- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-1139-936/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00518-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, D. V.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Zinkevičiaus ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovo) M. L. ir (atsakovės) A. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės A. L. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas ir D. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. L. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei A. L., prašydamas: 1) nutraukti jo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes taikyti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., kai jie nustojo kartu gyventi; 3) padalinti santuokoje įgytą 20 400 Eur vertės turtą, priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir privažiavimui prie minėto sklypo 1/9 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei A. L. iš ieškovo priteisti 2 305 Eur piniginę kompensaciją; 4) įpareigoti ieškovą šalių santuokos nutraukimo momento padengti likusį asmeninį įsipareigojimą kreditoriui UAB Luminor Lizingas pagal 2017 m. gegužės 5 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201705283 paliekant ieškovui asmenine nuosavybe lizinguojamą automobilį Dacia Duster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 5) ieškovo įsipareigojimą kreditoriui AB bankui SEB pagal 2007 m. sausio 25 d. paskolos sutartį Nr. 1450718010368-88 palikti asmenine prievole; 6) bendrą šalių kreditinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui pagal 2022 m. gegužės 9 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 2022006997 palikti asmenine ieškovo prievole; 7) po santuokos nutraukimo palikti pavardes: L. ir K.; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2023 m. lapkričio 14 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame jis nurodė, kad nori išlaikyti gerus santykius su atsakove, bei nori taikiai spręsti ginčą, todėl atsisako ieškinio. Procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės jam yra žinomos.
Šalies argumentai
3. Atsakovė A. L. pateikė patikslintą priešieškinį ieškovui M. L., kuriuo prašė:
3.1. nutraukti jos ir ieškovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
3.2. nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė teisines pasekmes nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.;
3.3. po santuokos nutraukimo palikti pavardes: L. ir K.;
3.4. Priteisti M. L. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kilnojamuosius daiktus: spintą, sofą, dvi kėdes, užuolaidas;
3.5. Priteisti atsakovei iš ieškovo 14 799,50 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį;
3.6. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas AB SEB bankui pagal 2022 m. gegužės 9 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 2022006997 tampa asmenine M. L. prievole;
3.7. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas D. V. tampa asmenine A. L. prievole;
3.8. Priteisti ieškovui iš atsakovės 3 143,89 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę kreditorinių įsipareigojimų dalį;
3.9. Priteisti iš ieškovo atsakovei 13 862,30 Eur kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažinimą;
3.10. Priteisti iš ieškovo atsakovei pusę pensijų fonde sukauptų lėšų - 6 960,69 Eur.
3.11. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad šalis jungę dvasiniai ryšiai nutrūko visiškai, faktiniai santuokiniai ryšiai nutrūko taip pat. Šalys nebetoleruoja vienas kito, nebegyvena santuokinio gyvenimo ir šeimyninių santykių nepalaiko, tarp šalių kyla konfliktai. Atsakovė nemato galimybės susitaikyti ir atnaujinti santuokinį gyvenimą, buvimas santuokoje jokių perspektyvų nebeturi ir iš esmės prieštarauja abiejų šalių interesams. Tarp šalių nelikę šiltų jausmų, bendrų interesų. Šiai dienai šalių santuoka jau yra faktiškai iširusi. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. šalys galutinai nutraukė santuokinius ryšius ir nuo to laiko bendro ūkio nebeveda. Todėl atsakovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė pasekmes nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovė po santuokos nutraukimo pageidauja susigrąžinti iki santuokos turėtą K. pavardę. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.
4.1. Atsakovė prašo padalinti santuokos metu įgytą turtą ir prievoles (šios nutarties 3.3 – 3.7 punktai). Nurodo, kad šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto vertė yra 29 599 Eur. Vadovaujantis prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, kiekvienai šaliai priklausytų bendro turto, kurio vertė 14 799,50 Eur. Kadangi ieškovui natūra tenka visas turtas, iš jo atsakovei turėtų būti priteistina 14 799,50 Eur kompensacija. Santuokos metu įgytus kreditorinius įsipareigojimus padalinus nurodytu būdu, ieškovui tenka įsipareigojimų už 12 287,77 Eur, o atsakovei tenka įsipareigojimų už 6 000 Eur. Kadangi ieškovui tenka didesnė dalis kreditorinių įsipareigojimų, iš atsakovės ieškovui turėtų būti priteistina 3 143,89 Eur kompensacija.
4.2. Ieškovas 2007 m. sausio 25 d. sudarė paskolos sutartį su AB SEB bankas dėl ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pirkimo. 2017 m. gegužės 2 d. ieškovas sudarė lizingo sutartį su UAB „Nordea Finance Lithuania“ (dabar UAB „Luminor lizingas“) dėl automobilio Dacia Duster. Taigi šie kreditoriniai įsipareigojimai buvo prisiimti asmeniškai ieškovo dar iki santuokos sudarymo ir susiję su asmenine nuosavybe valdomu ieškovo turtu, t. y. yra asmeninės ieškovo prievolės. Tačiau tiek paskolos, tiek lizingo įmokos buvo mokamos šalių santuokos metu iš bendra jungtine nuosavybe esančių pajamų. Atsakovė turi teisę į kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažinimą, kadangi bendra jungtinė nuosavybė buvo panaudota ieškovo asmeninėms prievolėms tenkinti ir asmeniniam turtui įgyti. Vykdant asmeninę ieškovo prievolę pagal 2007 m. sausio 25 d. kredito sutartį Nr. 1450718010368-88 su AB SEB bankas nuo santuokos pradžios iki gyvenimo skyriumi pradžios ieškovas sumokėjo 7 040,88 Eur (6 639,20 Eur kredito ir 401,68 Eur palūkanų). Atitinkamai atsakovei priteistina 3 520,44 Eur kompensacija. Vykdant asmeninę ieškovo prievolę pagal 2017 m. gegužės 2 d. lizingo sutartį Nr. 201705286 su Luminor Bank AS nuo santuokos pradžios iki gyvenimo skyriumi pradžios ieškovas sumokėjo 6 122 Eur. Atitinkamai atsakovei priteistina 3 061 Eur kompensacija.
4.3. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi iki santuokos sudarymo įgytą sodybą (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šioje sodyboje buvo atlikta daug pagerinimo darbų – apšiltinimas namui iš išorės, stogo šiltinimas iš vidaus, keisti langai, padarytas šulinio medinis dekoras, pastatytas lauko tualetas ir padarytas medinis jo dekoras, iškastas tvenkinys, atlikti sklypo matavimai, nupirkta žoliapjovė ir kt. Visi šie darbai buvo atliekami santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų. Kadangi turtas ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, šalių bendra jungtinė nuosavybė buvo sumažinta, o asmeninis ieškovo turtas pagerintas. Viso iš bendrų lėšų investicijoms į asmeninę ieškovo nuosavybę buvo išleista 13 246,65 Eur bendrų sutuoktinių lėšų. Atitinkamai atsakovei turėtų būti priteistina 6 623,33 Eur kompensacija. Ieškovas santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų taip pat mokėjo įmokas už studijas Mykolo Romerio universitete bei mokėjo už teisines paslaugas advokatei jo asmeniniame teisiniame ginče su asmenine nuosavybės teise turimos sodybos kaimynais. Asmeninių ieškovo poreikių tenkinimui buvo išleista 1 315,07 Eur bendrų sutuoktinių lėšų. Atitinkamai atsakovei turėtų būti priteistina 657,53 Eur kompensacija.
4.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo. Ieškovas kaupiamąsias pensijų įmokas kaupia UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“. Šiame fonde per santuokos laikotarpį buvo sukaupta 13 921,38 Eur. Kadangi lėšos į privatų pensijų fondą yra pervedamos iš ieškovo darbo užmokesčio (bendrų sutuoktinių lėšų), atsakovei pripažintina teisė į pusę pensijų fonde sukauptų lėšų ir iš ieškovo priteistina 6 960,69 Eur kompensacija.
Atsiliepimas
5. Ieškovas atsiliepimuose į atsakovės priešieškinį ir patikslintą priešieškinį nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovas nesutinka su priešieškinyje nurodytais klaidingais teiginiais, kad tarp šalių kyla konfliktai, nelikę šiltų jausmų ir bendrų interesų, kadangi jis gerbia ir myli atsakovę, o bendrų interesų gali rastis ir ateityje, jis siekė taikiai susitarti. Priešieškiniu kėsinamasi į jo užgyventą asmeninį turtą.
5.2. Nurodė, kad dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra su didžiuliais apribojimais dėl kelio apsaugos ir sanitarinių zonų. Todėl jo vertė tėra kaip žemės ūkio paskirties žemės vidutinės rinkos vertė, tai yra 250 (501/2) Eur. Tačiau atsakovės pateiktame sklypo vertės nustatyme į tai nebuvo atsižvelgta. Taip pat nurodė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertinimas buvo atliktas praėjus kelioms dienoms po sklypų išlyginimo, - 2023 m. gegužės 26 d. vertintas (duomenys neskelbtini) esantis 0,24 ha sklypas neatitinka tos situacijos kuri buvo 2022 m. gruodžio mėn., kadangi 2023 m. gegužės 15-21 d. atliktais sklypo išlyginimo darbais buvo pagerinta to sklypo vertė. Taip pat vertinant sklypo vertę visada turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar yra atvesti elektra, vandentiekis ir kt. bei ar lengva tokias komunikacijas atvesti iki sklypo. Tačiau nėra nei privažiavimo, nei elektros, nei kitų komunikacijų, atvestų į sklypą. Todėl atlikti vertinimai netikslūs. Kadangi šalys faktiškai nebeveda bendro ūkio nuo 2022 m. vasario mėn. ir skyriumi gyvena nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., todėl nekilnojamojo turto vertė turėtų būti skaičiuojama pagal 2022 m. gruodžio 12 d. parengtą konsultacinę pažymą. Ieškovas sutinka kompensuoti 1000 Eur už santuokos metu įsigytą sklypo dalį (duomenys neskelbtini) bei 4 200 Eur už sklypą, įsigytą (duomenys neskelbtini).
5.3. Dėl kilnojamųjų daiktų nurodė, kad juos atiduoda atsakovei, todėl kompensacija nepriteistina. Jokie esminiai sodybos pagerinimai santuokos metu nebuvo atlikti, todėl jos būklė iš esmės nepasikeitė. Sodyboje nėra tinkamos sąlygos gyventi ir atsakovė tai žino. Sodybos apšiltinimo darbus buvo pradėjęs dar prieš santuoką, santuokos pradžioje šie darbai buvo sustoję ir vėliau, kadangi trūko lėšų tęsti šiuos darbus, ieškovas skolinosi iš savo sesės bei VšĮ „Taurus Siekis“, kad galėtų užbaigti prieš santuoką pradėtus šiltinimo darbus. Todėl šeimos bendros lėšos tam nebuvo naudotos. Dėl šulinio ir tualeto medinio dekoro nurodė, kad jie buvo tiesiog atvežti pagal užsakymą. Tą užsakymą atliko ieškovo mama, norėdama prisidėti prie sodybos gražinimo. Dėl iškasto tvenkinio paminėjo, kad jis nėra tinkamas maudymuisi, nei kitai veiklai, kuri suteiktų sodybai kažkokią papildomą vertę. Darbai sodyboje buvo atlikti buitinės rangos būdu finansiškai prie jos pagerinimo prisidedant jo mamai ir sesei. Sodyba naudojama laisvalaikio praleidimui, savo malonumui užsiimant ūkio darbais, sodybai skirtos lėšos neviršija tų išlaidų, kurias ieškovas būtų skyręs pramogoms. Faktiškai sodyba priklauso motinai, nors užrašyta ieškovo vardu. Pateikti mokėjimai iš banko išrašų arba nesusiję su ta sodyba, arba dengti mamos ir sesės lėšomis. Patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios panaudotos teisei į gynybą, neturėtų būti naudojamos kompensacijai apskaičiuoti.
5.4. Paminėjo, kad II pakopos pensijos kaupimas yra labiau valstybės skatinamas dalykas, skirtas turėti finansų pragyvenimui po daugelio metų. Be to, II pakopos pensijų fondai šiuo metu yra nuostolingi, jų esama vertė mažesnė už įmokas. Todėl kompensacijos mokėjimas už tokias įmokas prieštarautų bendražmogiškiems ir bendriesiems moralės principams ir Konstitucijai. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išaiškino, kad pensijų fonduose kaupiamas turtas, teisė į pensijų išmokas yra tiesiogiai su sutuoktinio asmeniu susijusios teisės, todėl neturėtų būti dalinamos skyrybų atveju, nes, pirma, asmuo įmokas į pensijų fondą moka iš savo asmeninių lėšų, antra, pensijų išmoka gali būti išmokėta tik šiam asmeniui, jam sukakus senatvės pensijos amžių.
5.5. Su atsakove buvo žodinis susitarimas, kad ji neturi pretenzijų ir dėl paskolos bei lizingo įmokų, mokamų dėl prieš santuoką įsigyto turto išpirkimo, tačiau priešieškiniu tokius reikalavimus atsakovė kelia, kas prieštarauja susitarimui. Santuokos metu trūko lėšų paskolos bei lizingo įmokoms dengti, todėl jų ieškovui šiam tikslui paskolindavo jo mama ir sesė. Atsakovei nepriklauso kompensacija už bendros jungtinės nuosavybės sumažinimą, kadangi vien prieš santuoką turėtos ieškovo santaupos ir jo giminaičių paskolintos lėšos, viso apie 7 000 Eur, įsipareigojimams dengti viršija, kaip atsakovės tikimasi, kompensacijos sumą. Santuokos laikotarpio metu įvyko tiek buto, tiek automobilio (pavyzdžiui buvo nuolat atliekamas automobilio remontas, keičiamos stabdžių kaladėlės ir kt.), už kuriuos buvo mokėtos paskolos ir lizingo įmokos, amortizacija, todėl turėtų būti įvertinas turto vertę mažinantis nusidėvėjimas, nes tai sudarė nuostolį. Kompensacijos už santuokoje atsiradusius kreditorinius įsipareigojimus priteisimas taip pat prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi į šeimą jis įdėjo žymiai daugiau pajamų nei esamiems įsipareigojimams dengti.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad bankas laikosi pozicijos, kad ieškovas M. L. po santuokos nutraukimo lieka asmeniškai atsakingas AB SEB bankas už prievolių pagal 2007 m. sausio 25 d. Kredito sutartį Nr. 1450718010368-88. 2023-12-18 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2022 m. gegužės 9 d. Kredito sutartis Nr. 2022006997 yra įvykdyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei A. L. nutraukė ir grąžino M. L. 198 Eur žyminio mokesčio; priešieškinį tenkino visiškai: nutraukė M. L. ir A. L. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo A. L. paliko jos ikisantuokinę pavardę – K., o M. L. – jo pavardę L.; nustatė, kad santuokos nutraukimas M. L. ir A. L. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.; bendrą santuokoje įgytą 22820 Eur vertės turtą padalino lygiomis dalimis: M. L. priteisė 11410 Eur vertės turtą, o A. L. – 11410 Eur vertės turtą. M. L. natūra priteisė: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)- 2770 Eur vertės; spintą – 500 Eur vertės, iš viso – 3270 Eur vertės turtą. A. L. natūra priteisė: 0,24 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 19100 Eur vertės; 1/9 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 50 Eur vertės; sofą – 300 Eur vertės; užuolaidas – 100 Eur vertės, iš viso - 19550 Eur vertės turtą.; priteisė M. L. iš A. L. 8140 Eur kompensacija už natūra tenkančią mažesnę turto dalį; nustatė, kad po santuokos nutraukimo 6000 Eur kreditorinis įsipareigojimas D. V. tampa asmenine A. L. prievole; priteisė M. L. iš A. L. 6143,89 Eur kompensaciją už bendros prievolės įvykdymą asmeninėmis lėšomis; priteisė A. L. iš M. L. 13654,77 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą; priteisė A. L. iš M. L. kompensaciją už lėšas, sukauptas pensijų fonde - 6960,69 Eur; kitoje dalyje priešieškinio netenkino; priteisė A. L. iš M. L. 3339,21 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad šalys pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, sprendime nenurodė konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tarp šalių ginčo dėl po santuokos paliekamų pavardžių nebuvo, todėl atsakovei palikta jos iki santuokos turėta pavardė - K., o ieškovui - jo pavardė L.. Abi šalys nurodė, kad santuoką nusprendė nutraukti 2022 m. liepos pabaigoje, nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. šalys gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio. Atsakovės prašymui nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė pasekmes nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas neprieštaravo. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybe, darė išvadą, kad šalys faktiškai nustojo gyventi kartu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.
7.2. Nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 1) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2020 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5346 pagrindu; 2) 0,24 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2022 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3144 pagrindu; 3) 1/9 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirto komunikacijoms ir privažiavimui prie sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), įgytas 2022 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3144 pagrindu; taip pat šalys įgijo spintą iš „Eurospintos“, sofą „Kopa“ iš „Magrės baldai“, užuolaidas.
7.3. Ieškovas, įrodinėdamas nekilnojamojo turto vertę, pateikė 2022 m. gruodžio 12 d. konsultacinę pažymą dėl nekilnojamojo turto vertės Nr. DGK221212, o atsakovė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą NR. 1P_A-23-05-25-VEM32 ir NR. 1P_A-23-05-25-VEM33. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.119 straipsnį, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta. Konsultacinė pažyma yra informacinio pobūdžio dokumentas, nurodantis preliminarią turto vertę ir teikiantis konsultaciją užsakovui. Toks dokumentas negali prilygti turto vertinimo ataskaitai, kurioje pateikiamas turto įvertinimas pagal įstatyme nustatytus kriterijus ir individualias turto savybes. Atsakovės pateiktas turto vertinimas yra tikslus, yra vėlesnis, todėl padaryta išvada, kad jis atitinka realią turto vertę. Atsižvelgiant į šias aplinkybės teismas sprendė, kad 0,24 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 25 100 Eur; 1/9 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 50 Eur; ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 2770 Eur. Viso nekilnojamo turto vertė yra 27 920 Eur.
Atsiliepimas
7.4. Atsakovė paaiškino, kad kilnojamųjų daiktų vertę nurodo jų įsigijimo kainomis. Ieškovas nurodo, kad minėtieji daiktai buvo įsigyti 2021 metais, todėl yra nusidėvėję. Kad daiktai nėra nauji, pripažino ir atsakovė. Ieškovo vertinimu, spinta iš „Eurospintos“ - 500 Eur vertės, Sofa „Kopa“ iš „Magrės baldai“ - 300 Eur vertės, užuolaidos - 100 Eur vertės. Teismo vertinimu, kilnojamieji šalių daiktai yra pirkti prieš 3 metus, todėl pripažįstamas jų nusidėvėjimas ir, nesant kitų vertės nustatymo kriterijų, jų vertė nustatoma pagal ieškovo nurodytas vertes. Iš viso kilnojamųjų daiktų vertė yra 900 Eur.
7.5. Atsakovė nurodė, kad santuokos metu įgijo 8000 Eur skolą D. V., kurios likutis bendros nuosavybės pabaigai yra 6000 Eur. Savo teiginiui pagrįsti pateikė D. V. išduotą raštelį (be datos), kad D. V. 2022 m. gegužės mėnesį šalims paskolino 8000 Eur, sklypo Būdos kaime įsigijimui, o 2022 m. birželio mėnesį 2000 Eur skolą grąžino. Nors ieškovas teigė, kad apie tokią skolą jis nežino, teismo posėdyje laikėsi nenuoseklios pozicijos: pripažino, kad prieš perkant žemės sklypą abu su atsakove buvo nuvažiavę į jos mamos sodybą, kur gyvena ir D. V., ir atsakovė iš ten atsinešė pinigų; negalėjo paaiškinti, iš kur buvo gauti trūkstami 8000 Eur, sumokėti už perkamą žemės sklypą Trakų rajone. Baigiamosiose kalbose ieškovas iš esmės pripažino šios prievolės egzistavimą ir kad ši prievolė atsirado būtent bendriems šeimos poreikiams tenkinti, t. y. žemės sklypui Trakų rajone įsigyti. Esant nurodytoms aplinkybės, prievolė D. V. laikytina bendra abiejų sutuoktinių prievole. Todėl vadovaujantis CK 3.118 straipsnio 2 dalimi, dalintino turto vertė mažinama skolos D. V. suma ir sudaro 22820 Eur, kiekvienam sutuoktiniui priteisiamas 11410 Eur vertės turtas.
7.6. Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas laikėsi pozicijos, kad nekilnojamas turtas turėtų būti jam priteisiamas natūra. Atsakovė reaguodama į tokią ieškovo pozicija neprieštaravo, kad visas bendras turtas būtų priteistas ieškovui natūra, siekdama išvengti dar didesnių nesutarimų. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad neprieštarautų, jei žemės sklypai, esantys Trakų rajone būtų priteisti atsakovei. Sklypai Trakų rajone buvo įsigyti būtent jų šeimai kurtis, atsakovei buvo suteikta teisė išsirinkti sklypą, o iširus ieškovo ir atsakovės santuokai, ieškovui šie sklypai nėra reikalingi, jam taps papildoma našta. Atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis jau priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, teismas sprendė priteisti kitą ½ dalį šio žemės sklypo, priklausančią šalims bendrosios nuosavybės teise, ieškovui natūra. 0,24 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 1/9 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirto komunikacijoms ir privažiavimui prie sklypo kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra neatskiriami vienas nuo kito ir jų atskirai naudoti negalima, todėl jie abu priteisiami kartu. Įvertinęs šalių pozicijas dėl šių sklypų pasidalinimo, t. y. kad nei vienam iš sutuoktinių jų natūra nereikia, teismas, vadovaudamasis turto padalinimo natūra prioritetu ir atsižvelgdamas į tai, kad kito žemės sklypo dalis priteisiama ieškovui, sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), natūra priteisė atsakovei. Įvertinus tai, kad pinigai iš D. V. buvo skolinami šių sklypų įsigijimui, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra mažinama skolos suma ir nustatoma, kad priteisiamo sklypo vertė yra 19100 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
7.7. Pirmosios instancijos teismas spintą, kuri yra integruota į ieškovo butą, priteisė ieškovui, sprendė, kad kiti daiktai – sofa ir užuolaidos priteistinos atsakovei.
7.8. Atsakovė prašė nustatyti 6000 Eur skolą D. V. asmenine atsakovės prievole po santuokos nutraukimo, ieškovas dėl to neprieštaravo. Trečiasis asmuo D. V. prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepateikė. Be to sklypą, kurio įsigijimui buvo skolinami pinigai, priteisus atsakovei, jai priteistina ir skola. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui natūra tenkančio turto vertė – 3270 Eur, o atsakovei– 19550 Eur. Atsakovei natūra priteisus didesnės vertės turtą negu jai tenkanti bendro turto dalis, iš atsakovės ieškovui priteisiama 8140 Eur kompensacija už natūra tenkančią mažesnę turto dalį.
7.9. Ieškovas po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, po 2022 m. rugpjūčio 1 d. įvykdė šalių prievolę pagal 2022 m. gegužės 9 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 2022006997 kreditoriui AB SEB bankas sumokėdamas 12287,77 Eur skolą. Nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., ieškovo lėšos sumoktos bankui, laikomos jo asmeniniu turtu. Ieškovui bendros sutuoktinių prievolė įvykdymui panaudojus asmenines lėšas, iš ieškovės jam priteista pusės šios sumos kompensacija – 6143,89 Eur.
7.10. CK 3.88 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šios pensijos fondo. Ieškovas kaupiamąsias pensijų įmokas kaupia UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“. Iš 2023 m. spalio 20 d. UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ pranešimo Nr. CU00292569 matyti, kad per santuokos laikotarpį ieškovo fonde buvo sukaupta 13 921,38 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų fondo lėšos buvo sukauptos šalims gyvenant santuokoje, kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas pensijų fondui mokėjo iš savo asmeninių lėšų, byloje nėra, todėl pensijų fondo lėšas teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsakovei iš ieškovo priteisė pusę lėšų, sukauptų pensijų fonde - 6960,69 Eur.
7.11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2007 m. sausio 25 d. sudarė kredito sutartį Nr. 1450718010368-88 su AB SEB banku dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto pirkimo. AB SEB bankas 2023 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. SEBLT/23/CR31431 nurodė, kad ieškovas nuo santuokos pradžios iki gyvenimo skyriumi pradžios sumokėjo 7 040,88 Eur (6 639,20 Eur kredito ir 401,68 Eur palūkanų) vykdydamas šią sutartį. Bei 2017 m. gegužės 2 d. sudarė lizingo sutartį Nr. 201705286 su Luminor Bank AS dėl automobilio Dacia Duster. Iš Luminor Bank AS pažymos matyti, kad ieškovas nuo santuokos pradžios iki gyvenimo skyriumi pradžios sumokėjo 6 122 Eur sumą už automobilio lizingą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, kad po santuokos sudarymo savo asmenines prievoles vykdė asmeninėmis lėšomis, šį teiginį turi pagrįsti įrodymais. Ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia, kad ieškovo prieš santuokos sudarymą turėtos lėšos buvo panaudotos būtent asmeninėms prievolėms vykdyti, o mamos jam pervestos lėšos buvo jo asmeninė nuosavybė.
7.12. Ieškovui nuosavybės teise priklauso sodyba (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės pateiktų ieškovo banko sąskaitų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas buvo gerinamas nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 25 d. Iš ieškovo banko sąskaitos buvo apmokama už kadastrinius matavimus, už žemės sklypo planus, už sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimą, už ekskavatoriaus nuomą, už namo apšiltinimą, už langų sistemas ir kt. Iš viso išlaidoms, susijusioms su šia asmenine ieškovo nuosavybe nurodytu laikotarpiu buvo išleista 13 246,65 Eur. Iš skolos raštelio sudaryto tarp ieškovo ir L. N. matyti, kad ieškovas 2021 m. liepos 20 d. pasiskolino 5000 Eur sodybos atnaujinimui; iš Swedbank AB pateikto VŠĮ „Taurus siekis“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad ši įmonė teikė lėšas M. L., mokėjimo paskirtį nurodydama kaip paskolą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šios lėšos buvo suteiktos asmeninei ieškovo nuosavybei ir kur ieškovas iš tiesų panaudojo gautas lėšas, todėl teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, jog lėšos, skirtos sodybos pagerinimui, buvo jo asmeninės, o ne bendros šeimos lėšos.
7.13. Teismo vertinimu, išlaidos studijoms, kuriomis ieškovas siekė įgyti daugiau kompetencijų ir pakelti kvalifikaciją, negali būti vertinamos kaip bendros jungtinės nuosavybės sumažinimas tenkinant vien asmeninius poreikius. Akivaizdu, kad sutuoktinio išsilavinimas, papildomos kompetencijos sudaro sąlygas kokybiškesniam šeimos gyvenimui, tame tarpe ir gausinant bei apsaugant šeimos turtą. Ieškovas mokėjo už teisines paslaugas advokatei jo asmeniniame teisiniame ginče su asmenine nuosavybės teise turimos sodybos kaimynais. Išleistų pinigų suma sudaro – 900 Eur. Ieškovas pripažino, kad išlaidos teisinėms paslaugoms buvo naudojamos išimtinai jo asmeninės teisėms apginti, todėl ginčo dėl 900 Eur bendros jungtinės nuosavybės sumažinimo nėra.
7.14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad bendroji jungtinė nuosavybė buvo sumažinta ieškovo asmeniniams poreikiams (įsipareigojimams) ar asmeninio turto pagerinimui iš bendrų sutuoktinių lėšų 7 040,88 Eur + 6 122 Eur + 13 246,65 Eur + 900 Eur = 27309,53 Eur suma, todėl atsakovei iš ieškovo priteista pusės šios sumos - 13654,77 Eur - kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.
7.15. Atsakovė už neturtinio pobūdžio reikalavimą sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio ir šis reikalavimas patenkintas visa apimtimi, jos sumokėtas žyminis mokestis priteistas iš ieškovo. Už turtinio pobūdžio reikalavimus atsakovė sumokėjo 642 Eur žyminį mokestį. Atsakovės turtinis reikalavimas patenkintas 89,9 proc., todėl iš ieškovo atsakovei priteista 577,16 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 2652,05 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Iš viso atsakovei iš ieškovo priteista 3339,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
8. Ieškovas M. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba pakeisti priimtą pirmos instancijos teismo sprendimą: 1) ieškovui natūra priteisti 28420 Eur vertės turtą: 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,24 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/9 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); spintą - 500 Eur vertės; o atsakovei - 400 Eur vertės turtą: sofą – 300 Eur vertės ir užuolaidas – 100 Eur vertės; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 12 287,77 Eur kompensaciją už bendros prievolės įvykdymą asmeninėmis ieškovo lėšomis; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 6700 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės pagerinimą asmeninėmis ieškovo lėšomis; 4) priteisti atsakovei iš ieškovo 4516,12 Eur piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią mažesnę bendro turto dalį; 5) priteisti atsakovei iš ieškovo 7031,44 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą; 6) priteisti atsakovei iš ieškovo kompensaciją už jo įmokas į pensijų fondą - 2378,88 Eur; 7) nustatyti, kad kreditorinis atsakovės įsipareigojimas D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra niekinis sandoris; 8) perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; 9) kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat ieškovas prašo priimti naujus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 6 960,69 Eur kompensaciją už pensijų fonde sukauptas lėšas, kadangi, pirmiausia, sprendime vadovautasi informacija apie pensijų fonde sukauptas lėšas iki 2023 m. spalio 17 d., tai yra už keturiolika mėnesių ilgesnį laikotarpį negu šalių turtinėms teisėms taikomų teisinių pasekmių data - 2022 m. rugpjūčio 1 d. Antra, pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo teikto rašytinio įrodymo - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauto išaiškinimo dėl pensijų fonduose sukaupto turto. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą ir Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, kompensacija galėtų būti nukreipta nebent į ieškovo sumokėtas įmokas, kurios buvo atliktos į antros pakopos privatų pensijų fondą, pervestas iš jo darbo užmokesčio (bendrų sutuoktinių lėšų) iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovas pateikia naujus įrodymus, iš kurių matyti, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. iš ieškovo darbo užmokesčio į antros pakopos pensijų fondą viso buvo pervesta 4757,76 Eur suma, todėl atsakovei priklauso tik pusė jos, todėl vietoje apylinkės teismo priteistų 6 960,69 Eur būtų pagrįsta priteisti atsakovei kompensaciją 2378,88 Eur. Teismas vertindamas šį klausimą buvo šališkas, kadangi vertino ieškovės pateiktus dokumentus už ilgesnį laikotarpį, neatsižvelgta į valstybės papildomai skiriamas lėšas kaupiantiems antroje pensijų pakopoje, teismas neišreikalavo duomenų apie atsakovės kaupimą pensijų fonduose.
8.2. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina asmeninių ieškovo lėšų, skirtų jo sodybos tvarkymo, atnaujinimo buitinės rangos būdu darbams panaudojimą, tačiau teismas ignoravo visus šiuos byloje surinktus įrodymus, jų neįvertino arba vertino juos itin tendencingai, šališkai dėl ieškovo investuotos jo asmeninės bendros 13 689,55 Eur sumos, todėl akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o ieškovui neturint profesionalaus atstovo procese, dar ir nebuvo aktyvus, neuždavė ieškovui jokių klausimų dėl šių įrodymų turinio. Šioje sprendimo dalyje apylinkės teismas tendencingai skaičiavo tik ieškovo patirtas išlaidas iš jo banko sąskaitos, tačiau visiškai neatsižvelgė į piniginių lėšų įplaukas į sąskaitą ir jų šaltinius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VŠĮ „Taurus siekis“ teikė lėšas M. L., mokėjimo paskirtį nurodydama kaip paskolą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šios lėšos buvo suteiktos asmeninėn ieškovo nuosavybėn ir kur ieškovas iš tiesų panaudojo gautas lėšas. Nors teismas padarė tokią išvadą, tačiau nesprendė, jog tokie pavedimai patvirtina solidariąją šalių prievolę, neįvertino, kad abu sutuoktiniai turi solidarią skolą šiai viešajai įstaigai, o to niekada neteigė bei neįrodinėjo ir pati atsakovė. Ši skundžiamo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir jokia kompensacija atsakovei negali būti priteisiama už ieškovo patirtas išlaidas, kurias pilnai padengia jo asmeninės nuosavybės teise sukauptas iki santuokos įregistravimo bei asmeniškai įgytas jau santuokoje kapitalas, kurio panaudojimą reikia pagrįstai vertinti buvus asmeniniu ieškovo reikalu.
8.3. Dėl ieškovui priteistos 6 143,89 Eur kompensacijos už bendros prievolės įvykdymą asmeninėmis lėšomis paminėjo, kad 12 287,77 Eur kreditinis įsipareigojimas AB SEB bankui pagal 2022 m. gegužės 9 d. sutartį Nr. 2022006997 atsirado būtent žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., įsigijimui. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. ieškovas padengė vienas asmeniškai šį kreditinį įsipareigojimą iki galo ir viso sumokėjo kreditoriui 9722,06 Eur paskolos dalį. Nuo 2023 m. gegužės mėn. ieškovui atsiradus sveikatos problemų jis pradėjo greitinti bendros 12287,77 Eur sumos įsipareigojimo išmokėjimą SEB bankui, darydamas papildomus tarpinius mokėjimus. Šį kreditą ieškovas baigė išmokėti 2023 m. gruodžio 8 d. Prie šio kredito išmokėjimo prisidėjo motina 6 940 Eur suma. Nors ieškovas beveik visą įsipareigojimo sumą padengė jau po 2022 m. rugpjūčio 1 d., tačiau teismas tokių aplinkybių neįvertino priteisdamas žemės sklypą atsakovei, o ieškovui nurodydamas grąžinti tik pusę jo jau padengtų įsipareigojimų sumos. Kadangi šalių buvo sutarta ir ginčas byloje dėl to nekilo, jog visas nekilnojamasis turtas turi atitekti ieškovui, todėl 1/4 sklypo vertės turėtų būti priteista iš ieškovo išmokėti atsakovei kaip kompensacija. Nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė, gaudama sprendimu nuosavybėn šį žemės sklypą, turėtų kompensuoti ieškovui tik pusę jo jau asmeninėmis lėšomis ir jau po bendro gyvenimo pabaigos išpirktos sklypo vertės. Kadangi pripažinta, jog ieškovo lėšos, sumokėtos bankui, laikomos jo asmeniniu turtu, tačiau visas turto objektas priteisiamas atsakovei, tai už šią dalį ieškovui turėjo būti sprendžiama atlyginti pilnai, o ne pusiau.
8.4. 2023 m. gegužės 26 d. vertinta (duomenys neskelbtini) esančio 0,24 ha žemės sklypo būklė, tačiau jo vertė nebeatitinka tos faktinės situacijos, kuri buvo 2022 m. rugpjūčio 1 d., bei kuri buvo 2022 m. gruodžio mėn., kadangi 2023 m. gegužės 15-21 d. atliktais darbais buvo pagerinta to sklypo būklė ir atitinkamai padidinta jo vertė. Ieškovas pagrindė poziciją, kad 2023 m. gegužės 26 d. atliktas (duomenys neskelbtini) esančio 0,24 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimas, kurio metu buvo nustatyta vertė 25 100 Eur, tai yra 6 700 Eur daugiau negu ankstesnio vertinimo metu, negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu įrodymu, nustatant už šį dalintiną sklypą priteistinos piniginės kompensacijos dydį, nes sklypo vertė buvo padidinta jau asmeniškai ieškovo nuo tos būklės, kuri buvo šalių bendro gyvenimo pabaigos datai. Tokiu būdu, kadangi teismas rėmėsi vėliausios šio sklypo įvertinimo datos duomenimis, tai, priimant sprendimą, vadovaujantis CK 3.98 straipsnio 1 ir 4 dalimis, privalėjo būti nustatoma ir piniginė kompensacija ieškovui už šio sklypo vertės pagerinimą. Todėl ieškovui turėjo būti kompensuotas bendros 6 700 Eur vertės sklypo pagerinimas, o tai sudaro atitinkamai papildomos 3350 Eur piniginės kompensacijos ieškovui priteisimo poreikį iš atsakovės.
8.5. Ieškovas prašo pripažinti, kad paskolos sutartis su D. V. yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento. Pažymėjo, kad skola iki bylos iškėlimo teisme D. V. neegzistavo. 2024 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu duodamas žodinius paaiškinimus ir anksčiau savo procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad šalių šeimos santaupos buvo kaupiamos atsakovės A. L. banko sąskaitose. Todėl ieškovas yra įsitikinęs, kad skola atsakovės tetai D. V. nėra pagrįsta. Atsakovės pateiktas „skolos raštelis“ yra parašytas vėliau, jis yra apskritai be datos ir jis negali būti vertinamas kaip skolos įrodymas. 2024 m. sausio 31 d. posėdžio metu ieškovas nurodė, kad negali pripažinti tokios skolos, kadangi jis nežino apie tokią skolą ir nežino pinigų, kuriuos A. L. paėmė iš savo mamos sodybos, kilmės. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovas suabejojo tokio nežinia kada atsiradusio raštelio teisėtumu. Atsakovė, prieš šalims perkant sklypą (duomenys neskelbtini), ieškovą patikino, kad pakaks jos banko sąskaitoje esančių šalių šeimos santaupų padengti 12 000 Eur, tai yra tiek, kiek dar reikia po gautos paskolos iš SEB banko sumokėti už sklypą. Todėl vertintina, kad teismo posėdžio metu tiesiog psichologiniu spaudimu ieškovas buvo verčiamas pripažinti tariamą skolą atsakovės tetai D. V., kai posėdyje ieškovas vis kartojo ir argumentavo, kad jam tokia skola nėra žinoma ir jis nežino tų pinigų kilmės. Taip pat turi būti įvertinta jo psichologinė būsena. Atsakovė neturi teisės remtis šiuo akivaizdžiai tik dėl akių sukurtu rašteliu, jis neatitinka leistinumo kriterijaus, o teismas juo neteisėtai motyvavo sprendimą. Ieškovas tokios paskolos egzistavimo apskritai nepripažino ir nepripažįsta, nes jai nebuvo poreikio.
Žemesnės instancijos teismas
8.6. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nusprendė priešingai abiejų ginčo šalių valiai ir toks sprendimas yra nepagrįstas, neatsižvelgta nei į ieškovo, nei į atsakovės pozicijas bei neįvertinta, kad asmeniniu vieno ieškovo indėliu buvo atliktas sklypų pagerinimas, kad jam šie sklypai (duomenys neskelbtini) turi ne tik materialinę vertę, o toje vietovėje ieškovas jau yra pradėjęs kurti savo gerovę. Visas nekilnojamasis turtas natūra turi būti priteistas ieškovui, o toliau įvertinus, kad byloje konstatuota šių sklypų (duomenys neskelbtini) bendra vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje sudaro 25150 Eur, ir iš jos atėmus šiems sklypams įsigyti panaudotas asmenines ieškovo M. L. lėšas, po bendro šalių gyvenimo pabaigos padengiant 12 287,77 Eur vertės įsipareigojimą SEB bankui, bei iš gauto skirtumo dar atėmus 6700 Eur vertės bendrosios jungtinės nuosavybės turto padidinimą asmeninėmis ieškovo lėšomis atsakovei priteistina pusės gauto skirtumo piniginė kompensacija, t. y. 3081,12 Eur. Bendra atsakovei priteistina kompensacija 4516,12 Eur.
8.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad dalį priešieškinio ieškovas pripažino. Pirmos instancijos teismas netinkamai vykdė savo pareigą paskirstyti byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat tenkinus apeliacinį skundą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
8.8. Pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus šeimos byloje, tačiau žinant, kad ieškovas neturi profesionalaus atstovo byloje, teismui turėjo kilti klausimas, ar ieškovas teisingai suvokia procesinio elgesio reikšmę pripažįstant, sutinkant su priešieškinio reikalavimais ar pan., teismas turėjo pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu, patikslinti poziciją dėl ginčo, pateikti įrodymus, tačiau to nepadarė. Byla išnagrinėta vien pagal atsakovės nurodytas aplinkybes, pažeidžiant pareigą išnagrinėti bylą teisingai, neįvertinti ieškovo teikti įrodymai.
8.9. Pasisakydamas dėl naujų įrodymų priėmimo ieškovas nurodė, kad teismas, turėdamas pareigą šeimos teisės bylose būti aktyvus ir užtikrinti procesinį šalių lygiateisiškumą, neišreikalavo į bylą analogiškų įrodymų apie atsakovės banko sąskaitose sukauptą šalių šeimos turtą, jo panaudojimo ar sutaupymo aplinkybes, kuriuos pateikti įpareigojo ieškovą, kad ieškovas apylinkės teisme nebuvo atstovaujamas profesionalaus atstovo ir teismas tuo pasirūpinti ieškovui nepasiūlė, kad psichologiškai palūžęs proceso eigoje ieškovas atsisakė savarankiškų ieškinio reikalavimų byloje, kad kęsdamas stiprius fizinius skausmus ir būdamas nestabilios psichologinės būsenos, t. y. dėl objektyvios savo sveikatos būklės ieškovas nesugebėjo tinkamai savęs atstovauti ir ginti savo interesų, pateikia apeliacinės instancijos teismui papildomus naujai surinktus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus apeliacinės instancijos teismui.
Šalies argumentai
9. Atsakovė A. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą dalyje dėl kompensacijos už bendros prievolės įvykdymą asmeninėmis lėšomis ieškovui priteisimo – ir priteisti M. L. iš A. L. 4 861,03 Eur kompensaciją už bendros prievolės įvykdymą asmeninėmis lėšomis, likusioje dalyje palikti nepakeistą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė įrodymus, kad jis anksčiau laiko pilnai padengė kreditorinį įsipareigojimą pagal 2022 m. gegužės 9 d. su AB SEB bankas sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 2022006997 ir šio kreditorinio įsipareigojimo šalys nebeturi. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus jis nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. sumokėjo AB SEB bankui 9 722 Eur. Taigi nuo teismo konstatuoto šalių gyvenimo skyriumi pradžios ieškovas asmeninėmis lėšomis padengė 9 722 Eur solidarių šalių įsipareigojimų.
9.2. Atsakovė sutinka, kad po šalių gyvenimo skyriumi pradžios ieškovui asmeniškai padengus solidarų šalių įsipareigojimą, atsakovė turi pareigą kompensuoti ieškovui pusę jo sumokėtos sumos. Tačiau pagal pačio ieškovo pateiktus duomenis byloje, ieškovas sumokėjo 9 722 Eur kreditorinio įsipareigojimo, o ne 12 287,77 Eur (vartojimo kreditas grąžintas gerokai anksčiau nustatyto termino). Atitinkamai ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista ne 6 143,89 Eur kompensacija, o 4 861,03 Eur kompensacija.
Atsiliepimas
10. Ieškovas M. L. atsiliepime į atsakovės A. L. apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas iš asmeninių lėšų kreditoriui AB SEB bankui pagal 2022 m. gegužės 9 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 2022006997 grąžino 10 780,08 Eur kredito, t. y. 9 722,06 Eur paskolos dalį ir 1 058,02 Eur palūkanų, priešingai nei teigia atsakovė, kad buvo grąžinta tik 9722 Eur kredito. Pažymėjo, kad kreditinį įsipareigojimą sudaro būtent pilna kreditoriui mokėtina suma, apimanti ne tik paskolos grąžinimą, bet ir mokėtinas palūkanas už suteiktą paskolą.
11. Atsakovė A. L. atsiliepime į ieškovo M. L. apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkanti ir prašė atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pažymėjo, kad sukauptas pensijų fondas objektyviai negali būti padalintas natūra, kadangi Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas tokios galimybės nenumato. Tačiau vadovaujantis CK nuostatomis, galimas sukaupto pensijų fondo padalinimas vienam iš sutuoktinių priteisiant kompensaciją. Todėl atsakovė turi įstatymu patvirtintą teisę gauti kompensaciją už ieškovo pensijų fonde sukauptas lėšas. Pažymėjo, kad turto vertė nustatoma ne gyvenimo skyriumi momentu, o santuokos nutraukimo momentu, kai baigiasi bendroji jungtinė nuosavybė. Atkreipė dėmesį, kad ieškovui buvo suteikta lygiai tokia pati galimybė kaip ir atsakovei prašyti išreikalauti ieškovo nuomone bylai aktualius duomenis ir informaciją, tačiau ieškovas tokia galimybe nesinaudojo.
11.2. Byloje pateikti ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina ir ieškovas to nepaneigė, kad ieškovas mokėjo už jam asmenine nuosavybe priklausančios sodybos atnaujinimo darbus. Santuokos metu šioje sodyboje buvo atlikta daug pagerinimo darbų. Ieškovas pats patvirtina ir apeliaciniame skunde, kad sodyba naudojama ieškovo giminės laisvalaikio praleidimui, taigi asmeniniams ieškovo poreikiams. Teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo minimos paskolos iš sesers ir VšĮ „Taurus siekis“ buvo panaudotos asmeninės sodybos darbų apmokėjimui. Ieškovas reikšdamas ieškinį nenurodė, jog šalys turėtų kokių nors kitų kreditorių, išskyrus tuo metu AB SEB bankas. Tai reiškia, kad jokių skolinių įsipareigojimų nutraukiant santuoką šalys ieškovo seseriai ar VšĮ „Taurus siekis“ neturėjo. Jeigu tokios paskolos ir buvo (atsakovė apie tokias paskolas nieko nežinojo), vadinasi jos buvo grąžintos santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų. Atsakovė atkreipė dėmesį į ieškovo poziciją, kuri buvo visiškai nenuosekli ir kito, priklausomai nuo svarstomo klausimo.
11.3. Atsakovė niekada neneigė fakto, kad įsipareigojimas AB SEB bankas yra solidari šalių prievolė. Šiuo atveju ieškovas asmeninėmis lėšomis padengė kreditorinį įsipareigojimą, kurio ½ dalis yra jo atsakomybė ir ½ dalis yra atsakovės atsakomybė. Todėl nėra jokios priežasties, ir ieškovas to neįrodinėja, nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovui didesnę kompensaciją nei ½ dalis sumokėto kredito po šalių gyvenimo skyriumi pradžios, t. y. ¾ sumokėto kredito. Pažymėta, kad vartojimo kredito išmokėjimas yra susijęs ne su turto „išpirkimu“, kadangi turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nuo įsigijimo momento, o su prievolės, kurią šalys turi įvykdyti lygiomis dalimis, įvykdymu.
11.4. Pažymėta, kad atsakovė yra pateikusi į bylą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Turto vertinimas yra atliktas ir ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis. Turto vertinimas yra atliktas nekilnojamojo turto vertintojo. Todėl teismas visiškai pagrįstai nustatant priteistiną kompensaciją vadovavosi oficialiu įrodymu, o ne ieškovo pateikta įstatymo nereglamentuojama pažyma. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų apie jo neva atliktą žemės sklypų pagerinimą ir sumokėtus 6700 Eur. Ieškovas byloje nereiškė reikalavimo priteisti jam kompensaciją už bendro turto pagerinimą. Atitinkamai teismas neturėjo jokio pagrįsto pagrindo tokios kompensacijos skaičiuoti.
11.5. Byloje esančių įrodymų visuma objektyviai patvirtina, kad šalys neturėjo žemės sklypų pirkimui reikalingų lėšų, todėl buvo skolinamasi – 10 000 Eur iš banko, 8 000 Eur iš atsakovės tetos D. V., ką pats pripažino teismo posėdyje. Ieškovas teigia, kad jis įrodinėjo, jog atsakovės banko sąskaitoje pakako santaupų, tačiau teismas sąskaitų išrašų neišreikalavo. Taigi netgi tokiu atveju, jei sandoris būtų pripažintas niekiniu, būtų privaloma taikyti numatytas pasekmes, t. y. restituciją. Todėl šalių bendras skolinis įsipareigojimas liktų nepakitęs – šalys turėtų grąžinti D. V. 6 000 Eur.
Šalies argumentai
11.6. Ieškovas aiškiai nurodė teismui, kad jis pageidautų, jog jam būtų natūra priteista ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) O atsakovei natūra būtų priteistas 0,24 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Ieškovas aiškiai nurodė teismui, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) priteisimas jam nuosavybės teise jam būtų per didelė našta. Šį sklypą rinkosi atsakovė, ten planavo gyventi, todėl šie sklypai turėtų būti priteisti atsakovei. Taigi ieškovas aiškiai teismo posėdyje teismui nurodė, kad jis pageidautų turtą natūra pasidalinti tarp šalių kiekvienai priteisiant konkretų nekilnojamąjį turtą. Atsakovė taip pat sutiko su tokiu turto padalijimo tarp šalių būdu. Todėl teismas sprendime įvertino abiejų šalių pozicijas dėl turto padalijimo, kurios iš esmės sutapo. Pažymėta, kad ieškovui nebuvo daromas joks psichologinis spaudimas.
Žemesnės instancijos teismas
11.7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad teismas nebuvo šališkas. Bylos nagrinėjimo metu teismas aiškino ieškovui situaciją, jog byla gali būti vedama per atstovą arba be jo. Teismas nuolat klausė ieškovo, ar jis turi kokių nors prašymų. 2024 m. sausio 31 teismo posėdžio metu teismas aiškinosi, ar ieškovas tikrai atsisako ieškinio ir ar supranta ieškinio atsisakymo pasekmes. Ieškovas patvirtino, kad jam viskas yra žinoma ir suprantama. Teismas detaliai aiškinosi ieškovo poziciją bylos nagrinėjimo metu, būtent todėl uždavinėjo ieškovui klausimus ir gilinosi į jo paaiškinimų turinį. Ieškovo byloje teikti procesiniai dokumentai ir prašymai patvirtina, kad ieškovui yra žinomas civilinis procesas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir apeliacinį skundą ieškovas teikia be atstovo. Kas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovui profesionalus atstovas nėra būtinas. Ieškovas viešoje erdvėje prisistato kaip Mykolo Romerio universiteto privatinės teisės instituto dalyvis https://www.researchgate.net/profile/M.-L.-2. Taigi ieškovo teiginiai apie proceso ir bylos nesupratimą yra tik gynybinė pozicija. Teismas neturi pareigos santuokos nutraukimo bylose atstovauti kurį nors vieną sutuoktinį. Teismas suteikė abiem šalims vienodas galimybes abiem šalims teikti prašymus, išreikalauti įrodymus. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog teismas buvo šališkas.
11.8. Ieškovo pateikti nauji įrodymai arba galėjo būti pateikti į bylą pirmosios instancijos teismui, arba yra nesusiję su bylos nagrinėjimu ir apeliacinio skundo argumentais dėl sprendimo teisėtumo, todėl mano, kad nėra pagrindo jų priimti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo dalies, dėl žemės sklypų padalijimo ir kompensacijos už juos priteisimo, kompensacijų už bendrų prievolių įvykdymą vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis priteisimo, kompensacijos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą priteisimo, kompensacijos už lėšas, sukauptas pensijų fonde priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – ieškovo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 13 d. pažymą „Dalyvio pensijų įmokos pervestos nuo 2018-11-01 iki 2022-08-31“, 2024 m. vasario 26 d. pažymą apie registraciją užimtumo tarnyboje, 2024 m. sausio 31 d. el. laiškus, susijusius su ieškovo darbu, ieškovo 2024 m. sausio 19 d. paaiškinimą darbovietei dėl neatvykimo į darbą, 2024 m. sausio 2 d. medicininį siuntimą dėl operacijos, 2024 m. vasario 6 d. ieškovo medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad nerekomenduojama tiesiogiai dalyvauti teisme, 2024 m. sausio 30 d. medicininį siutimą dėl konsultacijos pas specialistą, UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimas 2024 m. kovo 15 d. raštą dėl į pensijų fondo sąskaitą pervestų įmokų dydžių. Ieškovas prašė visus minėtus įrodymus priimti.
16. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
17. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jo emocinė ir psichologinė būsena teismo posėdyje buvo bloga, jis buvo spaudžiamas sutikti su atsakovės reikalavimais, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistiną kompensaciją atsakovei iš ieškovo pensijų fondo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai yra reikšmingi sprendžiant byloje kilusį ginčą, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes atsakovė turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo ir teismo vaidmens nagrinėjamoje byloje
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra bylos pakartojimas. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais negu tai yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
20. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; kt.).
21. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-881/2019).
22. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019; kt.). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
23. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).
24. Vertindamas įrodymus, teismas privalo atsižvelgti ir į nagrinėjamos bylos ypatumus. Nagrinėjamu atveju patikslintas priešieškinis pareikštas dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, t. y. turto ir prievolių padalijimo, kompensacijų priteisimo.
25. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Pagal šio straipsnio 1–4 dalis aktyvus teismo vaidmuo reiškia teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, taip pat ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Šios įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015).
26. Aiškindama CPK 376 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015)
27. Nagrinėjamoje byloje reikalavimus dėl santuokos nutraukimo padarinių buvo pareiškę abu sutuoktiniai, vėliau ieškovas ieškinio atsisakė ir civilinė byla dėl ieškovo ieškinio buvo nutraukta. Kaip minėta, byloje pareikšti atsakovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, prievolių paskirstymo, kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą priteisimo. Šie reikalavimai lemia ginčo teisinį santykį ir ginčo (ieškinio) dalyką. Ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsakovo atsiliepime išdėstyti atsikirtimai į ieškinį, nurodant nesutikimą su ieškinio dalyku ir patvirtinančias tokį nesutikimą aplinkybes, apibrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Šiuo atveju procesas vyksta vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais, nėra sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo, sutuoktinio išlaikymo, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja viešojo intereso gynimo būtinumas. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, teismui šioje byloje nėra teisinio pagrindo ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, tarp jų ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvius sutuoktinių teisių gynimo būdus. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl CPK 376 straipsnio pažeidimo ir konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju priešieškinio reikalavimų pagrįstumas turėjo būti nustatytas remiantis bendromis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taikylėmis, grindžiamomis rungimosi principu ir šalių įrodinėjimo pareiga.
28. Visgi paminėtina, nors įrodinėjimo našta, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023, 78 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Proceso šalių ir teismo pareigos įrodinėjimo procese sudaro darnią sistemą, todėl teismas negali remtis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu (tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta) spręsdamas kilusį ginčą vien dėl to, kad šalies pateikti įrodymai teismui nėra pakankamai aiškūs ar tikslūs, prieš tai neįvykdęs jam tenkančios išaiškinimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024).
29. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad ieškovas nėra atstovaujamas profesionalaus teisininko, teismo posėdyje išklausydamas ieškovo paaiškinimus, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo atsiliepime į atsakovės priešieškinį dėstytas aplinkybes, kaip ir kitus rašytinius paaiškinimus, neįgyvendino išaiškinimo pareigos.
30. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2020 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5346 pagrindu; 0,24 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2022 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3144 pagrindu; 1/9 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirto komunikacijoms ir privažiavimui prie sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), įgytas 2022 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3144 pagrindu.
31. Byloje kilo ginčas dėl 0,24 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), rinkos vertės. Pirmosios instancijos teismas rinkos vertę nustatė remdamasis 2023 m. gegužės 26 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 1P_23-05-25-VEM33, kurioje nurodyta, kad šio sklypo vertė yra 25 100 Eur. Ieškovas byloje teikė 2022 m. gruodžio 12 d. konsultacinę pažymą dėl nekilnojamojo turto vertės Nr. DGK221212, kurioje nurodyta, kad minėto žemės sklypo labiausiai tikėtina vertė rinkoje 2022 m. gruodžio 12 d. galėtų būti 18 400 eurų. Taip pat teigė, kad sklypas asmeninėmis lėšomis, po 2022 m. rugpjūčio 1 d., kai šalys pradėjo gyventi atskirai ir nuo šio momento santuokos nutraukimas sukėlė turtinėms teisėms teisines pasekmes, pagerino, t. y. buvo išlygintas žemės sklypas, dėl ko jo vertė padidėjo, pateikta fotonuotrauka, kad lyginamas žemės sklypas.
32. Kaip minėta, ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsakovo atsiliepime išdėstyti atsikirtimai į ieškinį, nurodant nesutikimą su ieškinio dalyku ir patvirtinančios tokį nesutikimą aplinkybes, apibrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Šiuo atveju, ieškovui atsiliepime į priešieškinį nurodžius, kad žemės sklypas Trakų rajone buvo pagerintas, taip pat tai minėjus ir teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas turėjo šiuos argumentus įvertinti ir pasisakyti dėl jų, tačiau tokios aplinkybės nebuvo vertintos skundžiamame sprendime. Taip pat nustatant 0,24 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad ieškovo pateiktas įrodymas dėl rinkos vertės turi mažesnę įrodomąją galią, ką pažymėjo skundžiamame sprendime, nepasiūlė teikti papildomų įrodymų, kad pagrįsti tiek vertės padidėjimą, tiek realią rinkos vertę. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas pagrįstu, nebuvo atskleistos svarbios aplinkybės nustatant sutuoktinių turto balansą.
33. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).
34. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui, o priteisė šį sklypą atsakovei. Ieškovas procesiniuose dokumentuose taip pat buvo išdėstęs poziciją dėl šio sklypo priteisimo ieškovo asmeninėn nuosavybėn, sutikdamas su priešieškinio reikalavimu. Nagrinėjamu atveju šalių pozicija dėl sklypo padalinimo, nutraukiant santuoką, sutapo, tačiau teismas priimtu sprendimu nukrypo nuo procesiniuose dokumentuose išdėstytos šalių pozicijos, jų reikalavimų, viršijo atsakovės pareikštus reikalavimus, be teisinio pagrindo peržengė priešieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis), nors abu buvę sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą dėl pirmiau nurodytų reikalavimų, susijusių su turto priteisimu natūra, aktyviai veikti vieno iš sutuoktinių interesais. Taip pat iš sprendimo nėra aišku, ar paskirstant bylinėjimosi išlaidas, tokia aplinkybė buvo įvertinta, kadangi apsiribota nurodymu, kad priešieškinio turtinių reikalavimų patenkinta 89,9 proc., nedetalizuojant šių procentų turinio.
35. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. L. ir AB SEB bankas 2022 m. gegužės 9 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 2022006997, pagal kurią suteiktas 10000 Eur kreditas asmeniniams arba šeimos poreikiams tenkinti. Grąžinti kreditą ieškovas turėjo iki 2026 m. spalio 15 d., bendra grąžintina suma 12 767,43 Eur. Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2023 m. gruodžio 18 d. rašytinuose paaiškinimuose nurodė, kad 2022 m. gegužės 9 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 2022006997 įvykdyta. Taigi ieškovas kreditą pagal nurodytą sutartį grąžino anksčiau laiko, ginčo byloje dėl to nėra. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovui priteisė pusės asmeninėmis lėšomis padengto kredito sumos kompensaciją – 6143,89 Eur. Tačiau atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo tik 9 722 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteista 4 861,03 Eur kompensacija. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad asmeninėmis lėšomis padengė 10 780,08 Eur kredito. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovas anksčiau laiko sumokėjo 12287,77 Eur likusį kreditą, nepagrindė, kokiais įrodymais padarė tokias išvadas, būtent kokie įrodymai patvirtina, kad ieškovas turėjo sumokėti visą grąžintiną kreditą, nepaisant to, kad kreditas grąžinamas anksčiau laiko. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvuojant byloje pateiktais įrodymais, negalima teigti, kad buvo priimtas pagrįstas sprendimas šioje dalyje.
36. Pažymėtina, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 88 punktas). Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems. Teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018, 17 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023, 31 punktas).
37. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir sprendė, kad ieškovas kaupiamąsias pensijų įmokas kaupia UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“, o per santuokos laikotarpį ieškovo fonde buvo sukaupta 13 921,38 Eur, šios lėšos buvo sukauptos santuokoje, todėl pensijų fondo lėšas teismas pripažįsta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsakovei iš ieškovo priteisė pusę lėšų, sukauptų pensijų fonde - 6960,69 Eur. Visgi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai nustatė, kas yra fondo dalyvio nuosavybė, taip pat netinkamai buvo apskaičiuota pensijų fonde sukaupta suma.
38. CK 3.88 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo. CK nedetalizuojama, kas sudaro pusę pensijų fondo, ar tai yra bendra vertė sukaupto pensijų fondo, ar sukauptų pensijų fondo vienetų kiekis ar pan. Šiuo konkrečiu atveju tokios aplinkybės atskleistos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad pensijų fondą sudarantis pensijų turtas yra pensijų fondo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis pensijų fondo bendrojoje nuosavybėje nustatoma pagal jo pensijos sąskaitoje įrašytų pensijų fondo vienetų skaičių. Iš šios nuostatos galima spręsti, kad nuosavybė būtent yra pensijų fondo vienetai, todėl nustatant priteistinos kompensacijos dydį, ko prašo atsakovė, reikalinga nustatyti, kiek privataus pensijų fondo vienetų įgyta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų.
39. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kiek ieškovas santuokos metu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (dienos, kada santuokos nutraukimas sukelia turtinėms teisėms ir pareigoms pasekmės), įgijo pensijų fondo vienetų, todėl netinkamai buvo nustatyta, kokia ieškovei priteistina kompensacija. Paminėtina, kad pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Todėl turėjo būti nustatyta kiek įgyta privataus pensijų fondo vienetų santuokos metu ir kokia šių vienetų vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Pažymėtina ir tai, jog ne visos ieškovo pensijų fonde esančios lėšos yra sukauptos iš sutuoktinių lėšų, tačiau ir iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį pervedama ir papildoma pensijų įmoka (Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Todėl sprendžiant šalių ginčą šioje dalyje, be kita ko, turi būti įvertinti duomenys, gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kuri yra atsakinga už centralizuotą pensijų kaupimo dalyvių pensijų įmokų sumų apskaičiavimą.
40. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei pusę lėšų, sukauptų pensijų fonde, rėmėsi 2023 m. spalio 20 d. UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ pranešimu Nr. CU00292569, kuriame vertė nurodyta 2023 m. spalio 17 d. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad šalių santuokos nutraukimas sukelia turtinėms teisėms ir pareigoms pasekmes nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., kad po šios datos piniginės lėšos sumokėtos į ieškovo pensijų fondą laikytinos jo asmeninėmis, todėl netinkamai apskaičiuota pensijų fondo vertė. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus apie įmokas į pensijų fondą, vis dėl to, iš šių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kiek pensijų fondo vienetų ieškovas įgijo santuokos metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, sprendžia, kad šalių ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi reikštų klausimo dėl pensijų fonduose esančių lėšų padalijimo tarp šalių nagrinėjimą visa apimtimi, taip pat ir siūlant šalims pateikti papildomus įrodymus.
41. Ieškovas viso proceso metu teigė, kad asmeninį kreditą pagal 2007 m. sausio 25 d. kredito sutartį Nr. 1450718010368-88, paskolą pagal 2017 m. gegužės 2 d. lizingo sutartį Nr. 201705286, bei asmenine nuosavybe priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini). sav., pagerino iš asmeninių santaupų, jo motinos perverstų pinigų, paskolų iš L. N. ir VŠĮ „Taurus siekis“. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu, vertino, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovo prieš santuokos sudarymą turėtos lėšos buvo panaudotos būtent asmeninėms prievolėms vykdyti, motinos jam pervestos lėšos buvo jo asmeninė nuosavybė, lėšos skirtos sodybos pagerinimui buvo jo asmeninės, o ne bendros šeimos lėšos, bei kur ieškovas gautas lėšas iš paskolų panaudojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima pagrįstai įsitikinti, kad egzistavo būtent tokios faktinės aplinkybės, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvykdė jam tenkančios išaiškinimo pareigos, nurodytos šios nutarties 28 punkte. Teismo posėdžio garso įrašai nepatvirtina, kad ieškovui, kuris nėra atstovaujamas profesionalaus teisininko, buvo išaiškinta pareiga įrodinėti, kokia teisine forma lėšas jis gavo iš motinos ir paskolų, asmeninės nuosavybės ar bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu, pavyzdžiui, paaiškinant, kad ieškovas gali teikti atitinkamus įrodymus.
42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai iš dalies pagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, sprendžia, kad šalių ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi patikslinto priešieškinio dalis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., padalijimo, pensijų fondo padalijimo, priteisiant pusę pensijų fondo vienetų vertės, ieškovo asmeninėmis lėšomis sumokėto kredito pagal 2022 m. gegužės 9 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 2022006997 kompensacijos priteisimo, taip pat kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą priteisimo, nagrinėjimas reikštų priešieškinio šioje dalyje nagrinėjimą beveik visa apimtimi, renkant ir naujus įrodymus, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl pateiktų įrodymų vertinimo (kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino), prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, tačiau įvertinant, kad nagrinėjamoje byloje reikia nustatyti iš naujo sutuoktinių bendro turto balansą ir priteistinas kompensacijas, šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dalyje pagal patikslinto priešieškinio 4-11 reikalavimus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
43. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).
Dėl bylos baigties
44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, todėl ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, sprendimas naikinamas dalyje dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą priteisimo, kompensacijos už lėšas, sukauptas pensijų fonde priteisimo, o byla dalyje dėl reikalavimų, nurodytų šios nutarties 3.4-3.11, įskaitant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kita sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo dalį dėl turto ir prievolių padalijimo, kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą priteisimo, kompensacijos už lėšas, sukauptas pensijų fonde, priteisimo ir bylos dalį pagal patikslinto ieškinio reikalavimus: 1) priteisti M. L. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kilnojamuosius daiktus: spintą, sofą, dvi kėdes, užuolaidas; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 14 799,50 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; 3) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas AB SEB bankas pagal 2022 m. gegužės 9 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 2022006997 tampa asmenine M. L. prievole; 4) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas D. V. tampa asmenine A. L. prievole; 5) priteisti ieškovui iš atsakovės 3 143,89 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę kreditorinių įsipareigojimų dalį; 6) priteisti iš ieškovo atsakovei 13 862,30 Eur kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažinimą; 7) priteisti iš ieškovo atsakovei 6 960,69 Eur kompensaciją už pusę pensijų fonde sukauptų lėšų; ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.