Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-03-16 · Civilinė byla Nr. e2S-644-1187/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-03-16Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-02-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-16
Bylos Nr.
e2S-644-1187/2023
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00044-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Navickaitė
Atsakovas
A. K., L. B.
Ieškovas
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-644-1187/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00044-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams L. B. ir A. K. (A. K.) dėl tėvystės nuginčijimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas L. B. (toliau – Atsakovas 1) nėra nepilnametės D. B. tėvas; 2) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti gimimo liudijimo įrašą grafoje „Duomenys apie tėvą“, kuriame nurodyta, kad nepilnametės D. B. tėvas yra atsakovas L. B.; 3) nustatyti, jog nepilnametės D. B. tėvas yra A. K. (toliau – Atsakovas 2, apeliantas) bei pakeisti nepilnametės D. B. pavardę į „K.“; 4) tuo atveju, jeigu atsakovas A. K. ginčys tėvystę, skirti ekspertizę (DNR tyrimą) tėvystei nustatyti; 5) priteisti nepilnametei D. B. iš atsakovo A. K. išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, aptartų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę; 6) priteisti nepilnametei D. B. iš atsakovo A. K. 350 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 7) ieškovei solidariai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir L. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iki 2020 m. ieškovė su atsakovu L. B. reguliariai matydavosi (kas du mėnesius) atsakovui L. B. būnant Pravieniškių pataisos namuose, tačiau 2020 m. kovo mėn. prasidėjus karantinui dėl COVID-19 pandemijos, su atsakovu L. B. nesimatė ir bendravo tik telefonu. Ieškovė ir A. K. pažįstami apie 10 m. Ieškovė su atsakovu A. K. palaikė ryšį visą laiką, tačiau rimtą draugystę pradėjo 2022 m. sausio mėn., tačiau draugystė nutrūko, kai ieškovė atsakovui A. K. pasakė, kad yra nėščia. Ieškovė (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters D. B. Dukros gimimo įraše duomenų grafoje apie tėvą nurodyta, kad vaiko tėvas – L. B., tačiau taip nėra. Biologinis vaiko tėvas yra atsakovas A. K. Atsakovas A. K. neigė aplinkybes, kad nepilnametė D. B. yra jo dukra, ieškovei pranešus, kad laukiasi, jis nustojo su ieškove bendrauti.

3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje: 1) nustatyti laikiną išlaikymą, kurį teiks atsakovas A. K. nepilnamečiam vaikui – po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 2) nustatyti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškove. Prašymą grindė tuo, kad siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti pastovų bei nepertraukiamą išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimą, kuris patenkintų pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kitu atveju, nepilnametis vaikas patektų į socialinės rizikos situaciją, dėl kurios negalėtų būti patenkinti net patys būtiniausi nepilnamečio vaiko poreikiai (teisė į būstą, maistą, higienos priemones). Vaikų poreikių patenkinimui būtinas pastovus ir abiejų tėvų teikiamas išlaikymas. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, o laikinoji apsaugos priemonė būtina siekiant užtikrinti pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmai 2023 m. sausio 12 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė: 1) nustatyti nepilnametės D. B. laikiną, iki teismo sprendimo priėmimo, gyvenamąją vietą su ieškove G. M.; 2) priteisti nepilnametei D. B. laikiną, iki teismo sprendimo priėmimo, išlaikymą iš atsakovo A. K., teiktiną po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimo teismui 2022 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę G. M. laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters D. B. Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 966 nurodyta, jog nepilnametės tėvas – atsakovas L. B. Visgi, ieškovė nurodė, kad atsakovui L. B. atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje, artimai bendravo su atsakovu A. K., kuris ir yra tikrasis nepilnamečio vaiko tėvas.

6. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės teigimu atsakovas A. K. su ieškove nebendrauja, nepilnametei išlaikymo neteikia. Ir nors teismas neturi galimybės patikrinti ieškovės nurodytų teiginių, tačiau civilinėje teisėje galiojanti sąžiningumo prezumpcija įgalina teismą spręsti, jog šalys (ieškovė ir atsakovas A. K.) gyvena skyriumi. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga, siekiant nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tenkinama.

7. Teismas pasisakant dėl tėvų elgesio/gyvenimo būdo aplinkybės nurodė, jog laikant, kad atsakovas A. K. nusišalinęs nuo nepilnametės priežiūros, aptarta aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste leidžia daryti išvadą, jog toks atsakovo A. K. elgesys neatitinka geriausių vaiko interesų. Šios nutarties priėmimo metu nepilnamečio vaiko interesus užtikrina ieškovė. Todėl teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (motina).

8. Teismas nustatė, kad atsakovas A. K. yra dirbantis bei gaunantis pajamas, susijusias su darbo teisiniais santykiais. Atsakovo A. K. atžvilgiu užvesta vykdomoji byla dėl 3 687,20 Eur piniginės prievolės išieškojimo. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų, jog atsakovas A. K. prisideda prie nepilnametės dukros poreikių tenkinimo (išlaikymo). Teismo įsitikinimu atsakovas turi nepertraukiamai užtikrinti bent minimalius (bazinius) nepilnametės poreikius: poreikį į maistą, aprangą, būstą bei kitas būtinas (bazines) priemones (išlaidos vaistams, nenumatytos išlaidos ir pan.). Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 250 Eur laikino išlaikymo suma atrodo pakankamai racionali, atitinkanti bent jau minimalius (bazinius) nepilnamečio vaiko poreikius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

9. Atskiruoju skundu Atsakovas 2 prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1 Teismas negalėjo priimti nutarties apie tai nepranešęs atsakovui ir neišklausęs jo nuomonės.

9.2 Darbo užmokesčio gauna 1 000 Eur, turi mokėti Luminor bankui paskolą – 550 Eur per mėnesį, taip pat antstoliui – 100 Eur bei išlaiko du savo vaikus, kurių vienas nepilnametis ir jam pačiam lieka tik 150 Eur.

9.3 Šiai dienai nėra nustatyta, kad jis yra nepilnamečio vaiko tėvas, todėl iki tol, kol nebus atliktas tėvystės nustatymo DNR testas, nesutinka mokėti išlaikymo.

Atsiliepimas

10. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1 L. B. negali būti D. B. tėvu, kadangi tarp jo ir ieškovės fiziniai kontaktai nutrūko nuo 2020 m. kovo mėn. (šias aplinkybes patvirtino L. B. 2023 m. vasario 2 d. atsiliepime į ieškinį), prasidėjus pasauliniam karantinui dėl Covid-19 pandemijos. Jis tuo metu atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Ryšį palaikydavo tik telefonu.

10.2 Kadangi planavo kurti bendrą gyvenimą su apeliantu, su L. B. inicijavo skyrybų procesą – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose šiuo metu yra nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, civilinės bylos Nr. e2-9779-1052/2023.

10.3 Nepilnamečio vaiko kasdieninių poreikių tenkinimui lėšos reikalingos kasdien ir nuolat. Kol byla bus išnagrinėta, praeis tam tikras laikas, per kurį (kiekvieną dieną) nepilnamečiui vaikui taip pat būtina tenkinti minimalius poreikius. Teismas užtikrindamas nepilnamečio vaiko interesus pagrįstai priteisė iš apelianto laikiną išlaikymą. Nepriteisus laikino išlaikymo nepilnamečio vaiko interesams būtų padaryta esminė žala.

10.4 Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia šiuos dokumentus ir apeliacinės instancijos teismo prašo juos priimti į bylą: Mokėjimai už konsultacijas krizių centre; apelianto žinutės; Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9779-1052/2023.

10.5 Išvardintų dokumentų pateikimo būtinybė kilo po to, kai atskirąjį skundą pateikė apeliantas. Be to, kilęs ginčas iš šeimos teisinių santykių, o keliami klausimai yra tiesiogiai susiję su nepilnamečio vaiko saugumu, taigi susiję ir su viešuoju interesu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Iš apelianto skundo turinio matyti, kad apeliantas skundžia Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutartį dalyje, kuria iš jo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš Atsakovo 2 priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus: mokėjimus už konsultacijas krizių centre; apelianto žinutes; Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9779-1052/2023.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

15. Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas, spręsdamas dėl poreikio priimti ieškovės papildomai teikiamus duomenis kaip naujus įrodymus, pažymi, kad ieškovė teigia, jog šiais įrodymais siekia pagrįsti ieškinio reikalavimą, kad nepilnametės D. B. tėvas yra A. K.. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko gimimo liudijime nėra įrašyta, kad apeliantas yra vaiko tėvas, apeliantui nepripažįstant, jog jis yra nepilnamečio vaiko tėvas, prašomi priimti nauji įrodymai įtakos sprendžiant skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą neturi. Be to, šių įrodymų vertinimas apeliacinės instancijos teisme suformuotų išankstinę teisinę poziciją pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam pareikštą ieškinį.

16. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl tėvystės nustatymo šia nutartimi iš esmės nesprendžiamas ir šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad šiuos įrodymus ieškovė turės galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris nagrinės bylą iš esmės.

Dėl laikino išlaikymo (ne)priteisimo

17. Apelianto tvirtinimu, teismas negalėjo priimti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apie tai nepranešęs Atsakovui 2 ir neišklausęs jo nuomonės.

18. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, pagal nurodytas CPK nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą informuoti kitą proceso šalį apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatęs būtinumo, pagrįstai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs atsakovui.

19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

20. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

21. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių priemonių yra laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

22. Tai yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas (santuokos nutraukimo, tėvystės nustatymo ir kt.), nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga. Nr. AC-34-2. Teismų praktika. 2011, Nr. 34). Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama reikalavimus dėl atsakovo L. B. tėvystės nuginčijimo ir pripažinimo, kad nepilnamečio vaiko tėvas yra atsakovas A. K., prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškove ir priteisti iš atsakovo A. K. laikiną išlaikymą. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters D. B.. Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 966 nurodyta, jog kūdikio tėvas – atsakovas L. B.

24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šiuo atveju pareiga mokėti išlaikymą vaikui kyla būtent apeliantui, rėmėsi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovui L. B. atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ieškovė artimai bendravo su atsakovu A. K., kuris ieškovės teigimu yra tikrasis nepilnamečio vaiko tėvas.

25. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138 – 3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Išlaikymo prievolė atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta. Todėl teisinė išlaikymo prievolė nesieja vaiko ir jo biologinio tėvo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad apeliantas yra nepilnamečio vaiko tėvas nėra patvirtinta, ji dar tik bus nustatinėjama teismo civilinio proceso numatyta tvarka (CPK 387 – 392 straipsniai).

26. Atsižvelgdamas į tai, kad byla dėl atsakovo 1 tėvystės nuginčijimo ir apelianto tėvystės nustatymo nepilnamečiam vaikui dar neišnagrinėta ir apelianto tėvystė vaikui nėra nustatyta, t. y. nėra įforminta įstatymų nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog apeliantas nėra įgijęs CK 3.192 straipsnyje nustatytų tėvo pareigų. Kol vaiko gimimo įraše kaip vaiko tėvas nurodytas atsakovas L. B., atitinkamai būtent šis asmuo ir vaikas turi visas įstatymo nustatytas vaiko ir tėvo tarpusavio teises ir pareigas. Tik nuginčijus Atsakovo 1 tėvystę ir teismui nustačius apelianto tėvystę ir apeliantą pripažinus vaiko tėvu, o vaiką – apelianto vaiku, apeliantui, kaip vaiko tėvui, atsiranda prievolė materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.192 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla dėl tėvystės nuginčijimo dar neišnagrinėta, o apelianto tėvystė ieškovės nepilnamečiui vaikui nėra nustatyta, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo varžyti atsakovo A. K. turtinių teisių, kuriomis būtų užtikrintos galimai atsirasiančios jo turtinės prievolės.

27. Kartu pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju suvaržius Atsakovo 2 turtines teises kol Atsakovo 2 tėvystė nenustatyta, būtų pažeisti minėti principai.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad L. B. negali būti D. B. tėvu, kadangi tarp jo ir ieškovės fiziniai kontaktai nutrūko nuo 2020 m. kovo mėnesio, nes jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, o su apeliantu yra pažįstami daugiau nei dešimt metų ir rimtą draugystę pradėjo 2022 m. sausio mėnesį, nesudaro pagrindo vertinti, jog apeliantas yra nepilnamečio vaiko tėvas, be to, jis tėvystės nepripažįsta.

29. Teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi vadovautis šalių lygiateisiškumo principu ir atsižvelgti ne tik į ieškovės, bet ir į apelianto interesus bei užtikrinti jų pusiausvyrą. Teismui atmetus ieškovės reikalavimą ir nenustačius jos vaiko kilmės iš apelianto, jam gali būti sudėtinga susigrąžinti periodines išmokas, sumokėtas laikinai nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, išlaikymas nepilnamečiui vaikui būtų priteistas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, be to, ieškovė turi teisę tikslinti ieškinio reikalavimą, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą už ilgesnį laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali būti sudėtingas ar neįmanomas.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą iš apelianto (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutartis dalyje, kuria nepilnametei D. B. priteistas laikinas, iki teismo sprendimo priėmimo, išlaikymas iš atsakovo A. K., teiktinas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimo teismui 2022 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę G. M. laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, naikintinas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

tenkinti apelianto (atsakovo 2) A. K. (A. K.) atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo iš A. K. (A. K.) ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės G. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė