Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo N. (buvęs vardas A.) P. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamojo N. P. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundas dėl N. P. 2024 m. birželio 18 d. nutartimi paskirtos procesinės prievartos priemonės – 15 MGL dydžio baudos – panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Žemesniojo teismo nustatytos aplinkybės

II. Apygardos teismo nutarties esmė

III. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo N. P. gynėjos skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su N. P. gynėjos skundu, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad žemesnysis teismas teisingai vertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių (ne)pripažinimo svarbiomis, tinkamai taikė bei aiškino baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

8. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys įstatymo leidėjo nustatytos BPK 37 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose. Viena iš svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių laikoma asmens liga (BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

9. BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad asmens negalėjimą atvykti į teismą pagal šaukimą patvirtina ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui, teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma, patvirtinanti asmens ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Tačiau, analizuojamu atveju kaltinamasis ir jo gynėja nei žemesniajam, nei aukštesniajam teismui nepateikė Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989 „Dėl apskaitos formos Nr. 094-1/a „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“ patvirtinimo“ patvirtintos statistinės apskaitos formos Nr. 094-1/a „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“, pateisinančios neatvykimą į teismą. Taigi, žemesnysis teismas pagrįstai sprendė, kad N. P. gynėjos teismui pateiktas UAB „Medgintras“ pranešimas apie kaltinamajam išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. nepateisina jo neatvykimo į 2024 m. balandžio 18 d. teisiamąjį posėdį. Tam neprieštarauja ir 2024 m. liepos 16 d. bei 2024 m. liepos 17 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti duomenys, kad UAB „Medgintras“ išduotas nedarbingumas neteisina kaltinamojo nedalyvavimo teismo posėdyje, o N. P. 2024 m. balandžio 18 d. medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją (forma Nr. 094-1/a) neišduota, nes nebuvo tam indikacijų.

10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir gynėjos skunde aptartų aplinkybių matyti, kad N. P., kurį baudžiamojoje byloje gina du jo pasirinkti gynėjai, į teismo posėdį dėl ligos neatvyksta ne pirmą kartą ir jam buvo žinoma, jog neatvykimą į teismą dėl ligos teisina tik sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma, tačiau nustatytos formos pažymos, kaip minėta, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė ir neatvyko į iš anksto numatytą teisiamąjį posėdį. Taigi, N. P., ne pirmą kartą nedalyvaudamas teismo posėdyje dėl ligos ir nepateikdamas įstatymo leidėjo nustatytos formos pažymos dėl neatvykimo į teismą, elgėsi nepagrįstai nerūpestingai. Dėl tokio jo elgesio buvo sutrikdytas baudžiamosios bylos nagrinėjimas ir apsunkintas jos išnagrinėjimas per kuo trumpiausią laiką: į 2024 m. balandžio 18 d. teismo posėdį buvo atvykęs prokuroras, kiti kaltinamieji, vienas iš jų pristatytas konvojaus.

11. Todėl, apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad žemesnysis teismas nepagrįstai N. P. pritaikė prievartos priemonę – baudą. Kaip žinia, teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, proceso dalyviai negali netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas rungimosi ir kitų baudžiamojo proceso principų, turi kontroliuoti proceso dalyvių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai (BPK 242¹ straipsnio 1 dalis). Šios išvados nepaneigia gynėjos skundo argumentai, kad apygardos teismas N. P. dalyvavimą teismo posėdyje galėjo užtikrinti vaizdo konferencijos būdu. Visų pirma, byloje nėra duomenų, kad N. P. būtų pateikęs prašymą bylą nagrinėti nuotoliniu būdu. Antra, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad N. P., esant Lietuvoje paskelbtai pandemijai dėl COVID–19 viruso plitimo, nesutiko, kad baudžiamoji byla būtų nagrinėjama vaizdo konferencijos būtu. Advokatė D. Višinskienė tokios kaltinamojo valios teismui teiktame prašyme taip pat neišsakė, o priešingai, jame prašė baudžiamojoje byloje skelbti pertrauką iki 2024 m. gegužės 9 d., t. y. iki iš anksto numatyto teismo posėdžio.

12. Skunde gynėja tvirtina, kad apygardos teismo N. P. už neatvykimą į 2024 m. balandžio 18 d. teismo posėdį paskirta bauda yra per griežta, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nustatytas baudos dydis yra neadekvatus ir neproporcingas neįvykdytoms kaltinamojo pareigoms. BPK 163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis <...> teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki 30 MGL dydžio bauda <...>. Nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas N. P. už neatvykimą į 2024 m. balandžio 18 d. teismo posėdį paskyrė baudą, kurios dydis lygus baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintos baudos vidurkiui. Nors kaltinamajam prievartos priemonė už neatvykimą į teismo posėdį yra paskirta pirmą kartą, tačiau jis į teisiamąjį posėdį neatvyko, nepateikdamas įstatyme numatytos formos gydytojo pažymos, jau ne pirmą kartą. Kaip minėta, nuteistasis turi du gynėjus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis nesuprato, kokiu būdu ir aplinkybėmis jo neatvykimas į teismą gali būti pripažintas pateisinamu. Kitų duomenų, sudarančių pagrindą mažinti paskirtą baudą, pateiktoje bylos medžiagoje nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo N. P. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį, kuria netenkintas kaltinamojo N. P. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundas dėl N. P. 2024 m. birželio 18 d. nutartimi paskirtos procesinės prievartos priemonės – 15 MGL dydžio baudos – panaikinimo, palikti nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.