Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams L. B. ir A. K. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. M. pateikė ieškinį atsakovams L. B. ir A. K. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kuriame prašė: i) pripažinti, kad atsakovas L. B. nėra nepilnametės D. B. tėvas; ii) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti gimimo liudijimo įrašą grafoje „Duomenys apie tėvą“, kuriame nurodyta, kad nepilnametės D. B. tėvas yra atsakovas L. B.; iii) nustatyti, jog nepilnametės D. B. tėvas yra A. K. bei pakeisti nepilnametės D. B. pavardę į „K.“; iv) priteisti nepilnametei D. B. iš atsakovo A. K. išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, aptartų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę G. M.; v) priteisti nepilnametei D. B. iš atsakovo A. K. 350 Eur išlaikymo įsiskolinimą; vi) iš atsakovų ieškovės naudai priteisti solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė tokias aplinkybes:

1.1. ieškovė ir atsakovas L. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Ieškovė iki 2020 m. su atsakovu L. B., pastarajam esant (duomenys neskelbtini), reguliariai matydavosi (kas du mėnesius), tačiau 2020 m. kovo mėn., prasidėjus karantinui dėl COVID-19 pandemijos, su atsakovu L. B. nebesimatė, bendravo tik telefonu;

1.2. ieškovė ir atsakovas A. K. pažįstami apie 10 metų, artimiau bendrauti su atsakovu A. K. pradėjo 2022 m. sausio mėn., tačiau santykiai nutrūko ieškovei pasakius apie tai, kad laukiasi. Ieškovė 2022 m. lapkričio 14 d. susilaukė dukters – D. B.. Dukros gimimo įraše duomenyse apie vaiko tėvą nurodytas vaiko tėvu atsakovas L. B.. Tačiau atsakovas L. B. nėra biologinis vaiko tėvas. Biologinis vaiko tėvas – atsakovas A. K.. Tuo tarpu atsakovas A. K. neigia aplinkybę, jog nepilnametė D. B. yra jo dukra;

1.3. ieškovei pranešus, kad laukiasi, atsakovas A. K. nustojo su ieškove bendrauti. Ieškovė viena rūpinasi ir prižiūri nepilnametį vaiką. Dėl nurodyto prašoma nustatyti, kad nepilnametis vaikais lieka gyventi su ieškove;

1.4. nepilnamečio vaiko būtinų poreikių patenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro daugiau nei 1 000 Eur. Ieškovė patyrė išlaidų tik vaikui gimus, o atsakovas A. K. prie to neprisidėjo. Vaikui reikalingos lėšos maistui, higienai, rūbams. Augant vaikui auga ir vaiko poreikiai. Ieškovei tenka kasdieninė nepilnamečio vaiko priežiūra, kurią sunku įvertinti pinigais. Ieškovė prašė iš atsakovo A. K. priteisti išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

1.5. ieškovė dukrą visą laiką augina viena, atsakovas A. K. išlaikymo neteikia. Išlaikymo įsiskolinimas už paskutinį mėnesį – 350 Eur;

1.6. teismo prašoma nustatyti, jog atsakovas A. K. gali laisvai matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku laisvu susitarimu nenustatant konkrečios tvarkos ar grafiko. Nepilnamečio vaiko auklėjimo klausimus šalys spręstų tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, pageidavimus ir reikmes.

2. Institucija, teikianti išvadą byloje - BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateikė išvadą. Išvadoje nurodė, kad:

2.1. ieškovės G. M. šeimai atvejo vadybos procesas netaikomas. Tarnyboje pranešimų apie galimus nepilnamečio vaiko D. B. teisių ir geriausių interesų pažeidimus negauti;

2.2. Tarnyba pritaria ieškinio reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo;

2.3. G. M. šeima gyvena nuosavame 2 kambarių, apie 35 m² bute su visais patogumais. Apsilankymo metu bute buvo tvarkinga ir švaru, namuose palaikoma aplinkos higiena. Yra visi reikalingi baldai, buitinė technika ir namų apyvokos daiktai. Nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina motinos gyvenamojoje vietoje labiausiai atitiks vaiko interesus;

2.4. ieškovė – vaiko priežiūros atostogose. Pagrindinės šeimos pajamas sudaro išmokos už vaiką, vaiko priežiūros išmoka. Atsakovas A. K. nuo 2022 m. sausio 16 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovė kitų išlaikytinių neturi, o atsakovas turi dar vieną vaiką. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis nenustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Vaiko išlaikymui prašoma priteisti suma po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams;

2.5. Tarnyba neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo;

2.6. ieškinyje aptarta bendravimo tvarka atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

3. Atsakovas A. K. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovės G. M. ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsiliepimą grindė tuo, kad ieškovę pažįsta tik nuo 2018 m. Atsakovė susituokusi, taip pat bendrauja ir su kitu (trečiu) vyrus, su kuriuo buvo užklupta. Nepasitiki ieškovės nurodytais teiginiais, kvestionuoja D. B. tėvystę.

4. Atsakovas L. B. pateiktame atsiliepime į ieškovės G. M. ieškinio reikalavimus prašė ieškinį dalyje dėl reikalavimų, susijusių su tėvystės nuginčijimu, išlaikymo priteisimu, išlaikymo įsiskolinimo priteisimu iš atsakovo A. K. tenkinti ir netenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo L. B.. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

4.1. tarp ieškovės ir atsakovo L. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta civilinė santuoka. Ieškovė su atsakovu L. B. iki 2020 m. sausio mėn. reguliariai (kas kelis mėnesius) matydavosi (duomenys neskelbtini), kur L. B. atliko laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu 2020 m. kovo mėn. paskelbus karantiną dėl visuotinės COVID-19 pandemijos ieškovė su atsakovu L. B. nesimatė ir bendravo tik telefoniniais skambučiais. Ieškovei su atsakovu L. B. nuo pandemijos pradžios gyvai nesimačius, fizinės sueities tarp ieškovės ir atsakovo L. B. negalėjo būti. Tarp atsakovo L. B. ir ieškovės dukros ryšio niekuomet nebuvo (L. B. nepilnametės nėra matęs). Ieškovės dukrai D. B. nesant atsakovo L. B. biologine dukra, tarp jų (L. B. ir D. B. – apylinkės teismo pastaba) neegzistuoja ir socialinis ir (ar) emocinis ryšys;

4.2. bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ginčą pralaimėjusios šalies. Atsakovas L. B. su ieškovės ieškiniu sutinka, todėl, tenkinus ieškinį, atsakovas L. B. neturėtų būti laikomas ginčą pralaimėjusia šalimi ir iš atsakovo L. B. ieškovės naudai taip pat neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir sprendė:

i) nustatyti (laikyti), kad L. B. nėra nepilnametės D. B. tėvas, o nepilnametė D. B. nėra L. B. dukra (vaikas);

ii) nustatyti, kad A. K. yra nepilnametės D. B. tėvas, o nepilnametė D. B. yra A. K. vaikas (dukra);

iii) pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nurodant, kad nepilnametės D. B. tėvas yra A. K.;

iv) pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis grafoje „Duomenys apie kūdikį“ eilutėje „Pavardė“ nurodant, kad nepilnametės D. B. pavardė įsiteisėjus teismo sprendimui – K.;

v) nustatyti nepilnametės D. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove (motina) G. M. ieškovės (motinos) G. M. gyvenamojoje vietoje;

vi) priteisti iš atsakovo A. K. nepilnametei D. B. po 250 Eur nuolatinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo 2023-01-05 iki dukros D. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

vii) nustatyti, kad nepilnametei D. B. (po sprendimo įsiteisėjimo – K.) išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja ieškovė (motina) G. M.;

vii) priteisti iš atsakovo A. K. 940 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. M. naudai, o valstybės naudai 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

viii) nukreipti sprendimo dalį dėl nepilnametei D. B. (po sprendimo įsiteisėjimo – K.) priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.

ix) netenkinti likusių ieškovės G. M. ieškinio reikalavimų.

6. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir atsakovo A. K. elgesį procese teismas laikė labiau tikėtina, jog atsakovas L. B. nėra nepilnametės D. B. biologinis tėvas. Nurodė, kad atsakovas L. B. atsisakė leisti paimti kraują, tokiu būdu atsisakydamas atlikti DNR testą. Teismo teigimu, nors nei ieškovė, nei atsakovas L. B. neteikė objektyvių duomenų apie tai, jog ieškovė nebuvo atvykusi fiziškai pas atsakovą L. B. nuo 2020 m. kovo mėn. jo laisvės atėmimo bausmės vietos įstaigoje ((duomenys neskelbtini)), tačiau nei ieškovė, nei atsakovas neginčija faktinių aplinkybių, jog nuo 2020 m. kovo mėnesio nevyko realūs (fiziniai) susitikimai. Pažymėjo, kad atsakovas A. K. procese buvo pasyvus, procesinių prašymų išreikalauti įrodymus neteikė, todėl laikė labiau tikėtiną aplinkybę, jog ieškovė G. M. nuo 2020 m. kovo mėn. atsakovo L. B. laisvės atėmimo vietos įstaigoje nelankė, o byloje nėra duomenų, jog atsakovas L. B. būtų išleistas į laisvę (bausmės pabaiga numatyta 2025 m. spalio 24 d.). Nustatė, kad D. B. gimė (duomenys neskelbtini)., t. y. po daugiau nei dviejų metų nesimatymo su atsakovu L. B., tiek ieškovė, tiek atsakovas L. B. nurodė, kad pastarasis mergaitės nėra matęs, emocinis ryšys su mergaite nėra susiformavęs. Dėl to sprendė, kad ieškovės reikalavimas nuginčyti atsakovo L. B. tėvystę nepilnametei D. B. yra labiau tikėtinas ir tenkinamas, t. y. teismas nuginčija atsakovo L. B. tėvystę D. B. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalis, 3.150 straipsnio 1 dalis).

7. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalį pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Atkreipė dėmesį, jog atsakovui A. K. buvo sudarytos galimybės atlikti DNR ekspertizę net du kartus, tačiau pirmą kartą kraujo mėginį tyrimui pateikė ne atsakovas A. K., o kitas asmuo (duomenys iš įsiteisėjusio 2023 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. e1-2546-818/2023), o antrą kartą (po baudžiamojo įsakymo priėmimo) pats paprašęs skirti DNR ekspertizę ir įsipareigojęs ją apmokėti atsakovas A. K. į ekspertizės įstaigą kraujo mėginiui duoti nenuvyko (teismo posėdžio metu nurodė, jog nors ir sutinka su DNR ekspertize, tačiau atsisako už pastarąją susimokėti). Aplinkybę, jog atsakovas A. K. nenurodo objektyvių priežasčių, dėl kurių neketina nuvykti DNR ekspertizės tyrimui, sprendė vertinti atsakovo A. K. nenaudai.

8. Teismas sprendė vertinti kitus į bylą pateiktus duomenis, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą apie tėvystės (ne)buvimą. Susipažinęs su ieškovės pateiktais susirašinėjimo su atsakovu A. K. duomenimis, teismas pažymėjo, jog buvo bendrauta pakankamai subtiliomis (intymiomis) temomis, sudarančiomis pagrindą išvadai, jog ieškovė ir atsakovas A. K. ginčui aktualiu laikotarpiu (2022 m. sausio – gegužės mėn.) turėjo intymių santykių, diskutavo aplinkybėmis, susijusiomis su nėštumu ir vaiko auginimu. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų teismui vertinti kito vyro tėvystės tikimybę. Įvertinęs bylos faktinius duomenis, teismas laikė labiau tikėtina, kad atsakovas A. K. yra nepilnametės D. B. biologinis tėvas.

9. Nesant ginčo dėl pavardės nepilnametei suteikimo, teismas nepilnametei suteikė tėvo (atsakovo) A. K. pavardę – K. (CK 3.167 straipsnio 1–2 dalys).

10. Spręsdamas ginčą dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio teismas nustatė, jog pagal procesinio sprendimo priėmimo momentu galiojusią minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA; 840 Eur / mėn neatskaičius mokesčių arba apie 630 Eur išskaičius privalomuosius mokesčius) orientacinė vieno iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriama suma yra 272,15 Eur (išminusavus valstybės mokamą 85,75 Eur išmoką vaikui).

11. Įvertinęs ieškovės nurodomą nepilnamečio vaiko poreikiams reikalinga per mėnesį didesnę nei 1 000 Eur išlaikymo sumą, dėl ko atsakovas turėtų teikti 350 Eur kasmėnesinį išlaikymą, teismas pažymėjo, kad ieškovės finansine išraiška įvertinti nepilnamečio poreikiai pakankamai racionalūs, tačiau tam tikros išlaidos yra labiau vienkartinio arba atsitiktinio pobūdžio, o nenuolatinės (pvz., išlaidos vežimėliui, vaistams, patalynei, automobilio ar buto priežiūrai). Kita vertus, teismas nurodė vertinantis ir aplinkybę, jog atsakovas A. K. taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką (gim. (duomenys neskelbtini) m.), turi finansinių įsipareigojimų (Luminor Bank AS, TF bankas, antstolis Rimantas Vižainiškis). Teismas taip pat vertino, kad abi šalys pakankamai jauno amžiaus, darbingos (atsakovas neįrodinėjo nedarbingumo lygio), turinčios galimybę užsidirbti, tai, kad neturi vertingo turto (akcijų, nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo), o atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Todėl teismas laikė, kad abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės apylygė: nors atsakovas turi dar vieną išlaikytinį ir finansinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau ieškovė, viena auginanti nepilnametį vaiką, turi mažesnes galimybes dirbti sudėtingesnį ir laikui imlesnį darbą bei tokiu būdu užsidirbti didesnę sumą; abi šalys neturi specialiųjų poreikių (arba tokių neįrodė), darbingo amžiaus, reikšmingo turto nesukaupusios. Nustatydamas konkrečią priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumą teismas vertino ir teisminės jurisprudencijos tendencijas, nustatydamas, kad nepilnamečiams vaikams paprastai priteisiamas 250 Eur – 350 Eur išlaikymo dydis. Įvertinęs aukščiau išdėstytą bei nepilnamečio vaiko poreikius teismas sprendė, jog atsakovas turi teikti nepilnamečiam 250 Eur dydžio periodinį išlaikymą.

12. Teismas sprendė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 350 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, laikydamas, jog atsakovas įsiskolinimą sumokėjo. Nustatė, kad pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą atsakovui atsirado nuo gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)), kai tuo tarpu ieškinys teisme gautas 2023 m. sausio 5 d., t. y. atsakovas A. K. turėjo iki ieškinio padavimo teikti išlaikymą už vieną mėnesį ((duomenys neskelbtini)). Teismas nustatė, kad atsakovas A. K. 2023 m. vasario 20 d. sumokėjo 300 Eur atsakovei, teismo posėdyje nurodydamas, kad tai skirta nepilnametei išlaikyti. Teismas, nenustatęs byloje įrodymų, nesutiko su ieškovės argumentais, jog sumokėta 300 Eur suma skirta skolai už sutvarkytus žemės reikalus kompensuoti, juolab kad tarp šalių santykiai nuo tada, kai atsakovui pranešta apie nėštumą, tapo konfliktiški.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė materialaus reikalavimo nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą nereiškė, tačiau reiškė procesinio pobūdžio reikalavimą nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą su ieškove. Nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi nustatyta nepilnametės laikina, iki teismo sprendimo priėmimo, gyvenamoji vieta su ieškove, kuri palikta nepakeista ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civ. b. Nr. e2S-644-1187/2023. Kadangi tarp šalių nebuvo ginčo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo, teismas sprendė, jog tikslinga išlaikyti nepilnamečio gyvenamosios vietos status quo (liet. esamą padėtį), t. y. nustatyti nuolatinę nepilnametės gyvenamąją vietą su ieškove (vaiko motina) (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

14. Teismas nenustatė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Pažymėjo, kad proceso metu ieškovė nesukonkretino pageidaujamos skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnametės bendravimo tvarkos, o teismas savo iniciatyva, atsižvelgęs į tarp šalių esantį konfliktą, sprendė šiame sprendime konkrečios bendravimo tvarka nenustatyti.

15. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė teismui duomenis apie patirtas iš viso 940 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kiti proceso dalyviai patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo teismui neteikė. Laikė, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies. Teismo vertinimu, ieškovės bylinėjimosi išlaidos minimalios, todėl jas pilna apimtimi priteisė iš atsakovo A. K.. Kartu pažymėjo, kad atsakovo L. B. vaidmuo procese buvo neesminis, atsakovas neprieštaravo ieškinio reikalavimams, o tuo tarpu sprendimą priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš atsakovo A. K. nulėmė ir pastarojo ne nevisiškai tinkamas procesinis elgesys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Atsakovas A. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimo, prašydamas grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

16.1. teismo sprendimas nemotyvuotas, priimtas neturint jokių įrodymų, jog apeliantas yra gimusios nepilnametės biologinis tėvas ir turi pareigą ją išlaikyti. Nėra suprantama, dėl kokių priežasčių DNR ekspertizės pareikalauta tik iš atsakovo A. K.. Apelianto nuomone, ieškovės sutuoktinis L. B. turėjo atlikti DNR ekspertizę ir įrodyti, kad nepilnametis vaikas yra ne atsakovo L. B.. Tuo tarpu nepagrįstai vadovaujantis vien ieškovės paaiškinimais, kuri apgaudinėjo savo sutuoktinį ir apeliantą, padaryta išvada, jog nepilnametis vaikas yra apelianto;

16.2. nėra suprantami teismo argumentai skirti DNR ekspertizę, už kurią pavesta sumokėti apeliantui. Apelianto nuomone, ieškovė turėjo įrodyti, kad apeliantas yra vaiko biologinis tėvas, todėl apeliantas neturi pareigos mokėti už DNR eskpertizę. Be to, apeliantas turi įsipareigojimus kredito įstaigai, išlaiko bendru sutarimu kitą nepilnametį vaiką, mokėdamas po 200 Eur, todėl nėra finansiškai pajėgus sumokėti ir už ekspertizę;

16.3. teismas turėtų įvertinti, kad 300 Eur buvo sumokėti ieškovei prasidėjus procesui, kai tuo tarpu ieškovė nepagrįstai teigė, jog tai yra skola. Nėra aiškūs teismo motyvai, kurių pagrindu ieškovei priskirta minėta suma;

16.4. tuo atveju, jeigu teismas paliktų priimtą sprendimą, priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turėtų būti sumažinamas iki 200 Eur dydžio periodiniais mokėjimais. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, turėjo įvertinti faktines aplinkybes, o ne vadovautis ieškovės teiginiais.

17. Atsakovas L. B. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:

17.1. priešingai nei teigia apeliantas, priimtas sprendimas pagrįstas ir motyvuotas. Byloje vyko šeši teismo posėdžiai, iš kurių apeliantas dalyvavo tik viename ir iš dalies, savo paaiškinimų teikimo metu atsijungdamas nuo teismo posėdžio. Taigi nedalyvavęs bylos nagrinėjime ir piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis apeliantas neturi pagrindo teigti, kad sprendimas nemotyvuotas ir priimtas paviršutiniškai išnagrinėjus civilinę bylą;

17.2. apelianto procesinis elgesys viso proceso metu pagrindžia piktybišką vengimą atlikti DNR ekspertizę ir nustatyti tėvystę. Tuo tarpu atsakovui L. B. esant įkalinimo įstaigoje atlikti DNR ekspertizę buvo žymiai sudėtingiau, be to, atsakovas L. B. su ieškiniu ir jame nurodytomis aplinkybėmis sutiko viso proceso metu;

17.3. apeliantui nesutinkant su pareikšto ieškinio reikalavimais, jis turi galimybę nuo jų gintis, atlikdamas DNR ekspertizę dar pirmąjį kartą. Tačiau apeliantas pasirinko atlikti nusikalstamą veiką ir atlikti DNR ekspertizę su savo asmens dokumentu nusiuntė kitą asmenį. Apeliantas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių jis neketina nuvykti DNR ekspertizės tyrimui, todėl teismas pagrįstai šią aplinkybę vertino atsakovo nenaudai. Kita vertus, apeliantas pervedė ieškovei 300 Eur ir teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, jog minėta suma pervesta vaikui, tokiu būdu savo veiksmais ir paaiškinimais pripažindamas tėvystę. Be to, aplinkybę, jog ieškovė su atsakovu ginčui aktualiu laikotarpiu bendravo itin artimai, patvirtina tarpusavio susirašinėjimas intymiomis temomis.

18. Ieškovė G. M. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

18.1. neigdamas tėvystę apeliantas nenurodo jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas turėjo galimybę net kelis kartus atlikti DNR ekspertizę, tačiau pirmuoju atveju vietoje apelianto ekspertizę atlikti atvyko kitas asmuo (dėl to apelianto atžvilgiu yra priimtas baudžiamasis įsakymas), o antrą kartą apeliantas vengė ekspertizės atlikimo. Nei ieškovė, nei atsakovas L. B. neginčija faktinių aplinkybių, jog nuo 2020 m. kovo mėnesio tarp jų nevyko fiziniai susitikimai, atsakovas A. K. procese buvo pasyvus, procesinių prašymų išreikalauti įrodymus neteikė, todėl teismas, įvertinęs byloje faktines aplinkybes (ieškovės ir apelianto susirašinėjimą) bei apelianto elgesį ir tai, kad apeliantas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių neketina vykti DNR ekspertizės atlikimui, pagrįstai laikė labiau tikėtiną aplinkybę, jog gimusi D. B. yra apelianto dukra. Apeliantas neginčija tarpusavio susirašinėjimo, susitikimo ir intymaus tarpusavio bendravimo aplinkybių;

18.2. nėra objektyvaus pagrindo mažinti priteisto 250 Eur kasmėnesinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Ieškovė viena išlaiko ir prižiūri šalių nepilnametį vaiką, o tuo tarpu apeliantas su nepilnamečiu vaiku nebendrauja ir apskritai juo nesidomi. Pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko būtinų poreikių patenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro daugiau nei 1 000 Eur, buvo patirtos išlaidos tik vaikui gimus, kai tuo tarpu apeliantas prie to neprisidėjo. Vaikui reikalingos lėšos maistui, higienai, rūbams, augant vaikui didėja poreikiai, o kasdieninę nepilnamečio vaiko priežiūrą sunku įvertinti pinigais. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydį nustatė įvertinęs visas faktines aplinkybes, tarp jų ir apelianto nurodomas išlaidas, ir išanalizavęs teismų praktiką. Taigi buvo skirtas mažiausias įmanomas išlaikymo dydis. Be to, nuo 2024 metų minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) Lietuvos Respublikoje yra 924 Eur / mėn neatskaičius mokesčių (apie 709 Eur atskaičius mokesčius), taigi, orientacinė, be didesnio įrodinėjimo skiriama vieno iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui suma yra 354,5 Eur, todėl ieškovė turėtų gauti didesnį išlaikymą nei šiuo metu yra priteista iš apelianto.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalies dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl tėvystės nustatymo

21. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą.

22. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, kad ieškovė G. M. ir atsakovas L. B. (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1635-1052/2024 dėl santuokos nutraukimo; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė 2022 m. lapkričio 14 d. susilaukė dukters D. B., Vilniaus r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nepilnametės D. B. tėvas – atsakovas L. B.. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta (ginčo dėl to taip pat nekyla), kad atsakovas L. B. atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje (bausmės pradžia – 2012 m. spalio 24 d., o pabaiga – 2025 m. spalio 24 d.; Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. TS-196-548/2021).

23. Ieškovė vienu iš reikalavimų prašė pripažinti, jog atsakovas L. B. nėra nepilnamečio vaiko D. B. tėvas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, tarp jų tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas L. B. neginčija faktinių aplinkybių, jog nuo 2020 m. kovo mėn. realūs (fiziniai) susitikimai nevyko (dėl COVID-19 pandemijos nustatytų apribojimų), kad D. B. gimė po daugiau nei dviejų ieškovės nesimatymo su atsakovu L. B. metų, kad pastarasis visą šį periodą atliko laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo įstaigoje ((duomenys neskelbtini)) ir byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų išleistas į laisvę, sprendė labiau tikėtiną aplinkybę, jog atsakovas L. B. nėra nepilnametės D. B. biologinis tėvas. Taigi teismas sprendė, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nuginčyti (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, CK 3.149 straipsnio 1 dalis, CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

24. Apeliantas šiuo aspektu sprendimo neginčija, nesutinka su teismo sprendimu ta apimtimi, kuria spręsta, jog nepilnametės biologiniu tėvu pripažintas atsakovas A. K.. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų, apeliantas įrodinėja, kad jo tėvystė nustatyta nesant įrodymų ir remiantis tik nepatikimais ieškovės paaiškinimais, taip pat keliamas įrodinėjimo paskirstymo klausimas, kadangi apeliantui nesuprantama, dėl kokių priežasčių jam paskirta atlikti DNR ekspertizę, kai tuo tarpu atsakovas L. B. turėjo ją atlikti ir įrodyti, kad nėra nepilnametės tėvas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl įrodymų nepakankamumo nustatant apelianto tėvystę bei netinkamu įrodinėjimo naštos paskirstymu sprendžiant tėvystės nustatymo klausimą.

25. CK 3.148 straipsnyje išvardinti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Taigi tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

26. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, apeliantui buvo du kartus sudaryta galimybė atlikti DNR ekspertizę. Pirmą kartą DNR ekspertizė paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi, tačiau bylos faktinės aplinkybės, tarp jų ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1-2546-818/2023 patvirtina, jog kraujo mėginį tyrimui pateikė ne apeliantas, o kitas asmuo. Tuo tarpu antrą kartą DNR ekspertizė skirta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paties apelianto prašymu, kuris sutiko už ekspertizę sumokėti. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas į ekspertizės įstaigą nenuvyko, pakeitęs poziciją nurodė, kad už ekspertizę sumokėti nesutinka. Kaip matyti iš bylą nagrinėjusio teisėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. rezoliucijos, įvertinus tai, kad pirmą kartą ekspertizė nebuvo atlikta dėl atsakovo kaltės, bei įvertinus lygiateisiškumo principą, nustatyta pareiga už antrą kartą skiriamą DNR ekspertizę mokėti atsakovui. Taigi antrą kartą paskirta atsakovui A. K. DNR ekspertizė nebuvo atlikta. Apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą remiasi argumentu, jog DNR ekspertizę turėjo atlikti L. B., o jam nėra suprantami teismo argumentai, kurių pagrindu jis turėtų mokėti už ekspertizę.

27. Apibendrindama aukščiau aptartas faktines aplinkybes teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, susijusius su DNR ekspertizės (ne) atlikimu ir juos laiko kaip labiau pagrindžiančius vengimą atlikti DNR ekspertizę (CPK 185 straipsnis). Visų pirma, apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliantas neketina atlikti DNR ekspertizės. Antra, apeliantas savo poziciją bando pagrįsti nurodydamas, jog aplinkybę, kad nėra D. B. biologinis tėvas, turi pagrįsti atsakovas L. B.. Trečia, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nurodė argumentus, kurių pagrindu už antrą kartą atliekamą DNR ekspertizę pavesta sumokėti atsakovui A. K. (nurodyta šios nutarties 26 punkte) ir apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, dėl kurių pirmą kartą DNR ekspertizė nebuvo atlikta, jiems pritaria. Ketvirta, apeliantas nepagrindė, jog mokestis už ekspertizę jam būtų nepakeliama našta. Apeliantas viso proceso metu nesutiko su tuo, kad yra biologinis vaiko tėvas ir, žinodamas savo finansines galimybes bei jas vertindamas, pats pasiūlė teismui sumokėti už antrą kartą skiriamą DNR ekspertizę, nekėlė klausimo, jog sumokėti už DNR ekspertizę jam yra per brangu.

28. Bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinio teismo praktikoje laikoma, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tačiau tiek tarp CK nuostatų, reglamentuojančių tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo institutus, tiek tarp CPK nuostatų, reglamentuojančių tokių bylų nagrinėjimo ypatumus, nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę. Tokių nuostatų nebuvimas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 45 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad nors pirmosios instancijos teismas siūlė atsakovui L. B. atlikti DNR testą, tačiau atsakovas L. B. atsisakė leisti paimti kraują (duomenys iš Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 8 d. rašto). Todėl apelianto argumentai, jog teismas turėjo įpareigoti ieškovės sutuoktinį L. B. atlikti ekspertizę, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių aplinkybių. Visgi, kaip minėta, ir atsakovui L. B. buvo siūloma atlikti DNR testą, tačiau atsakovas, kaip ir apeliantas, pasinaudojo teise atsisakyti atlikti DNR ekspertizę.

29. CK 3.148 straipsnis ir CPK 389 straipsnis reglamentuoja atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes. Atsisakymo atlikti DNR ekspertizę motyvas gali leisti daryti išvadą, jog savo biologine tėvyste atsakovas neabejoja, nes vengiamos teisiškai pripažinti tėvystės paneigimas DNR ekspertizės išvada atitiktų jo paties interesus (CK 178 straipsnis). Atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016; kt.).

30. Nors visuotinai pripažįstama, jog DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis (25 punkte nurodyta teismų praktika), tačiau DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019).

31. Kadangi, aukščiau nurodytais argumentais buvo laikyta labiau tikėtina, jog atsakovas nebuvo suinteresuotas DNR tyrimo atlikimu ir atsisakymo atlikti DNR ekspertizę priežastys nepagrįstos objektyviais įrodymais (CPK 185 straipsnis), tai vertintina kaip papildomas argumentas greta kitų įrodymų, pripažįstant ieškovės vaiko tėvystę.

32. Nors atsakovas A. K. neigia vaiko tėvystę, tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, kiti byloje esantys faktiniai duomenys pagrindžia labiau tikėtiną aplinkybę, jog vis tik atsakovas A. K. yra biologinis ieškovės vaiko tėvas. Byloje pateiktas ieškovės ir atsakovo A. K. tarpusavio susirašinėjimas, iš kurio turinio matyti, jog ieškovė ir atsakovas glaudžiai (taip pat ir intymiai) bendravo, ieškovei pastojus, buvo susirašinėjama tolimesnių veiksmų tema, susirašinėjama dėl ieškovės nėštumo ir vaiko auginimo. Kaip jau buvo minėta, ieškovė ir atsakovas L. B. neneigė, jog nuo 2020 m. kovo mėn. dėl paskelbto karantino dėl COVID – 19 pandemijos realiai nebuvo susitikę, kai tuo tarpu ieškovė ir atsakovas A. K. intymiai bendravo. Apeliantas šios aplinkybės bei glaudaus tarpusavio bendravimo neginčija, taip pat nesiremia ir aplinkybe, jog su ieškove nesusirašinėjo. Dar daugiau, kaip matyti iš byloje esančių aplinkybių, apeliantas pateikė duomenis apie tai, kad 2023 m. vasario 20 d. sumokėjo ieškovei 300 Eur, nurodydamas teismo posėdžio metu, kad tai skirta nepilnametei išlaikyti, kas, teisėjų kolegijos nuomone, vertintina, kad apeliantas laiko save nepilnametės biologiniu tėvu. Minėtas faktines aplinkybes nustatė bei jomis rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendęs, jog vadovaujantis tikėtinumo taisykle atsakovas A. K. yra nepilnametės D. B. biologinis tėvas.

33. Aukščiau aptartų faktinių aplinkybių visuma paneigia apelianto teiginius, jog pripažindamas atsakovą biologiniu tėvu pirmosios instancijos teismas išvadas padarė nesant tokią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų ir remdamasis tik ieškovės paaiškinimais. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo materialinės teisės normų ir kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, jog tėvystė įrodinėjama ne tik DNR ekspertize, bet ir remiantis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, vertino byloje esančių įrodymų visumą, juos aptarė ir įrodymų pagrindu padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad apeliantas yra biologinis vaiko tėvas, todėl nėra pagrindo laikyti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Vien tai, kad teismas įrodymus vertino kitaip, nei juos vertina apeliantas, nesudaro pagrindo byloje daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu neteisėtas ar nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad apelianto argumentai, susiję su ieškovės elgesio vertinimu (neištikimybe ir pan.), yra subjektyvaus pobūdžio, neparemti jokiais objektyviais įrodymais, todėl teisinės reikšmės nustatant vaiko biologinę tėvystę neturi.

34. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas).

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovas A. K. yra vaiko biologinis tėvas, todėl atsakovo priešingi argumentai šiuo aspektu atmestini, sprendžiant, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl nustatyto išlaikymo dydžio

36. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl priteisto iš atsakovo A. K. 250 Eur išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės dydžio. Nors ieškovė nurodė esant reikalingą didesnę periodinio išlaikymo sumą (350 Eur), tačiau teismas, aptardamas atskiras išlaidas, dalį nurodomų išlaidų vertino kaip momentinio (vienkartinio) pobūdžio, atsižvelgė į šalių gaunamas pajamas, į procesinio sprendimo priėmimo momentu buvusios MMA dydį, į teismų praktikoje vyraujančias tendencijas, į atsakovo turimus kitus įsipareigojimus bei vaiko poreikius ir dukros poreikių patenkinimui reikalingą sumą susiejo su sprendimo priėmimo metu galiojusiu MMA, nustatydamas, kad bendra išlaikymui per mėnesį suma atskaičius mokesčius yra 630 Eur, iš kurios išminusavo Išmokų vaikams įstatymo pagrindu mokamą 85,75 Eur išmoką vaikui.

37. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

38. Kadangi sprendimas dalyje, kurioje ieškovės dukros biologiniu tėvu pripažintas atsakovas A. K., paliktas nepakeistas, atsakovo A. K. pareiga išlaikyti dukrą nekvestionuojama.

39. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pažymėtina, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, kt.).

40. Atsakovas A. K. neginčija vaiko būtinųjų poreikių, tačiau įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos 250 Eur sumos periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį vaikui išlaikyti negali mokėti dėl savo realių finansinių galimybių. Apeliantas prašo sumažinti mokėtiną sumą iki 200 Eur, kadangi išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką (moka po 200 Eur) taip pat turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams (nurodo, jog moka banko paskolą už namą).

41. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai įvertino abiejų šalių turtinę padėtį, pasisakė tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo gaunamų pajamų, turimo turto, jo sudėties, taip pat įvertino išlaikomus asmenis, šalių turimus finansinius įsipareigojimus (įsipareigojimus kreditoriams), šeiminę padėtį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms dėl to, jog atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis iš esmės yra apylygė, įvertinus tai, kad atsakovas turi ir išlaikytinį, ir finansinių įsipareigojimų, o ieškovė viena augina nepilnametį vaiką, dėl ko turi mažesnes galimybes dirbti sudėtingesnį ir laikui imlesnį darbą bei tokiu būdu užsidirbti didesnę sumą. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovo įsipareigojimai kreditoriams yra atsakovo valia ir tai nereiškia, jog turėtų nukentėti atsakovo biologinio vaiko interesai. Atsakovo nurodomi apeliaciniame skunde argumentai apie jo įsipareigojimus vertinti pirmosios instancijos teismo lyginant santykį su gaunamomis pajamomis. Tai, kad atsakovas nurodo mokantis paskolą už namą, pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje apskritai laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

43. Pažymėtina ir tai, kad nustatant atsakovui mokėtiną išlaikymo dydį vaikui buvo išminusuota ir 85,75 Eur išmoka vaikui, mokama Išmokų vaikui įstatymo pagrindu. Taigi, kaip matyti, ir šiuo aspektu nenukrypta nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

44. Taigi apibendrinant išdėstytą vertintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kriterijų, turinčių reikšmės nustatant periodinio išlaikymo vaikui dydį, visumą, todėl vertintina, kad apeliantas nepagrindė, jog turėtų mažesne nei kad nustatyta teismo ir tenkančia ieškovei suma kiekvieną mėnesį prisidėti prie biologinio vaiko išlaikymo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Dėl to ir šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

48. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) nustatyto dydžio, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir protingo dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), dėl to, teismui atmetus atsakovo A. K. apeliacinį skundą, jos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. M. iš atsakovo A. K. 300 Eur (trys šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.