Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje, V. D. (V. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį,

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį 28 parų arešto bausme, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 5 d., konfiskuojant automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai,

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausme, paskiriant galutinę 2 (dviejų) metų ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 5 d., konfiskuojant automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) valstybės naudai;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalyje 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. spalio 26 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi nuspręsta, išieškoti iš V. D. (V. D.) konfiskuotino automobilio „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 640 eurų (šešis šimtus keturiasdešimt eurų

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, žinodamas, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2023 m. balandžio 20 d., kuriuo pripažintas kaltu BK 281-1 straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 26 d., taip pat 2023 m. gegužės 24 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe gresiančia už vengimą ją vykdyti, jis (V. D.) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes piktybiškai 2025 m. spalio 12 d. apie 17.21 val., Miškonių g. 7, Miškonių k., Vilniaus rajono savivaldybėje vairavo automobilį „AUDI A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio (nustatyta 3,49 promilės etilo alkoholio koncentracija). Tokiu būdu ir veiksmais vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę,

t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

- 2025 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrimi vaizdo įrašai pateikti liudytojo S. K.. Apžiūrimo vaizdo ir garso įrašo pavadinimas - ,,FILE251012-171440-051203.mov“, dydis – 235 093 KB, formatas – MP4, trukmė – 00:02:00. Vaizdo įrašo atvaizduojama data 2025-10-12 ir laikas prasidedantis skaičiais: 17.14.40. Pirmame vaizdo įraše matomas vaizdo įrašas filmuojamas iš automobilio salone pritvirtinto vaizdo registratoriaus, automobilis važiuoja asfaltuotu keliu, iš abiejų kelio pusių matomi laukai bei medžiai ir važiuojantys automobiliai.(Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui šiame vaizdo įraše nėra.). Apžiūrimo vaizdo ir garso įrašo pavadinimas - ,,FILE251012-172041-051206.mov“, dydis – 235 121 KB, formatas - MP4, trukmė – 00:02:00. Vaizdo įrašo atvaizduojama data 2025-10-12 ir laikas prasidedantis skaičiais: 17.20.41. Matomas keturių juostų kelias, dvi juostos skirtos viena kryptimi važiuojantiems automobiliams ir į priešingą pusę važiuojančiais automobiliais kelio dalis yra atskirta atitvaru. Tolumoje matomas važiuojantis automobilis, kuris važiuodamas vingiuoja ir išvažiuoja už linijos ribų į kairiąją eismo juostą, po ko grįžtą į dešinę juostą. Apžiūrimo vaizdo ir garso įrašo pavadinimas - ,,FILE251012-172241-051207.mov“, dydis – 235 156 KB, formatas - MP4, trukmė – 00:02:00. Vaizdo įrašo atvaizduojama data 2025-10-12 ir laikas prasidedantis skaičiais: 17.22.41. Penktas vaizdo įrašas yra ketvirto vaizdo įrašo tęsinys ir tolumoje matomas tas pats automobilis, kuris važiuoja vingiuodamas bei išvažiuodamas į kitą eismo juostą, trukdydamas kitiems automobiliams, kurie važiuoja ta pačia kryptimi. Tuo pačiu matoma, jog minėtas automobilis tai sulėtina, tai padidina greitį. Apžiūrimo vaizdo ir garso įrašo pavadinimas - ,,FILE251012-172442-051208.mov“, dydis – 235 087 KB, formatas - MP4, trukmė – 00:02:00. Vaizdo įrašo atvaizduojama data 2025-10-12 ir laikas prasidedantis skaičiais: 17.24.42. Šeštas vaizdo įrašas yra penkto vaizdo įrašo tęsinys ir matomas tas pats vaizdas, kuomet priekyje važiuojantis jau minėtas automobilis važiuoja vingiuodamas ir trukdydamas kitiems automobiliams važiuojantiems ta pačia kryptimi. Apžiūrimo vaizdo ir garso įrašo pavadinimas - ,,FILE251012-172642-051209.mov“, dydis – 235 197 KB, formatas – MP4, trukmė – 00:02:00. Vaizdo įrašo atvaizduojama data 2025-10-12 ir laikas prasidedantis skaičiais: 17.26.42. Septintas vaizdo įrašas yra šešto vaizdo įrašo tęsinys, kuriame matoma, jog įtartinai važiavęs automobilis yra Audi A3 markės automobilis, tamsios spalvos, kuris nusuka nuo pagrindinio kelio į dešinę pusę į šalutinį kelią ir kažkiek pavažiavęs sustoja kelkraštyje. Automobilis, kuriame yra vaizdo registratorius, nusuka į dešinę pusę ir taip pat sustoja, todėl Audi markės automobilio jau nesimato. Apžiūrimo vaizdo ir garso įrašo pavadinimas - ,,FILE251012-172842-051210.mov“, dydis – 235 149 KB, formatas - MP4, trukmė – 00:02:00. Vaizdo įrašo atvaizduojama data 2025-10-12 ir laikas prasidedantis skaičiais: 17.28.42. Aštuntas vaizdo įrašas yra septinto vaizdo įrašo tęsinys, kuriame matomas tas pats vaizdas, kuomet automobilis yra sustojęs kelkraštyje ir Audi markės automobilio nesimato. Kiti įrašai reikšmingos tyrimui informacijos neturi (1 t., b. l. 20–23);

- 2025 m. spalio 24 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas BPC garso įrašas BPC ID „BPC skambučio įrašas (ID 92426343959, skambučio pradžia_ 2025-10-12 17_21_36)“. Skambučio data – 2025-10-12, skambučio pradžios laikas – 17:21:36 val. Skambučio trukmė – 7 minutės 37 sekundės. Pranešėjas praneša (kalba rusų kalba), kad važiuoja iš Nemenčinės į Vilnių šitą trasą, ir čia vairuotojas paprasčiausiai vingiuoja iš juostos į juostą. Matomai, kad jis girtas ir jam visi pypsi bet jis nereaguoja visiškai, jis visiškai nereaguoja. Pranešėjas pravažiavo degalinę „Baltic Petroleum“ jis kaip tik iš ten išvažiavo ir juda link Vilniaus. Pas pranešėją į registratorius, filmuoja. Automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vėliau sujungiama su policija, aiškinamasi, kur važiuoja automobilis. Pranešėjas vėliau nurodo, kad automobilis sustojo Meškonių gatvėje, Meškonių km. Taip pat fiksuotas į BPC dar vienas skambutis, kur pranešėjas taip pat nurodo apie pavojingai manevruojantį automobilį „Audi A3“, GTR, kuris važiuoja nuo Nemenčinės link Vilniaus, Meškonių kaimo dar neprivažiavo (1 t., b. l. 53-55);

- 2025 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyr. patrulės tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad iš Vilniaus apskrities komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas ROIK 0125000606818, kad Nemenčinės g., Miškonių k. Bezdonių sen. Vilniaus rajono savivaldybėje link Vilniaus važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobilis AUDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos sp., kuris pavojingai manevruoja, blaškosi kelyje. Važiuojant į vietą buvo gautas papildomas pranešimas, kad minėtas automobilis sustojo Vilniaus raj. Miškonys, Miškonių g. Atvykus į vietą pamatė, kad „Audi“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Miškonių g. kelkraštyje. Priėjus prie automobilio prie vairo miegojo visiškai neblaivus vyras, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilio užvedimo raktas buvo užvedimo spynelėje, užgesintas. Pažadinus, vyras visiškai nesiorientavo aplinkoje, buvo agresyviai nusiteikęs keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kai paaiškėjo, tai buvo V. D., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus pirmu pūtimu apie 17 val. 36 min. buvo nustatytas 3.62 promilių girtumas. Antru pūtimu apie 17 val. 55 min. buvo nustatytas 3.49 promilių girtumas. Patikrinus per domenų baze paaiškėjo, kad V. D. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir jau yra baustas už vairavimą kai buvo neblaivus. V. D. vos pastovėjo ant kojų, griuvinėjo aiškino, kad vairavo draugas kuris išėjo bet atsakyti koks draugas negalėjo. Vietoje buvo liudininkai S. K. ir jo žmona A. K., kurie paaiškino, kad Nemenčinės pl. pastebėjo automobilį „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo, mėtėsi po kelią. Pranešėjai paaiškino, kad paskambino į policiją ir važiavo iš paskos, kol „Audi“ automobilio vairuotojas nenusuko į Miskonių g. ir sustojo. Pranešėjai paaiškino kai „Audi“ vairuotojas sustojo niekas iš automobilio neišlipo ir jie visą laiką stebėjo jį kol atvyko pareigūnai. Kaip paaiškino liudininkai pareigūnai atvyko po automobilio sustojimo maždaug už 2 minučių. Liudininkai parašė paaiškinimą, tai pat pasakė, kad jų automobilyje yra vaizdo stebėjimo registratorius, namuose išsaugos įrašą ir galės pateikti. V. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Faktinis sulaikymo laikas 17 val. 40 min. Filmuota BODY (1 t., b. l. 9);

- 2025 m. rugpjūčio 29 d. Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis Aukštuolės k., Pušų g. Automobilio priekis yra nukreiptas į Aukštuolės k., automobilis stovi miške Pušų g., dalis automobilio stovi ant žaliosios vejos, o kita pusė ant važiuojamosios kelio dalies. Įvykio vietoje nėra jokių vaizdo stebėjimo kamerų. Automobilio salone yra daug įvairiausių daiktų. Ant automobilio dešinės pusės galinio keleivio kilimėlio yra keletas permatomų tuščių stiklinių degtinės butelių, taip pat kelios tuščios alaus skardinės. Automobilio kėbulas be didesnių apgadinimų (1 t., b. l. 23–30);

- Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu iš kurio matyti, kad V. D. nuteistas pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. spalio 26 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi nuspręsta, išieškoti iš V. D. (V. D.) konfiskuotino automobilio „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 640 eurų (šešis šimtus keturiasdešimt eurų). Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 20 d. (1 t., b. l. 58-62);

- Lietuvos Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pateiktais duomenimis, kad V. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 26 d. Iš pridedamo rašto matyti, kad V. D. baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2030 m. sausio 25 d. 2023 m. gegužės 24 d. V. D. buvo pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe už jos nevykdymą (1 t., b. l. 57–69);

- 2025 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36223-25 pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2025 m. spalio 12 d. apie 17.30 val. adresu Vilniaus rajono savivaldybėje, Miškonių k., Miškonių g. 7, V. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,49 promilės etilo alkoholio koncentracija,. Šiais savo veiksmais V. D. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d. (1 t., b.l. 1-4)

- 2025 m. spalio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad V. D. 2025 m. spalio 12 d. apie 17.21 val., Miškonių g. 7, Miškonių k., Vilniaus raj. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,49 promilės etilo alkoholio koncentracija, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones;

- 2025 m. spalio 24 d. I. D. išduotu leidimu atsiimti transporto priemonę AUDI A3, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43);

- 2025 m. spalio 12 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodoma, kad V. D. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą – negali. Iš kvitų matyti, kad alkoholio matavimo prietaisu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB0201, kurio patikros sertifikato Nr. 2400472, 2025-10-12 17.36 val. V. D. nustatytas 3,62 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 17.57 val. nustatytas 3,49 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 44–47);

- AB „Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad automobilis „AUDI A3“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini), registruotas I. D. vardu (1 t., b. l. 35);

- VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis nustatyta, kad automobilio Audi A3, pasirinkti metai – 2003 , kaina su PVM - 2370 eurų (1 t., b. l. 40).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021).

Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, administracinių nusižengimų registro išrašus, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (3,49 promilės), kai nustatytas neblaivumas žymiai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, bei suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę ir turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti (ką įrodo tai, kad praeityje už analogiškas veikas jis jau yra baustas baudžiamąja ir administracine tvarka). Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nebuvo, kas patvirtina jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą. Aptarti įrodymai yra pakankami V. D. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti ir leidžia daryti išvadą, kad V. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – vengė atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkeriems) metams. Tokiu būdu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „AUDI A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,49 promilės etilo alkoholio koncentracija. Toks kaltinamojo elgesys atskleidžia antivisuomenines jo elgesio tendencijas, ne atsitiktinį, o piktybišką nustatytos baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikymą. Aptartų įrodymų ir jų pagalba nustatytų aplinkybių visuma yra pakankama V. D. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju V. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors šioje teisės normoje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, idealioji sutaptis.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, įvertinama, ar asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. V. D. anksčiau teistas keturis kartus, paskutinį kartą teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be kita ko paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės– uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) vertės konfiskavimas. Teismas pažymi, kad V. D. trečią kartą teisiamas už tapačią nusikalstamą veiką, t. y. vairavimą neblaiviam, be to nusikalstamą veiką padarė galiojant baudžiamojo poveikio priemonei–uždraudimui naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Ankstesniuose nuosprendžiuose nusikalstamas veikas V. D. padarė būdamas pilnametis, taip pat šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Taigi, šiame nuosprendyje aptariama veika savo pobūdžiu nesiskiria nuo veikos, už kurią V. D. praeityje jau yra teistas – abi veikos priskiriamos nusikaltimams transporto eismo saugumui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas kaltinamąjį V. D. pripažinti recidyvistu ir šią aplinkybę vertinti kaip jo atsakomybę sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į V. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 243 straipsnyje – baudžiamiesiems nusižengimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, be kita ko už analogiškas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 107–113), vieną kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 114), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, auginantis mažametį vaiką. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas, šios savo pozicijos nekeitė, savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, ir tvirtina, kad jo netinkamą elgesį lėmė priklausomybė alkoholiui, kurią nori gydytis. Esant visoms šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant 9 mėnesiams, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę, jos trukmę nustatant 30 parų, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, ir skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamas veikas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir kaltinamajam V. D. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Kaltinamojo gynėjas advokatas, sakydamas baigiamąją kalbą, teismo prašė taikyti BK 75 straipsnį ir V. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).??? ???

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino nuo pat proceso pradžios, davė išsamius ir nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nusikalstamų veikų aplinkybių neginčijo, bei dėl savo veiksmų gailėjosi, pažymėdamas, jog nusikalstamas veikas padarė dėl stiprios priklausomybės alkoholiui, kurią anksčiau jau gydėsi, tačiau ir vėl nori gydytis, nes priklausomybė atsinaujino. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis anksčiau teistas ir nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, tačiau yra dirbantis, su sutuoktine neseniai susilaukė vaiko, kuriam yra būtinas išlaikymas, o jo sutuoktinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jis yra vienintelis išlaikantis šeimą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jog kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, nes sužinojo, kad jo sutuoktinė gimdo, todėl nusikalstamai galėjo pasielgti streso būsenoje, nepagalvojęs apie savo veiksmų pavojingumą. Įvertinęs aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, turimus socialinius ryšius, tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra saistomas darbo santykiais, turi mažametį vaiką ir turi pareigą prisidėti prie jo išlaikymo, šios aplinkybės duoda pagrindą dar kartą patikėti kaltinamuoju ir spręsti, jog bausmės tikslai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą, tuo pačiu sudarant galimybę kaltinamajam dirbti (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas maksimaliam trejų metų laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant V. D. nuo 23.00 val. iki 6.00 val., būti savo gyvenamojoje vietoje jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, BPK 140 straipsnio 13 dalimi realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. spalio 12 d. 17.40 val. iki 2025 m. spalio 13 d. 15.02 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022).

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia teise, o tiksliau tuomet, kai ji jam atimta, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Pažymėtina, kad padaryta nusikalstama veika pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti pėstieji ar nebuvo apgadintas joks turtas ir pavyko išvengti kitų skaudžių pasekmių, vertintina tik kaip laimingas atsitiktinumas, kadangi kaltinamojo vairuojamą automobilį pastebėjo kitas vairuotojas ir apie jį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Kai jau minėta kaltinamasis nebe pirmą kartą padaro analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik paties kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Šios aplinkybės rodo V. D. neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog V. D., sėsdamas prie vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, važiavo būdamas ne vienas automobilyje, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad jam teisė vairuoti yra atimta, taip pat, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei suvokė, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau vis tiek taip elgėsi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnio 2 dalyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam 7 (septynerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. spalio 13 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos medžiagoje nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso kaltinamojo V. D. sutuoktinei I. D. (1 t., b. l. 35–36). Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš kaltinamojo V. D. parodymų matyti, jog sutuoktinė automobilį įsigijo iš savo lėšų, o tiksliau pasinaudodama kreditu. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. D. tvirtino kad automobilis priklauso jai ir ji pati juo nuolatos naudojasi. I. D. pažymėjo, kad raktelius nuo automobilio paliko namuose ir negalvojo, kad V. D. sugalvos juos pasiimti, kadangi pati jam tikrai nebūtų leidusi (1 t., b. l. 50–51).

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. analogišku būdu, kai BK uždraustą veiką, naudodamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, padaro vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-458/2021). Nagrinėjamu atveju automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas. Nagrinėjant bylą nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyto imperatyvo. Pagal teismų praktiką tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams, nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-870/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-458/2021, 2K-112-942/2021). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė laikytina proporcinga V. D. padarytai nusikalstamai veikai, o nurodytos aplinkybės dėl automobilio reikalingumo, negali būti laikomos išskirtinėmis, leidžiančioms svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ar jos dalies išieškojimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad minėtos aplinkybės egzistavo dar iki jam padarant nusikalstamą veiką ir buvo žinomos, t. y. jis aiškiai suvokė, jog transporto priemonės turėjimas yra reikalingas šeiminiam poreikiams tenkinti, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Audi A3“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2025 m. spalio 24 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36223-25) taikytas laikinas dalinis nuosavybės teisių apribojimas I. D. vardu registruotai, V. D. sutuoktinės, dėl ko laikoma šeimos turtu, transporto priemonei „Audi A3“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (1 t., b. l. 43-44), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

BK 75⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, t. y. į tai, jog, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kita ko, praeityje jau yra teistas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam, konstatuoja, kad kaltinamasis išvadų dėl savo elgesio neteisėtumo nepadarė, be to pats išreiškė norą gydytis priklausomybė nuo alkoholio, tad dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose yra skirtinas, įpareigojant tai padaryti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam V. D. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 204,17 eurų sumą (1 t., b. l. 138–142).

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi byla teisme nagrinėta pagreitino proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamajam buvo paskirta ir procese dalyvavo gynėjas advokatas Saulius Lauraitis. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo V. D. turtinę padėtį sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. D. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (1 t. b. l. 89–90) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai išnagrinėti – 1 (viena) CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais (prisegta prie 1 tomo bylos viršelio) – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. D. (V. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir skirti:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę V. D. (V. D.) paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. D. (V. D.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 7, 10 punktais V. D. (V. D.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant V. D. (V. D.) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, realios laisvės atėmimo bausmės atveju, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką, kai V. D. (V. D.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. spalio 12 d. 17.40 val. iki 2025 m. spalio 13 d. 15.02 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, V. D. (V. D.) pripažinti recidyvistu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, V. D. (V. D.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 7 (septynis) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. spalio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 75⁵ straipsniu, V. D. (V. D.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant tai padaryti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu konfiskuoti I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą skirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2025 m. spalio 24 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36223-25) nuo 2025-10-24 iki 2026-04-24 I. D. vardu registruotai ir jai priklausančiai transporto priemonei „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 204,17 eurų priteisimo už kaltinamajam V. D. (V. D.) suteiktą teisinę pagalbą, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai išnagrinėti – 1 (viena) CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais (prisegta prie 1 tomo bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.