Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-10-654/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-06
Bylos Nr.
1S-10-654/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32245-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Kaltinamasis
E. T.
Advokatai
Kristupas Ašmys
Kategorijos

Įžanginė dalis

Skundas Nr. 1S-10-654/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32245-2018-0(S)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.3; 2.14.3; 2.14.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. T. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. T. 3 mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės intensyvios priežiūros terminas, jį skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 16 d.

Teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį tuo, kad prievartavo turtą, nes 2019 m. spalio 14 d., apie 23.00 val., aikštelėje prie kavinės (duomenys neskelbtini), veikdamas tiesiogine tyčia, veikdamas bendrai su N. P., K. B., M. N., T. K., neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami psichinę prievartą ir grasindami panaudoti fizinį smurtą – jam (E. T.) ir N. P. stovint šalia, kartu su bendrais sukūrus bauginančią aplinką, K. B. verčiant – reikalaujant „atiduok pinigus ir susimokėk“, T. K. grasinant „patikėk – sumokėsi“, M. N. grasinant „sulaužytas būsi”, „jokio palauk nebus”, atvirai vertė A. B. perduoti turtą K. B. naudai – sumokėti K. B. 2 000 eurų, tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojant psichinę prievartą, grasinant panaudoti fizinį smurtą, atvirai vertė A. B. K. B. naudai perduoti turtą – 2 000 eurų.

2. Be to, E. T. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad darė poveikį nukentėjusiajam asmeniui, o būtent: jis, veikdamas tiesiogine tyčia, iš anksto susitaręs su N. P., K. B., T. K., M. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytais asmenimis savo ir kitų bendrų naudai, o jiems apie tai žinant, 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 9.00 val., dviem nenustatytiems asmenims atėjus prie pėsčiųjų perėjos ties (duomenys neskelbtini), kurie priėjo prie nukentėjusiojo A. B. ir vienam iš jų pasakius A. B. ,,ką tu čia ahujielinai, nori gerus žmones pasodinti? Žinom seserį ir mamą turi. Daryk išvadas susitiksim“, o tuo metu kitam stovint šalia ir taip bauginant bei pasakius ,,ką ar tau gyventi atsibodo?“, tokiu būdu išsakius realius grasinimus nukentėjusiajam A. B., toliau jis (E. T.) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 18.00 val., būdamas užkandinėje (duomenys neskelbtini), sutiko nukentėjusįjį A. B. ir pastarajam pasakė ,,gal derinam visus reikalus, bachūrai pasiruošę susimokėti pinigus, atlyginsim žalą, sumokėsim advokatam“, taip įkalbinėjo nukentėjusįjį, siekdamas, kad šis pakeistų duotus parodymus ikiteisminiame tyrime apie N. P., K. B., T. K., M. N. ir savo paties padarytus nusikalstamus veiksmus baudžiamojoje byloje dėl turto prievartavimo. Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis (E. T.) 2020 m. rugsėjo 3 d., 16.52 val., paskambino nukentėjusiajam į mobilųjį telefoną ir pokalbio metu pasakė ,,susitinkam“ ir tą pačią dieną, apie 17.30 val. nukentėjusiajam A. B. savo automobiliu ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus į degalinę (duomenys neskelbtini), jis (E. T.) atėjo į degalinės teritoriją, atsisėdo į nukentėjusiojo automobilį ir vėl įkalbinėjo nukentėjusįjį, kad šis pakeistų parodymus, kuriuos yra davęs ikiteisminio tyrimo metu ir kad už tai duos pinigų, nuveš pas advokatą tam, kad būtų surašyti kiti nukentėjusiojo (A. B.) parodymai. Tada, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis (E. T.) išsitraukė iš viršutinių rūbų kišenės 1000 eurų ir pasakydamas ,,va, čia 1000 eurų dabar ir po to dar 500 eurų, kuomet važiuosim pas advokatą“, padėjo juos nukentėjusiojo automobilyje ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į dėtuvę, esančią prie peleninės, o nukentėjusiajam supratus, kad paduoti pinigai yra nuo visų asmenų, kurie iš jo 2019 m. spalio 14 d. prievartavo turtą ir dėl to reikalauja pakeisti parodymus. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (E. T.) žinodamas ir suprasdamas nukentėjusiojo psichinę būklę ir jaučiamą baimę, 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 9.00 val., automobiliu ,,Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į nukentėjusiojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kur nukentėjusiajam padavė 500 eurų ir popieriaus lapą, kuriame buvo surašytas tekstas, kurį nukentėjęs A. B. privalės pasakyti atvykęs pas advokatą bei pasakydamas ,,pasiskaityk, kas čia surašyta“ nurodė, kad šį tekstą surašė N. P. advokatė ir liepė A. B. vykti prie advokato kontoros, esančios (duomenys neskelbtini). Tada nukentėjusiajam nuvykus prie jo (E. T.) nurodytos advokato kontoros, jis (E. T.) ėjo kartu su nukentėjusiuoju į advokato kontorą, kur už teikiamas teisines paslaugas, t. y. nukentėjusiojo A. B. atstovavimą Kauno apskrities VPK atliekamame ikiteisminiame tyrime, verčiant duoti melagingus parodymus dėl turto prievartavimo, ant stalo padėjo pinigus advokatui V. M., o šis parengė ,,rašytinius parodymus“, kuriuos nukentėjusysis, patyręs psichologinį smurtą ir išsigandęs dėl savo gyvybės, buvo priverstas pasirašyti, o 2020 m. rugsėjo 8 d. šie ,,rašytiniai parodymai gauti Kauno apskrities AVPK ir užregistruoti Nr. 20-AP-5899. Tokiu būdu E. T., veikdamas bendrai su N. P., K. B., T. K., M. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytais asmenimis, savo ir kitų bendrų naudai, panaudojant psichinę prievartą, siekė paveikti nukentėjusįjį A. B., kad duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

3. 2019 m. lapkričio 19 d. Kauno apskrities VPK KP NNTV 3-iojo skyriaus vyriausios tyrėjos nutarimais E. T. paskirtos kardomosios priemonės įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2020 m. rugsėjo 16 d. E. T. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. 2020 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi jam paskirtas suėmimas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. 2020 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi E. T. suėmimo terminas nebuvo pratęstas ir paskirtos trys kardomosios priemonės, numatytos BPK 131¹, 132¹ ir 133 straipsniuose: intensyvi priežiūra, įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo A. B. arčiau nei 100 m atstumu, su juo nebendrauti ir neieškoti ryšių bei 2 000 Eur dydžio užstatas. Kauno apygardos teismo nutartimis intensyvios priežiūros taikymas buvo tęsiamas, o jos sąlygos švelninamos. Paskutinį kartą kardomosios priemonės taikymo terminas pratęstas skundžiama 2021 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi.

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi E. T. intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 16 d., įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: 1) nuo 06.00 val. iki 21.00 val. nenutolti toliau nei 20 km nuo Kauno miesto ribos; 2) nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), išskyrus kai tai susiję su medicininės pagalbos reikalingumu. Teismas padarė išvadą, kad nėra išnykę kardomosios priemonės taikymo sąlygos ir pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas įvertino E. T. asmenybę, jo turimus socialinius ryšius, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą bei sprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galimybės užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese, netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme ir nuosprendžio įvykdymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu E. T., būdamas įtariamas tyčinės apysunkės nusikalstamos veikos padarymu, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė, galimai padarė naują nusikalstamą veiką darant poveikį nukentėjusiajam. Šiais savo veiksmais E. T. trukdė procesui, todėl taikant jam švelnesnę kardomąją priemonę yra reali rizika, kad jis gali vėl daryti poveikį nukentėjusiajam bei gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas pabrėžė, kad intensyvios priežiūros taikymo sąlygos kaltinamajam buvo ne kartą švelnintos, o dar labiau mažinti jų apimtį nėra pagrindo. Pavyzdingas kaltinamojo elgesys patvirtina, kad parinktoji procesinė prievartos priemonė užtikrina ja siekiamų tikslų įgyvendinimą, todėl jos taikymas tebėra aktualus.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. E. T. gynėjas advokatas K. Ašmys prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį, kuria buvo pratęsta intensyvi priežiūra. Teismui nusprendus intensyvią priežiūrą taikyti toliau, prašo pakeisti kardomosios priemonės sąlygas, t. y. netaikyti įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose bei netaikyti nurodomo atstumo nenutolti nuo gyvenamosios vietos.

5.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog priimdamas skundžiamą nutartį apygardos teismas pažeidė BPK reikalavimus, nes nagrinėjamą klausimą išsprendė nedalyvaujant proceso dalyviams. Be to, pastarieji nebuvo laiku informuoti apie klausimo nagrinėjamą, nes jiems nebuvo suteikta pakankamai laiko pateikti savo poziciją. Pagal BPK 131¹ straipsnio reikalavimus, kai byla yra perduota nagrinėti į teismą, procesinės prievartos priemonės klausimas yra nagrinėjamas teismo, kurio žinioje yra byla. BPK tiesiogiai nenumatyta, jog šiam klausimui nagrinėti yra būtina surengti žodinį procesą. Tačiau vadovaujantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme nuostatomis ir konkrečiai BPK 253 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų nuomones. Ši nuostata kartu reiškia, jog byloje privalu bylos šalims tinkamai ir laiku pranešti apie posėdžio vietą ir laiką ir juos išklausyti. Šiuo atveju gynėjas tik 2021 m. gruodžio 15 d., t. y. dieną prieš posėdį, darbo pabaigoje elektroniniu paštu gavo pranešimą apie intensyvios priežiūros taikymo pratęsimo klausimo nagrinėjimą. Tokia informavimo tvarka negali būti laikoma nei protinga terminų prasme, nei galima BPK reglamentavimo aspektu. Advokatas mano, kad atsižvelgiant į šiuos argumentus priimta nutartis yra naikintina ir skundžiamas klausimas grąžintinas iš naujo išnagrinėti apygardos teismui.

5.2. Skunde advokatas nurodė, kad intensyvi priežiūra kaltinamajam yra neadekvačiai per griežta priemonė. E. T. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų (apysunkės ir nesunkios) padarymu. Intensyvi priežiūra kaltinamajam taikoma jau daugiau nei metus laiko. Taikomi suvaržymai neturi jokios prasmės. Gynėjas mano, jog dabartinės kaltinamojo judėjimo apribojimo sąlygos yra neproporcingos, nes jos niekaip nesusijusios su rizikomis teisminiame nagrinėjime. Nesuprantama, kokį tikslą užtikrina įpareigojimas nenutolti nuo Kauno miesto 20 km. Pradinėje tyrimo stadijoje tokia kaltinamojo kontrolė būtų tinkama, nes reikia surinkti duomenis, apsiklausti asmenis ir t.t., tačiau šioje bylos stadijoje, kai tyrimas vyksta jau apie 2,5 metų, tikslas nešioti elektroninį sekimo prietaisą netenka prasmės. Kaltinamasis nėra teistas, o jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis nesudaro pagrindo riboti jo būvimo vietos tamsiuoju paros metu. Per intensyvios priežiūros taikymo laiką kaltinamasis nėra padaręs jokių pažeidimų. Advokatas abejoja ar taikomi ribojimai turi itin didelę reikšmę, nes bylos nagrinėjimas nuo to nesustos ir nesulėtės. Iš bylos aplinkybių žinoma, kad keisis bylą nagrinėjanti teismo sudėtis, todėl esami suvaržymai asmeniui dar bus taikomi nepagrįstai per ilgą laiką.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo E. T. gynėjo advokato K. Ašmio skundas tenkinamas.

6. Kaltinamojo E. T. gynėjas skunde teigia, kad priimant skundžiamą nutartį žemesnės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, kadangi kardomosios priemonės pratęsimo klausimą išnagrinėjo nedalyvaujant proceso dalyviams ir juos netinkamai informavus apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Taip buvo suvaržytos kaltinamojo bei jo gynėjo teisės dalyvauti posėdyje ir pareikšti savo nuomonę. Su tokiais skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas sutinka. Pagal BPK 131¹ straipsnio 2 dalies nuostatas ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu intensyvią priežiūrą skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas. Intensyvios priežiūros paskyrimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami prokuroras, įtariamasis ir jo gynėjas. Kai byla perduota į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK tiesiogiai nenumatyta, kad kai byla perduota teismui intensyvios priežiūros pratęsimo klausimui spręsti būtina surengti žodinį procesą ir į jį kviesti suinteresuotas proceso šalis, todėl tai yra teismo pasirinkimas, kokia proceso tvarka – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas intensyvios priežiūros taikymo pratęsimo klausimas. BPK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. Ši nuostata kartu reiškia, kad byloje dalyvaujantiems asmenims privalu tinkamai pranešti apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Šiuo atveju teismas klausimą dėl intensyvios priežiūros taikymo termino pratęsimo išsprendė rašytinio proceso tvarka nerengdamas teismo posėdžio. Bet kokiu atveju, proceso šalis turi būti tinkamai ir laiku informuotos apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Apie intensyvios priežiūros klausimo nagrinėjimą teismas kaltinamojo gynėjui pranešė tik 2021 m. gruodžio 15 d., 15.43 val., t. y. darbo dienos pabaigoje likus vienai dienai iki numatyto posėdžio. Toks pranešimo terminas negali būti laikomas atitinkančiu protingumo reikalavimus, o galimybė pasinaudoti teisėmis neturi būti formali. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog apygardos teismas, netinkamai informuodamas proceso šalis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nesilaikė baudžiamojo proceso įstatyme nurodyto reguliavimo (toks aktualių BPK nuostatų aiškinimas yra suformuluotas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1S-317-449/2021). Visgi tai, kad šalys apie teismo posėdį nebuvo tinkamai informuotos, nėra pagrindas pavesti apygardos teismui nagrinėti klausimą iš naujo. Teismo sprendimu ir veiksmais nepatenkinta proceso šalis turėjo galimybę apskųsti teismo nutartį ir šia teise pasinaudojo. Aukštesnės instancijos teismas pats išnagrinės skunde nurodytus argumentus.

7. Teismas, susipažinęs su pateikta byla, skundžiama nutartimi ir skundo argumentais konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi E. T. pratęsta intensyvi priežiūra, atsižvelgiant į teismo nurodytus tikslus, yra perteklinė ir neefektyvi, todėl naikintina.

8. Pagal BPK 119, 120 ir 131¹ straipsnio nuostatas, intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam gali būti skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės prievartos priemonės (tarp jų ir kardomosios) turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga, taigi, kiekvienas asmens laisvės suvaržymas turi būti tinkamai pasvertas ir neperžengti siekiamų tikslų.

9. Pratęsdamas intensyvios priežiūros taikymą apygardos teismas nutartyje nurodė, kad ja siekiama užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Apygardos teismas, pratęsdamas E. T. intensyvios priežiūros taikymą, tik formaliai nurodė, kodėl byloje tebėra būtina kaltinamojo elgesį kontroliuoti viena griežčiausių kardomųjų priemonių. Teismas įvertino kaltinamojo asmenybę charakterizuojančiais duomenimis (neteistas, nedirba), glaudžius socialinius ryšius su gyvenamąja aplinka (vedęs, su žmona augina du mažamečius vaikus), atsižvelgė į inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą bei gresiančią griežta laisvės atėmimo bausmę (už apysunkį nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų). Teismas, net ir įvertinęs pakankamai glaudžius kaltinamojo socialinius ryšius ir aplinkybę, kad praeityje E. T. neteistas, vis tiek konstatavo, kad tik toliau taikant intensyvią priežiūrą galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimą. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis dalyvauja procese, netrukdo bylos nagrinėjimui, teismo turimais duomenimis nėra įvykdęs naujų nusikaltimų. Taigi tolesnis E. T. teisių ir laisvių varžymas šioje proceso stadijoje taikant vieną griežčiausių kardomųjų priemonių, kurios taikymas iš esmės paremtas tik formaliais argumentais, nėra pagrįstas.

10. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, E. T. taikoma intensyvi priežiūra, dėl nustatytų sąlygų ir parinktos dienotvarkės nebėra pakankamai efektyvi, todėl turėtų būti panaikinta. Taikant intensyvią priežiūrą E. T. kardomosios priemonės sąlygos buvo švelninamos ir šiuo metu jis nuo 6.00 val. iki 21.00 val. negali nutolti toliau nei 20 km nuo Kauno miesto ribos ir nuo 21.00 val. iki 06.00 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), išskyrus kai tai susiję su medicininės pagalbos reikalingumu. Taigi kaltinamasis nakties metu privalo būti namuose, o dienos metu gali laisvai judėti Kauno mieste ir 20 km už miesto ribos. Tokios kardomosios priemonės sąlygos neužtikrina reikšmingos kaltinamojo kontrolės ir papildomai nepadeda įgyvendinti kardomąja priemone siekiamų tikslų, todėl ši kardomoji priemonė nebėra reikalinga. 2020 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi E. T. nebuvo pratęstas suėmimo taikymas ir teismas paskyrė tris kardomąsias priemones, numatytas BPK 131¹, 132¹ ir 133 straipsniuose, kurios taikomos ir šiuo metu. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad tebetaikomas 2 000 Eur dydžio užstatas šioje proceso stadijoje yra pakankama kardomoji priemonė, kuria, panaikinus intensyvios priežiūros taikymą, būtų efektyviai užtikrinamas kaltinamojo dalyvavimo procese, netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme ir nuosprendžio įvykdymo, įgyvendinimas.

11. Apygardos teismas pratęsdamas intensyvios priežiūros taikymą taip pat nurodė, kad savo veiksmais E. T. trukdė procesui, todėl, taikant jam švelnesnę kardomąją priemonę, yra reali rizika, kad jis gali vėl daryti poveikį nukentėjusiajam bei gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas motyvavo, kad E. T., būdamas įtariamas tyčinės apysunkės nusikalstamos veikos padarymu, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti bendrai su kitais įtariamaisiais galimai darė poveikį nukentėjusiajam A. B. bei galimai reikalavo, kad A. B. pakeistų savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apygardos teismas nenurodė jokių papildomų argumentų, kurie patvirtintų, kad E. T. gali daryti kitokio pobūdžio naujas nusikalstamas veikas, todėl iš esmės intensyvi priežiūra taikoma siekiant užtikrinti, jog kaltinamasis nedarytų poveikio nukentėjusiajam ir netrukdytų procesui. Tačiau tolesnis intensyvios priežiūros taikymas E. T. niekaip neužtikrina, kad jis nedarytų poveikio nukentėjusiajam ar nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaip minėta, dabartinės intensyvios priežiūros sąlygos ir parinkta dienotvarkė leidžia E. T. dienos metu laisvai judėti Kauno mieste ir jo apylinkėse. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos Kauno mieste, o nukentėjusysis taip pat gyvena Kaune. Taigi taikoma intensyvia priežiūra objektyviai nėra užtikrinami siekiami tikslai, kad E. T. netrukdytų procesui (nedarytų poveikio nukentėjusiajam) ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Be to, 2020 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismas E. T. paskyrė ir trečią kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo A. B. arčiau nei 100 m atstumu, su juo nebendrauti ir neieškoti ryšių. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ši tebetaikoma kardomoji priemonė yra pakankama kardomoji priemonė, kuri, panaikinus intensyvios priežiūros taikymą, efektyviai užtikrintų, jog kaltinamasis netrukdytų procesui ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. T. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį, kuria kaltinamajam E. T. trims mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė ? intensyvi priežiūra.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Alenas Piesliakas