam ginčui su bendraturte nagrinėti“ šalims asmeninės nuosavybės teise priteisiant: atsakovui 1) schemoje nurodytas pirmo aukšto patalpas su atskiru įėjimu iš fasadinės pusės į patalpą 1-1; tambūras 1-1 (1,19 kv. m); koridorius 2-1 (0,95 kv. m); katilinė 1-3b (3,36 kv. m); garažas G-2 (16,70 kv. m); rūsio plane patalpas; koridorius R-1 (11,28 kv. m); sandėliukas R-3 (11,16 kv. m); sandėliukas R-4 (22,57 kv. m); mansardoje (antrame aukšte) patalpas holas 2-8 (14,43 kv. m); kambarys 2-9 (20,24 kv. m); sandėliukas 2-10 (4,17 kv. m); rūbinė 2-11 (4,40 kv. m); rūbinė 2-12 (2,68 kv. m); wc vonia 2-13 (8,96 kv. m); wc dušas 2-14 (3,30 kv. m); koridorius 2-15 (4,96 kv. m); kambarys 2-16 (20,40 kv. m); virtuvė 2-17 (14,67 kv. m); 2) schemoje nurodytą žemės sklypo dalį, kas sudaro 423 kv. m Projekte nurodyta (pastato mansardos savininkui priskiriama sklypo dalis) su 180 kv. m bendram naudojimui sklypo dalimi po pastatu ir įvaža į garažus; ieškovei 1) schemoje nurodytas pirmo aukšto patalpas su atskiru įėjimu iš priešingos pusės (terasos) į patalpą 1-7; koridorius 1-2 (13,68 kv. m); katilinė 1-3a (3,31 kv. m); kambarys 1-4 (12,54 kv. m); wc dušas 1-5 (3,18 kv. m); pirties patalpa 1-6 (3,31 kv. m); kambarys virtuvė 1-7 (42,41 kv. m); garažas G-1 (16,64 kv. m); rūsio plane patalpas; sandėlį R-2 (8,17 kv. m); 2) schemoje nurodytą žemės sklypo dalį, kas sudaro 423 kv. m Projekte nurodyta (pastato pirmo aukšto savininkui priskiriama sklypo dalis) su 180 kv. m bendram naudojimui sklypo dalimi po pastatu ir įvaža į garažus; už atidalijant iš namo bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei tenkančias 36,59 kv. m mažesnio nei ½ dalis namo ploto patalpas priteisti iš Š. K. M. J. M. naudai 15 778,70 Eur kompensaciją;

- priteisti atsakovui graižtvinį šautuvą Mauser M12, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 1 500 Eur, 2 308,69 NOK, kas atitinka 234,03 Eur, esančių atsakovo vardu Luminor bank AS atidarytoje indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), o paaiškėjus, kad šių lėšų nėra, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 117,02 Eur piniginę kompensaciją. Viso turto: 1 734,03 Eur;

- priteisti iš atsakovo ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas pažeidė sutuoktinių lojalumo, abipusės pagalbos, moralinės bei materialinės paramos pareigas, kadangi, gyvendamas santuokoje, nesirūpino šeimos materialine parama, buvo neištikimas. Šalių santykiai pradėjo blogėti nuo 2011 metų, kai atsakovas išvyko dirbti į užsienį. Užsienyje uždirbtus pinigus atsakovas laikė savo žinioje, ieškovė šeimą išlaikė iš jos uždirbtų piniginių lėšų. Dėl atsakovo elgesio šeimos atžvilgiu, išdavystės, išgyveno didelį stresą, jautėsi palikta, pažeminta, jautė didelę gėdą prieš artimuosius. Ieškovė 33 santuokos metus aukojosi šeimai, todėl nemato galimybių gyventi viename name su atsakovu, šalių santykiai yra konfliktiški. Atidalinus turtą atsakovo prašomu būdu, jos teisės nebūtų užtikrintos, o teisė į nuosavybę negali nusverti kitų esminių asmeninių žmogaus teisių, todėl atidalijimas natūra negalimas, kadangi visos namo erdvės yra tarpusavyje susijusios. Racionalus namo padalijimas natūra į du atskirus nekilnojamojo turto objektus neturinčius bendrų patalpų ir komunikacijų yra neįmanomas. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų pajėgus finansuoti namo atidalijimą į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus. Ieškovė tam lėšų neturi. Geriausiai šalių interesus atitiktų toks namo padalijimo būdas, kai namas natūra būtų priteistas vienam sutuoktiniui, kitam sutuoktiniui išmokant piniginę kompensaciją. Atsakovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš ieškovės 67 402,47 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo investuotas pinigines lėšas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą, kadangi dokumentas nėra nei legalizuotas, nepasirašytas, esme dokumentas yra vienašalis pareiškimas, nėra įrodymų, kad atsakovas rašte nurodytu laikotarpiu tuos pinigus turėjo, deklaravo, sumokėjo dovanojimo mokestį ir panaudojo juos gyvenamojo namo statybai ar kitur šeimos interesams tenkinti. Net, jei atsakovas įrodytų 80 000 JAV dolerių asmeninių investicijų į šeimos gyvenamojo namo statybą faktą, jam galėtų priklausyti ½ dalies, o ne visos investicijos dydžio kompensacija.

Šalies argumentai

3. Atsakovas Š. K. M. su ieškiniu sutiko iš dalies, pateikė priešieškinį (DOK-116850), kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei palikti santuokinę pavardę, o atsakovui – prigimtinę, santuokoje įgytą turtą padalinti taip:

- po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti automobilį ŠKODA, SUPERB, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 5099 Eur vidutinės rinkos vertės, atsakovui priteisiant 2 549,50 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančią, tačiau ieškovei po santuokos nutraukimo atitenkančią 1/2 dalį nurodytos transporto priemonės vertės. Po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą Luminor Bank AS pripažinti asmenine ieškovės prievole ir jos vykdymą pavesti vykdyti asmeniškai ieškovei;

- po santuokos nutraukimo ginklą, graižtvinį šautuvą Mauser M12, 800 Eur vidutinės rinkos vertės, priteisti Š. K. M. asmeninės nuosavybės teise, J. M. priteisiant 400 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančią, tačiau atsakovui atitenkančią turto dalį;

- po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį, atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės į du atskirus turtinius vienetus pagal R. S. 2021 m. parengtą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sudalinimo į 2 turtinius objektus pasiūlymo schemą, teisminiam ginčui su bendraturte nagrinėti“ šalims asmeninės nuosavybės teise priteisiant:

- ieškovei schemoje nurodytas pirmo aukšto patalpas su atskiru įėjimu iš fasadinės pusės į patalpą 1-1, tambūras 1-1 (1,19 kv. m), koridorius 2-1 (0,95 kv. m),; katilinė l-3b (3,36 kv. m), garažas G-2 (16,70 kv. m), rūsio plane patalpas, koridorius R-l (11,28 kv. m), sandėliukas R-3 (11,16 kv. m), sandėliukas R-4 (22,57 kv. m), mansardoje (antrame aukšte) patalpas holas 2-8 (14,43 kv. m), kambarys 2-9 (20,24 kv. m), sandėliukas 2-10 (4,17 kv. m), rūbinė 2-11 (4,40 kv. m), rūbinė 2-12 (2,68 kv. m), wc vonia 2-13 (8,96 kv. m), wc dušas 2-14 (3,30 kv. m), koridorius 2-15 (4,96 kv. m,) kambarys 2-16 (20,40 kv. m), virtuvė 2-17 (14,67 kv. m);

- atsakovui schemoje nurodytas pirmo aukšto patalpas su atskiru įėjimu iš priešingos pusės (terasos) į patalpą 1-7, koridorius 1-2 (13,68 kv. m), katilinė l-3a (3,31 kv. m), kambarys 1-4 (12,54 kv. m), wc dušas 1-5 (3,18 kv. m), pirties patalpa 1-6 (3,31 kv. m), kambarys virtuvė 1-7 (42,41 kv. m), garažas G-l (16,64 kv. m), rūsio plane patalpas; sandėlį R-2 (8,17 kv. m);

- 0,1026 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šalims priteisti po 1/2 dalį ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės du atskirus turtinius vienetus, šalims asmeninės nuosavybės teise priteisiant:

- ieškovei schemoje nurodytą žemės sklypo dalį, kas sudaro 423 kv. m. projekte nurodyta (Pastato mansardos savininkui priskiriama sklypo dalis) su 180 kv. m bendram naudojimui sklypo dalimi po pastatu ir įvaža į garažus;

- atsakovui schemoje nurodytą žemės sklypo dalį, kas sudaro 423 kv. m projekte nurodyta (Pastato pirmojo aukšto savininkui priskiriama sklypo dalis) su 180 kv. m bendram naudojimui sklypo dalimi po pastatu ir įvaža į garažus;

- priteisti iš ieškovės 29 679,61 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės;

- alternatyvus reikalavimas: po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą, 0,1026 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei ir atsakovui natūra, lygiomis dalimis, po 1/2 dalį. Po santuokos nutraukimo atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 67 402,47 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo investuotas pinigines lėšas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statyboms.

- priteisti iš atsakovo Š. K. M. bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad rūpinosi šeimos materialine gerove, buvo ištikimas. Šalių santykiai pradėjo blogėti, kai, atsakovui 2018 m. gruodį grįžus iš užsienio, ieškovė pareiškė, kad nori skirtis. Atkurti gerus santykius su ieškove nebandė. Atsakovas mokėjo dalį mokesčių, už sūnaus mokslus, investuodavo į namo remontą bei jį toliau įrenginėjo. Vaikais ieškovei rūpintis nereikėjo, nes jie yra suaugę ir dirba. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas jai buvo neištikimas. Santaupų namo statyboms turėjo labai mažai. Sklypą pirko iš JAV gyvenusio senelio jam dovanotų lėšų. Visus pinigus išleido namo statyboms. Turtas dalintinas po ½ jo dalį. Pagal planą bendrų patalpų neliktų. Ieškovė gali rinktis namo dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė ieškovės J. M. ir atsakovo Š. K. M. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes M., M.; padalijo santuokoje įgytą turtą taip:

- priteisė ieškovei J. M. 0,1026 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį SKODA SUPERB, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) skolinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui Luminor Bank AS pagal J. M. vardu sudarytą 2017 m. birželio 27 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 2511-2017-126620;

- priteisė atsakovui Š. K. M. graižtvinį šautuvą Mauser M12, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), 234,03 Eur, esančių atsakovo vardu Luminor bank AS atidarytoje indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- taikant šalių priešpriešinių kompensacijų už nelygiomis dalimis padalytą turtą, perleistą (padovanotą) automobilį VOLVO XC60, šeimos lėšomis sumokėtą baudą, išgrynintas bendras lėšas, įskaitymą, priteisė iš ieškovės J. M. atsakovui Š. K. M. 84 668,84 Eur kompensaciją, įpareigojant ieškovę J. M. ją išmokėti atsakovui per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos;

- nustatė, kad atsakovas Š. K. M. turi teisę gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) iki 84 668,84 Eur kompensacijos sumokėjimo ir turi pareigą išsikelti per 14 kalendorinių dienų nuo kompensacijos sumokėjimo dienos;

- likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkino;

- priteisė iš atsakovo Š. K. M. ieškovei J. M. 4666,17 Eur jos patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės J. M., valstybei 1 648,57 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo Š. K. M. 765,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad šeima buvo išlaikoma ne tik ieškovės, bet ir atsakovo lėšomis. Abiejų sutuoktinių veiksmai bei neveikimas vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti. Abi šalys sutinka, kad vėliausiai (duomenys neskelbtini) d. santuoka jau buvo iširusi, po to neatsikūrė, todėl ši data pripažintina jų santuokos faktinio iširimo data. Ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Iš atsakovo pateiktos schemos nustatyta, jog šalių nekilnojamojo turto padalijimas ir šalims tenkančių realiųjų dalių atidalijimas natūra iš esmės yra įmanomas, tačiau teismas nustatė jo padalijimo natūra nepriimtinumą ir negalimumą.

8. Atsakovo pateiktoje schemoje numatytų gyvenamojo namo dalių atidalijimo sprendinių įgyvendinimas susijęs su atitinkamais statybos darbais, reikalaujančiais finansinių investicijų. Iš ieškovės pateikto UAB „Naviter“ komercinio pasiūlymo nustatyta, kad preliminariais vertinimais namo atidalijimo darbai kainuotų 36 300 Eur. Atsakovas įrodymų, kiek kainuotų bendraturčių dalių atidalijimas pagal schemą, neteikė. 2021 m. sausio 25 d. UAB „Gedstada“ rašte pažymėta, kad iš pateiktų R. S. projektinių pasiūlymų nėra aišku, kokiomis konkrečiomis priemonėmis būtų užtikrinamas 1 aukšto buto akustinis komfortas ir apsauga nuo mansardinio buto skleidžiamo triukšmo; pirmo aukšto buto išplanavime neužtikrinamas komfortiškas patekimas į patalpas, atsižvelgiant į šalies klimato sąlygas, t. y. nenumatytas tambūras, holas; toks būsto padalijimo pasiūlymas mažintų 1 aukšto buto gyvenimo komforto sąlygas, privatumą bei bendrą buto ekonominę vertę. Nustatyta, kad ieškovės bendros vidutinės pajamos per mėnesį sudaro 1 151,41 Eur. Atsakovo 7 mėnesių pajamos, neatskaičius mokesčių, sudarė 4 849,48 Eur, t. y. vidutiniškai po 692,78 Eur su mokesčiais arba maždaug 496 Eur, atskaičius mokesčius, per mėnesį. Duomenys apie atsakovo pajamas įrodo, kad jis nebūtų pajėgus ne tik išmokėti ieškovei jos prašomą priteisti kompensaciją, bet ir lygia dalimi prisidėti prie schemoje numatytų atidalijimo sprendinių įgyvendinimo finansavimo. Ieškovės pajamos to, tikėtina, taip pat neleistų padaryti.

9. Be to, nors atsakovas ir yra pateikęs M. G. 2021 m. liepos 20 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą M1:500, kuriame pažymėtos sklypo dalių koordinatės koordinačių sistemoje LKS-94, tačiau patikslintu priešieškiniu reiškia reikalavimą atidalyti „schemoje nurodytą žemės sklypo dalį“. Schemos sprendiniai, susiję su žemės sklypu, neatitinka reikalavimų, keliamų naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektams bei žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektams. Schemoje nenurodytos bendraturčiams tenkančių žemės sklypo dalių bendros ribos posūkio taškų geografinės koordinatės, dėl ko natūroje neįmanoma tiksliai nustatyti šios ribos vietos. Dėl to schemos sprendinių, susijusių su žemės sklypo padalijimu, praktiškai nebus galima įgyvendinti, užregistruoti viešajame registre, kas savaime užprogramuoja būsimus bendraturčių ginčus, susijusius su daiktinėmis teisėmis.

10. Daiktų padalijimas natūra pagal siūlomą atidalijimo projektą (schemą) yra objektyviai negalimas, todėl šis priešieškinio reikalavimas bei ieškinio alternatyvus reikalavimas atmestini. Taikius atsakovo reikalaujamą alternatyvų bendrų nekilnojamųjų daiktų padalijimo būdą, šalys po santuokos nutraukimo liktų daiktų bendraturčiais, valdančiais juos bendrosios dalinės nuosavybės teise, kas savaime užprogramuoja naują būsimą teisminį ginčą dėl bendraturčio dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tikėtina, kad neatidalinta ½ idealioji nekilnojamųjų daiktų dalis rinkoje yra praktiškai nelikvidi, dėl ko ieškovei ją parduoti už pusę dabartinės viso turto rinkos vertės bus praktiškai neįmanoma. Šalių gebėjimas, nutraukus santuoką, toliau bendrai valdyti bendrą daiktą, priiminėti bendrus jo valdymu, naudojimu ir disponavimu juo susijusius sprendimus dėl jų abipusės antipatijos yra itin abejotinas. Be to, iš ieškovės Laboratorinio tyrimo rezultatų (duomenų) protokolo matyti, kad jos ėminyje 2020 m. lapkričio 25 d. rastas (duomenys neskelbtini) virusas. Atsakovas posėdžio metu pripažino, kad darbe turėjo sąlytį su sergančiu asmeniu, kad ieškovės neinformavo, kad galėjo būti užsikrėtęs (duomenys neskelbtini) infekcija, neinformavo apie atliktą (duomenys neskelbtini), įskaitant ir apie tai, kad apie 3-4 dienas laukė jo atsakymo. Šie įrodymai leidžia vertinti kaip labiau tikėtiną ieškovės keliamą jos užsikrėtimo (duomenys neskelbtini) nuo atsakovo versiją. Tai reiškia, jog šalių tolesnis gyvenimas bendroje patalpoje ateityje gali kelti grėsmę ieškovės sveikatai ar gyvybei. Teismas sprendė, jog atsakovo reikalaujamas bendrų nekilnojamųjų daiktų padalijimas natūra po ½ idealiąją dalį, negali būti tenkinamas dėl tokio padalijimo būdo nepriimtinumo.

11. Atmetus, kaip negalimus ir nepriimtinus, nekilnojamųjų daiktų padalijimo natūra būdus, tinkamiausiu laikytinas jų padalijimas, priteisiant daiktus natūra vienam sutuoktiniui, o kitam priteisiant kompensaciją. Atsakovas nereiškė reikalavimo daiktus natūra priteisti jam, ieškovei priteisiant kompensaciją. Atsakovas nurodė, jog yra finansiškai nepajėgus išmokėti ieškovei kompensaciją. Bylos duomenys leidžia spręsti, jog ir pati ieškovė, atsižvelgiant į jos pajamų dydį, nebūtų pajėgi išmokėti pusės nekilnojamojo turto vertės (104 500 Eur) kompensaciją, nepardavusi šio turto nei per 6 mėnesių terminą, su kuriuo per posėdį ji sutiko, nei per dvejų metų terminą, nurodytą ieškinio reikalavime. Nepriklausomai nuo to, kuriam sutuoktiniui turtas būtų priteistas natūra, kompensacijos mokėjimas kitam sutuoktiniui būtų įmanomas, tik pardavus turtą. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad Kauno nekilnojamojo turto rinkoje už 104 500 Eur kompensacijos sumą yra įmanoma įsigyti kelių kambarių butą ar kotedžą. Todėl ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei visą bendrą nekilnojamąjį turtą, priteisiant iš jos atsakovui kompensaciją, tenkintinas.

12. Ieškovei atitenka turto už 209 951,84 Eur didesnę sumą nei atsakovui (211 335,87 – 1 384,03), todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 104 975,92 Eur dydžio kompensacija už nelygiomis dalimis padalintą turtą.

13. Teismui pateiktas P. Š. 1997 m. gegužės 19 d. dovanojimo aktas, liudytojų R. K., V. K., paties atsakovo paaiškinimai, kaip įrodymų visuma, tikėtina, įrodo 80 000 JAV dolerių sumos dovanojimo atsakovui bei jų realaus perdavimo jam faktus. Tai, kad notaro patvirtintas dovanojimo aktas nebuvo nustatyta tvarka apostilizuotas, reiškia, jog šio dokumento negalima laikyti oficialiu, tačiau, ieškovei neįrodžius aplinkybės, jog dokumentas yra netikras ar suklastotas, nėra pagrindo laikyti, jog jis neturi paprasto rašytinio įrodymo galios ir juo nesiremti, juo labiau, kai jame nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai – liudytojų parodymai. Taigi, faktas, jog atsakovas santuokoje, 1997 metais, įgijo asmeninį turtą – jam dovanotą 80 000 JAV dolerių sumą – yra įrodytas.

14. Pagal 2019 m. spalio 1 d. turto vertės nustatymo pažymą, gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 209 000 Eur. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) yra 205 000 Eur. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog nurodyta atkūrimo sąnaudų (statybos vertės) suma, tikėtina, apima ir darbų vertę, tuo tarpu namas buvo statomas ūkio būdu, įrodymų, kad statybai buvo samdomi rangovai nepateikta. Atsižvelgus į tai, negalima laikyti, jog nurodyta 205 000 Eur suma atspindi realius statybos kaštus. Nei ieškovė, nei atsakovas, turintis procesinę pareigą įrodyti asmeninių investicijų į bendrą turtą dydį, neteikė teismui prašymo skirti ekspertizę statybos kaštams nustatyti.

15. Iš su 2021 m. kovo 31 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos 1997 m. birželio 20 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad už šį žemės sklypą atsakovas pardavėjai sumokėjo 17 335 Lt (5 020,56 Eur). Atsakovo teigimu, jam dovanotą 80 000 JAV dolerių sumą jis investavo tik į gyvenamojo namo statybą. Tai reiškia, jog žemės sklypas buvo pirktas iš šalių santaupų, kas įrodo, jog šalys sklypo įsigijimo momentu santaupų turėjo, buvo finansiškai pajėgios iš uždirbamų pajamų ne tik pragyventi bei išlaikyti vaikus, bet ir kaupti santaupas. Iš kartu su 2021 m. kovo 31 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos 2003 m. gruodžio 5 d. sutarties nustatyta, kad šalys 2003 m. gruodžio 5 d. pardavė bendrą butą adresu (duomenys neskelbtini), už 52 000 Lt (15 060,24 Eur).

16. Su 2021 m. balandžio 6 d. rašytiniais paaiškinimais pateikti duomenys apie ieškovės pajamas per laikotarpį nuo 1994 m. iki 2009 m. kovo 31 d. Nustatyta, kad ieškovė per gyvenamojo namo statybos laikotarpį (1998-2008 m.) gavo 196 025,88 Lt pajamų, atskaičius socialinio draudimo įmokas. Atsakovas per 1998-2005 m. laikotarpį gavo 142 495,81 Lt pajamų, atskaičius minėtas įmokas. Abiejų šalių pajamos, atskaičius įmokas, sudarė 338 521,69 Lt. Be to, už parduotą bendrą butą 2003 m. šalys gavo 52 000 Lt sumą, kurią taip pat investavo į statybas, taigi, pajamos, įskaitant šią sumą, sudarė 390 521,69 Lt. Atsakovas nepateikė duomenų apie jo pajamas per 2006-2008 m. laikotarpį. Įvertinus, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kiek kainavo gyvenamojo namo statyba, kiek jai panaudota jo asmeninių lėšų, bei prezumpciją, jog turtas yra bendras, kol neįrodyta priešingai, nėra pagrindo išvadai, jog tokia suma pinigų (ne mažiau kaip 390 521,69 Lt) akivaizdžiai nebuvo pakankama šeimos pragyvenimui bei gyvenamojo namo statybai. Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė asmeninių investicijų į bendrą turtą fakto ir dydžio, todėl jo priešieškinio reikalavimas dėl 67 402,47 Eur kompensacijos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Sutiktina su ieškovės argumentu, jog atsakovo savo seseriai padovanotos transporto priemonės vertė turi būti nustatoma dovanojimo sandorio sudarymo momentui, nes perleistas turtas šioje byloje nėra dalijamas, o nuo jo perleidimo dienos 2019 m. spalio 19 d. ieškovė negalėjo turtu naudotis bei daryti įtakos jo vertei. Nėra ginčo, jog perleistas automobilis buvo įgytas už bendras šalių lėšas ir buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Padovanojęs automobilį seseriai, atsakovas be ieškovės sutikimo sumažino bendro turto masę, sumažėjimas įvyko 2019 m. spalio 19 d., todėl, sprendžiant kompensacijos priteisimo klausimą, aktuali automobilio vertė, buvusi 2019 m. spalio 19 d. Atsakovo seseriai padovanotos bendros šalių transporto priemonės vertė 2019 m. spalio 19 d. buvo 22 802 Eur (VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta kaina be PVM), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 11 401 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

18. Iš ieškovės atsakovui priteistina 104 975,92 Eur dydžio kompensacija už nelygiomis dalimis padalintą turtą. Iš atsakovo ieškovei priteistina 20 307,08 Eur kompensacija. Taikant priešpriešinių kompensacijų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 84 668,84 Eur kompensacija (104 975,92 – 20 307,08).

19. Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendė, kad bendra patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro apie 80 procentų, o patenkintų priešieškinio reikalavimų dalis sudaro apie 67 procentus, ir atitinkamai paskirstė priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

20. Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

Šalies argumentai

21. Apeliaciniu skundu atsakovas Š. K. M. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, piniginių lėšų, panaudotų gyvenamojo namo statyboms nepriteisimo, pakeisti sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos už perleistą turtą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai: po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį, atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės į du atskirus turtinius vienetus pagal R. S. 2021 m. parengtą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sudalinimo į 2 turtinius objektus pasiūlymo schemą, teisminiam ginčui su bendraturte nagrinėti“ šalims asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovei schemoje nurodytas pirmo aukšto patalpas su atskiru įėjimu iš fasadinės pusės į patalpą 1-1, tambūras 1-1 (1,19 kv. m), koridorius 2-1 (0,95 kv. m),; katilinė l-3b (3,36 kv. m), garažas G-2 (16,70 kv. m), rūsio plane patalpas, koridorius R-l (11,28 kv. m), sandėliukas R-3 (11,16 kv. m), sandėliukas R-4 (22,57 kv. m), mansardoje (antrame aukšte) patalpas holas 2-8 (14,43 kv. m), kambarys 2-9 (20,24 kv. m), sandėliukas 2-10 (4,17 kv. m), rūbinė 2-11 (4,40 kv. m), rūbinė 2-12 (2,68 kv. m), wc vonia 2-13 (8,96 kv. m), wc dušas 2-14 (3,30 kv. m), koridorius 2-15 (4,96 kv. m,) kambarys 2-16 (20,40 kv. m), virtuvė 2-17 (14,67 kv. m); priteisiant atsakovui schemoje nurodytas pirmo aukšto patalpas su atskiru įėjimu iš priešingos pusės (terasos) į patalpą 1-7, koridorius 1-2 (13,68 kv. m), katilinė l-3a (3,31 kv. m), kambarys 1-4 (12,54 kv. m), wc dušas 1-5 (3,18 kv. m), pirties patalpa 1-6 (3,31 kv. m), kambarys virtuvė 1-7 (42,41 kv. m), garažas G-l (16,64 kv. m), rūsio plane patalpas; sandėlį R-2 (8,17 kv. m); priteisti šalims po 1/2 dalį 0,1026 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės du atskirus turtinius vienetus, šalims asmeninės nuosavybės teise priteisiant: ieškovei schemoje nurodytą žemės sklypo dalį, kas sudaro 423 kv. m. projekte nurodyta (Pastato mansardos savininkui priskiriama sklypo dalis) su 180 kv. m bendram naudojimui sklypo dalimi po pastatu ir įvaža į garažus; atsakovui schemoje nurodytą žemės sklypo dalį, kas sudaro 423 kv. m projekte nurodyta (Pastato pirmojo aukšto savininkui priskiriama sklypo dalis) su 180 kv. m bendram naudojimui sklypo dalimi po pastatu ir įvaža į garažus; priteisti iš ieškovės 29 679,61 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Alternatyvus reikalavimas: nenustačius pagrindų tenkinti pagrindinio reikalavimo po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą, 0,1026 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei ir atsakovui natūra, lygiomis dalimis, po 1/2 dalį. Priteisti iš ieškovės 67 402,47 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo investuotas pinigines lėšas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statyboms. Ieškovės reikalavimus dėl nekilnojamojo turto padalijimo atmesti. Pakeičiant sprendimo dalį dėl kompensacijos už perleistą turtą (automobilį) priteisimo, priteisti iš Š. K. M. ieškovei J. M. 8 420 Eur piniginę kompensaciją už perleistą turtą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, susijusius su galimybe atidalinti turtą į du atskirus turtinius vienetus, pažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai netaikęs turto padalijimo natūra prioritetinio principo. Atsakovo pateikta atidalijimo schema nepažeidžia ieškovės, kaip bendraturtės, teisių, atitinka teisės aktų reikalavimus, nes iš šio projekto aišku, jog nebus keičiama pagrindinė patalpų naudojimo paskirtis, bus atliekamas paprastasis remontas. Ieškovės alternatyvus prašymas taikyti išimtį ir priteisti atsakovui kompensaciją pinigais už nuosavybės dalį negalėjo būti tenkinamas, kadangi byloje esantys duomenys rodo, jog yra visos galimybės atidalyti turtą natūra. Netgi tenkinus atsakovo alternatyvų priešieškinio reikalavimą priteisti kiekvienai iš šalių po 1/2 ginčo nekilnojamojo turto dalį, yra objektyvios techninės galimybės turtą padalinti į du atskirus turtinius vienetus. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė yra pajėgi išmokėti atsakovui priteistą kompensaciją už jam priklausančią turto dalį. Ieškovės vidutinės pajamos per mėnesį – 1 151,41 Eur, tačiau dalis šių pajamų, skirtos pačios ieškovės kasdienių poreikių tenkinimui, dalies gyvenamojo būsto išlaikymui. Priteisus ieškovei natūra ginčo nekilnojamąjį turtą, o atsakovui – kompensaciją, turto padalijimo atžvilgiu sutuoktiniai bus nelygiavertėje finansinėje situacijoje. Teismas nepagrįstai nevertino faktinės aplinkybės dėl atsakovo galimybės įsigyti kitą nekilnojamojo turto objektą, nepagrįstai vertino neobjektyvius įrodymus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo galimybės, skelbimus dėl parduodamo turto. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

21.2. Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo asmeninių lėšų investicijos į bendrą turtą ir nepagrįstai nepriteisė kompensacijos už jas. Laikotarpiu, kai buvo įrenginėjamas namas, šalys neturėjo pakankamai santaupų, kad pakaktų lėšų ir gyvenamojo namo statyboms ir pragyvenimui, todėl nepaneigta faktinė aplinkybė, kad atsakovui padovanotos piniginės lėšos buvo investuotos į ginčo gyvenamojo būsto statybos darbus. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad būtent atsakovui dovanotos piniginės lėšos buvo skirtos sklypo įsigijimui, investuotos į namo statybas. Teismas atliko formalų faktinių aplinkybių vertinimą, sprendimo motyvai šioje dalyje prieštaringi. Sprendimu patvirtintas faktas, jog atsakovas gavo jam dovanotas lėšas, tačiau tuo pačiu teismas eliminuoja realią tikimybę, kad pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui.

21.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi transporto priemonės verte jo dovanojimo dienai. Šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šalys neturi reikšti prašymo taikyti santuokos nutraukimo padarinių sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio pradėjimo gyventi skyriumi dienos, ieškovė tokio prašymo teismui taip pat nereiškė, todėl santuokoje įgytas turtas dalintinas bylos pagal pradinio ieškinio pateikimą teismui iškėlimo dienai, o automobilio vertė nustatytina pagal rinkos kainas, patikslintas specialisto išvada. Nė viena iš šalių nereiškė reikalavimo nustatyti tikslios ir konkrečios datos, nuo kada santuokos nutrūkimas joms sukėlė teisinius padarinius, todėl teismas nepagrįstai ir vienašališkai padarė išvadą dėl šalių santuokos iširimo. Teismas rėmėsi išimtinai ieškovės paaiškinimais, tokiu būdu apribojant atsakovo teisę į teisminę gynybą. Taigi, transporto priemonės vertė turi būti nustatyta, remiantis vertėmis, galiojusiomis bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienai.

Atsiliepimas

22. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. M. prašė skundą atmesti, sprendimą skundžiamose dalyse palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

22.1. Teismas, tinkamai nustatė aktualius teisinius kriterijus teisingam ginčo išnagrinėjimui ir, atitinkamais aspektais, atliko byloje surinktų įrodymų tyrimą ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus geriausiai atitinka ieškovės pasiūlytas ir teismo nustatytas turto padalijimo ir atidalijimo būdas. Turto padalijimas ar atidalijimas natūra, po ½ dalį yra neįmanomas dėl objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybių. Atsakovo pateikta turto atidalijimo schema neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra nepakankama turto atidalijimo natūra klausimams spręsti. Iš pateiktos schemos ir jos aprašymo matyti, kad patalpų vėdinimo sistemos liktų bendros, visiškai nebūtų užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimai, šilumos ir akustinio triukšmo izoliacija. Sklypo padalijimo sprendiniuose nurodyta, kad mansardinio aukšto buto gyventojų judėjimas organizuojamas tiesiai pro visus 1 aukšto buto langus. Toks būsto padalijimo pasiūlymas mažintų 1 aukšto buto gyvenimo komforto sąlygas, privatumą ir bendrą buto ekonominę vertę, nes atskirtų patalpų būtų neįmanoma parduoti rinkoje, patalpos taptų bevertės. Be to, gyvenamojo namo dalių atskyrimui šalys turėtų investuoti pinigines lėšas, kurių nė viena iš jų neturi. Ieškovei tenkanti finansinė našta, išmokant kompensaciją ir dengiant atidalijimo išlaidas, būtų nepakeliama. Atidalijimas, siekiant paskirti kiekvienam iš bendraturčių lygiavertę turto dalį, yra negalimas. Mansardos patalpos nėra lygiavertės namo pirmo aukšto patalpoms. Atsakovo prašoma priskirti ieškovei žemės sklypo dalis taip pat yra nelygiavertė. Atsakovo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo, atidalijant turtą yra nepagrįstas. Gyvenamojo namo rinkos vertė yra 115 000 Eur, todėl kompensacija turėtų būti skaičiuojama būtent nuo šios vertės. Vien atsakovo nenoras keisi gyvenamąjį būstą negali būti svari priežastis atmesti ieškovės reikalavimą dėl turto padalijimo ar atidalijimo būdo. Atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą ir šalių konfliktinius santykius, viso namo priteisimas ieškovei, o atsakovui skyrimas kompensacijos pinigais atkurtų teisinę taiką tarp šalių, užkirstų kelią jų ginčui dėl teisės ateityje. Ieškovė turi galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją, kai parduos jai natūra atitenkančius žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Kompensacijos dalis, šį turtą natūra priteisus vienam iš sutuoktinių, būtų 104 500 Eur (209 000 Eur/2). Už tokią sumą Kauno mieste galima įsigyti ne tik butą, tačiau ir namą.

22.2. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė asmeninių investicijų į bendrą turtą fakto ir dydžio, todėl netenkino priešieškinio reikalavimą dėl 67 402,47 Eur kompensacijos priteisimo. Teismas teisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas. Vien tik namo statybos trukmė rodo, kad jis buvo statomas savo jėgomis, naudojant turimas santaupas ir statybos eigoje uždirbtas pinigines lėšas. Prie namo statybų dirbo visa šeima. Nurodytas aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai, jas pripažino ir šalys. Be to, net jei ieškovas būtų įrodęs 80 000 JAV dolerių asmeninių investicijų į šeimos gyvenamojo namo statybą faktą, jam galėtų priklausyti ½ dalies, o ne visos investicijos dydžio kompensacija.

22.3. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, pagrįstai sprendė, jog atsakovo seseriai padovanotos bendros šalių transporto priemonės vertė 2019 m. spalio 19 d. buvo 22 802 Eur, ir iš atsakovo ieškovei priteisė 11 401 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Šalies argumentai

23. Apeliaciniu skundu ieškovė J. M. prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą, iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinant motyvus: „Teismui pateiktas P. Š. 1997 m. gegužės 19 d. dovanojimo aktas, liudytojų R. K., V. K., pateis atsakovo paaiškinimai, kaip įrodymų visuma, tikėtinai įrodo 80 000 JAV dolerių sumos dovanojimo atsakovui bei jų realaus perdavimo jam faktus. Tai, kad notaro patvirtintas dovanojimo aktas nebuvo nustatyta tvarka apostilizuotas, reiškia, jog šio dokumento negalima laikyti oficialiu, tačiau, ieškovei neįrodžius aplinkybės, jog dokumentas yra netikras ar suklastotas, nėra pagrindo laikyti, jog jis neturi paprasto rašytinio įrodymo galios ir juo nesiremti; juo labiau, kai jame nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai – liudytojų parodymai. Taigi, faktas, jog atsakovas santuokoje, (duomenys neskelbtini) metais, įgijo asmeninį turtą – jam dovanotą 80 000 JAV dolerių sumą – yra įrodytas“, ir papildyti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, nurodant „kad atsakovas neįrodė, kad atsakovas santuokoje, (duomenys neskelbtini) metais, įgijo asmeninį turtą – jam dovanotą 80.000 JAV dolerių sumą“; bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Ieškovė turi teisinį suinteresuotumą, kad jai nepalanki sprendimo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta. Nurodyti motyvai tiesiogiai sukelia ar gali sukelti apeliantei tam tikras neigiamas teisines pasekmes. Ieškovei neskundžiant minėtų sprendimo motyvų, būtų laikoma, kad pirmos instancijos teismo nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kad „atsakovas santuokoje, (duomenys neskelbtini) metais, įgijo asmeninį turtą – jam dovanotą 80 000 JAV dolerių sumą“ yra įrodyta ir neginčijama.

23.2. Teismas nepagrįstai laikė įrodyta teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad atsakovas santuokoje, (duomenys neskelbtini) metais, įgijo asmeninį turtą – jam dovanotą 80 000 JAV dolerių sumą. Atsakovo pateiktas 1997 m. gegužės 19 d. raštas dėl pinigų R. K. perdavimo ir įpareigojimo juos išdalinti giminėms, įskaitant ir Š. K. M. – 80 000 USD, nei patvirtina, nei paneigia teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Iš jo teksto galima spręsti, kad tariamai notaro patvirtintas dokumentas nėra nei legalizuotas, nei patvirtintas apostile, kaip to reikalauja 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija „Dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo“. Pateiktas dokumentas gali būti vertinamas tik kaip neoficialus nenustatyto asmens vienašališkai surašytas ir nepasirašytas raštas. Šis raštas nepatvirtina, kad pinigai R. K. buvo perduoti, kad ji įsipareigojo pinigus išdalinti giminaičiams, kad ji perdavė Š. K. M. 80 000 JAV dolerių. Rašte nurodytas aplinkybes teismas nustatė tik iš liudytojos R. K. paaiškinimų, kuri yra atsakovo sesuo, ir iš atsakovo paaiškinimų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo perduoti rašte nurodyti pinigai, ir kad atsakovas rašte nurodytu laikotarpiu tuos pinigus turėjo, deklaravo, sumokėjo dovanojimo mokestį.

Atsiliepimas

24. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Š. K. M. prašė skundą atmesti, sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą.

25. Atsiliepime nurodė, kad teismas, motyvuodamas pinigų gavimo faktą, tinkamai įvertino byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų visetą. Faktas, jog atsakovas santuokoje, t. y. (duomenys neskelbtini) metais, įgijo asmeninį turtą – jam dovanotą 80 000 JAV dolerių sumą, yra įrodytas. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje pateiktas P. Š. 1997 m. gegužės 19 d. dovanojimo aktas, liudytojų R. K., V. K., paties atsakovo paaiškinimai, kaip įrodymų visuma, tikėtinai įrodo 80 000 JAV dolerių sumos dovanojimo atsakovui bei jų realaus perdavimo jam faktus. Tai, kad pinigai atsakovo gauti, perduoti, kad buvo panaudoti namo statybai, patvirtino ir nešališkas liudytojas V. J. S.. Ieškovės, ieškovės pusės liudytojų paaiškinimai nepatvirtina, kad šalys turėjo pakankamai piniginių lėšų namo įrengimui, o tai netiesiogiai patvirtina pinigų gavimo faktą. Teismo motyvai yra visiškai pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

27. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

28. Nagrinėjamu atveju šalys prašė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokos metu įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, asmeninių lėšų namo statyboms panaudojimo ir kompensacijos už perleistą automobilį priteisimo. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo motyvais dėl atsakovui padovanotų lėšų. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas tik šalių apeliaciniuose skunduose nurodomų argumentų pagrindu, remiantis nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.).

29. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. M. ir atsakovas Š. K. M. susituokė (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 2583). Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi. Santuokos metu šalys įgijo 0,1026 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 209 000 Eur vertė; automobilį SKODA, SUPERB, pirmosios registracijos data 2009 m. lapkričio 27 d., valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), Š. K. M. vardu registruotą ginklą (graižtvinį šautuvą Mauser M12, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovo vardu Luminor bank AS atidarytoje indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos 2 308,69 NOK, kas atitinka 234,03 Eur. Šalys taip pat turi skolinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal J. M. vardu sudarytą 2017 m. birželio 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 2511-2017-126620, kredito likutis 2 763,13 Eur.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

30. Apeliantas nurodo, kad atidalijus turtą pagal pateiktą schema, turtą bus galima naudoti pagal paskirtį, pertvarkymui reikės tik paprasto remonto, ieškovė nebus pajėgi sumokėti atsakovei teismo priteistos piniginės kompensacijos.

31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 0,1026 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu šio nekilnojamojo turto padalijimo būdu ir siekia, kad nekilnojamasis turtas būtų padalintas natūra.

32. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

33. Turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kadangi šalių teisės į nuosavybę yra vienodos ir dėl to nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

34. Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

35. Byloje nustatyta, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą prašė priteisti jai, atitinkamai atsakovui iš jos priteisiant 104 500 Eur dydžio kompensaciją, taip pat pareiškė alternatyvius reikalavimus dėl turto padalijimo natūra ir jai priklausančios turto dalies atidalijimo. Atsakovas pareiškė alternatyvius reikalavimus dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra pagal pateiktą R. S. 2021 m. parengtą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sudalinimo į 2 turtinius objektus pasiūlymo schemą, teisminiam ginčui su bendraturte nagrinėti“ arba padalinti lygiomis dalimis po ½ idealiąją dalį kiekvienam.

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad turto padalijimas ir šalims tenkančių realiųjų dalių atidalijimas natūra iš esmės yra įmanomas, tačiau teismas byloje nustatė jo padalijimo natūra nepriimtinumą ir negalimumą. Teismo nuomone, turto padalijimas natūra yra negalimas, nes išlaidos gyvenamojo namo dalių atskyrimui ir pritaikymui naudoti pagal paskirtį yra neprotingai didelės; dėl gyvenamojo namo padalijimo į du atskirus butus gali ženkliai sumažėti butų vertės; schemoje nurodyti žemės sklypo padalijimo sprendiniai neatitinka reikalavimų. Be to, turto padalijimas natūra po ½ idealiąją dalį, šių dalių neatidalijant, yra nepriimtinas, nes pritaikius tokį padalijimo būdą, šalys po santuokos nutraukimo liktų bendraturčiais, valdančiais turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise; šalių santykiai yra konfliktiški, dėl ko ieškovė kategoriškai atsisako gyventi toje pačioje gyvenamojoje patalpoje su atsakovu; atsakovas nepranešė ieškovei apie teigiamą (duomenys neskelbtini) testo rezultatą; neatidalinta ½ idealioji nekilnojamųjų daiktų dalis rinkoje yra praktiškai nelikvidi, dėl ko ieškovei ją parduoti už pusę dabartinės viso turto rinkos vertės bus praktiškai neįmanoma.

37. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl turto padalijimo natūra nepriimtinumo ir negalimumo nesutinka. Aplinkybės, kad šalys padalijus turtą liks bendraturčiais, dėl ko galimai sumažėtų parduodamos turto dalies vertė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, ar kad atsakovas nepranešė apie teigiamą (duomenys neskelbtini) testo rezultatą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo netaikyti turto padalijimo natūra. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas paskirdamas ginčo namą ieškovei, o atsakovui priteisdamas piniginę kompensaciją, netinkamai įvertino ieškovės galimybes išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją, nepardavus turto.

38. Byloje nustatyta, kad vieno aukšto gyvenamasis namas, rūsiu po dalimi namo ir mansarda, esantis (duomenys neskelbtini) statytas 1998-2008 m. yra 266,68 kv. m bendro ploto (naudingas plotas sudaro 179, 55 kv. m, gyvenamasis plotas – 110,26 kv. m, rūsių plotas – 53,18 kv. m, garažų plotas – 33,95 kv. m). Byloje nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertės – 209 000 Eur.

39. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu abi šalys sutiko, jog turtas yra dalus, nes pati ieškovė ieškinyje taip pat reiškė alternatyvius reikalavimus dėl turto padalijimo natūra ir jo atidalijimo į du atskirus vienetus pagal kartu su priešieškiniu pateiktą R. S. 2021 m. parengtą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sudalinimo į 2 turtinius objektus pasiūlymo schemą, teisminiam ginčui su bendraturte nagrinėti“. Be to, net jeigu šis nekilnojamojo turto objektas ir būtų pripažintas objektyviai nedaliu, įvertinus ginčo namo išplanavimą, nėra pagrindo teigti, kad nebūtų įmanoma nustatyti naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu objektu tvarkos.

40. Ieškovės nurodomi argumentai dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, dėl kurių, jos manymu, negalima padalyti ginčo namo natūra, laikytini iš esmės deklaratyviais. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovės ir atsakovo santykiai būtų tokie konfliktiški, kad padalijus ginčo namą natūra būtų pavojingi kitam bendraturčiui, o teiginiai apie potencialų šalių gyvenimą kartu atskiromis šeimomis ginčo name ir potencialiai dėl to galinčius kilti nesutarimus dėl šio nekilnojamojo turto objekto priežiūros laikytini menamo pobūdžio pamąstymais.

41. Be to, sutiktina su apelianto argumentais, jog byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad ieškovė turėtų realias galimybes sumokėti atsakovui priteistą kompensaciją už jai priteistą visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Tokią situaciją konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad yra pagrindas įpareigoti ieškovę sumokėti kompensacijos per 6 mėnesius, nes tiek galėtų užtrukti ieškovei priteisto turto pardavimas. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei objektyvaus, nei subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, dėl kurių ginčo nekilnojamojo turto (ginčo namo) negalima padalyti natūra.

42. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

43. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į tai, kad šalys ieškinyje ir priešieškinyje išreiškė pageidavimus padalinti turtą pagal R. S. 2021 m. parengtą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sudalinimo į 2 turtinius objektus pasiūlymo schemą, teisminiam ginčui su bendraturte nagrinėti“, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas visą turtą priteisiant vienam sutuoktiniui, kitam priteisiant kompensaciją, yra neteisingas, todėl keistinas – ginčo turtą 0,1026 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) padalijant natūra, kiekvienam po ½ dalį.

44. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą schemą, sprendžia, jog atidalinti turto pagal atsakovo pateiktą turto atidalijimo schemą nėra galimybės, nes ieškovei asmeniniam naudojimui priskiriant rūsio patalpą R-2 (8,17 kv. m), o atsakovui rūsio patalpas R-1 (11,28 kv. m), R-3 (11,16 kv. m) ir R-4 (22,57 kv. m), ieškovė neturėtų galimybės patekti į jai priskirtą rūsio patalpą, neįsirengus papildomo įėjimo (laiptų). Taip pat pagal parengtą schemą padalijus katilinės patalpą 1-3 (6,68 kv. m) į dvi atskiras patalpas (1-3a ir 1-3b), atsakovas į jam priskirtą patalpą Nr. 1-3b galėtų patekti tik per ieškovei priskirtą patalpą 1-2, kas nepagrįstai suvaržytų ieškovės nuosavybės teisę, šios teisės apribojimas būtų neproporcingas, ir patenkinus šį ieškinio ir priešieškinio reikalavimą būtų neišlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Tačiau pažymėtina, jog abiejų šalių interesas yra atsidalinti turtą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad turto padalijimas šalims po ½ dalį natūra ar šalių skirtingi interesai bylos nagrinėjimo metu dėl ko nepavyko susitarti, nereiškia, kad to jiems nepavyks padaryti ir ateityje.

46. Pagal pirmosios instancijos teismo sudarytą santuokoje įgyto turto ir balansą, šalys įgijo turto už 212 719,90 Eur. Nenustačius pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo kiekviena iš šalių tektų turto už 106 359,95 Eur (212 719,90 / 2). Pakeitus teismo sprendimą ir šalims po santuokos nutraukimo priteisus po ½ dalį nekilnojamojo turto, ieškovei atitenka turto už 106 835,87 Eur, atsakovui – už 105 884,03 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovui priteistina 475,92 Eur (106 359,95 – 105 884,03) dydžio kompensacija už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.

Dėl asmeninių lėšų (67 402,47 Eur) panaudojimo

47. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 67 402,47 Eur kompensacijos priteisimo, sprendė, jog nors atsakovas įrodė, kad jam buvo padovanota 80 000 JAV dolerių, tačiau neįrodė, jog visos šios asmeninės lėšos ar bent jų dalis buvo investuota į gyvenamojo namo statybą.

48. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, teigė, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl asmeninių lėšų (padovanotų 67 402,47 Eur (80 000 JAV dolerių) panaudojimo sklypo įsigijimui ir namo remontui / statybai, formaliai vertino įrodymus, todėl padarė prieštaringas išvadas, visiškai pašalindamas realią tikimybę, kad dovanotos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

49. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

50. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

51. Pažymėtina, kad nors teismas sprendė, jog atsakovas įrodė, kad jam tikėtinai buvo padovanota 80 000 JAV dolerių suma, tačiau pasisakydamas dėl byloje pateiktų įrodymų padarė pagrįstą išvadą, kad priešingai, nei teigia atsakovas, savaime neįrodo visos ar dalis padovanotų lėšų buvo panaudotos bendram nekilnojamajam turtui įgyti.

52. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas išanalizavo šalių turtinę padėtį ir nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įgytas 1997 m. birželio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 17 335 Lt (5 020,56 Eur). Atsakovo teigimu, jam dovanotą 80 000 JAV dolerių sumą jis investavo tik į gyvenamojo namo statybą. Tai reiškia, jog žemės sklypas buvo pirktas iš šalių santaupų. Be to, iš byloje pateiktos 2003 m. gruodžio 5 d. sutarties nustatyta, kad šalys 2003 m. gruodžio 5 d. už 52 000 Lt (15 060,24 Eur) pardavė bendrą butą adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų duomenų apie ieškovės pajamas, gautas laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2009 m. kovo 31 d., nustatyta, kad ieškovė gyvenamojo namo statybos laikotarpiu (1998-2008 m.) gavo 196 025,88 Lt (56 773,02 Eur) pajamų, atskaičius socialinio draudimo įmokas. Atsakovas per 1998-2005 m. laikotarpį gavo 142 495,81 Lt (41 269,64 Eur) pajamų, atskaičius įmokas. Abiejų šalių pajamos, atskaičius įmokas, sudarė 338 521,69 Lt (98 042,66 Eur), o priskaičius pajamas gautas už parduotą bendrą butą, bendros sutuoktinių pajamas sudarė bendrą 390 521,69 Lt (113 102,90 Eur), kas įrodo, jog šalys tiek sklypo įgijimo, tiek gyvenamojo namo statybos metu buvo finansiškai pajėgūs iš uždirbamų pajamų ne tik pragyventi bei išlaikyti vaikus, bet ir taupyti. Atsakovas nepateikė duomenų apie jo pajamas per 2006-2008 m. laikotarpį ir įrodymų, kiek kainavo gyvenamojo namo statyba, kiek jai panaudota jo asmeninių lėšų,

53. Šių duomenų pagrindu teismas darė labiau tikėtiną išvadą, jog šalys 1998-2008 m. laikotarpiu buvo pajėgios iš savo pajamų (santaupų) finansuoti gyvenamojo namo statybas ir sprendė, kad šios byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas į gyvenamojo namo statybas investavo ir savo asmenines lėšas 67 402,47 Eur.

54. Vien faktas, kad byloje apklausti liudytojai R. K. ir V. K. parodė, jog atsakovas padovanotus pinigus panaudojo gyvenamojo namo statybai, neįrodo, kad šie pinigai buvo panaudoti šalių bendram turtui įsigyti. Kitokių įrodymų, jog atsakovo, kaip dovana, gauti pinigai buvo panaudoti bendram turtui sukurti, atsakovas į bylą nepateikė, juolab, kad teismas procese ne kartą siūlė šalims teikti prašymus dėl ekspertizės statybos kaštams nustatyti paskyrimo, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas, turintis procesinę pareigą įrodyti asmeninių investicijų į bendrą turtą dydį, tokio prašymo teismui nepateikė.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodžius, kokio dydžio atsakovo lėšos ir kur konkrečiai buvo panaudotos namo statybose bei nustačius, kad šalys pakankamai uždirbo lėšų, kad galėtų save išlaikyti ir papildomai finansuoti namo statybas, pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkino atsakovo reikalavimo dėl 67 402,47 Eur jos panaudotų asmeninių lėšų bendro turto įgijimui, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl kompensacijos už perleistą automobilį

56. Byloje nustatyta, kad automobilis VOLVO XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutuoktinių buvo įsigytas 2019 m. gegužės 2 d. už 25 290 Eur sumą, o 2019 m. spalio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu atsakovas šį automobilį padovanojo savo seseriai R. K..

57. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo seseriai padovanotos transporto priemonės VOLVO XC60 D4 Summum AWD vertė turi būti nustatoma dovanojimo sandorio sudarymo momentui, nes perleistas turtas šioje byloje nėra dalijamas ir, remiantis VšĮ „Emprekis“ pažyma, 2019 m. spalio mėnesį buvo 22 802 Eur be PVM, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 11 401 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

58. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai nustatė perleisto turto (padovanoto automobilio) vertę. Apelianto Š. K. M. teigimu, automobilio vertė turėtų būti nustatyta pagal rinkos kainas, galiojančias bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienai (UAB „Asistavita“ 2021 m. sausio 6 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad transporto priemonės VOLVO XC60, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 16 840 Eur).

59. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Byloje nėra ginčo, kad automobilis atsakovo seseriai buvo padovanotas santuokos metu, todėl nagrinėjamoje byloje jis nėra įtrauktas į dalintino turto sąrašą. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog automobilio vertė nustatytina pagal jo rinkos vertę dovanojimo sandorio sudarymo metu, nes būtent tokia suma buvo sumažinta bendro santuokoje įgyto turto vertė (CPK 3.119 str. 3 d.).

Dėl kompensacijų įskaitymo

60. Pakeitus sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, netenkinus apeliacinio skundo reikalavimų dėl sprendimo dalių dėl kompensacijos už padovanotą automobilį ir asmeninių lėšų panaudojimo nekilnojamojo turto įgijimui, perskaičiuotina mokėtinų kompensacijų suma.

61. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš atsakovo ieškovei priteistinos kompensacijos suma sudaro 20 307,08 Eur. Pakeitus sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos suma sudaro 475,92 Eur. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 19 831,16 Eur piniginė kompensacija.

Dėl teismo sprendimo motyvų pašalinimo

62. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pašalinti iš motyvuojamosios sprendimo dalies pastraipą dėl aplinkybių dėl lėšų padovanojimo atsakovui įrodymo ir papildyti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, nurodant „kad atsakovas neįrodė, kad atsakovas santuokoje, (duomenys neskelbtini) metais, įgijo asmeninį turtą – jam dovanotą 80 000 JAV dolerių sumą“. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino įrodymus dėl lėšų (80 000 JAV dolerių) perdavimo, nes dokumentas nelegalizuotas, nepatvirtintas apostile, o liudytoja R. K. yra artima atsakovo giminaitė (sesuo).

63. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 24 lapo 2 pastraipoje nurodyta „Teismui pateiktas P. Š. 1997 m. gegužės 19 d. dovanojimo aktas, liudytojų R. K., V. K., paties atsakovo paaiškinimai, kaip įrodymų visuma, tikėtinai įrodo 80 000 JAV dolerių sumos dovanojimo atsakovui bei jų realaus perdavimo jam faktus. Tai, kad notaro patvirtintas dovanojimo aktas nebuvo nustatyta tvarka apostilizuotas, reiškia, jog šio dokumento negalima laikyti oficialiu, tačiau, ieškovei neįrodžius aplinkybės, jog dokumentas yra netikras ar suklastotas, nėra pagrindo laikyti, jog jis neturi paprasto rašytinio įrodymo galios ir juo nesiremti; juo labiau, kai jame nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai – liudytojų parodymai. Taigi, faktas, jog atsakovas santuokoje, (duomenys neskelbtini) metais, įgijo asmeninį turtą – jam dovanotą 80 000 JAV dolerių sumą – yra įrodytas“.

64. Teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiškai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, priešingai, nesaisto bylos šalių (CPK 270 str. 4 d., 331 str. 4 d.). Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 str. 2 p.) ir teismo išspręstos bylos galią (CPK 279 str. 4 d.). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).

65. Taigi, pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, tai yra nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėtiems interesams, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus).

66. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

67. Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą dėl lėšų padovanojimo atsakovui padarė netiesioginių įrodymų pagrindu, vertindamas atsakovo į bylą pateiktą notaro patvirtintą P. Š. 1997 m. gegužės 19 d. dovanojimo aktą, atsakovo paaiškinimus bei liudytojų R. K. ir V. K. parodymus.

68. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Taigi ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi.

69. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

70. Pažymėtina, jog iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išvadas dėl lėšų padovanojimo atsakovui padarė įvertinęs įrodymų visumą – šalių į bylą pateiktus įrodymus ir argumentus, todėl apeliacinio skundo argumentais paneigti skundžiamus teismo motyvus ir juos pašalinti iš sprendimo, nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylos baigties

71. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juose nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

72. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas nustatydamas šalių santuokoje įgyto turto balansą, tačiau parinko netinkamą nekilnojamojo turto padalijimo būdą, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

73. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.), t. y. įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėtų būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

74. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė J. M. patyrė 16 130,91 Eur bylinėjimosi išlaidų (įskaitant atidėtą žyminį mokestį), iš jų 15 513,17 Eur teisinės pagalbos išlaidų, pagrįstų byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovas patyrė 11 284,50 Eur (įskaitant atidėtą žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų, iš jų 7 399,50 teisinės pagalbos išlaidų, pagrįstų byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas nenustatė, kad ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos viršytų maksimalius priteistinus dydžius ir atlikęs skaičiavimus, taikydamas šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo priteisė ieškovei 4 666,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

75. Perskirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą svarbu tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl abiejų šalių kaltės nutraukiant santuoką, tačiau sprendimas pakoreguotas dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdo, iš esmės tenkinant atsakovo reikalavimą dėl turto padalijimo natūra. Taigi, pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas šiek tiek palankesnis atsakovui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šalių reikštų reikalavimų apimtį ir ginčo dalyką, laikytina, kad abiejų šalių patenkintų reikalavimų apimtis iš esmės lieka vienoda, kadangi šalys teikė panašaus pobūdžio ir turinio procesinius dokumentus, panašų jų kiekį, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sąžininga, teisinga ir protinga šalių išlaidų pirmosios instancijos teisme neperskirstyti ir kiekvieną šalį palikti prie savo turėtų išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

76. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 302 str.).

77. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, o atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Atsakovo ginčijamų turtinių reikalavimų suma sudarė 185 697,47 Eur, iš jų 104 500 Eur dėl nekilnojamojo turto padalijimo, 67 402,47 Eur dėl asmeninių lėšų investuotų į namo statybas, 13 795 Eur kompensacijos už perleistą turtą. Atsakovo skundas patenkintas iš dalies dėl reikalavimo padalinti nekilnojamąjį turtą natūra po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, kiti apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkintų atsakovo reikalavimų dalis sudaro 56 proc., atmestų – 44 proc.

78. Ieškovė nurodė, jog ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 048,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 88 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, 508,20 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, 1 452 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos išlaidos apeliacinio skundo parengimui ir už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis nepriteistinos. Iš atsakovo ieškovei priteistina 638,88 Eur (1 452 x 44 proc.) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

79. Atsakovas nurodė, jog apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 2 428 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 100 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, 968 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą ir 150 Eur už turto atidalijimo projekto parengimą.

80. Kaip jau minėta, kiekviena šalis paliekama prie savo išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovo išlaidos 150 Eur už turto atidalijimo projekto parengimą nepriteistinos. Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 968 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies iš ieškovės atsakovui priteistina 733,60 Eur (1 310 x 56 proc.) sumokėto žyminio mokesčio ir už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 1 701,60 Eur (968 + 733,60) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

81. Atlikus šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistina 1.062,72 Eur (1 701,60 – 638,88) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

82. Atsakovas už apeliacinį skundą turėjo mokėti 2 368 Eur žyminį mokestį ir prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą neišsprendė žyminio mokesčio atidėjimo klausimo, todėl atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas valstybei iš atsakovo priteistina 1 042 Eur (2 368 x 44 proc.) žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą, o ieškovė įpareigotina valstybei atlyginti 1 326 Eur (2 368 x 56 proc.) atsakovui tenkančio mokėti žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.

83. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sudaro 40,40 Eur (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), todėl iš ieškovės valstybei priteistina – 22,62 Eur, iš atsakovo – 17,78 Eur.

84. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės J. M. valstybei už ieškinį atidėtą žyminio mokesčio dalį 1 631 Eur. Tokiu būdu iš ieškovės valstybei priteistina 2 979,62 Eur (1 631 + 22,62) bylinėjimosi išlaidų.

85. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo Š. K. M. valstybei už ieškinį atidėtą žyminio mokesčio dalį 743 Eur. Tokiu būdu iš atsakovo valstybei priteistina 760,78 Eur (743 + 17,78) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės J. M. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo Š. K. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijų už santuokoje įgytą turtą priteisimo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą, teismo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Š. K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 2583) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes M., M..

Santuokoje įgytą turtą padalinti taip:

- priteisti ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį SKODA SUPERB, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) skolinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui Luminor Bank AS pagal J. M. vardu sudarytą 2017 m. birželio 27 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 2511-2017-126620;

- priteisti atsakovui Š. K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise graižtvinį šautuvą Mauser M12, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), 234,03 Eur, esančių atsakovo vardu Luminor bank AS atidarytoje indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- priteisti ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui Š. K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po ½ (vieną antrąją) dalį 0,1026 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini);

- taikant šalių priešpriešinių kompensacijų už nelygiomis dalimis padalytą turtą, perleistą (padovanotą) automobilį VOLVO XC60, šeimos lėšomis sumokėtą baudą, išgrynintas bendras lėšas, įskaitymą, priteisti iš atsakovo Š. K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19831,16 Eur (devyniolika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą 16 ct) piniginę kompensaciją už santuokinio turto vertės sumažėjimą.

Kitų ieškinio ir priešieškinio dalių netenkinti.

Priteisti iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Š. K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 062,72 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt du eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 653,62 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Š. K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 760,78 Eur (septynis šimtų šešiasdešimt eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 326 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Š. K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 042 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, aptirtų apeliacinės instancijos teisme.

Išaiškinti šalims, kad bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; pirmosios instancijos teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą)“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėLaima KriaučiūnaitėAlgimantas Kukalis