Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės, Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. B. paskirtos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje) pakeistos į suėmimą, nustatant 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminą, jį skaičiuojant nuo faktinio K. B. sulaikymo vykdant šią teismo nutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. B. kaltinamas tuo, kad prievartavo turtą, o būtent: jis, 2019 m. spalio 14 d., apie 23.00 val., aikštelėje, esančioje prie kavinės „Charlie picerija“, Šiaurės pr. 8D, Kaune, veikdamas tiesiogine tyčia, bendrai su N. P. (buvęs vardas A.), T. K., M. N., E. T., neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami psichinę prievartą ir grasindami panaudoti fizinį smurtą – jam (K. B.) verčiant – reikalaujant „atiduok pinigus ir susimokėk“, T. K. grasinant „patikėk – sumokėsi“, M. N. grasinant „sulaužytas būsi“, „jokio palauk nebus“, E. T. ir N. P. stovint šalia, kartu su bendrais sukūrus bauginančią aplinką, atvirai vertė A. B. perduoti turtą savo (K. B.) naudai – sumokėti K. B. 2000 eurų, tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojant psichinę prievartą, grasinant panaudoti fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė A. B. perduoti turtą – 2000 eurų. Tokiais veiksmais K. B. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalyje.

2. K. B. taip pat kaltinamas tuo, kad darė poveikį nukentėjusiajam asmeniui, o būtent: jis, veikdamas tiesiogine tyčia, iš anksto susitaręs su N. (buvęs vardas A.) P., E. T., T. K., M. N. ir dviem kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, E. T. veikiant savo ir kitų bendrų naudai, o jam (K. B.) apie tai žinant, 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 9.00 val., dviem nenustatytiems asmenims atėjus prie pėsčiųjų perėjos ties Ašigalio g. 1, Kaunas, kurie priėjo prie nukentėjusiojo A. B. ir vienam iš jų pasakius A. B. ,,ką tu čia ahujielinai, nori gerus žmones pasodinti? Žinom seserį ir mamą turi. Daryk išvadas susitiksim“, o tuo metu kitam stovint šalia ir taip bauginant bei pasakius ,,ką ar tau gyventi atsibodo?“, tokiu būdu išsakius realius grasinimus nukentėjusiajam A. B., toliau E. T. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 18.00 val., būnant užkandinėje Šiaurės pr. 99 C, Kaunas, sutikus nukentėjusįjį A. B. ir pastarajam pasakius ,,gal derinam visus reikalus, bachūrai pasiruošę susimokėti pinigus, atlyginsim žalą, sumokėsim advokatams“, taip įkalbinėjus nukentėjusįjį, siekiant, kad šis pakeistų duotus parodymus savo ir kitų bendrų naudai ikiteisminiame tyrime apie jo (T. K.), N. (buvęs vardas A.) P., M. N., K. B. ir E. T. padarytus nusikalstamus veiksmus baudžiamojoje byloje dėl turto prievartavimo. Toliau E. T. tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2020 m. rugsėjo 3 d., 16.52 val. paskambinus nukentėjusiajam į mobilųjį telefoną ir pokalbio metu pasakius ,,susitinkam“ ir tą pačią dieną, apie 17.30 val. nukentėjusiajam A. B. savo automobiliu ,,BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus į degalinę ,,Circle“, esančią Sukilėlių pr. 120, Kaune, E. T. atėjus į degalinės teritoriją, atsisėdus į nukentėjusiojo automobilį ir vėl įkalbinėjant nukentėjusįjį, kad šis pakeistų parodymus, kuriuos yra davęs ikiteisminio tyrimo metu ir kad už tai duos pinigų, nuveš pas advokatą tam, kad būtų surašyti kiti nukentėjusiojo A. B. parodymai. Tada E. T. tęsiant nusikalstamus veiksmus, šiam išsitraukus iš viršutinių rūbų kišenės 1 000 eurų ir pasakius ,,va, čia 1 000 eurų dabar ir po to dar 500 eurų, kuomet važiuosim pas advokatą“, padėjus juos nukentėjusiojo automobilyje ,,BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į dėtuvę, esančią prie peleninės, o nukentėjusiajam supratus, kad paduoti pinigai yra nuo visų asmenų, kurie iš jo 2019 m. spalio 14 d. prievartavo turtą ir dėl to reikalauja pakeisti parodymus. Toliau E. T. tęsiant nusikalstamą veiką, žinant ir suprantant nukentėjusiojo psichinę būklę ir jaučiamą baimę, 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 9.00 val., automobiliu ,,Audi Q5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus į nukentėjusiojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kur nukentėjusiajam padavus 500 eurų ir popieriaus lapą, kuriame buvo surašytas tekstas, kurį nukentėjęs A. B. privalės pasakyti atvykęs pas advokatą bei pasakius ,,pasiskaityk, kas čia surašyta“, E. T. nurodžius, kad šį tekstą surašė N. (buvęs vardas A.) P. advokatė ir liepus A. B. vykti prie advokato kontoros, esančios (duomenys neskelbtini). Tada nukentėjusiajam nuvykus prie E. T. nurodytos advokato kontoros, E. T. ėjus kartu su nukentėjusiuoju į advokato kontorą, kur už teikiamas teisines paslaugas, t. y. nukentėjusiojo A. B. atstovavimą Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – VPK) atliekamame ikiteisminiame tyrime, verčiant duoti melagingus parodymus dėl turto prievartavimo, ant stalo padėjus pinigus advokatui V. M., šis parengė ,,rašytinius parodymus“, kuriuos nukentėjusysis, patyręs psichologinį smurtą ir išsigandęs dėl savo gyvybės, buvo priverstas pasirašyti, o 2020 m. rugsėjo 8 d. šie ,,rašytiniai parodymai“ gauti Kauno apskrities VPK ir užregistruoti reg. Nr. 20-AP-5899. Tokiu būdu K. B. veikdamas bendrai su N. (buvęs vardas A.) P., E. T., T. K., M. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytais asmenimis, savo ir kitų bendrų naudai panaudojant psichinę prievartą, siekė paveikti nukentėjusįjį A. B., kad duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tokiais veiksmais K. B. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Monikos Banienės 2019 m. lapkričio 16 d. nutarimais kaltinamajam K. B. buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi vieną iš kardomųjų priemonių – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikino.

4. K. B. neatvykus į teisiamuosius posėdžius, paskutinį kartą – į 2024 m. kovo 26 d. teisiamąjį posėdį, Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi pakeitė šiam kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones į suėmimą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo faktinio K. B. sulaikymo. Teismas, įvertinęs kaltinamojo elgesį bylos nagrinėjimo metu, jo neatvykimą į eilę teismo posėdžių, neįvykdytas nutartis dėl kaltinamojo K. B. atvesdinimo, konstatavo, jog egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo K. B. paieška. Kaltinamajam atvykus į Kauno apygardos teisme 2024 m. balandžio 11 d. vykusį teisiamąjį posėdį, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno kalėjimą.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamojo K. B. gynėjas advokatas Edmundas Jonušas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir paskirti jo ginamajam įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje vieną kartą per savaitę (trečiadienį nuo 18 iki 20 val.), arba paskirti ir kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

5.1. Skunde gynėjas pažymi, jog baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme nagrinėjama nuo 2020 m. vasario 23 d. Šio teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, K. B. buvo panaikinta. Taigi skundžiamos teismo nutarties teiginys, kad kaltinamajam yra paskirtos dvi kardomosios priemonės, yra klaidingas.

5.2. Gynėjo teigimu, teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, nurodė ir teismo posėdžius (2023 m. gruodžio 14 d., 2024 m. sausio 9 d. ir 2024 m. sausio 16 d.), į kuriuos K. B. neatvyko dėl pateisinamos priežasties – ligos. Teismas tokiu būdu siekia nurodyti kuo daugiau neatvykimo į teismą atvejų, kad būtų pagrįstas griežčiausios kardomosios priemonės taikymas.

5.3. Skunde pažymima, jog per ketverius baudžiamosios bylos nagrinėjimo metus K. B. visuomet laikėsi jam paskirtų kardomųjų priemonių ir atvykdavo į teismą, nesislapstė. Kaltinamasis pats atvyko ir į 2024 m. balandžio 11 d. posėdį, teismui paaiškino turėjęs problemų, jas išsprendė ir pasižada atvykti į kitus teismo posėdžius. 2024 m. balandžio 11 d. teismo posėdis neįvyko, nes neatvyko prokuroras, kuris prašė posėdį atidėti dėl komandiruotės. Iškviesti policijos pareigūnai K. B. sulaikė ir uždarė į Kauno kalėjimą. Bylos nagrinėjimas jau baigiamas, liko apklausti penkis kaltinamuosius, išklausyti baigiamąsias kalbas. K. B. teismo sprendimo galėtų laukti būdamas laisvėje. Nors kaltinamasis ir nepateikė pateisinančių dokumentų dėl neatvykimo į 2024 m. vasario 2 d., kovo 5 d. ir kovo 26 d. posėdžius, tačiau jis nesislapstė, pats atvyko į 2024 m. balandžio 11 d. posėdį ir pasižadėjo atvykti į kitus teismo posėdžius.

5.4. Gynėjas akcentuoja, jog K. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)), niekada nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, nors yra nesusituokęs, gyvena partnerystėje su D. M. ir augina du mažamečius vaikus, jo sugyventinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, o K. B. užsiima individualia veikla ir yra vienintelis šeimos maitintojas. Be to, kaltinamasis artimai bendrauja su savo mama ir ja rūpinasi.

5.5. Apibendrindamas gynėjas teigia, jog suėmimas K. B. turi būti panaikintas, kaip pažeidžiantis BPK 121, 122 straipsniuose įtvirtintas nuostatas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens teises.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo K. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundas atmetamas

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo aukštesniajam teismui argumentus, pateiktą medžiagą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis bei teismo posėdžio metu išklausiusi advokato Edmundo Jonušo (kaltinamasis, kaip nurodė gynėjas, dalyvauti nagrinėjant skundą nepageidavo, savo poziciją ir nedalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose priežastis prašė išsakyti advokatui), prokuroro Gintauto Paškevičiaus išsakytas pozicijas, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis, kuria kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į suėmimą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo faktinio šio kaltinamojo sulaikymo vykdant nurodytą teismo nutartį, yra teisėta ir pagrįsta. Nurodytų aplinkybių nepaneigia tai, kad skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje buvo klaidingai nurodyta, jog iki suėmimo paskyrimo kaltinamajam K. B. buvo taikytos dvi švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės – ne tik rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bet ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

8. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. B. galėjo padaryti jam inkriminuotus nusikaltimus. Kartu pažymėtina tai, kad teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Juolab, kad duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumo gynėjas skunde aukštesniajam teismui neginčija. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija plačiau aptariamos suėmimo taikymo sąlygos nenagrinėja.

9. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kaltinamajam K. B. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo skyrimo pagrindą, t. y. manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Švelnesnės kaltinamajam taikytos kardomosios priemonės pakeitimas į griežčiausią kardomąją priemonę (suėmimą) aptariamoje nutartyje yra grindžiamas aplinkybėmis, jog būdamas informuotas apie vyksiančius teisiamuosius posėdžius kaltinamasis K. B., be pateisinamų priežasčių, į juos neatvyksta, jo pristatyti į nurodytus posėdžius nepavyksta net paskyrus baudą bei organizuojant kaltinamojo atvesdinimą.

10. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, į Kauno apygardos teisme 2023 m. gruodžio 14 d. vykusį teisiamąjį posėdį kaltinamasis K. B. neatvyko. Nurodyto posėdžio metu jo gynėjas teismui paaiškino, kad ginamasis nedalyvauja posėdyje dėl ligos, tačiau nurodytą aplinkybę patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė. Į kitą Kauno apygardos teisme 2024 m. sausio 9 d. vykusį teisiamąjį posėdį kaltinamasis K. B. neatvyko dėl ligos, byloje gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atsakymas, nustatytos formos pažyma bei medicininių dokumentų kopijos, patvirtinantys, kad K. B. nurodytos įstaigos (duomenys neskelbtini) klinikoje buvo gydomas 2024 m. sausio 2–11 d. Kauno apygardos teismui gavus pastarojo kaltinamojo gynėjo prašymą, atsižvelgus į nurodytą K. B. sveikatos būklę, suplanuotas 2024 m. sausio 16 d. teisiamasis posėdis neįvyko ir buvo perkeltas į 2024 m. vasario 2 d. Tačiau šiame teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. B. taip pat nepasirodė, jo gynėjas Edmundas Jonušas teismui nurodė, jog ginamasis teigė negalintis atvykti į posėdį dėl turimų problemų. Atsižvelgęs į tai, kad ši aplinkybė, remiantis BK 37 straipsnio 1 dalimi, nelaikytina svarbia neatvykimo į teismą priežastimi, Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 2 d. nutartimi nutarė K. B. į kitą teisiamąjį posėdį atvesdinti, taip pat šiam asmeniui paskyrė 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą. Nepaisant to, kad šaukimas apie 2024 m. kovo 5 d. vyksiantį teisiamąjį posėdį kaltinamajam buvo įteiktas asmeniškai, K. B. į šį suplanuotą teisiamąjį posėdį neatvyko dėl nežinomų aplinkybių. Aptariamo teisiamojo posėdžio metu padarius pertrauką, bandant susisiekti su kaltinamuoju K. B. telefonu, jis neatsiliepė, tad nutarta pakartotinai organizuoti šio asmens atvesdinimą. Iš skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad apie Kauno apygardos teisme 2024 m. kovo 26 d. vyksiantį teisiamąjį posėdį kaltinamasis K. B. taip pat buvo tinkamai (asmeniškai) informuotas, jam įteikiant šaukimą, įsipareigojo atvykti, tačiau nurodytame teisiamajame posėdyje nepasirodė, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos pareigūnams 2024 m. kovo 26 d. ryte atvykus į namus durų neatidarė, telefonu neatsiliepė. Kaltinamojo gynėjas K. B. nedalyvavimo nurodytame teisiamajame posėdyje priežasčių nurodyti negalėjo, tačiau teigė, kad dieną prieš posėdį su ginamuoju bendravo. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) buvo sugriežtinta, paskyrus suėmimą trims mėnesiams. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2024 m. kovo 29 d. atsakymo, šios įstaigos pareigūnams 2024 m. kovo 29 d. nuvykus kaltinamojo K. B. gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) ir deklaruotos vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) durų niekas neatidarė. Patikrinus Vidaus reikalų ministerijos Centrinio duomenų banko Užimtumo tarnybos registre nurodytą kaltinamojo adresą ((duomenys neskelbtini)) K. B. taip pat nerastas, jo sugyventinė D. M. nurodė, kad šiuo adresu kaltinamasis negyvena, jo buvimo vietos teigė nežinanti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos pareigūnams 2024 m. kovo 29 d. bandant susisiekti su K. B. abonentas buvo nepasiekiamas. Atsižvelgus į šių aplinkybių visumą Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo K. B. paieška. Pastarajam kaltinamajam atvykus į Kauno apygardos teisme 2024 m. balandžio 11 d. vykusį teisiamąjį posėdį jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno kalėjimą.

11. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo K. B. procesiniu elgesiu, t. y. nedalyvavimu suplanuotuose teisiamuosiuose posėdžiuose, tokio nedalyvavimo priežastis, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties argumentais dėl šiam kaltinamajam taikytos kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) sugriežtinimo, paskiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Šaukiamas kaltinamasis privalo atvykti į teismą (BPK 142 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam neatvykus į teisiamąjį posėdį, teismas turi teisę, be kita ko, paskirti jam kardomąją priemonę arba pakeisti ją griežtesne (BPK 247 straipsnis). BPK 37 straipsnyje reglamentuotos svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis K. B., be pateisinamos priežasties (nepateikęs jokių tokią priežastį pagrindžiančių duomenų), neatvyko net į keturis Kauno apygardos teisme vykusius teisiamuosius posėdžius. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomųjų priemonių paskirtis, be kita ko, yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Akivaizdu, kad šių tikslų kaltinamajam K. B. taikant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pasiekti nepavyko. Neužtikrino proceso tikslų ir taikytos BPK 163 straipsnyje numatytos priemonės – baudos paskyrimas ar kelis kartus organizuotas šio kaltinamojo atvesdinimas. Atsižvelgus į tai, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo metu tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, bus galima pasiekti kaltinamojo K. B. dalyvavimo Kauno apygardos teisme vykstančiuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Nors skunde aukštesniajam teismui kaltinamojo K. B. gynėjas pažymi, kad kaltinamasis nesislapstė nuo teismo, kadangi atvyko į Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. teisiamąjį posėdį, ši aplinkybė nepaneigia ankščiau paminėto netinkamo, trukdančio nagrinėti baudžiamąją bylą, kaltinamojo procesinio elgesio, neatvykstant į ankstesnius teisiamuosius posėdžius, kadangi šaukiamas kaltinamasis K. B. privalo atvykti į visus, o ne tik į jo paties pasirinktus, teisiamuosius posėdžius (BPK 246 straipsnis).

12. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. B. sąmoningai vengė baudžiamojo proceso, tokiu būdu trukdydamas nagrinėti baudžiamąją bylą. Be to, kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ar darbiniais ryšiais. Nors kaltinamojo K. B. gynėjo skunde nurodoma, kad jo ginamasis kartu su sugyventine D. M. augina du mažamečius vaikus (kaip matyti iš prie skundo aukštesniajam teismui pridėtų gimimo įrašų, gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), be to, artimai bendrauja su savo motina, ja rūpinasi, kad K. B. sugyventinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, o kaltinamasis užsiima individualia veikla, tad yra vienintelis šeimos maitintojas, šie duomenys nepasitvirtino. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamojo K. B. atžvilgiu buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 13 d. nuosprendis, kuriuo jis, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad konflikto metu tyčia vieną kartą pastūmė ir vieną kartą ranka sudavė savo šeimos nariui – sugyventinei D. M. į veidą, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Be to, kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2024 m. kovo 29 d. atsakymo, nurodytą dieną atvykus Vidaus reikalų ministerijos Centrinio duomenų banko Užimtumo tarnybos registre nurodytu kaltinamojo adresu ((duomenys neskelbtini)) namuose buvusi sugyventinė D. M. teigė, kad K. B. nurodytame bute negyvena, jo buvimo vietos nežino, nes ryšių su šiuo asmeniu nepalaiko. Taigi, iš šių duomenų akivaizdu, kad kaltinamojo K. B. ryšiai su sugyventine ir mažamečiais vaikais nėra glaudūs ir negali būti laikomi apsauginiu veiksniu, padėsiančiu užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdžiuose. Pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis K. B. užsiimtų individualia veikla. Priešingai – iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2024 m. kovo 29 d. atsakyme pateiktos informacijos matyti, kad Vidaus reikalų ministerijos Centrinio duomenų banko duomenimis K. B. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgus į tai, aptariama deklaratyvi aplinkybė taip pat nepagrindžia nustatytos kaltinamojo bėgimo ar slėpimosi nuo vykstančio teisminio proceso rizikos.

13. K. B. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 1 dalyje (apysunkis nusikaltimas, BK 11 straipsnio 4 dalis) ir 233 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas, BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš pareikštų kaltinimų, inkriminuoti nusikaltimai galimai padaryti K. B. veikiant kartu su bendrininkais, o tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie didesnį kaltinamojo pavojingumą. Dar daugiau, kaip matyti iš kaltinime nurodytų laikotarpių, BK 233 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika galimai buvo nulemta anksčiau padarytos BK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos. Taigi, padaręs vieną nusikaltimą kaltinamasis galimai pasiryžo nusikalsti antrą kartą. Aprašytos aplinkybės kartu su kitomis kaltinamąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie galimai susiformavusias antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, neigiamą požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

14. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, paskirto suėmimo trukmę bei pačio kaltinamojo asmenybę, jo elgesį vykstant bylos nagrinėjimui, spręstina, kad proporcingumo principas, reikalaujantis išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tam tikslui pasiekti, nėra pažeistas. Suėmimo paskyrimas laikytinas adekvačia ir ne per griežta poveikio priemone, leidžiančia užtikrinti efektyvaus tolesnio bylos nagrinėjimo vykdymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo K. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi K. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.